Policijos pareigūno statusas

TURINYS

Summary..............................
Paveikslų sąrašas..............................
Įvadas..............................
1. Policijos pareigūno statuso samprata..............................6
1.1. Policijos veiklos principai..............................6
1.2. Policijos pareigūno statuso įgaliojimai..............................6
2. Priėmimas į vidaus tarnybą..............................6
3. Pareigūno karjera..............................7
3.1. Pareigūno pareigų paaukštinimas..............................7
3.2. Pareigūno perkėlimas į žemesnes pareigas.............................8
3.3. Pareigūno atestavimas..............................8
4. Pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos..............................8
4.1. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai..............................8
4.2. Pareigūnų vidaus tarnybos trukmė........................10
4.3. Atleidimas iš vidaus tarnybos pareigūno prašymu.........................11
4.4. Atleidimo iš vidaus tarnybos kitais pagrindais tvarka......................11
4.5. Išeitinė kompensacija atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos.................12
4.6. Atsiskaitymas su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu...................12
4.7. Neteisėtai atleisto pareigūno grąžinimas į vidaus tarnybą....................12
5. Policijos pareigūno teisės..............................12
6. Policijos pareigūnų pareigos..............................14
7. . Policijos pareigūnų atsakomybė..............................15
8. Darbo užmokestis..............................15
9. Pareigūnų sveikatos priežiūra..............................16
9.1. Kompensacijos pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikimo atvejais.........17
10. Pareigūnų aprūpinimas tarnybine uniforma.............................19
11. Aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis............................19
12. Pareigūnų soocialinis draudimas ir pensijos............................20
13. Pareigūnams garantuojama teisinė pagalba.............................20
14. Grąžinimas į vidaus tarnybą..............................20
18. Kompensacijos, pašalpos ir kitos išmokos.............................20
Išvados ..............................21
Literatūra ..............................22

ĮVADAS

Valstybės tarnyba yra pakankamai sudėtingas reiškinys. Tai nėra eilinės darbo vietos ar eilinės pareigos, kurias gali užimti bet koks asmuo. Patekti į valstybės tarnybą yra žymiai sunkiau nei į privatų sektorių- reikia specialaus išsilavinimo. Statutinių valstybės tarnautojų yra kiekvienoje valstybėje, nes valstybės tarnyba kaip reiškinys egzistuoja visur, kur tik yra valstybė. Visame pasaulyje yra be galo daug tarnautojų, kurie atlieka įvairias funkcijas. Todėl būtent ir reikalingi tarnybos principai, kuuriais vadovaujantis būtų galima nepriekaištingai dirbti, kilti karjeros laiptais, priimti į tarnybą ar iš jos atleisti. Šiame darbe aš ir pabandysiu apžvelgti pagrindinius valstybės tarnautojų principus. Kaip būsimiems tarnautojams mums ši tema yra aktuali.Reikia suvokti, kaip visų pirma patekti į tarnybą, kaip at

tlikti savo darbą, ir kuo vadovautis, kad mūsų tarnybą būtų geriausia. Darbo eigoje iš Lietuvos Respublikos Vidaus Tarnybos Statuto, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo pateiksiu vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos principus, pareigūnų atsakomybę,teises, pareigas, socialines ir kitas garantijas.

1.POLICIJOS PAREIGŪNO STATUSO SAMPRATA

Lietuvos Respublikos pilicijos įstatyme, policijos pareigūno statusas apibrėžtas kaip tarnybinių teisių ir pareigų visuma , nustatyta teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos pareigūno priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, jo teises, pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas.
1.1 Policijos veiklos principai
1. Policija, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, nešališkai gina visus asmenis, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydami jų rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų.
2. Policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taaip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais.
3. Policija ir policijos pareigūnai politinėje veikloje nedalyvauja. Policijos pareigūnai negali būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariais.

1.2. Policijos pareigūno statuso įgaliojimai
1. Policijos pareigūno statusą įgyja asmuo, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka priimtas į tarnybą policijoje.
2. Policijos pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas, speciali apranga (uniforma) arba specialus tarnybinis ženklas.

2.PRIĖMIMAS Į VIDAUS TARNYBĄ
Kalbant apie policijos pareigūnų priėmimą į vidaus tarnybą, verta paminėti jų rengimą tarnybai:
1. Policijos pareigūnų rengimas policijos uždaviniams vykdyti apima policijos pareigūnų mokymą Švietimo ir mo

okslo ministerijos mokymo įstaigose ir policijos pareigūnų profesinį ugdymą policijos įstaigose – kvalifikacijos kėlimo centruose.
2. Mokymo įstaigos, rengiančios policijos pareigūnus pagal nustatyta tvarka patvirtintų studijų programą, suteikia atitinkamą išsilavinimą ir profesinių žinių, būtinų policijos uždaviniams vykdyti. Mokymo įstaigų ir Policijos departamento santykiai grindžiami bendradarbiavimo sutartimi.
3. Policijos pareigūnų profesinį ugdymą policijos įstaigose – kvalifikacijos kėlimo centruose – organizuoja Policijos departamentas pagal specialias profesinio ugdymo programas.

3. PAREIGŪNO KARJERA

Pagal karjeros principą skyrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūnų kompetencija, atrankos metu įvertinant jų profesionalumą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti.
3.1 Pareigūno pareigų paaukštinimas

Už didelius nuopelnus tarnyboje už nepriekaištingą pareigų atlikimą, pareigūnai yra skiriami į auktesnes pareigas,tai yra, jie paaukštinami tarnyboje:
1. Atrankoje į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas gali dalyvauti aukštesnių pareigų siekiantys, žemesnes pareigas einantys tos pačios ar atitinkamos kitos vidaus reikalų įstaigos pareigūnai.
2. Atrankos metu atsižvelgiama į pretendentų profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti.
3. Pareigūnus iš vienų pareigų į kitas savo įsakymu perkelia vadovai, turintys teisę skirti į pareigas. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras, jei kiti įstatymai nenustato kitaip.
4. Draudžiama pareigūną perkelti į pareigas vidaus reikalų įstaigoje, kurioje eina pareigas asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis ar as

smuo, su juo susijęs svainystės ryšiais, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.
5. Duomenys apie laisvas pareigūno pareigas vidaus reikalų įstaigose skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje.
6. Duomenys apie laisvas pareigas viešai neskelbiami komplektuojant operatyvinę veiklą vykdančius struktūrinius padalinius. Šiuose padaliniuose einančių pareigas pareigūnų karjeros tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

3.2 Pareigūno perkėlimas į žemesnes pareigas

1. Perkelti pareigūną į viena pakopa žemesnes pareigas galima:
1) kai panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar struktūrinio padalinio darbo organizavimo pakeitimo, pertvarkymo, reorganizavimo arba likvidavimo;
2) įsigaliojus neigiamai atestacijos išvadai;
3) paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas.
2. Perkelti pareigūną į žemesnes pareigas dėl pareigybės panaikinimo galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį paskirti į lygiavertes pareigas ir jei pareigūnas pateikia raštišką sutikimą.

3.3 Pareigūno atestavimas

Kadangi pareigūnas, norintis gerai atlikti savo tarnybą privalo būti geros sveikatos būklės, gero bendro fizinio pasirengimo, jis yra atestuojamas pagal Lietuvos Statute nustatytus reikalavimus:
1. Pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms atestacijos metu įvertina vidaus reikalų įstaigos pareigūnų atestacijos komisija.
2. Pareigūnas, priimtas į vidaus tarnybą, pirmą kartą atestuojamas po priėmimo praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams. Vėliau jis atestuojamas ne rečiau kaip kartą per 4 metus.
3. Prireikus vidaus reikalų ministras, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar vidaus reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu gali surengti neeilinę sau pavaldžių pareigūnų atestaciją.
4. Pareigūnų atestavimo tv

varką nustato vidaus reikalų ministras.
5. Ginčai dėl pareigūnų atestavimo rezultatų sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka

4. PAREIGŪNO ATLEIDIMAS IŠ VIDAUS TARNYBOS

Nesilaikymas pareigūno teisių, pareigų, atsakomybės, pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų.

4.1 Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai

1. Pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos:
1) jo paties prašymu;
2) sukakus šio Statuto 54 straipsnyje nustatytam amžiui;
3) esant neigiamai atestacijos komisijos išvadai;
4) kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai;
5) jei neteko Lietuvos Respublikos pilietybės;
6) jei atsisako priesaikos;
7) jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą;
8) jei įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų;
9) jei paaiškėjo šio Statuto 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurios pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą metu nebuvo žinomos;
10) jei įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtu sprendimas dėl pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą;
11) jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų;
12) jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją;
13) išrinkus jį į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį;
14) jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos;
15) jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas;
16) jeigu jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs pareigūnas;
17) kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.
2. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas įrašomas į atleisto pareigūno socialinio draudimo pažymėjimą. Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos gali vidaus reikalų įstaigos vadovas.
3. Ginčai, kilę dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

4.2 Pareigūnų vidaus tarnybos trukmė

1. Pareigūnai gali tarnauti:
1) pirminės grandies pareigūnai – kol sukaks 50 metų;
2) vidurinės grandies pareigūnai – kol sukaks 55 metus;
3) aukštesniosios grandies pareigūnai – kol sukaks 60 metų;
4) aukščiausiosios grandies pareigūnai – kol sukaks 62 metus ir 6 mėnesius.
2. Pareigūno prašymu, vidaus reikalų įstaigos vadovo teikimu vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti vidaus tarnybos trukmę iki trejų metų, tačiau ne ilgiau, negu kol pareigūnas sukaks 65 metus.

4.3 Atleidimas iš vidaus tarnybos pareigūno prašymu

1. Pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai). Prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
2. Pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pasibaigimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu – ir nepasibaigus šiam terminui.
3. Pareigūnas turi teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik vidaus reikalų įstaigos vadovo sutikimu.

4.4 Atleidimo iš vidaus tarnybos kitais pagrindais tvarka

1. Esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.
2. Esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytam pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, apie galimą jo atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos. Nėščia moteris (kai vidaus reikalų įstaiga likviduojama), moteris ar vyras, vieni auginantys vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmuo, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie galimą jų atleidimą turi būti įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. Įspėjimas apie galimą atleidimą netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.
3. Pareigūnas šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą darbo dieną, kai sueina šiame punkte nurodyti terminai, ir prieš 30 kalendorinių dienų iki šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodyto termino suėjimo pareigūną jo laikinojo nedarbingumo metu raštu įspėjus apie galimą atleidimą.
4. Negalima atleisti iš vidaus tarnybos nėščios moters, taip pat motinos arba tėvo, vienų auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra šių pareigūnų kaltės (išskyrus atvejus, kai vidaus reikalų įstaiga likviduojama).
5. Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 ir 16 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas.
4.5 Išeitinė kompensacija atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos

1. Atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktus, išmokama jo dviejų paskutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus.

4.6 Atsiskaitymas su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu

1. Su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną.
2.Atleidžiamas iš vidaus tarnybos pareigūnas ne vėliau kaip jo atleidimo dieną privalo atiduoti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones bei sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat perduoti jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.

4.7 Neteisėtai atleisto pareigūno grąžinimas į vidaus tarnybą

1. Teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.
2. Teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jei tokios pareigos panaikintos, pareigūnas grąžinamas į lygiavertes pareigas. Jeigu tokių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą.
5.POLICIJOS PAREIGŪNO TEISĖS

Lietuvos Respublikos policijos įstatyme yra nurodytos teisės,kurių pareigūnas privalo laikytis atliekant tarnybą:
1.Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę:
1) pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas juos paimti;
2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti;
3) persekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpos teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones.Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atveju. Apie tokius veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui,
4) šio įstatymo trečiajame skirsnyje numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus, fizinę bei kitokią prievartą,
5) važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas nusikaltėlį, veždamas asmenį, kuriam būtina neatidėliotina medicinos pagalba, į sveikatos priežiūros įstaigas ar kitais neatidėliotinais atvejais, nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto priemonėmis, priklausančiomis fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus diplomatinių ir konsulinių įstaigų transportą. Esant tarnybiniam būtinumui, policijos pareigūnas turi teisę įsigyti bilietus į visas transporto priemones be eilės, o jeigu bilietų nėra,- į transporto priemonę įlipti. Transporto priemonės savininko reikalavimu policija turi atlyginti jam padarytus nuostolius vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka,
6) esant tarnybiniam būtinumui, nemokamai naudotis fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiomis ryšių priemonėmis. Ryšių priemonės savininko reikalavimu policija turi atlyginti savininko patirtus nuostolius vidaus reikalų mininstro nustatyta tvarka;
7) laikinai apriboti patekimą į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti vykdomus darbus, apriboti ar uždrausti transporto eismą, jei kyla pavojus gamtai, viešajai tvarkai, asmens ir valstybės saugumui;
8) tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtardamas, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui, taip pat asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, transporto priemones vairuoti;
9) uždrausti eksploatuoti transporto priemones, kurių konstrukcija arba techninė būklė neatitinka galiojančių Kelių eismo taisyklių, normatyvų ar standartų;
10) jeigu pažeistos laikymo ar naudojimo taisyklės, teisės aktų nustatyta tvarka paimti iš fizinių ar juridinių asmenų šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, narkotines ir kitas medžiagas, priemones ar daiktus, kuriems reikalingas leidimas;
11) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais reikalauti ir nemokamai gauti iš valstybės bei privačių institucijų informaciją, būtiną policijos uždaviniams įgyvendinti;
12) užtikrindamas policijos uždavinių įgyvendinimą ir nepažeisdamas įstatymais garantuoto asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus;
2. Policijos pareigūnas turi ir kitas įstatymų jam suteiktas teises.

6. POLICIJOS PAREIGŪNŲ PAREIGOS

1. Policijos pareigūnas privalo:
1) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves;
2) gavęs pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Šio punkto reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijos įstaigai) netaikomi policijos pareigūnui tais atvejais, kai šio pareigūno vykdymas iš esmės pakenktų specialios kompetencijos policijos įstaigos uždaviniams įgyvendinti;
3) užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teisės ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą asmeniui, nukentėjusiam nuo teisės pažeidimo ar esančiam bejėgiškos būklės;
4) imtis visų galimų priemonių asmenens, valstybės, visuomeninų ar kitų organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitų ypatingų situacijų atvejais;
5) laikyti paslaptyje konfidencialiaus pobūdžio informaciją, jeigu ko nors kita nereikalauja tarnybinių pareigų vykdymas.
2. Policijos pareigūnas privalo vykdyti ir kitas įstatymų jam nustatytas pareigas.
3. Vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas privalo prisistatyti.Jei policijos pareigūnas neturi skiriamųjųpolicijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo) arba jei asmuo reikalauja, policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybbinį pažymėjimą.

7. POLICIJOS PAREIGŪNŲ ATSAKOMYBĖ

Policijos pareigūno atsakomybė:
1. Policijos pareigūnas asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų padarinius.
2. Policijos pareigūnas, vykdydmas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidėjo pobūdį, traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
3. Žinomai neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas policijos pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia.
4. Neteisėta policijos pareigūno veika fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą atlygina valstybės teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Policijos pareigūnas, veikiantis pagal įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus, neatsako už žalą, padarytą veikiant įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus

8.DARBO UŽMOKESTIS

Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus laipsnius, nustatytus šiame Statute , apskaičiavimo pagal Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) koeficientai:
1) grandinis, jaunesnysis policininkas – 0,1 MMA;
2) jaunesnysis puskarininkis, policininkas – 0,15 MMA;
3) puskarininkis, vyresnysis policininkas – 0,2 MMA;
4) vyresnysis puskarininkis, viršila – 0,3 MMA;
5) leitenantas, inspektorius – 0,4 MMA;
6) vyresnysis leitenantas, vyresnysis inspektorius – 0,5 MMA;
7) kapitonas, komisaras inspektorius – 0,6 MMA;
8) majoras, komisaras – 0,7 MMA;
9) pulkininkas leitenantas, vyresnysis komisaras – 0,8 MMA;
10) pulkininkas, vyriausiasis komisaras – 0,9 MMA;
11) generolas, generalinis komisaras – 1 MMA.

9. PAREIGŪNŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų, savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Pareigūnų papildomo asmens sveikatos priežiūros rėmimo programos finansuojamos iš valstybės biudžeto.
2. Pareigūnų pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūrą atlieka Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija (toliau – sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija), o ten, kur jų nėra – kitos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos pagal pareigūno gyvenamąją vietą.
3. Tretinio lygio sveikatos priežiūrą atlieka Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
4. Sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, atlieka privalomus pareigūnų sveikatos periodinius profilaktinius patikrinimus. Šių patikrinimų atlikimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.
5. Pareigūnų profilaktiniai patikrinimai, skiepijimai bei sveikatinimo paslaugos finansuojami teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Pareigūnų ir jų tarnybos aplinkos visuomenės sveikatos priežiūra ir valstybinė visuomenės sveikatos kontrolė vykdoma įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

9.1 Kompensacijos pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikimo atvejais

1. Žuvus tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui, taip pat tais atvejais, kai jo mirtis yra susijusi su tarnyba, jo šeimai – vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po jo mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, tėvui ar motinai – bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama 120 mėnesių darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija.
2. Žuvęs pareigūnas ar kursantas laidojamas valstybės lėšomis arba jo artimiesiems išmokama 40 MGL dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Pareigūno ar kursanto, kuris žuvo užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas ar profesinio mokymo metu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka valstybė. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. Pareigūnui, kuris buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, išmokama nuo vienų iki penkerių metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) jo darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Nustatomos šios kompensacijos:
1) I grupės invalidams dėl sužalojimo – 60 mėnesių darbo užmokesčių dydžio;
2) II grupės invalidams dėl sužalojimo – 48 mėnesių darbo užmokesčių dydžio;
3) III grupės invalidams dėl sužalojimo – 36 mėnesių darbo užmokesčių dydžio;
4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių darbo užmokesčių dydžio;
5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių darbo užmokesčių dydžio;
6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – 12 mėnesių darbo užmokesčių dydžio.
4. Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto žuvimo ar sužalojimo per profesinį ar įvadinį mokymą atveju kompensacijos mokamos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, išskyrus tai, kad kompensacijų dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą.
5. Ar pareigūno mirtis arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar jo tarnyba, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
6. Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu:
1) pareigūnas ar kursantas žuvo arba susižalojo darydamas tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą;
2) pareigūno žuvimo arba susižalojimo priežastis buvo su tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių arba kitų svaigiųjų medžiagų, o kursanto žuvimo arba susižalojimo priežastis buvo nesusijusi su jo profesiniu ar įvadiniu mokymu;
3) pareigūnas ar kursantas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;
4) pareigūnas ar kursantas žuvo ar susižalojo autoavarijos metu, jei vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų arba neturinčiam teisės jos vairuoti;
5) pareigūno ar kursanto sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba profesiniu ar įvadiniu mokymu;
6) pareigūno ar kursanto mirties arba susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas.
7. Jeigu pareigūnas ar kursantas mirė ar susižalojo dėl savo paties didelio neatsargumo, atsižvelgiant į jo kaltės dydį kompensacija gali būti sumažinama arba nemokama. Ginčai dėl atsisakymo mokėti kompensaciją nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka.
8. Pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija Vyriausybės nustatyta tvarka.

10. PAREIGŪNŲ APRŪPINIMAS TARNYBINE UNIFORMA

1. Pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas.
2. Pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina Vyriausybė. Pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.
3. Pareigūnams leidžiama nešioti užsienio valstybių apdovanojimus, pasižymėjimo ir mokslo įstaigų baigimo ženklus. Jų nešiojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

11. APRŪPINIMAS GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS

1. Pareigūnas, kuris pats, jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris) vaikai ir įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio, techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jo dalies ir pastaruosius 5 metus nėra jo perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos nutraukimo), iš Vidaus reikalų ministerijos ar atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo aprūpinami pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančiu ir suremontuotu tarnybiniu butu (viengungis arba pareigūnas, kurio šeima negali persikelti į pareigūno tarnybos vietą – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa). Už suteiktą tarnybinį butą (gyvenamąsias patalpas) pareigūnas moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir mokesčius už energijos, ryšių bei visas komunalines paslaugas pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.
2. Pareigūnas, perėjęs tarnauti į kitą vidaus reikalų įstaigą, dėl šios priežasties negali būti iškeldinamas iš anksčiau suteikto tarnybinio buto.
3. Pareigūnas gali naudotis tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) tol, kol turi pareigūno statusą. Atleistas iš vidaus tarnybos pareigūnas privalo tarnybinį butą (tarnybinę gyvenamąją patalpą) atlaisvinti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos. Vyriausybės nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka šį terminą vidaus reikalų ministras gali pratęsti. Atsisakęs atlaisvinti tarnybinį butą pareigūnas kartu su tame bute gyvenančiais asmenimis teisės aktų nustatyta tvarka iš jo iškeldinamas.
4. Pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viengungis – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), gyvenamosios patalpos tarnybos vietoje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš Vidaus reikalų ministerijai ar vidaus reikalų centrinei įstaigai skirtų lėšų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai.

12. PAREIGŪNŲ SOCIALINIS DRAUDIMAS IR PENSIJOS

1. Pareigūnai privalomai draudžiami valstybinių socialinio draudimo pensijų draudimu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka.
2. Pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal įstatymą, reglamentuojantį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką.

13. PAREIGŪNAMS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA

Pareigūnui, vykdžiusiam pavestus vidaus tarnybos uždavinius ir funkcijas bei viršijusiam tarnybinės rizikos ribas ir tuo padariusiam nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba nukentėjusiam vykdant tarnybines funkcijas ar dėl vidaus tarnybos, iš vidaus reikalų įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų gali būti kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Kompensaciją skiria vidaus reikalų įstaigos vadovas iš vidaus reikalų įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Vidaus reikalų įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamos vidaus reikalų įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

14. GRĄŽINIMAS Į VIDAUS TARNYBĄ

Pareigūnas, atleistas iš vidaus tarnybos vidaus reikalų įstaigoje dėl pareigybės panaikinimo, atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją, jo prašymu gali būti grąžinamas į vidaus tarnybą. Grąžinimo į vidaus tarnybą tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

15. KOMPENSACIJOS, PAŠALPOS IR KITOS IŠMOKOS

1. Už pareigūnui ir jo šeimos nariams padarytą materialinę žalą, kurią jie patyrė dėl pareigūno vidaus tarnybos ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Pareigūnui, kurio materialinė padėtis sunki dėl jo paties ar jo šeimos narių ligos, šeimos narių mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pareigūno raštiškas prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys dokumentai, gali būti suteikiama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pašalpą skiria vidaus reikalų įstaigos vadovas iš vidaus reikalų įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Vidaus reikalų įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamos vidaus reikalų įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
3. Pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Vežimo tvarką ir sąlygas nustato vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.
4. Pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, važiavimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
5. Šiame Statute nustatytos socialinės garantijos pareigūnams teikiamos finansuojant iš tų pačių šaltinių, iš kurių išlaikomos atitinkamos vidaus reikalų įstaigos.

IŠVADOS

Rašydama šį darbą išsiaiškinau, koks sudėtingas yra policijos pareigūno statusas:

1. Policijos pareigūnas, norėdamas dirbti vidaus tarnyboje, privalo baigti profesinio mokymo įstaigą ar kitą mokymo įstaigą, nuolat kelti kvalifikaciją.
2. Asmuo įgyja policijos pareigūno statusą, kai jis yra priimamas į vidaus tarnybą, ir prisiekia pareigūno priesaiką.
3. Policijos pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas, speciali apranga (uniforma) arba specialus tarnybinis ženklas.
4. Sužinojau, kad ne rečiau kaip kartą per 4 metus pareigūnai yra atestuojami, kurių tvarką nustato vidaus reikalų ministras, o atestaciją atlieka vidaus reikalų įstaigos atestacijos komisija.
5. Atsižvelgiant į turimą kvalifikaciją, tinkamumą pretenduojančioms pareigoms, trukmę einant konkrečias pareigas, policijos pareigūnas gali būti paaukštintas pareigose, o esant neigiamai atestacijos išvadai ar pažeidus vidaus tarnybos tvarką – pažeminimas pareigose.
6. Pareigūno atleidimui iš vidaus tarnybos yra labai daug priežasčių, kurias sukelia pats policijos pareigūnas
7. Sužinojau policijos pareigūnų teises, pareigas ir atsakomybę, socialines ir kitas garantijas.

Valstybės tarnyba yra pakankamai sudėtingas reiškinys. Tai nėra eilinės darbo vietos ar eilinės pareigos, kurias gali užimti bet koks asmuo. Patekti į valstybės tarnybą yra žymiai sunkiau nei į privatų sektorių- reikia specialaus išsilavinimo.

LITERATŪRA
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas – \ www. lrs.lt
Lietuvos Respublikos policijos įstatymas – \ www. lrs.lt

Leave a Comment