Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai ir tvarka

TURINYS

Įvadas

1. Kas yra valstybės tarnyba bei valstybės tarnautojas ? 4

2.
Bendrieji reikalavimai, taikomi asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą

5
3. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos būdai
5
3.1. Konkurso paskelbimas 5
3.2. Dokumentų priėmimas stojant į valstybės tarnybą
6
3.3. Konkurso komisijos sudarymas
7
3.4. Konkursas
8
4. Specialieji reikalavimai taikomi asmenims, stojantiems į valstybės
tarnybą 12
4.1. Reikalavimai norint tapti statutiniu valstybės tarnautoju.
12
4.2. Reikalavimai norint tapti diplomatu. 16
5. Atskirų rūšių valstybės tarnautojų priėmimo į valstybės tarnybą ypatumai

17
5.1. Reikalavimai ir tvarka stojant į karjeros valstybės tarnautojo
pareigas. 18
5.2. Priėmimo į politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas
reikalavimai ir tvarka. 19
5.3. Reikalavimai asmenis, norintiems tapti įstaigų vadovais. 20
5.4. Reikalavimai, norint būti pakaitiniu valstybės tarnautoju.
20
6. Valstybės tarnautojų priesaika 21
Išvados
Literatūra
Santrauka vokiečių kalba

ĮVADAS

Tema- „Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai ir tvarka“ yra viena
iš aktualesnių temų, kadangi demokratinės valstybės raidos pagrindas.
Lietuvos valstybės tarnyba pradėta teisiškai reglamentuoti 1995 metais,
priėmus Valdininkų įstatymą, kuris nustatė valdininkų pareigybių lygius, jų
teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat priėmimo į valstybės tarnybą ir
atleidimo tvarką. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos nuostatas sukurti
stabilią valstybės tarnybą, 1997 metais pradėtas rengti Valstybės tarnybos
įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 1999 m. liepos 30 d. ir
nustatė trijų metų įstatymo įgyvendinimo laikotarpį. Jis buvo taikomas
viešojo administravimo ir paslaugų valstybės tarnautojams. Šiuo metu
Lietuvoje yra 25 tūkst. Valstybės tarnautojų, kurie dirba 700 įstaigose.
Apie 30 tūkst. VValstybės tarnautojų dirba statutinėse organizacijose.
Pradedant centrinio administravimo institucijomis, vyriausybės įstaigomis,
jų teritoriniais padaliniais ir baigiant apskritimis bei savivaldybėmis,
visur Lietuvos piliečiai susiduria su valstybės tarnautojais.

Šio kursinio darbo tikslas- analizuoti kaip į valstybės tarnybą
priimami asmenys, kokie jiems taikomi reikalavimai bei tvarka, norint tapti
valstybės tarnautoju. Li

ietuvos Respublikos Konstitucija nustato esminius
valstybės tarnybos organizavimo bei funkcionavimo pagrindus, įtvirtina šias
pagrindines nuostatas: “ piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į
Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, 33 str. 1 d. “. 2002 04 23 d. yra
priimtas naujas Valstybės tarnybos įstatymas, nutarimas 2002 06 24 „Dėl
Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo”, 1998 12 29
„Diplomatinės tarnybos įstatymas“ bei 2003 04 29 d. „Vidaus tarnybos
statutas“. Vadovaujantis šiais minėtais įstatymais mes toliau kalbėsime
kokie bendrieji ir specialieji reikalavimai ir tvarka taikoma asmenims,
stojantiems į valstybės tarnybą. Bandysime analizuoti šių valstybės
tarnautojų : statutinių, diplomatinės tarnybos ir atskirų rūšiu valstybės
tanautojų priėmimo į valstybės tarnybą ypatumus. Be to prieš aptariant apie
visus reikalavimus bei tvarką, priimant į valstybės tarnybą, bandysime
paaiškinti dvi sąvokas- kas yra valstybės tarnyba bei valstybės
tarnautojas?

1. KAS YRA VALSTYBĖS TARNYBA BEI VALSTYBĖS

TARNAUTOJAS ?

Valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės
tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių
dėl valstybės tarnautojo vviešojo administravimo veiklos valstybės ar
savivaldybėsinstitucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės
valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą,
koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant,
paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą,
atliekant auditą, priimant irįgyvendinant teisės aktus, valstybės ir
savivaldybių institucijų ar įstaigųsprendimus viešojo administravimo
srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų
projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo
administravimo įgaliojimusnepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma. Tarnyba
valstybės įstaigose yra piliečių teisės į darbą įgyvendinimo forma. Ją
atlieka atitinkamos kategorijos tarnautojai profesionalai. Valstybės
tarnyba yr

ra teisės institutas, kurį sudaro teisės normos, nustatančios
valstybės tarnautojų teisinį statusą. Jis reglamentuoja įstojimo į tarnybą
ir jos atlikimo sąlygas bei tvarką, pareigas ir teises, skatinimo būdus ir
atsakomybę. Tai kompleksinis teisės institutas, apimantis administracinės,
darbo, finansų, civilinės teisės normas, reguliuojančias valstybės tarnybos
santykius. Terminas „valstybės tarnyba“ vartojamas siaurąja ir plačiąja
prasme. Plačiąja žodžio prasme valstybės tarnyba suprantama kaip
tarnautojo veikla bet kuriose valstybės organizacijose: valstybės valdžios
institucijose, valstybės įmonėse ir įstaigose. Siaurąja prasme valstybės
tarnyba – tarnautojo darbas tik įstatymu apibrėžtose valstybės
institucijose, nes ne visi asmenys, užimantys pareigas valstybės
institucijose, yra valstybės tarnautojai.

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, įgijęs šio ir kitų įstatymų
nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir
savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo
administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias
paslaugas visuomenei. Valstybės tarnautojas, įgijęs valstybės tarnybos
įstatymo ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą tampa
teisinio santykio subjektu, nes jis turi konkrečias teises ir pareigas. Jis
gali reikalauti, kad kiti asmenys teisės turėtojo atžvilgiu susilaikytų nuo
tam tikrų veiksmų arba vykdytų jo naudai pozityvią pareigą, taip pat gali
kreiptis į kompetetingą valstybės instituciją, kad ši pasinaudodama
valstybės prievarta, priverstų antrąją santykio šalį įvykdyti pareigą,
kurią ši privalo atlikti subjektinės teisės turėtojui pagal įstatymą.
Tarnautojo teisinio statuso ir pačios sąvokos pagrindas yra pareigybė ir
asmens teisinė padėtis turi ją atitikti. Pareigybė apibūdina atliekamo
darbo pobūdį, tarnautojo teises ir pareigas, jo atsakomybę, profesinio
pasirengimo re
eikalavimus. Dabar Vakarų šalyse pastebima tendencija pereiti
nuo pareigų ėjimo sistemos prie kadrinės tarnybos. Esant tokiai sistemai
tarnautojai stabilesni ir rečiau keičiami. Tarnyba gaunama konkurso tvarka
arba tiesiog paskiriant, vyrauja konkursas, nes parenkami tinkamiausi
žmonės ir pašalinamas protekcionizmas.

2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI, TAIKOMI

ASMENIMS STOJANTIEMS Į VALSTYBĖS TARNYBĄ

1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti
šiuos bendruosius reikalavimus:

1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;

2) mokėti lietuvių kalbą;

3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 62 metų ir 6
mėnesių;

4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną
išsilavinimą.

2. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 62 metų ir 6 mėnesių netaikomas
politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams.

3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo ar
nusikaltimo valstybės tarnybai padarymo ir turintis neišnykusį ar
nepanaikintą teistumą;

2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;

3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais
susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję
tiesioginio pavaldumo santykiais;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;

5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;

6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.

4.Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi
atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.

5.Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Valstybės
tarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės patvirtinta tvarka.

3. PRETENTENDŲ Į VALSTYBĖS TARNYBĄ ATRANKOS BŪDAI

3.1. KONKURSO PASKELBIMAS 

Valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo gali skelbti
konkursą karjeros valstybės tarnautojo pareigoms per 30 kalendorinių dienų
po to, kaiValstybės tarnautojų registro du
uomenų bazėje Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintų Valstybės tarnautojų registro nuostatų nustatyta
tvarka įrašęs ir raštu pateikęs valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas
atliekančiai įstaigai (toliau vadinama – valstybės tarnybos tvarkymo
įstaiga) informaciją apie atsilaisvinusias karjeros valstybės tarnautojo
pareigas (nurodydamas pareigybės pavadinimą, lygį, kategoriją ir
pateikdamas pareigybės aprašymą) per 7 darbo dienas nuo šios informacijos
įrašymo Valstybės tarnautojų registro duomenų bazėjedienos negavo iš šios
įstaigos informacijos apie tai, kad yra asmuo (asmenų), kuris (kurie) pagal
Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatas gali būti
priimtas (priimti) į karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso
(toliau vadinama – asmuo, atitinkantis pareigybės aprašyme nustatytus
reikalavimus).“ Apie konkursą įstaigos vadovo ar karjeros valstybės
tarnautojo pareigoms skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“. Papildomai apie konkursą gali būti skelbiama pasirinktame
šalies dienraštyje. Valstybės institucijos ir įstaigos, turinčios
teritorinių padalinių, taip pat savivaldybės įstaigos apie konkursą gali
skelbti ir vietos spaudoje.“.

3.2. DOKUMENTŲ PRIĖMIMAS STOJANT Į VALSTYBĖS TARNYBĄ

1. Pretendentas privalo pateikti:

1.1. prašymą leisti dalyvauti konkurse ;

1.2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išsilavinimą
patvirtinantį dokumentą, pilietybę ir amžių patvirtinantį dokumentą,
valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (jeigu toks yra) ir šių
dokumentų kopijas;

1.3. gyvenimo aprašymą;

1.4. užpildytą pretendento anketą . Pretendento anketa gali būti
pildoma vietoje, pateikus prašymą asmeniškai, arba siunčiama registruotu
laišku kartu su prašymu.

2. Pretendentaigali pateikti dokumentus konkursą organizuojančios
įstaigos už personalo tvarkymą atsakingam asmeniui ar už personalo tvarkymą
atsakingam padaliniui (toliau vadinama – personalo tarnyba) asmeniškai arba
siųsti registruotu laišku.

3. Jeigu pretendentai pateikia dokumentus asmeniškai, dokumentų
originalus, sutikrinusi su pateiktomis kopijomis, personalo tarnyba grąžina
pretendentui dokumentų priėmimo metu.

4. Jeigu dokumentai siunčiami konkursą organizuojančiai įstaigai
registruotu laišku, pateikiamos reikalingų dokumentų notaro patvirtintos
kopijos.

5. Dokumentai registruojami pretendentų prašymų ir kitų pateiktų
dokumentų registravimo žurnale.

6. Personalo tarnyba, gavusi dokumentus, juos patikrina ir pretendento
anketoje pažymi, ar pretendentas atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 9
straipsnio 1 dalies bendruosius reikalavimus (toliau vadinama – bendrieji
reikalavimai) ir specialiuosius reikalavimus pagal pretendento pateiktų
dokumentų duomenis.

7. Jeigu pretendentas neatitinka nurodytų reikalavimų, jam per 5
darbo dienas išsiunčiamas pranešimas apie tai, kad jam neleidžiama
dalyvauti konkurse (pretendentų prašymai, anketos ir dokumentų kopijos
negrąžinami). Jeigu pretendentas atitinka šiuos reikalavimus, jam
išsiunčiamas pranešimas apie konkurso datą, laiką ir vietą.

8. Pretendentas, pateikdamas dokumentus asmeniškai, su tam tikra
informacija gali būti supažindintas konkursą organizuojančioje įstaigoje
pasirašytinai (pasirašoma ant pranešimo).

9. Pretendentų dokumentai priimami 14 kalendorinių dienų nuo konkurso
paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos,
įskaitant konkurso paskelbimo dieną.

3.3 KONKURSO KOMISIJOS SUDARYMAS

Komisija sudaroma Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnyje nurodytų
asmenų įsakymu. Kai į valstybės tarnautojo pareigas priima Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, komisija sudaroma Lietuvos Respublikos Ministro
Pirmininko potvarkiu. Komisiją turi sudaryti nuo 5 iki 7 narių. Valstybės
politikas, išskyrus kai kuriuos „Dėl priėmimo į valstybės tarnautojo
pareigas tvarkos pakeitimo įstatyme“ (toliau vadinama- šios tvarkos) 24
punkte nurodytus atvejus, negali būti komisijos nariu.Valstybės tarnybos
tvarkymo įstaigos vadovo sprendimu komisijos darbe stebėtojo teisėmis gali
dalyvauti valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos valstybės tarnautojas.
Stebėtojo teisėmis komisijos darbe dalyvaujantis asmuo turi teisę
susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su konkurso organizavimu,
taip pat reikšti komisijos nariams ir sekretoriui rekomendacinio pobūdžio
pastabas dėl šios tvarkos laikymosi. Šis valstybės tarnautojas ne vėliau
kaip po 2 darbo dienų nuo konkurso pabaigos konkursą organizavusiai
įstaigai pateikia rašytinę išvadą apie šios tvarkos laikymąsi konkurso
metu. Nurodytoji išvada pridedama prie pretendentų į valstybės tarnautojo
pareigas konkurso protokolo.

Į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančios
įstaigos personalo tarnybos vadovas arba kitas personalo tarnybos valstybės
tarnautojas ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jį
pavaduojantis valstybės tarnautojas). Jeigu rengiamas konkursas įstaigos
vadovo pareigoms, į komisijos narių sąrašą turi būti įtrauktas valstybės
tarnautoją į pareigas skiriantis asmuo arba jo įgaliotas valstybės
tarnautojas ir konkursą organizuojančios įstaigos personalo tarnybos
vadovas. Krašto apsaugos sistemoje šie asmenys gali būti profesinės karo
tarnybos kariai. Organizuojant konkursą įstaigų vadovų, ministerijos
valstybės sekretoriaus pareigoms, komisijos pirmininkas gali būti valstybės
politikas. Komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Kai konkurso
komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos
narys, ši komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė
komisijos narių. Kai konkurso komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali
dalyvauti jos pirmininkas, šią komisiją sudaręs asmuo raštu paveda kitam
konkurso komisijos nariui atlikti komisijos pirmininko funkcijas.Jeigu
paaiškėja, kad komisijos narys yra pretendento sutuoktinis, artimas
giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių
aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl šio asmens nešališkumo, komisijos
narys turi nusišalinti.“. Kai pretendentai laiko egzaminą raštu, egzamino
patalpoje turi būti ne mažiau kaip du komisijos nariai arba vienas
komisijos narys ir komisijos sekretorius. Kai tikrinamas testas arba
pretendentai laiko egzaminą žodžiu, turi dalyvauti visi komisijos nariai,
išskyrus komisijos narius, kurie komisijos darbe nedalyvauja dėl svarbių
priežasčių.

3.4 KONKURSAS

Konkursas įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, ministerijos valstybės
sekretorių, ministerijos sekretorių, įstaigų struktūrinių padalinių vadovų
ir jų pavaduotojų pareigoms vykdomas penktadieniais. Konkursas kitoms
valstybės tarnautojų pareigoms vykdomas pirmadieniais ir trečiadieniais.
Konkursas pradedamas nuo egzamino raštu. Pretendentas, laikydamas egzaminą
raštu, sprendžia testą. Pretendentui suteikiamas šifras, susidedantis iš 6
ženklų – 3 raidžių ir 3 skaitmenų. Šifro korteles pretendentai traukia
burtais. Šifro kortelių turi būti daugiau negu pretendentų. Šifro kortelę
pretendentai turi saugoti visą konkurso laiką (išskyrus šios tvarkos 48
punkte nurodytą atvejį) ir grąžinti komisijos sekretoriui tik po to, kai
egzamino žodžiu vertinimo balai įrašomi konkurso protokolo egzamino žodžiu
vertinimo suvestinėje lentelėje. Už pretendentui suteikto šifro
konfidencialumo išsaugojimą atsako pretendentas. Neužtikrinęs suteikto
šifro konfidencialumo pretendentas komisijos pirmininko sprendimu gali būti
pašalintas iš konkurso.Testui spręsti pretendentai aprūpinami vienodomis
rašymo priemonėmis. Pretendentas kiekvieno testo lapo viršutiniame
dešiniajame kampe rašo suteiktą šifrą. Testą sudaro 100 klausimų ir po 3
atsakymus į kiekvieną klausimą. Iš 3 atsakymų vienas yra teisingas.
Atsakydamas į klausimą, pretendentas pažymi vieną iš atsakymų, kuris, jo
manymu, yra teisingas. Nuo 30 iki 50 testo klausimų, sudaromų iš teisės
aktų, susijusių su pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijomis,
parengia konkursą organizuojanti įstaiga. Šių teisės aktų sąrašas
pretendentams pateikiamas priimant jų dokumentus, kartu pretendentams
nurodoma, kiek testo klausimų parengs konkursą organizuojanti įstaiga. Šios
tvarkos 12 punkte nurodytu atveju ši informacija pretendentui siunčiama
paštu.

70 testo klausimų, sudarytų iš įstatymų ir kitų teisės aktų, nurodytų
šios tvarkos 5 priede (toliau vadinama – skelbiami testo klausimai),
skelbiami kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 9 valandą
Valstybės tarnautojų registro tvarkymo kompiuterinėje programoje atskiru
pranešimu, taip pat Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje
www.vrm.lt. Nesant kompiuterinio ryšio ir konkursą organizuojančios
įstaigos prašymu, valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga šiuos klausimus
pateikia nurodytu faksu. Nurodyti testo klausimai išimami 10 valandą.

Komisijos sekretorius, gavęs skelbiamus testo klausimus, išspausdina
(padaugina) reikiamą jų egzempliorių skaičių (tiek, kiek yra pretendentų)
ir išdalija pretendentams. Atsižvelgiant į testo klausimų, kuriuos parengė
konkursą organizuojanti įstaiga, skaičių, pretendentams pateikiama nuo 50
iki 70 skelbiamų testo klausimų. Komisijos sekretorius kartu su skelbiamais
testo klausimais pretendentams išdalija testo klausimus, kuriuos parengė
konkursą organizuojanti įstaiga. Pretendentams pateikiami vienodi testo
klausimai. Turi būti užtikrintas konkursą organizuojančios įstaigos
parengtų testo klausimų konfidencialumas.

Testas pradedamas spręsti ne vėliau kaip 9 valandą 30 minučių. Testui
spręsti skiriama 1 valanda 30 minučių. Teisingi atsakymai į skelbiamus
testo klausimus pateikiami Valstybės tarnautojų registro tvarkymo
kompiuterinėje programoje atskiru pranešimu, taip pat Vidaus reikalų
ministerijos interneto puslapyje www.vrm.lt (arba šios tvarkos 41 punkto
antrojoje pastraipoje nurodytu atveju – faksu) pirmadieniais,
trečiadieniais ir penktadieniais 11 valandą ir išimami 12 valandą.
Pasibaigus testui spręsti skirtam laikui, komisijos sekretorius surenka
išspręstus testus. Testai tikrinami dalyvaujant pretendentams. Klaidingi
atsakymai pažymimi kita spalva, negu testo atsakymus žymėjo pretendentai.
Testo atsakymai vertinami balais pagal testo atsakymų įvertinimo lentelę
(šios tvarkos 6 priedas). Komisijos sekretorius testo vertinimo rezultatus
įrašo konkurso protokolo egzamino raštu vertinimo lentelėje. Išspręsti
testai pridedami prie protokolo. Komisijos sekretorius perskaito šifrus,
kuriais pažymėti testai įvertinti mažiau kaip 6 balais. Pretendentai, kurių
šifrą komisijos sekretorius perskaito, prisistato, pasakydami vardą ir
pavardę, ir grąžina šifro kortelę. Komisijos sekretorius konkurso protokolo
egzamino raštu vertinimo lentelėje įrašo prisistačiusiųjų pretendentų
vardus ir pavardes. Nurodyti pretendentai pasirašo egzamino raštu vertinimo
lentelės skiltyje šalia savo vardo ir pavardės. Komisijos pirmininkas,
dalyvaujant pretendentams, perskaito visų pretendentų egzamino raštu
rezultatus, nurodydamas, kokiu balu buvo įvertinti atitinkamais šifrais
pažymėti testai. Egzaminą žodžiu turi teisę laikyti tie pretendentai, kurie
per egzaminą raštu surinko 6 ir daugiau balų. Per egzaminą žodžiu
kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems
pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės
tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas
funkcijas. Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymus
patikslinantys klausimai.Pretendentai egzaminuojamižodžiu individualiai,
kitiems pretendentams nedalyvaujant. Pretendentų eiliškumas per egzaminą
žodžiu nustatomas pagal abėcėlę. Kiekvienas komisijos narys pretendentų
žinias per egzaminą žodžiu vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų.
Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę
kiekvieno pretendento žinias, komisijos nariai pildo pretendentų į
valstybės tarnautojo pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo
lentelę (toliau vadinama – egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelė)
(šios tvarkos 3 priedas).

Pasibaigus egzaminui žodžiu, sukviečiami visi pretendentai. Jiems
dalyvaujant, komisijos nariai užpildytas ir pasirašytas egzamino žodžiu
individualaus vertinimo lenteles įteikia komisijos sekretoriui. Šis visų
komisijos narių pretendentams skirtus balus įrašo konkurso protokolo
egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje, o komisijos narių
užpildytos ir pasirašytos egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelės
pridedamos prie konkurso protokolo. Kiekvienam pretendentui skirti balai
susumuojami ir dalijami iš dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus.
Komisijos sekretorius įrašo gautą balų vidurkį atitinkamoje egzamino žodžiu
vertinimo suvestinės lentelės skiltyje ir pasirašo šią lentelę. Komisijos
sekretorius, pagal šios tvarkos 52 punktą egzamino žodžiu rezultatus įrašęs
egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje, perskaito egzaminą žodžiu
laikiusių pretendentų šifrus. Pretendentas, kurio šifrą komisijos
sekretorius perskaito, prisistato, pasakydamas vardą ir pavardę, ir grąžina
šifro kortelę. Komisijos sekretorius konkurso protokolo egzamino raštu
vertinimo lentelėje įrašo prisistačiusiųjų pretendentų vardus ir pavardes.
Nurodyti pretendentai pasirašo egzamino raštu vertinimo lentelės skiltyje
šalia savo pavardės. Komisijos sekretorius, konkurso protokolo pretendentų
egzamino žodžiu ir raštu vertinimo balais suvestinėje lentelėje įrašęs
pretendentų egzamino raštu ir žodžiu balus ir juos susumavęs, visą
vertinimo medžiagą perduoda komisijos pirmininkui. Komisijos pirmininkas
pretendentams perskaito egzamino žodžiu rezultatus ir paskelbia kiekvieno
pretendento bendrą gautų balų sumą. Išlaikiusiais egzaminą pripažįstami
pretendentai, surinkę daugiau kaip 12 balų. Konkursą laimi daugiausia balų
surinkęs pretendentas. Konkurso protokolą pasirašo visi komisijos darbe
dalyvavę komisijos nariai ir komisijos sekretorius. Su konkurso rezultatais
egzaminą žodžiu laikę pretendentai supažindinami pasirašytinai. Konkursas
laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo nors vienas pretendentas ir jis
surinko daugiau kaip 12 balų.

Konkursui neįvykus per 30 kalendorinių dienų nuo paskutinės dokumentų
priėmimo dienos, valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo gali
skelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, pagal šios tvarkos 6
punkto reikalavimus iš naujo informavęs valstybės tarnybos tvarkymo įstaigą
apie laisvą karjeros valstybės tarnautojo pareigybę. Pretendentas po
konkurso rezultatų paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokolu
ir savo išspręstu testu. Pretendento vardas ir pavardėužpildoma
pretendentui prisistačius.

Visiems asmenims dalyvaujanties konkurse valstybės tarnautojo
pareigoms užimti privalu būti susipažinusiems su šiais įstatymais bei
teisės aktais, kadangi iš jų yra sudaromi egzaminui raštu testo klausimai:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija.

2. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas.

3. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.

4. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.

5. Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo
įstatymas.

6. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir
įsigaliojimo tvarkos įstatymas.

7. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo
tvarkos įstatymas.

8. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas.

9. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir
savivaldybių įstaigų įstatymas.

10. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros
įstatymas.

11. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų
ribų įstatymas.

12. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

13. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

14. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo
valstybinėje tarnyboje įstatymas.

15. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.

16. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, patvirtintos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

17. Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos
archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio
direktoriaus įsakymu.

Papildomai asmenims, dalyvaujantiems konkurse įstaigų vadovų ir jų
pavaduotojų, ministerijos valstybės sekretorių, ministerijos sekretorių,
įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigoms užimti:

18. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas.

19. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas.

20. Lietuvos Respublikos Seimo statutas.

21. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas.

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas, patvirtintas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

Papildomai asmenims, dalyvaujantiems konkurse įstaigų vadovų, jų
pavaduotojų, ministerijos valstybės sekretorių, ministerijos sekretorių
pareigoms:

24. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas.

25. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas.

26. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.

27. Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas.

28. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas.

29. Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimu.

4. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI TAIKOMI ASMENIS, STOJANTIEMS Į VASLTYBĖS

TARNYBĄ

4.1. REIKALAVIMAI NORINT TAPTI STATUTINIU VASLTYBĖS TARNAUTOJU

Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio
tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės
tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą,
tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias
sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimusjam nepavaldžių
asmenų atžvilgiu.

Pretenduojantis į vidaus tarnybą, kurią sudaro šio vidaus reikalų
centrinės įstaigos: 1) Policijos departamentas , 2) Valstybė sienos
tarnyba, 3) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 4)
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, 5) Vadovybės apsaugos departamentas,
asmuo turi:

1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą;

2) būti nepriekaištingos reputacijos, sukakęs ne mažiau kaip 18 metų
ir ne daugiau kaip 30 metų (asmuo, turintis aukštąjį universitetinį arba
aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą – ne daugiau kaip 35 metus).

3) turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą;

4) būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus
tarnyboje .

5) būti tokio bendro fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas
vidaus tarnyboje.

6) būti baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą mokymo
įstaigą arba vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo
kursus. Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių
įstaigų vadovai gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims,
pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose.
Papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir
praktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu
tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Vidaus
reikalų įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į vidaus reikalų įstaigų poreikius
ir gavęs vidaus reikalų ministro sutikimą, turi teisę priimti į vidaus
tarnybą asmenis, kurių amžius viršija 35 metus.

Asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo
įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo
kursuose, turi kreiptis į vidaus reikalų įstaigą (išskyrus vidaus reikalų
profesinio mokymo įstaigą), o pageidaudamas mokytis kitoje mokymo įstaigoje
– kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir gauti siuntimą į vidaus reikalų
profesinio mokymo įstaigą ar kitą mokymo įstaigą. Asmuo privalo pateikti
vidaus reikalų įstaigos ar Vidaus reikalų ministerijos, į kurią jis
kreipiasi dėl siuntimo, personalo tarnybai ar valstybės tarnautojui
(pareigūnui), atliekančiam personalo tvarkymo funkcijas, anketinius ir
biografinius duomenis apie save, duomenis apie savo gyvenamąją aplinką,
siekio tarnauti motyvaciją ir lūkesčius. Asmuo, pageidaujantis mokytis
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus reikalų profesinio
mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje mokymo įstaigoje, turi
būti tikrinamas: centrinės medicinos ekspertizės komisijoje, kuri patikrina
sveikatą ir pateikia išvadą dėl asmens sveikatos būklės ir psichologinio
tinkamumo vidaus tarnybai, tai pat vidaus reikalų ministro nustatyta
tvarka asmuo tikrinamas pagal vidaus reikalų įstaigų įskaitas (esant
būtinybei – pagal kitų operatyvinės veiklos subjektų įskaitas), tikrinamas
bendras fizinis pasirengimas atrankos metu. Nustačius, kad asmuo,
pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje
mokymo įstaigoje, atitinka nustatytus reikalavimus ir nėra draudžiančių
aplinkybių, vidaus reikalų įstaiga išduoda šiam asmeniui siuntimą į vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigą, o Vidaus reikalų ministerija išduoda
siuntimą į kitą mokymo įstaigą:

1) asmeniui, turinčiam ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą – siuntimą

dalyvauti atrankoje į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą;

2) asmeniui, turinčiam aukštąjį universitetinį arba aukštąjį
neuniversitetinį išsilavinimą – siuntimą į įvadinio mokymo kursus vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigoje;

3) asmeniui, pageidaujančiam mokytis kitoje mokymo įstaigoje – siuntimą

stoti į kitą mokymo įstaigą.

6. Asmenims siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio

mokymo įstaigoje ar į kitą mokymo įstaigą išduodami atrankos būdu.

Į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą gali būti priimti asmenys,

pateikę vidaus reikalų įstaigos siuntimą į tą vidaus reikalų profesinio

mokymo įstaigą. Taip pat į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą šios

įstaigos vadovo įsakymu priimami ir įrašomi į šios įstaigos kursantų

sąrašus asmenys:

1) laimėję vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vykdomą atranką į

šią įstaigą ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį;

2) turintys ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį arba jam prilygintą

išsilavinimą, nusiųsti į atranką į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų

profesinio mokymo įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį.

3. Asmenų priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas tvarką

nustato vidaus reikalų ministras.

4. Į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį,

jei jis neatitinka nustatytų reikalavimų ir yra nustatytos draudžiančios

aplinkybės.

5. Kursanto tinkamumą tarnybai vertina vidaus reikalų profesinio mokymo

įstaigos, kurioje atliekamas kursanto profesinis ar įvadinis mokymas,

atestavimo komisija. Kursanto tinkamumas tarnybai turi būti įvertintas ne

vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki to kursanto profesinio ar įvadinio

mokymo laikotarpio pabaigos.

Asmenys, stojantys į vidaus tarnybą pasirašo sutartį, kuri yra trišalis

Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos

ar kitos mokymo įstaigos bei vidaus reikalų centrinės įstaigos rašytinis

susitarimas.

Privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra:

1) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu
atranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą – šio asmens
įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne
mažiau kaip 5 metus, o jei jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio
mokymo įstaigos ar atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo
kaltės anksčiau – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas
su jo mokymu susijusias išlaidas;

2) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, nusiųstu į
įvadinio mokymo kursus – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus
mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus, o jei jis bus
pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar atleistas iš
vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau – atlyginti
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias
išlaidas. Asmeniui, baigusiam vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą,
įvadinio mokymo kursus ar kitą mokymo įstaigą, teisės aktų nustatyta tvarka
išduodamas atitinkamas baigimo dokumentas ir atsižvelgiant į jo įgytą
profesiją vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos mokymo
įstaigos vadovo įsakymu asmuo siunčiamas į vidaus reikalų centrinę įstaigą,
su kuria buvo sudaręs trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, kurios
vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas ne
vėliau kaip per 5 darbo dienas po vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos
vadovo įsakymo dėl kursanto siuntimo priėmimo privalo savo įsakymu paskirti
asmenį į pareigas konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje. Su įsakymu dėl
paskyrimo į pareigas asmuo supažindinamas pasirašytinai. Asmenys, paskirti
į pareigas ir prisiekę, įgyja pareigūno statusą. Jei paskirtas į pareigas
asmuo atsisako prisiekti arba prisiekia su išlyga, įsakymas dėl jo
paskyrimo į pareigas panaikinamas ir asmuo nelaikomas priimtu į vidaus
tarnybą.

Priimti į vidaus tarnybą draudžiama:

1) esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad asmuo

netinkamas vidaus tarnybai dėl sveikatos;

2) jeigu asmuo buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo

išnykimo ar panaikinimo, taip pat jei asmuo nuteistas už neatsargų

nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba

nepanaikintas;

3) jeigu asmuo anksčiau dirbo Statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju,

notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo

atleistas atitinkamai už pareigūno vardo diskreditavimą, teisėjo vardą

žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus,

prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos bei profesinės

veiklos pažeidimus ar kario vardą žeminančius arba krašto apsaugos

sistemos institucijas diskredituojančius teisės pažeidimus;

4) jeigu asmuo buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį
nusižengimą ir jei nuo šio atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo
5 metai;

5) jeigu asmuo skiriamas į pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje
eina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens
artimasis giminaitis ar asmuo, su juo susijęs svainystės ryšiais, jeigu jie
pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;

6) asmenį, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos
organizacijos narys;

7) jei yra aplinkybių, kurios draudžia būti vidaus tarnybos pareigūnu.
Jeigu nustatyta, kad yra kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių
duomenų, dėl asmens tinkamumo tarnybai sprendžia vidaus reikalų centrinės
įstaigos vadovas.

4.2. REIKALAVIMAI NORINT TAPTI DIPLOMATU

Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba yra valstybės tarnybos dalis,

kuri per Lietuvos
Respublikos diplomatinės tarnybos institucijas įgyvendina ir vykdo
Respublikos Prezidento,
Seimo ir Vyriausybės nustatytą užsienio politiką. Diplomatas yra
diplomatinį rangą turintis
Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartį
ar terminuotą
Diplomato tarnybos sutartį.

Diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau vadina- šio įstatymo) 18 str.
numato šiuos reikalavimus asmeniui, priimam į Lietuvos respublikos
diplomatinę tarnybą:

1. Asmenys, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus bei
asmenis, nurodytus šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje, į Lietuvos
Respublikos diplomatinę tarnybą priimami viešo konkurso būdu. Konkurso
nuostatus tvirtina užsienio reikalų ministras.

2. Diplomatu gali tapti tik nepriekaištingo elgesio, mokantis
valstybinę kalbą ir tinkamos sveikatos Lietuvos Respublikos pilietis,
turintis aukštąjį išsilavinimą ir mokantis ne mažiau kaip dvi užsienio
kalbas bei atitinkantis užsienio reikalų ministro patvirtintoje tarnybinėje
instrukcijoje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

3. Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje negali dirbti asmenys,
teisti už sunkius nusikaltimus ir nusikaltimus valstybės tarnybai.

Jeigu asmuo atitinka šias minėtas sąlygasir laimi konkursą, su juo
sudaroma sudaroma terminuota 1 metų darbo sutartis dėl darbo Užsienio
reikalų ministerijoje. Per šį 1 metų parengiamąjį laikotarpį galutinai
įvertinama, ar asmuo tinka Lietuvos Respublikos diplomatinei tarnybai.

2. Parengiamojo laikotarpio trukmę užsienio reikalų ministras gali
sutrumpinti iki 3 mėnesių.

3. Likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki parengiamojo laikotarpio
pabaigos, užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacijos
komisijos rekomendacijas, šio įstatymo nustatyta tvarka nusprendžiaasmenį
priimti į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą ir suteikti diplomatinį
rangą arba raštu praneša, kad atsisakoma priimti jį į Lietuvos Respublikos
diplomatinę tarnybą.

4. Priimant asmenį į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą arba
atsisakius jį priimti į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, šio
straipsnio 1 dalyje nurodyta terminuota 1 metų darbo sutartis dėl darbo
Užsienio reikalų ministerijoje nutraukiama pagal Lietuvos Respublikos darbo
sutarties įstatymo 26 straipsnio 2 punktą. 

1. Asmuo tampa diplomatu ir pradeda darbą Lietuvos Respublikos
diplomatinėje tarnyboje, kai:

1) pasibaigus parengiamajam laikotarpiui, gauna pirmą diplomatinį
rangą šio įstatymo 42 straipsnyje ir 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta
tvarka; ir

2) prisiekia šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka; ir

3) sudaro diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 22 straipsnyje
nustatyta tvarka.

2. Asmuo tampa diplomatu ir pradeda laikiną darbą Lietuvos Respublikos
diplomatinėje tarnyboje, kai:

1) gauna diplomatinį rangą šio įstatymo 42 straipsnyje ir 43
straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; ir

2) prisiekia šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka; ir

3) sudaro terminuotą diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 23
straipsnyje nustatyta tvarka.

Su priimamu į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą asmeniu
sudaroma diplomato tarnybos sutartis. Taip pat gali būti sudaryta ir
terminuota diplomato tarnybos sutartis.

5. ATSKIRŲ RŪŠIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PRIĖMIMO Į VALSTYBĖS TARNYBĄ

YPATUMAI
|[pic] |
|[pic] |

 

5.1. REIKALAVIMAI IR TVARKA STOJANT Į KARJEROS VALSTYBĖS TARNAUTOJO

PAREIGAS

Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į
pareigas neterminuotam laikui ir turintis galimybę šio Įstatymo nustatyta
tvarka įgyvendinti teisę į karjerą valstybės tarnyboje.

1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama:

1) konkurso būdu;

2) be konkurso.

2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į karjeros valstybės tarnautojo
pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pokalbio metu
patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės
aprašyme nustatytas funkcijas. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas
priimamam asmeniui netaikomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą,
išskyrus kitų įstatymų nustatytus atvejus.

3. Be konkurso į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali
būti priimami šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys. Jeigu
tokių asmenų yra du ir daugiau, jie egzaminuojami žodžiu (pokalbis).

4. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar kolegiali
valstybės ar savivaldybėsinstitucija (toliau – valstybės tarnautoją į
pareigas priimantis asmuo)gali skelbti konkursą dėl priėmimo į karjeros
valstybės tarnautojo pareigas, jeigu informaciją apie atsilaisvinusias
karjeros valstybės tarnautojo pareigas pateikė valstybės tarnybos tvarkymo
funkcijas atliekančiai įstaigai ir per 7 darbo dienas nuo pateikimo dienos
negavo iš jos informacijos apie šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje
nurodytus asmenis. Šie asmenys turi būti priimti, jei atitinka pareigybės
aprašyme nustatytus reikalavimus.

Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priima:

1) Seimo kanceliarijoje – Seimo kancleris;
2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas;
3) Respublikos Prezidento kanceliarijoje – kancleris;
4) Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių teisme – Vyriausybė;
5)valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų institucijų ir
įstaigų vadovai;
6) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukščiausiajame
Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – teismo kancleris,
o teismo kanclerį – teismo pirmininkas;
7) kituose teismuose – teismo pirmininkas.

5.2. PRIĖMIMAS Į POLITINIO PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės
tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar
kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui.

Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas

priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės

institucijos pasirinkimu.

1) Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojų politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus– Seimo Pirmininkas, Seimo
Pirmininko pavaduotojai ar jų įgalioti asmenys;

2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas ar
jo įgaliotas asmuo;

3) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojus– Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;

4) ministerijoje – ministras;

5) savivaldybės institucijose – savivaldybės taryba,meras.

5.3. REIKALAVIMAI ASMENIMS, NORINTIEMS TAPTI ĮSTAIGŲ VADOVAIS

Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, konkurso būdu ar politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas vadovauti valstybės ar

savivaldybės institucijai ar įstaigai.

1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama konkurso būdu ar įstatymų

nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į įstaigos vadovo pareigas,

egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pokalbio metu

patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės

aprašyme nustatytas funkcijas.

Į įstaigų vadovų pareigas priima:

1) Seimui atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymų
įgaliotos institucijos ir asmenys;

2) Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį – Respublikos
Prezidentas;

3) Vyriausybės atstovą, apskrities viršininką ir apskrities
viršininko pavaduotoją– Vyriausybė;

4) valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą
valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;

5) savivaldybės administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją) ir
savivaldybės kontrolierių – savivaldybės taryba.

5.4. REIKALAVIMAI, NORINT BŪTI PAKAITINIU VALSTYBĖS TARNAUTOJU

Pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas,

pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros arba politinio

(asmeninio) pasitikėjimovalstybės tarnautoją.

1. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas be konkurso.

2. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į laikinai negalinčio
eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimovalstybės tarnautojo
pareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros arba
politinio (asmeninio) pasitikėjimovalstybės tarnautojas, bet ne ilgiau kaip
trejus metus arba ne ilgiau, negu įstatymuose nustatyta negalinčio eiti šio
Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų valstybės tarnautojo
kadencija .

6. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PRIESAIKA

Asmuo tapęs valstybės tarnautoju prisiekia Lietuvos Respublikai  pagal
kiekvienos tarnybos nustatytą priesaikos tekstą ir po priesaikos tekstu
pasirašo.

IŠVADOS

Išanalizavę priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimus ir tvarką, mes
supratome, kad kad norint tapti valstybės tarnautoju reikia įveikti
įvairius konkursus, išlaikyti egzaminus, reikalavimai pakankamai dideli.
Asmenims, kurie nori būti valstybės tarnautojais, ar tai karjeros, ar tai
įstaigų vadovais, ar pakaitiniais, ar politinio pasitikėjimo valstybės
tarnautojais, taikomi panašūs bendrieji reikalavimai ir tvarka. Asmenims,
norintiems tapti statutiniais valstybės tarnautojais,diplomatais skiriasi
priėmimo reikalavimai ir tvarka. Jiems taikomas ne „Valstybės tarnybos
įstatymas“, o „Vidaus tarnybos statutas bei Diplomatinės tarnybos
įstatymas“, kadangi priimant šiuos asmenis į valstybės tarnybą taikomi
specialieji reikalavimai ir tvarka.

Pagrindinis mūsų tikslas – turėti profesionalią ir veiksmingą
valstybės tarnybą, teikiančią visuomenei kvalifikuotas paslaugas laiku.
Jeigu paanalizuotūme geriausią ir pažangiausią Europos Sąjungos ir
kaimyninių šalių patirtį, mes suprastūme, kad būtina skatinti valstybės
tarnautojus siekti karjeros, leisti jiems mokytis, daugiau uždirbti ir taip
sudaryti sąlygas išlaikyti gabius specialistus tarnyboje. Dabar galiojantis
Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad  valstybės tarnautojais nėra
laikomi asmenys, teikiantys viešąsias paslaugas. Jie nėra valstybės
tarnautojai, jie tik gauna atlyginimą iš valstybės biudžeto. Tokie žmonės
dirba pagal darbo sutartis ir jiems taikomas ne Valstybės tarnybos
įstatymas, o darbo kodeksas. Manau, jog norint pagerinti valstybės
tarnautojų korpusą, sustiprinti mūsų administracinius gebėjimus, pirmiausia
reikia sukurti tokią priėmimo į valstybės tarnybą sistemą, kuri garantuotų
visų kandidatų vienodas galimybes ir leistų objektyviausiai pasirinkti
tinkamiausius kandidatus į valstybės tarnybą.

Manau, kad reikėtų užtikrinti aukštos kvalifikacijos valstybės
tarnautojų rengimą aukštosiose mokyklose, sudaryti sąlygas suformuoti
profesionalių valstybės tarnautojų korpusą, kuris užtikrintų valstybės
valdymo institucijų ir savivaldybių darbo tęstinumą, politinį neutralumą,
efektyvumą, viešumą, gerą teikiamų paslaugų kokybę ir atsakomybę už pačių
priimtus sprendimus. Sukurti modernią, stabilią, profesionalią ir
veiksmingą, valstybės tarnybą, atitinkančią Europos Sąjungos kriterijus
pilietinės visuomenės vystymuisi. Kiekvienam valstybės tarnautojui būtų
privaloma pasiekti atitinkamą kompiuterinio raštingumo lygį. Valstybės
tarnautojų profesionalumo augimas, siekiant europietiško valdymo kokybės
suteiks daugiau galimybių priimti efektyvius strateginius sprendimus,
didinti visuomenės pasitikėjimą vykdomąja valdžia bei įgyvendinti narystės
Europos Sąjungoje tikslus.

LITERATŪRA

1. Vansevičius S. „Valstybės ir teisės teorijos pagrindai“, Vilnius

2000.

2. Čiočys P. „Teisės pagrindai“, Vilnius 2001.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992 10 25

4. Valstybės tarnybos įstatymas, /Valstybės žinios 2002, Nr. 45-1708.

5. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d.

nutarimo Nr. 966 “Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas

tvarkos patvirtinimo” pakeitimo, valstybės žinios, 2003 Nr. 112-

5006.

6. Valstybės tarnybos įstatymo 10 str. pakeitimo įstatymas, valstybės

žinios, 2003 Nr. 112-4993.

7. Vidaus tarnybos statutas, /Valstybės žinios 2003 Nr. 42.

8. Diplomatinės tarnybos įstatymas,/ Valstybės žinios,1999, Nr. 7-140.

9. LR Darbo Kodeksas, Valstybės žinios 2002, Nr. 65-2569.

SANTRAUKA VOKIEČIŲ KALBA

Das Thema “Forderungen und Ordnung der Aufnahme zum öffentlichen
Dienst”

ist eine der aktuellsten Themen, da es der Entwicklungsgrund eines
demokratischen

Staates ist. Das Ziel der Jahresarbeit ist die Aufnahme zum öffentlichen
Dienst zu

analysieren, welche Forderungen und Ordnung angewandt werden, wobei man zur

Arbeitsnahme als öffentlicher Beamte bewirbt.

Es werden gleiche Forderungen und Ordnung den Personen angewandt, die

öffentliche Beamten, oder Karrierebeamten, oder Behördenleiter, oder deren

Stellvertreter, oder öffentliche Beamten im Dienstleistungswesen werden
möchten.

Forderungen und Ordnung fur Personen, die öffentliche Statutbeamten werden

möchten, sind ein wenig anders. Öffentliche Karrierebeamten wird eine der
Auswahlweisen-eine
Prüfung angewandt. Unser Hauptziel ist, ein professionelles und wirsames
öffentliches Amt zu haben das der Gesellschaft qualifizierte Dienste
rechtzcitig leistet.

Ich meine, dass man zum Vervollkommnung des Korps der öffentlichen
Beamten

und unserer Verwaltungsfähigkeiten vor allem solches Aufnahmesystem zum

öffentlichen Dienst schaffen soll, dass gleiche Möglichkeiten der Bewerbei

garantieren und die Gelegenheit zum objektivsten Wahl der Bewerber bieten

würde.

 

 

 

 

 

Leave a Comment