Turinys
Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………………31. Europos centrinis bankas……………………………………………………………………………………………………..41. 1. Europos centrinio banko institucijos…………………………………………………………………………….51. 2. ECB kapitalas…………………………………………………………………………………51. 3. ECB funkcijų pasidalijimas…………………………………………………………………………………………52. Europos centrinių bankų sistema………………………………………………………………………………………….82. 1. Pagrindinis ECBS tikslas ir uždaviniai…………………………………………………………………………82. 2. Organizacinis ECBS modelis………………………………………………………………………………………92. 3. ECBS valdymas………………………………………………………………………………………………………102. 4. ECBS kapitalas………………………………………………………………………………………………………..123. Europos Centrinio banko kritika……………………………………………………………………………………………..13Išvados……………………………………………………………………………………………………………………………………15Literatūra………………………………………………………………………………………………………………………………..16Įvadas1998 metų liepos 1 dieną, pereinant į trečią ekonominės ir pinigų sąjungos etapą buvo įkurtas Europos entrinis bankas (ECB), kuris perėmė iki tol vykdytasEuropos pinigų instituto funkcijas.Vykstant Europos vienijimuisi kai kurios Europos Bendrijos šalys nusprendė įsivesti bendrą valiutą, eurą. Šiuo tikslu reikėjo sukurti bendrą pinigų politiką ir valiutos politiką, kurios kūrimui buvo sukurta Europos Centrinių bankų sistema (ECBS). Šioje sistemoje yra senieji nacionaliniai centriniai Europos Sąjungos šalių bankai ir naujai įkurtas Europos Centrinis bankas. Kadangi ne visos ES narės dalyvauja valiutos sąjungoje, šalia Europos centrinių bankų sistemos yra ir „Eurosistema“, kurioje dalyvauja tik eurą įsivedusių šalių nacionaliniai centriniai bankai.Bendros valiutos įvedimas lėmė nemažus pokyčius ES bankininkystės sistemoje.
Darbo tikslas – surinkti ir pateikti informaciją apie Europos centrinį banką (ECB) ir jo sistemą (ECBS).Darbo uždaviniai:1. pateikti informaciją apie Europos centrinį banką;2. išnagrinėti ECB institucijas;3. pateikti informaciją apie ECB kapitalą;4. išanalizuoti ECB funkcijų pasidalijimas;5. pateikti informaciją apie Europos centrinio banko sistemą;6. išsiaiškinti ECBS tikslą ir uždavinius;7. išanalizuoti ECBS organizacinį modelį;8. išnagrinėti ECBS valdymo stuktūrą;9. pateikti informaciją apie ECBS kapitalą;10. susipažinti su literatūroje pateikta ECB kritika.Darbo metodai:1. literatūros atranka ir analizė.1. Europos centrinis bankasEuropos centrinis bankas (ESB) buvo įkurtas 1998 m. liepos 1 d. Frankfurte Europos monetarinio instituto pagrindu. Atitinkamai buvo reformuotas ir ECB partneris monetarinės politikos klausimais Ministrų Taryboje. Specialųjį Monetarinį komitetą 1999 m. sausio 1 d. pakeitė Tarybos ekonominių ir finansinių klausimų komitetas (ECOFIN), kurio įgaliojimai monetarinės politikos koordinavimo srityje yra gerokai didesni, nei panaikinto Monetarinio komiteto. Šių įgaliojimų padidinimo ir pirmininko nominacijos teisės Prancūzijos naudai dėka buvo išspręsta ECB prezidento personalijos „problema“ ir užtikrintas Prancūzijos palankumas R. Prodžio kandidatūrai į Komisijos prezidento postą.
Pagrindiniai dar neišspręsti ar nenusistovėję instituciniai ir procedūriniai klausimai yra ECB ir nacionalinių centrinių bankų santykių bei įgaliojimų sankirta. Nacionaliniai (euro zonos) centriniai bankai turi Valdyboje 11 balsų iš 17. Pavyzdžiui nacionaliniai centriniai bankai turi nepriklausomą galią formuoti atskirų ES narių monetarinę politiką (pagal Mastrichto Konvergencijos kriterijus). Europos centrinis bankas yra institucija, atsakinga už bendros pinigų politikos įgyvendinimą euro zonoje. Vienas iš svarbiausių ECB tikslų – euro zonoje išlaikyti stabilias kainas, kad infliacija nepakenktų perkamajai euro galiai. ECB siekia užtikrinti, kad per metus vartojimo prekių kainos didėtų mažiau nei 2 %. Tai jis daro dviem būdais:1. kontroliuodamas pinigų pasiūlą. Jei pinigų pasiūla viršys prekių ir paslaugų pasiūlą, atsiras infliacija. 2. stebėdamas kainų tendencijas ir vertindamas riziką, kurią euro zonoje jos kelia kainų stabilumui. ECB kartu su 15 Europos sąjungos valstybių centrinių bankų yra Europos centrinių bankų sistemos dalis. Europos centrinio banko buveinė yra Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Jame dirba visų ES valstybių narių atstovai. ECB savo funkcijas atlieka visiškai savarankiškai. Rengdamos ir įgyvendindamos sprendimo galią turinčių institucijų, t.y. valdytojų tarybos, vykdomosios valdybos ir generalinės tarybos, ECB artimai bendradarbiauja su nacionaliniais centriniais bankais. ECB pirmininką ir dar penkis vykdomosios valdybos narius aštuonerių metų neatnaujinamai kadencijai skiria valstybės narės. Europos centrinio banko veikla vykdoma per sprendimo galią turinčias institucijas, kurių posėdžiai paprastai vyksta ECB.Europos Centrinio banko uždaviniai nustatyti 1991 m. Mastrichte pasirašytoje Mastrichto sutartyje bei įvairiais protokolais. Tam, kad galėtų dirbti dalykiškai ir efektyviai Europos Centrinis bankas turi būti nepriklausomas nuo politinių įtakų, nors tai banko kritikams kelia tam tikrų abejonių. Pagrindinis Europos Centrinio banko uždavinys yra palaikyti monetarinę politiką.1. 2. Europos centrinio banko institucijos
Valdytojų taryba yra aukščiausioji Europos centrinio banko sprendimo galią turinti institucija. Tarybai priklauso šeši valdytojų tarybos nariai ir dvylikos euro zonos valstybių nacionalinių centrinių bankų valdytojai. Valdytojų tarybai pirmininkauja ECB pirmininkas. Valdytojų taryba nustato euro zonos politiką, fiksuoja palūkanas, už kurias komerciniai bankai iš centrinių bankų gali gauti pinigų.
Vykdomąją valdybą sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir dar keturi nariai, skiriama bendru euro zonos valstybių narių vadovų arba jų vyriausybių vadovų sutarimu. Valdyba atsakinga už valdytojų tarybos nustatytas pinigų politikos įgyvendinimą ir už atitinkamus nurodymus nacionaliniams centriniams bankams. Be to, valdyba rengia valdytojų tarybos susirinkimus ir yra atsakinga už kasdieninį ECB valdymą. Generalinė taryba yra trečioji sprendimo galią turinti Europos centrinio banko institucija. Ją sudaro ECB pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas bei visų 15 Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių centrinių bankų valdytojai. Generalinė taryba prisideda prie ECB vykdomos patariamosios ir koordinavimo veiklos bei padeda rengtis būsimajai euro zonos plėtrai.1. 3. ECB kapitalas
ECB ka…pitalą sudaro nacionalinių centrinių bankų kapitalo įnašai, atsižvelgiant į atskiros šalies demografinį ir ekonominį lyginamąjį svorį. Pagrindinis kriterijus – Šalies gyventojų skaičius ir bendrojo vidinio produkto dydis (jo dalis bendroje sistemoje). Nacionalinių centrinių bankų užsienio valiutos atsargos su tam tikrais apribojimais yra laikomi ECB. ECBS pajamos paskirstomos nacionaliniams centriniams bankams atsižvelgiant į anksčiau minėtą kriterijų. (Plačiau apie ECB kapitalą bus kalbama ECBS kapitalo dalyje.)
1. 4. ECB funkcijų pasidalijimas
Funkcijų pasidalijimas tarp Europos centrinio banko ir nacionalinių centrinių bankų yra toks:1. Pinigų emisijos funkcija. Valdančioji taryba turi išimtinę teisę duoti leidimą Sajungoje išleisti banknotus. Tokius banknotus gali išleisti ECB ir nacionaliniai centriniai bankai. ECB ir nacionalinių centrinių bankų išleisti banknotai yra vieninteliai tokie banknotai, kurie Sąjungoje turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą.2. Valstybės banko funkcija. ECB ir nacionaliniams centriniams bankams uždrausta teikti kreditus viešosioms institucijoms. Taip pat draudžiama ECB ir nacionaliniams centriniams bankams tiesiogiai iš jų pirkti skolos priemones. Viešųjų reikalų finansavimas pinigais draudžiamas ir panašiems ES institucijų organams – centrinėms valstybinėms, regioninėms ir vietinėms sąjungoms, viešosios teisės įstaigoms arba šalių narių valstybinėms įmonėms. Išimtys – tik viešojo ūkio nuosavybės teisei priklausančios kredito įstaigos, kurioms galioja tos pačios taisyklės kaip ir privačioms kredito įstaigoms. Be to, siekiant išvengti diskriminacijos privačių kredito gavėjų atžvilgiu, minėtoms viešosioms institucijoms neleidžiama naudotis pirmenybe gaunat kreditus iš finansų įstaigų (pagal ES Sutarties 104a straipsnį). Kitų funkcijų – biudžeto kasinio aptarnavimo atlikimas, valstybės skolos aptarnavimas ir kt. – vykdymas paliekamas spręsti nacionaliniame lygmenyje. Jas gali atlikti ir nacionaliniai centriniai bankai, ir privačios struktūros.
3. Pinigų politikos funkcijos ir operacijos. Savo operacijoms vykdyti ECB ir nacionaliniai centriniai bankai gali atidaryti sąskaitas kredito įstaigoms, viešiesiems subjektams ir kitiems rinkos dalyviams ir priimti turtą, įskaitant nematerialius vertybinius popierius, kaip įkeitimo objektą. Kad pasiektų ECBS tikslus ir įvykdytų jos uždavinius, ECB ir nacionaliniai centrinia bankai gali:· veikti finansų rinkose pirkdami ir parduodami (sudarydami neatidėliotinus ir išankstinius sandorius), įskaitant pirkimą ir pardavimą pagal atpirkimo sutartis, ir skolindami arba skolindamiesi skolos įsipareigojimus ir likvidžias rinkos priemones Sąjungos arba ne Sąjungos valiutomis, taip pat tauriuosius metalus;· atlikti kredito operacijas su kredito įstaigoms ir kitais rinkos dalyviais skolinant lėšas užtikrinus pakankamu įkeitimu.ECB nustato bendrus jo paties ar nacionalinių centrinių bankų atliekamų atvirosios rinkos ir kredito poeracijų principus, įskaitant sąlygų, kuriomis jie pasirengę atlikti tokius sandorius, paskelbimą. ECB, siekdamas pinigų politikos tikslų, gali reikalauti, kad valstybėse narėse įsteigtos kredito įstaigos privalomąsias atsargas laikytų ECB ir nacionalinių centrinių bankų sąskaitose. Privalomųjų atsargų skaičiavimo ir nustatymo taisykles gali patvirtinti Valdančioji taryba. Jeigu reikalavimai nevykdomi, ECB turi teisę imti baudos palūkanas ir taikyti kitas panašaus poveikio sankcijas. Valdančioji taryba apibrėžia privalomųjų atsargų bazę bei maksimalius tų atsargų ir jų bazės santykius, taip pat atitinkamas sankcijas reikalavimų nevykdymo atveju.Privalomųjų atsargų sistema užtikrina gana stabilią ECB pinigų paklausą, palaiko ECB, „paskutinio skolintojo“, funkciją. ECB ir nacionaliniai centrinia bankai gali sudaryti sąlygas, o ECB gali priimti reglamentus, kad būtų užtikrintas kliringo ir mokėjimo sistemų veiksmingumas ir patikimumas Bendrijoje ir su kitomis šalimis.4. Užsienio atsargų valdymas. Nacionaliniai centriniai bankai… suteikia Europos centriniam bankui užsienio atsargų aktyvus, išskyrus valstybių narių valiutas, eurą, Tarptautinio valiutos fondo atsargų saldo ir TVF atsiskaitymų valiutą – specialiąsias skolinimosi teises iki sumos, lygios 50 mlrd. eurų. ECB gali toliau papildomai reikalauti užsienio atsargų, viršijančių šią nustatytą ribą. Kiekvieno nacionalinio centrinio banko įnašai nustatomi proporcingai jo daliai pasiraytame ECB kapitale. ECB kiekvieną nacionalinį centrinį banką kredituoja jo įnašo dydžio reikalavimu. Valdančioji taryba nustato tokių reikalavimų nominaliąją išraišką ir atlyginimo už juos tvarką, taip pat gaires operacijoms turimomis užsienio atsargomis vykdyti.ECB gali laikyti ir valdyti rezervines pozicijas TVF ir SST bei numatyti tokių lėšų sutelkimą. Nacionaliniams centriniams bankams leidžiama atlikti sandorius vykdant savo įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms. Jei visos kitos operacijos užsienio atsargomis, likusiomis nacionaliniams centriniams bankams po pervedimų, ir valstybių narių sandoriai apyvartinėmis užsienio valiutos lėšomis viršija tam tikrą ribą, joms turi pritarti ECB, kad būtų užtikrintas jų suderinamumas su Bendrijos valiutos kurso ir pinigų politika.5. Patarėjo funkcijos, įsipareigojimai dėl atskaitomybės. ECB turi (gali) konsultuoti Sąjungą kuriuo nors klausimu, priklausančiu jo kompetencijai, taip pat nacionalinius valdžios organus dėl bet kokio įstatymo projekto parengimo jo kompetencijos ribose. ECB gali pateikti nuomonę dėl Sąjungos institucijų bei organų asignavimo ar nacionalinės valdžios reikalų savo kompetencijos ribose. Su ECB turi būti konsultuojamasi dėl kiekvieno šalių juridinio akto projekto, susijusio su ECB kompetencija. ECB rengia ir skelbia pranešimus apie ECBS veiklą mažiausiais kartą per ketvirtį. ECBS konsoliduota finansinė ataskaita skelbiama kiekvieną savaitę. ECB parengia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, taip pat Europos Vadovų Tarybai metų pranešimą apie ECBS veiklą ir apie pinigų politiką praėjusiais bei einmasiais metais.6. Bankų priežiūros funkcija. Už bankų priežiūrą yra atsakinga kiekviena šalis, ECB nekontroliuoja atskiros šalies bankų priežiūros. ECB gali patarti Eurpos Tarybai, Komisijai ir valstybių narių kompetetingoms institucijoms, o šios gali konsultuotis su ECB dėl Sąjungos teisės aktų, susijusių su kredito įstaigų priežiūra, pagrįsta rizikos ribojimu, ir finansų sistemos stabilumu. ECB, remdamasi kiekvienu pagal Sąjungos Sutarties 105 str. 6 dalį Tarybos priimtu sprendimu, gali atlikti specialius uždavinius, susijusius su rizikos ribojimu pagrįsta kredito ir kitų finansų įstaigų, išskyrus draudimo įmones, priežiūros politika. Riziką ribojančią kredito įstaigų veiklą bei šios veiklos priežiūrą lemia bendri principai ir taisyklės. Tai Europos Parlamento ir Tarybos priimti kredito įstaigų steigimosi ir veiklos rizikos ribojimo bei jų veiklos riziką ribojančios priežiūros bendrieji nurodymai, kurie pateikiami teisės aktų (direktyvų) forma. Priežiūros įstaigos yra skatinamos bendradarbiauti per ECBS Valdančios tarybos įsteigtą Bankų priežiūros komitetą, kurio sudėtyje yra visų ES valstybių narių NCB, priežiūros įstaigų ir ECB atstovai. Per šį komitetą surenkama ir naudojama grįžtamoji informacija iš nacionalinės priežiūros įstaigų.2. Europos centrinių bankų sistemaKaip rodo pasaulinės centrinės bankininkystės raidos tyrimai, centriniai bankai yra istorijos „produktas“. Jų vaidmuo istorijos tarpsniuose kinta. Kad būtų galima žengti istorinį žingsnį – įvesti bendrąją euro valiutą ir laikytis bendros pinigų politikos – būtinai reikėjo sukurti struktūrą, užtikrinančią, kad Europos sutartyje numatyti tikslai bus įgyvendinti. Todėl buvo sukurta nauja, unikalios struktūros ir atliekanti ypatingas funkcijas Europos centrinių bankų sistema (ECBS), į kurią panašios pasaulyje nėra. Tokia institucija negalėjo atsirasti kaip visai nauja, labai svarbu buvo kuo daugiau pasinaudoti turimu ES šalių centrinių bankų potencialu ir patirtimi. ES sutartis ir Europos centrinių bankų sistemos bei Europos centrinio banko statutas, kuris kaip protokolas yra sutarties priedas ir turi tokią pačią juridinę galią, apibrėžia šios sistemos veikimą. Tai pirmas demokratinių valstybių istorijos atvejis, kai centrinio banko veikla taip detaliai apibrėžiama aukščiausią galią turinčiu juridiniu aktu. Taigi nesudaroma prielaidų laikyti abejotinomis tam tikrų ECBS organizavimo nuostatų, o priimamoms į ES šalims šios nuostatos turi būti viršesnės už nacionalines.Šiuo metu ECBS sudaro ECB ir šalių narių nacionaliniai bankai. ECBS, skirtingai nuo savo narių, neturi juridinio asmens teisių. Visi ECBS nariai turi bendrą tikslą, tačiau ECB valdymo organai yra kompetentingi spręsti, kaip to tikslo bus siekiama: tiesiogiai ar per nacionalinius centrinius bankus. ECB valdančioji taryba nutarė naudoti terminą ir „Eurosistema“, kuriuo apibūdinama grupė, vykdanti pagrindinius tikslus. Eurosistemą sudaro Europos centrinis bankas ir vienuolikos šalių, įsivedusių eurą, centriniai bankai. Tai šalys, kurios 1999 m. sausio 1 d. Eurosistemai perdavė suverenias savo teises pinigų politikos srityje.2. 1. Pagrindinis ECBS tikslas ir uždaviniaiEuropos Sąjungos steigimo sutartyje pažymėta, kad „pagrindinis ECBS tikslas bus kainų stabilumo palaikymas“ ir kad, be išankstinio kainų stabilumo siekio nustatymo, ECBS palaikys bendrą ekonominę politiką Europos Sąjungoje, siekdama kuo mažesnio nedarbo, nuolatinio ir neinfliacinio augimo. Siekdama šių tikslų, euro sistema turi veikti remdamasi atviros rinkos ekonomikos principu bei laisva konkurencija, palaikančiais efektyvų išteklių paskirstymą.Remiantis Europos Sąjungos steigimo sutartim (105 str. 2 dalis) ir Protokolu dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto, pagrindinės per euro sistemą vykdytinos užduotys yra:Ų euro zonos pinigų politikos apibrėžimas ir įgyvendinimas;Ų užsienio valiutų operacijų tvarkymas;Ų šalių narių oficialių užsienio atsargų laikymas ir valdymas;Ų sklandaus mokėjimo sistemų veikimo užtikrinimas.Be to, ECBS padeda sklandžiai įgyvendinti kompetetingų institucijų politiką, susijusią su kredito institucijų priežiūra ir finansų sistemos stabilumu. ECBS kartu konsultuoja Europos Sąjungą ir nacionalines institucijas klausimais, priklausančiais jos kompetencijai. Galiausiai ECBS renka iš kompetetingų nacionalinių institucijų arba tiesiogiai iš ūkio subjektų reikiamą statistinę informaciją. Šiuo tikslu turi bendradarbiauti Europos Sąjungos įstaigos ir valstybių narių vyriausybės arba trečiosios šalys su tarptautinėmis organizacijomis.ECBS numatyti uždaviniai įgyvendinami arba per Europos centrinį banką, arba per nacionalinius centrinius bankus.2. 2. Organizacinis ECBS modelis
Kuriant Europos centrinių bankų sistemą vadovautasi JAV Federalinės rezervų sistemos modeliu. Tačiau tai buvo kur kas sudėtingiau, kadangi reikėjo sujungti skirtingas nacionalines finansines tradicijas turinčių pinigų institucijų veiklą. Europos centrinių bankų sistemą sudaro Europos centrinis bankas ir Europos Sąjungos šalių narių, kurios įstojo į Ekonominę ir pinigų sąjungą, centriniai bankai. Valstybių narių, nepriklausančių euro zonai, centriniai bankai turi specialų statusą, leidžiantį jiems vykdyti nacionalinę pinigų politiką. Tačiau jų atstovai negali dalyvauti priimant ir įgyvendinant sprendimus dėl euro zonos.Europos centrinis bankas yra pagrindinė Europos centrinių bankų sistemos ašis.1990 m. kovo 31 d. susirinkime Dubline dvylikos Europos Sąjungos valstybių vadovai susitarė dėl Europos centrinio banko įsteigimo. Be abejo, tai buvo Europos bendros valiutos sistemos projekto dalis. Debatai dėl ECB buvo ilgi, ypač dėl įgaliojimų. Susidūrė bendro pinigų centro, turinčio atitinkamus įgaliojimo ir galinčio kuo plačiau veikti, šalininkai ir jų priešininkai (pvz., Didžioji Britanija) – savarankiškos veiklos „siaurintojai“. Iš esmės tai buvo pinigų politikos centralizacijos ribų klausimas.Dar „Deloro pranešime“ buvo siūlyti du modeliai: vadinamasis decentralizacijos, arba trijų jungčių, modelis ir centralizacijos, arba dviejų jungčių, modelis.Decentralizuotoje sistemoje ECB vykdo pinigų politiką netiesiogiai, per nacionalinius centrinius bankus: kiekvienas nacionalinis centrinis bankas (NCB) turi laikyti atsargų dalį Europos centriniame banke; didesnės NCB privalomosios atsargos reikš pinigų pasiūlos sisitraukimą. Be to, šioje sistemoje atvirosios rinkos operacijas vykdo nacionaliniai centriniai bankai.Centralizuotoje sistemoje ECB kontroliuoja pinigų kūrimą tiesiogiai nustatydamas privalomąsias atsargas komerciniams bankams. Atvirosios rinkos operacijos šiuo atveju yra vykdomos ECB, o NCB atlieka antraeilį vaidmenį – jie tampa ECB sprendimų ir komandų vykdytojais. „Centristų“ buvo daugiau ir jiems pavyko įtikinti oponentus, kad negali būti ekonominės bendrijos, neturinčios bendros pinigų politikos, ir kad jos vykdymas sąlygoja labai glaudų bendradarbiavimą, kurio negali suteikti paprastas ryšių tarp suverenių centrinių bankų organas.
Europos centrinio banko modelis yra perimtas iš Vokietijos banko, kuriam būdingas didelis nepriklausomumas. Jo padedama, Vokietija gebėjo p…o Antrojo pasaulinio karo užtikrinti žemiausią vidutinį infliacijos ir nedarbo lygį Vakarų Europos šalyse. Taigi manoma, kad didelis Europos centrinio banko nepriklausomumas padės užtikrinti tokius pat gerus rezultatus ir Ekonominėje ir pinigų sąjungoje.2. 3. ECBS valdymasEuropos centrinių bankų sistemai vadovauja ECB sprendimus priimantys organai: Valdančioji taryba, Vykdomoji taryba ir Bendroji taryba.Sutinkamai su Protokolu dėl ECBS ir ECB statuto Valdančioji taryba nustato gaires ir priima sprendimus, kurie būtini užtikrinant uždavinių, patikėtų ECBS pagal šią Sutartį ir šį Statutą, atlikimą. Valdančioji taryba nustato Sąjungos pinigų politiką, o prireikus priima sprendimus, susijusius su tarpiniais pinigų politikos tikslais, pagrindinėmis palūkanų normomis ir atsargų pasiūla ECBS, bei nustato jiems įgyvendinti būtinas gaires.1 pav. Europos centrinių bankų sistemos valdymo struktūraValdančioji taryba susideda iš ECB Vykdomosios tarybos narių ir nacionalinių centrinių bankų valdytojų. Kiekvienas Valdančios tarybos narys turi vieną balsą. Valdančios tarybos susirinkimuose gali dalyvauti ES Tarybos pirmininkas ir ES Komisijos narys, taip pat ir kiti Valdančios tarybos pakviesti asmenys. Kiekvienas nacionalinio centrinio banko valdytojas gali pasikviesti po vieną padėjėją, išskyrus tuos susirinkimus, kai yra svarstoma pinigų politika. Tuo atveju, kai nacionalinio centrinio banko valdytojas negali dalyvauti susirinkime, jis raštiškai gali įgalioti (be išankstinio įspėjimo) kitą asmenį dalyvauti susirinkime. Valdančioji taryba sprendimus priima balsavimo teisę turinčių narių paprasta balsų daguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Valdančioji taryba posėdžiauja mažiausiai dešimt kartų per metus.Sutinkamai su minėtu Protokolu Vykdomoji taryba įgyvendina pinigų politiką pagal Valdančios tarybos nustytas gaires ir priimtus sprendimus. Tai atlikdama Vykdomoji taryba duoda reikiamus nurodymus nacionaliniams centriniams bankams. Be to, Vykdomoji taryba gali turėti kai kurių jai perduotų įgaliojimų, jeigu taip nusprendžia Valdančioji taryba.
Vykdomoji taryba susideda iš pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir keturių kitų narių. Pirminikas, pirmininko pavaduotojas ir kiti Vykdomosios tarybos nariai skiriami iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkystės srityje turinčių asmenų bendru valstybių narių vyriausybių susitarimu valstybės ar vyriausybės vadovų lygmeniu pagal Europos Tarybos rekomendaciją, šiai pasikonsultavus su Europos Parlamentu ir Valdančiąja taryba. Jų kadencija yra 8 metai ir nėra atnaujinama. Kiekvienas dalyvaujantis Vykdomosios tarybos narys turi teisę balsuoti ir šiam tikslui turi vieną balsą. Jeigu nenustatyta kitaip, Vykdomoji taryba sprendimus priima paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.Bendroji taryba yra trečias ECB sprendimus priimantis organas. Ši taryba turi teisę teikti Valdančiajai tarybai pastabas, kai ši priima sprendimu dėl ECB statistikos, ECB metinės ataskaitos, apskaitos standartizacijų taisyklių ir operacijos atskaitomybės, personalo įdarbinimo sąlygų. Be to, Bendroji taryba reiškia savo nuomonę dėl Valdančios tarybos patvirtintų teisės aktų vykdymo, remdamasi Valdančiosios tarybos suteikta teise taip pat priima teisės aktus. Bendroji taryba susideda iš ECB pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir nacionalinių centrinių bankų valdytojų. Kiti Vykdomosios tarybos nariai gali dalyvauti Bendrosios tarybos posėdžiuose be balsavimo teisės.2. 4. ECBS kapitalasECBS kapitalas tapatus ECB kapitalui. ECB kapitalo savininkai yra nacionaliniai centriniai bankai. ECB kapitalo dydis yra nustatomas atsižvelgus į santykinį ES valstybių narių bendrąjį vidaus produktą ir gyventojų skaičių. Kiekvienos valstybės indėlis sudaromas tokiu principu:· 50 % kapitalo dalis priklauso nuo kiekvienos šalies gyventojų skaičiaus, atsižvelgus į priešpaskutinius metus;· 50 % kapitalo dalis priklausanti nuo bendrojo nacionalinio produkto, atsižvelgus į paskutinius 5 metus. Kiekvienos valstybės indėlio dalis peržiūrima kas 5 metui. ECB įsteigimo metu pradinis kapitalas sudarė 5 mlrd. ekiu. Nacionalinių centrinių bankų (NCB) kapitalo santykinė dalis ECB kapitale procentais buvo tokia:Belgijos 2,8658Danijos 1,6709Vokietijos 24,4935Graikijos 2,0564Ispanijos 8,8935Prancūzijos 16,8337Airijos 0,8496Italijos 14,8950Liuksemburgo 0,1492Nyderlandų 4,2780Austrijos 2,3594Portugalijos 1,9232Suomijos 1,3970Švedijos 2,6537Anglijos 14,6811 100Atsižvelgus į 10 VRE šalių įstijimą į Europos Sąjungą ir jų atitinkamį NCB tapimą ECBS dalimi 2004 m. gegužės 1 d., pasirašytas ECB kapitalas padidėjo. Dėl įio padidėjimo kiekvieno NCB indeksas ECBS kapitale apskaičiuotas pagal analogiją su ECBS statuto reikalavimais ir nuo 2004 m. gegužės 1 d. yra toks (proc.):Belgijos 2,5502Danijos 1,5663Vokietijos 21,1364Graikijos 1,8974Ispanijos 7,7758Prancūzijos 14,8712Airijos 0,9219Italijos 13,0516Liuksemburgo 0,1568Nyderlandų 3,9955Austrijos 2,0800Portugalijos 1,7653Suomijos 1,2887Švedijos 2,4133Anglijos 14,3822Čekijos 1,4584Estijos 0,1784Kipro 0,1300Latvijos 0,2978Lietuvos 0,4425Vengrijos 1,3884Maltos 0,0647Lenkijos 5,1380Slovėnijos 0,3345Slovakijos 0,7147 100Nacionalinių bankų kapitalas, kuris sudaro ECB kapitalą, negali būti naudojamas jokiai finansinei veiklai, negali būti parduotas ar užstatytas.3. Europos Centrinio banko kritikaEuropos Centrinis bankas dažniausiai kritikuojamas dviem kryptimis:1. nepriklausomumas;2. infliacijos rodiklių tikslai.Nepriklausomumas. Kritikai pažymi šios institucijos nepriklausomumą, kuris jai suteiktas nuo pat pradžių, siekiant apsaugoti centrinį banką nuo politinių įtakų. Institucijos tikslai ir galios suteiktos politiškai, tačiau sprendimai kaip šias galias geriau išnaudoti gali būti priimami pačio centrinio banko. Toks modelis remiasi bendrai priimtu modeliu, kad centrinio banko nepriklausomumas yra geriausia priemonė apsaugoti makroekonomiką nuo manipuliavimo ja politiniais tikslais.Tokį nepriklausomumą jo kritikai supranta kaip nedemokratišką ir kritikuoja Europos Centrinio banko sprendimų priėmimo procesą bei tikslus, teigdami, kad Europos Centrinio banko ekonominiai tikslai yra slapti ir nepriklauso nuo Europos Sąjungos piliečių. Europos Centrinis bankas neviešina savo vidinių posėdžių, neteikia platesniam svarstymui savo siūlomų sprendimų.Europos piliečiai paveikti Europos Centrinio banko sprendimus gali tik labai netiesiogaii per nacionalinius rinkimus rinkdami politikus, kurie taip pat turi mažai įtakos bankui.Formaliai Europos Centrinis bankas yra atskaitingas Europos parlamentui ir ministrų tarybai. Jie skiria banko prezidentą ir viceprezidentą bei kitus vykdomosios valdybos narius. Kandidatus pirmiausia turi patvirtinti parlamentas, o tada ministrų taryba.Taip pat įstatymiškai yra reikalaujama, kad banko prezidentas pateiktų metinę ataskaitą parlamento plenariniame posėdyje bei kartu su vykdomosios valdybos nariais dalyvautų parlamento monetarinių reikalų komiteto posėdžiuose (kas ketvirtį).Infliacijos rodiklių tikslai. Kai kurie kritikai teigia, kad Europos Centrinio banko palaikomas infliacijos lygis nėra tinkamas. Bankas valdo infliaciją nustatydamas palūkanų normas, tačiau neatsižvelgia į tokius tikslus kaip nedarbas. Esą tokie tikslai yra per siauri, dėl to nustatoma palūkanų norma gali būti neadekvati platesniems ekonomikos poreikiams.IšvadosPasaulio centrinių bankų raida akivaizdžiai įrodo, kad monetarinės politikos sprendimai, priimti veikiant stipriai politinei įtakai, gali daryti teigiamą poveikį tik trumpą laiką, tačiau vėliau, ilgesniu laikotarpiu, tai sukels neigiamų pasekmių užimtumui, pajamų augimui ir sudarys sąlygas didesnei infliacijai. Daugybė ekonominių tyrimų įrodo, kad įstatymo nustatyta centrinio banko laisvė vykdyti savarankišką pinigų politiką yra būtina prielaida norint išlaikyti nedidelę infliaciją .Europos centrinis bankas yra institucija, atsakinga už bendros pinigų politikos įgyvendinimą euro zonoje. Pagrindinis Europos Centrinio banko uždavinys yra palaikyti monetarinę politiką. Šiuo metu pagrindinis Europos Centrinio banko monetarinės politikos tikslas yra išlaikyti kainų stabilumą. Vidutinėje perspektyvoje Europos Centrinis bankas siekia infliaciją išlaikyti žemiau, bet arti 2%. ECB kartu su 15 Europos sąjungos valstybių centrinių bankų yra Europos centrinių bankų sistemos dalis. Europos centrinio banko buveinė yra Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Jame dirba visų ES valstybių narių atstovai. ECB savo funkcijas atlieka visiškai savarankiškai. Rengdamos ir įgyvendindamos sprendimo galią turinčių institucijų, t.y. valdytojų tarybos, vykdomosios valdybos ir generalinės tarybos, ECB artimai bendradarbiauja su nacionaliniais centriniais bankais. ECB pirmininką ir dar penkis vykdomosios valdybos narius aštuonerių metų neatnaujinamai kadencijai skiria valstybės narės. Europos centrinio banko veikla vykdoma per sprendimo galią turinčias institucijas, kurių posėdžiai paprastai vyksta ECB. Europos centrinių bankų sistema (ECBS) sudaro Europos centrinis bankas ir Europos Sąjungos valstybių narių centriniai bankai. Pagrindinis Europos centrinių bankų sistemos tikslas yra palaikyti kainų stabilumą. Pagrindiniai ECBS uždaviniai nustatyti ir įgyvendinti valiutos keitimo operacijos, laikyti ir valdyti narių oficialiąsias užsienio atsargas, užtikrinti sklandų ir pigų mokėjimų sistemos veikimą. Bendradarbiauti su atitinkamomis valdžios įstaigomis užtikrinant finansų sistemos stabilumą. Europos centrinių bankų sistemai vadovauja ECB sprendimus priimantys organai: Valdančioji taryba, Vykdomoji taryba ir Bendroji taryba.ECBS kapitalas tapatus ECB kapitalui. Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Europos centrinio banko statutas nustato, kad, vienai ar daugiau šalių tapus valstybėmis narėmis ir jų nacionaliniams centriniams bankams tapus ECBS dalimi, automatiškai padidėja pasirašytas ECB kapitalas. ECB kapitalo padidėjimas, kuris nustatomas analogiškai kaip ir nacionaliniams centriniams bankams skiriamos kapitalo dalys, yra proporcingas Bendrijos gyventojų ir bendrojo vidaus produkto padidėjimui. Šiuo metu ECB kapitalas yra 5 milijardai eurų.Literatūra1. Europos integracijos studijų centras. “Europos Sąjunga: institucinė sąranga ir politikos aktualijos”. Vilnius, 2000 m.2. Grižas R. A. Užsienio šalių ekonmika ir ekonominė politika. UAB “Ekonomikos mokymo centras”: Vilnius, 2005 m.3. Mayer T.,Dusenberry J. S., Aliber R. Z. Pinigai, bankai ir ekonomika. Alma Littera: Vilnius, 1995 m.4. Paulikas V. Europos Sąjungos institucijos ir valdymas. Lietuvos teisės universitetas: Vilnius, 2004 m.5. Vaškelaitis V. Pinigai: pinigų politika ir jos priemonės. VĮ Mokslotyros institutas: Vilnius, 2006 m.6. Veidenfeldas V., Veselsas V. “Europa nuo A iki Z. Europos integracijos vadovas”. Europos politikos institutas: Vilnius, 1999 m.7. Žurnalas „Europos žinios“. 2002 m. sausis, Nr. 1 (26)8. http://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_Centrinis_Bankas#Strukt.C5.ABra_ir_organizacija9. http://europa.eu/institutions/financial/ecb/index_lt.htm10. http://www.ecb.int