Socialinės garantijos vaikams Lietuvoje

Turinys

ĮVADAS........................
..............2

SOCIALINĖS GARANTIJOS VAIKAMS LIETUVOJE
..............3

Vaiko gimimo
išmoka........................
.....4

Vaiko auginimo
išmokos.......................
....4

Sveikata......................
..............5

Vaikų švietimo
skatinimas......................
.....6

Globa.........................
.............8

Lengvatos ir nuolaidos neįgaliems
vaikams..................9

Parama
našlaičiams.......................
........12

IŠVADOS.......................
..................13

LITERATŪRA......................
.................14

Įvadas

,,Vaikai pastato šeimos ir visuomenės gyvenimą”, – taip
yra pasakęs Popiežius Jonas Paulius II.

Iš tiesų vaikai pasaulyje užima vis pastebimesnę vietą ir įgyja
vis didesnį ekonominį, politinį ir socialinį svorį. Atsiranda visuotinis
supratimas, kad vaikai yra atskiras visuomenės segmentas, kuriam
reikalingas savitas požiūris ir dėmesys, kuriam svarbu, kad kiekvieno vaiko
nuomonė, mintys, jausmai turėtų reikšmės valstybės gyvenime. Šios
pasaulinės tendencijos atspindžius galime stebėti ir Lietuvoje. Tai itin
svarbus, būtinas ir vertintinas žmonijos raidos etapas¹.

Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. pradžioje Lietuvoje
gyveno 7446,3 tūkst. vaikų, t. y. penktadalis visų gyventojų. Lietuvoje
vaikų nuolat mažėja. Per dešimtmetį nuo 1990 m. iki 2000 m. vaikų sumažėjo
125,4 tūkst., arba 12,6 procento, o šiame tūkstantmetyje per penkerius
metus jų sumažėjo 125 tūkst., arba 14,4 procento. Per pastaruosius
penkiolika metų vaikų sumažėjo ketvirtadaliu. Ypač sumažėjo ikimokyklinio
amžiaus vaikų – 45 procentais. 

2004 m. gimė 30,4 tūkst. vaikų, tai yra 179 vaikais mažiau, nei 2003 m.,
3,7 tūkst. – nei 2000 m. ir 26,5 tūkst. mažiau nei 1990 m. Pernai 1000
gyventojų teko vidutiniškai 8,9 naujagimio, 2000 m. – 9,8, o 1990 m.– 15,4.
Vidutinis vaikų, kuriuos moteris pagimdo per visą savo gyvenimą, skaičius
sumažėjo nuo 2,0 1990 m. iki 1,4 2000 m. ir 1,,3 2004 m 2.

Skaudi tiesa yra ta, kad būtent vaikams teko ir tenka aštriausiai
patirti pereinamojo laikotarpio padarinius, išgyventi sunkumus ir
problemas, kurių daugelis mums, suaugusiems, vaikystėje buvo svetimos ir
nepažįstamos. Nesumenkinkime kiekvieno mūsų išgyventų brangių ir skausmingų
patyrimų, tačiau gyvenimo pateikiami išbandymai ir jų sprendimai k

kiekvieną
dieną yra sudėtingesni. Todėl vaikams būtinas kiekvieno mūsų dėmesys,
supratimas, parama ir pagalba, gyventi visavertį gyvenimą, išsiugdyti
pasitikėjimą savo jėgomis, įgyti tvirtus dorinius pagrindus ir savarankią
pasaulėžiūrą, būti visapusiškai išsilavinusiems ir sąmoningiems Lietuvos
piliečiams. Nuo mūsų meilės, dėmesio, atsakingumo priklausys mus
pakeisiančios jaunos kartos stiprybė, valstybės gyvybingumas ir kiekvieno
mūsų ateitis3.

1. http://vaikams.lrs.lt/informaciniai/ataskaita20030519.doc
2 http://www.lrv.lt/main.php?cat=311&gr=2&d=3006
3 http://vaikams.lrs.lt/informaciniai/ataskaita20030519.doc

Socialinės garantijos vaikams Lietuvoje

Vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis aštuoniolikos metų,
jei pagal įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau¹.

Su pirmaisiais rizikos faktoriais kiekvienas žmogus susiduria dar
prieš gimimą. Nuo pirmos gyvenimo dienos rizikos faktoriai egzistuoja ir
ypač išryškėja kūdikystės laikotarpiu .Jie veikia ir per visą vaikystės ir
jaunystės laikotarpį. Todėl socialinė apsauga ypač aktuali vaikams ir
jaunuoliams².

Lietuvos valstybė pripažįsta kiekvieno vaiko neatimamą teisę
gyventi ir sveikai vystytis. Todėl negalima nepastebėti, kad yra
suteikiamos socialinės garantijos .

Vaiko gimimo išmoka

Pripažįstama, kad iš pradžių, kai gimsta vaikas, tėvai aarba
globėjai prižiūrėdami ir auklėdami vaiką, patiria papildomų finansinių
sunkumų. Todėl jiems išmokama piniginės išmoka. Kiekvienam gimusiam vaikui
skiriama 8 MGL dydžio (1000 Lt) vienkartinė išmoka. Išmoka mokamos iš
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto3.

Vaiko auginimo išmokos

Kad paremti augančius vaikus valstybė garantuoja išmokas ir
suteikia jas vaikus auginančios šeimoms .

Šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui
skiriama 0,75 MGL dydžio išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos, iki
sukaks 3 metai.

Šeimoje, auginančioje tris ar daugiau vaikų,
kiekvienam vaikui skiriama 1,1 MGL dydžio išmoka per mėnesį nuo jo
gimimo dienos, iki sukaks 3 metai.

Šeimoje, auginančioje vieną ar du

u vaikus, kiekvienam
vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, kuris mokosi dieninėje bendrojo
lavinimo mokykloje, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.

¹Vaiko teisių konvencija, Vilnius, 1999, psl. 5
² Socialinė apsauga. Tikslas, reikšmė, įtaka ir organizacinė struktūra,
1998, psl. 24
³ Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės
2004 m.birželio 28 d. nutarimu Nr.801  (Žin., 2004, Nr.100-3724).

Šeimoje, auginančioje tris ar daugiau vaikų,
kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, besimokančiam
dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės, aukštesniosios ar
aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki jam
sukanka 24 metai, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.

Baigusiam bendrojo lavinimo mokyklą vyresniam kaip 18 metų
asmeniui išmoka vaikui mokama iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

Išmoka vaikui mokama vienam iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų
(ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių)1.

Kiekvienam privalomosios tarnybos kario vaikui jo tėvo
laikotarpiu skiriama 1,5 MGL dydžio išmoka per mėnesį. ( Išmoka
privalomosios tarnybos kario vaikui mokama vaiko motinai. Jei vaiką
auginanti motina nėra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, išmoka
mokama vaiko tėvui)2.

Kiekvienam vaikui nuo 3 iki 9 metų yra mokama 50 litų per mėnesį.
Tai vadinami „vaiko pinigai“:

„Vaiko pinigų“ mokėjimo pratęsimui vaikams iki 9 metų 2006 m.
valstybės biudžete skirta 12 milijonų litų. ,,Vaiko pinigai“ bus mokami dar
60 tūkst. vaikų. Šiuo metu išmoką vaikui kas mėnesį gauna beveik 327 tūkst.
vaikų.   „Vaiko pinigai“ Lietuvoje buvo pradėti mokėti 2004 metais3.

Sveikata

Jau nusistovėjusi nuomonė, kad vaikų sveikatą geriausia tikrinti nuo
pat gimimo. Remdamiesi sveikatos tikrinimų išvadomis už vaikų auklėjimą
atsakingi asmenys gali s

stebėti vaikų protinį ir fizinį vystymąsi ir,
pastebėję pakitimus , imtis atitinkamų priemonių4.

  Lietuva garantuoja  vaiko  teisę  naudotis tobuliausiomis
sveikatos  sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atstatymo 
priemonėmis, rūpinasi, kad nė vienam  vaikui nebūtų atimta teisė naudotis
sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis:

1 Lietuvos respublikos valstybinių pašalpų šeimos, auginančioms vaikus,
įstatymo pakeitimo įstatymas

2004 m. gegužės 18 d. Nr. IX-223, Vilnius(Žin., 2003, Nr. 101-4537), 7
straipsnis
2 Lietuvos respublikos valstybinių pašalpų šeimos, auginančioms vaikus,
įstatymo pakeitimo įstatymas

2004 m. gegužės 18 d. Nr. IX-223, Vilnius(Žin., 2003, Nr. 101-4537), 8
straipsnis
3 http://www.socmin.lt/index.php?682989536 (SAD ministrės patarėja ryšiams
su visuomene Indrė

Trakimaitė)
4 Socialinė apsauga. Tikslas, reikšmė, įtaka ir organizacinė struktūra,
1998, psl.28

užtikrinti   reikiamą  medicinos  pagalbą  ir  sveikatos apsaugą visiems 
vaikams, pirmiausia  plėtojant pirmąją medicinos ir sanitarijos pagalbą;

kovoti  su ligomis  ir pusbadžiavimu  panaudojant pirmąją
medicinos ir  sanitarijos pagalbą,  be viso kito, taikant lengvai prieinamą
technologiją  ir  apsirūpinant  pakankamai  maistingais produktais ir, 
atsižvelgiant į  aplinkos  užterštumo  pavojų  ir riziką, švariu geriamuoju
vandeniu;

informuoti  visus visuomenės  sluoksnius, ypač  tėvus  ir
vaikus,  apie   vaikų  sveikatą   ir  mitybą,  maitinimo  krūtimi
privalumus, higieną,  vaiko gyvenamosios  aplinkos sanitariją  ir
kelių nelaimingiems  atsitikimams užkirtimą,  taip  pat  sudaryti galimybę
jiems lavintis ir tokiomis žiniomis pasinaudoti1.

Vaikų švietimo skatinimas

Vaikų lavinimas pirmiausia yra pačių tėvų arba tuos vaikus
auklėjančių asmenų reikalas, tačiau valstybė ir visuomenė taip pat turi tuo
rūpintis. Pirmaisiais gyvenimo metais iki tam tikrų amžiaus pakopų vaikų
lavinimas tėvams beveik nieko nekainuoja. Kitaip yra vaikams pradėjus
lankyti ugdymo įstaigas2.

Siekdama garantuoti vaikų ugdymą valstybė teikia tėvams arba
globėjams paramą, reikalingą t

tinkamam vaikų auklėjimui, rūpinasi vaikų
įstaigų plėtimu. Imasi visų reikalingų priemonių , kad vaikai, kurių tėvai
dirba, turėtų galimybes naudotis jiems skirtomis vaikų priežiūros
tarnybomis ir įstaigomis3.

Negalime nepastebėti, kad yra statomi nauji lopšeliai- darželiai,
ruošiamos individualios ugdymo programos, garantuojamas vaikų saugumas tose
įstaigose, maitinimas, aprūpinamos priemonės, taikomos mokesčių už darželį
nuolaidos.

Lietuva pripažįsta vaiko teisę mokytis. Siekdama įgyvendinti ir
sudaryti vienodas galimybes, ji:

įveda nemokamą ir privalomą pradinį lavinimą;

skatina tobulinti įvairias tiek bendrojo lavinimo, tiek
profesinio viduriniojo lavinimo

1. http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=19848
2 Socialinė apsauga. Tikslas, reikšmė, įtaka ir organizacinė struktūra,
1998, psl.30
3. Vaiko teisių konvencija, Vilnius 1999, psl. 10
formas, rūpinasi, kad jis būtų prieinamas visiems vaikams, ir imasi tokių
priemonių kaip nemokamo lavinimo įvedimas, o prireikus ir finansines
paramos teikimas;

užtikrina mokomosios ir profesinės bei orientuojančios
informacijos ir medžiagos prieinamumą visiems vaikams

imasi priemonių, skatinančių nuolat lankyti mokyklą ir mažinančių
moksleivių, paliekančių mokyklą skaičių1.

Šiais metais vasario 8 diena Vyriausybė pritarė Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės paramos nepasiturinčių šeimų
mokiniams įstatymo projektui, kuriuo siūloma nustatyti naują socialinės
paramos mokiniams rūšį, skirtą pasirengti mokyklai.

Jame numatyta teikti reikalingą socialinę paramą nepasiturinčiai
gyvenančių šeimų vaikams – prieš prasidedant naujiems mokslo metams
aprūpinti būtiniausiais mokinio reikmenimis, per mokslo metus nemokamai
maitinti ir užtikrinti mokiniams pilnavertį maitinimą mokyklose – pusryčius
ir pietus. aprūpinti būtiniausiais mokinio reikmenimis, skiriant vienam
mokiniui iki 150 litų. Ši parama galėtų būti skiriama kasmet visiems
mokiniams, kuriems ji reikalinga. Numatoma, kad prieš prasidedant naujiems
mokslo metams galėtų būti paremiama apie 85 tūkst. mokinių, kuriems
reikalinga tokia parama, t.y. 16 proc. visų mokinių. nepasiturinčiai
gyvenančios šeimos kasmet su dideliu nerimu laukia rugsėjo pirmosios – joms
neretai pritrūksta lėšų mokslo metų pradžiai nupirkti savo vaikams
būtiniausias mokymui reikalingas priemones, todėl nemažai vaikų iš viso
neateina į mokyklą, nes neturi nei drabužių, nei pamokoms reikalingų
priemonių.

Praėjusiais metais labiausiai nepasiturinčių šeimų mokyklinio
amžiaus vaikams pasirengti mokyklai buvo paskirstyti 2 milijonai litų, 2004
m. – 1 mln. litų, 2003 m. – 200 tūkst. litų2. Iki tol lėšos iš valstybės
biudžeto išvis nebuvo skiriamos. Pernai mokyklinėmis priemonėmis buvo
aprūpinta daugiau nei 56 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų,
jiems vidutiniškai buvo skirta po 40 litų, užpernai – vidutiniškai po 32
litus.

 Nemokamam mokinių maitinimui iš valstybės biudžeto skirta 61
mln. litų

1. Vaiko teisių konvencija, Vilnius 1999, psl. 14
2. http://www.socmin.lt/ ndex.php?-879008332 (SAD ministrės patarėja
ryšiams su visuomene Indrė Trakimaitė)

. Globa

Globojamas (rūpinamas) vaikas – tai toks vaikas, kuriam įstatymų
nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba).

Vaiko globėjas (rūpintojas) – nuolat Lietuvos Respublikos
teritorijoje gyvenantis fizinis asmuo (toliau vadinama – fizinis asmuo),
kuris įstatymų nustatyta tvarka paskirtas užtikrinti likusio be tėvų globos
vaiko priežiūrą, auklėjimą, atstovavimą jam, jo teisėms ir teisėtiems
interesams1.

Globojamiems vaikams ir asmenims, kuriems nustatyta globa(
rūpyba) yra teikiamos išmokos:

vaikui, globojamam šeimoje, šeimynoje ar nevyriausybinėje
vaikų globos institucijoje (įstaigoje), jo globos (rūpybos)
laikotarpiu skiriama 4 MGL dydžio išmoka per mėnesį;

jei pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės,
emancipacijos ar santuokos sudarymo jis toliau nenutrūkstamai mokosi
dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje ar mokosi profesinės,
aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir
nedirba,
taip pat tuo atveju, kai mokymosi šiose mokyklose laikotarpiu miršta
nedirbančio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) (įtėvių),
jam, kol mokosi, bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 24 metai, skiriama
ir mokama 4 MGL dydžio per mėnesį išmoka. Ši išmoka neskiriama ir
nemokama daugiau kaip du kartus įstojusiems į tos pačios pakopos mokyklą
ar įstojusiems į žemesnės pakopos mokyklą.

baigusiam bendrojo lavinimo mokyklą vyresniam kaip 18 metų
asmeniui globos (rūpybos) išmoka mokama iki tų pačių metų rugsėjo1 dienos;

kai išmokos gavėjas, gaunantis globos (rūpybos) išmoką,
įstatymų nustatyta tvarka gauna našlaičių pensiją ir (arba) vaiko
išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką, vaiko globos (rūpybos)
išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp išmokos gavėjui nustatyto vaiko
globos (rūpybos) išmokos dydžio ir gaunamos našlaičių pensijos bei
(arba) vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydžio;

1 Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo (Žin., 2002 Nr.35-
1275)

išmokos gavėjas, gaunantis nustatytą išmoką, turi teisę gauti stipendiją
pagal mokymosi rezultatus;

globojamam vaikui, kuris nuolat ar darbo dienomis išlaikomas
(nakvynė ir maistas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje
įstaigoje, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išmoka skiriama už
laikotarpį, kai vaikas būna pas globėją (rūpintoją) ir negauna vaiko
maistpinigių už tą laikotarpį. Išmokos dydis apskaičiuojamas
proporcingai to mėnesio kalendorinių dienų,
kurias vaikas buvo pas globėją (rūpintoją), skaičiui1.

Garantijos neįgaliems vaikams

Kiekvienas vaikas ( taip pat ir neįgalus) turi neatimamą
teisę gyventi ir sveikai vystytis, būti auklėjamas ir aprūpintas savo
šeimoje ir mūsų visuomenėje2.
Valstybės rūpybos srityje didelis dėmesys skiriamas asmenims, turintiems
dvasinę, intelektualinę ir fizinę negalią3.

2004 m. iš 1000-io jaunesnių nei 16 metų vaikų 3 (2003 m. – 2) buvo
pirmą kartą pripažinti invalidais ir metų pabaigoje tokių vaikų buvo 11,8
tūkst. Iš 1000-io 16 metų ir vyresnių asmenų 13 buvo pirmą kartą nustatytas
invalidumas.

Dažniausiai vaikai pripažįstami invalidais dėl nervų
sistemos ir jutimo organų ligų (2004 m. – 25% pirmą kartą pripažintų
invalidais vaikų). Sumažėjo vaikų su įgimtomis anomalijomis skaičius. 2004
m. jų nustatyta 14 procentų mažiau nei 2003 m., t. y. vaikai su įgimtomis
anomalijomis sudarė 15 procentų. Tačiau, palyginti su 2003 m., du kartus
padaugėjo psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių vaikų ir 2004 m. buvo kas
penktas pirmą kartą pripažintas invalidu vaikas. Per metus ketvirtadaliu
padaugėjo kvėpavimo sistemos ligomis sergančių vaikų ir jie sudarė 17
procentų. 2004 m. buvo 50 038 arba 21 procentai bendrame neįgaliųjų
skaičiuje, vaikų su negalia iki 18 metų buvo 16 121 arba 7 procentai4. 

1. Lietuvos respublikos valstybinių pašalpų šeimos, auginančioms vaikus,
įstatymo pakeitimo įstatymas 2004 m. gegužės 18 d. Nr. IX-223,
Vilnius(Žin., 2003, Nr. 101-4537), 8 straipsnis
2 Neįgaliųjų ir jų šeimos narių teisės ir socialinės garantijos, Vilnius
2003, psl.54
3 Socialinė apsauga. Tikslas, reikšmė, įtaka ir organizacinė struktūra,
1998, psl.32
4. http://www.socmin.lt/index.php?109433384

Neįgaliems vaikams, nesvarbu kokia ir kokio sunkumo butų negalia
valstybė garantuoja jų ugdymą.

Neįgalieji ugdomi mokyklose ir kitose įstaigose, kuriose
teikiamos ugdymo paslaugos, atsižvelgiant į jų specialiuosius ugdymosi
poreikius, sugebėjimus ir fizinę bei psichinę būklę.

Neįgaliųjų ugdymo sistemos struktūrą, valdymą bei šių asmenų
formaliojo ir neformaliojo ugdymo bei pagalbos jiems pagrindu nustato
švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai1.

2004 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Specialiojo
ugdymo paslaugų teikimo programą, kurios tikslas – padidinti mokymosi
prieinamumą specialiųjų poreikių asmenims, sukurti specialiųjų poreikių
asmenims ugdyti palankią aplinką.

Ikimokyklinio amžiaus specialiųjų poreikių vaikai, kurie dėl įgimtų ar
įgytų sutrikimų turi ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenės
gyvenime, yra ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosiose ir
specialiosiose grupėse bei specialiosiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
2004 m. Lietuvoje veikė 100 specialiosios paskirties ir kitų tipų
ikimokyklinių ugdymo įstaigų, kuriose yra specialios paskirties grupės. Jas
lankė 4206 vaikai.

Specialiųjų poreikių mokiniai gali būti ugdomi specialiosiose
mokyklose ar specialiojo ugdymo centruose, jiems sudaryta galimybė mokytis
kartu su kitais bendruomenės nariais bendrojo lavinimo mokyklų
specialiosiose, lavinamosiose klasėse ir bendrojo ugdymo klasėse. 2004–2005
mokslo metų pradžioje veikė 63 specialiosios (internatinės) mokyklos ir
ugdymo centrai. Jose buvo ugdoma 5,6 tūkst., arba 10 procentų visų
specialiųjų poreikių mokinių. 2004 m. daugiau kaip pusė, mokinių čia
mokėsi ir gyveno,o1 procentas – buvo mokomi namuose. Specialiųjų poreikių
mokiniai, norintys įgyti profesiją, gali mokytis profesinėse mokyklose,
kuriose yra įregistruota 14 pagrindinio profesinio mokymo programų, skirtų
žmonėms su negalia2

Neįgaliems vaikams taip pat yra teikiamos ir kitos socialinės
paslaugos: skiriama įvairios lengvatos, kurias    sudaro medicininės, 
profesinės  ir socialinės reabilitacijos   paslaugų teikimas, specialiųjų
poreikių tenkinimas specialiosios  pagalbos

1 LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, 1991m. lapkričio 28 d.
Nr.I-2004,Vilnius ( Žin. 1991, Nr.36-969 )
2 http://www.socmin.lt/index.php?109433384
priemonėmis,  neįgaliųjų  užimtumo rėmimas,  socialinės   paramos teikimas,
ugdymo paslaugų teikimas,   lygių galimybių  dalyvauti  kultūros,  sporto 
ir  kitose    visuomenės gyvenimo srityse užtikrinimas1. 

Gydymas -kompensuojama medicininės reabilitacijos,
įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios
ligos ar traumos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos
patvirtintą sąrašą.

Vaistai -100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų
į Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamų vaistų
sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamų medicinos
pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui.

Techninės pagalbos priemonės- išduodamos nemokamai,
remontuojamos.

Ortopedijos technika ir protezavimas – kompensuojama visa
bazinė ortopedijos technikos kaina.

Transporto išlaidų kompensavimas- neįgalieji, turintys
sutrikusią judėjimo funkciją, turi teisę kiekvieną mėnesį gauti 0,25 MGL
dydžio transporto išlaidų kompensaciją, įsigyti vienkartinį važiavimo
tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei
vienkartinį arba mėnesinį vardinį važiavimo vietinio (miesto ir
priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais,
reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 proc. nuolaida,
bei juos lydintis vienas asmuo.

Skiriamos šalpos pensijos. Jų dydis nustatomas pagal neįgalumo
laipsnį: su sunkiu neįgalumu – 2 bazinės pensijos; su vidutiniu neįgalumu
– 1,5 bazinės pensijos; su lengvu neįgalumu – 1 bazinė pensija2.

Teikiamos tokios socialinės paslaugos, kaip vertimo
į ženklų kalbą, asistentų, palydovų, būsto pritaikymo, informacijos
teikimo ir konsultavimo, pagalbos namuose, slaugos namuose, maitinimo,
aprūpinimo būtiniausiais daiktais3.

Lietuva, kaip ir kitos valstybės pripažįsta, kad psichiškai ar
fiziškai nepilnavertis žmogus turi gyventi pilnavertį gyvenimą, kuris
garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų aktyviai
dalyvauti visuomenės veikloje4.

1 http://www.socmin.lt/index.php?-1926330151
2 Lietuvos respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimo
įstatymas, 2005 m. gegužės 19 d. Nr. X-210,Vilnius (Žin., 1994, Nr. 96-
1873; 2004, Nr. 21-619, Nr. 80-2835, Nr. 117- 4373; 2005, Nr. 44-1406)
3 http://www.socmin.lt/index.php?-2102923933
4 Vaiko teisių konvencija, Vilnius, 1999, psl.12 ,23 str.

Parama našlaičiams

Teisę gauti šalpos našlaičių pensiją turi mirusiojo arba įstatymų
nustatyta tvarka paskelbto mirusiu asmens vaikai( įvaikiai):

Sulaukę 18 metų, kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų
aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių ar bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose
skyriuose, tačiau ne vyresniems nei 24 metų;

Sulaukę 18 metų , kurie pripažinti invalidais iki tos dienos ,
kai jiems sukako 18 metų.

Šalpos našlaičių pensija skiriama ir mokama 0,5 bazinės pensijos
dydžio kiekvienam vaikui. Jeigu teisę gauti šią pensiją turi 4 ir daugiau
mirusiojo vaikų, 1,5 bazinės pensijos skiriama visiems mirusiojo vaikams
lygiomis dalimis1.

Taip pat našlaičius remia įvairūs labdaros fondai, kurie teikiami
jų minimaliems socialiai priimtiniems poreikiams tenkinti, sveikatos
priežiūrai užtikrinti2.

Pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti.
Sukakusiems 18 metų našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams, kurie
iki pilnametystės buvo globojami globos institucijose, šeimynose arba
globėjų, skiriama vienkartinė 60 MGL dydžio pašalpa gyvenamajam namui,
butui (gyvenamajai patalpai) įsigyti arba įsikurti, jeigu jie nėra toliau
valstybės išlaikomi globos institucijose3.

1Juozas Tartilas „Socialinės saugos pagrindai“, Vilnius 2005, psl. 143
2 LR labdaros ir paramos įstatymas, Nr. I -172, Vilnius, 1993m.birželio 3
d,( Žin., 1993, Nr. 21 -506)

3 Juozas Tartilas „Socialinės saugos pagrindai“, Vilnius 2005, psl.179

IŠVADOS

Vaikų padėtis tiek Lietuvoje ,tiek visame pasaulyje yra glaudžiai
susijusi su socialinės politikos ir socialinės apsaugos sferomis.

Socialinis aprūpinimas pagal reikalingumą teikiamas atsižvelgiant
į vaiko ir asmenų, atsakančių už vaiko išlaikymą, turimus išteklius ir
galimybes, taip pat kitais sumetimais, susijusiais su gėrybių gavimu
vaikui arba jo vardu.

Lietuvoje pastaraisiais metais vaikų gerovės problemos yra
aktyviai diskutuojamos ir analizuojamos.

 Lietuvos Respublikos Prezidentas, skaitydamas metinį pranešimą
Seime, akcentavo, kad valstybė privalo sutelkti išskirtinį dėmesį į
šeimos, vaikų ir jaunimo problemas. Nuo šių problemų efektyvaus sprendimo
priklausys mūsų visuomenės moralinė savijauta, kartu ir jos raidos
perspektyvos.

LITERATŪRA

1. Neįgaliųjų ir jų šeimos narių teisės ir socialinės garantijos,

Vilnius, 2003

2. Socialinė apsauga. Tikslas, reikšmė, įtaka ir organizacinė struktūra,

Kelnas,1998

3. Juozas Tartilas „Socialinės saugos pagrindai“, Vilnius 2005

4. „Valstybės žinios“

5. Vaiko teisių konvencija, Vilnius 1999.

PUSLAPIAI INTERNETE

1. http://vaikams.lrs.lt/

2. www.litlex.lt

3. www.socmin.lt

4. www.lrv.lt

5. www.lrs.lt

Leave a Comment