Turinys
ĮVADAS…………………………………………………………….………………………………..2
SOCIALINĖS GARANTIJOS VAIKAMS LIETUVOJE……………………………………3 Vaiko gimimoišmoka…………………………………………………………….……………4 Vaiko auginimoišmokos………………………………………………………………………4
Sveikata……………………………………………………….……………………………………5 Vaikų švietimoskatinimas…………………………………………………………………..6
Globa……………………………………………………………..…………………………………8 Lengvatos ir nuolaidos neįgaliemsvaikams…………………………………………..9 Paramanašlaičiams………………………………………………………..………………..12
IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………13
LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………….14
Įvadas
,,Vaikai pastato šeimos ir visuomenės gyvenimą”, – taipyra pasakęs Popiežius Jonas Paulius II. Iš tiesų vaikai pasaulyje užima vis pastebimesnę vietą ir įgyjavis didesnį ekonominį, politinį ir socialinį svorį. Atsiranda visuotinissupratimas, kad vaikai yra atskiras visuomenės segmentas, kuriamreikalingas savitas požiūris ir dėmesys, kuriam svarbu, kad kiekvieno vaikonuomonė, mintys, jausmai turėtų reikšmės valstybės gyvenime. Šiospasaulinės tendencijos atspindžius galime stebėti ir Lietuvoje. Tai itinsvarbus, būtinas ir vertintinas žmonijos raidos etapas¹. Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. pradžioje Lietuvojegyveno 746,3 tūkst. vaikų, t. y. penktadalis visų gyventojų. Lietuvojevaikų nuolat mažėja. Per dešimtmetį nuo 1990 m. iki 2000 m. vaikų sumažėjo125,4 tūkst., arba 12,6 procento, o šiame tūkstantmetyje per penkeriusmetus jų sumažėjo 125 tūkst., arba 14,4 procento. Per pastaruosiuspenkiolika metų vaikų sumažėjo ketvirtadaliu. Ypač sumažėjo ikimokyklinioamžiaus vaikų – 45 procentais.
2004 m. gimė 30,4 tūkst. vaikų, tai yra 179 vaikais mažiau, nei 2003 m.,3,7 tūkst. – nei 2000 m. ir 26,5 tūkst. mažiau nei 1990 m. Pernai 1000gyventojų teko vidutiniškai 8,9 naujagimio, 2000 m. – 9,8, o 1990 m.– 15,4.Vidutinis vaikų, kuriuos moteris pagimdo per visą savo gyvenimą, skaičiussumažėjo nuo 2,0 1990 m. iki 1,4 2000 m. ir 1,3 2004 m 2. Skaudi tiesa yra ta, kad būtent vaikams teko ir tenka aštriausiaipatirti pereinamojo laikotarpio padarinius, išgyventi sunkumus irproblemas, kurių daugelis mums, suaugusiems, vaikystėje buvo svetimos irnepažįstamos. Nesumenkinkime kiekvieno mūsų išgyventų brangių ir skausmingųpatyrimų, tačiau gyvenimo pateikiami išbandymai ir jų sprendimai kiekvienądieną yra sudėtingesni. Todėl vaikams būtinas kiekvieno mūsų dėmesys,
supratimas, parama ir pagalba, gyventi visavertį gyvenimą, išsiugdytipasitikėjimą savo jėgomis, įgyti tvirtus dorinius pagrindus ir savarankiąpasaulėžiūrą, būti visapusiškai išsilavinusiems ir sąmoningiems Lietuvospiliečiams. Nuo mūsų meilės, dėmesio, atsakingumo priklausys muspakeisiančios jaunos kartos stiprybė, valstybės gyvybingumas ir kiekvienomūsų ateitis3.1. http://vaikams.lrs.lt/informaciniai/ataskaita20030519.doc2 http://www.lrv.lt/main.php?cat=311&gr=2&d=30063 http://vaikams.lrs.lt/informaciniai/ataskaita20030519.doc Socialinės garantijos vaikams Lietuvoje
Vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis aštuoniolikos metų,jei pagal įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau¹. Su pirmaisiais rizikos faktoriais kiekvienas žmogus susiduria darprieš gimimą. Nuo pirmos gyvenimo dienos rizikos faktoriai egzistuoja irypač išryškėja kūdikystės laikotarpiu .Jie veikia ir per visą vaikystės irjaunystės laikotarpį. Todėl socialinė apsauga ypač aktuali vaikams irjaunuoliams². Lietuvos valstybė pripažįsta kiekvieno vaiko neatimamą teisęgyventi ir sveikai vystytis. Todėl negalima nepastebėti, kad yrasuteikiamos socialinės garantijos .
Vaiko gimimo išmoka Pripažįstama, kad iš pradžių, kai gimsta vaikas, tėvai arbaglobėjai prižiūrėdami ir auklėdami vaiką, patiria papildomų finansiniųsunkumų. Todėl jiems išmokama piniginės išmoka. Kiekvienam gimusiam vaikuiskiriama 8 MGL dydžio (1000 Lt) vienkartinė išmoka. Išmoka mokamos išLietuvos Respublikos valstybės biudžeto3. Vaiko auginimo išmokos
Kad paremti augančius vaikus valstybė garantuoja išmokas irsuteikia jas vaikus auginančios šeimoms . Šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikuiskiriama 0,75 MGL dydžio išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos, ikisukaks 3 metai. Šeimoje, auginančioje tris ar daugiau vaikų,kiekvienam vaikui skiriama 1,1 MGL dydžio išmoka per mėnesį nuo jogimimo dienos, iki sukaks 3 metai.
Šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienamvaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, kuris mokosi dieninėje bendrojolavinimo mokykloje, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.¹Vaiko teisių konvencija, Vilnius, 1999, psl. 5² Socialinė apsauga. Tikslas, reikšmė, įtaka ir organizacinė struktūra,1998, psl. 24³ Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės2004 m.birželio 28 d. nutarimu Nr.801 (Žin., 2004, Nr.100-3724). Šeimoje, auginančioje tris ar daugiau vaikų,kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, besimokančiamdieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės, aukštesniosios araukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki jamsukanka 24 metai, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį. Baigusiam bendrojo lavinimo mokyklą vyresniam kaip 18 metųasmeniui išmoka vaikui mokama iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Išmoka vaikui mokama vienam iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų(ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių)1. Kiekvienam privalomosios tarnybos kario vaikui jo tėvolaikotarpiu skiriama 1,5 MGL dydžio išmoka per mėnesį. ( Išmokaprivalomosios tarnybos kario vaikui mokama vaiko motinai. Jei vaikąauginanti motina nėra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, išmokamokama vaiko tėvui)2. Kiekvienam vaikui nuo 3 iki 9 metų yra mokama 50 litų per mėnesį.Tai vadinami „vaiko pinigai“: „Vaiko pinigų“ mokėjimo pratęsimui vaikams iki 9 metų 2006 m.valstybės biudžete skirta 12 milijonų litų. ,,Vaiko pinigai“ bus mokami dar60 tūkst. vaikų. Šiuo metu išmoką vaikui kas mėnesį gauna beveik 327 tūkst.vaikų. „Vaiko pinigai“ Lietuvoje buvo pradėti mokėti 2004 metais3.
Sveikata
Jau nusistovėjusi nuomonė, kad vaikų sveikatą geriausia tikrinti nuopat gimimo. Remdamiesi sveikatos tikrinimų išvadomis už vaikų auklėjimąatsakingi asmenys gali stebėti vaikų protinį ir fizinį vystymąsi ir,pastebėję pakitimus , imtis atitinkamų priemonių4. Lietuva garantuoja vaiko teisę naudotis tobuliausiomis
sveikatos sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atstatymo priemonėmis, rūpinasi, kad nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotissveikatos apsaugos sistemos paslaugomis:1 Lietuvos respublikos valstybinių pašalpų šeimos, auginančioms vaikus,įstatymo pakeitimo įstatymas 2004 m. gegužės 18 d. Nr. IX-223, Vilnius(Žin., 2003, Nr. 101-4537), 7straipsnis2 Lietuvos respublikos valstybinių pašalpų šeimos, auginančioms vaikus,įstatymo pakeitimo įstatymas 2004 m. gegužės 18 d. Nr. IX-223, Vilnius(Žin., 2003, Nr. 101-4537), 8straipsnis3 http://www.socmin.lt/index.php?682989536 (SAD ministrės patarėja ryšiamssu visuomene Indrė Trakimaitė)4 Socialinė apsauga. Tikslas, reikšmė, įtaka ir organizacinė struktūra,1998, psl.28 užtikrinti reikiamą medicinos pagalbą ir sveikatos apsaugą visiems vaikams, pirmiausia plėtojant pirmąją medicinos ir sanitarijos pagalbą; kovoti su ligomis ir pusbadžiavimu panaudojant pirmąjąmedicinos ir sanitarijos pagalbą, be viso kito, taikant lengvai prieinamątechnologiją ir apsirūpinant pakankamai maistingais produktais ir, atsižvelgiant į aplinkos užterštumo pavojų ir riziką, švariu geriamuojuvandeniu; informuoti visus visuomenės sluoksnius, ypač tėvus irvaikus, apie vaikų sveikatą ir mitybą, maitinimo krūtimiprivalumus, higieną, vaiko gyvenamosios aplinkos sanitariją irkelių nelaimingiems atsitikimams užkirtimą, taip pat sudaryti galimybęjiems lavintis ir tokiomis žiniomis pasinaudoti1.
Vaikų švietimo skatinimas
Vaikų lavinimas pirmiausia yra pačių tėvų arba tuos vaikusauklėjančių asmenų reikalas, tačiau valstybė ir visuomenė taip pat turi tuorūpintis. Pirmaisiais gyvenimo metais iki tam tikrų amžiaus pakopų vaikųlavinimas tėvams beveik nieko nekainuoja. Kitaip yra vaikams pradėjuslankyti ugdymo įstaigas2. Siekdama garantuoti vaikų ugdymą valstybė teikia tėvams arbaglobėjams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui, rūpinasi vaikųįstaigų plėtimu. Imasi visų reikalingų priemonių , kad vaikai, kurių tėvaidirba, turėtų galimybes naudotis jiems skirtomis vaikų priežiūrostarnybomis ir įstaigomis3. Negalime nepastebėti, kad yra statomi nauji lopšeliai- darželiai,
ruošiamos individualios ugdymo programos, garantuojamas vaikų saugumas toseįstaigose, maitinimas, aprūpinamos priemonės, taikomos mokesčių už darželįnuolaidos. Lietuva pripažįsta vaiko teisę mokytis. Siekdama įgyvendinti irsudaryti vienodas galimybes, ji: įveda nemokamą ir privalomą pradinį lavinimą; skatina tobulinti įvairias tiek bendrojo lavinimo, tiekprofesinio viduriniojo lavinimo1. http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=198482 Socialinė apsauga. Tikslas, reikšmė, įtaka ir organizacinė struktūra,1998, psl.303. Vaiko teisių konvencija, Vilnius 1999, psl. 10formas, rūpinasi, kad jis būtų prieinamas visiems vaikams, ir imasi tokiųpriemonių kaip nemokamo lavinimo įvedimas, o prireikus ir finansinesparamos teikimas; užtikrina mokomosios ir profesinės bei orientuojančiosinformacijos ir medžiagos prieinamumą visiems vaikams imasi priemonių, skatinančių nuolat lankyti mokyklą ir mažinančiųmoksleivių, paliekančių mokyklą skaičių1. Šiais metais vasario 8 diena Vyriausybė pritarė Socialinėsapsaugos ir darbo ministerijos Socialinės paramos nepasiturinčių šeimųmokiniams įstatymo projektui, kuriuo siūloma nustatyti naują socialinėsparamos mokiniams rūšį, skirtą pasirengti mokyklai. Jame numatyta teikti reikalingą socialinę paramą nepasiturinčiaigyvenančių šeimų vaikams – prieš prasidedant naujiems mokslo metamsaprūpinti būtiniausiais mokinio reikmenimis, per mokslo metus nemokamaimaitinti ir užtikrinti mokiniams pilnavertį maitinimą mokyklose – pusryčiusir pietus. aprūpinti būtiniausiais mokinio reikmenimis, skiriant vienammokiniui iki 150 litų. Ši parama galėtų būti skiriama kasmet visiemsmokiniams, kuriems ji reikalinga. Numatoma, kad prieš prasidedant naujiemsmokslo metams galėtų būti paremiama apie 85 tūkst. mokinių, kuriemsreikalinga tokia parama, t.y. 16 proc. visų mokinių. nepasiturinčiaigyvenančios šeimos kasmet su dideliu nerimu laukia rugsėjo pirmosios – jomsneretai pritrūksta lėšų mokslo metų pradžiai nupirkti savo vaikamsbūtiniausias mokymui reikalingas priemones, todėl nemažai vaikų iš visoneateina į mokyklą, nes neturi nei drabužių, nei pamokoms reikalingųpriemonių.
Praėjusiais metais labiausiai nepasiturinčių šeimų mokyklinioamžiaus vaikams pasirengti mokyklai buvo paskirstyti 2 milijonai litų, 2004m. – 1 mln. litų, 2003 m. – 200 tūkst. litų2. Iki tol lėšos iš valstybėsbiudžeto išvis nebuvo skiriamos. Pernai mokyklinėmis priemonėmis buvoaprūpinta daugiau nei 56 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų,jiems vidutiniškai buvo skirta po 40 litų, užpernai – vidutiniškai po 32litus. Nemokamam mokinių maitinimui iš valstybės biudžeto skirta 61mln. litų1. Vaiko teisių konvencija, Vilnius 1999, psl. 142. http://www.socmin.lt/ ndex.php?-879008332 (SAD ministrės patarėjaryšiams su visuomene Indrė Trakimaitė)
. Globa
Globojamas (rūpinamas) vaikas – tai toks vaikas, kuriam įstatymųnustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba). Vaiko globėjas (rūpintojas) – nuolat Lietuvos Respublikosteritorijoje gyvenantis fizinis asmuo (toliau vadinama – fizinis asmuo),kuris įstatymų nustatyta tvarka paskirtas užtikrinti likusio be tėvų globosvaiko priežiūrą, auklėjimą, atstovavimą jam, jo teisėms ir teisėtiemsinteresams1. Globojamiems vaikams ir asmenims, kuriems nustatyta globa(rūpyba) yra teikiamos išmokos: vaikui, globojamam šeimoje, šeimynoje ar nevyriausybinėjevaikų globos institucijoje (įstaigoje), jo globos (rūpybos)laikotarpiu skiriama 4 MGL dydžio išmoka per mėnesį; jei pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės,emancipacijos ar santuokos sudarymo jis toliau nenutrūkstamai mokosidieninėje bendrojo lavinimo mokykloje ar mokosi profesinės,aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje irnedirba,taip pat tuo atveju, kai mokymosi šiose mokyklose laikotarpiu mirštanedirbančio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) (įtėvių),jam, kol mokosi, bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 24 metai, skiriamair mokama 4 MGL dydžio per mėnesį išmoka. Ši išmoka neskiriama irnemokama daugiau kaip du kartus įstojusiems į tos pačios pakopos mokyklą
ar įstojusiems į žemesnės pakopos mokyklą. baigusiam bendrojo lavinimo mokyklą vyresniam kaip 18 metųasmeniui globos (rūpybos) išmoka mokama iki tų pačių metų rugsėjo1 dienos; kai išmokos gavėjas, gaunantis globos (rūpybos) išmoką,įstatymų nustatyta tvarka gauna našlaičių pensiją ir (arba) vaikoišlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką, vaiko globos (rūpybos)išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp išmokos gavėjui nustatyto vaikoglobos (rūpybos) išmokos dydžio ir gaunamos našlaičių pensijos bei(arba) vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydžio;1 Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo (Žin., 2002 Nr.35-1275) išmokos gavėjas, gaunantis nustatytą išmoką, turi teisę gauti stipendijąpagal mokymosi rezultatus; globojamam vaikui, kuris nuolat ar darbo dienomis išlaikomas(nakvynė ir maistas) valstybės ar savivaldybės finansuojamojeįstaigoje, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išmoka skiriama užlaikotarpį, kai vaikas būna pas globėją (rūpintoją) ir negauna vaikomaistpinigių už tą laikotarpį. Išmokos dydis apskaičiuojamasproporcingai to mėnesio kalendorinių dienų,kurias vaikas buvo pas globėją (rūpintoją), skaičiui1.
Garantijos neįgaliems vaikams
Kiekvienas vaikas ( taip pat ir neįgalus) turi neatimamąteisę gyventi ir sveikai vystytis, būti auklėjamas ir aprūpintas savošeimoje ir mūsų visuomenėje2.Valstybės rūpybos srityje didelis dėmesys skiriamas asmenims, turintiemsdvasinę, intelektualinę ir fizinę negalią3. 2004 m. iš 1000-io jaunesnių nei 16 metų vaikų 3 (2003 m. – 2) buvopirmą kartą pripažinti invalidais ir metų pabaigoje tokių vaikų buvo 11,8tūkst. Iš 1000-io 16 metų ir vyresnių asmenų 13 buvo pirmą kartą nustatytasinvalidumas. Dažniausiai vaikai pripažįstami invalidais dėl nervųsistemos ir jutimo organų ligų (2004 m. – 25% pirmą kartą pripažintųinvalidais vaikų). Sumažėjo vaikų su įgimtomis anomalijomis skaičius. 2004
m. jų nustatyta 14 procentų mažiau nei 2003 m., t. y. vaikai su įgimtomisanomalijomis sudarė 15 procentų. Tačiau, palyginti su 2003 m., du kartuspadaugėjo psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių vaikų ir 2004 m. buvo kaspenktas pirmą kartą pripažintas invalidu vaikas. Per metus ketvirtadaliupadaugėjo kvėpavimo sistemos ligomis sergančių vaikų ir jie sudarė 17procentų. 2004 m. buvo 50 038 arba 21 procentai bendrame neįgaliųjųskaičiuje, vaikų su negalia iki 18 metų buvo 16 121 arba 7 procentai4.1. Lietuvos respublikos valstybinių pašalpų šeimos, auginančioms vaikus,įstatymo pakeitimo įstatymas 2004 m. gegužės 18 d. Nr. IX-223,Vilnius(Žin., 2003, Nr. 101-4537), 8 straipsnis2 Neįgaliųjų ir jų šeimos narių teisės ir socialinės garantijos, Vilnius2003, psl.543 Socialinė apsauga. Tikslas, reikšmė, įtaka ir organizacinė struktūra,1998, psl.324. http://www.socmin.lt/index.php?109433384 Neįgaliems vaikams, nesvarbu kokia ir kokio sunkumo butų negaliavalstybė garantuoja jų ugdymą. Neįgalieji ugdomi mokyklose ir kitose įstaigose, kurioseteikiamos ugdymo paslaugos, atsižvelgiant į jų specialiuosius ugdymosiporeikius, sugebėjimus ir fizinę bei psichinę būklę. Neįgaliųjų ugdymo sistemos struktūrą, valdymą bei šių asmenųformaliojo ir neformaliojo ugdymo bei pagalbos jiems pagrindu nustatošvietimo įstatymas ir kiti teisės aktai1. 2004 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Specialiojougdymo paslaugų teikimo programą, kurios tikslas – padidinti mokymosiprieinamumą specialiųjų poreikių asmenims, sukurti specialiųjų poreikiųasmenims ugdyti palankią aplinką.
Ikimokyklinio amžiaus specialiųjų poreikių vaikai, kurie dėl įgimtų arįgytų sutrikimų turi ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenėsgyvenime, yra ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosiose irspecialiosiose grupėse bei specialiosiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.2004 m. Lietuvoje veikė 100 specialiosios paskirties ir kitų tipųikimokyklinių ugdymo įstaigų, kuriose yra specialios paskirties grupės. Jaslankė 4206 vaikai. Specialiųjų poreikių mokiniai gali būti ugdomi specialiosiosemokyklose ar specialiojo ugdymo centruose, jiems sudaryta galimybė mokytis
kartu su kitais bendruomenės nariais bendrojo lavinimo mokyklųspecialiosiose, lavinamosiose klasėse ir bendrojo ugdymo klasėse. 2004–2005mokslo metų pradžioje veikė 63 specialiosios (internatinės) mokyklos irugdymo centrai. Jose buvo ugdoma 5,6 tūkst., arba 10 procentų visųspecialiųjų poreikių mokinių. 2004 m. daugiau kaip pusė, mokinių čiamokėsi ir gyveno,o1 procentas – buvo mokomi namuose. Specialiųjų poreikiųmokiniai, norintys įgyti profesiją, gali mokytis profesinėse mokyklose,kuriose yra įregistruota 14 pagrindinio profesinio mokymo programų, skirtųžmonėms su negalia2 Neįgaliems vaikams taip pat yra teikiamos ir kitos socialinėspaslaugos: skiriama įvairios lengvatos, kurias sudaro medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimas, specialiųjųporeikių tenkinimas specialiosios pagalbos1 LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, 1991m. lapkričio 28 d.Nr.I-2004,Vilnius ( Žin. 1991, Nr.36-969 )2 http://www.socmin.lt/index.php?109433384priemonėmis, neįgaliųjų užimtumo rėmimas, socialinės paramos teikimas,ugdymo paslaugų teikimas, lygių galimybių dalyvauti kultūros, sporto ir kitose visuomenės gyvenimo srityse užtikrinimas1. Gydymas -kompensuojama medicininės reabilitacijos,įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą, siunčiamiems baigti gydymą po sunkiosligos ar traumos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijospatvirtintą sąrašą. Vaistai -100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytųį Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamų vaistųsąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamų medicinospagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui. Techninės pagalbos priemonės- išduodamos nemokamai,remontuojamos. Ortopedijos technika ir protezavimas – kompensuojama visabazinė ortopedijos technikos kaina. Transporto išlaidų kompensavimas- neįgalieji, turintyssutrikusią judėjimo funkciją, turi teisę kiekvieną mėnesį gauti 0,25 MGLdydžio transporto išlaidų kompensaciją, įsigyti vienkartinį važiavimotolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais beivienkartinį arba mėnesinį vardinį važiavimo vietinio (miesto irpriemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais,
reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 proc. nuolaida,bei juos lydintis vienas asmuo. Skiriamos šalpos pensijos. Jų dydis nustatomas pagal neįgalumolaipsnį: su sunkiu neįgalumu – 2 bazinės pensijos; su vidutiniu neįgalumu– 1,5 bazinės pensijos; su lengvu neįgalumu – 1 bazinė pensija2. Teikiamos tokios socialinės paslaugos, kaip vertimoį ženklų kalbą, asistentų, palydovų, būsto pritaikymo, informacijosteikimo ir konsultavimo, pagalbos namuose, slaugos namuose, maitinimo,aprūpinimo būtiniausiais daiktais3. Lietuva, kaip ir kitos valstybės pripažįsta, kad psichiškai arfiziškai nepilnavertis žmogus turi gyventi pilnavertį gyvenimą, kurisgarantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų aktyviaidalyvauti visuomenės veikloje4.1 http://www.socmin.lt/index.php?-19263301512 Lietuvos respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimoįstatymas, 2005 m. gegužės 19 d. Nr. X-210,Vilnius (Žin., 1994, Nr. 96-1873; 2004, Nr. 21-619, Nr. 80-2835, Nr. 117- 4373; 2005, Nr. 44-1406)3 http://www.socmin.lt/index.php?-21029239334 Vaiko teisių konvencija, Vilnius, 1999, psl.12 ,23 str. Parama našlaičiams
Teisę gauti šalpos našlaičių pensiją turi mirusiojo arba įstatymųnustatyta tvarka paskelbto mirusiu asmens vaikai( įvaikiai): Sulaukę 18 metų, kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotųaukštųjų, aukštesniųjų, profesinių ar bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuoseskyriuose, tačiau ne vyresniems nei 24 metų; Sulaukę 18 metų , kurie pripažinti invalidais iki tos dienos ,kai jiems sukako 18 metų. Šalpos našlaičių pensija skiriama ir mokama 0,5 bazinės pensijosdydžio kiekvienam vaikui. Jeigu teisę gauti šią pensiją turi 4 ir daugiaumirusiojo vaikų, 1,5 bazinės pensijos skiriama visiems mirusiojo vaikamslygiomis dalimis1. Taip pat našlaičius remia įvairūs labdaros fondai, kurie teikiamijų minimaliems socialiai priimtiniems poreikiams tenkinti, sveikatospriežiūrai užtikrinti2. Pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti.Sukakusiems 18 metų našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams, kurieiki pilnametystės buvo globojami globos institucijose, šeimynose arba
globėjų, skiriama vienkartinė 60 MGL dydžio pašalpa gyvenamajam namui,butui (gyvenamajai patalpai) įsigyti arba įsikurti, jeigu jie nėra toliauvalstybės išlaikomi globos institucijose3.1Juozas Tartilas „Socialinės saugos pagrindai“, Vilnius 2005, psl. 1432 LR labdaros ir paramos įstatymas, Nr. I -172, Vilnius, 1993m.birželio 3d,( Žin., 1993, Nr. 21 -506) 3 Juozas Tartilas „Socialinės saugos pagrindai“, Vilnius 2005, psl.179
IŠVADOS
Vaikų padėtis tiek Lietuvoje ,tiek visame pasaulyje yra glaudžiaisusijusi su socialinės politikos ir socialinės apsaugos sferomis. Socialinis aprūpinimas pagal reikalingumą teikiamas atsižvelgiantį vaiko ir asmenų, atsakančių už vaiko išlaikymą, turimus išteklius irgalimybes, taip pat kitais sumetimais, susijusiais su gėrybių gavimuvaikui arba jo vardu. Lietuvoje pastaraisiais metais vaikų gerovės problemos yraaktyviai diskutuojamos ir analizuojamos. Lietuvos Respublikos Prezidentas, skaitydamas metinį pranešimąSeime, akcentavo, kad valstybė privalo sutelkti išskirtinį dėmesį įšeimos, vaikų ir jaunimo problemas. Nuo šių problemų efektyvaus sprendimopriklausys mūsų visuomenės moralinė savijauta, kartu ir jos raidosperspektyvos.
LITERATŪRA
1. Neįgaliųjų ir jų šeimos narių teisės ir socialinės garantijos, Vilnius, 2003 2. Socialinė apsauga. Tikslas, reikšmė, įtaka ir organizacinė struktūra, Kelnas,1998 3. Juozas Tartilas „Socialinės saugos pagrindai“, Vilnius 2005 4. „Valstybės žinios“ 5. Vaiko teisių konvencija, Vilnius 1999.
PUSLAPIAI INTERNETE
1. http://vaikams.lrs.lt/ 2. www.litlex.lt 3. www.socmin.lt 4. www.lrv.lt 5. www.lrs.lt