Rusijos teismų sistema

RUSIJOS TEISMŲ SISTEMA

Rusijos teismų sistema nustatoma Rusijos Federacijos Konstitucijos ir Federaliniu konstituciniu įstatymu. Lietuvoje teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. Referate apžvelgsiu du pagrindinius dokumentus, reglamentuojančius Rusijos teismų sistemą (t.y. Rusijos Federacijos Konstituciją (7-ą skyrių) ir federalinį konstitucinį įstatymą “Apie Rusijos Federacijos teismų sistemą”). Palyginimui pristatysiu Lietuvos respublikos teismus ir LR Konstituciją (tiksliau XVIII-XIX Konstitucijos skirsnius, kur kalbama apie Lietuvos teismus).

I. Rusijos Federacijos Konstitucija
Rusijos federacijos Konstitucijos 7 skyriuje apibrėžiama Teisminė valdžia. Nurodoma, kad Rusijos federacijoje teisingumą vykdo tik teismai. Taai atitinka ir LR Konstitucijos 119 str., kur teigiama. kad teisingumą Lietuvoje taip pat vykdo tik teismai.
Rusijos Federacijoje Teisminė valdžia įgyvendinama per Konstitucinį, Pilietinį, Administracinį ir Baudžiamąjį teismų procesą.
Ir Rusijos Federacijos, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijose pabrėžiama, kad teisėjai ir teismai vykdydami teisingumą yra nepriklausomi. Rusijos Federacijos Konstitucijoje plačiau apibrėžiami reikalavimai teisėjams:”Teisėjais gali būti Rusijos federacijos piliečiai, sulaukę 25 metų, turintys aukštąjį juridinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą juridinėje sferoje. Federaliniu įstatymu gali būti nustatyti papildomi reikalavimai teisėjams”. LR Koonstitucijoje nurodoma, kad Lietuvoje teisėjais gali būti tik LR piliečiai.
Rusijos Federacijos teismas, nustatęs, kad valstybinio ar kokio kito organo teisinis aktas prieštarauja įstatymui, priima įstatymus atitinkantį sprendimą. Lietuvoje pagal LR Konstitucijos įstatymo 110 str.: “Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įs

statymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją”.
Rusijos federacijoje Teisėjai nekeičiami, turi neliečiamumą. LR Konstitucijos 115 str. nurodomi atvejai kuomet teisėjai gali būti atleidžiami iš pareigų ( savo noru, pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme numatyto pensinio amžiaus, dėl sveikatos būklės, išrinktus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą, kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, kai įsiteisėja juos apkaltinę teismo nuosprendžiai). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 116str. Nurodoma, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos prroceso tvarka. Rusijos Federacijos Konstitucijoje nenurodoma, kokiais atvejais teisėjai gali būti atleidžiami (tai nurodoma federaliniame įstatyme).
Rusijos Federacijoje teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, išskyrus tuos atvejus, kuriuos numato federalinis įstatymas. LR Konstitucijos 114 str. II d. numatoma, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų- be respublikos Prezidento sutikimo.

Rusijos Federacijos teismuose visos bylos svarstomos viešai. Uždaras svarstymas nėra leidžiamas, išskyrus atvejus numatytus federaliniame įstatyme. Teismo procesas vykdomas remiantis abiejų pu
usių lygybės principu. LR Konstitucija nurodo atvejus kuomet bylos svarstymas gali būti uždaras (žmogaus šeimyninio ar asmeninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį).
Rusijos federacijoje Federalinio įstatymo numatytais atvejais teismo procesas vykdomas dalyvaujant prisiekusiems svarstytojams. Prisiekusieji svarstytojai (присяжные заседатели)- tai asmenys iš piliečių tarpo, kurie yra renkami arba paskiriami tam tikram teismo procesui. Yra atsižvelgiama į tam tikrus reikalavimus-amžiaus cenzą, neteistumą ir t.t.. Prisiekusiųjų svarstytojų skaičius ir bylų, į kurių peržiūrėjimą jie sušaukiami, pobūdis yra griežtai apibrėžti.

Rusijos teismai finansuojami tik iš federalinio biudžeto ir finansavimas turi užtikrinti pilną ir nepriklausomą teisingumo vykdymą. LR Konstitucijoje apie teismų finansavimą nekalbama. Tik nurodoma, kad teisėjas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
Lietuvos respulikos Konstitucijoje yra išskiriamas atskiras skirsnis, kuriame kalbama apie Konstitucinį teismą. Rusijos Fedaracijos Konstitucijoje nėra atskiro skyriaus Konstituciniam teismui, bet jam yra skiriama nemažai dėmesio.
Rusijos federacijos Konstituciniame teisme yra 19 teisėjų, Lietuvos Respublikoje yra 9 Konstitucinio teismo teisėjai.
Rusijos federacijos Konstitucinis teismas- konstitucinės kontrolės teismo organas, savarankiškai ir nepriklausomai vykdantis teisminę valdžią.
Rusijos Federacijos Konstitucinio teismo teisėjai skiriami individualia tvarka, slapto balsavimo metu. Konstitucinio teismo teisėjo įgaliojimų terminas- 15 metų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo teisėjai skiriami 9 metams ir tik vienai kadencijai. Lietuvoje Ko
onstitucinio teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Rusijos Federacijos įstatymų nustatyta, kad Konstitucinio teismo teisėjai negali užimti valstybinių ar kokių kitų pareigų, negali užsiimti apmokama veikla, išskyrus dėstytojavimą, mokslinę ar kūrybinę veiklą (už kurias gali gauti atlyginimą). Konstitucinio teismo teisėjai negali priklausyti politinėms partijoms ir judėjimams, negali dalyvauti politinėse akcijose ir rinkiminėse kompanijose, užsiimti kita politine veikla. Jie taip pat neturi teisės viešai išsakyti savo nuomonės klausimu, kuris yra arba gali būti svarstomas konstituciniame teisme.
Konstitucinį Rusijos federacijos teismą sudaro 19 teisėjų, kurios remiantis Prezidento siūlymu skiria Federacijos Pasitarimas. Lietuvoje po tris kandidatus į Konstitucinio teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.
Rusijos federacijos Konstitucinio teismo veikla:
1). Sprendžia atitikimą Rusijos federacijos konstitucijai;

1. federalinių įstatymų, Rusijos federacijos Prezidento, Federacijos Pasitarimo, Valstybinės Dūmos , Vyriausybės normatyvinių aktų

2. respublikų konstitucijų, Rusijos federacijos subjektų įstatymų ir normatyvinių aktų

3. susitarimų tarp Rusijos federacijos valstybinės valdžios ir Rusijos federacijos subjektų

4. neįsigaliojusių tarptautinių susitarimų
2) Sprendžia kompetencinius ginčus:

1. tarp valdžios federalinių organų

2. tarp valdžios ir Rusijos federacijos subjektų

3. tarp aukščiausių valstybinių subjektų

3). Remiantis piliečių skundais dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimų ir teismų prašymais patikrina įstatymo atitikimą konstitucijai
4). Pateikia Pr
rezidento apkaltos tvarką
5). Dėl savo vidinės veiklos Konstitucinis teismas yra priėmęs Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo Reglamentą.
Konstitucinis teismas pats nustato struktūrą, kurią pats gali pakeisti. Šiuo metu Rusijos Konstitucinio teismo aparatą sudaro: Sekretoriatas, Finansinis skyrius, Reikalų skyrius, Kadrų skyrius, Konstitucinio teismo Pirmininkas, jo pavaduotojas ir teismo sekretoriato teisėjai. Teisėjų aparatas sudaro atskirą, savarankišką dalį.
LR Konstitucijoje 102 str. nurodoma, kad Konstitucinis teismas sprendžia ar įstatymai ir kiti aktai neprieštarauja Konstitucijai, ar Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai- neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Lietuvoje Konstitucinio teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato LR Konstitucinio teismo įstatymas. LR Konstitucinis teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams:
1.Respublikos Prezidento aktai
2.Respublikos Vyriausybės aktai
Konstitucinis LR teismas teikia išvadas:
1. ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;
2. ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;
3. ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia ir toliau jam eiti pareigas;
4. ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Rusijos Federacijos Konstitucijoje minimi ir kiti teismai:
Aukščiausiasis Rusijos Federacijos teismas- tai aukščiausias teisminis organas sprendžiant pilietines, kriminalines, administracines ir kitas bylas, kurios priklauso bendrai teismų jurisdikcijai.

Aukščiausias Arbitražinis Rusijos federacijos teismas- tai aukščiausias teisminis organas sprendžiant ekonominius ginčus ir kitus klausimus, svarstomus arbitražiniuose teismuose.
Rusijos Federacijos Konstitucinio, Aukščiausiojo ir Aukščiausio Arbitražinio teismų teisėjai yra skiriami Federacijos Pasitarimo Rusijos Federacijos Prezidento siūlymu. Kitų teismu teisėjus skiria Prezidentas. Lietuvos Respublikoje Aukščiausiojo teismo teisėjus skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Apeliacinio teismo teisėjus skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Apylinkių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodoma, kad LR Teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai. Lietuvoje Teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas.
Rusijos Federacijos Prokuratūra sudaro vieną centralizuotą sistemą ir yra pavaldi Generaliniam Rusijos Federacijos prokurorui. Generalinį prokurorą siūlo Prezidentas, o skiria Federacijos Pasitarimas. Generalinis prokuroras skiria Rusijos Federacijos subjektų prokurorus. Lietuvos Respublikoje prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros. Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.

II. Rusijos Federacijoje Teismai išskiriami į teismines instancijas
– pirmos instancijos teismai. Tai teismai, kuriuose svarstomi pagrindiniai bylos klausimai. Šių teismų nutarimai gali būti apskųsti. Sprendžiant piliečių skundus pirmos instancijos teismas turi išklausyti byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ekspertų išvadas, susipažinti su raštiškais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir pan. Kaip pirmos instancijos teismas gali būti bet kuris teismas, tame tarpe ir aukščiausieji teismai.
– antros ( kasaciniai ir apeliaciniai) instancijos teismai. Šie teismai svarsto kasacinius ir apeliacinius skundus, bei neįsigaliojusius pirmos instancijos teismų sprendimus.
– prižiūrimoji instancija. Tai teismai, kurie turi teisę tikrinti jau įsigaliojusių teismų sprendimų atitikimą įstatymui (teisėtumą).

Rusijos teismų sistemą schematiškai būtų galima pavaizduoti taip:

Piliečiai gali kreiptis tik tuo atveju

jei konkretus įstatymas ar kitas

normatyvinis aktas pažeidžia

jų konstitucines teises laisves -Rajonų (miestų) teismai

-Aukščiausieji Rusijos federacijos subjektų teismai

-Aukščiausias Rusijos Federacijos teismas

Ruošiamasi atkurti iki revoliucijos egzistavusį pasaulietinį teismą.

III. 1996 m. gruodžio 31 d Rusijos Federacijos federalinis konstitucinis įstatymas “Apie Rusijos Federacijos teismų sistemą” N 1- FK3

Rusijos Federacijos teismai:
I. Federaliniai teismai :

– Rusijos Federacijos Konstitucinis teismas

– Aukščiausiasis Rusijos Federacijos teismas Bendros

– aukščiausieji respublikų teismai jurisdikcijos

– krašto ir regioniniai teismai teismai

– federalinės (valstybinės) reikšmės miestų teismai

– autonominių regionų ir sričių teismai

– rajonų teismai

– kariniai ir specializuoti teismai

– Aukščiausias Arbitražinis Rusijos Federacijos teismas sudaro

– federaliniai arbitražiniai sričių teismai arbitražinių

– arbitražiniai apeliaciniai teismai teismų
– Rusijos federacijos subjektų arbitražiniai teismai sistemą

II. Rusijos federacijos subjektams skirti Pasaulietiniai teisėjai:
– Rusijos federacijos subjektų konstituciniai teismai
– Pasaulietiniai teisėjai, kurie yra bendros Rusijos federacijos subjektų jurisdikcijos teisėjai

Arbitražinių teismų sistemą sudaro:
– Aukščiausias Arbitražinis Rusijos federacijos teismas
– Federaliniai arbitražiniai sričių teismai
– Arbitražiniai apeliaciniai teismai
– Rusijos federacijos subjektų teismai (arbitražiniai respublikų, kraštų, sričių, federalinės reikšmės miestų teismai).

Arbitražiniai teismai- tai specializuoti teismai skirti spręsti nuosavybės ir komerciniams ginčams.
Arbitražinių teismų struktūra priklauso nuo jų atliekamų funkcijų ir darbo apimties.
Pirma pakopa- Rusijos federacijos subjektų arbitražiniai teismai. Jiems priklauso respublikų, kraštų, sričių, federalinės reikšmės miestų, autonominių regionų arbitražiniai teismai. Juose peržiūrimi apeliaciniai skundai dėl neįsigaliojusių sprendimų. Bendras šių teismų skaičius Rusijos federacijoje-81.
Antra pakopa apima 10 federalinių arbitražinių sričių teismų, kurių kiekvienas dirba kaip kasacinė instancija ir jie visi kartu sudaro vieną teisminę sritį. Kasacinėje instancijoje tikrinama ar arbitražinių teismų sprendimai atitinka materialines ir procesines teisės normas.
Trečia pakopa- Aukščiausias Arbitražinis Rusijos federacijos teismas. Tai aukščiausias teisminis organas sprendžiant ekonominius ginčus ir kitus klausimus, svarstomus arbitražiniuose teismuose. Jis vykdo arbitražinių teismų priežiūrą ir teikia teisminės praktikos paaiškinimus. 1) kaip pirma instancija peržiūri bylas dėl Rusijos federacijos Prezidento, Vyriausybės, vykdomosios valdžios federalinių organų normatyvinių teisinių aktų įsigaliojimo, siekiant kad nebūtų pažeistos piliečių ir organizacijų teisės vykdant ekonominę veiklą; sprendžia bylas dėl nenormatyvinių aktų pripažinimo negaliojančiais, kuomet jie neatitinka įstatymo arba pažeidžia teisėtus piliečių ar organizacijų interesus ir teises; sprendžia ekonominius ginčus tarp Rusijos federacijos ir Rusijos federacijos subjektų, tarp Rusijos federacijos subjektų. 2) Prižiūri ir tikrina Rusijos federacijos arbitražinių teismų įsigaliojusius teisės aktus. 3) Kreipiasi į Konstitucinį Rusijos federacijos teismą su prašymu patikrinti ar tam tikri įstatymai atitinka konstitucijos reikalavimus. 4) Teikia pasiūlymus dėl įstatymų ir normatyvinių aktų, susijusių su ekonomine veikla, pakeitimų, patobulinimo. 5) veda teisminę statistiką ir organizuoja statistikos vedimą arbitražiniuose teismuose. 6) Savo kompetencijos ribose sprendžia tarptautinių Rusijos federacijos susitarimų klausimus. Aukščiausiam Arbitražiniam teismui priklauso įstatymų ,susijusių su jo vedimu, leidimo iniciatyva. Aukščiausias Arbitražinis teismas reglamentuoja Rusijos arbitražinių teismų veiklą.
Aukščiausią Arbitražinį teismą sudaro: Aukščiausio Arbitražinio teismo plenumas (sprendžia pagrindinius arbitražinių teismų klausimus), prezidiumas (peržiūri bylas dėl įsigaliojusių arbitražinių teismų aktų protesto; peržiūri atskirus teisminės praktikos klausimus ir apie jų rezultatus informuoja arbitražinius teismus) ir teisminės kolegijos (analizuoja teisminę praktiką, teikia pasiūlymus dėl įstatymų pakeitimų, analizuoja teisminę statistiką).
Federalinius arbitražinius sričių teismus sudaro: federalinio arbitražinio teismo prezidiumas, teisminė ginčų peržiūrėjimo kolegija ( sprendžia piliečių tarpusavio ginčus bei sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių santykių). Federalinio arbitražinio teismo prezidiumas remiasi pilietiniais ir kitais teisiniais santykiais, teisminė kolegija reguliuoja administracinius teisinius santykius.

Aukščiausiasis Rusijos Federacijos teismas- tai aukščiausias teisminis organas sprendžiant pilietines, kriminalines, administracines ir kitas bylas, kurios priklauso bendrai teismų jurisdikcijai.
Aukščiausiasis teismas yra aukštesnė teisminė instancija nei aukščiausieji respublikų teismai, kraštų teismai, federalinės reikšmės miestų teismai, autonominių regionų ir sričių teismai, kariniai teismai. Taip pat jis prižiūri bendros jurisdikcijos teismų veiklą, įtraukiant ir karinius bei specializuotus teismus. Savo kompetencijos ribose sprendžia bylas kaip antroji teisminė instancija, taip pat kai kuriais atvejais gali būti kaip pirmoji teisminė instancija. Duoda teisminės praktikos paaiškinimus.

Aukščiausiasis respublikos teismas, sričių teismas, federalinės reikšmės miesto teismas, autonominės srities teismas, autonominės apskrities teismas.
Nagrinėja bylas kaip pirmoji ar antroji instancija, remiantis priežiūros tvarka ir naujai susidariusiomis aplinkybėmis. Šie teismai yra aukštesni nei rajonų teismai.
Rajono teismas
Nagrinėja bylas kaip pirmoji ar antroji instancija ir vykdo kitus įgaliojimus. Šis teismas yra aukštesnis nei pasaulietiniai teisėjai, kurie veikia tam tikro teisminio rajono teritorijoje. Įgaliojimai ir veikla numatomi federaliniame konstituciniame įstatyme.

Kariniai teismai
Karinai teismai steigiami tose teritorijose kur dislokuotos karinės pajėgos. Vykdo teisminę valdžią karinėse pajėgose, organuose ir susiformavimuose, kur federaliniu įstatymu nustatyta karinė tarnyba. Kariniai teismai nagrinėja bylas kaip pirma ir antra instancija. Karinių teismų įgaliojimai, kūrimas ir veikla reglamentuojama federaliniu konstituciniu įstatymu.

Arbitražinis apeliacinis teismas
Nagrinėja bylas kaip apeliacinė instancija.

Specializuoti federaliniai teismai
Nagrinėja piliečių ir administracinius klausimus. Specializuotų teismų įgaliojimai, kūrimas ir veikla reglamentuojama federaliniu konstituciniu įstatymu.
Pasaulietinis teisėjas
Pasaulietinis teisėjas kaip pirmoji teisminė instancija nagrinėja pilietines, administracines ir kriminalines bylas. Pasaulietinio teisėjo įgaliojimai ir veikla reglamentuojama federaliniu konstituciniu įstatymu.

Rusijos Federacijoje piliečiai gali dalyvauti teisingumo vykdyme. Prisiekusiųjų, liaudies ir arbitražinių svarstytojų dalyvavimas teisme yra laikomas pilietine pareiga.

Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodo, kad teisingumą mūsų šalyje vykdo tik teismai. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Bylas nagrinëjantys teisėjai vadovaujasi tik įstatymu. Jie negali taikyti Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo.
1998 m. rugpjūčio 1 d. prie LR Teisingumo ministerijos pradėjo veikti savarankiškas Teismų departamentas, kuris organizuoja teismų veiklos priežiūrą. Teismų departamentas įtraukia teisėjų savivaldos organizacijas (Teisėjų tarybą, Teisėjų garbės teismą ir Teisėjų asociaciją) bei teisėjus į veiklą, susijusią su teismų nepriklausomumo principo įgyvendinimu.
Lietuvoje yra šie teismai:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
Lietuvos Apeliacinis Teismas,
Vyriausiasis Administracinis Teismas,
Apygardų teismai,
Apygardų administraciniai teismai,
Apylinkių teismai
Apylinkės teismas yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias, civilines ir kai kurias administracines bylas (nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai) bei su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu susijusias bylas. Šis teismas priima sprendimus dėl įstatymų numatytų procesinių prievartos priemonių taikymo. Apylinkės teismas įstatymų numatytais atvejais nagrinėja skundus dėl kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmų., šio teismo teisėjai vykdo ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas.
Apygardos teismas yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja jo kompetencijai įstatymo priskirtas baudžiamąsias ir civilines bylas. Apygardos teismas tai apeliacinė instancija apylinkių teismų nuosprendžiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams. Šis teismas nustatyta tvarka kontroliuoja jo veiklos teritorijoje esančių teismų ir teisėjų administracinę veiklą. Apygardos teismas analizuoja teismų praktiką susipažindamas su savo veiklos teritorijoje esančių apylinkės teismų darbu vietose bei kitais būdais.
Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, kurie įsteigti skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti. Juose nagrinėjami ginčai viešojo valdymo sferoje, norminių administracinių aktų teisėtumo klausimai, mokesčių ginčai ir t.t. Prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymo numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai gali būti ginčijami ikiteismine tvarka. Tokiu atveju ginčus nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija.
Apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardų teismai kaip pirmosios instancijos teismai. Apeliacinis teismas taip pat nagrinėja kitas bylas, kurias įstatymas priskiria jo kompetencijai, nustatyta tvarka kontroliuoja apygardos teismų administracinę veiklą bei atlieka kitas šio teismo kompetencijai įstatymo priskirtas su teisingumo vykdymu susijusias funkcijas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsiteisėjusiems teismų nuosprendžiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams. Šioje institucijoje bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija arba išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija.

IŠVADOS:
1. Lietuvos respublikos Konstitucijoje pateikiama konkretesnė informacija, kuri leidžia susidaryti platesnį vaizdą apie Lietuvos respublikos teismų kompetenciją. Rusijos Federacijos Konstitucijoje pateikiami tik patys pagrindiniai bruožai ir nurodoma, kad detaliau apie teismus kalba federalinis įstatymas.
2. Dauguma bendrų bruožų (tiek Lietuvos Respublikos, tiek Rusijos Federacijos Konstitucijoje) atitinka, pvz. : teisingumą vykdo tik teismai; teisėjas negali taikyti įstatymo prieštaraujančio konstitucijai; teisėjai neliečiami; teisėjai gali būti tik piliečiai; teisėjai nepriklausomi; visos bylos svarstomos viešai ir kt.
3. Rusijos Federacijos Konstitucijoje nurodoma, kad teisingumo vykdyme gali dalyvauti ir valstybės piliečiai- prisiekusieji svarstytojai. Tai asmenys iš piliečių tarpo, kurie yra renkami ar paskiriami (atsižvelgiant į tam tikrus reikalavimus) tam tikram teismo procesui. Piliečių dalyvavimas teisingumo vykdyme Rusijos Federacijoje laikomas pilietine pareiga.
4. Rusijos Federacijos Konstitucijoje įvardijami 3 pagrindiniai teismai: Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas, Aukščiausiasis Teismas, Aukščiausias Arbitražinis Teismas.

LR Konstitucijoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teismai yra: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai.
5. Rusijos Federacijos teismų sistemoje svarbią vietą užima arbitražiniai teismai. Arbitražinių teismų sistemą sudaro: Aukščiausias arbitražinis teismas, arbitražiniai sričių teismai, arbitražiniai apeliaciniai teismai, subjektų teismai. Arbitražiniai teiamai- specializuoti teismai nuosavybės ir komerciniams ginčams spręsti. Lietuvoje panašius klausimus sprendžia
6. Ir Lietuvos Respublioje, ir Rusijos Federacijoje veikia Aukščiausiasis Teismas. Tai aukščiausias teisminis organas, vienintelė kasacinė instancija įsiteisėjusiems teismų nuosprendžiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams.
7. Rusijos federacijoje steigiami kariniai teismai, tose teritorijose kur dislokuojamos karinės pajėgos.
8. Kadangi Rusijos valstybė yra federacinė, susidedanti iš daugiau vienetų, tai joje veikia ir aukščiausieji atskirų respublikų teismai , administracinių sričių teismai, autonominių apskričių teismai, federalinės reikšmės miestų teismai.

LITERATŪROS SĄRAŠAS:
1. Lietuvos respublikos konstitucija, -Vilnius
2. Конституция Российской Федерации
3. 1996 m. gruodžio 31 d Rusijos Federacijos federalinis konstitucinis įstatymas “Apie Rusijos Federacijos teismų sistemą” N 1- FK3
4. Lietuvos respublikos teismų įstatymas
5. http://www.constitution.ru/
6. http://www.arbitr.ru/
7. http://yandex.ru
8. http://teismai.lt

Leave a Comment