Adomas Mickevičius. Gyvenimas ir kūryba.

Alytaus rajono Pivašiūnų vidurinė mokykla

PIVAŠIŪNŲ VIDURINĖ MOKYKLA

Referatas

ADOMAS MICKEVIČIUS

GYVENIMAS IR KŪRYBA

Darbą atliko: 11 kl. mokinė Indrė Glovickytė

Darbo vadovas: Milda Junevičienė

Pivašiūnai, 2011 m.

Turinys

Įžanga

Gyvenimas

Kūryba

Apibendrinimas

Informacijos šaltiniai

Įžanga

Iš šio referato sužinosime apie garsų XIX a. poetą Adomą Mickevičių. Sužinosime svarbiausias jo gyvenimo detales, parašytus kūrinius.

Gyvenimas

0x08 graphic

Adomas Mickevičius yra kilęs iš senos Lietuvos bajorų Rimvydžių – Mickevičių giminės. Poetas gimė Naugarduke (dabartinė Baltarusija) 1798 m. gruodžio 24 dieną.

1815 m. A. Mickevičius baigė Naugarduko mokyklą ir įstojo į Vilniaus universitetą,kuriame studijavo lenkų ir kitų tautų literatūrą. Savo pirmuosius eilėraščius parašė dar studentaudamas. 1817 m. su bendraminčiais įkūrė Filomatų (mokslo mylėtojų) ir Filaretų (doros mylėtojų) draugijas. 1819 m. būsimas poetas buvo paskirtas mokytojauti į Kauno apskrities mokyklą. Mokytojaudamas poetas parašė garsiąją „Filaretų dainą“, sukūrė „Odę jaunystei“ ir t. t.

Dirbdamas Kaune jis važinėdavo į Vilnių – Filomatų ir Filaretų susirinkimus. O vėliau, 1823 m. draugijos buvo susektos, daug jaunų žmonių buvo suimti, tarp jų ir poetas Adomas Mickevičius. Šešis mėnesius jis buvo kalinamas Vilniaus bazilijonų vienuolyne, vėliau, kaip susijęs su slaptomis draugijomis ištremtas į Rusiją.

1824 m. spalio 25 dieną poetas visiems laikams atsisveikino su Villniumi ir išvyko į Sankt Peterburgą. Mickevičius į Lietuvą daugiau nebesugrįžo.

Vėliau jis kurį laiką gyveno Odesoje. Keliavo į Krymą, ši kelionė jam paliko didelį įspūdį ir A. Mickevičius parašė „Krymo sonetai“ (1826 m.). gavęs tarnybą Maskvoje bendravo su pažangiausiais rusų inteligentais. Jo kūrinių klausėsi dau

ug įžymių to meto rusų rašytojų, žurnalistų ir ne tik.

Artimi poeto bičiuliai 1829 m. pavasarį padėjo jam išvykti į užsienį. Gyvenant Romoje (1830 m.) atėjo žinia, kad Lietuvoje ir Lenkijoje vyksta sukilimas. Tačiau dėl asmeninių priežasčių poetas negalėjo jame dalyvauti, nors ir labai norėjo. Dar po kelerių metų Adomas Mickevičius gyveno Paryžiuje (1840 m.), čia skaitė slavų literatūros kursą, supažindino klausytojus su lietuvių mitologija, istorija, kalba. Bet neilgai gyvenęs Paryžiuje, išvyko (1848 m.) vėl į Italiją organizuoti lenkų ir austrų kovų dėl per prievartą prijungtų lenkų žemių prie Austrijos.

Neilgai trukus Rusijos – Turkijos karas, tarp emigrantų vėl atgijo Lenkijos ir Lietuvos valstybės atkūrimo viltys. Tada Mickevičius išvyko į Konstantinopolį, kur buvo telkiamu lenkų pulkai. Ten jis susirgo cholera ir 1855 m. lapkričio 26 dieną mirė. Poetas buvo palaidotas Paryžiuje.

1890 m. palaikai perrlaidoti Vavelio katedroje (Lenkija).

0x08 graphic

Kūryba

Poetas buvo parašęs daug eilėraščių, dainų, romansų. Žinomiausi yra: „Filaretų daina“, „Odė jaunystei“, „Marilės kalnelis“ ir daug kitų trumpų kūrinių. Trys žymiausi poeto darbai yra „Krymo sonetai“ ( 1826 m. ), „Vėlinės“ ( 1832 m. ), „Ponas Tadas“ ( 1834 m. ). Adomo Mickevičiaus darbus yra vertę daug garsių Lietuvos žmonių ( V. Kudirka, Maironis, V. Mykolaitis – Putinas, J. Marcinkevičius ir kiti. )

1822 m. Mickevičius išleido pirmąją savo poezijos knygą, kurią sudarė romantinio stiliaus kūriniai. Po metų pasirodė antroji poezijos dalis. Po ketverių metų poetas parašė garsiuosius „Krymo sone

etai“.

„Krymo sonetai“

Šiame, kaip ir daugelyje kitų kūrinių poetas reiškia savo jausmus ir nuotaikas. Adomo Mickevičiaus romantizmasnedangsto jausmų, priešingai, juos nevaržomai reiškia. „Krymo sonetai“ – dienoraštiškas ciklas, perteiktas kelionių metu patirtus įspūdžius. Pagrindinė kūrinio tema – kelionė stepe, lyginama su kelione jūra, meilė tėvynei ir jos ilgesys.

„Vėlinės“

„Vėlinės“ – viso gyvenimo kūrinys, rašytas ne iš eilės, o atskiromis dalimis. Svarbiausia laikoma III „Vėlinių“ dalis, parašyta 1832 metais. Ji susijusi su 1831 metų sukilimu Lenkijoje ir Lietuvoje. Ši „Vėlinių“ dalis Lietuvoje buvo draudžiama.

Šio kūrinio pirmoji idėja – tautos kankinių, tremtinių atminimo pagerbimo būtinumas. Ryškus „Vėlinių“ bruožas – realybės ir fantazijos supynimas.

„Ponas Tadas“

Poetas , būdamas kitoje šalyje, iš tėvynės ilgesio parašė poemą „Ponas Tadas“. A. Mickevičius poemoje yra minima tėvynė, – kokia ji brangi kiekvienam tautiečiui. Kūrinyje minimas tėvinės grožis, turtai, tai yra pievos, miškai, dirbami laukai.

Tai epinis pasakojimas apie istorinės Lietuvos bajorus ir valstiečius: apie seną dvarą, herojinius bajorų žygius ir juokingus nutikimus, dramatiškas paslaptis, bei paviršutiniškas gyvenimo intrigas.

Apibendrinimas

Iš šio referato, kaip ir planavom sužinojom svarbiausius Adomo Mickevičiaus gyvenimomomentus. Susipažinome su šio poeto kūryba.

Informacijosšaltiniai

www.google.lt (vaizdai)

www.wikipedia.org

www.studijoms.lt

www.mokslai.lt

www.vadovelis.lt

0x01 graphic

Leave a Comment