santuokos nutraukimas dėl vieno kaltės

by

Untitled

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO

TEISĖS FAKULTETO

CIVILINĖS IR KOMERCINĖS TEISĖS KATEDRA

xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx

IŠTĘSTINĖ STUDIJŲ FORMA,TEISĖS PROGRAMA

III KURSAS, TEbis0-02

SANTUOKOS NUTRAUKIMAS DĖL VIENO SUTUOKTINIO KALTĖS

Kursinis darbas

TIKRINO:

xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx

VERTINIMAS:… … …

Vilnius, 2012

TURINYS

ĮVADAS

  Santuokos nutraukimas yra pakankamai sudėtingas procesas tiek psichologine, tiek teisine prasme, sukeliantis tiek teisinių, tiek finansinių, tiek moralinių padarinių. Santuokos nutraukimą teisiniu aspektu detaliai reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos „Šeimos teisė“ normos, yra išleistas ir trečiosios knygos komentaras. Santuoka yra tradicinis šeimos pagrindas, tad jos nutraukimas dažniausiai reiškia ir šeimos iširimą. Akcentuotina, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl vieno sutuoktinio kaltės. Pastarasis santuokos nutraukimo būdas šiandieniniame gyvenime yra itin aktualus, kadangi atsižvelgiant į nutrauktų santuokų skaičių Lietuvoje aikivaizdžiai pastebimas sparčiai didėjantis augimas. Suprantant minėtojo būdo aktualumą šiomis dienomis, šio darbo objektas laikytinas – santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio kaltės. Neabejotina, kad bandrai aptartosios aplinkybės sudaro prielaidą teigti, jog santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės svarba yra ganėtinai didelė, todėl mūsųpasirinktas darbo tikslas – išanalizuoti dėl vieno sutuoktinio kaltės iširusią santuoką. Norėdami pasiekti norimą rezultatą, esame įsitikinę, kad tinkamą sampratą formuoja ne tik konkretūs faktai, tačiau, taip pat, visos kitos su tuo susijusios aplinkybės bei įvykiai, kadangi platesnis požiūris į objektą suteikia išsamios informacijos, kurios išsklaido iškilusias abejones tiriamuoju klausimu. Mūsų analizės uždaviniai prasideda trumpa santuokos nutraukimo dėl vieno kaltės apžvalga. Šio tyrimo pagrindu atskleisime juridines sąlygas ir esminius teismo proceso aspektus santuokos nutraukime dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, svarbu paminėti, jog ganėtinai didelį dėmesį skirsime teisinėms pasekmėms aptarti ir išskirti svarbiausius jų aspektus, kurios kyla esant vieno kalto sutuoktinio iniciatyvai nutraukiant santuoką.

Taigi, sisteminiu ir lyginamuoju metodu, pateiksime literatūrosšaltinių analizuotas teorinias žinias bei padarysime išvadas, kurios, tikimės, išsamiai atskleis iškeltą tiksląir uždavinių rezultatus.

SANTUOKOS NUTRAUKIMAS DĖL VIENO SUTUOKTINIO KALTĖS

Santuokos nutraukimas – tai santuokinių santykių pasibaigimas.  CPK skirtas atskiras skirsnis, reglamentuojantis santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bylų nagrinėjimo procesą (CPK IV dalies XIX skyriaus antras skirsnis). Lietuvoje numatyta galimybė nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutarimu, vieno sutuoktinio prašymu ir dėl sutuoktinio kaltės (CK 3.49 str. 2 d.). Vadinasi, neabejotinai teigtina, jog aptariamuoju atveju santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio kaltės yra vienas iš trijų galimų santuokos nutraukimo būdų. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės, t.y. ištuokos kaip sankcijos institutas yra naujas Lietuvoje, kadangi pagal anksčiau galiojusį Santuokos ir šeimos kodeksą vieno ar abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo neturėjo reikšmės ir šis klausimas santuokos nutraukimo bylose apskritai nebuvo tiriamas. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės bylų skaičius paskutiniais metais buvo gana didelis: 2006 m. buvo išnagrinėtos 3419 bylos, 2007 m. – 3654 bylos, 2008 m. – 3423 bylos, 2009 m. – 3245 bylos, 2010 m. – 3337 bylos. „Kaltos“ ištuokos ginėjai, pritardami kaltos principo instituto taikymui santuokos nutraukimo procese teigia, kad tai labai svarbu, kadangi kaltės institutas reikšmingas psichologiškai – suteikia nekaltam dėl santuokosiširimo sutuoktiniui tam tikrą moralinę satisfakciją, taip pat, padeda užtikrinti teisingumą – leidžia teisinėmis priemonėmis reaguoti į neteisėtą, amoralų ar kitokį netoleruotiną kalto sutuoktinio elgesį. Be to, svarbiausia, santuoka – sutartis, todėl ji gali baigtis šalių susitarimu arba dėl to, kad kita šalis, t.y. sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo pareigas bei vyrauja keletas kitų argumentų, palaikantys kaltos principo instituto taikymą, tačiau būtina akcentuoti, kad daugelis kaltės principo taikymo oponentai tvirtinta, jog santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio kaltės apskritai turėtų būti nereikšmingas. Ši nuomonė grindžiama tokiais argumentais kaip kaltės principo taikymas neišsaugo santuokos, skatina bylinėjimąsį ir tolesnę buvusių sutuoktinių nesantaiką, šeimos santykiai yra specifinio pobūdžio, todėl neįmanoma nustatyti, kuris sutuoktinis yra kaltas dėlsantuokos iširimo bei didėja bylinėjimosi išlaidos ir pan. Dabartiniu laikotarpiu tebevyksta diskusijos dėl minėtosios problemos, tačiau pastebėtina tai, kad santuokos nutraukimas dėl kito sutuoktinio kaltės yra numatytas daugelio užsienio valstybių teisėje. Be to, tinkamas pavyzdys galėtų būti JAV valstijos. 1970-1980 m. Amerika buvo atsisakiusi kaltės principo, tačiau daugelis valstijų 1990-2000 m. vėl susigrąžino kaltės principą į šeimos teisę. Šie JAV veiksmai skatina susimąstyti, kad vis dėl to santuokos nutraukimo dėl vieno kaltės būdas yra reikalingas šiuolaikiniame pasaulyje.

Santuokosnutraukimas dėlvieno sutuoktinio kaltėsjuridinės sąlygos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 str. numato, kad santuoka pasibaigia vienam iš sutuoktinių mirus arba ją nutraukus įstatymų nustatyta tvarka. Priklausomai nuo sutuoktinių valios, susiklosčiusių aplinkybių ir įstatyme numatytų santuokos nutraukimo sąlygų, kaip jau ir anksčiau įvardyta, santuoka gali būti nutraukiama tik teismo proceso tvarka trimis skirtingais pagrindais: abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; vieno sutuoktinio prašymu; sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Pastarasis būdas laikomas šio darbo aptariamuoju objektu. CK 3.60 str. 1 dalis nustato, jog sutuoktinis turi teisę, bet ne pareigą reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, vadinasi, esant alternatyvioms nurodytoms aplinkybėms, numatytas CK 3.60, sutuoktiniai gali kreiptis dėl santuokos nutraukimo ir kitu pagrindu, pavyzdžiui, prašyti teismą nutraukti santuoką bendru susitarimu (CK 3,51 str.) arba vienas išjų gali prašyti panaikinti santuoką vadovaudamasis CK 3.55 str., jeigu yra bent viena iš jame įvardytų sąlygų.

Ištuokos gali pareikalauti vienas iš sutuoktinių, jei mano, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau CK 1.137 str. 3 dalis numato, kad draudžiama piknaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Pavyzdžiui, jeigu vienas sutuoktinis remiasi minėtuoju straipsniu siekiant kitam atkeršyti ar pakenkti, atimti iš jo teisę į išlaikymą ar nepagrįstai priteisti nuostolių atlyginimą, tokiais atvejais, pripažįstama, jog piknaudžiaujama savo teise ir reikalavimas neturi būti tenkinamas. Pažymėtina, kad sutuoktinislaikomas kaltu dėl santuokos iširimo, jiegu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigos apima rūpinimąsį vaikais bei visa šeima, materialųjį išlaikymą, pagarbą, lojalumą ir, žinoma, kitas pareigas, kurios reglamentuojamas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 str. Taigi, šių pareigų pažeidimas iš esmės – tai visiškas jų nevykdymas. Būtina pabrėžti, tai, kad sutuoktinio kaltės nebūtų tuo atveju, jeigu šios pareigos būtų pažeistos ne iš esmės, pavyzdžiui, sutuoktinis negali vykdyti santuokinių pareigų dėl objektyvių priežasčių, t.y. ligos, nedarbingumo, lytinio nepajėgumo atveju. Be to, nebus pažeistas kaltės principas ir tada, pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių vieną mėnesį skiria šeimos poreikiams daugiau, o kitą mėnesį – mažiau ar skiriasi jų požiūris į šeimos lėšų panaudojimą ir pan.

Neabejotina, šeimos santykiai yra specifinio pobūdžio. Aptariamuoju atveju būtina akcentuoti, jog šeimos teisėje nėra bendros kaltės prezumpcijos, vadinasi, ieškovas pareiškęs prašymą panaikinti galiojančią santuoką esant atsakovo kaltei, privalo įrodyti sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Tai reiškia, kad įrodinėjimas priklauso tik tam, kuris prašo teismo pripažinti sutuoktinį kaltu. CK 3.60 str. 3 d. nurodo keturis kaltės prezumpcijos atvejus kai laikoma, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Taigi, pagrindinės sąlygos: nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arbapaliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai nesirūpina ja. Ieškovas siekiantis nutraukti santuoką dėl kito kaltės turi įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltė ir, žinoma, įrodžius, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Taip pat, reikėtų nepamiršti, kad šią prezumpciją galima nuginčyti, vadinasi, atsakovas turi teisę įrodinėti, kad ieškovo nurodytų faktų nebuvo arba, nors ir buvo, yra kitokių aplinkybių, kurios atsakovo kaltę apskritai paneigia, arba rodo esant ir ieškovo kaltę, kuri kitaip vadinama mišrios sutuoktinių kaltės institutas (CK 3.61 str. 2 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad dėl santuokos iširimo kaltas tiek vienas, tiek kitas sutuoktinis, tokiu atveju, kyla tokie patys padariniai kaip ir santuokos nutraukimas sutuoktinių bendru sutikimu.Pabrėžtina, kad pastarasissantuokos nutraukimo būdas, priešingai nei dėl to kurio buvo kreiptasi į teismą, sukelia svarbių padarinių tokių, kaip nė vienas iš sutuoktinių neturi teisės prašyti priteisti iš kito turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą, jeigu buvo sudaryta vedybų sutartis, abiem sutuoktiniams lieka galioti jų sudarytos vedybų sutarties sąlygos bei kyla kiti teisiniai padariniai, kurie plačiau bus analizuojami antrame šio darbo skyriuje.

Santuokos nutraukimas dėlvieno sutuoktiniokaltės teismoproceso aspektai

Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio kaltės galimas nepraėjus vienerių metų terminui po santuokos sudarymo dienos. Remiantis teisės doktrina ir teismų praktika yra žinoma, kad santuokos nutraukimas dėl kito sutuoktinio kaltės nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka (CK 381-386 str.), todėl, sutuoktiniui nusprendus pradėti skyrybų procesą dėl kito sutuoktinio kaltės, bylai pradėti reikalinga pateikti būtent ieškinį, o ne kitokios procesinės formos dokumentą. Pačiam ieškinio turiniui, be bendrųjų (CPK 135 str.), keliami ir specialūs reikalavimai (CPK 382 str., 383str.). Tarp pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo (žinoma, jeigu yra) liudijimų nuorašai, pažymos apie gaunamas pajamas, duomenys apie turimą turtą, taip pat, jeigu yra turi būti nurodyti kreditoriai. Reiškiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, reikalinga nurodyti santuokos nutraukimo motyvus, dėl kurių paduodamas pareiškimas nutraukti santuoką. Mokslinėje literatūroje, atkreipiamas dėmesys, kad teismas privalo kontroliuoti ieškinioturinį, tačiau neprivalo pats aiškintis, ar sutuoktiniai turi kreditorių, bet, vis dėl to, jis privalo išsiaiškinti, ar sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, pripažintinų sutuoktinių kreditoriais. Akcentuotina, kad prašymas nutraukti santuoką turi būti apmokėtas 100 litų žyminiu mokesčiu, o reikalavimas padalyti bendrą turtą apmokamas pagal CPK 80 str 1 d. 1 p. nurodytą tarifą, atsižvelgiant į reikalaujamo priteisti turto vertę. Be abejonės, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, teismas gali sutuoktinį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo.

Ieškinys dėl santuokos sutraukimo pateikiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 381 str. 1d.), t.y. bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, reglamentuojamas CPK 29 str., tačiau, pabrėžtina, kad ieškovas,su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, turi teisę ieškinį pareikšti savo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 381 str. 1 d.), t.y. alternatyvusis teritorinis teismingumas (CPK 30 str.). Bylose su tarptautiniu elementu jurisdikcijos klausimas sprendžiamas dvišalių ir daugiašalių tarptautinių sutarčių pagrindu, Europos Sąjungos ribose taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 “Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“.

Nacionalis teismas priėmęs ieškinį atlieka įvairus veiksmus: prireikus patikslina šalių pareigą įrodinėti, nustato terminą atsiliepimams pareikšti, nurodydmas jo nepateikimo padarinius, reikiamais atvejais priima sprendimą skirti advokatą arba advokato padejėją teikti ieškovui arba atsakovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi siekiant tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Žinoma, teismas gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus arba pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą bei laiką ir apie tai praneša byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylas teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo labai kruopščiai išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, pateiktą teismui medžiagą ir t.t., tam, kad įsitikintų, jog šeima tikrai iširo ir nebėra kitos išeities kaip tik santuoką nutraukti – visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai pavesti spręsti išimtinai tikteisminėms institucijoms. Be to, teismas yra įpareigotas būti aktyviu nagrinėjant šeimos ginčus, o taip pat ir santuokos nutraukimo klausimus. Šią nuostatą išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje priimtoje civilinėje byloje 2002 m. rugsėjo 16 d. Nutartyje reglamentuojama, kad ,,Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos CK 3.3, 3.161 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas kaip vieną pagrindinių šeimos teisės principų nustato vaiko teisių ir interesų prioritetinę apsaugą. Šį principą įgyvendinti yra įmanoma tik tada, kai teismas, spręsdamas šeimos bylas, yra aktyvus, savo iniciatyva siekia išsiaiškinti ginčo esmę. Vadinasi, teismas, nagrinėdamas šeimos ginčus, privalo būti aktyvus, padėti šalims įgyvendinti jų teises, nes tokiose bylose sprendžiamas ne tik privataus,bet ir viešo intereso apsaugos klausimas. Taigi, tik teismui esant aktyviam yra įmanoma apginti vaikų teises ir interesus bei silpnesnio sutuoktinio interesus.

Nagrinėjant santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bylas specialus reguliavimas numatytas CPK 384 str. 1, 2 d., t.y. numatytos specialios šalių neatvykimo į posėdį pasekmės. Santuokos nutraukimo bylose, kaip ir apskritai šeimos bylose, negalima priimti teismo sprendimo už akių, todėl ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, jei į posėdį be svarbių priežasčių ir neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai pranešta. Esant analogiškoms aplinkybėms į posėdį neatvykus atsakovui, teismas gali nagrinėti bylą iš esmės, tačiau atsakovui, kurio dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, neatvykus jam gali būti skiriama bauda iki 1000 litų, jis gali būti atvesdintas. Šalies dalyvavimo pripažinimas būtinu sietinas su šeiminių santykių asmeniniu pobūdžiu, būtinumu išklausyti sutuoktinį dėl galimybės susitaikyti, taip pat sprendžiant kitus klausimus, kurių sprendimas per atstovą galėtų būti apsunkintas neišklausius pačios šalies nuomonės.

CPK 384 str. 3, 4 d. detaliai reglamentuota šalių taikinimo procedūra santuokos nutraukimo bylose, nors ieškovas ir kaltina atsakovą dėl santuoko iširimo, įstatymas reikalauja, kad teismas pabandytų sutuoktinius sutaikyti, todėl nustačius galimybę sutaikyti, teismas turi teisę paskirti terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai, susitaikyti. Byla tuo metu privalo būti sustabdoma ir jokie procesiniai veiksmai, išskyrus laikinųjųapsaugos priemonių taikymą, negali būti atliekami. Prieš skirdamas terminą susitaikymui teismas skiria parengiamąjį teismo posėdį. Šiose bylose rengtis bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu įstatymų leidėjo neleista (CPK 227 str. 1 d., 228 str. 1 d.), kadangi parengiamojo posėdžio metu teismas aiškinasi, ar yra galimybių sutuoktiniams susitaikyti. Terminas susitaikyti neskiriamas, jeigu sutuoktinių taikymas gali pakenti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba nepilnamečių vaikų interesams. Santuoką teismas nutraukia, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (CPK 384 str. 6 d.). Be to, pabrėžtina, jeigu sutuoktiniai nuolaidų būdu sudaro taikos sutartį laikoma, kad santuoka nutraukta bedru susitarimu.

LR Konstitucijos 117 str. 1 d. nustato, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Teismo proceso viešumasyra viena iš sąžiningo proceso garantijų, kadangi vykstant procesui viešai galima įsitikinti, kad jis vyksta sąžiningai ir nepažeidžiamos nė vienos šalies teisės, abiem šalims suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę, tad ir nesąžiningam teisėjui yra mažiau galimybių piktnaudžiauti. EŽTT ne kartą yra nurodęs, kad viešo proceso tikslas – apsaugoti besibylinėjančius asmenis nuo slapto teisingumo vykdymo, kurio negalėtų stebėti visuomenė. Manytina, kad pagrindinės priežastys, lemiančios viešumo principo būtinumą, yra galimybė sulaikyti proceso šalis nuo netinkamo elgesio teisme, visuomenės galimybė kontroliuoti ar palaikyti tinkamą teisingumo vykdymą, galimybė gauti ar pateikti naujus įrodymus, padėti visuomenei susiformuoti teisingą požiūrį į teismo veiklą, bei užtikrinti tinkamą ir sąžiningą teisminį nagrinėjimą. Akcentuotina, kad šeimos bylų nagrinėjimo ypatumas – tai, jog CPK 379 str. numatytas teismo posėdžių viešumo apribojimas. Ginčai, kylantys dėl šeimos teisinių santykių, nagrinėjami uždarame teismo posėdyje, jei to prašo bent viena iš byloje dalyvaujančių šalių, todėl teismas turėtų paisyti tokį prašymą ir nagrinėti bylą uždarame teismo posėdyje. Ši CPK XIX skyriuje numatyta taisyklė yra vieno iš civilinio proceso principų – teismo posėdžio viešumo – išimtis. Šeimos bylų nagrinėjimo metu dažnai liečiami labai asmeniški santykiai, subjektai, t.y. sutuoktiniai, nepilnamečiai asmenys, taip pat ypatingi, todėl viešumo principo apribojimu nagrinėjant šeimos bylas siekiama užtikrinti šeiminio gyvenimo slaptumą. Neabejotina,kad šeimos bylų nagrinėjimo metu sprendžiami asmeninio pobūdžio klausimai, todėl ir siekiama apsaugoti privatų asmens gyvenimą. Teismo proceso viešumo principas taikomas teismo posėdžiams, bylos medžiagai ir teismo sprendimui, todėl, suprantama, kad atitinkamai ribojamas ne tik paties posėdžio viešumas, bet ir galimybė susipažinti su bylos medžiaga bei teismo sprendimu, pavyzdžiui, abiejų sutuoktinių prašymu teismas gali nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, t.y. priežasčių, o tik konstatuoti, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų kaltės. Be to, svarbus aspektas, kad teisę nenurodyti konkrečių faktų, kurie patvirtina vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, teismas turi tik esant abiejų sutuoktinių prašymui, todėl nesant abiejų sutuoktinių prašymo arba prašant tik vienam sutuoktiniui,sprendimas surašomas laikantis reikalavimų numatytų CPK 270 str. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepaisant teismo posėdžio viešumo ribojimo, nagrinėjant šeimos bylas turi būti laikomasi proceso taisyklių, posėdžio tvarka turi būti tokia pat kaip ir įprastai nagrinėjant bylą. Dėl neviešo teismo posėdžio teismas turi priimti motyvuotą nutartį (CPK 9 str.). Taigi manytina, kad CPK 379 str. įtvirtintas šeimos bylų ypatumas, ribojantis posėdžių viešumą pateisinamas žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumo apsaugojimu tikslu.

Dabar galiojančio Civilinio kodekso 3.66 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad ši teisės norma kitokia, nei buvo įtvirtinta anksčiau galiojusio Santuokos ir šeimos kodekse 40 str, kuri reglamentavo, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Taigi, kaip ir minėta, pagal dabar galiojantį CK santuoka nutraukiama tik teismo tvarka ir baigiasi įsiteisėjus teismo sprendimui ją nutraukti. Teismo sprendimas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo priėmimo. Sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka, tuomet, jei teismo sprendimas nėra panaikinamas, jis tampa galiojančiu apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti kopiją teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Pastaroji įstaiga, gavusi teismo sprendimą, padaro santuokos nutraukimo įrašą, išduoda buvusiems sutuoktiniams ištuokosliudijimus. Pabrėžtina, kad ištuokos registracija nustatyta siekiant apsaugoti ne tik buvusių sutuoktinių interesus, bet ir viešąjį interesą, kadangi ištuokos registracija turi įrodomąją reikšmę. Neįregistravus teismo sprendimo nutraukti santuoką, gali atsirasti neigiamų teisinių pasekmių, pavyzdžiui, norėdamas įregistruoti partnerystę, sudaryti naują santuoką, išsituokęs sutuoktinis, privalės pateikti ištuokos liudijimą, kuris yra svarbiausias įrodymas, jog nėra teisinių kliūčių naujos santuokos sudarymui. Kaip yra žinoma, naująją santuoką buvę sutuoktiniai gali sudaryti tik nutraukę ankstesniąją, taip pat įregistruoti partnerystę gali tik tuomet, kai nebevaržo ankstesnės santuokos saitai. Be to, su ištuoka siejamas turtinių ir asmeninių neturtinių sutuoktinių tarpusavio santykių pasibaigimas.

SANTUOKOS NUTRAUKIMAS DĖL VIENO SUTUOKTINIO KALTĖSTEISINĖS PASEKMĖS

Nuosavybės ir kiti turtiniai santykiai visuomenėje, taip pat, šeimoje paprastai yra reglamentuojami teisės normų – taigi jie yra teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad šeimos turtiniai santykiai yra glaudžiai susiję su neturtiniais, todėl negalima pamiršti ir asmeninių šeimininių santykių bei asmenų, kurie yra jų dalyviai. Kalbant, apie teisinius santuokos nutraukimo padarinius, pirmiausia, būtina nustatyti santuokos nutraukimo momentą, todėl trumpai tai aptarsime, kadangi ankstesniajame skyriuje tai abstrakčiai analizuota ir dar nėra žinoma bei turima tinkama samprata apie santuokos nutraukimo momento teisinę reikšmę. Šiame skyriuje didžiausias dėmesys bus skiriamas atskirai išskiriamoms ir detalizuojamoms pagrindinėms turtinėms ir neturtinėms pasekmėms, kurios pasižymi tam tikra specifika. Manytina, jog turtinės pasekmės daugumai sutuoktinių yra aktualesnės ir sukelia daugiau padarinių, todėl pradėsime nuo jų.

Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms

Turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, sudaro sutuoktinio dėl santuokos nutraukimo patirtos bylinėjimosi išlaidos (advokato pagalbai skirtos lėšos, sumokėtas žyminis mokestis, kelionės išlaidos ir pan.), susijusios su bendro turto apsauga nuo neteisėtų kito santuokinio veiksmų (pvz. ekspertizės išlaidos), taip pat bendro turto vertės, išlaikymo nustatymu ir kt.

Pripažįstama, kad iškėlus bylą pasibaigia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė, nustoja galioti sutuoktinių sudarytavedybų sutartis, vadinasi, dalijamas bendrasis turtas laikomas tik tas sutuoktinių turtas, kuris įgytas prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Be to, turtinių teisinių padarinių atsiradimas iškėlus santuokos nutraukimo bylą reiškia, kad nuo tokio momento išlaikymas reikalingas nekaltam sutuoktiniui ir jis turi teisę jį gauti, t. y. kaltas sutuoktinis mokės išlaikymą nuo bylos iškėlimo momento. Taip pat svarbu, kad prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą, žinoma, jeigu yra patvirtintas separacijos režimas, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – laikoma pasibaigusia nuo tada, kai iškelta separacijos byla (CK 3.77 str. 4 d.). Taigi, turtinės prievolės, atsiradusios iškėlus santuokos nutraukimo bylą, pripažįstamos ne bendromis sutuoktinių prievolėmis, tačiau asmeninėmis. Akcentuotina, šeimos turto teisinis režimas baigiasi tik nutraukus santuoką ar patvirtinusseparaciją (CK 3.86 str. l d.). Pabrėžtina, kad asmuo, kuris nebuvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, gali reikalauti teismo, jog šis nustatytų, sutuoktinių santuokos nutraukimo turtinėms teisėms teisines pasekmes nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. specialioji teisės norma. Tai reiškia, kad yra galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o nuo dar ankstesniojo momento, t. y. nuo tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Manytina, tokia išimtis nustatyta, kadangi bendras sutuoktinių gyvenimas dažnai baigiasi, kaip ir yra daugeliui žinoma, anksčiau, nei iškeliama santuokos nutraukimo byla, todėl, suprantama, kad būtų neteisinga laikyti sutuoktinių įgytą turtą nuo bendro gyvenimo pabaigos iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momento, jų bendrąja jungtine nuosavybe arba išlaikymą priteisti tik nuo bylos iškėlimo, jeigu, pavyzdžiui, sutuoktiniui išlaikymas buvo reikalingas kur kas anksčiau. Turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo to momento, kada sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios, tokiu atveju, kaip jau ir minėta, taip pat, bus laikoma, jog pasibaigė vedybų sutartis, išlaikymas bus priteistas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium ir pan. Turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius, kurie atsirado nuo tos dienos, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu, teismas gali nustatyti tik vieno ar abiejų sutuoktinių prašymu, bet ne savo iniciatyva. Be to, teisę prašytitaikyti tokius padarinius turi tik tas sutuoktinis, kuris nėra pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Tokią išimtį įstatymas sieja su kaltės dėl santuokos iširimo institutu, vadinasi, kaltam sutuoktiniui už santuokos išardymą taikomos sankcijos. Tuo tarpu turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium lyg lengvata, t.y. satisfakcija, kuri gali būti taikoma tik nekaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui.

Pažymėtina, kad įstatyme nurodyti neigiami santuokos nutraukimo teisiniai padariniai kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui – taikomi tik ieškovo reikalavimai. Svarbu paminėti, kad toks reikalavimas – ieškovo teisė, bet ne pareiga, todėl gali būti, kad ir santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės jokių papildomų neigiamų teisinių padarinių jam neatsiras, jeigu ieškovas nereiklaus jų taikyti.

Santuokosnutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės įtaka turto padalijimui

Vadovaudamiesi LR CK 3.67 str. l d. galima neabejotinai teigti, kad jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kuri reglamentuoja, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, vadinasi, santuokos panaikinimas teisinius padarinius turtinėms sutuoktinių teisėms sukelia ne įsiteisėjus teismo sprendimui, o tik iškėlus santuokos nutraukimo bylą. Remiantis teisės doktrina ir teismų praktika yra žinoma, kad santuokos nutraukimo nagrinėjimas kai kuriais atvejais gali užtrukti, kadangi, nevisada, tačiau dažniausiai, kartu tenka spręsti ir kitus su jos nutraukimu siejančius klausimus, todėl ši nuostata puikiai atspindi savo reikšmę. Galima įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, per visą santuokos bylos nagrinėjimo laiką įgytas turtas turi būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors galbūt bendras jų gyvenimas yra pasibaigęs dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą, akivaizdu, tai būtų neteisinga ir nelogiška. Sutuoktinių turtas, įgytas bendrai prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe iki to momento kada bus padalytas teismo sprendimu. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės samprata įtvirtinta CK 3.88 straipsnyje, o asmeninių sutuoktinių nuosavybę reglamentuojančios teisės normos – CK 3.89 straipsnyje. Sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimo išsprendimas itin svarbus, kadangi kartą jį išsprendus įsiteisėjęs sprendimas turi „res judicata“ galią, kuris reiškia, kad ateityjenegali būti keičiamas.

Labai svarbu pažymėti, kad sprendžiant klausimus dėl turto padalijimo, kai santuoka nutruko dėl vieno sutuoktinio kaltės, yra nukrypstama nuo lygių dalių principo. Tai seka iš to, kad kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis neturi teisės į lengvatas, ir taikomos minėtosios sankcijos. Tokiu būdu, stengiamasi atsižvelgti į nekalto sutuoktinio interesus, apginti jo turtinius ir neturtinius interesus, o tai ypatingai atsispindi turto dalybose. CK 3.68 str. reglamentuoja sandorių, sudarytų po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, pripažinimą negaliojančiais. Tai reiškia, kad su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe susiję sandoriai, kuriuos sudarė vienas sutuoktinis iškėlus santuokos nutraukimo bylą, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal kito sutuoktinio ieškinį, jeigu tas sutuoktinis įrodo, kad sandoris buvo sudarytas turint tikslą pažeisti jo turtines teises,o trečiasis asmuo buvo nesąžiningas, todėl tokia teisės norma laikytina bendrosios jungtinės nuosavybės apsaugos garantija. Nesąžiningas sutuoktinis, sužinojęs, kad iškelta santuokos nutraukimo byla, gali mėginti perleisti turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sudaryti kitokius nenaudingus nekaltam sutuoktiniui sandorius, kurie būtų vykdomi bendro sutuoktinių turto sąskaita ar pradėti eikvoti bendrą turtą ir pan. Aptariamoji norma suteikia galimybę kitam sutuoktiniui tokius sandorius nuginčyti. Tokie ginčijami sandoriai gali būti kai atitinka kelias sąlygas, tokias kaip sudarytas sandoris susijęs su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sandoris pažeidžia kito sutuoktinio turtines teises, kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sudaro sandorį susijusį su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nesant kito sutuoktinio sutikimo, taip pat tai, kad sandoris gali pažeisti turtines kito sutuoktinio teises ir interesus. Suprantama, nesant nė vienos iš šių sąlygų sandorio negalima pripažinti negaliojančium, tačiau nekaltas sutuoktinis savo pažeistas teises gali ginti pareikšdamas ieškinį jeigu nesąžiningas sutuoktinis, sužinojęs, kad iškelta santuokos nutraukimo byla, mėgina paslėpti savo asmeninį turtą vengdamas vykdyti prievoles kitam sutuoktiniui.

Kaltu pripažinto sutuoktinio dovanotų daiktų grąžinimas

Vadovaudamiesi CK 3.70 str. 3 d. reglamentuojama norma galima teigti, kad kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą,jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita. Ši nuostata atskleidžia, kad sankcija taikoma tik tuo atveju kai yra sutuoktinio reikalavimas. Tarkim, jeigu dovanoti daiktai perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims, sutuoktinis turi teisę reikalauti priteisti iš kalto sutuoktinio dovanų vertę pinigais, esant vedybų sutarties, kurioje aptarti turtinės santuokos nutraukimo pasekmės, įskaitant, šiuo atveju aptariamąjį dovanų grąžinimą, taikomos vedybų sutarties nuostatos.

Svarbu tai, kad nutrauktoji santuoka teismo pripažinta bendru susitarimu, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims, o pareigos grąžinti kilnojamuosius daiktus įstatymas nenumato, nebent yra sudaryta vedybų sutartis. Akcentuotina, kad CK 3.70str. 4 d yra specialioji norma, taikoma tik kai santuoka iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau būtina jas paminėti, kadangi kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, galimas teismo sprendimas, jog santuoka nutraukiama bendru susitarimu, pavyzdžiui, abu sutuoktiniai pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo.

Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės įtaka išlaikymo priteisimui

Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas reglamentuojamas CK 3.72 straipsnyje. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės, tai reiškia, kad, jei įrodoma viena iš įvardintų sąlygų, laikytina, kad išlaikymas yra būtinas, žinoma, atsakovas šiuo atveju turi teisę įrodinėti, kad net esant šioms aplinkybėms, sutuoktinis neturi teissės į išlaikymą, nes turi pakankamai turto ir pajamų save išlaikyti. Be to, sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos, t.y. baigti studijų, turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas. Pažymėtina, kad įstatymas numato ir daugiau atvejų, kada gali būti priteisiamas išlaikymas nekaltam sutuoktiniui.

Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir dydžio klausimus, privalo apžvelgti santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat sutuoktiniųdarbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Išlaikymo dydis mažinamas, priteisiamas laikinas išlaikymas ar atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu nustatoma bent viena aplinkybė, tokia kaip santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip vieneri metai, sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems giminaičiams, sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais, išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams.

Išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas. Tokiu atveju, kai buvęs sutuoktinis nemoka priteisto išlaikymo,išieškoma iš jo turto įstatymų nustatyta tvarka. Be to, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti, sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą, o sutuoktiniui, kuriam buvo priteistas išlaikymas, mirus arba sudarius naują santuoką išlaikymo mokėjimas nutraukiamas. Vadinasi, mirties atveju, išlaikymo prievolė baigiasi, kadangi ji yra asmeninio pobūdžio, t.y. nėra paveldima ir mirusio kreditoriaus įpėdiniams nepereina. Kitu atveju, asmeniui, kuriam priteistas išlaikymas, sudarius naują santuoką, išlaikymo prievolė baigiasi, kadangi pareiga materialiai rūpintis išlaikymo reikalingu sutuoktiniu atsiranda naujam jo sutuoktiniui, bet svarbus aspektas, kad nutraukus naują santuoką, įgyjama teisė reikalauti atnaujinti išlaikymo mokėjimą, jeigu sutuoktinis augina nepinametį ar neįgalų vaiką iš ankstesnės santuokos.

Primintina, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą ir netaikytinos jokios išimtys. Remdamiesi LAT teismų praktiką, akcentuotina, kad kaltė dėl santuokos nutraukimo atima teisę į išlaikymą, bet neatleidžia nuo pareigos išlaikyti, o nutrauktos santuokos bendru susitarimu atveju, sutuoktinių teisinė padėtis laikytina lygiaverte ir tarpusavio išlaikymo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į sutuoktinių turtinę padėtį.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Laikinosios apsaugos priemonės – tai dar prieš iškeliant civilinę bylą teismo taikomas prevencinės priemonės, kuriųtikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus ir užkirsti kelią žalai šiems interesams. Šios priemonės gali būti taikomos tiek iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tiek ją iškėlus (CPK 144 str. 3 d.). Tiek vienas, tiek kitas priemones teismas gali taikyti savo iniciatyva arba suinteresuotų asmenų prašymu, jeigu yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio interesams.

CK 3.65 str. 2 d. pateikia laikinųjų apsaugos priemonių 7 punktus, tačiau sąrašas nėra išsamus. Įvardytos priemonės, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes galiįgyti specialesnę, konkretesnę išraišką ir tai būtų įstatyme nurodytos priemonės taikymas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios šiame sąraše nenumatytos, tačiau, teismo nuomone, yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko ir kito sutuoktinio interesus.Pavyzdžiui, teismas gali uždrausti vienam sutuoktiniui išvežti vaiką į užsienio valstybę, gali perduoti vaiką laikinai globoti kitiems asmenims, kol bus nuspręsta dėl vaiko gyvenamosios vietos, uždrausti vienam iš sutuoktinių prisiartinti arčiau kaip vieno šimto metrų iki gyvenamosios patalpos, mokyklos ar iki mokyklinės įstaigos, kur vaikas mokosi ar yra auklėjamas.

Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia nuomoti kitą gyvenamąją patalpą. Tokioms galimybėms neesant, vaikas gali būti laikinai atskirtas ir įkurdintas valstybinėje vaikų globos institucijoje, laikinai perduotas artimųjų giminaičių priežiūrai. Sutuoktiniui, atliekančiam vaiko ar kito sutuoktinio atžvilgiu veiksmus, sudarančius administracinio teisės pažeidimo ar nusikaltimo sudėtį, gali būti taikomas administracinis areštas, sulaikymas ir kitos prievartos priemonės, numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar Baudžiamojo proceso kodekse.

Jeigu nepilnamečio tėvai gyvena skyrium, teismas, siekdamas apsaugoti teismo interesus, gali nustatyti jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kol šis klausimas bus išspręstas galutinai. Pavyzdžiui, vaikas gyvena su tėvu, tačiau motina, inicijuojanti santuokos nutraukimo bylą, pateikia teismui įrodymų, kad tėvas muša vaiką.Tokiu atveju teismas gali laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina. Kol bus išspręstas sutuoktinių ginčas dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo, teismas gali uždrausti sutuoktiniui atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų trukdoma kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Pavyzdžiui, sutuoktinį, kuris laikosi nuomonės, kad namas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, ir todėl nebeįleidžia kito sutuoktinio, teismas šiuo prašymu gali įpareigoti netrukdyti jam naudotis gyvenamąja patalpa.

Kol bus išspręsta santuokos nutraukimo byla, teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą, kurį šis privalo teikti nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. Šiais atvejais išlaikymo klausimas sprendžiamas taikant CK 3.72, 3.192 – 3.203 straipsnius. Siekdamas, užtikrinti, kad išlaikymas tikrai būtų teikiamas, teismas gali areštuotitam tikrą atsakovo turtą, iš kurio būtų išieškoma, jeigu atsakovas savanoriškai nevykdytų savo pareigos mokėti išlaikymą. Teismas gali areštuoti tam tikrą turtą, jeigu yra reali grėsmė, kad vienas sutuoktinis jį perleis kitiems asmenims, suvaržys, sunaudos ar sunaikins. Turto areštas gali būti taikomas siekiant išsaugoti turtą, kol šis bus padalintas sutuoktiniams, taip pat siekiant užtikrinti atsakovo turtinių prievolių vaikams ar kitam sutuoktiniui įvykdymą. Sutuoktiniui gali būti uždrausta matytis su nepilnamečiu vaiku arba lankytis tam tikrose vietose, kur jis galėtų susitikti su vaiku (mokykloje, ikimokyklinėje įstaigoje, ligoninėje, kur vaikas gydomas), jeigu jis seksualiai išnaudojo vaiką, vartojo prieš jį fizinį ar psichinį smurtą, visais kitais atvejais, kai jo bendravimas su vaiku galėtų būti žalingas šio sveikatai.

Vedybų sutarties taikymas, esant vieno sutuoktinio kaltei

Vedybų sutartis – tai dviejų asmenų, laisva valia ir savanoriškai, prieš, t.y. ikivedybinė sutartis, arba po santuokos įregistravimo, t.y. povedybinė sutartis, sudarytas sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu ar po santuokos nutraukimo.

Vedybų sutartyje galima susitarti tik dėl turtinių teisių ir pareigų, o tokios sąlygos kaip įpareigojimas mylėti, saugoti ištikimybę ar kitos, kurios riboja asmens teisnumą, veiksnumą ar kitaip įtakoja asmeninius neturtinius sutuoktinių santykius, laikomos negaliojančiomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nedraudžiama vedybų sutartyje sudaryti sąsąjas su tam tikromis aplinkybėmisar sąlygomis, pavyzdžiui, turtinio ar neturtinio pobūdžio. Iš to seka, kad vedybų sutartyje galima numatyti įvairias sąlygas, kitaip tariant, turtinio pobūdžio sankcijas, sutuoktiniui, kurio elgesys santuokoje būtų netinkamas.

Akivaizdu, turto teisinis režimas galimas pagal įstatymą arba pagal sutartį. Teismas ištuokos atveju dėl vieno sutuoktinio kaltės privalo atsižvelgti į pasirinktą sutuoktinių turto teisinį režimą. Žinoma, jei nėra sudaryta vedybų sutartis, bus taikomos įstatymo normos, o vedybų sutarties atžvilgiu jeigu sutuoktinis bus pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo praras teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą, kadangi vedybų sutartyje galima šias nuostatas išplėsti ir numatyti griežtesnes sankcijas. Tokiu atveju, būtina remtis tik pagrindinėmis nuostatomis, kad vedybų sutarties nuostatosnegali prieštarauti imperatyvioms normos, gerai moralei ir viešajai tvarkai.

Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės įtaka sutuoktinių neturtinėms teisėms

Pagrindinis ir svarbiausias neturtinis teisinis santuokos nutraukimo padarinys – nutraukus santuoką buvę sutuoktiniai praranda sutuoktinių teisinį statusą, todėl nuosantuokos nutraukimo momento jie gali sudaryti naują santuoką arba įregistruoti partnerystę. Taip pat, suprantama nuo santuokos pasibaigimo momento jie netenka tų neturtinių teisių, kurios pripažįstamos tik sutuoktiniams, nebetaikomi ribojimai, kurie priklauso tik sutuoktiniams. Pavyzdžiui, nutraukus santuoką, baigiasi tokios satuoktinių tarpusavio asmeninės neturtinės teisės ir pareigos kaip lojalumo pareiga ir pan.

Abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta santuoka arba vieno prašymu remiantis CK 3.69 str. 1 d. sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę, tuo tarpu, specifika pasireiškia santuokos nutraukime dėl vieno sutuoktinio kaltės. Tarkim, esant sutuoktinio reikalavimui teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, žinoma, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Toks teisinis reglamentavimas, kartu ir reikalavimo teisė argumentuojama būtinumu apginti nekalto sutuoktinio interesus. Žala, kuri padaroma sutuoktiniui dėl kalto sutuoktinio pasiliktos pavardės gali pasireikšti įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, sutuoktinis, sudarydamas santuoką, pasirenka kito sutuoktinio pavardę, o vėliau padaro sunkų nusikaltimą. Šiuo atveju, sutuoktinis,kurio pavardė pasirinkta kaip santuokinė, galėtų būti asocijuojama su sunkiu nusikaltimu, kurį padarė jo buvusi antroji pusė, būtent todėl kalto sutuoktinio teisė nutraukus santuoką pasilikti santuokinę pavardę priklauso nuo kito sutuoktinio valios. Įstatymo leidėjas nurodo minėtąją išimtį tada, kai kitas sutuoktinis neturi teisės reikalauti uždrausti kaltam sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę. Toks atvejis pripažįstamas jeigu yra bendrų vaikų, manytina, kad skirtingos tėvų pavardės galėtų pažeisti vaikų interesus.

Sutuoktiniui, kaltam dėl santuokos nutraukimo, taip pat, iškyla ir neturtinio pobūdžio pasekmių tikimybė. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti tiek turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, tiek ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, sudaro dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai,jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, dėl neteisėtų ar amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė.

Pagrindiniu nuostolių atlyginimo tikslu pripažįstamas siekis grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų buvusi padaryta. Nekyla jokių abejonių, kad išvardintų neturtinio pobūdžio praradimų pinigais neįmanoma nei išmatuoti, nei atlyginti, todėl neturtinės žalos tikslai yra kitokie. Svarbiausias jų – nuraminti nukentėjusįjį, simboline forma kompensuoti jo patirtus praradimus. Šiuo metu taikomas principas, kad padaryti nuostoliai, taip pat ir neturtiniai, atlyginami visiškai, tačiau pabrėžtina, kad įstatymas nenurodo jokio orientacinio ar maksimalaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl ieškovui svarbu žinoti, kokiais kriterijais remiamasi teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos dydis dažniausiai priklauso nuo to, kaip pasireiškia sutuoktinio kaltė. Ieškovas gali remtis sutuoktinio neištikimybės, kenkimo šeimos interesams, nesąžiningumo, melo, žiauraus, įžeidžiančio elgesio, nesirūpinimo šeima, piktnaudžiavimo alkoholiu, agresyvumo, apgaulės ir kitais faktais. Ieškovas taip pat gali įrodinėti, kad faktai, kuriais grindžiama sutuoktinio kaltė, sukėlė jam itin didelius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinį šoką ir panašiai. Minėtus faktus galima įrodinėti visais civilinio proceso kodekse leidžiamais įrodymais: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais irodymais.

IŠVADOS

Sutuoktiniokaltė, atsižvelgiant į asmeninį šeimos santykių pobūdį, yra savita. Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio kaltės yra vienas iš trijų galimų santuokos nutraukimo būdų. Santuokos nutraukimas dėl vieno kaltės galimas tokiu atveju, kai atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, vienas sutuoktinis iš esmės pažeidžia santuokines pareigas bei elgesys tampa nepriimtinas moralės ir teisės atžvilgiu. Pabrėžtina, kad sutuoktinio kaltės nagrinėjimas vyksta ginčo teisenos tvarka. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Įrodžius neištikimybės faktą, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširodėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tie patys padariniai, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu.

Santuokos nutraukimo momentas siejamas su sutuoktinių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių pabaiga. Naujos santuokos sudarymas ar partnerystės įregistravimas galimas tik tuo atveju, kai nutraukta buvusi santuoka. Be to, įstatymas numato išimtis, kai tam tikrų teisinių padarinių atsiranda ne nuo santuokos nutraukimo momento, o nuo kitos datos. Santuokos nutraukimo atveju dėl vieno sutuoktinio kaltės kyla specifiniai turtiniai (turto padalijimas, dovanotų daiktų grąžinimas, išlaikymo priteisimas, laikinosios apsaugos priemonės bei kt.) ir, žinoma, neturtiniai teisiniai padariniai. Svarbiausi aspektai tai, kad sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą, sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Be to, kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita ir sutuoktinis turi teisę uždrausti kaltam dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai tai gali pažeisti nepilnamečių vaikų interesus.

SUMMARY

Given the private nature of family relationships,it is necessary to say that the husband’s fault is distinctive. Divorce fault of one spouse is one of the three possible ways to divorce. Termination of marriage on a possible fault in this case, when taking into account the objectives and functions of the family in society, one spouse is in material breach of marital duties and behavior is not acceptable and moral law. It should be noted that the husband’s fault brought in the dispute proceedings. A spouse who brought the divorce may object to their fault, and the facts showing that the marriage has broken down due to the claimant’s fault. Demonstrating the fact of adultery, it is recognized that the defendant is guilty of a marriage breakdown. The Court, having regard to the circumstances of the case, recognize that the marriage has broken down due to the fault of both spouses. By acknowledging that the marriage has broken down on both spouses’ fault occurs the same effects as divorce matrimonial consent.

Divorceis associated with a moment of matrimonial property and personal non-property relationship ending. New formation of marriage or partnership registration is possible only when stopped former marriage. In addition, the law provides an exception when certain legal consequences do not come from the divorce, but on a different date. The divorce case of fault of one spouse have specific consequences of property (property division, donated items return, retention award, interim measures, and so on.). Of course, the legal and moral consequences. The key issue is that the spouse who is to blame for the divorce, losing those rights, by law or marriage contract provides a divorced person. Including the right to maintenance, the spouse is entitled to claim from the guilty spouse in divorce pecuniary damages in connection with the divorce, as well as non-pecuniary damage caused by the divorce. In addition, the blame for the divorce a spouse when the other spouse’s claim, must return the gifts he received, except for a wedding ring, unless the marriage contract provides otherwise. Also, the spouse has the right to ban guilty for divorce a spouse to stay married name, unless it could damage the interests of a child.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

Adomavičius V. Vedybų sutartis. Vilnius: Saulužė, 2002.

Čivilytė-Gylienė V. Trumpas šeimos teisės vadovas. Vilnius: Eugrimas, 2006.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Valstybės žinios, 2000.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Valstybės žinios, 2002.

Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas. Valstybės žinios,1969.

Mikelėnas V. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2009.

Vitkevičius P.S. Šeimos narių turtiniai teisniai santykiai. Vilnius: Justitia. 2006.

Mikelėnas V. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2009. P. 246.

Mikelėnas V. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2009. P. 246.

Adomavičius V. Vedybų sutartis. Vilnius: Saulužė, 2002. P 16.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Valstybės žinios, 1969. P. 41.

Čivilytė-Gylienė V. Trumpas šeimos teisės vadovas. Vilnius: Eugrimas, 2006. P. 57.

Mikelėnas V. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2009. P. 247.

AdomavičiusV. Vedybų sutartis. Vilnius: Saulužė, 2002. P 16.

Mikelėnas V. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2009. P. 248.

Mikelėnas V. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2009. P. 249.

Mikelėnas V. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2009. P. 253.

Mikelėnas V. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2009. P. 252.

Čivilytė-Gylienė V. Trumpas šeimos teisės vadovas. Vilnius: Eugrimas, 2006. P. 73.

Vitkevičius P.S. Šeimos narių turtiniai teisniai santykiai. Vilnius: Justitia. 2006. P. 16.

Mikelėnas V. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2009. P. 261.

Mikelėnas V. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2009. P. 256.

Adomavičius V. Vedybų sutartis. Vilnius: Saulužė, 2002. P 37.

Čivilytė-Gylienė V. Trumpas šeimos teisės vadovas. Vilnius: Eugrimas, 2006. P. 79.

Čivilytė-Gylienė V. Trumpas šeimos teisės vadovas. Vilnius: Eugrimas, 2006. P. 74.

Ten pat, P. 75.

Mikelėnas V. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2009. P. 249.

Adomavičius V. Vedybų sutartis. Vilnius: Saulužė, 2002. P 39.

Mikelėnas V. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2009. P. 255.

Mikelėnas V. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2009. P. 261.