Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai ir tvarka

Santrauka vokiečių kalba

Įvadas

Tema- „Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai ir tvarka“ yra viena iš aktualesnių temų, kadangi demokratinės valstybės raidos pagrindas.

Lietuvos valstybės tarnyba pradėta teisiškai reglamentuoti 1995 metais, priėmus Valdininkų įstatymą, kuris nustatė valdininkų pareigybių lygius, jų teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat priėmimo į valstybės tarnybą ir atleidimo tvarką. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos nuostatas sukurti stabilią valstybės tarnybą, 1997 metais pradėtas rengti Valstybės tarnybos įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 1999 m. liepos 30 d. ir nustatė trijų metų įstatymo įgyvendinimo laikotarpį. Jis buvo taikomas viešojo administravimo ir paslaugų valstybės tarnautojams. Šiuo metu

Lietuvoje yra 25 tūkst. Valstybės tarnautojų, kurie dirba 700 įstaigose.

Apie 30 tūkst. Valstybės tarnautojų dirba statutinėse organizacijose.

Pradedant centrinio administravimo institucijomis, vyriausybės įstaigomis, jų teritoriniais padaliniais ir baigiant apskritimis bei savivaldybėmis, visur Lietuvos piliečiai susiduria su valstybės tarnautojais.

Šio kursinio darbo tikslas- analizuoti kaip į valstybės tarnybą priimami asmenys, kokie jiems taikomi reikalavimai bei tvarka, norint tapti valstybės tarnautoju. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato esminius valstybės tarnybos organizavimo bei funkcionavimo pagrindus, įtvirtina šias pagrindines nuostatas: “ piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į

Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, 33 str. 1 d. “. 2002 04 23 d. yra priimtas naujas Valstybės tarnybos įstatymas, nutarimas 2002 06 24 „Dėl

Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo”, 1998 12 29

„Diplomatinės tarnybos įstatymas“ bei 2003 04 29 d. „Vidaus tarnybos statutas“. Vadovaujantis šiais minėtais įstatymais mes toliau kalbėsime kokie bendrieji ir specialieji reikalavimai ir tvarka taikoma asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą. Bandysime analizuoti šių valstybės tarnautojų : statutinių, diplomatinės tarnybos ir atskirų rūšiu valstybės tanautojų priėmimo į valstybės tarnybą ypatumus. Be to prieš aptariant apie visus reikalavimus bei tvarką, priimant į valstybės tarnybą, bandysime paaiškinti dvi sąvokas- kas yra valstybės tarnyba bei valstybės tarnautojas?

1. KAS YRA VALSTYBĖS TARNYBA BEI VALSTYBĖS

TARNAUTOJAS ?

Valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybėsinstitucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant irįgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigųsprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimusnepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma.

Tarnyba valstybės įstaigose yra piliečių teisės į darbą įgyvendinimo forma. Ją atlieka atitinkamos kategorijos tarnautojai profesionalai. Valstybės tarnyba yra teisės institutas, kurį sudaro teisės normos, nustatančios valstybės tarnautojų teisinį statusą.

Jis reglamentuoja įstojimo į tarnybą ir jos atlikimo sąlygas bei tvarką, pareigas ir teises, skatinimo būdus ir atsakomybę. Tai kompleksinis teisės institutas, apimantis administracinės, darbo, finansų, civilinės teisės normas, reguliuojančias valstybės tarnybos santykius.

Terminas „valstybės tarnyba“ vartojamas siaurąja ir plačiąja prasme. Plačiąja žodžio prasme valstybės tarnyba suprantama kaip tarnautojo veikla bet kuriose valstybės organizacijose: valstybės valdžios institucijose, valstybės įmonėse ir įstaigose. Siaurąja prasme valstybės tarnyba – tarnautojo darbas tik įstatymu apibrėžtose valstybės institucijose, nes ne visi asmenys, užimantys pareigas valstybės institucijose, yra valstybės tarnautojai.

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, įgijęs šio ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei.

Valstybės tarnautojas, įgijęs valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą tampa teisinio santykio subjektu, nes jis turi konkrečias teises ir pareigas.

Jis gali reikalauti, kad kiti asmenys teisės turėtojo atžvilgiu susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų arba vykdytų jo naudai pozityvią pareigą, taip pat gali kreiptis į kompetetingą valstybės instituciją, kad ši pasinaudodama valstybės prievarta, priverstų antrąją santykio šalį įvykdyti pareigą, kurią ši privalo atlikti subjektinės teisės turėtojui pagal įstatymą.

Tarnautojo teisinio statuso ir pačios sąvokos pagrindas yra pareigybė ir asmens teisinė padėtis turi ją atitikti. Pareigybė apibūdina atliekamo darbo pobūdį, tarnautojo teises ir pareigas, jo atsakomybę, profesinio pasirengimo reikalavimus. Dabar Vakarų šalyse pastebima tendencija pereiti nuo pareigų ėjimo sistemos prie kadrinės tarnybos. Esant tokiai sistemai tarnautojai stabilesni ir rečiau keičiami. Tarnyba gaunama konkurso tvarka arba tiesiog paskiriant, vyrauja konkursas, nes parenkami tinkamiausi žmonės ir pašalinamas protekcionizmas.

2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI, TAIKOMI

ASMENIMS STOJANTIEMS Į VALSTYBĖS TARNYBĄ

1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:

1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;

2) mokėti lietuvių kalbą;

3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 62 metų ir 6

mėnesių;

4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną išsilavinimą.

2. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 62 metų ir 6 mėnesių netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams.

3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo ar nusikaltimo valstybės tarnybai padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;

3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;

5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;

6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.

4.Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.

5.Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės patvirtinta tvarka.

3. PRETENTENDŲ Į VALSTYBĖS TARNYBĄ ATRANKOS BŪDAI

3.1 Konkurso paskelbimas

Valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo gali skelbti konkursą karjeros valstybės tarnautojo pareigoms per 30 kalendorinių dienų po to, kaiValstybės tarnautojų registro duomenų bazėje Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintų Valstybės tarnautojų registro nuostatų nustatyta tvarka įrašęs ir raštu pateikęs valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai (toliau vadinama – valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga) informaciją apie atsilaisvinusias karjeros valstybės tarnautojo pareigas (nurodydamas pareigybės pavadinimą, lygį, kategoriją ir pateikdamas pareigybės aprašymą) per 7 darbo dienas nuo šios informacijos įrašymo Valstybės tarnautojų registro duomenų bazėjedienos negavo iš šios įstaigos informacijos apie tai, kad yra asmuo (asmenų), kuris (kurie) pagal

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatas gali būti priimtas (priimti) į karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso (toliau vadinama – asmuo, atitinkantis pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus).“ Apie konkursą įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo pareigoms skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Papildomai apie konkursą gali būti skelbiama pasirinktame šalies dienraštyje. Valstybės institucijos ir įstaigos, turinčios teritorinių padalinių, taip pat savivaldybės įstaigos apie konkursą gali skelbti ir vietos spaudoje.“.

3.2 Dokumentų priėmimas stojant į valstybės tarnybą

1. Pretendentas privalo pateikti:

1.1. prašymą leisti dalyvauti konkurse ;

1.2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, pilietybę ir amžių patvirtinantį dokumentą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (jeigu toks yra) ir šių dokumentų kopijas;

1.3. gyvenimo aprašymą;

1.4. užpildytą pretendento anketą . Pretendento anketa gali būti pildoma vietoje, pateikus prašymą asmeniškai, arba siunčiama registruotu laišku kartu su prašymu.

2. Pretendentaigali pateikti dokumentus konkursą organizuojančios įstaigos už personalo tvarkymą atsakingam asmeniui ar už personalo tvarkymą atsakingam padaliniui (toliau vadinama – personalo tarnyba) asmeniškai arba siųsti registruotu laišku.

3. Jeigu pretendentai pateikia dokumentus asmeniškai, dokumentų originalus, sutikrinusi su pateiktomis kopijomis, personalo tarnyba grąžina pretendentui dokumentų priėmimo metu.

4. Jeigu dokumentai siunčiami konkursą organizuojančiai įstaigai registruotu laišku, pateikiamos reikalingų dokumentų notaro patvirtintos kopijos.

5. Dokumentai registruojami pretendentų prašymų ir kitų pateiktų dokumentų registravimo žurnale.

6. Personalo tarnyba, gavusi dokumentus, juos patikrina ir pretendento anketoje pažymi, ar pretendentas atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 9

straipsnio 1 dalies bendruosius reikalavimus (toliau vadinama – bendrieji reikalavimai) ir specialiuosius reikalavimus pagal pretendento pateiktų dokumentų duomenis.

7. Jeigu pretendentas neatitinka nurodytų reikalavimų, jam per 5

darbo dienas išsiunčiamas pranešimas apie tai, kad jam neleidžiama dalyvauti konkurse (pretendentų prašymai, anketos ir dokumentų kopijos negrąžinami). Jeigu pretendentas atitinka šiuos reikalavimus, jam išsiunčiamas pranešimas apie konkurso datą, laiką ir vietą.

8. Pretendentas, pateikdamas dokumentus asmeniškai, su tam tikra informacija gali būti supažindintas konkursą organizuojančioje įstaigoje pasirašytinai (pasirašoma ant pranešimo).

9. Pretendentų dokumentai priimami 14 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos, įskaitant konkurso paskelbimo dieną.

3.3 Konkurso komisijos sudarymas

Komisija sudaroma Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnyje nurodytų asmenų įsakymu. Kai į valstybės tarnautojo pareigas priima Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, komisija sudaroma Lietuvos Respublikos Ministro

Pirmininko potvarkiu. Komisiją turi sudaryti nuo 5 iki 7 narių. Valstybės politikas, išskyrus kai kuriuos „Dėl priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos pakeitimo įstatyme“ (toliau vadinama- šios tvarkos) 24

punkte nurodytus atvejus, negali būti komisijos nariu.Valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos vadovo sprendimu komisijos darbe stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos valstybės tarnautojas.

Stebėtojo teisėmis komisijos darbe dalyvaujantis asmuo turi teisę susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su konkurso organizavimu, taip pat reikšti komisijos nariams ir sekretoriui rekomendacinio pobūdžio pastabas dėl šios tvarkos laikymosi. Šis valstybės tarnautojas ne vėliau kaip po 2 darbo dienų nuo konkurso pabaigos konkursą organizavusiai įstaigai pateikia rašytinę išvadą apie šios tvarkos laikymąsi konkurso metu. Nurodytoji išvada pridedama prie pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso protokolo.

Į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančios įstaigos personalo tarnybos vadovas arba kitas personalo tarnybos valstybės tarnautojas ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jį pavaduojantis valstybės tarnautojas).

Jeigu rengiamas konkursas įstaigos vadovo pareigoms, į komisijos narių sąrašą turi būti įtrauktas valstybės tarnautoją į pareigas skiriantis asmuo arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas ir konkursą organizuojančios įstaigos personalo tarnybos vadovas. Krašto apsaugos sistemoje šie asmenys gali būti profesinės karo tarnybos kariai.

Organizuojant konkursą įstaigų vadovų, ministerijos valstybės sekretoriaus pareigoms, komisijos pirmininkas gali būti valstybės politikas. Komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Kai konkurso komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, ši komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių.

Kai konkurso komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti jos pirmininkas, šią komisiją sudaręs asmuo raštu paveda kitam konkurso komisijos nariui atlikti komisijos pirmininko funkcijas.Jeigu paaiškėja, kad komisijos narys yra pretendento sutuoktinis, artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl šio asmens nešališkumo, komisijos narys turi nusišalinti.“.

Kai pretendentai laiko egzaminą raštu, egzamino patalpoje turi būti ne mažiau kaip du komisijos nariai arba vienas komisijos narys ir komisijos sekretorius. Kai tikrinamas testas arba pretendentai laiko egzaminą žodžiu, turi dalyvauti visi komisijos nariai, išskyrus komisijos narius, kurie komisijos darbe nedalyvauja dėl svarbių priežasčių.

3.4 Konkursas

Konkursas įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, ministerijos valstybės sekretorių, ministerijos sekretorių, įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigoms vykdomas penktadieniais. Konkursas kitoms valstybės tarnautojų pareigoms vykdomas pirmadieniais ir trečiadieniais.

Konkursas pradedamas nuo egzamino raštu. Pretendentas, laikydamas egzaminą raštu, sprendžia testą. Pretendentui suteikiamas šifras, susidedantis iš 6

ženklų – 3 raidžių ir 3 skaitmenų. Šifro korteles pretendentai traukia burtais. Šifro kortelių turi būti daugiau negu pretendentų. Šifro kortelę pretendentai turi saugoti visą konkurso laiką (išskyrus šios tvarkos 48

punkte nurodytą atvejį) ir grąžinti komisijos sekretoriui tik po to, kai egzamino žodžiu vertinimo balai įrašomi konkurso protokolo egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje. Už pretendentui suteikto šifro konfidencialumo išsaugojimą atsako pretendentas. Neužtikrinęs suteikto šifro konfidencialumo pretendentas komisijos pirmininko sprendimu gali būti pašalintas iš konkurso.Testui spręsti pretendentai aprūpinami vienodomis rašymo priemonėmis. Pretendentas kiekvieno testo lapo viršutiniame dešiniajame kampe rašo suteiktą šifrą. Testą sudaro 100 klausimų ir po 3

atsakymus į kiekvieną klausimą. Iš 3 atsakymų vienas yra teisingas.

Atsakydamas į klausimą, pretendentas pažymi vieną iš atsakymų, kuris, jo manymu, yra teisingas. Nuo 30 iki 50 testo klausimų, sudaromų iš teisės aktų, susijusių su pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijomis, parengia konkursą organizuojanti įstaiga. Šių teisės aktų sąrašas pretendentams pateikiamas priimant jų dokumentus, kartu pretendentams nurodoma, kiek testo klausimų parengs konkursą organizuojanti įstaiga. Šios tvarkos 12 punkte nurodytu atveju ši informacija pretendentui siunčiama paštu.

70 testo klausimų, sudarytų iš įstatymų ir kitų teisės aktų, nurodytų šios tvarkos 5 priede (toliau vadinama – skelbiami testo klausimai), skelbiami kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 9 valandą

Valstybės tarnautojų registro tvarkymo kompiuterinėje programoje atskiru pranešimu, taip pat Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje www.vrm.lt. Nesant kompiuterinio ryšio ir konkursą organizuojančios įstaigos prašymu, valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga šiuos klausimus pateikia nurodytu faksu. Nurodyti testo klausimai išimami 10 valandą.

Komisijos sekretorius, gavęs skelbiamus testo klausimus, išspausdina (padaugina) reikiamą jų egzempliorių skaičių (tiek, kiek yra pretendentų)

ir išdalija pretendentams. Atsižvelgiant į testo klausimų, kuriuos parengė konkursą organizuojanti įstaiga, skaičių, pretendentams pateikiama nuo 50

iki 70 skelbiamų testo klausimų. Komisijos sekretorius kartu su skelbiamais testo klausimais pretendentams išdalija testo klausimus, kuriuos parengė konkursą organizuojanti įstaiga. Pretendentams pateikiami vienodi testo klausimai. Turi būti užtikrintas konkursą organizuojančios įstaigos parengtų testo klausimų konfidencialumas.

Testas pradedamas spręsti ne vėliau kaip 9 valandą 30 minučių. Testui spręsti skiriama 1 valanda 30 minučių. Teisingi atsakymai į skelbiamus testo klausimus pateikiami Valstybės tarnautojų registro tvarkymo kompiuterinėje programoje atskiru pranešimu, taip pat Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje www.vrm.lt (arba šios tvarkos 41 punkto antrojoje pastraipoje nurodytu atveju – faksu) pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais 11 valandą ir išimami 12 valandą.

Pasibaigus testui spręsti skirtam laikui, komisijos sekretorius surenka išspręstus testus. Testai tikrinami dalyvaujant pretendentams. Klaidingi atsakymai pažymimi kita spalva, negu testo atsakymus žymėjo pretendentai.

Testo atsakymai vertinami balais pagal testo atsakymų įvertinimo lentelę (šios tvarkos 6 priedas). Komisijos sekretorius testo vertinimo rezultatus įrašo konkurso protokolo egzamino raštu vertinimo lentelėje. Išspręsti testai pridedami prie protokolo.

Komisijos sekretorius perskaito šifrus, kuriais pažymėti testai įvertinti mažiau kaip 6 balais. Pretendentai, kurių šifrą komisijos sekretorius perskaito, prisistato, pasakydami vardą ir pavardę, ir grąžina šifro kortelę. Komisijos sekretorius konkurso protokolo egzamino raštu vertinimo lentelėje įrašo prisistačiusiųjų pretendentų vardus ir pavardes.

Nurodyti pretendentai pasirašo egzamino raštu vertinimo lentelės skiltyje šalia savo vardo ir pavardės. Komisijos pirmininkas, dalyvaujant pretendentams, perskaito visų pretendentų egzamino raštu rezultatus, nurodydamas, kokiu balu buvo įvertinti atitinkamais šifrais pažymėti testai.

Egzaminą žodžiu turi teisę laikyti tie pretendentai, kurie per egzaminą raštu surinko 6 ir daugiau balų. Per egzaminą žodžiu kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas.

Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai.Pretendentai egzaminuojamižodžiu individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Pretendentų eiliškumas per egzaminą žodžiu nustatomas pagal abėcėlę. Kiekvienas komisijos narys pretendentų žinias per egzaminą žodžiu vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų.

Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento žinias, komisijos nariai pildo pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelę (toliau vadinama – egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelė)

(šios tvarkos 3 priedas).

Pasibaigus egzaminui žodžiu, sukviečiami visi pretendentai. Jiems dalyvaujant, komisijos nariai užpildytas ir pasirašytas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lenteles įteikia komisijos sekretoriui. Šis visų komisijos narių pretendentams skirtus balus įrašo konkurso protokolo egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje, o komisijos narių užpildytos ir pasirašytos egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelės pridedamos prie konkurso protokolo. Kiekvienam pretendentui skirti balai susumuojami ir dalijami iš dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus.

Komisijos sekretorius įrašo gautą balų vidurkį atitinkamoje egzamino žodžiu vertinimo suvestinės lentelės skiltyje ir pasirašo šią lentelę. Komisijos sekretorius, pagal šios tvarkos 52 punktą egzamino žodžiu rezultatus įrašęs egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje, perskaito egzaminą žodžiu laikiusių pretendentų šifrus. Pretendentas, kurio šifrą komisijos sekretorius perskaito, prisistato, pasakydamas vardą ir pavardę, ir grąžina šifro kortelę. Komisijos sekretorius konkurso protokolo egzamino raštu vertinimo lentelėje įrašo prisistačiusiųjų pretendentų vardus ir pavardes.

Nurodyti pretendentai pasirašo egzamino raštu vertinimo lentelės skiltyje šalia savo pavardės. Komisijos sekretorius, konkurso protokolo pretendentų egzamino žodžiu ir raštu vertinimo balais suvestinėje lentelėje įrašęs pretendentų egzamino raštu ir žodžiu balus ir juos susumavęs, visą vertinimo medžiagą perduoda komisijos pirmininkui.

Komisijos pirmininkas pretendentams perskaito egzamino žodžiu rezultatus ir paskelbia kiekvieno pretendento bendrą gautų balų sumą. Išlaikiusiais egzaminą pripažįstami pretendentai, surinkę daugiau kaip 12 balų. Konkursą laimi daugiausia balų surinkęs pretendentas. Konkurso protokolą pasirašo visi komisijos darbe dalyvavę komisijos nariai ir komisijos sekretorius. Su konkurso rezultatais egzaminą žodžiu laikę pretendentai supažindinami pasirašytinai. Konkursas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo nors vienas pretendentas ir jis surinko daugiau kaip 12 balų.

Konkursui neįvykus per 30 kalendorinių dienų nuo paskutinės dokumentų priėmimo dienos, valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo gali skelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, pagal šios tvarkos 6

punkto reikalavimus iš naujo informavęs valstybės tarnybos tvarkymo įstaigą apie laisvą karjeros valstybės tarnautojo pareigybę. Pretendentas po konkurso rezultatų paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokolu ir savo išspręstu testu. Pretendento vardas ir pavardėužpildoma pretendentui prisistačius.

Visiems asmenims dalyvaujanties konkurse valstybės tarnautojo pareigoms užimti privalu būti susipažinusiems su šiais įstatymais bei teisės aktais, kadangi iš jų yra sudaromi egzaminui raštu testo klausimai:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija.

2. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas.

3. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.

4. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.

5. Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas.

6. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas.

7. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas.

8. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas.

9. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas.

10. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas.

11. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas.

12. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

13. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

14. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.

15. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.

16. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, patvirtintos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

17. Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu.

Papildomai asmenims, dalyvaujantiems konkurse įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, ministerijos valstybės sekretorių, ministerijos sekretorių, įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigoms užimti:

18. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas.

19. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas.

20. Lietuvos Respublikos Seimo statutas.

21. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas.

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas, patvirtintas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

Papildomai asmenims, dalyvaujantiems konkurse įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, ministerijos valstybės sekretorių, ministerijos sekretorių pareigoms:

24. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas.

25. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas.

26. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.

27. Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas.

28. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas.

29. Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimu.

4. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI TAIKOMI ASMENIS, STOJANTIEMS Į VASLTYBĖS

TARNYBĄ

4.1. REIKALAVIMAI NORINT TAPTI STATUTINIU VASLTYBĖS TARNAUTOJU

Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimusjam nepavaldžių asmenų atžvilgiu.

Pretenduojantis į vidaus tarnybą, kurią sudaro šio vidaus reikalų centrinės įstaigos: 1) Policijos departamentas , 2) Valstybė sienos tarnyba, 3) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 4)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, 5) Vadovybės apsaugos departamentas, asmuo turi:

1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą;

2) būti nepriekaištingos reputacijos, sukakęs ne mažiau kaip 18 metų ir ne daugiau kaip 30 metų (asmuo, turintis aukštąjį universitetinį arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą – ne daugiau kaip 35 metus).

3) turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą;

4) būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje .

5) būti tokio bendro fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje.

6) būti baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą mokymo įstaigą arba vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus. Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims, pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose.

Papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Vidaus reikalų įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į vidaus reikalų įstaigų poreikius ir gavęs vidaus reikalų ministro sutikimą, turi teisę priimti į vidaus tarnybą asmenis, kurių amžius viršija 35 metus.

Asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, turi kreiptis į vidaus reikalų įstaigą (išskyrus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą), o pageidaudamas mokytis kitoje mokymo įstaigoje

– kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir gauti siuntimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą mokymo įstaigą.

Asmuo privalo pateikti vidaus reikalų įstaigos ar Vidaus reikalų ministerijos, į kurią jis kreipiasi dėl siuntimo, personalo tarnybai ar valstybės tarnautojui (pareigūnui), atliekančiam personalo tvarkymo funkcijas, anketinius ir biografinius duomenis apie save, duomenis apie savo gyvenamąją aplinką, siekio tarnauti motyvaciją ir lūkesčius.

Asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje mokymo įstaigoje, turi būti tikrinamas: centrinės medicinos ekspertizės komisijoje, kuri patikrina sveikatą ir pateikia išvadą dėl asmens sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai, tai pat vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka asmuo tikrinamas pagal vidaus reikalų įstaigų įskaitas (esant būtinybei – pagal kitų operatyvinės veiklos subjektų įskaitas), tikrinamas bendras fizinis pasirengimas atrankos metu.

Nustačius, kad asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje mokymo įstaigoje, atitinka nustatytus reikalavimus ir nėra draudžiančių aplinkybių, vidaus reikalų įstaiga išduoda šiam asmeniui siuntimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o Vidaus reikalų ministerija išduoda siuntimą į kitą mokymo įstaigą:

1) asmeniui, turinčiam ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą – siuntimą dalyvauti atrankoje į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą;

2) asmeniui, turinčiam aukštąjį universitetinį arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą – siuntimą į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje;

3) asmeniui, pageidaujančiam mokytis kitoje mokymo įstaigoje – siuntimą stoti į kitą mokymo įstaigą.

6. Asmenims siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar į kitą mokymo įstaigą išduodami atrankos būdu.

Į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą gali būti priimti asmenys, pateikę vidaus reikalų įstaigos siuntimą į tą vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą. Taip pat į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą šios įstaigos vadovo įsakymu priimami ir įrašomi į šios įstaigos kursantų sąrašus asmenys:

1) laimėję vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vykdomą atranką į šią įstaigą ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį;

2) turintys ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, nusiųsti į atranką į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį.

3. Asmenų priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

4. Į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, jei jis neatitinka nustatytų reikalavimų ir yra nustatytos draudžiančios aplinkybės.

5. Kursanto tinkamumą tarnybai vertina vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, kurioje atliekamas kursanto profesinis ar įvadinis mokymas, atestavimo komisija. Kursanto tinkamumas tarnybai turi būti įvertintas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki to kursanto profesinio ar įvadinio mokymo laikotarpio pabaigos.

Asmenys, stojantys į vidaus tarnybą pasirašo sutartį, kuri yra trišalis

Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos mokymo įstaigos bei vidaus reikalų centrinės įstaigos rašytinis susitarimas.

Privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra:

1) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jei jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas;

2) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, nusiųstu į įvadinio mokymo kursus – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus, o jei jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas.

Asmeniui, baigusiam vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, įvadinio mokymo kursus ar kitą mokymo įstaigą, teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas atitinkamas baigimo dokumentas ir atsižvelgiant į jo įgytą profesiją vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos mokymo įstaigos vadovo įsakymu asmuo siunčiamas į vidaus reikalų centrinę įstaigą, su kuria buvo sudaręs trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, kurios vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymo dėl kursanto siuntimo priėmimo privalo savo įsakymu paskirti asmenį į pareigas konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje.

Su įsakymu dėl paskyrimo į pareigas asmuo supažindinamas pasirašytinai. Asmenys, paskirti į pareigas ir prisiekę, įgyja pareigūno statusą. Jei paskirtas į pareigas asmuo atsisako prisiekti arba prisiekia su išlyga, įsakymas dėl jo paskyrimo į pareigas panaikinamas ir asmuo nelaikomas priimtu į vidaus tarnybą.

Priimti į vidaus tarnybą draudžiama:

1) esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad asmuo netinkamas vidaus tarnybai dėl sveikatos;

2) jeigu asmuo buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo, taip pat jei asmuo nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;

3) jeigu asmuo anksčiau dirbo Statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo diskreditavimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos bei profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą žeminančius arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančius teisės pažeidimus;

4) jeigu asmuo buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir jei nuo šio atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo

5 metai;

5) jeigu asmuo skiriamas į pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar asmuo, su juo susijęs svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;

6) asmenį, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;

7) jei yra aplinkybių, kurios draudžia būti vidaus tarnybos pareigūnu.

Jeigu nustatyta, kad yra kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų, dėl asmens tinkamumo tarnybai sprendžia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.

4.2 Reikalavimai norint tapti diplomatu

Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, kuri per Lietuvos

Respublikos diplomatinės tarnybos institucijas įgyvendina ir vykdo

Respublikos Prezidento,

Seimo ir Vyriausybės nustatytą užsienio politiką. Diplomatas yra diplomatinį rangą turintis

Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą

Diplomato tarnybos sutartį.

Diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau vadina- šio įstatymo) 18 str.

numato šiuos reikalavimus asmeniui, priimam į Lietuvos respublikos diplomatinę tarnybą:

1. Asmenys, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus bei asmenis, nurodytus šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje, į Lietuvos

Respublikos diplomatinę tarnybą priimami viešo konkurso būdu. Konkurso nuostatus tvirtina užsienio reikalų ministras.

2. Diplomatu gali tapti tik nepriekaištingo elgesio, mokantis valstybinę kalbą ir tinkamos sveikatos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą ir mokantis ne mažiau kaip dvi užsienio kalbas bei atitinkantis užsienio reikalų ministro patvirtintoje tarnybinėje instrukcijoje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

3. Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje negali dirbti asmenys, teisti už sunkius nusikaltimus ir nusikaltimus valstybės tarnybai.

Jeigu asmuo atitinka šias minėtas sąlygasir laimi konkursą, su juo sudaroma sudaroma terminuota 1 metų darbo sutartis dėl darbo Užsienio reikalų ministerijoje. Per šį 1 metų parengiamąjį laikotarpį galutinai įvertinama, ar asmuo tinka Lietuvos Respublikos diplomatinei tarnybai.

2. Parengiamojo laikotarpio trukmę užsienio reikalų ministras gali sutrumpinti iki 3 mėnesių.

3. Likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki parengiamojo laikotarpio pabaigos, užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacijos komisijos rekomendacijas, šio įstatymo nustatyta tvarka nusprendžiaasmenį priimti į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą ir suteikti diplomatinį rangą arba raštu praneša, kad atsisakoma priimti jį į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą.

4. Priimant asmenį į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą arba atsisakius jį priimti į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta terminuota 1 metų darbo sutartis dėl darbo

Užsienio reikalų ministerijoje nutraukiama pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 2 punktą.

1. Asmuo tampa diplomatu ir pradeda darbą Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje, kai:

1) pasibaigus parengiamajam laikotarpiui, gauna pirmą diplomatinį rangą šio įstatymo 42 straipsnyje ir 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; ir

2) prisiekia šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka; ir

3) sudaro diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Asmuo tampa diplomatu ir pradeda laikiną darbą Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje, kai:

1) gauna diplomatinį rangą šio įstatymo 42 straipsnyje ir 43

straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; ir

2) prisiekia šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka; ir

3) sudaro terminuotą diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 23

straipsnyje nustatyta tvarka.

Su priimamu į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą asmeniu sudaroma diplomato tarnybos sutartis. Taip pat gali būti sudaryta ir terminuota diplomato tarnybos sutartis.

5. ATSKIRŲ RŪŠIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PRIĖMIMO Į VALSTYBĖS TARNYBĄ

YPATUMAI

|[pic] |

|[pic] |

5.1. REIKALAVIMAI IR TVARKA STOJANT Į KARJEROS VALSTYBĖS TARNAUTOJO

PAREIGAS

Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui ir turintis galimybę šio Įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti teisę į karjerą valstybės tarnyboje.

1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama:

1) konkurso būdu;

2) be konkurso.

2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pokalbio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui netaikomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą, išskyrus kitų įstatymų nustatytus atvejus.

3. Be konkurso į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimami šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys. Jeigu tokių asmenų yra du ir daugiau, jie egzaminuojami žodžiu (pokalbis).

4. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar kolegiali valstybės ar savivaldybėsinstitucija (toliau – valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo)gali skelbti konkursą dėl priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu informaciją apie atsilaisvinusias karjeros valstybės tarnautojo pareigas pateikė valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir per 7 darbo dienas nuo pateikimo dienos negavo iš jos informacijos apie šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis. Šie asmenys turi būti priimti, jei atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus.

Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priima:

1) Seimo kanceliarijoje – Seimo kancleris;

2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas;

3) Respublikos Prezidento kanceliarijoje – kancleris;

4) Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių teisme – Vyriausybė;

5)valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų institucijų ir įstaigų vadovai;

6) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukščiausiajame

Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas;

7) kituose teismuose – teismo pirmininkas.

5.2. PRIĖMIMAS Į POLITINIO PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui.

Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu.

1) Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus– Seimo Pirmininkas, Seimo

Pirmininko pavaduotojai ar jų įgalioti asmenys;

2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;

3) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus– Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;

4) ministerijoje – ministras;

5) savivaldybės institucijose – savivaldybės taryba,meras.

5.3. REIKALAVIMAI ASMENIMS, NORINTIEMS TAPTI ĮSTAIGŲ VADOVAIS

Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, konkurso būdu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai.

1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama konkurso būdu ar įstatymų nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į įstaigos vadovo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pokalbio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Į įstaigų vadovų pareigas priima:

1) Seimui atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymų įgaliotos institucijos ir asmenys;

2) Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį – Respublikos

Prezidentas;

3) Vyriausybės atstovą, apskrities viršininką ir apskrities viršininko pavaduotoją– Vyriausybė;

4) valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;

5) savivaldybės administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją) ir savivaldybės kontrolierių – savivaldybės taryba.

5.4 Reikalavimai, norint būti pakaitiniu valstybės tarnautoju

Pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimovalstybės tarnautoją.

1. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas be konkurso.

2. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimovalstybės tarnautojo pareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimovalstybės tarnautojas, bet ne ilgiau kaip trejus metus arba ne ilgiau, negu įstatymuose nustatyta negalinčio eiti šio

Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų valstybės tarnautojo kadencija .

6. Valstybės tarnautojų priesaika

Asmuo tapęs valstybės tarnautoju prisiekia Lietuvos Respublikai pagal kiekvienos tarnybos nustatytą priesaikos tekstą ir po priesaikos tekstu pasirašo.

Išvados

Išanalizavę priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimus ir tvarką, mes supratome, kad kad norint tapti valstybės tarnautoju reikia įveikti įvairius konkursus, išlaikyti egzaminus, reikalavimai pakankamai dideli.

Asmenims, kurie nori būti valstybės tarnautojais, ar tai karjeros, ar tai įstaigų vadovais, ar pakaitiniais, ar politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojais, taikomi panašūs bendrieji reikalavimai ir tvarka. Asmenims, norintiems tapti statutiniais valstybės tarnautojais,diplomatais skiriasi priėmimo reikalavimai ir tvarka. Jiems taikomas ne „Valstybės tarnybos įstatymas“, o „Vidaus tarnybos statutas bei Diplomatinės tarnybos įstatymas“, kadangi priimant šiuos asmenis į valstybės tarnybą taikomi specialieji reikalavimai ir tvarka.

Pagrindinis mūsų tikslas – turėti profesionalią ir veiksmingą valstybės tarnybą, teikiančią visuomenei kvalifikuotas paslaugas laiku.

Jeigu paanalizuotūme geriausią ir pažangiausią Europos Sąjungos ir kaimyninių šalių patirtį, mes suprastūme, kad būtina skatinti valstybės tarnautojus siekti karjeros, leisti jiems mokytis, daugiau uždirbti ir taip sudaryti sąlygas išlaikyti gabius specialistus tarnyboje. Dabar galiojantis

Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad valstybės tarnautojais nėra laikomi asmenys, teikiantys viešąsias paslaugas. Jie nėra valstybės tarnautojai, jie tik gauna atlyginimą iš valstybės biudžeto. Tokie žmonės dirba pagal darbo sutartis ir jiems taikomas ne Valstybės tarnybos įstatymas, o darbo kodeksas. Manau, jog norint pagerinti valstybės tarnautojų korpusą, sustiprinti mūsų administracinius gebėjimus, pirmiausia reikia sukurti tokią priėmimo į valstybės tarnybą sistemą, kuri garantuotų visų kandidatų vienodas galimybes ir leistų objektyviausiai pasirinkti tinkamiausius kandidatus į valstybės tarnybą.

Manau, kad reikėtų užtikrinti aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojų rengimą aukštosiose mokyklose, sudaryti sąlygas suformuoti profesionalių valstybės tarnautojų korpusą, kuris užtikrintų valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių darbo tęstinumą, politinį neutralumą, efektyvumą, viešumą, gerą teikiamų paslaugų kokybę ir atsakomybę už pačių priimtus sprendimus. Sukurti modernią, stabilią, profesionalią ir veiksmingą, valstybės tarnybą, atitinkančią Europos Sąjungos kriterijus pilietinės visuomenės vystymuisi. Kiekvienam valstybės tarnautojui būtų privaloma pasiekti atitinkamą kompiuterinio raštingumo lygį. Valstybės tarnautojų profesionalumo augimas, siekiant europietiško valdymo kokybės suteiks daugiau galimybių priimti efektyvius strateginius sprendimus, didinti visuomenės pasitikėjimą vykdomąja valdžia bei įgyvendinti narystės

Europos Sąjungoje tikslus.

Literatūra

1. Vansevičius S. „Valstybės ir teisės teorijos pagrindai“, Vilnius

2000.

2. Čiočys P. „Teisės pagrindai“, Vilnius 2001.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992 10 25

4. Valstybės tarnybos įstatymas, /Valstybės žinios 2002, Nr. 45-1708.

5. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d.

nutarimo Nr. 966 „Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo” pakeitimo, valstybės žinios, 2003 Nr. 112-

5006.

6. Valstybės tarnybos įstatymo 10 str. pakeitimo įstatymas, valstybės žinios, 2003 Nr. 112-4993.

7. Vidaus tarnybos statutas, /Valstybės žinios 2003 Nr. 42.

8. Diplomatinės tarnybos įstatymas,/ Valstybės žinios,1999, Nr. 7-140.

9. LR Darbo Kodeksas, Valstybės žinios 2002, Nr. 65-2569.

SANTRAUKA VOKIEČIŲ KALBA

Das Thema „Forderungen und Ordnung der Aufnahme zum öffentlichen

Dienst”

ist eine der aktuellsten Themen, da es der Entwicklungsgrund eines demokratischen

Staates ist. Das Ziel der Jahresarbeit ist die Aufnahme zum öffentlichen

Dienst zu

analysieren, welche Forderungen und Ordnung angewandt werden, wobei man zur

Arbeitsnahme als öffentlicher Beamte bewirbt.

Es werden gleiche Forderungen und Ordnung den Personen angewandt, die

öffentliche Beamten, oder Karrierebeamten, oder Behördenleiter, oder deren

Stellvertreter, oder öffentliche Beamten im Dienstleistungswesen werden möchten.

Forderungen und Ordnung fur Personen, die öffentliche Statutbeamten werden

möchten, sind ein wenig anders. Öffentliche Karrierebeamten wird eine der

Auswahlweisen-eine

Prüfung angewandt. Unser Hauptziel ist, ein professionelles und wirsames öffentliches Amt zu haben das der Gesellschaft qualifizierte Dienste rechtzcitig leistet.

Ich meine, dass man zum Vervollkommnung des Korps der öffentlichen

Beamten

und unserer Verwaltungsfähigkeiten vor allem solches Aufnahmesystem zum

öffentlichen Dienst schaffen soll, dass gleiche Möglichkeiten der Bewerbei

garantieren und die Gelegenheit zum objektivsten Wahl der Bewerber bieten

würde.