PRIEVOLĖS SĄVOKA:
Remdamiesi Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu prievolę mes apibrėžiame kaip teisinį santykį,kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriui) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo,o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko,kad šis įvykdytų savo pareigą.
Lietuvoje sąvoka “prievolė” yra vartojama ne vienintėle prasme:kaip teisinis santykis,kaip dokumentas kuriame išreikšta skolininko pareiga ir pan.Tačiau kalbėdami apie juridinę prievolės prigimtį turėtumėm pasakyti, jog tai yra civilinių teisinių santykių rūšis.Iš to sprendžiant,mes suprantame, kad ji gali atsirasti tiktai tarp tokių asmenų,kurie pagal galiojančius LR įstatymus yra pripažįstami teisės subjektais.
Prievolinių teisinių santykių šalys – teisės subjektai iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų civilinių teisinių santykių šalių,bet be abejo prievolinio teisinio santykio šalimis būnantis teisės subjektai turi atitikti tam tikrus reikalavimus:
♦ Prievolines subjektines teises ir pareigas Lietuvoje gali turėti piliečiai, fiziniai asmenys,valstybė ir juridiniai asmenys,tokie kaip ūkinės veiklos subjektai,ūkinės bendrijos,įvairios visuomeninės,politinės,labdaros organizacijos ir kt.Juridiniais asmenimis taip pat yra laikomi visuomeniniai susivienijimai,kuriems įstatymų leidėjas pripažįsta juridinio asmens statusą. Įvairiuose teisės norminiuose aktuose teisės subjektai yra apibūdinami sąvokomis piliečiai,fiziniai asmenys.Tačiau tokių sąvokų mes negalime sutapatinti.Galime drąsiai teigti,jog kiekvienas pilietis yra asmuo,tačiau ne kiekvienas fizinis asmuo yra pilietis.Jų teisinis statusas nėra vienodas,nes pvz.: apatridai,užsienio piliečiai neturi tokių pilietinių teisių ir pareigų kaip piliečiai. Galima pabrėžti ir tai,kad jie negali būti teisės subjektais tam tikro turto atžvilgiu.Kaip pavyzdį galiu pateikti LR Konstitucijos 47 str. – “Žemė, vidaus vandenys,miškai,parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik LR pilie- čiams ir valstybei”. Šis straipsnis reiškia,jog joks fizinis asmuo neturėdamas LR pilietybės negali nuosavybės teise įsigyti šiame straipsnyje minimų objektų.
♦Tam,kad teisės subjektas (išskyrus valstybę) galėtų būti prievolinio teisinio santykio šalimi,būtinai privalo turėti civilinį teisnumą ir veiksnumą.Šiuo atveju teisės subjekto teisnumas suprantamas kaip galėjimas turėti civilines teises bei pareigas.Remiantis LR CK 2.4 str.,fizinių asmenų teisnumo turinį sudaro tai,jog fiziniai asmenys vadovaujantis įstatymais gali turėti turtą, kaip privačios nuosavybės objektą,teisę verstis ūkine,komercine veikla,steigti įmones ir kitokius juridinius asmenis,paveldėti turtą ir palikti jį testamentu,pasirinkti veiklos rūšį ir gyvenamąją vietą,turėti išradimo,pramo- ninio pavyzdžio autoriaus teises,taip pat turėti kitokias turtines ir civilinės teisės saugomas asmenines neturtines teises.Civilinis veiksnumas yra suvokiamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teisės ir sukurti sau civilines pareigas,kurios atsiranda pasiekus pilnametystę (taip yra ir išimčių). Kalbant plačiau apie juridinių asmenų teisnumą,svarbu būtų paminėti, kad jų teisnumas yra apibrėžtas jų įstatais ar nuostatomis ir jie turi civilinį teisnumą remiantis nustatytais jo veiklos tikslais.Čia išryškėja didelis skirtumas tarp fizinių ir juridinių asmenų veiklos laisvės,mat skirtingai nuo fizinio asmens,juridinis asmuo gali užsiimti tik ta veikla,kuri numatyta jo įstatuose ar nuostatose.
Tik remiantis šiais dviem reikalavimais,juos įvykdę,teisės subjektai gali būti prievolinio teisinio santykio šalimis.Jei nors vieno iš šių reikalavimų nesilaikant yra sudaromi sandoriai,jie gali būti pripažįstami negaliojančiais.
PRIEVOLĖS ŠALYS:
kreditorius ir skolininkas.Kreditoriumi mes laikome tokį asmenį,kuris prievolėje turi subjektinę teisę reikalauti,kad skolininkas jo naudai atliktų tam tikrus veiksmus arba susilaikytų nuo jų atlikimo.Skolininku vadinamas asmuo,kuris prievolėje turi subjektinę pareigą,pagal kreditoriaus reikalavimą privalo atlikti jo naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų.
Galbūt,kad sklandžiau atskleisti santykį tarp prievolės šalių reikėtų šiek tiek plačiau pašnekėti apie prievolės dalyką,turinį ir formą.
Prievolės dalyką sudaro tai,dėl ko tarp teisės subjektų susidaro prievoliniai santykiai.LR CK 6.3 str. trijuose punktuose išdėsto galimus prievolės dalykus:
1. Prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai,kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.2. Prievolės dalyku taip pat gali būti bet koks turtas,taip pat ir tas,kuris bus sukurtas ateityje,apibūdintas pagal rūšį ar kiekį arba kurį galima apibūdinti pagal kitus kriterijus.3. Prievolės dalykas gali turėti piniginę ar nepiniginę išraišką,tačiau jis turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus.
Kalbant apie prievolės dalyką reikėtų akcentuoti ir tai,jog prievolės dalykas ne visuomet vienodai yra apibrėžtas kreditoriaus reikalavimo teisės atžvilgiu ir priklausomai nuo prievolės dalyko apibrėžtumo,kreditoriaus reikalavimo teisės atžvilgiu prievolės skirstomos į tokias rūšis:
· Individualinė;· Alternatyvinė;· Fakultatyvinė; · Daloma;· Nedaloma;
Savaime suprantama,kad tai nėra vienintelis kriterijus kuriuo remiantis prievolės skirstomos į rūšis.
Prievolės turinį sudaro kreditoriaus ir skolininko veiksmai įgyvendi-nant savo teises ir pareigas,kurios ir atsiranda iš prievolės.Pagal šalių subjektinių teisių ir pareigų įgyvendinimą prievolės būtų galima suskirstyti į dvi grupes:
1. Su paprasta turinio struktūra – prievolinio santykio struktūrą sudaro vienos šalies kreditoriaus subjektinė teisė,o kitos šalies – subjektinė pareiga.Šiame prievoliniame santykyje vienos šalies teisė atitinka kitos šalies pareigą.2. Su sudėtinga turinio struktūra – turinio struktūrą sudaro kiekvienos šalies subjektinė teisė ir pareiga,kurios tarpusavyje yra glaudžiai susijusios ir net gi sąlygojančios viena kitą.
Pagal anksčiau jau minėtąjį kriterijų prievolės gali būti teigiamo ir neigiamo turinio.Skirtumas yra tas,kad pirmuoju atveju skolininkas gali įvykdyti savo subjektinę pareigą tiktai atlikdamas pozityvius veiksmus,o antruoju – tiktai susilaikydamas nuo tam tikrų veiksmų atlikimo.
Kreditoriaus subjektinė teisė reikalauti,kad skolininkas jo naudai atliktų tam tikrus veiksmus arba susilaikytų nuo jų,o subjektinė skolininko pareiga atlikti arba susilaikyti nuo veiksmų atlikimo turi būti išreikšta tam tikra objektyvia forma.Įstatymų leidėjas reikalauja,kad pagal įstatymą ar pačių šalių susitarimą sutartis būtų sudaryta tam tikra forma ir tuomet kai ji išreiškiama ta forma,ji laikoma sudaryta.Žiūrint iš praktinės pusės,dauguma prievolių atsiranda sandorių / sutarčių pagrindu ir dėl šios priežasties jų forma turi esminę reikšmę pačiai prievolei atsirasti ir teisingai bei aiškiai apibrėžti jos šalių teises ir pareigas.Forma – vienas iš galiojimo pagrindų ji gali būti dviejų rūšių:
· Žodinė;· Rašytinė (paprasta ir notarinė).
Sandorio (sutarties) formos nesilaikymas sudaro sunkumų nustatant šalių subjektines teises ir pareigas prievolėje ir taipogi jų vykdymo būdus bei terminus arba netgi pati prievolė gali būti pripažinta negaliojančia. Neaptarus prieš tai minėtų klausimų apie prievoles,sunku būtų kalbėti apie esminį rašto darbo klausimą – asmenų daugetą prievolėje.
Kai kuriais atvejais prievolėje gali būti keli kreditoriai ar keli skolinin- kai,arba kiekvienoje iš prievolės šalių keli kreditoriai,bet vienas skolininkas arba vienas kreditorius ir keli skolininkai.Teisės doktrinoje išskiriamos trys asmenų daugeto rūšys:
· Aktyvusis daugetas – tuomet kai asmenų daugetą prievolėje sudaro keli kreditoriai;· Pasyvusis daugetas – tai tada kai skolininkai sudaro asmenų daugetą;· Mišrusis daugetas – jei asmenų daugetą sudaro keli kreditoriai ir keli skolininkai.
Taip pat kalbant apie prievolės šalių subjektinių teisių ir pareigų įgyvendinimo būdus reikėtų pirmiausia paminėti,kad pirklausomai nuo to, kaip skolininkai įgyvendina savo subjektines teises ir pareigas,prievoles galima suskirstyti į:
· Dalines;· Solidarines;· Subsidiarines.
Aptariant asmenų daugetą prievolėje aktualiausia yra solidarinė prie-volė- tokia prievolė,kurioje kreditorių reikalavimai yra solidarūs skolininkams,o skolininkų pareigos yra solidarios kreditoriams.
Kreditorių solidarusis reikalavimas reiškia,jog bet kuris iš kreditorių turi teisę pareikšti skolininkui reikalavimą įvykdyti prievolę visa apimtimi, tiek ir dėl skolos dalies,o solidarine skolininkų pareiga reiškia,kad kreditorius turi teisę reikalauti visos ar dalies prievolės vykdymo tiek iš visų skolininkų ar kelių skolininkų bendrai,tiek ir bet kurio jų skyrium,be to,tiek ją visą,tiek ir jos dalį.Įstatymų leidėjas kalbėdamas apie solidariąją skolininkų pareigą pabrėžia tokį aspektą,kad prievolė gali būti solidari nepaisant to,kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sąlygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos.Vienas iš elementariausių pavyzdžių galėtų būti termino nustatymas vienam skolininkui,o kitam terminas nenustatomas.Galima paminėti,jog solidarinė skolininkų pareiga preziumuoja,kad kreditorius turi visišką teisę išsireikalauti,kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai,tiek bet kuris iš jų atskirai.Įstatymų leidėjas taip pat leidžia kreditoriui,kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų,turi teisę reikalauti,kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba jie visi bendrai.Visi kiti bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko,kol prievolė bus įvykdyta visiškai.Be šios pareigos bendraskoliams yra reglamentuotas ir kitos teisės bei pareigos.Kiekvienas iš jų turi teisę kitų bendraskolių vardu priimti kreditoriaus reikalavimo teisės atsisakymą jo ir kitų skolininkų atžvilgiu,be abejo,jei tas atsisakymas taikomas ir kitiems bendraskoliams.
Bendraskoliai taip pat turi teisę atidėti prievolės įvykdymą.LR CK reglamentuoja,kad jei kreditorius prievolės įvykdymo atidėjimą suteikia vienam iš bendraskolių tai atitinkamai taikoma ir kitiems.
Jei kreditorius atsisako vieno iš bendraskolių naudai,jis išsaugo teisę reikalauti įvykdyti prievolę solidariai iš likusių bendraskolių,o nuostoliai atsirandantys dėl vieno nemokumo yra paskirstomi lygiomis dalimis kitiems bendraskoliams (išskyrus tuomet,kai prievolės dalys nelygios).
Kalbant apie skolininkų daugetą labai svarbu paminėti,kad jei solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų,tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui.Tai paminėjus galima apžvelgti ir tokiį klausimą kaip bendraskolių tarpusavio atgręžtinį reikalavimą.Jei solidariąją pareigą įvykdo vienas skolininkas,tai regreso tvarka jis turi teisę iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis reikalauti to,ką jis įvykdė.Be abejo,turi būti atsiskaitoma atskaičius įvykdžiusio skolininko dalį,jei ko nors kito nenumato įstatymai ar pati sutartis.Jei solidarioji prievolė yra nepiniginė,atgręžtinio reikalavimo atveju įvykdžiusiam solidariąją prievolę skolininkui kiti bendraskoliai išmoka piniginę kompensaciją.Taipogi prieš tai paminėtos taisyklės taikomos paskirstant bendraskoliams solidarios prievolės įvykdymo išlaidas.
Jei įvyksta taip,kad prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės,tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą (šiuo atveju kiti be- ndraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais).
Bendraskolių atsakomybė yra bendra.Jei prievolę įvykdyti negalima dėl vieno iš jų kaltės,kiti neatleidžiami nuo atsakomybės už prievolių nevykdymą.
Yra keli skolininko atleidimo nuo atsakomybės pagrindai.Paprastai skolininkas atleidžiamas nuo atsakomybės,jei prievolė neįvykdoma arba netinkamai yra įvykdoma dėl atsitiktinumo,nenugalimos jėgos ar kreditoriaus kaltės.Prieš tai paminėtieji juridiniai faktai trukdo skolininkui įvykdyti prievolę,todėl jie yra vadinami negalimumu įvykdyti prievolę.Civilinės teisės teorijoje galime rasti atskirtus du atsitiktinumo variantus:
· Atsitiktinumą;· Kvalifikuotą atsitiktinumą (nenugalimą jėgą).
Pirmuoju atveju tai nekaltas kito asmens teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimas.Tokiu atveju skolininkas būtinai turi būti atleidžiamas nuo atsakomybės,nes jo veiksmuose nėra kaltės.Nenugalima jėga apibrėžia- ma kaip nepaprastas įvykis,kuriam esamomis sąlygomis nebuvo galima užkirsti kelio.Tai ypatingos,nepaprastos aplinkybės.
Kalbant apie prievolės neįvykdymą dėl vieno iš bendraskolių kaltės solidariosios pareigos atveju,svarbu nepamiršti paminėti,jog jei prievolės neįmanoma įvykdyti natūra arba jos įvykdymo terminas praleistas dėl vieno iš kelių bendraskolių kaltės,kiti ne atleidžiami nuo pareigos atlyginti kreditoriui nuostolius,tačiau jie neatsako už papildomus kreditoriaus nuos- tolius.Reikalavimą dėl papildomų nuostolių kreditorius gali pareikšti tik tiems bendraskoliams,dėl kurių kaltės neįmanoma įvykdyti prievolės ar buvo praleistas įvykdymo terminas.
Jei įstatymai ar sutartys nenumato ko nors kito,solidatioji pareiga netgi ir po skolininko mirties yra padalijama jo įpėdiniams pagal paveldėjimą.LR CK reglamentuoja,kad įpėdinis,kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui,už palikėjo skolas atsako visu savo turtu,o jei palikimą priėmė keletas įpėdinių,visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai savo turtu,išskyrus tuos atvejus,kai prievolė yra nedali.
Solidariosios prievolės kreditorius atsisakęs reikalavimo vienam iš skolininkų nepraranda teisės pareikšti solidarųjį reikalavimą kitiems benras- koliams.LR CK numato kokiais pagrindais kreditoriaus solidarusis reikalavimas vienam iš bendraskolių pasibaigia:
1. Be jokių išmčių pripažįsta,kad vienas iš bendraskolių sumokėjo savo dalį;2. Pareiškė ieškinį skolininkui tik dėl šio skolininko dalies išieškojimo,o skolininkas pripažįsta tokį ieškinį arba teismas jį patenkina.
Yra įmanoma ir tokia galimybė kai kreditoriui atsisakius solidariojo reikalavimo vienam iš bendraskolių,kitas tampa nemokus.Tokiu atveju,nemokaus bendraskolio dalis paskirstoma kitiems,išskyrus bendraskolio,dėl kurio buvo atsisakyta solidatiojo reikalavimo,dalį.
Aptarus skolininkų daugetą,reikia panagrinėti ir kreditorių daugetą. Kaip numato LR CK 6.17 str. – jei kreditorius yra du ir daugiau asmenų, tai kiekvienas iš jų turi teisę reikalauti lygios,t.y. pareikšti skolininkui ar solidariniams skolininkams reikalavimą tiek dėl visos skolos,tiek ir dėl jos dalies.Įstatymas numato ir tai,jog reikalavimas yra solidarusis ir tais atvejais, kai prievolės dalykas yra nedalus,
Tiek skolininkas,tiek ir solidariniai skolininkai turi teisę esant kreditorių daugetui,pasirinkti bet kurį iš kreditorių,turinčių solidariąją reikalavimo teisę,kuriam norima įvykdyti prievolę.LR CK išskiria ir tokią galimybę,kuriai esant tai neįmanoma – kai vienas iš kreditorių jau yra pa- reiškęs ieškinį skolininkui dėl prievolės įvykdymo.
Taigi,pasirinkus vieną iš solidarinių kreditorių ir įvykdžius prievolę jam,atleidžia skolininką nuo pareigos įvykdymo kitiems kreditoriams.Tačiaus skolininkas neturi teisės pareikšti vieno iš kreditorių solidariniam reikalavimui atkirtimų,pagrįstų tokiais skolininko teisiniais santykiais,kuriuose tas kreditorius nedalyvauja.Galiu pateikti tokį pavyzdį:
Skolininkas pagal gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį yra solidariniuose prievoliniuose santykiuose su keliais kreditoriais,bet šis skolininkas pagal paskolos sutartį yra kreditorius vieno iš solidarinių kreditorių.Todėl šio skolininko atkirtimas kreditoriams,kad vienas jų yra jo skolininkas pagal paskolos sutartį,nebus tinkamas,nes tarp jo ir vieno iš kreditorių yra prievoliniai santykiai pagrįsti paskolos sutartimi,kurios da- lyviais nėra kiti kreditoriai.
LR CK 6.18 str. 4d.nustato,kad solidarinis kreditorius gavęs iš skolininko ar solidarinių skolininkų įvykdymą,privalo kitiems kreditoriams atlyginti jiems priklausančias dalis,aišku jei ko kitą nelemia jų tarpusavio santykiai.
Kreditorius gali atsisakyti solidariosios reikalavimo teisės. Jei taip padaro vienas iš kreditorių,tai šis atsisakymas tik nuo tos prievolės dalies,kurią įvykdyti galėjo reikalauti šis kreditorius,vykdymo,tačiau be abejo toks atsisakymas neatleidžia kreditorių nuo tarpusavio atsiskaitymų.
Nagrinėjant prievoles su asmenų daugetu,būtų galima užsiminti ir apie novacijos įtaką pastarosioms.LR CK pateikia tokią novacijos sampratą:
Prievolė baigiasi jei šalys,vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę,turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą (novaci-ja) novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo.Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo.Novacija taipogi laikomi ir tie veiksmai,kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį,o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui.
Novacijos įtaka solidariajai pareigai reiškia,kad kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių novacija atleidžia kitus bendraskolius nuo pareigos vykdymo (išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus).Jeigu novacija aiškiai susijusi tik su vieno iš bendraskolių dalimi,tai kiti bendraskoliai atleidžiami tik nuo to bendraskolio pareigos dalies vykdymo.Novacijos įtaką solidariajam reikalavimui LR CK nusako taip:
Vieno iš kreditorių turinčių solidariąją reikalavimo teisę,ir skolininko novaciją taikoma tik šio kreditoriaus daliai ir negali būti panaudota prieš kitus bendraskolius.
LENTUTĖS:
PRIEVOLIŲ RŪŠYS
I. Pagal atsiradimo pagrindą:· Prievolės, atsirandančios sutarties pagrindu (sutartinės prievolės);· Prievolės, atsirandančios vienašalio sandorio pagrindu;· Prievolės, atsirandančios delikto pagrindu (deliktinės prievolės)· Prievolės, atsirandančios kvazisutarties pagrindu (kvazisutartinės prievolės)· Prievolės, atsirandančios įstatymo pagrindu
II. Pagal dalyką:· Prievolės, kurių dalykas yra tam tikrų veiksmų atlikimas· Prievolės, kurių dalykas yra susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo· Prievolės, kurių dalykas yra ką nors duoti
III. Pagal teisių ir pareigų pasiskirstymą· Vienašalės prievolės· Dvišalės prievolės
IV. Pagal asmenų prievolėje daugetą:· Dalinės prievolės· Solidariosios prievolės· Subsidiariosios prievolės
V. Pagal prievolių įvykdymo pobūdį:· Dalomosios prievolės· Nedalomosios prievolės
VI. Pagal pareigos ir jos vykdymo pobūdį:· Prievolės pasiekti tam tikrą rezultatą· Prievolės užtikrinti tam tikrą atidumo, rūpestingumo laipsnį· Prievolės garantuoti
VII. Pagal prievolės šalių teises ir pareigas:· Turtinės prievolės (daiktinės turtinės prievolės; asmeninės turtinės prievolės)· Neturtinės prievolės
VIII. Pagal prievolės dalyko daugetą:· Universaliosios (jungtinės) prievolės· Alternatyviosios prievolės· Fakultatyvios prievolės
IX. Kitos prievolių rūšys:· Sąlyginės prievolės· Terminuotos prievolės· Piniginės prievolės· Regresinės prievolės
· Prievolės trečiojo asmens naudai· Kt.PRIEVOLĖS DALYKAS – skolininko veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriuos jis privalo atlikti, arba nuo kurių atlikimo privalo neatlikti, t. y. įvykdymas to, ko tikisi kreditorius iš skolininko ir kas skolininkui yra privalomas
· Dalykas turi būti apibrėžtas
· Dalykas turi būti teisėtas
· Dalykas turi būti įmanomas
· Kreditoriaus ar trečiojo asmens interesas
PRIEVOLĖS ŠALYS
· KREDITORIUS
· SKOLININKAS
ASMENŲ DAUGETAS PRIEVOLĖJE
· Aktyvusis daugetas (du ir daugiau asmenų kreditoriaus pusėje, esant vienam skolininkui)
· Pasyvusis daugetas (du ir daugiau asmenų skolininko pusėje, esant vienam kreditoriui)
· Mišrusis daugetas (kai prievolėje dalyvauja kartu keli kreditoriai ir keli skolininkai)
TINKAMAS PRIEVOLĖS VYKDYMAS
· Turi būti laikomasi įstatymų, sutarties, bendrųjų civilinės teisės ir prievolių vykdymo principų, geros moralės, viešosios tvarkos, profesinės veiklos standartų ir etikos taisyklių reikalavimų
· Turi būti tinkamas prievolių vykdymo būdas:tinkamas mokėjimo būdas;
tinkama įvykdymo vieta
tinkamas įvykdymo laikas
tinkamo įvykdymo kokybė
· Turi būti įvykdyta tinkamam asmeniui:kreditoriui ar jo atstovui
kreditoriaus paskirtam asmeniui
asmeniui, kurį įstatymai ar teismas sprendimas įpareigoja priimti prievolės įvykdymą
· Prievolės įvykdymas neveiksniam kreditoriui, laikomas tinkamu įvykdymu, jeigu skolininkas įrodo, kad tai atitiko kreditoriaus interesus ir buvo atliktas jo naudai
· Jeigu įvykdo prievolę neveiksnus skolininkas, tai nelaikoma netinkamu prievolės įvykdymu, nes neveiksnumo aplinkybe galima remtis tik ginčijant pačią prievolę, bet ne jos įvykdymą
· Prievolės vykdymo sustabdymo galimybė:kai skolininkas turi pakankamą ir protingą pagrindą abejoti, ar asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, gali jos įvykdymą priimti;
kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, nebent kreditorius negali vykdyti prievolės dėl skolininko kaltės ar nuo kreditoriaus nepriklausančių aplinkybių, arba pateikia adekvatų savo pareigos įvykdymo užtikrinimą ir tai nepagrįstai neužvilkins jos įvykdymo
· Prievolės įvykdymas panaudojant svetimą turtą, nesuteikia teisės skolininkui ginčyti tokio įvykdymo, išskyrus, kai pats pasiūlo įvykdyti prievolę perduodant turtą, kuriuo disponuoti jis turi teisę, ir toks turto pakeitimas nepažeidžia kreditoriaus interesų
· Prievolės vykdymo išlaidos tenka skolininkui, jeigu kitaip nenumato įstatymai ar sutartis
· Trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę:Priklauso nuo skolininko valios;
Nepriklauso nuo skolininko valios