SANTUOKOS PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIA PAGRINDAI IR TEISINĖS PASEKMĖS

TURINYS

Įvadas .............................. 3
Santuokos sudarymo sąlygos ........................ 4
Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai ............. 5
Aplinkybės, naikinanačios santuokos negaliojimą ............. 7
Ieškinio senatis ir teisės pareikšti ieškinį išnykimas ............ 8
Sutuoktinių atskyrimas ir išlaikymo priteisimas .............. 9
Santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės ......... 10
Išvados .............................. 11
Literatūra .............................. 12

ĮVADAS

Santuoka – tai savanoriškas ir įstatymų nustatyta tvarka įformintas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Susituokę vyras ir moteris tampa sutuoktiniais, įgauna naujas papildomas teises ir pareigas. Santuokos sudarymui yra keliamos tam tikros sąlygos, aptariamos Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse. Jei buvo susituokta tas sąlygas pažeidus, santuoka gali būti prripažinta negaliojančia. Šiame darbe, remiantis Civiliniu kodeksu, plačiau aptariami santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai, tvarka ir teisinės pasekmės.

SANTUOKOS SUDARYMO SĄLYGOS

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.12 – 3.17 straipsniuose yra nurodomos sąlygos, kurių įvykdymas būtinas santuokos sudarymui:
– tuoktis galima tik su skirtingos lyties asmeniu;
– santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia;
– bet koks grasinimas, prievarta, apgaulė ar kitokie laisvanoriškumo apribojimai yra suteikia pagrindą pripažinti santuoką negaliojančia;
– tuoktis gali asmenys, kuriems santuokos sudarymo dieną yra aštuoniolika metų;
– norinčio tuoktis nepilnamečio prašymu, santuokinis amžius gali būti sumažintas teisme supaprastinto proceso tvarka, bet ne daaugiau kaip trejais metais;
– nėštumo atveju teismas gali leisti tuoktis asmeniui, neturinčiam penkiolikos metų;
– teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, teismo posėdyje turi išklausyti norinčio tuoktis nepilnamečio tėvų, globėjų ar rūpintojų nuomonę ir atsižvelgti į jo psichinę, psichologinę būklę, turtinę padėtį ir sv

varbias priežastis, dėl kurių būtina sumažinti santuokinį amžių. Nėštumas laikomas svarbia priežastimi santuokinio amžiaus sumažinimui;
– sprendžiant klausimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo pateikti išvadą, ar toks veiksmas yra tikslingas ir ar atitinka nepilnamečio interesus;
– santuokos negali sudaryti asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu;
– jeigu paaiškėja, kad yra iškelta byla dėl vieno iš ketinančių susituokti asmenų pripažinimo neveiksniu, santuokos registracija turi būti atidėta iki teismo sprendimo iškeltoje byloje įsiteisėjimo;
– santuokos negali sudaryti asmuo, jau sudaręs santuoką ir jos nenutraukęs įstatymų nustatyta tvarka;
– draudžiama tuoktis tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais.
Norintieji tuoktis asmenys prieš santuokos įregistravimą turi pasitikrinti sveikatą, tačiau sveikatos dokumento nepateikimas nėra klliūtis įregistruoti santuoką. Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jei vienas iš norinčių tuoktis asmenų nepranešė, kad serga venerine liga arba AIDS (CK 3.21 str.).

SANTUOKOS PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIA PAGRINDAI

Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindus ir tvarką numato Civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.37 straipsnis. Juo remiantis, santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jei buvo buvo pažeistos CK 3.12 – 3.17 straipsniuose numatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat šio kodekso 3.21 str. 3 d., 3.39 ir 3.40 straipsniuose numatytais pagrindais. Santuoką negaliojančia pripažįsta tik teismas. Santuoka negaliojančia pripažįstama nuo jos sudarymo dienos.

Teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo santuoka pr

ripažįstama negaliojančia, privalo per tris darbo dienas po sprendimo įsitesėjimo išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
CK 3.38 straipsnyje nurodomi asmenys, kurie turi teisę pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.

Jei santuoką sudarė asmuo, nenutraukęs anksčiau sudarytos santuokos arba susituokė artimi giminaičiai, santuoka gali būti pripažinta negaliojančia pagal sutuoktinio, nežinojusio apie kliūtis santuokai sudaryti, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti santuoka, ieškinį.

Jei santuoka buvo sudaryta pažeidus būtino santuokinio amžiaus sąlygą, ji gali būti pripažinta negaliojančia pagal nepilnamečio sutuoktinio, jo tėvų, globėjų ar rūpintojų, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro ieškinį. Kai nepilnamečiam sutuoktiniui sukanka aštuoniolika metų, ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia gali pareikšti tik pats sutuoktinis.

Jei santuoką sudarė neveiksnus asmuo, ji gali būti pripažinta negaliojančia pagal neveiksnaus sutuoktinio globėjo, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti santuoka, ieškinį.

Jei santuoka buvo sudaryta pažeidžiant besituokiančiųjų laisvanoriškumo sąlygą, tokia santuoka gali būti pripažinta negaliojančia pagal sutuoktinio, neišreiškusio savo tikrosios valios arba prokuroro ieškinį. Jeigu sutuoktinis, neišreiškęs savo tikrosios valios, yra nepilnametis, ieškinį gali pareikšti jo tėvai, globėjai, rūpintojai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

Reikalauti pripažinti santuoka negaliojančia turi teisę sutuoktinis, kuriam iki santuokos sudarymo nebuvo pranešta, kad kitas sutuoktinis se
erga venerine liga arba AIDS.

Pagal CK 3.39 straipsnį, fiktyvi santuoka, sudaryta neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, gali būti pripažinta negaliojančia pagal vieno iš sutuoktinių arba prokuroro ieškinį.
CK 3.40 straipsnyje nurodomi atvejai, kada santuoka pripažįstama negaliojančia dėl tikrosios valios neišreškimo.

Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia pagal sutuoktinio ieškinį, jeigu jis įrodo, kad santuokos sidarymo momentu negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti.

Pripažinti santuoką negaliojančia gali reikalauti sutuoktinis, kuris santuoką sudarė paveiktas garsinimo, prievartos ir apgaulės.

Pripažinti santuoką negaliojančia gali reikalauti sutuoktinis, sutikęs tuoktis dėl esminės klaidos. Klaida laikoma esmine, jei buvo suklysta dėl tokių su kitu sutuoktiniu susijusių aplinkybių, kurias žinodamas sutuoktinis nebūtų sutikęs sudaryti santuokos. Preziumuojama, kad klaida yra esminė, jeigu buvo suklysta dėl:
1) kito sutuoktinio sveikatos būklės ar lytinės anomalijos, dėl kurių normalus šeimos gyvenimas neįmanomas;
2) to, kad kitas sutuoktinis padarė sunkų nusikaltimą. (CK 3.40 str. 3 d. ).

APLINKYBĖS, NAIKINANČIOS SANTUOKOS NEGALIOJIMĄ

Aplinkybės, kurios naikina santuokos negaliojimą yra numatomos Civilinio kodekso 3.41 straipsnyje.

Teismas gali netenkinti reikalavimo pripažinti santuoką negaliojančia, jeigu bylos nagrinėjimo metu išnyko aplinkybės, kurios pagal Civilinį kodeksą buvo kliūtimis santuokos sudarymui. Taip pat teismas gali atsisakyti pripažinti negaliojančia nepilnamečio sudarytą santuoką, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams.

Santuoka negali būti pripažinta fiktyvia, jei per tą laiką, kol buvo iškelta byla dėl santuokos pr

ripažinimo negaliojančia, sutuoktiniai sukūrė šeimos santykius arba daugiau nei metus po santuokos sudarymo gyvena bendrai, arba jie turi bendrą vaiką ar laukiasi jo.

Santuoka negali būti pripažinta negaliojančia po jos nutraukimo, išskyrus atvejus, kai buvo pažeistas monogamijos principas arba santuoka buvo sudaryta su artimuoju giminaičiu.

Santuoka, sudaryta, kai vienas iš sutuoktinių neišreiškė savo tikrosios valios, negali būti pripažinta negaliojančia, jeigu po tokios santuokos sudarymo arba po to, kai paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą reikalauti santuoką pripažinti negaliojančia, sutuoktiniai bendrai gyveno daugiau nei vienerius metus, arba jiems gimė bendras vaikas, arba jie laukiasi bendro vaiko.

IEŠKINIO SENATIS IR TEISĖS PAREIKŠTI IEŠKINĮ IŠNYKIMAS

Civilinio kodekso 3.42 straipsnyje nurodomi ieškinio dėl santuokos pripažinimo negaliojančia terminai.

Sutuoktinis, kuris sudarė santuoką neturėdamas aštuoniolikos metų, gali reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo pilnametystės dienos.

Reikalauti pripažinti negaliojančia santuoką, sudarytą neišreiškus tikrosios valios, galima per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai išnyko arba paaiškėjo aplinkybės, sudarančios pagrindą santuoką pripažinti negaliojančia.

Reikalauti pripažinti fiktyvią santuoką negaliojančia galima per vienerius metus nuo tokios santuokos sudarymo dienos. Kai šeima buvo sukurta tik formaliai, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, prokuroras ieškinį dėl tokios santuokos pripažinimo negaliojančia gali pareikšti per penkerius metus nuo santuokos sudarymo.

Reikalavimams pripažinti santuoką negaliojančia kitais pagrindais ieškinio senatis netaikoma.

Pagal CK 3.44 straipsnį, teisė pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia negali būti perduodama asmeniui paveldėjimo ar kitokiu būdu. Kai vienas sutuoktinis miršta, prokuroras netenka teisės pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.

SUTUOKTINIŲ ATSKYRIMAS IR IŠLAIKYMO PRITEISIMAS

CK 3.43 straipsnis numato, kad teismas, siekdamas apsaugoti vieno iš sutuoktinių teisėtus interesus, gali įpareigoti, esant galimybei, sutuoktinius gyventi skyriumi, kol bus išnagrinėta byla dėl jų santuokos pripažinimo negaliojančia. Teismas, pripažindamas santuoką negaliojančia, turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus.

Pagal CK 3.47 straipsnį, sąžiningas ir išlaikymo reikalingas sutuoktinis turi teisę reikalauti priteisti iš nesąžiningo sutuoktinio išlaikymą, bet ne ilgiau kaip trejiems metams. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į abiejų sutuoktinių turtinę padėtį. Išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį arba nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma. Jeigu pasikeičia vieno sutuoktinio turtinė padėtis, suinteresuotas sutuoktinis gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo, sumažinimo arba jo išieškojimo nutraukimo. Išlaikymo mokėjimas sąžiningam sutuoktiniui savaime nutrūksta, jei jis sudaro naują santuoką arba apsibaigus trejų metų terminui, per kurį išlaikymas buvo mokamas.

Pagal CK 3.48 straipsnį, globos (rūpybos) institucijos arba valstybinė vaiko teisių institucija privalo dalyvauti bylos dėl santuokos pripažinimo negaliojančia nagrinėjime, jie vienas ar abu sutuoktiniai yra nepilnamečiai arba teismo sprendimu pripažinti neveiksniais, Šios institucijos turi pateikti išvadas, ar santuokos pripažinimas negaliojančia nepažeis minėtų asmenų ir jų vaikų teisių bei interesų.

SANTUOKOS PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIA TEISINĖS PASEKMĖS

Šios pasekmės aptariamos CK 3.45 ir 3.46 straipsniuose. Juose numatoma, kad tėvų, kurie buvo susituokę ir kurių santuoka vėliau buvo pripažinta negaliojančia, vaikai laikomi santuokiniais.

Jeigu abu sutuoktiniai buvo sąžiningi – nežinojo ir negalėjo žinoti, kad yra kliūčių santuokos sudarymui – tai santuoka, nors ir pripažinta negaliojančia, sukelia jiems tokias pat teisines pasekmes, kaip ir galiojanti santuoka, išskyrus paveldėjimo teisę. Aplinkybės, patvirtinančios sutuoktinio sąžiningumą, turi būti nurodytos teismo sprendime.
Kai sąžiningas buvo tik vienas sutuoktinis, negaliojanti santuoka suteikia jam tas teises, kurios pripažįstamos sutuoktiniui. Jeigu abu sutuoktiniai buvo nesąžiningi, tai negaliojanti santuoka jiems nesukuria sutuoktinių teisių ir pareigų. Kiekvienas jų turi teisę atsiimti savo turtą, taip pat ir padovanotą sutuoktiniui.

IŠVADOS

Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse nurodomos sąlygos, kurių įvykdymas būtinas santuokos sudarymui. Jas pažeidus, teismas gali pripažinti santuoką negaliojančia. Ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, priklausomai nuo pažeistų teisių ar teisėtų interesų, gali pateikti vienas iš sutuoktinių, sutuoktinio tėvai , globėjai, rūpintojai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras. Ieškinio senaties terminas priklausomai nuo aplinkybių gali būti vieneri metai, penkeri metai arba neribojamas.

Santuoką negaliojančia pripažįsta tik teismas. Teismas gali įpareigoti sutuoktinius gyventi atskirai, kol nagrinėjama jų santuokos pripažinimo negaliojančia byla, taip pat gali priteisti išlaikymą sąžiningam ir išlaikymo reikalingam sutuoktiniui.
Teismas gali nepripažinti santuokos negaliojančia, jeigu bylos nagrinėjimo metu išnyko aplinkybės, buvusios kliūtimi santuokos sudarymui arba pripažinimas prieštarautų nepilnamečio sutuoktinio, sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams, kai kuriais atvejais – jei sutuoktiniai gyvena bendrai daugiau nei metus arba turi bendrą vaiką ar laukiasi jo.
Santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės yra skirtingos sąžiningam ir nesąžiningam sutuoktiniui. Sąžiningam sutuoktiniui negaliojančia pripažinta santuoka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir galiojanti santuoka, išskyrus paveldėjimo teisę. Nesąžiningam sutuoktiniui negaliojanti santuoka nesukuria jokių sutuoktinio teisių ir pareigų.

LITERATŪRA:

1. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Vilnius, 2001, 97-104 psl.
Šeimos teisė. Vilnius, 2001, 20-23 psl.

Leave a Comment