Sandorių rūšys

TURINYS

1. ĮVADAS..............................2
2. Sandorių samprata..............................3
3. Sandorių rūšys..............................4
4. Sandorių negaliojimas..............................8
5. IŠVADOS..............................13
6. LITERATŪRA..............................14

ĮVADAS

Sandoriais yra laikomi asmenų veiksmai kurias siekiama sukurti pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoris yra teisinis veiksmas tam tikram tikslui pasiekti, tuo jis skiriasi nuo įvykio. Nuo juridinio poelgio skiraisi tuo kad šie teisėti veiksmai specialiai nukreipti civiliniams teisiniams santykiams sukurti pakeisti ar panaikinti.

Civilinėje teisėje sandorių institutas yra visuma civilinės teisės normų, reguliuojančių sandorių sąvoką, jų sudarymo tvarką ir formas, jų teisinį turinį, galiojimo sąlygas, negaliojančių sandorių pagrindus ir teisines pasekmes. Pagal savo struktūrą šis innstitutas skirstomas j dvi dalis – bendrąją ir specialiąją. Šio instituto bendrosios dalies normos taikomos visiems civiliniams sandoriams. Specialiosios dalies normos reguliuoja tiktai atskiras prievolių rūšis, santykius (pavyzdžiui, sutartines -pirkimo-pardavimo, gyvenamosios patalpos nuomos, rangos ir kt., nesutartines prievoles – prievoles, atsirandančias dėl žalos padarymo ir kt.).

Sandorių samprata

Sandoriai yra teisėti teisiniai veiksmai, kurie atliekami laikantis įstatymo numatytų reikalavimų ir neprieštarauja įstatymams. Šiuo požymiu sandoriai skiriasi nuo neteisėtų teisinių veiksmų, dėl kurių atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Pavyzdžiui, prievolė atlyginti padarytą žalą, prievolė grąžinti įgytą tuurtą be pagrindo ir kt.
Sandoriams atskirti nuo kitų teisėtų veiksmų reikalingas papildomas požymis. Toks sandorio, skiriančio jį nuo kitų teisėtų veiksmų, požymis yra tas, kad šie teisėti veiksmai specialiai nukreipti civiliniams teisiniams santykiams sukurti, pakeisti arba panaikinti. Pavyzdžiui, testamentas, pirkimo-pardavimo su

utartis ir kt. Tuo sandoris skiriasi nuo kitų teisėtų veiksmų, būtent nuo juridinio poelgio, su kuriuo įstatymas taip pat sieja atsirandančius teisinius santykius, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo į tai nukreipti.
Asmuo, sudarydamas sandorį, gali turėti įvairių tikslų. Įstatymai negali numatyti kiekvieno sandorio tikslo. Be to, tai ir nereikalinga, nes teisės normos reguliuoja santykius pagal vienarūšius santykius. Sandorių rūšis nesikeičia nuo jo dalyvių konkrečių poreikių, tikslų. Pavyzdžiui, pirkimo – pardavimo, tiekimo kontrakcijos sutartis nesikeis nuo to, ar ji sudaryta maisto, ar pramoninių prekių įmonių gamybos poreikiams tenkinti. Kiekvienas įstatyme numatytas sandoris skirtas tam tikram tipiniam teisiniam tikslui tenkinti. Pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutartis – perduoti daiktą kito asmens nuosavybėn ir už tai gauti nustatytą pinigų sumą, nuomos sutartis -leisti nuomininkui už mokestį laikinai naudotis tuurtu ir t.t.
Sandoriai turi svarbią civilinę teisinę ir socialinę ekonominę reikšmę. Tai labiausiai paplitęs pagrindas atsirasti turtiniams ir neturtiniams teisiniams santykiams.
Sandorių dalyviai yra visi civilinės teisės subjektai – fiziniai ir juridiniai asmenys, o atskirais atvejais – valstybė ir savivaldybės.
Asmenys, sudarydami sandorius, turi turėti subjektiškumą (t. y. teisnumą ir veiksnumą), kuriam atitinkamus reikalavimus nustato įstatymas. Šie reikalavimai fiziniams ir juridiniams asmenims skirtingi.
Sandoris yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam aktui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, buitiniai, kultūriniai ir
r kiti poreikiai. Jie nulemia žmogaus norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas vidine valia (valia). Jai susiformuoti svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai:

1. Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma.
2. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes.
3. Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais. (Civilinio kodekso 1.64 straipsnis)
Valia gali būti išreikšta tiesiogiai – žodine arba rašytine forma, netiesiogiai-konkliudentiniais veiksmais. Konkliudentiniai veiksmai tai toks asmens elgesys kuris patvirtina jo valią sudaryti sandorį.
Tačiau sandoriui sudaryti nepakanka vien tik asmens vidinės valios. Būtina, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Todėl reikalinga kokiu nors būdu viešai ją pareikšti. Toks valios išreiškimas vidinei valiai suteikia įstatymu numatytas teisines pasekmes. Vidinis – neišreikštas – psichinis būvis pats savaime civilinių teisinių pasekmių sukelti negali. Išreiškiant valią, sudaromas sandoris ir nustatomas sandorio turinys. Valia turi būti išreiškiama įstatyme numatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Būtina vidinės valios – subjektyvaus elemento – ir valios išreiškimo – objektyvaus elemento – vienybė.

Sandorių rašytinė forma būna notarinė ir paprasta. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymu, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu; šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Sandoris ku
urį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas vadinamas – nuginčijamu.

Sandorių rūšys

Galiojantys įstatymai reguliuoja įvairius sandorius, turinčius specifinių ypatumų. Civilinės teisės teorija pagal įvairius kriterijus sandorius klasifikuoja į rūšis. Sandoriai klasifikuojami į rūšis pagal sandorio dalyvių valios išreiškimo pobūdį, pagrindo specifiką ir sandorio sudarymo būdus.
Sandoriai skirstomi į vienašalius, dvišalius ir daugiašalius. Į rūšis skirstoma atsižvelgiant į tai, ar sandoryje išreiškiama vienos ar daugiau šalių valia. Sandorio šalies sąvoka nesutampa su sandorio dalyvio sąvoka, todėl jų negalima painioti.
Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai:
• Vienašaliu laikomas kuriam būtina ir pakanka vienos šalies valios.
• Dvišaliu yra toks sandėris kuriam būtina dviejų šalių suderinta valia.
• Daugiašaliu sandoriu laikomas sandoris kuriam būtina trijų ir daugiau šalių suderintos valios.

Atlygintini ir neatlygintini sandoriai.

Šių sandorių skirstymo į rūšis pag¬rindas yra atlygintinumas.
Atlygintini – yra tie sandoriai, kuriais remdamasi viena šalis atlieka kitai šaliai tam tikrus veiksmus (perduoda daiktą, atlieka darbus ir t.t.), gaudama iš jos materialinį ekvivalentą (atlyginimą). Toks ekvivalentas dažniausiai būna pinigai, bet taip pat gali būti ir daiktai, darbai ar kitokie patarnavimai. Atlygintiniems sandoriams būdinga, kad viena sandorio šalis, atlikdama veiksmą kitos šalies naudai, įgyja teisę į kitos šalies priešpriešinį veiksmą. Pavyzdžiui, pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda daiktą, o pirkėjas privalo sumokėti nustatytą pinigų sumą, pagal mainų sutartį už parduodamą daiktą – perduoti kitą daiktą ir t.t.
Neatlygintinais – vadiname sandorius, pagal kuriuos ša

alis, perduodanti kitai šaliai tam tikrą turtą ir atliekanti jos naudai tam tikrą veiksmą, iš jos ekvivalento negauna. Pavyzdžiui, neatlygintini sandoriai yra dovanojimo, panaudos ir kitos sutartys.
Dauguma sandorių pagal savo objektyvią teisinę prigimtį yra atlygintini. Tokie sandoriai, pavyzdžiui, yra pirkimo-pardavimo, tiekimo, rangos, pervežimo ir kitos sutartys. Kiti sandoriai gali būti tik neatlygintini. Pavyzdžiui, dovanojimo, panaudos sutartys ir kt. Neatlygintinų sandorių yra gerokai mažiau. Paprastai juos sudaro fiziniai asmenys.
Trečiąją grupę sudaro sandoriai, kurie pagal šalių susitarimą gali būti atlygintini ir neatlygintini. Tai paskolos, pavedimo, pasaugos ir kitos sutartys.
Konsensualiniai ir realiniai sandoriai.
Sandoriai į šias rūšis skirstomi atsižvelgiant į jų sudarymo būdą. Šis skirstymo kriterijus nulemia momentą, nuo kurio sandoris laikomas sudarytu.
Konsensualiniu – vadiname sandorį, kuris laikomas sudarytu nuo to momento, kai šalys tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jo punktų ir įstatymo nustatyta forma reiškia suderintą valią. Šiems sandoriams sudaryti pakanka tiktai šalių suderintos valios pareiškimo ir įstatymo nustatytos formos. Tokių sandorių yra daugiausia. Pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo, tiekimo, rangos ir kitos sutartys. Nuo šalių suderintos valios pareiškimo momento sandoris laikomas sudarytu.
Realiniu – vadiname sandorį, kuris sudaromas, kai viena šalis perduoda kitai šaliai daiktą ir įstatymo nustatyta forma patvirtina šalims savo suderintą valią. Šiems sandoriams nepakanka tik šalių suderintos valios išreiškimo, o reikalinga perduoti daiktą. Pavyzdžiui, pervežimo sutarčiai sudaryti, reikia perduoti krovinį, daiktus.
Kauzaliniai ir abstraktūs sandoriai.
Taip sandoriai klasifikuojami pagal tai, ar sandoryje nurodytas jo pagrindas, t. y. teisinis tikslas.
Kauzaliniu – vadiname sandorį, kuriame nurodytas jo pagrindas. Šiame sandoryje nurodomas tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia šalys, sudarydamos sandorį. Kauzalinio sandorio teisinis pagrindas nustatomas pagal sandorio turinį arba pagal konkretaus sandorio tipą (pirkimo-pardavimo, tiekimo, pervežimo, rangos ir kt.). Jeigu sandoryje nenurodomas pagrindas arba tas pagrindas prieštarauja įstatymams, sudarytas sandoris nesukelia teisinių pasekmių. Dauguma sandorių civilinėje apyvartoje yra kauzaliniai, nes juridiniai asmenys dalyvauja turtiniuose teisiniuose santykiuose, o fiziniai asmenys sudaro sandorius vien vartojimo tikslais.
Abstrakčiu – laikome tokį sandorį, kuriame nenurodytas jo pagrindas. Iš tokio sandorio turinio negalima numatyti, kokio teisinio tikslo siekiant jis sudarytas. Tai nuo savo pagrindo atitrauktas, atskirtas sandoris. Paprastai įstatymas sandorį pripažįsta galiojančiu, jeigu sandoryje nurodytas jo pagrindas ir jis neprieštarauja įstatymams. Tiktai atskirais atvejais galiojančiais pripažįstami tie sandoriai, kuriuose jų pagrindas nenurodytas. Toks abstraktus sandoris yra vekselis, kuriuo nustatoma prievolė sumokėti tam tikrą pinigų sumą, nenurodant jo išdavimo priežasties. Pirmasis vekselio gavėjas gali vekselį perleisti trečiajam asmeniui, o šis – atitinkamai kitiems asmenims. Sudarius šį sandorį, tiktai pirmasis vekselio davėjas gali atsikirsti pirmajam vekselio laikytojui, kad šiam sandoris sudarytas neturint teisinio tikslo – be pagrindo. Kiti vekselį perleidę asmenys negali atsikirsti, kad vekselis sudarytas be pagrindo.
Fiduciariniai sandoriai.
Šiai grupei priskiriami sandoriai, atsižvelgiant į šalių tarpusavio pasitikėjimo reikšmę, kai sandoris sudaromas.
Fiduciariniu (pasitikėjimo) – vadiname sandorį, kurio dalyvių vidiniai ir išoriniai santykiai turi sutapti. Šių sandorių esmė remiasi jų dalyvių tarpusavio pasitikėjimu. Tai būdinga tiems tarp dviejų šalių sudaromiems sandoriams, kuriais siekiama, tarpininkaujant vienam sandorio dalyviui, sudaryti, pakeisti, nutraukti kito šio sandorio dalyvio teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis. Tokiu būdu tarp sandorio dalyvių atsiranda vidiniai teisiniai santykiai ir vieno šio sandorio dalyvio su trečiaisiais asmenimis išoriniai santykiai. Vienu iš tokių sandorių, kuriuo siekiama, vienam sandorio dalyviui tarpininkaujant, sudaryti teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis, yra pavedimo sutartis.
Įprastiniai ir sąlyginiai sandoriai.
Įprastiniais – vadiname tokius sandorius, kuriuose teisės ir pareigos paprastai atsiranda sandorio sudarymo momentu arba per numatytą laikotarpį.
Sandoriuose teisių ir pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas priklauso nuo tam tikrų sąlygų. Sąlyginio sandorio sąlygomis gali būti aplinkybė, kuri turi šiuos požymius:
1. Aplinkybė turi atsirasti ateityje. Jeigu aplinkybė, esanti sandorio sąlyga, sandorio sudarymo momentu jau yra įvykusi arba apskritai negali įvykti, ši sąlyga neturi teisinės reikšmės ir sąlyginis sandoris negalioja;
2. Sudarant sandorį, šalims ir kitiems asmenims turi būti nežinoma, ar ši sąlyga įvyks ar ne. Jeigu aplinkybė, esanti sandorio sąlyga, neišvengiamai turi įvykti, sandoris iš sąlyginio tampa terminuotu. Sąlyga nuo termino skiriasi tuo, kad gali įvykti ir gali neįvykti. Tuo tarpu terminas, nežiūrint kaip jis apibrėžtas (kalendorine data, įvykiu), visada pasibaigia.
Sandorio sąlyga negali nusakyti termino, bet šalys gali susitarti, kad sandoryje numatyta sąlyga per tam tikrą laiką turi atsirasti arba neatsirasti. Šiuo atveju toks terminas nekeičia sandorio esmės.
Kiekvienam sandoriui terminas yra būtinas jo turinio elementas. Jis gali būti šalių numatytas sandoryje arba nustatomas pagal įstatymo taisykles. Tuo tarpu sąlyga nėra bet kurio sandorio būtinas elementas, nes gali būti sąlyginiai ir nesąlyginiai sandoriai. Dauguma sandorių yra nesąlyginiai.
3. Sandorio sąlygos turi būti teisėtos, nes neatitinkančios įstatymų reikalavimų sąlygos negalioja.
Sandoris gali būti sudarytas su atidedamąja ir naikinamąja sąlyga. Su atidedamąja sąlyga sandoris laikomas sudarytu tada, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tokios aplinkybės, apie kurią nežinoma, įvyks ji ar ne. Tai reiškia, kad sudarant sandorį jokių teisių ir pareigų neatsiranda.
Sandoris laikomas sudarytu su naikinamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų pasibaigimą padarė priklausomą nuo aplinkybės, apie kurią nežinoma, ar ji įvyks ar ne. Esant naikinamajai sąlygai, šalims teisės ir pareigos atsiranda nuo sandorio sudarymo pradžios. Įvykus sandoryje numatytai naikinamajai sąlygai, sandoris nustoja galioti. Tačiau iš šio sandorio atsiradusios teisės ir pareigos nutrūksta tiktai dėl prievolės ateities, nuo to momento, kai įvyksta teismui nutraukiant aplinkybę.
Sąlyginio sandorio šalys privalo sąžiningai vykdyti sandorį, neskatinant arba netrukdant sandoryje numatytoms sąlygoms įvykti arba neįvykti. Sandorio šalims nesąžiningai vykdant sandorį, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės.
Sąlyginiai sandoriai dažniausiai paplitę tarp fizinių asmenų. Tačiau jie gali būti sudaromi ir tarp organizacijų.

Įstatymas atskirais atvejais, be nustatytos sandorio formos, reikalauja dar įregistruoti sandorį. Taip kontroliuojamas sandorio turinys.
1. Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to mo¬mento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo.
2. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.
3. Jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo.
4. Jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo.
5. Privalomą sandorių teisinę registraciją atliekančių valstybės institucijų ar kitų organizacijų darbuotojų neteisėtais veiksmais asmenims padarytą žalą atlygina valstybė

Sandorių negaliojimas

Kiekvieno sandorio būtini elementai yra: subjektai, valia, valios išreiškimas, turinys, kurį sudaro išreiškiant valią suformuluotos sąlygos, ir forma. Šie sandorio elementai turi atitikti įstatymo reikalavimus. Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka įstatymo reikalavimų, sandoris laikomas negaliojančiu. Kad sandoris galiotų, reikalingos šios sąlygos:
• sandorį sudarantys asmenys turi būti veiksnūs, o juridiniai asmenys turi turėti atitinkamą teisnumą;
• sandorio turinys turi atitikti įstatymuose nurodytus reikalavimus;
• sandorio dalyvių valios išraiška turi atitikti jų tikrąją valią;
• sandoris turi būti išreikštas įstatyme nustatyta forma.
Sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Negaliojančiu laikome tokį sandorį, kuris, pažeidus įstatymo reikalavimus, nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jo dalyviai, sudarydami sandorį. Negaliojantis sandoris iš esmės nėra sandoris. Tačiau neteisinga yra laikyti, kad negaliojantis sandoris neturi teisinės reikšmės.
Civilinės teisės mokslas sandorius klasifikuoja pagal jų dalyvių, turinio ir formos ydingumą. Pagal tai visi negaliojantys sandoriai skirstomi į grupes:
1. Sandoriai, turintys subjektų sudėties trūkumų. Šių sandorių trūkumai susiję su fizinių asmenų veiksnumo ir juridinių asmenų specialaus teisnumo reikalavimais.
Fizinių asmenų galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti sau civilines pareigas priklauso nuo jų veiksnumo. Veiksnus fizinis asmuo gali sudaryti sandorius sau, taip pat ir kitiems – veiksniems ir neveiksniems asmenims. Nuo pat sudarymo momento negalioja sandoriai, sudaryti neveiksnių asmenų – nepilnamečio iki keturiolikos metų ir fizinio asmens, pripažinto neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės. Išimtis yra nepilnamečių iki keturiolikos metų sudaryti smulkūs sandoriai, kurie galioja.
Kitokia padėtis, kai sandorius sudaro ribotai veiksnūs asmenys (nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų) ir asmenys, kurių veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis. Ribotai veiksnūs asmenys gali sudaryti sandorius tik su tėvais, įtėviais arba rūpintojais, o asmenys, kurių veiksnumas apribotas, – sutikus rūpintojui. Be rūpintojų sutikimo, šie asmenys gali sudaryti tiktai smulkius sandorius. Be to, nepilnamečiai turi teisę savarankiškai sudaryti sandorius, susijusius su disponavimu savo uždarbiu ar stipendija, jeigu ši teisė nėra jiems apribota.
Juridinis asmuo turi specialų teisnumą, kurį nustato jo įstatai (nuostatai). Jis gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie atitinka juridinio asmens įstatuose (nuostatuose) nurodytus veiklos tikslus. Jeigu sudarytas sandoris prieštarauja tikslams, nurodytiems jo įstatuose, nuostatuose ir bendruose tos rūšies organizacijų nuostatuose, sandoris nuo jo sudarymo momento negalioja.
Juridiniai asmenys sudaro sandorius tik per savo organus, kurie veikia pagal įstatymą arba įstatus (nuostatus) ir įgaliojimus suteiktų teisių ribose. Jeigu juridinio asmens organai arba įgaliotinis sudaro sandorį, kuris nepriklauso jo kompetencijai, sandoris laikomas nesudarytu, t. y. negaliojančiu.
2. Sandoriai su valios trūkumais. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją (vidinę) valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi normaliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią arba jos išreiškimą. Paprastai laikoma, kad sandoryje išreikšta valia neprieštarauja tikrajai jo dalyvių valiai. Jeigu sandoris turi valios trūkumų, jis gali būti teismine tvarka nuginčytas – pripažintas negaliojančiu. Sandorio valios trūkumai gali būti dėl įvairių aplinkybių.
3. Sandoriai su turinio trūkumais. Ši negaliojančių sandorių grupė skiriama pagal du bendrus požymius – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyvusis požymis tas, kad šie sandoriai prieštarauja valstybės ir visuomenės interesams. Šiai grupei priklauso tie sandoriai, kurie pažeidžia svarbiausius, pagrindinius įstatymų nuostatus. Tai, pavyzdžiui, sandoriai, pažeidžiantys valstybės išimtinę žemės, gelmių, valstybinės reikšmės vandens, miškų nuosavybę.
Šalia objektyviojo, šiems sandoriams būdingas ir subjektyvusis požymis, t. y. sandoris sudaromas turint tikslą, priešingą valstybės ir visuomenės interesams. Tokį tikslą gali turėti vienas arba abu sandorio dalyviai. Pagal tai skirsis šio negaliojančio sandorio teisinės pasekmės.
Tokius ypač pavojingus sandorius gali sudaryti juridiniai ir fiziniai asmenys. Sandoriai, sudaryti turint tikslą, priešingą valstybės ir visuomenės interesams, negalioja nuo pat jų sudarymo momento. Vykdant tokius sandorius, atsižvelgiant į abiejų ar vienos šalies tyčinę kaltę ir į tai, ar sandorį vykdė abi šalys ar viena, Civilinis kodeksas numato trejopas teisines pasekmes:

1) konfiskuojama viskas, ką abi šalys pagal šį sandorį gavo;

2) konfiskuojama tai, ką viena šalis gavo iš kitos ir ką, atsily¬gindama už tai, pati turėjo perduoti;

3) konfiskuojama tai, ką kaltoji šalis pagal sandorį yra perdavusi ar turėjo perduoti atlygindama už tai, ką gavo iš kitos šalies.
4. Sandoriai, turintys formos trūkumų.
1. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. 2. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. 3. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. 4. Jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. 5. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės.
6. Šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai:
5. Sandoris, kuris sudarytas suklydus. Suklydimas suprantamas kaip asmens neteisingas, iškreiptas tikrovėje esančių aplinkybių supratimas. Norint sandorį pripažinti negaliojančiu, būtina, kad suklydimas būtų esminis. Tai suklydimas dėl sandorio dalyko, objekto, šalių, pagrindinių sąlygų ir pan.
Ar suklydimas yra esminis, nustatoma sprendžiant konkretų ginčą. Į suklydimą dėl motyvų, paskatinusių sudaryti sandorį, neatsižvelgiama. Išimtis bus tie atvejai, jei motyvai, paskatinusieji vieną iš šalių sudaryti sandorį, buvo aptarti pačiame sandoryje. Esminis būtų toks suklydimas, jei asmuo, teisingai suprasdamas padėtį, nesudarytų sandorio. Suklydimo priežastis gali būti sandorio dalyvių ir kitų asmenų elgesys. Suklydimas nuo apgaulės skiriasi tuo, kad suklydimą sukėlusio asmens veiksmuose kaltės nėra. Paprastai suklystama dėl pačio suklydusio sandorio dalyvio arba kitų asmenų neatsargumo. Pavyzdžiui, fizinis asmuo yra įsitikinęs, kad turi paveikslo originalą, be to, šią nuomonę patvirtina kaimynas. Jis paveikslą parduoda savo bendradarbiui. Nupirkus išaiškėja, kad paveikslas – kopija. Pirkėjas turi teisę reikalauti šią pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, t. y. sudarytą suklydus. Sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo pasekmės yra abišalė restitucija ir kaltosios sandorio šalies pareiga atlyginti nuostolius.
6. Apgaulės būdu sudarytas sandoris. Apgaulė yra tyčinis kito asmens suklaidinimas dėl aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sandoriui sudaryti.
Klaidinama turint tikslą paskatinti asmenį sudaryti sandorį. Konkrečios apgaulės formos gali būti labai įvairios. Šie tyčiniai veiksmai gali pasireikšti aktyviais veiksmais (klaidingų žinių pranešimu), taip pat nutylėjimu (aplinkybių, kurios trukdytų sudaryti sandorį). Ji gali būti susijusi su paties sandorio elementais arba kitomis aplinkybėmis, tarp jų ir motyvais. Tokius veiksmus gali atlikti kita sandorio šalis arba jos prašymu bei su jos žinia tretieji asmenys. Svarbu, kad apgaulė turėtų tokią reikšmę, jog be jos sandoris nebūtų buvęs sudarytas. Pavyzdžiui, automobilio pardavėjas suklastojo spidometro parodymus ir parduoda automobilį kaip naują. Sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės yra vienašalė restitucija ir pareiga nukentėjusiajam atlyginti nuostolius. Apgaulės būdu sudarytam sandoriui pripažinti negaliojančiu neturi reikšmės, ar asmuo už apgaulę patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
7. Smurto ar gąsdinimo būdu sudarytas sandoris. Smurtas – tai fizinės (pavyzdžiui, mušant) arba moralinės (pavyzdžiui, skleidžiant asmenį žeminančias žinias) kančios, sukeltos sandorio dalyviui arba jo artimiesiems, siekiant jį priversti sudaryti sandorį. Smurtu siekiama paveikti sandorio dalyvio psichiką, priversti išreikšti valią, kuri neatitinka jo tikrosios valios. Smurtas yra nusikalstamas veiksmas. Praktikoje sandorio sudarymas smurto būdu yra labai retas atsitikimas.
Grasinimas yra neteisėtas veiksmas, stengiantis paveikti sandorio dalyvio psichiką, siekiant priversti sudaryti sandorį. Grasinimas pareiškiamas žodžiu arba veiksmais, nurodant asmeninę arba turtinę žalą, kuri bus padaryta sandorio dalyviui arba jo artimiesiems, jeigu jie nesudarys tam tikro sandorio.
Bet kuris grasinimas gali būti pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Kad sandorį būtų galima pripažinti negaliojančiu, būtina, kad grasinimas būtų akivaizdus. Pavyzdžiui, kai nurodoma turtinė ar asmeninė žala yra esminė. Kiekvienu atveju realumo ir esminį pobūdį nustato teismas.
Sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, kai jis sudarytas dėl grasinimo pačiam sandorio dalyviui, taip pat ir jam artimiems asmenims. Sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės yra vienašalė restitucija ir pareiga atlyginti nukentėjusiam nuostolius.
8. Sandoris, sudarytas dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja puse. Atstovas, atstovaujamojo vardu sudarydamas sandorį, kitai sandorio šaliai privalo išreikšti tikrąją atstovaujamojo valią. Kai atstovas piktavališkai susitaria su antrąja šalimi, sudarytas sandoris neatitinka atstovaujamojo valios. Atstovo piktavališkam susitarimui būdinga tai, kad atstovas ir kita sandorio šalis žino apie sudaryto sandorio prieštaravimą atstovaujamojo valiai.
Be to, atstovas ir kontrahentas tokį sandorį sudaro savo tikslams pasiekti atstovaujamojo interesų sąskaita. Esant tokioms aplinkybėms, sandoris teismine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu. Sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės yra vienašalė restitucija ir pareiga atlyginti nukentėjusiajam nuostolius.
9. Sandoris, sudarytas dėl sunkių aplinkybių. Šiais atvejais sandorio dalyvio valia formuojasi nenormaliomis sąlygomis, dėl blogos materialinės padėties. Vadinasi, asmuo neturi būtinų normaliam gyvenimui sąlygų (neturi buto, maisto, sunkiai serga ir pan.). Be šio požymio, sandoriui pripažinti negaliojančiu reikia:

1) kad kita sandorio šalis žinotų šias sunkias aplinkybes;

2) jomis pasinaudotų;

3) kad sandoris būtų sudarytas kitai šaliai aiškiai nenaudingomis sąlygomis (pavyzdžiui, ypač maža kaina).
Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, nebus pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu. Dabar tokie sandoriai pasitaiko labai retai. Sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės yra vienašalė restitucija ir pareiga atlyginti nukentėjusiajam nuostolius.
10. Sandoris, sudarytas fizinio asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Atskirais atvejais veiksnūs fiziniai asmenys gali būti tokios būklės, kada nesupranta savo veiksmų (faktinių arba teisinių) reikšmės ir negali jų valdyti. Tokia fizinio asmens būklė gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių: dėl nervinio sukrėtimo, sunkiai sirgus, dėl nervinio pervargimo, sužeidimo, girtumo ir pan. Tokiose situacijose nėra fizinio asmens valios sudaryti sandorį, o tiktai valios pareiškimas, kuris teismine tvarka gali būti nuginčytas.
Fizinis asmuo, sudarydamas sandorį, turi suprasti sandorio teisines pasekmes ir jo norėti. Būdamas girtas, pilietis to nesupranta, nėra jo valios sudaryti sandorį. Todėl tokioje būklėje sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu.
Sandorių negaliojimo pasekmės gali būti labai įvairios. Jeigu negaliojantis sandoris sudarytas, bet nei vienas iš dalyvių jo neįvykdė, laikoma, kad sandoris nesudarytas, ir jokių teisinių pasekmių neatsiranda. Kai negaliojantį sandorį šalys ar viena iš šalių visiškai arba iš dalies įvykdo, atsiranda negaliojančio sandorio turtinės pasekmės.

IŠVADOS

1. Sandoriai – tai sąmoningai laisva valia atliekami asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.
2. Sandorio forma – tai sandorį sudarančių asmenų valios išraiška. CK nustatomi formos reikalavimai priklauso nuo sandorio sudėtingumo, reikšmės.
3. Atsižvelgiant į tai, kiek asmenų išreiškia savo valią, yra skiriami vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai. Vienašaliam sandoriui pakanka vieno asmens išreikštos valios. Šiuo sandoriu gali įsipareigoti tik jį sudarantis asmuo. Sudarant dvišalį sandorį išreiškiama dviejų šalių priešpriešinė suderinta valia. Tokio sandorio šalys siekia skirtingų tikslų. Daugiašalį sandorį sudaro trys ar daugiau asmenų. Šio tipo sandorio šalių valia nukreipta į vieną bendrą tikslą.
4. Šalys privalo vykdyti sandorį tinkamai ir sąžiningai.
5. Jos neturi pažeidinėti ir nevykdyti įvairių nurodymų esančių sandoryje.

LITERATŪRA

1. Civilinė teisė (vadovėlis). Vijusta . Kaunas, 1998.
2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 07 18 įstatymu Nr. VIII-1864. VŽ. 2000. NR. 74.

Leave a Comment