………………………………………….14
Įvadas
,,Vaikai pastato šeimos ir visuomenės gyvenimą”, – taip yra pasakęs Popiežius Jonas Paulius II.
Iš tiesų vaikai pasaulyje užima vis pastebimesnę vietą ir įgyja vis didesnį ekonominį, politinį ir socialinį svorį. Atsiranda visuotinis supratimas, kad vaikai yra atskiras visuomenės segmentas, kuriam reikalingas savitas požiūris ir dėmesys, kuriam svarbu, kad kiekvieno vaiko nuomonė, mintys, jausmai turėtų reikšmės valstybės gyvenime. Šios pasaulinės tendencijos atspindžius galime stebėti ir Lietuvoje. Tai itin svarbus, būtinas ir vertintinas žmonijos raidos etapas¹.
Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 746,3 tūkst. vaikų, t. y. penktadalis visų gyventojų. Lietuvoje vaikų nuolat mažėja. Per dešimtmetį nuo 1990 m. iki 2000 m. vaikų sumažėjo
125,4 tūkst., arba 12,6 procento, o šiame tūkstantmetyje per penkerius metus jų sumažėjo 125 tūkst., arba 14,4 procento. Per pastaruosius penkiolika metų vaikų sumažėjo ketvirtadaliu. Ypač sumažėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų – 45 procentais.
2004 m. gimė 30,4 tūkst. vaikų, tai yra 179 vaikais mažiau, nei 2003 m.,
3,7 tūkst. – nei 2000 m. ir 26,5 tūkst. mažiau nei 1990 m. Pernai 1000
gyventojų teko vidutiniškai 8,9 naujagimio, 2000 m. – 9,8, o 1990 m.– 15,4.
Vidutinis vaikų, kuriuos moteris pagimdo per visą savo gyvenimą, skaičius sumažėjo nuo 2,0 1990 m. iki 1,4 2000 m. ir 1,3 2004 m 2.
Skaudi tiesa yra ta, kad būtent vaikams teko ir tenka aštriausiai patirti pereinamojo laikotarpio padarinius, išgyventi sunkumus ir problemas, kurių daugelis mums, suaugusiems, vaikystėje buvo svetimos ir nepažįstamos. Nesumenkinkime kiekvieno mūsų išgyventų brangių ir skausmingų patyrimų, tačiau gyvenimo pateikiami išbandymai ir jų sprendimai kiekvieną dieną yra sudėtingesni. Todėl vaikams būtinas kiekvieno mūsų dėmesys, supratimas, parama ir pagalba, gyventi visavertį gyvenimą, išsiugdyti pasitikėjimą savo jėgomis, įgyti tvirtus dorinius pagrindus ir savarankią pasaulėžiūrą, būti visapusiškai išsilavinusiems ir sąmoningiems Lietuvos piliečiams. Nuo mūsų meilės, dėmesio, atsakingumo priklausys mus pakeisiančios jaunos kartos stiprybė, valstybės gyvybingumas ir kiekvieno mūsų ateitis3.
1. http://vaikams.lrs.lt/informaciniai/ataskaita20030519.doc
2 http://www.lrv.lt/main.php?cat=311&gr=2&d=3006
3 http://vaikams.lrs.lt/informaciniai/ataskaita20030519.doc
Socialinės garantijos vaikams Lietuvoje
Vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis aštuoniolikos metų, jei pagal įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau¹.
Su pirmaisiais rizikos faktoriais kiekvienas žmogus susiduria dar prieš gimimą. Nuo pirmos gyvenimo dienos rizikos faktoriai egzistuoja ir ypač išryškėja kūdikystės laikotarpiu .Jie veikia ir per visą vaikystės ir jaunystės laikotarpį. Todėl socialinė apsauga ypač aktuali vaikams ir jaunuoliams².
Lietuvos valstybė pripažįsta kiekvieno vaiko neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis. Todėl negalima nepastebėti, kad yra suteikiamos socialinės garantijos .
Vaiko gimimo išmoka
Pripažįstama, kad iš pradžių, kai gimsta vaikas, tėvai arba globėjai prižiūrėdami ir auklėdami vaiką, patiria papildomų finansinių sunkumų. Todėl jiems išmokama piniginės išmoka. Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 8 MGL dydžio (1000 Lt) vienkartinė išmoka. Išmoka mokamos iš
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto3.
Vaiko auginimo išmokos
Kad paremti augančius vaikus valstybė garantuoja išmokas ir suteikia jas vaikus auginančios šeimoms .
Šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui skiriama 0,75 MGL dydžio išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos, iki sukaks 3 metai.
Šeimoje, auginančioje tris ar daugiau vaikų, kiekvienam vaikui skiriama 1,1 MGL dydžio išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos, iki sukaks 3 metai.
Šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, kuris mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.
¹Vaiko teisių konvencija, Vilnius, 1999, psl. 5
² Socialinė apsauga. Tikslas, reikšmė, įtaka ir organizacinė struktūra,
1998, psl. 24
³ Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės
2004 m.birželio 28 d. nutarimu Nr.801 (Žin., 2004, Nr.100-3724).
Šeimoje, auginančioje tris ar daugiau vaikų, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, besimokančiam dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 24 metai, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.
Baigusiam bendrojo lavinimo mokyklą vyresniam kaip 18 metų asmeniui išmoka vaikui mokama iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
Išmoka vaikui mokama vienam iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių)1.
Kiekvienam privalomosios tarnybos kario vaikui jo tėvo laikotarpiu skiriama 1,5 MGL dydžio išmoka per mėnesį. ( Išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui mokama vaiko motinai. Jei vaiką auginanti motina nėra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, išmoka mokama vaiko tėvui)2.
Kiekvienam vaikui nuo 3 iki 9 metų yra mokama 50 litų per mėnesį.
Tai vadinami „vaiko pinigai“:
„Vaiko pinigų“ mokėjimo pratęsimui vaikams iki 9 metų 2006 m.
valstybės biudžete skirta 12 milijonų litų. ,,Vaiko pinigai“ bus mokami dar
60 tūkst. vaikų. Šiuo metu išmoką vaikui kas mėnesį gauna beveik 327 tūkst.
vaikų. „Vaiko pinigai“ Lietuvoje buvo pradėti mokėti 2004 metais3.
Sveikata
Jau nusistovėjusi nuomonė, kad vaikų sveikatą geriausia tikrinti nuo pat gimimo. Remdamiesi sveikatos tikrinimų išvadomis už vaikų auklėjimą atsakingi asmenys gali stebėti vaikų protinį ir fizinį vystymąsi ir, pastebėję pakitimus , imtis atitinkamų priemonių4.
Lietuva garantuoja vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atstatymo priemonėmis, rūpinasi, kad nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis:
1 Lietuvos respublikos valstybinių pašalpų šeimos, auginančioms vaikus, įstatymo pakeitimo įstatymas
2004 m. gegužės 18 d. Nr. IX-223, Vilnius(Žin., 2003, Nr. 101-4537), 7
straipsnis
2 Lietuvos respublikos valstybinių pašalpų šeimos, auginančioms vaikus, įstatymo pakeitimo įstatymas
2004 m. gegužės 18 d. Nr. IX-223, Vilnius(Žin., 2003, Nr. 101-4537), 8
straipsnis
3 http://www.socmin.lt/index.php?682989536 (SAD ministrės patarėja ryšiams su visuomene Indrė
Trakimaitė)
4 Socialinė apsauga. Tikslas, reikšmė, įtaka ir organizacinė struktūra,
1998, psl.28
užtikrinti reikiamą medicinos pagalbą ir sveikatos apsaugą visiems vaikams, pirmiausia plėtojant pirmąją medicinos ir sanitarijos pagalbą;
kovoti su ligomis ir pusbadžiavimu panaudojant pirmąją medicinos ir sanitarijos pagalbą, be viso kito, taikant lengvai prieinamą technologiją ir apsirūpinant pakankamai maistingais produktais ir, atsižvelgiant į aplinkos užterštumo pavojų ir riziką, švariu geriamuoju vandeniu;
informuoti visus visuomenės sluoksnius, ypač tėvus ir vaikus, apie vaikų sveikatą ir mitybą, maitinimo krūtimi privalumus, higieną, vaiko gyvenamosios aplinkos sanitariją ir kelių nelaimingiems atsitikimams užkirtimą, taip pat sudaryti galimybę jiems lavintis ir tokiomis žiniomis pasinaudoti1.
Vaikų švietimo skatinimas
Vaikų lavinimas pirmiausia yra pačių tėvų arba tuos vaikus auklėjančių asmenų reikalas, tačiau valstybė ir visuomenė taip pat turi tuo rūpintis. Pirmaisiais gyvenimo metais iki tam tikrų amžiaus pakopų vaikų lavinimas tėvams beveik nieko nekainuoja. Kitaip yra vaikams pradėjus lankyti ugdymo įstaigas2.
Siekdama garantuoti vaikų ugdymą valstybė teikia tėvams arba globėjams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui, rūpinasi vaikų įstaigų plėtimu. Imasi visų reikalingų priemonių , kad vaikai, kurių tėvai dirba, turėtų galimybes naudotis jiems skirtomis vaikų priežiūros tarnybomis ir įstaigomis3.
Negalime nepastebėti, kad yra statomi nauji lopšeliai- darželiai, ruošiamos individualios ugdymo programos, garantuojamas vaikų saugumas tose įstaigose, maitinimas, aprūpinamos priemonės, taikomos mokesčių už darželį nuolaidos.
Lietuva pripažįsta vaiko teisę mokytis. Siekdama įgyvendinti ir sudaryti vienodas galimybes, ji:
įveda nemokamą ir privalomą pradinį lavinimą;
skatina tobulinti įvairias tiek bendrojo lavinimo, tiek profesinio viduriniojo lavinimo
1. http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=19848
2 Socialinė apsauga. Tikslas, reikšmė, įtaka ir organizacinė struktūra,
1998, psl.30
3. Vaiko teisių konvencija, Vilnius 1999, psl. 10
formas, rūpinasi, kad jis būtų prieinamas visiems vaikams, ir imasi tokių priemonių kaip nemokamo lavinimo įvedimas, o prireikus ir finansines paramos teikimas;
užtikrina mokomosios ir profesinės bei orientuojančios informacijos ir medžiagos prieinamumą visiems vaikams imasi priemonių, skatinančių nuolat lankyti mokyklą ir mažinančių moksleivių, paliekančių mokyklą skaičių1.
Šiais metais vasario 8 diena Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės paramos nepasiturinčių šeimų mokiniams įstatymo projektui, kuriuo siūloma nustatyti naują socialinės paramos mokiniams rūšį, skirtą pasirengti mokyklai.
Jame numatyta teikti reikalingą socialinę paramą nepasiturinčiai gyvenančių šeimų vaikams – prieš prasidedant naujiems mokslo metams aprūpinti būtiniausiais mokinio reikmenimis, per mokslo metus nemokamai maitinti ir užtikrinti mokiniams pilnavertį maitinimą mokyklose – pusryčius ir pietus. aprūpinti būtiniausiais mokinio reikmenimis, skiriant vienam mokiniui iki 150 litų.
Ši parama galėtų būti skiriama kasmet visiems mokiniams, kuriems ji reikalinga.
Numatoma, kad prieš prasidedant naujiems mokslo metams galėtų būti paremiama apie 85 tūkst. mokinių, kuriems reikalinga tokia parama, t.y. 16 proc. visų mokinių. nepasiturinčiai gyvenančios šeimos kasmet su dideliu nerimu laukia rugsėjo pirmosios – joms neretai pritrūksta lėšų mokslo metų pradžiai nupirkti savo vaikams būtiniausias mokymui reikalingas priemones, todėl nemažai vaikų iš viso neateina į mokyklą, nes neturi nei drabužių, nei pamokoms reikalingų priemonių.
Praėjusiais metais labiausiai nepasiturinčių šeimų mokyklinio amžiaus vaikams pasirengti mokyklai buvo paskirstyti 2 milijonai litų, 2004
m. – 1 mln. litų, 2003 m. – 200 tūkst. litų2. Iki tol lėšos iš valstybės biudžeto išvis nebuvo skiriamos. Pernai mokyklinėmis priemonėmis buvo aprūpinta daugiau nei 56 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų, jiems vidutiniškai buvo skirta po 40 litų, užpernai – vidutiniškai po 32
litus.
Nemokamam mokinių maitinimui iš valstybės biudžeto skirta 61
mln. litų
1. Vaiko teisių konvencija, Vilnius 1999, psl. 14
2. http://www.socmin.lt/ ndex.php?-879008332 (SAD ministrės patarėja ryšiams su visuomene Indrė Trakimaitė)
. Globa
Globojamas (rūpinamas) vaikas – tai toks vaikas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba).
Vaiko globėjas (rūpintojas) – nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis fizinis asmuo (toliau vadinama – fizinis asmuo), kuris įstatymų nustatyta tvarka paskirtas užtikrinti likusio be tėvų globos vaiko priežiūrą, auklėjimą, atstovavimą jam, jo teisėms ir teisėtiems interesams1.
Globojamiems vaikams ir asmenims, kuriems nustatyta
Globa
rūpyba) yra teikiamos išmokos:
vaikui, globojamam šeimoje, šeimynoje ar nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje (įstaigoje), jo globos (rūpybos)
laikotarpiu skiriama 4 MGL dydžio išmoka per mėnesį;
jei pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo jis toliau nenutrūkstamai mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje ar mokosi profesinės, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir nedirba, taip pat tuo atveju, kai mokymosi šiose mokyklose laikotarpiu miršta nedirbančio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) (įtėvių), jam, kol mokosi, bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 24 metai, skiriama ir mokama 4 MGL dydžio per mėnesį išmoka. Ši išmoka neskiriama ir nemokama daugiau kaip du kartus įstojusiems į tos pačios pakopos mokyklą ar įstojusiems į žemesnės pakopos mokyklą.
baigusiam bendrojo lavinimo mokyklą vyresniam kaip 18 metų asmeniui globos (rūpybos) išmoka mokama iki tų pačių metų rugsėjo1 dienos;
kai išmokos gavėjas, gaunantis globos (rūpybos) išmoką, įstatymų nustatyta tvarka gauna našlaičių pensiją ir (arba) vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką, vaiko globos (rūpybos)
išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp išmokos gavėjui nustatyto vaiko globos (rūpybos) išmokos dydžio ir gaunamos našlaičių pensijos bei (arba) vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydžio;
1 Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo (Žin., 2002 Nr.35-
1275)
išmokos gavėjas, gaunantis nustatytą išmoką, turi teisę gauti stipendiją pagal mokymosi rezultatus;
globojamam vaikui, kuris nuolat ar darbo dienomis išlaikomas (nakvynė ir maistas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išmoka skiriama už laikotarpį, kai vaikas būna pas globėją (rūpintoją) ir negauna vaiko maistpinigių už tą laikotarpį. Išmokos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio kalendorinių dienų, kurias vaikas buvo pas globėją (rūpintoją), skaičiui1.
Garantijos neįgaliems vaikams
Kiekvienas vaikas ( taip pat ir neįgalus) turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis, būti auklėjamas ir aprūpintas savo šeimoje ir mūsų visuomenėje2.
Valstybės rūpybos srityje didelis dėmesys skiriamas asmenims, turintiems dvasinę, intelektualinę ir fizinę negalią3.
2004 m. iš 1000-io jaunesnių nei 16 metų vaikų 3 (2003 m. – 2) buvo pirmą kartą pripažinti invalidais ir metų pabaigoje tokių vaikų buvo 11,8
tūkst. Iš 1000-io 16 metų ir vyresnių asmenų 13 buvo pirmą kartą nustatytas invalidumas.
Dažniausiai vaikai pripažįstami invalidais dėl nervų sistemos ir jutimo organų ligų (2004 m. – 25% pirmą kartą pripažintų invalidais vaikų). Sumažėjo vaikų su įgimtomis anomalijomis skaičius. 2004
m. jų nustatyta 14 procentų mažiau nei 2003 m., t. y. vaikai su įgimtomis anomalijomis sudarė 15 procentų. Tačiau, palyginti su 2003 m., du kartus padaugėjo psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių vaikų ir 2004 m. buvo kas penktas pirmą kartą pripažintas invalidu vaikas. Per metus ketvirtadaliu padaugėjo kvėpavimo sistemos ligomis sergančių vaikų ir jie sudarė 17
procentų. 2004 m. buvo 50 038 arba 21 procentai bendrame neįgaliųjų skaičiuje, vaikų su negalia iki 18 metų buvo 16 121 arba 7 procentai4.
1. Lietuvos respublikos valstybinių pašalpų šeimos, auginančioms vaikus, įstatymo pakeitimo įstatymas 2004 m. gegužės 18 d. Nr. IX-223,
Vilnius(Žin., 2003, Nr. 101-4537), 8 straipsnis
2 Neįgaliųjų ir jų šeimos narių teisės ir socialinės garantijos, Vilnius
2003, psl.54
3 Socialinė apsauga. Tikslas, reikšmė, įtaka ir organizacinė struktūra,
1998, psl.32
4. http://www.socmin.lt/index.php?109433384
Neįgaliems vaikams, nesvarbu kokia ir kokio sunkumo butų negalia valstybė garantuoja jų ugdymą.
Neįgalieji ugdomi mokyklose ir kitose įstaigose, kuriose teikiamos ugdymo paslaugos, atsižvelgiant į jų specialiuosius ugdymosi poreikius, sugebėjimus ir fizinę bei psichinę būklę.
Neįgaliųjų ugdymo sistemos struktūrą, valdymą bei šių asmenų formaliojo ir neformaliojo ugdymo bei pagalbos jiems pagrindu nustato švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai1.
2004 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programą, kurios tikslas – padidinti mokymosi prieinamumą specialiųjų poreikių asmenims, sukurti specialiųjų poreikių asmenims ugdyti palankią aplinką.
Ikimokyklinio amžiaus specialiųjų poreikių vaikai, kurie dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turi ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenės gyvenime, yra ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosiose ir specialiosiose grupėse bei specialiosiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
2004 m. Lietuvoje veikė 100 specialiosios paskirties ir kitų tipų ikimokyklinių ugdymo įstaigų, kuriose yra specialios paskirties grupės. Jas lankė 4206 vaikai.
Specialiųjų poreikių mokiniai gali būti ugdomi specialiosiose mokyklose ar specialiojo ugdymo centruose, jiems sudaryta galimybė mokytis kartu su kitais bendruomenės nariais bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose, lavinamosiose klasėse ir bendrojo ugdymo klasėse. 2004–2005
mokslo metų pradžioje veikė 63 specialiosios (internatinės) mokyklos ir ugdymo centrai. Jose buvo ugdoma 5,6 tūkst., arba 10 procentų visų specialiųjų poreikių mokinių. 2004 m. daugiau kaip pusė, mokinių čia mokėsi ir gyveno,o1 procentas – buvo mokomi namuose. Specialiųjų poreikių mokiniai, norintys įgyti profesiją, gali mokytis profesinėse mokyklose, kuriose yra įregistruota 14 pagrindinio profesinio mokymo programų, skirtų žmonėms su negalia2
Neįgaliems vaikams taip pat yra teikiamos ir kitos socialinės paslaugos: skiriama įvairios lengvatos, kurias sudaro medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimas, specialiųjų poreikių tenkinimas specialiosios pagalbos
1 LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, 1991m. lapkričio 28 d.
Nr.I-2004,Vilnius ( Žin. 1991, Nr.36-969 )
2 http://www.socmin.lt/index.php?109433384
priemonėmis, neįgaliųjų užimtumo rėmimas, socialinės paramos teikimas, ugdymo paslaugų teikimas, lygių galimybių dalyvauti kultūros, sporto ir kitose visuomenės gyvenimo srityse užtikrinimas1.
Gydymas -kompensuojama medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą.
Vaistai -100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui.
Techninės pagalbos priemonės- išduodamos nemokamai, remontuojamos.
Ortopedijos technika ir protezavimas – kompensuojama visa bazinė ortopedijos technikos kaina.
Transporto išlaidų kompensavimas- neįgalieji, turintys sutrikusią judėjimo funkciją, turi teisę kiekvieną mėnesį gauti 0,25 MGL
dydžio transporto išlaidų kompensaciją, įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba mėnesinį vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 proc. nuolaida, bei juos lydintis vienas asmuo.
Skiriamos šalpos pensijos. Jų dydis nustatomas pagal neįgalumo laipsnį: su sunkiu neįgalumu – 2 bazinės pensijos; su vidutiniu neįgalumu
– 1,5 bazinės pensijos; su lengvu neįgalumu – 1 bazinė pensija2.
Teikiamos tokios socialinės paslaugos, kaip vertimo į ženklų kalbą, asistentų, palydovų, būsto pritaikymo, informacijos teikimo ir konsultavimo, pagalbos namuose, slaugos namuose, maitinimo, aprūpinimo būtiniausiais daiktais3.
Lietuva, kaip ir kitos valstybės pripažįsta, kad psichiškai ar fiziškai nepilnavertis žmogus turi gyventi pilnavertį gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje4.
1 http://www.socmin.lt/index.php?-1926330151
2 Lietuvos respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimo įstatymas, 2005 m. gegužės 19 d. Nr. X-210,Vilnius (Žin., 1994, Nr. 96-
1873; 2004, Nr. 21-619, Nr. 80-2835, Nr. 117- 4373; 2005, Nr. 44-1406)
3 http://www.socmin.lt/index.php?-2102923933
4 Vaiko teisių konvencija, Vilnius, 1999, psl.12 ,23 str.
Parama našlaičiams
Teisę gauti šalpos našlaičių pensiją turi mirusiojo arba įstatymų nustatyta tvarka paskelbto mirusiu asmens vaikai( įvaikiai):
Sulaukę 18 metų, kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių ar bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, tačiau ne vyresniems nei 24 metų;
Sulaukę 18 metų , kurie pripažinti invalidais iki tos dienos , kai jiems sukako 18 metų.
Šalpos našlaičių pensija skiriama ir mokama 0,5 bazinės pensijos dydžio kiekvienam vaikui. Jeigu teisę gauti šią pensiją turi 4 ir daugiau mirusiojo vaikų, 1,5 bazinės pensijos skiriama visiems mirusiojo vaikams lygiomis dalimis1.
Taip pat našlaičius remia įvairūs labdaros fondai, kurie teikiami jų minimaliems socialiai priimtiniems poreikiams tenkinti, sveikatos priežiūrai užtikrinti2.
Pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti.
Sukakusiems 18 metų našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams, kurie iki pilnametystės buvo globojami globos institucijose, šeimynose arba globėjų, skiriama vienkartinė 60 MGL dydžio pašalpa gyvenamajam namui, butui (gyvenamajai patalpai) įsigyti arba įsikurti, jeigu jie nėra toliau valstybės išlaikomi globos institucijose3.
1Juozas Tartilas „Socialinės saugos pagrindai“, Vilnius 2005, psl. 143
2 LR labdaros ir paramos įstatymas, Nr. I -172, Vilnius, 1993m.birželio 3
d,( Žin., 1993, Nr. 21 -506)
3 Juozas Tartilas „Socialinės saugos pagrindai“, Vilnius 2005, psl.179
Išvados
Vaikų padėtis tiek Lietuvoje ,tiek visame pasaulyje yra glaudžiai susijusi su socialinės politikos ir socialinės apsaugos sferomis.
Socialinis aprūpinimas pagal reikalingumą teikiamas atsižvelgiant į vaiko ir asmenų, atsakančių už vaiko išlaikymą, turimus išteklius ir galimybes, taip pat kitais sumetimais, susijusiais su gėrybių gavimu vaikui arba jo vardu.
Lietuvoje pastaraisiais metais vaikų gerovės problemos yra aktyviai diskutuojamos ir analizuojamos.
Lietuvos Respublikos Prezidentas, skaitydamas metinį pranešimą
Seime, akcentavo, kad valstybė privalo sutelkti išskirtinį dėmesį į šeimos, vaikų ir jaunimo problemas. Nuo šių problemų efektyvaus sprendimo priklausys mūsų visuomenės moralinė savijauta, kartu ir jos raidos perspektyvos.
Literatūra
1. Neįgaliųjų ir jų šeimos narių teisės ir socialinės garantijos,
Vilnius, 2003
2. Socialinė apsauga. Tikslas, reikšmė, įtaka ir organizacinė struktūra,
Kelnas,1998
3. Juozas Tartilas „Socialinės saugos pagrindai“, Vilnius 2005
4. „Valstybės žinios“
5. Vaiko teisių konvencija, Vilnius 1999.
PUSLAPIAI INTERNETE
1. http://vaikams.lrs.lt/
2. www.litlex.lt
3. www.socmin.lt
4. www.lrv.lt
5. www.lrs.lt