Saugaus darbo organizavimas ir vykdymas

Įvadas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, kitais įstatymasis, Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais teisės aktais, pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija – derina trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu valstybės, darbuotojų ir dabdavių interesus saugos ir sveikatos srrityje.

Darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių techniniais dokumentais: įvertina galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai; užpildo įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą; nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, duodamas įpareigojimus padalinių vadovams įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip jų laikomąsi; rengia, tvirtina įsakymu arba potvarkiu įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos lokalinius norminius teisės aktus bei pasirašytinai supažindina suu jais.

Siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, darbdavys steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą. Paskirtų specialistų pareiga yra koordinuoti prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų apsaugai nuo traumų ir profesinių ligų, įgyvendinimą, kontroliuoti kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos re

eikalavimų.

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas steigiamas, jeigu dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, jei darbuotojų skaičius nesiekia 50, gali būti steigiamas darbdavio ar darbuotojų atstovų iniaciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų kolektyvo, siūlymu. Komiteto nariai dalyvauja įgyvendinamose priemonėse darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje ar darbo vietose gerinti.

1. Darbdavio saugaus valdymo ir organizavimo uždaviniai įmonėje

Darbdavio pareiga – sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, paskiriant darbdavio įgaliotus asmenis (padalinių vadovus) ir duodant jiems konkrečius pavedimus įgyvendinant prevencines priemones.
Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:
1. užtikrinti, kad statiniai, darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ;
2. organizuoti profesinės rizikos vertinimą;
3. apsaugoti darbuotojus nuo rizikos: aprūpina asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, kolektyvinės saugos priemonėmis; kur galima rizika, įrengia saugos ženklus;
4. užtikrinti, kaad darbuotojai gautų informaciją apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones jai čalinti ar išvengti;
5. tvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigines instrukcijas,
6. pavesti padalinių vadovams darbuotojus instruktuoti saugos ir sveikatos klausimais;
7. organizuoti privalomus sveikatos tikrinimus;
8. organizuoti nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų tyrimą, įforminimą, registravimą.
Darbdaviui atsovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, paskirdamas padalinių vadovus ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones.Paveda įmonės padalinių vadovams ir kitiems da

arbdavių įgaliotiems asmeninms vykdyti užduotis, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata.Darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti padalinių vadovams, įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, paveda:
1. padalinių vadovams įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones įmonės padaliniuose;
2. saugos ir sveikatos tarnybos specialistams – koordinuoti prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų saugai nuo traumų ir profesinių ligų, įgyvendinimą, kontroliuoti, kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įmonės padaliniuose.

2. Darbuotojų saugos struktūros įmonėse

Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti. Darbdavys privalo rūpintis, kad šios priemonės būtų naudojamos visuose įmonės, įstaigos ar organizacijos veiklos etapuose, o darbuotojų sveikatos pakenkimo tikimybė būtų kuo mažesnė. Svarbiausi reikalavimai darbuotojų saugai ir sveikatai darbe nustatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Darbuotojų atstovų teisės – įmonės kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos papildomos ir palankesnės saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo darbuotojams nuostatas negu galiojančiuose norminiuose teisės aktuose.
Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimą įmonėse finansuoja darbdavys.
Kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.
Siekiant užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, įmonėje steigiamos:
1. Darbuotojų saugos ir sv

veikatos tarnyba. Tarnybos veiklą reglamentuoja Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A1-186/V-694. Tarnyba sudaroma iš vieno ar daugiau įmonėje dirbančių saugos ir sveikatos specialistų.
Jeigu įmonėje tokių specialistų nėra, tarnybos funkcijas gali atlikti:
· darbdavio samdoma tarnyba arba darbdavio samdomi vienas ar daugiau šios srities specialistų;
· darbdavio paskirtas asmuo ar asmenys (įmonėse, kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų).
Jeigu įmonėje tarnyba nesteigiama, jos funkcijų neatlieka samdoma organizacija ar paskirtas asmuo, tarnybos funkcijas atlieka pats darbdavys. Apie įsteigtą tarnybą darbdavys raštu praneša Valstybinei darbo inspekcijai.
2. Darbo medicinos tarnyba, t.y. medicinos punktas. Medicinos punkto veiklą reglamentuoja Pavyzdiniai įmonių darbo medicinos tarnybų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 295. Šie nuostatai nustato medicinos punktų steigimo tvarką, funkcijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę.

3. Reikalavimai darbo vietoms

Reikia atkreipti darbdavių dėmesį į svarbiausius reikalavimus darbo vietoms, darbo priemonėms, darbuotojų sveikatos tikrinimui, keliamus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose:
· Darbo vietos, taip pat patalpos, skirtos darbuotojų higienos ar buitinėms reikmėms tenkinti, privalo atitikti minimalius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, pateiktus Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5

d. įsakymu Nr. 85/233.
· Kiekvieną darbuotoją darbo vietoje supa erdvės dalis, kurioje gali veikti įvairaus pobūdžio veiksniai (fizikiniai, cheminiai, biologiniai, psichofiziologiniai). Šie veiksniai vadinami darbo aplinkos veiksniais. Darbo aplinkos veiksniai darbo vietoje negali viršyti Higieninėje kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 799, pateiktų dydžių. Siekiant nustatyti, ar darbo aplinkos veiksniai atitinka leistinus dydžius, atliekamas darbo aplinkos vertinimas, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. A1-159/V-612.
· Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo priemonės būtų techniškai tvarkingos, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai. Minimalūs reikalavimai, taikomi naudojamoms darbo priemonėms, yra patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102.
· Asmenys, kurie darbe gali būti veikiami sveikatai kenksmingų veiksnių, privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami tikrintis periodiškai. Profesijas ir darbus, kuriuos dirbant ir priimant į darbą privaloma tikrintis sveikatą, tikrinimų dažnumą nustato Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą) privalomo sveikatos tikrinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301.
· Darbo aplinka – darbo aplinkos veiksnių leistinas ribines verts nustato higienos normos, jei šios vertės viršijamos – darbo laiko trukmė neturi viršyti 36 valandų per savaitę. Sveikatos pakenkimo rizika turi būti kuo mažesnė ir numatytos priemonės tokiai rizikai šalinti.
· Įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpos – nustatyta tvarka įrengiamos pilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais.

Periodiški sveikatos patikrinimai atliekami pagal įmonės darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, sveikatos tikrinimo grafiką. Darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, suderintą su teritoriniu visuomenės sveikatos centru, tvirtina darbdavys. Darbuotojai su sveikatos tikrinimo grafiku supažindinami pasirašytinai.
Darbdavys atsako už darbuotojų nukreipimą tikrintis sveikatą ir nepasitikrinusiųjų priėmimą į darbą įstatymų nustatyta tvarka. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, gali būti darbdavio nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, nemokamas darbo užmokestis.
Privalomus sveikatos tikrinimus atlieka pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikos gydytojas ar apylinkės terapeutas.
Darbdavys, siųsdamas darbuotoją tikrintis sveikatą, išduoda privalomojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą arba asmens medicininę knygelę.

4. Darbuotojų instruktavimas saugos ir sveikatos darbe klausimais

Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti. Darbuotojai saugos ir sveikatos darbe klausimais turi būti instruktuojami pagal įmonėse patvirtintas darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas. Šias instrukcijas rengia ir tvirtina darbdaviai, vadovaudamiesi Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 282, technologinių procesų ir darbo priemonių techniniais dokumentais.
Instrukcijų rengimas ir tvirtinimas. Instrukcijos rengiamos ir turi įsigalioti prieš pradedant eksploatuoti įmonę, jos padalinius, darbo priemones, prieš įdiegiant naujus technologinius procesus ar pradedant darbus.
Kiekvienoje įmonėje turi būti parengtos:
· įvadinė instrukcija, skirta darbuotojo įvadiniam instruktavimui;
· instruktavimo darbo vietoje instrukcijos. Šios instrukcijos rengiamos arba tam tikrų profesijų darbuotojams (šaltkalviams, mūrininkams, kasininkams, valytojams ir kt.), arba darbams (remonto, montavimo, bandymo ir kt.), arba darbo priemonių naudojimui (kompiuterinės įrangos, šlifavimo staklių ir kt.).

Darbdavys gali sudaryti įmonės darbuotojų sąrašą, kuriems gali būti nerengiamos instrukcijos. Šį sąrašą darbdavys privalo suderinti su Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus viršininku. Parengtas instrukcijas tvirtina darbdavys. Instrukcija turi būti peržiūrėta, pataisyta ir iš naujo patvirtinta, įsigaliojus naujiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktams, į kurių reikalavimus turi būti atsižvelgiama instrukcijoje, keičiant darbo sąlygas ir kitais atvejais, numatytais tvarkoje. Visi įmonės darbuotojai nepriklausomai nuo darbo stažo, kvalifikacijos, gamybos pobūdžio turi būti instruktuojami saugos darbe klausimais. Instruktuojama pagal nustatyta tvarka įmonėje patvirtintas instrukcijas.
Kiekvienoje įmonėje vykdomi šie instruktavimai darbuotojų ir sveikatos klausimais:
· įvadinis. Visi darbuotojai, sudarydami darbo sutartį (prieš pradėdami dirbti), privalo išklausyti įvadinį instruktavimą, ir tai turi būti įforminta įvadinio instruktavimo registracijos žurnale. Toks žurnalas įmonėje turi būti vienas. Instruktuoja darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas ar asmuo, atliekantis šios tarnybos funkcijas. Įvadinis instruktavimas atliekamas pagal įvadinio instruktavimo instrukciją, taip pat darbuotojas gali būti supažindinamas su darbo tvarkos taisyklėmis, kolektyvinės sutarties susitarimais, kitais įmonės norminiais dokumentais, žinotinais darbuotojui;
· pirminis darbo vietoje. Šį instruktavimą prieš pradėdami dirbti privalo išklausyti darbuotojai, kurių veikla susijusi su produktų gamyba, darbo priemonių naudojimu, paslaugų teikimu, medžiagų bei žaliavų laikymu ir naudojimu. Darbuotojams, išklausiusiems instruktavimą darbo vietoje, leidžiama dirbti tik po to, kai instruktavimas įforminamas instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale. Pirminis instruktavimas atliekamas pagal parengtas instruktavimo darbo vietoje instrukcijas, kiekvienam darbuotojui individualiai paaiškinant, kaip saugiai atlikti konkrečius darbus, technologines gamybines darbo operacijas;
· periodinis darbo vietoje. Periodiškai instruktuojama ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Šis instruktavimas įforminamas tame pačiame instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale. Periodinis instruktavimas atliekamas tokia pat tvarka, kaip ir pirminis instruktavimas darbo vietoje;
· papildomas darbo vietoje. Darbuotojus privaloma papildomai instruktuoti pasikeitus technologiniams procesams, patvirtinus naują darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją arba padarius pakeitimų esančioje, darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų ir kitais atvejais, numatytais tvarkoje. Papildomas instruktavimas įforminamas tame pačiame instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale;
· specialusis darbo vietoje. Specialųjį instruktavimą privalo išklausyti darbuotojai, kuriems gali būti pavedama vienkartinė užduotis, nesusijusi su jų nuolatiniu darbu, darbuotojai, dirbantys pagal paskyras-leidimus.

Papildomas ir specialusis instruktavimai gali būti atliekami be instrukcijos, darbuotoją supažindinant su saugiais veikimo būdais, nurodomais darbų vykdymo aprašuose, technologinėse kortelėse ir kt.
Instruktuojantysis po instruktavimų turi įsitikinti, kad darbuotojai viską suprato, patikrindamas jų žinias apklausos būdu arba naudodamasis techninėmis mokymo priemonėmis. Darbuotojams, kuriems žinių trūksta, savarankiškai dirbti neleidžiama ir jie turi būti instruktuojami iš naujo.
Darbdavių, atskirų padalinių vadovų, saugos darbe tarnybų specialistų mokymą ir atestavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. A1-223/V-792. Darbdaviai, siekiantys, suteikti darbuotojui kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, reikalingą jam atliekant pavestus darbus, gali mokyti savo įmonėje, mokymo įstaigoje ar kitoje įmonėje, vykdančioje neformalųjį profesinį mokymą pagal suderintą su darbdaviu mokymo programą.

5. Nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos

Visoms įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo tvarka.
Nelaimingi atsitikimai. Bendrą nelaimingų atsitikimų darbe ir pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo bei apskaitos tvarką, nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118.
Šiuose nuostatuose taip pat išvardyti atvejai, kuriems įvykus nelaimingi atsitikimai pagal sąryšį su darbu skirstomi į susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu. Įvykus nelaimingam atsitikimui, susijusiam su darbu, tai įforminama N-1 formos akte. Kitais atvejais nelaimingas atsitikimas įforminamas N-2 formos akte .
Būtina prisiminti, kad nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo taip pat laikomi susijusiais su darbu, tačiau, įvykus šios rūšies nelaimingiems atsitikimams, pildomas N-2 formos aktas.
Profesinės ligos. Profesinių ligų priežasčių tyrimą, diagnozės nustatymą bei patvirtinimą ir apskaitą reglamentuoja Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487.
Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga tvarką, dydį bei asmenis, turinčius teisę į šį atlyginimą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas.

6. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų taikymas praktiniame darbe

Darbdavys privalo parengti išduodamų darbuotojams asmeninų apsauginių priemonių (AAP) sąrašą pagal darbo vietas, remiantis sudaryta rizikų įvertinimo, parenkant asmenines apsaugines priemones.

Darbdavys privalo patvirtinti raštiškai įsakymu sąrašą profesijų, kurioms būtina nemokamai išduoti asmenines apsaugines priemones bei išdavimo ir priėmimo tvarką, jos laikytis ir tvarkyti išduodamų priemonių apskaitą. Šis sąrašas tampa įmonės normatyviniu dokumentu. Iškilus ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo dėl jo aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
Darbdavys, esant reikalui, turi teisę nemokamai išduoti darbuotojams daugiau asmeninių apsauginių priemonių, negu numatyta sąraše. Darbdavys privalo nemokamai aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad darbuotojas padengia dalį išlaidų už tas apsaugines priemones, kuriomis naudojasi ne vien darbo vietoje (naudojimas neapribotas darbu). AAP yra darbdavio nuosavybė, todėl ji turi būti grąžinta atleidžiant darbuotoją iš darbo. Dėvėtos AAP gali būti duodamos kitiems darbuotojams tiktai išskalbtos, išvalytos, dezinfekuotos, pataisytos, patikrintos ir išbandytos. Šių priemonių dėvėjimo terminą nustato darbdavio paskirta komisija arba darbdavys. Darbuotojui draudžiama išnešti AAP už įmonės ribų.
Asmeninių apsauginių priemonių bandymai ir periodiniai patikrinimai atliekami įmonės gamintojos instrukcijoje nurodyta tvarka ir terminais. Išbandytos AAP privalo turėti žymą su būsimos patikros data. Priemonės neišlaikiusios bandymų, turi būti pataisytos ir išbandytos arba sunaikintos.
Asmeninė apsauginė priemonė turi turėti ženklą CE arba žymą, rodančią, kad atitinka 89/686/EEB direktyvos reikalavimus, garantinį terminą arba sertifikatą, įrodantį, kad jos atitinka galiojančių saugos darbe norminių aktų reikalavimus.

Darbuotojams, kuriems išduodamos asmeninės apsauginės priemonės turi būti įrašomos į „Darbuotojo asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelę“, o gavęs darbuotojas nors ir menkavertę asmeninę apsauginę priemonę, privalo kortelėje pasirašyti.

7. Profesinės rizikos vetinimo nuostatų taikymas praktiniame darbe

Rizikos vertinimą organizuoja įmonės vadovas ar jo pavedimu darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas. Darbdavys įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu paskiria darbo grupę, darbuotojus atsakingus už rizikos tyrimo organizavimą.
1 etapas. Rizikos identifikavimas (atliekamas vadovaujantis galiojančiais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais ir reikalavimais dėl darbuotojų saugos nuo rizikos veiksnių poveikio, taip pat ir higienos normomis nustatančiomis darbo aplinkos veiksnių dydžius) :
a) nustatomos vietos, kuriose darbuotojai gali būti veikiami rizikos veiksnių;
b) sudaromi rizikos vertinimo objektų sąrašai;
2 etapas. Darbdavys patvirtina rizikos vertinimo darbų planą, kuriame nurodoma:
a) rizikos veiksnių ir darbo vietų, kuriose bus atliekamas rizikos tyrimas ir nustatymas, sąrašus ir skaičių darbuotojų, kurie gali būti veikiami rizikos veiksnių, atskirai nurodant riboto darbingumo asmenis, jaunus asmenis, nėsčias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris, sergančius profesinėmis ligomis bei naujai priimtus į darbą darbuotojus, kuriems nustatytas išbandymo laikotarpis;
b) rizikos vertinimo darbų apimtys ir atsakingi įmonės darbuotojai už rizikos tyrimą ir/ar tyrimo organizavimą, rizikos nustatymą ir/ar nustatymo organizavimą pagal rizikos tyrimo rezultatus;
3 etapas. Rizikos tyrimas – nustatomi:
a) esančių rizikos veiksnių dydžiai;
b) poveikio trukmė ir priežastys, sąlygojančios jų pasireiškimą ir darbuotojų skaičių, kurie gali būti jų paveikti.
4 etapas.Prevencinės priemonės, įgyvendinimos rizikai šalinti ar mažinti.
Cheminių, fizikinių, biologinių darbo aplinkos rizikos veiksnių tyrimus atlieka akredituotos ar atestuotos laboratorijos.

Fizikinių veiksnių – šiluminės aplinkos darbo vietose tyrimus (oro temperatūros, oro judėjimo greitį, santykinę oro drėgmę) gali išmatuoti saugos ir sveikatos specialistai, turintys metrologijos reikalavimus atitinkančius prietaisus.

Ergonominius ir psichosocialinius rizikos veiksnius nustato atestuotų įstaigų arba saugos darbe specialistai.

Vidinė kontrolė įmonėje vertinama ar ji atitinka nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos principus ir tvarką, ar parengti darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai norminiai aktai ir ar nustatyta jų laikymosi kontrolė, ar nustatyta darbuotojų instruktavimo, mokymo, atestavimo saugos ir sveikatos srityje tvarka, o taip pat rizikos vertinimo, prevencijos priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarka įmonėje.

Išvados

Darbdavys privalo organizuoti darbą įmonėje, nustatyti darbo ir poilsio režimą taip kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas ar neinstruktuotas saugiai dirbti.Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės įmonėse finansuojamos darbdavio lėšomis.
Kiekvienas darbuotojas privalo vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata vadovaujantis savo žiniomis ir darbdavio duotais nurodymais.
Darbuotojai privalo reikalauti, kad darbdavys užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu kyla pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai.
Darbdavys, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidžia darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus ir neužtikrina saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybė, už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų, su kuriais buvo supažindinti, numatyta ir darbuotojams.

Literatūra

1. Tiažkijus V., Petravičius R., Bužinskas G. Darbo teisė. Vilnius. 1999.
2. Čyras P., Tartilas J. ir kt. Žmonių sauga darbe. Vilnius, 2000.
3. Žmonių sauga darbe. I, II dalis. Norminių aktų rinkinys. Vilnius, 1998.
4. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai. Vilnius, 1998.
5. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 2003 07 01 Nr.IC-1672 (Žin, 2003 07 16, Nr. 70-3170).
6. LR darbo kodekso CVIII skyrius. Darbuotojų sauga ir sveikata.
7. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka (Žin., 2002 12 11, Nr. 117-5293)
8. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai. LR socialinės ir darbo ministerija, 1998 04 20 Nr. 77 (Žin., 1998, Nr. 43-1188).
9. Profesinės rizikos nuostatai. Socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministerija 2003 10 16 A1-159/V-612 (Žin., 2003 10 24 Nr. 100-4504).

Leave a Comment