spurge

7. Fizinai asmenys-piliečiai užseniečiai ir asmenys be piletybės. C. teismas – galėjimas turėti c.teises ir pareigas. C.teismo turinys yra nustatomas įstatymais. Asmuo turi teisę: įkurti firma paveldėti turtą ir k.t. C.veiksnumas- fizinio asmens galėjimas savo veiksmais galėjimas igyti c.teisės pareigas. Visiškas c.veiksnumas atsiranda asmeniui sulaukus pilnametystės. Teismas gali fizinį asmenį pripažinti neveiksniu dėl: psichikos sutrikimų , silpnaprotybės ir t.t.
8.Juridiniai asmenys. J.asm – savo pavadinimą turi įmonė, įstaiga kuri gali savo vardu turėti teises ir pareigas gali būti ieškovu, ar atsakovu teime. J asm. C.. atsakomybės yar ribotas jis už savo prievoles atsako savo turtu. J asm. rušys: 1. viešieji 2. privatieji . Vieš j. asm yra valstybės ar savivaldybės jų istitucijų ar kitų asm. nesiekiančių pelno sau isteigti j sam. kurių tikslas tenkinti viešuosius interesus. Privt. j asm. kurių tikslas tenkinti privačius interesus. J asm. dalyvis –asmuo kuris tuti teisę į j asm. turtą. J asm. veikia pagal savo steigimo dokumentus t.y įstatus , steigimo sąndorį. Apibūdinant j asm. yra naudojama teismo sąvoka. Priv j asm. gali įgyti irr turėti C. teises ir pareigas (išskyrus kurioms atsirasti reikalingos kaip lytis amžius). Vieš j asm. turi spec. teisnumą t.y jie gali turiti ir įgyti c.teises ir pareigas kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. J asm. pasibaigia likvidavimo ar

r reorganizavimo būdu. Reorganizavimas-sujingimas suskaidymas. J asm. pagrindai gali būti tokie: 1. J asm. dalyvių sprendimas nutraukti veiklą 2. Teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusi j asm. 3. laikotarpio kuriam buvo įsteigtas j asm. pabaiga.
5. Administrac. atsakomybės samprata ir principai.samprata: asmens pareiga atsakyti už padarytą administrac. t. pažeidimą.Principai:1.atsakomybės teisėtumo(reikia tiksliai laikytis materialiųjų ir procesinių teisės normų ir jas vykdyti);2.atsakomybės tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą ir tik esant kaltei(administracinėn atsakomybėn gali būti traukiams asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą(neveikimą)kaltai); 3.atsakomybės teisingumo ir tikslingumo(administracinės atskomybėspriemonės turi būti nustatytos ir teisingai bei tikslingai parinktos, atsižvelgiant įteisės pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo kaltės laipsnį ir pan.);4.atsakomybės neišvengiamumo(kiekvienas adm. teis. pažeidimas turi būti išaiškintas, kaltas asmuo patrauktas atsakomybėn, skirta nuobauda įvykdyta);5.atsakomybės viešumo(kalto asmens poelgis būtų pasmerktas viešai, atvirai, žiinant visuomenei.tai didina auklėjimą); 6.atsakomybės opertyvumo(admin.teis. pažeidimų bylos tiriamos, nagrinėjamos, nuobaudos pažeidėjui skiriamos ir vykdomos nedelsiant, per kuo trumpesnį laikotarpį nuo pažeidimo padarymo).
3. PAGRINDINĖS VALSTYBĖS VALDŽIOS INSTITUCIJOS (SEIMAS, RESPUBLOKOS PREZIDENTAS IR VYRIAUSYBĖ, TEISMAI). Seimas – valstybinės bendruomenės atstovybė, tai nėra pagrindinė ar svarbiausioji valstybės institucija, t.y. ne aukščiausioji, bet viena iš aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų. Seimas yra vienintelė institucija, turinti įgaliojimą leisti įstatymus; turinti įgaliojimą nustatyti mokesčius ir tvirtinti valstybės biudžetą. Seimas yra tiesiogiai renkama ir atstovaujamoji valstybės valdžios institucija, pagal legitimaciją ga
ali būti gretinama tik su Respublikos Prezidentu. Seimo įgaliojimai: 1) susiję su įstatymų leidyba 2) susiję su valdymu ir atitinkamų Seimo nutarimų priėmimu 3) rodantys ypatingus konstitucinius santykius su Respublikos Prezidentu, Vyriausybe, teismais 4) susiję su valstybės apsauga ir gynyba. Respublikos Prezidentas – vienasmenė valstybės valdžios institucija. Jis yra pareigūnas, valstybės vadovas, kuris gali būti perrinktas 5metų kadencijai 1 kartą iš eilės, ir iš dalies yra depolizuotas, t.y. tapęs prezidentu turi nustoti priklausyti bet kokiai partijai, jis atstovauja vykdomąją valdžią. Prezidento įgaliojimų grupės: 1) susiję su užsienio politika ir tarptautinėmis sutartimis 2) susiję su Vyriausybės formavimu ir jos veikla bei to nulemti santykiai su Seimu 3) susiję su valstybės pareigūnų skyrimu (atleidimu) bei to nulemti santykiai su Seimu 4) susiję su vadovavimu ginkluotosioms pajėgoms ir valstybės gynyba 5) mišrūs įgaliojimai. Vyriausybė. Ją sudaro Respublikos Prezidentas ir Seimas, o iš dalies ir trečiasis subjektas – Ministras Pirmininkas Vyriausybės sudarymo etapai: 1) Prezidentas dekretu teikia Ministro pirmininko kandidatūrą seimui 2) Seimas nutarimu pritaria, arba nepritaria Prezidento pateiktai Ministro pirmininko kandidatūrai 3) Prez. Dekretu skiria kandidatūrą, gavusi Seimo pritarimą, Ministru Pirmininku 4) Ministras Pirmininkas teikia Resp. prez. Ministrų kandidatūras, o Respublikos prezidentas, jei sutinka su jomis, dekretais skiria pateiktus kandidatus į ministrus ir atskiru dekretu tvirtina visos vyriausybės sudėtį 5) Seimas nutarimu pritaria ar nepritaria Ministro Pirm. pristatytai svarstyti Vyriausybės programai. Vy
yriausybės kompetencija; 1) ji tvarko krašto reikalus 2) vykdo įstatymus 3) rengia valstybės biudžetą 4) koordinuoja ministerijas. Teismai. Teismų sistemos: 1) bendrosios kompetencijos teismų sistema 2) administracinė teismų sistema. Bendrosios kompetencijos teismų sistema ( nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas): 1) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2) Lietuvos apeliacinis teismas 3) apygardos teismai 4) apylinkių teismai. Administracinių teismų sistema (nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių): 1) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2) Apygardos administraciniai teismai. Konstitucinis teismas tiria ir sprendžia, ar atitinka konstituciją Seimo, Respub. Prez. ir Vyriausybės aktai, taip pat pateikia išvadas.
6. CIVILINĖS TEISĖS SAMPRATA, PRINCIPAI IR ŠALTINIAI. Civilinė teisė – tai privatinės teisės šaka, kurios normos reglamentuoja asmenų turtinius santykius, su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat ir šeimos santykius, be to, įstatymų nustatytais atvejais ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Civilinė teisė nustato santykius tarp nepriklausomų fizinių ir juridinių asmenų. Civilinės teisės principai: 1) civilinių teisinių santykių lygiateisiškumas 2) nuosavybės neliečiamumas 3) sutarties laisvė 4) teisinis apibrėžtumas 5) proporcingumas teisėti lūkesčiai 6) neleistinumas piktnaudžiauti teise 7) visapusiška civilinių teisių apsauga. Civilinės teisės šaltiniai. Pagrindinis įstatymas, kuris reglamentuoja civilinius santykius, yra Civilinis kodeksas, priimtas 2000 m. liepos 18 d. ir įsigaliojęs 2001 m.liepos 1d. Jį sudaro 6 knygos: 1) Bendrosios nuostatos 2) Asmenys 3) Šeimos teisė 4) Daiktinė teisė 5) Paveldėjimo teisė 6) Prievolių teisė. Be CK, krovinių ir keleivių vežimą reglamentuoja Geležinkelio transporto kodeksas, Vidaus vandenų transporto kodeksas, Kelių tr
ransporto kodeksas, Prekybinės laivybos įstatymas, draudimo santykius – draudimo įstatymai. Specialiais įstatymais reglamentuojama literatūros, meno ir mokslo kūrinių, išradimų, pramoninio dizaino, prekių ženklų, puslaidininkių gaminių apsauga.
2. KONSTITUCINĖS TEISĖS SAMPRATA IR YPATUMAI. Konstitucinė teisė- pamatinių vertybių ir jas atitinkančių taisyklių (normų, principų) sistema, t.y. tautos suvereniteto ir prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių, jų apsaugos, gynimo ir įgyvendinimo institucines bei organizacines priemones įtvirtinančios Konstitucijos ir ją galutinai ir neskundžiamai aiškinančio Konstitucinio Teismo sprendimuose išplėtotų principų bei koncepcijų visuma. Konstitucinę teisę sudaro pagrindinės valstybės ir ją įkūrusios bendruomenės (piliečių) politinės ir teisinės vertybės (pvz., žmogaus, šeimos, kalbos, religijos, aplinkos, darbo ar verslo svarbiausi aspektai) ir principai (pvz., nepriklausomybės ar demokratijos principai) bei su jais susijusios normos, t.y. viešojo ir iš dalies privataus elgesio taisyklės (pvz., parlamento nario ar teisėjo veiklos, tėvų ir vaikų tarpusavio elgesio taisyklės.

Leave a Comment