Saugomu teritoriju reglamentavimas

Untitled

PANEVĖŽIO KOLEGIJA

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

Aplinkos apsaugos studijų programos studentas Žydrūnas Žemaitis

Teisės pagrindai (savarankiškas darbas)

Darbo vadovas dėstytoja: J. Mažuknienė

Panevėžys, 2011

Turinys

Įvadas

Saugomosteritorijos – tai sausumos ir vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažinta moksline, ekologine, kultūrinę ir kitokia verte. Šiems plotams teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Saugomose teritorijose yra ribojamaūkinė veikla, sudaromos sąlygos natūraliam gamtos vystymuisi. Jose išlieka turtingesnis, natūralesnis ir įvairesnis kraštovaizdis. Savo estetinėmis savybėmis keliantis žmogui teigiamas emocijas. Saugomose teritorijose dažnai gamtos elementus papildo kultūros paveldo objektai. Saugomų teritorijų sistemoje turi atsispindėti visa šalies kraštovaizdžio įvairovė.

Dėl žmogaus veiklos natūralus gamtinis kraštovaizdis dažnai yra naikinamas, keičiamas, arba sukuriamas naujas kultūrinis kraštovaizdis, todėl vis mažiau lieka teritorijų, kuriose natūraliai vyktu gamtiniai procesai. Esant tokiai situacijai būtina išsaugoti teritorijas, kuriose yra mokslui ir kultūrai vertingu objektu. Saugomos teritorijos turi ne tik kultūrine, bet ir didžiule ekologine, socialine reikšme.

Didelis šiuolaikinis antropogeninis poveikis gamtai, pasireiškiantis ūkine veikla, didėjančiuapgyvendinimu, aplinkos užterštumu, rekreacija gamtoje ir kitokiu įsikišimų, kelia didelį pavoju natūralių ekosistemų išlikimui. Daugelyje šaliu nustatomi tam tikri ūkinės veiklos apribojimai, o tam, kad butu išsaugotos retos ekosistemos (kraštovaizdis, gamtiniai deriniai), organizmu genofondas, butu sudaryti rūšių ir bendrijų regeneracijos centrai, užtikrinta gamtiniu ištekliu įvairovę, sukurtos „lauko laboratorijos“ biologiniams procesams tirti gamtoje ir spręsti uždavinius, susijusius su racionalesniu gamtiniu resursu naudojimu. Saugomu teritorijų tinklas Lietuvoje šiuo metu užima per 999 tūkst. ha, t. y. 15,3 proc. šalies ploto. Saugomų teritorijų tinklą Lietuvoje sudaro:

5 nacionaliniai parkai (4 gamtiniai, 1 istorinis) – Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Kuršiu nerijos, Traku istorinis nacionalinis parkas. Nacionaliniai parkai užima per 156 tūkst. ha, t. y. 19 proc. saugomu teritorijų ploto;

5 valstybiniai rezervatai – Čepkeliu, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Kernavės kultūrinis rezervatas. Rezervatai sudaro 2 proc. saugomu teritorijų ploto;

30 regioniniu parku, užimančių daugiau kaip 446,6 tūkst. ha, t. y. 57 proc. šalies saugomu teritorijų ploto;

372 draustiniai, iš jų valstybiniai draustiniai, užimantys 19 proc. saugomų teritorijų ploto, ir savivaldybių draustiniai – 1 proc.;

2 proc. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ploto užima biosferos rezervatai.

Valstybiniuose parkuose (užima apie 603 tūkst. ha) – kompleksinėse saugomose teritorijose – dėl kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės svarbos,gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsidėstymo netolygumo, universalios gamtos išteklių vertės bei žmogaus veiklos neišvengiamai persidengia, susikerta išsaugojimo, ūkinio ir rekreacinio naudojimo interesai. Tarpusavyje nesuderinus šių naudojimo interesų, nesubalansavus ekonominės plėtros, galima prarasti saugomas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, bei teritorijas. Jų savitumą ir patrauklumą, sumenkinti turimus rekreacinius, estetinius ir kitus išteklius, gali prasidėti kraštovaizdžio degradavimas, išnykti saugomos rūšys, prasidėti nepageidaujami procesai.

Tikslas Atlikti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų naudojimo reglamentavimo apžvalgą.

Išsikeliamo užduotys1. Aptarti teisės aktus, reglamentuojančius saugomų teritorijų apsaugą. 2. Nustatyti saugomų teritorijų įstatymo keitimo poreikį. 3. Atlikti Saugomu teritorijų įstatymo pakeitimoprojektų analizę. Metodika naudotis statistikėmis ir loginėmis analizės metodai. Tyrimo metu išanalizuoti Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teritorijų planavimo dokumentus, saugomu teritorijų steigimo ir apsaugos klausimais. Taip pat apžvelgti teisės aktų projektus.

Teisės aktai, reglamentuojantys saugomu teritorijų apsaugą

Lietuvos aplinkos teisei būdinga teisės aktų gausa, dažna kaita ir jų praktiniai taisymai. Aplinkos teisės įgyvendinimas priklauso nuo visuomenės, valstybės ir vietos savivaldos institucijų aplinkosauginio sąmoningumo ir pareigingumo. Skirtingi ekonominiai ir politiniai interesai, manymas, kad savi interesai yra svarbesni nei bendrieji. Skubotai priimami įstatymai gali pakenkti tiek saugomoms teritorijoms, tiek aplinkai. Aukščiausią juridinę galią turinčio teisės akto, t. y.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje: teigiama, kad Valstybė rūpinasi natūralios gamtines aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, tam tikru gamtos objektu ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami gamtos ištekliai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme aplinkos apsauga apibrėžiama kaip aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar padarinių, atsirandančių vykdant antropogenine veiklą. Šis įstatymas – tai programinio pobūdžio teisės aktas, įtvirtinantis nacionalinės aplinkos apsaugos politikos ir aplinkos teisės sistemos pagrindus, valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistema. Saugomų teritorijų steigimą, apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą jose reglamentuoja 1993 m. priimtas Lietuvos Respublikos saugomu teritorijų įstatymas,kiti įstatymai ir teisės aktai. 2001 m. priimta nauja saugomų teritorijų įstatymo redakcija, nustato specialių saugomų teritorijų steigimo tvarką, tvarkymo ir apsaugos teisinius pagrindus, nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą. Veikla saugomose teritorijose reglamentuoja.

Saugomų teritorijų, aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, miškų, teritorijų planavimo, statybos bei kiti įstatymai (tarp jų žemės, žemės reformos, turizmo, piliečių nuosavybės teisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymai.

Saugomų teritorijų nuostatai.

Saugomu teritorijų planavimo dokumentai

Saugomu teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir individualus apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus.

Apsaugossutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo.

LR Seimo patvirtintoje 15-ios LR Vyriausybės veiklos programoje (2008-12-04, Nr. XIP-127) numatyta peržiūrėti veiklos ribojimus visose saugomose teritorijose, sugriežtinant apribojimus ar sustiprinant jų laikymosi kontrolę aukščiausio prioriteto saugomose teritorijose, tačiau kitose saugomose teritorijose – draudimus pakeisti reikalavimais nedaryti neigiamo poveikio aplinkai. Gamtos apsauga Lietuvoje taip pat reglamentuoja miškų įstatymas, saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymas. Laukinės gyvūnijos įstatymas, laukinės augalijos įstatymas, prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės. Be minėtų įstatymų, su saugomomis teritorijomis susyja ir šie įstatymai, nutarimai ir nuostatai: teritorijų planavimo įstatymas; aplinkos ministro įsakymas „Dėl informacijos, reikalingos ataskaitų rengimui pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos reikalavimus, surinkimo“ ; nutarimas „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ ; „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščiu apsaugai svarbiu teritorijų nuostatu patvirtinimo“ , „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbiu teritorijų ribų nustatymo“ ; „Dėl Saugomų teritorijų tipiniųapsaugos reglamentų patvirtinimo“ ; „Dėl Kompensacijų privataus miško savininkams ir valdytojams, kurių valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunama nauda arba uždraudžia ankščiau vykdytą veiką, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ; „Dėl kompensacijų žemės savininkams ir valdytojams, kurių žemės valdose steigiama nauja saugomą teritoriją, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažiną gaunamą naudą“.

Direktyva dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo nustato bendrus poveikio aplinkai vertinimo principus, reglamentuoja visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese bei nustato poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste procedūras. Visidirektyvos reikalavimai perkelti ir įgyvendinti 2000 m., priėmus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymą, reglamentuojanti planuojamos ūkinės veiklos, galinčios turėti poveiki aplinkai, vertinimo procesą ir šio proceso dalyviu santykius. 2005 m. birželio 21 d. redakcijos įstatymu buvo patobulintos ir su direktyva suderintos ankstesnės redakcijos įstatymo nuostatos. Šiame įstatyme reglamentuojama poveikio aplinkai vertinimo proceso eiga. Šis vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla, yra įrašyta i planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, arba kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveiki Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijoms, o instituciją, atsakingą už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, t. y. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos Ministerijos, nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

Be strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir teritorijų planavimo procesu, yra ir poveikio teritorijai vertinimas, kurį reglamentuoja Direktyva 92/43/EEB. Joje teigiama, kad bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems saugomą teritoriją tvarkant, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai ar kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai vertinimas. Direktyvos 92/43/EEB nuostatos perkeltos ir įtvirtintos į Lietuvos aplinkos teise Saugomų teritorijų įstatymeir Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“. Planai ir projektai turi būti įvertinti poveikio aplinkai įvertinimo įstatymo, teritorijų planavimo įstatymo ir vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kuri įtvirtinta aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakyme Nr. D1 – 609 „Dėl planų ar programų įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimą. Žinant, kad nuo aplinkos būklės, kraštovaizdžio stabilumo ir biologinės įvairovės priklauso žmonių sveikata ir gerovė, kad žmogaus veiklos lemiamų gamtinių procesų pokyčiai yra ilgalaikiai, ir jų neigiamas poveikis gali pasireikšti po daugelio metų, būtina atsižvelgti į ateities kartų reikmes bei išsaugoti saugomu teritorijųvientisumą, nustatyti tinkama naudojimo rėžimą ir įvertinti galimo veikimo ir neveikimo naudą.

Saugomų teritorijų įstatymo keitimo poreikis.

Šiuo metų Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruoti penki LR Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo ir papildymo pasiūlymai :Nr. XIP-965, Nr. XIP-934, Nr. XP-3451, XIP – 1333 ES ir Nr. XP-2722. Galiojančio saugomų teritorijų įstatymo keitimo tikslai yra įvairus. LR Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo XIP- 934 tikslas – pakeisti ir papildyti saugomų teritorijų įstatymą taip, kad jame būtų išlaikyta pusiausvyra tarp aplinkosaugos reikalavimu ir vietos žmonių realių poreikių, taip užtikrinant subalansuotą darnios plėtros lygiaverčių principų įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2001 metų redakcijoje (Nr. IX-628, 2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 10S-3902) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais bei Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinančiuose įstatymų lydimuosiuose aktuose visiškai neatsispindi reikalavimai, neatitinka kai kurių Europos Sąjungos direktyvinių dokumentų.

Šiuo metu galiojančio saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektų rengimą paskatino dažni Lietuvos kaimo gyventojų, gyvenančių saugomose teritorijose, nusiskundimai dėl nepagrįsto jų ūkinės veiklos ribojimo, dėl naujų saugomu teritorijų atsiradimo ar jų ribų plėtimo nederinant su ten gyvenančiais žmonėmis, neatsižvelgiant į jų pastabas, nekompensuojant atsirandančių nuostolių įtraukus į saugomų teritorijų plotus, kuriuose nuo seno gyvena žmonės, užsiimantys intensyvesne ūkine veikla. Atsižvelgiant į gyventojų nusiskundimus, siekiama patikslinti nuostatas, susijusiassu saugomų teritorijų steigimu, likvidavimu, ribų nustatymu. Vykstančios diskusijos bei nuomonės apie saugomų teritorijų įstatymą yra labai prieštaringos. Vieni siūlo griežtinti įstatymą, kiti – tobulinti ar visai atsisakyti apribojimų, kitų reikalavimų. Kadangi pozicijos skirtingos, tampa sudėtinga priimti teisingus įstatymo pakeitimus.

Dažna savininkų asmeniniai interesai laikomi svarbesniais nei visuomenės. Ekonominė nauda – svarbesnė nei švari bei sveika aplinka, gamtinių išteklių išsaugojimas. Santykiai tarp gamtinės aplinkos ir visuomenės yra sudėtingi. Dabartinės gamybos poveikis aplinkai yra neigiamas. Intensyviai naudojant gamtos išteklius, naikinant tinkamas gyvūnams ir augalams gyventi buveines, mažėjant miškų plotams, naudojant chemines medžiagas žemės ūkyje ir dėl kitų veiksnių mažėja augalų ir gyvūnų rūšių individu skaičius, kai kurios rūšysvisiškai išnyksta. Dėl antropogeninio poveikio mažėja tam tikrų ekosistemų bioįvairovė.

Neretai pamirštami ir nacionalinės darnaus vystymosi strategijos principai, vienas iš jų – apdairumo principas, teigiantis, kad ūkinė veikla turi buti planuojama apdairiai, kad kuo mažiau kenktu aplinkai ir žmonių sveikatai. Šio principo labai svarbu laikytis reguliuojant ekonominį vystymąsi. Tačiau yra manančių, kad „priėmus paviršutiniškus, logikos ir sveikos nuovokos stokojančius įstatymus bei jų pataisas, patiriami ūkio nuostoliai, o itin uolus gamtos saugojimas atsisuka prieš pačia gamtą.“.

Saugomų teritorijų pakeitimo projektas XIP – 934.

Jame deklaruojama, kad pakeitus esamą saugomų teritorijų įstatymą, bus išlaikyta pusiausvyra tarp aplinkosaugos reikalavimų ir vietos žmonių poreikių, sumažinti ūkinės veiklos apribojimai. Projekte siūloma nustatyti saugomų vertybių apsaugos principus, tikslinti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentų sąrašą. Taip pat numatoma tikslinti veiklos draustiniuose, veiklos paveldo objektu teritorijose, veiklos valstybiniuose parkuose reglamentavimą.

Parlamentarų, iniciavusių ši pakeitimą, teigimu, projektą parengti ir užregistruoti paskatino saugomose teritorijose gyvenančių žmonių skundai, todėl siekiama patikslinti ir nuostatas, susijusias su saugomu teritorijų steigimu, likvidavimu, ribų nustatymų. Projekto uždaviniai: sumažinti ūkinės veiklos ribojimų perteklių saugomose teritorijose, neignoruojant žmonių teisių. Užtikrinti regionų, patekusių į saugomas teritorijas, normaliaplėtrą. Pagerinti gamtos ir kultūros paveldo apsaugą Lietuvos saugomose teritorijose bei vietinių saugomų teritorijų gyventojų socialines ekonomines sąlygas, remiantis subalansuotos plėtros principais, įtraukiant į šių problemų sprendimą vietos savivaldos struktūras, vietines bendruomenes ir vietinius gyventojus.

Priėmus įstatymą tikimasi, kad pagerės vertingų objektų apsauga, o ūkinė veikla nebus ribojama ten, kur nėra vertybių ir kitų priežasčių ja riboti, taip pat rengiamas įstatymas sustabdytų nedidelių kaimų ir vienkiemių naikinimą, paskatintų jų atsikūrimą, kaimo sodybų steigimą, atsirastu daugiau darbo vietų normas.

Saugomų teritorijų pakeitimo projektas XP – 3451.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto XP-3451 antikorupcini vertinimą. Nustatyta, kad įstatymo projekteyra daug netikslumu, kai kurios sąvokos nekonkrečios, nėra apibrėžtos jokiuose teisės aktuose, todėl galimi įvairus piktnaudžiavimai interpretuojant šias sąvokas bei naudojant objektus saugomose teritorijose. siekiant išvengti piktnaudžiavimų ir įvairių minėtų sąvokų, jos turi būti konkrečiai ir aiškiai apibrėžtos.

Projekto iniciatoriai siūlo mažinti šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme numatytus veiklos draustiniuose apribojimus, t. y. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad „draudžiama įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius“, o projekto XP – 3451 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad „draudžiama įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,2 hektaro vandens telkinius“. Projekto 9 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma leisti statyti statinius sodybose be jokiu apribojimu, kai galiojančiame įstatyme pažymėta esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir sodų liekanų, arba jei sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose). Taip pat šioj dalyje mažinami šlaitų nuolydžio reikalavimai ir atstumai nuo šlaitų briaunų, t. y. nustatomas draudimas statyti pastatus ir didinti jų tūrius šlaituose, kuriu nuolydis didesnis kaip 30 laipsniu, o šiuo metu galiojančiame saugomų teritorijų įstatyme draudžiama statyti, kai nuolydis didesnis negu 15 laipsnių, taip pat draudžiama statyti arčiau kaip 25 metrai nuo šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, o šiuo metų galiojančiame įstatyme – arčiau kaip 50 metrų nuo šiųšlaitų viršutinės bei apatinės ribos. Projekto autoriai neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. priimtą nutarimą, kuriame konstatuota, kad „ypač vertingų vietovių įvairovė gali lemti jų teisinio režimo ypatumus, jose esančiu objektų apsaugos būdus, veiklos tose vietovėse sąlygas, ribojimus, draudimus; tokie ribojimai, draudimai gali būti taikomi kitai ūkinei veiklai, statyboms, tose vietovėse, taip pat bet kokiai kitai veiklai, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri atitinkamose vietovėse esantys objektai ir pan.; ribojimai, draudimai, kuriais siekiama užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugą – viešąjį interesą, gali ir turi būti nustatomi visiems tokiu objektų savininkams bei naudotojams; gali būti nustatyti ir tokie ribojimai, draudimai, kuriais tam tikra apimtimi yra įsiterpiama į visų, taip pat ir privačių žemės sklypų, miškų, parkų, vandens telkiniųsavininkų, nuosavybės teises“.

Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytais ribojimais, draudimais siekiama užtikrinti, kad „nebūtų statomi statiniai, pakeičiantys kraštovaizdžio estetinę vertę, mažinantys atskirų atitinkamose vietovėse esančių objektų vertę, statiniai, kurių statyba ir eksploatavimas galėtų sudaryti prielaidas užteršti gamtinę aplinką ar kitaip pakenkti gamtai, ir statiniai, kurių statyba ar eksploatavimas galėtų keltį pavojų žmonių saugumui, sveikatai ir pan.“. Svarbu tai, kad rengiamo įstatymo sąvokos, jų turinys butu aiškios ir nedviprasmiškos, kitaip jų prasmė gali būti įvairiai interpretuojama. Netikslios ir neaiškios teisės normos įtvirtinimas įstatyme prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymu ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio nuostatoms, kuriose reikalaujama, kad „teisės akto turinys būtų logiškas, glaustas ir aiškus, tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių“. Būtina rasti būdą, kaip suderinti saugomoms teritorijoms keliamus aplinkosaugos reikalavimus ir savivaldybių bei šių teritorijų gyventojų interesus. Privalu ginti viešąjį interesą ir išsaugoti gamtą, saugomas teritorijas, vertingas vietoves, natūralią gamtinę aplinką busimoms kartoms, tačiau nepalikti nuošaly ten gyvenančių ir ūkininkaujančiu žmonių, siekiant juos įtraukti i bendra gamtosauginę veiklą, su jais ieškoti ir siekti sutarimo. Geriausia aplinkos politika yra ta, kuria pirmiausiai siekiama išvengti žalos aplinkai, o ne kovoti su padariniais, todėl keičiantteisės aktus būtina užtikrinti saugomų teritorijų sistemos apsaugą, išlaikymą ir valdymo vientisumą.

Išvados

Norminių aktų gausa, jų teisinis nevienareikšmiškumas, vieną aktų viršenybė palyginti su kitais, ypač normų turinio lingvistinė įvairovė kelia nemažai praktinių problemų taikant norminius aktus ir naudojantis jų interpretacinėmis galimybėmis, kai sprendžiami žemės nuosavybės, statybų, įvairios veiklos reikalai saugomose teritorijose.

Valstybės institucijų motyvacija gerokai lemia valstybės politikos prioritetai, vyraujantys interesai. Aplinkosaugos srityje būdingas aplinkosauginių interesų susidūrimas su ekonominiais interesais. Ne išimtis ir saugomose teritorijose gyvenančių žmonių noras naikinti šias svarbias teritorijas irgauti daugiau ekonominės naudos.

Atlikus saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projekto XIP – 934 analize matyti, kad šiame įstatymo projekte esančios nuostatos prieštarauja ES paukščiu ir buveinių direktyvoms. Projektas leistų naujas statybas, tankinti užstatymą, statyti neribota kieki gyvenamųjų pastatų sodyboje, suteiktų teisę savivaldybėms ir privatiems asmenims inicijuoti, kad saugoma teritorija butu panaikinta. Kito parengto saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projekto XP – 3451 autoriai neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. priimtą nutarimą. Projekte siūloma atsisakyti nemažai apribojimų, neatsižvelgiant į tai, kad mažinant apribojimus draustiniuose ir valstybiniuose parkuose, gali būti neįgyvendinami saugomų teritorijų įstatyme numatyti tikslai.

Literatūra