Prievolių pasibaigimas

TURINYS

ĮVADAS 3
PRIEVOLIŲ PASIBAIGIMAS 4
Prievolės pabaiga įvykdymu 5
Prievolės pabaiga suėjus naikinamajam terminui 6
Prievolės pabaiga šalių susitarimu 6
Prievolės pabaiga šalių sutapimu 6
Prievolės pabaiga, kai neįmanoma jos įvykdyti 6
Skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo 7
ĮSKAITYMAS 8
Prievolės pabaiga įskaitymu 8
Įskaitymo tvarka 9
Įskaitymo draudimas 9
NOVACIJA 9
IŠVADOS 11ĮVADAS
Jau nuo senų laikų egzistuoja teisinis santykis, kaip prievolė. Pavyzdžiui, romėnų laikais prievolė buvo laikoma ne kaip teisinis santykis, o kaip teisiniai pančiai, kai žmogus verčiamas ką nors daryti kito žmogaus naudai.

Prievolė – yra toks teisinis santykis, kai vienas subjektas skolininkas privalo atlikti kito subjekto kreditoriaus naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo atlikimo, o krreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad pastarasis įvykdytų savo pareigą. Taigi prievolė turi dvi puses: kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko tam tikro elgesio ir skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus. Prievolės objektu gali būti daiktas, kurį kreditorius gali grąžinti tik iš skolininko. Prievolė taip pat yra laikina. Nuo pat jos atsiradimo pradžios numatytas prievolės pasibaigimo laikas (įvykdymas).

Dar Romos respublikos laikotarpio pradžioje buvo du pagrindiniai prievolių atsiradimo pagrindai: sutartys bei teisės pažeidimai. Vystantis ūkiniams ryšiams ir prekybai atsirado prievolės, kurios aiiškiai buvo kilusios ne iš sutarčių ar deliktų, ir buvo vadinamos prievolėmis kilusiomis tarsi iš deliktų.

Kaip žinome, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Kiekviena prievolė turi pradžią ir pabaigą. Aš, būtent, ir pasirinkau temą – prievolių pasibaigimas. Pasirinkdama šią temą norėjau su

užinoti, kokiu būdu baigiasi prievolė, kada ir kaip ji gali baigtis. Juk svarbu žinoti ne tik kada prasideda prievolė, bet kada ir baigiasi – prievolių pasibaigimo vykdymo procesas. Išmanydami prievolės pasibaigimą, mes galėsime įvertinti, ar teisingai ir sąžiningai buvo įvykdyta prievolė.

Kuo didesnis teisinių santykių žinojimas, tuo didesnė tikimybė, kad mes galėsime pritaikyti savo turimas žinias kiekvienoje gyvenimiškoje situacijoje.PRIEVOLIŲ PASIBAIGIMAS
PRIEVOLIŲ PASIBAIGIMO BŪDAI:

• Prievolių pasibaigimas tinkamu įvykdymu.
• Prievolių pasibaigimas įskaitymu. Įskaitymo tvarka . Įskaitymo neleistinumas.
• Prievolių pasibaigimas šalių susitarimu.
• Skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo.
• Novacija. Jos samprata ir esmė. Novacijos įtaka papildomoms teisėms.
• Prievolių pasibaigimas suėjus naikinamajam terminui.
• Prievolių pasibaigimas šalių sutapimu.
• Prievolių pasibaigimas, kai neįmanoma jų įvykdyti.
• Prievolių pasibaigimas mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį.
• Restitucija.

PRIEVOLĖS PASIBAIGIMO PAGRINDAI, PRIKLAUSANTYS NUO ŠALIŲ VALIOS:

• Prievolės pabaiga šalių susitarimu;
• Prievolės pabaiga tinkamu prievolės įvykdymu;
• Prievolės pabaiga įskaitymu;
• Novacija;
• Prievolės pabaiga skkolininko atleidimu nuo prievolės įvykdymo.

PRIEVOLĖS PASIBAIGIMO PAGRINDAI, PABAIGIANTYS PRIEVOLĘ NEPRIKLAUSOMAI NUO PRIEVOLĖS PAGRINDINIO TIKSLO PASIEKIMO:

• Prievolės pabaiga suėjus naikinamajam terminui;
• Prievolės pabaiga šalių sutapimu;
• Negalimumas įvykdyti prievolę;
• Fizinio asmens, dalyvaujančio asmeninio pobūdžio prievolėje, mirtis;
• Juridinio asmens likvidavimasPrievolės pabaiga įvykdymu
 „Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma., tuo pačiu baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos.

Taigi prievolės pabaiga yra paskutinio prievolinio teisinio santykio gyvavimo stadija, kai išnyksta šalis siejantis teisinis santykis, baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo teisė.
Beje, prievolės pabaiga priklauso ne tik nuo sk

kolininko, bet ir nuo kreditoriaus valios. Tarkime, kreditorius sutinka priimti ir priima kitokios rūšies įvykdymą, pavyzdžiui, vietoj pinigų priima ekvivalentiškos vertės daiktą (CK 6.39 str. 2 d.), prievolė laikoma įvykdyta ir baigiasi.
Pagrindinės prievolės pabaiga reiškia ir papildomos prievolės pabaigą. Pavyzdžiui, tinkamai įvykdžius pagrindinę prievolę, baigiasi laidavimas, kuriuo ši prievolė buvo užtikrinta (CK 6.87 str. 1d.). Tačiau papildomos prievolės pabaiga nereiškia, kad baigėsi pagrindinė prievolė. Pavyzdžiui, net ir pasibaigus laidavimui, įkeitimui ar kitai papildomai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų pagrindinę prievolę.“
Prievolės įvykdymas – tai svarbiausias prievolių pasibaigimo būdas. Prievolę gali įvykdyti ne tik skolininkas, bet ir kitas asmuo, net be skolininko sutikimo. Reikalaujama, kad vykdytojas būtų asmuo, turintis teisę disponuoti savo turtu. Įvykdymą gali priimti tik veiksnus asmuo. Prievolės įvykdymui keliami tokie reikalavimai:

1. Įvykdymas turi tiksliai atitikti prievolės turinį. Be kreditoriaus sutikimo negalima įvykdyti prievolės dalimis, nes ji laikyta vientisa ir jos vykdymas turi atitikti atsiradimą. Taip pat galima atlikti pakeitimą tik kreditoriaus leidimu. Tai – davimas įvykdymo sąskaiton, pavyzdžiui, vietoj to atiduodamas žemės sklypas.

2. Jeigu kreditorius atsisako priimti prievolę arba negali jos priimti dėl tam tikrų priežasčių, tai skolininkas gali perduoti skolos sumą su procentais kaip depozitą į iždą.

3. Jeigu skolininkas (debitorius) turi kelias prievoles, tai teisė įskaityti mokėjimą į tą ar kitą skolą priklauso skolininkui, o
jei pastarasis nenurodo į kurią skolą įskaityti, tai padaro kreditorius. 4. Įvykdymo vieta pripažįstama atsakovo gyvenamoji vieta, nes ten galima pateikti ieškinį dėl prievolės.

5. Prievolė turi būti įvykdyta laiku, t.y. kada numatyta sutartyje, arba per tam tikrą laikotarpį, kurį numato sandoris. Kai sutartyje įvykdymo laikas nenurodytas ir negalima jo nustatyti, prievolė įvykdoma pagal pirmą reikalavimą. Prieš laiką galima įvykdyti prievolę, jei tai nepažeidžia kreditoriaus interesų.Prievolės pabaiga suėjus naikinamajam terminui
 „Prievolė baigiasi suėjus naikinamajam terminui, kuris yra prievolės pabaigimo sąlyga.
Suėjus šiam terminui, prievolė baigiasi ateity (CK 6.33 str. 3 d.), jeigu ko kita nenumano įstatymas ar sutartis. Pavyzdžiui, metamas sudaryta nuomos sutartis suėjus šiam terminui baigiasi, jeigu šalys jos neatnaujina (CK 6.496 str.).“Prievolės pabaiga šalių susitarimu
 „Prievolė gali visiškai ar iš dalies baigtis jos šalių susitarimu.
Šalims suteikta teisė susitarti dėl prievolės pabaigos. Tokia šalių teisė grindžiama sutarties laisvės principu (CK 6.156 str.), leidžiančiu šalims ne tik laisvai sudaryti sutartis, bet ir panaikinti savo susitarimu sutartines prievoles.“Prievolės pabaiga šalių sutapimu
 „Prievolės pasibaigia ir tais atvejais, kai prievolės šalys kreditorius ir skolininkas sutampa, t.y. tokiais atvejais, kai skolininkas prievolėje įgyja reikalavimo teisę tapdamas kreditoriumi (pvz.:paveldėjimo atveju), (LR CK 6.126 str.). Tarkime jeigu kas nors tampa skolininko įpėdiniu, jis nustoja būti kreditoriumi.“
Taigi prievolės pabaiga šalių sutapimu, t.y. kai skolininkas ir kreditorius yra vi
ienas tas pats asmuo.Prievolės pabaiga, kai neįmanoma jos įvykdyti
 LR CK 6.127 str. 1 d. nustatyta, kad “prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako”.

Negalėjimas įvykdyti prievolės:

1. Fizinis negalimumas. Jeigu prievolės dalykas , apibrėžtas individualiomis žymėmis, žuvo be skolininko kaltės, tai bus fizinis negalimumas įvykdyti prievolę.

2. Juridinis negalimumas. Jeigu prievolės įvykdymas objektyviai įmanomas, bet juridiškai neleistinas, tai bus juridinis negalimumas.

Prievolės pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį

 LR CK 6.128 str. 1 d. nustatyta, kad:”kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu.”
Skolininko mirtis yra asmeninės prievolės pabaigos pagrindas. Todėl kreditorius, teigiantis, kad prievolė pereina skolininko įpėdiniams, turi įrodyti, jog ji nėra grynai asmeninė, tad ją gali įvykdyti skolininko įpėdiniai. Skolininko įpėdiniai privalo įrodyti, kad prievolė buvo grynai asmeninė, tad, skolininkui mirus, baigėsi.

 Prievolė gali baigtis ir mirus kreditoriui: “kai kreditorius miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji turėjo būti įvykdyta asmeniškai jam arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu” (pvz.: pavedimo sutartis).Skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo
 „Prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo arba pareiškia, kad prievolė neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą.
Prievolei pasibaigti pakanka vien kreditoriuas valios. Tačiau yra vienas ribojimas – kreditorius negali atleisti sklininko nuo prievolės vykdymo, jeigu šitai pažeistų trečiųjų asmenų teises. Kreditorius savo ruožtu gali būti kitų asmenų skolininkas, todėl atleidimas nuo prievolės vykdymo, ypač jeigu kreditorius yra nemokus, pažeistų kreditoriaus kreditorių interesus.

 Atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi būti pareikštas aiškiai ir neabejotinai. Jis gali būti atlygintinis arba neatlygintinis.
Kreditoriaus valia atleisti skolininką nuo prievolės vykdymo neturi kelti jokų abejonių, t. y. ji turi būti išreikšta aiškiai, nedviprasmiškai.

 Kreditorius atleidžia skolininką nuo prievolės įvykdymo, jeigu kreditorius savanoriškai grąžina skolininkui skolos dokumentą ir nėra kitokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad skolos dokumentas buvo grąžintas skolininkui, kai šis įvykdė prievolę.“
Prievolei baigtis pakanka kreditoriaus veiksmų – grąžinti skolos dokumentą. Tokiu atveju nėra reikalaujama, kad atleidimas būtų aiškiai ir neabejotinai išreikštas.ĮSKAITYMAS
Prievolės pabaiga įskaitymu
 LR CK 6.130 str. numatyta, kad:
“1. prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.”
Įskaitymas kaip prievolės pabaigos būdas reikalauja, kad prievolės šalys laikytųsi keleto sąlygų:
• Šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai;
• Šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai;
• Turi būti suėję priešpriešinių vienarūšių reikalavimų terminai arba terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą

Pirma, galima įskaityti, kai prievolės šalis sieja abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas yra ir kreditorius, o kreditorius – ir skolininkas. Pavyzdžiui, esant sutarčiai, viena šalis kitai šalia padaro žalos. Taigi įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolių atsiradimo pagrindas – vienos šalies prievolė gali būti atsiradusi iš delikto, kitos – iš sutarties. Antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai. Pavyzdžiui, abiejų prievolių dalykas yra pareiga perduoti tam tikrą sumą arba atlikti vienarūšes paslaugas, perduoti tos pačios daiktus ir panašiai. Taigi negalima įskaityti, jeigu vienos šalies pareiga yra perduoti pinigus, o kitos – teikti paslaugas. Trečia, vienas reikavimas turi visiškai ar iš dalies padengti kitą. Pavyzdžiui, abi skolos lygios vienam tūkstančiui litų. Jeigu vienas reikalavimas didesnis už kitą, galimas tik dalinis įskaitymas. Ketvirta, abu reikalavimai turi galioti. Penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini. Pavyzdžiui, jeigu vienos šalies naudai nustatytas atidedamasis terminas, o kitai terminas nenustatytas, negalima įskaityti tol, kol nesueis atidedamasis terminas prievolei įvykdyti (išskyrus CK 6.132 str. numatytą atvejį). Įskaitymo tvarka
 Įskaitymo tvarką apibrėžia LR CK 6.131 str.:
”1. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. “ Darytina išvada, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris. Todėl, kad būtų įskaityta, pakanka vienos šalies išreikštos valios ir kita šalis negali jo ginčyti motyvuodama tuo, jog nedavusi sutikimo.
 „Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas sutam tikra sąlyga“.

Prievolės šalis, pasinaudojusi įskaitymo teise, apie tai privalo pranešti kitai šaliai, nes šito reikalauja šallių bendradarbiavimo pareiga (CK 6.38 str. 3 d.). Įskaitymo draudimas
 LR CK 6.134 str. apibrėžia atvejus, kuriais įskaitymas negalimas:
“1. Draudžiama įskaityti:
1) reikalavimus, kurie ginčijami teisme;
2) Reikalavimus, atsiradusius iš sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos;
3) Reikalavimus, kurių įvykdymas susijęs su konkretaus kreditoriaus asmeniu;
4) Dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti žalą;
5) Reikalavimus valstybei, tačiau valstybė turi teisę taikyti įskaitymą;
6) Kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo;
7) Įstatymo numatytus kitokius reikalavimus.
2. Skolininkas neturi įskaitymo teisės, jeigu jis privalo atlyginti savo tyčiniais veiksmais padarytą žalą.”NOVACIJA
LR CK 6.141 str. išplėtė novacijos sampratą, t.y. novacija prievolė pasibaigs ne tik tais atvejais, kai 1) šalys savo susitarimu sukurtą pradinę prievolę pakeis nauja prievole, bet ir tais atvejais, kai bus išsaugota pradinė prievolė, bet 2) bus pakeistas prievolės įvykdymo būdas. Be to, novacija laikoma ir 3) pradinio skolininko pakeitimas nauju skolininku. Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai kai 4) pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui.
 Novacija pabaigia ir papildomas prievoles. Tam, kad papildomos prievolės būtų išsaugotos ir novelizuotai prievolei, būtinas atskiras šalių susitarimas (LR CK 6.143 str. 1 d.)
 Novacija negalima prievolėms atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo, taip pat išimtinai su šalių asmeniu susijusioms prievolėms (LR CK 6.141 str. 4 d.)
Novacija draudžiama. Pavyzdžiui, negalima novacija panaikinti prievolės atlyginti neturtinę žalą, prievolių, susijusių su kitokiomis asmeninėms neturtinėmis teisėmis, ir panašiai.IŠVADOS
Kiekviena prievolė baigiasi, kai ji yra tinkamai įvykdyta. Prievolės paibaigimo būdų yra daug. Prievolė pasibaigia įstatymuose ir sutartyse numatytų juridinių faktų pagrindais. Dėl vienų juridinių faktų prievolė pasibaigia priklausomai nuo šalių valios:
• Prievolės pabaiga šalių susitarimu;
• Prievolės pabaiga tinkamu prievolės įvykdymu;
• Prievolės pabaiga įskaitymu;
• Novacija;
• Prievolės pabaiga skolininko atleidimu nuo prievolės įvykdymo
• Prievolės pabaiga suėjus naikinamajam terminui;
• Prievolės pabaiga šalių sutapimu;
• Negalimumas įvykdyti prievolę;
• Fizinio asmens, dalyvaujančio asmeninio pobūdžio prievolėje, mirtis;
• Juridinio asmens likvidavimas
Taigi prievolės pabaiga yra paskutinio prievolinio teisinio santykio gyvavimo stadija, kai išnyksta šalis siejantis teisinis santykis, baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo teisė. Prievolė gali baigtis: visiškai ar iš dalies jos šalių susitarimu, vienašaliu prievolės šalies pareiškimu, kai skolininkas ir kreditorius yra vienas tas pats asmuo; kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako; kai juridinis asmuo (kreditorius ar skolininkas) likviduojamas; kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo arba pareiškia, kad prievolė neegzistuoja.
Prievolės pasibaigimas – juridinio fakto pasėkoje teisinio santykio tarp prievolės šalių pabaiga, dėl ko pasibaigia prievolės šalių subjektinės teisės ir teisinės pareigos, sudarančios prievolės turinį.

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso KOMENTARAS. Šeštoji knyga. Prievolių teisė“.Vilnius 2003
2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. – Vilnius: Mūsų saulužė, 2002.

Leave a Comment