POILSIO LAIKAS

TURINYS

ĮVADAS 31. Poilsio laikas 42. Poilsio laiko rūšys 53. Darbo ir poilsio laikas jauniems asmenims 9IŠVADOS 11Naudota literatūra: 12ĮVADASDarbo laikas ir poilsio laikas yra viena kitai priešingos ir tuo pačiu susijusios kategorijos. Kuo trumpesnis darbo laikas, tuo daugiau laiko turi darbuotojai poilsiui ir atvirkščiai. Tinkama darbuotojų darbo ir poilsio laiko tarpusavio kaita leidžia jiems susigrąžinti fizines ir kūrybines jėgas, išsaugoti jų darbingumą, darbo našumą ir kokybę, apsaugoti darbuotojus nuo pervargimo ir kitų neigiamų faktorių.Teisę į poilsį, kaip vieną pagrindinių žmogaus teisių, nustato daugelis teisės aktų, galiojančių Lietuvoje: tarptautinės deklaracijos ir konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucija. DK, kituose norminiuose, tarp jų ir lokaliniuose, teisės aktuose yra konkretizuojama konstitucinė teisė į poilsį.Poilsio laikas yra vienas iš DT poinstitučių. Teisine prasme PL – ta astronominio laiko dalis, kuri lieka už DL ribų, t.y. Laikotarpis, kai darbuotojas neturi atlikti darbinių funkcijų, kai jo veiksmų nereguliuoja darbdavys.1. Poilsio laikasPoilsio laikas — tai įstatymu, kolektyvine ar darbo sutartimi reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas (DK 156 str.). Platesne prasme poilsio laikas yra kalendorinio laiko tarpas, kai darbuotojas neturi atlikti darbo funkcijų, jo veiksmų nereguliuoja darbdavys ir darbuotojas gali šį laiką panaudoti savo nuožiūra, susigrąžinti darbingumą. Galiojantys įstatymai numato šias poilsio laiko rūšis: 1) pertrauka pailsėti ir pavalgyti; 2) papildomas ir specialias pertraukas pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku; 3) paros poilsį; 4) savaitės nepertraukiamąjį poilsį; 5) kasmetinį poilsio laiką (švenčių dienas, atostogas).2. Poilsio laiko rūšysPertrauka pailsėti ir pavalgyti (pietų pertrauka) — tai dienos (pamainos) laikotarpiu darbuotojams pailsėti ir pavalgyti suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka, kurios metu darbuotojai turi teisę palikti darbo vietą ir pertrauką naudoti savo nuožiūra. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po 4 darbo valandų. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką.

Esant 6 dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada, jei tos darbo dienos trukmė neviršija 6 valandų.Darbdavys privalo pasirūpinti, kad darbuotojams būtų sudarytos tinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti. Darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafikuose turi būti nustatyta tokios pertraukos pradžia, pabaiga ir kitos sąlygos.Papildomos ir specialios pertraukos — tai atsižvelgiant į darbo sąlygas, tam tikroms darbuotojų kategorijoms suteikiamos papildomos ar specialios pertraukos pailsėti, kurios įskaitomos į darbo laiką ir už jas mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Paros poilsis – tai kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė, kuri negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, neatsižvelgiant į tai, ar darbuotojas dirba vienoje, ar keliose darbovietėse, pagal vieną ar daugiau darbo sutarčių. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.Darbuotojams iki 16 metų paros poilsio laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų, o asmenims nuo 16 iki 18 metų- ne trumpesnis kaip 12 valandų ir apimti laiką nuo 22 valandos iki 6 valandos.Savaitės nepertraukiamasis poilsis – laisvos nuo darbo (išeiginės) dienos per kalendorinę savaitę. Esant 5 darbo dienų savaitei, darbuotojams suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę, o esant 6 dienų darbo savaitei — viena poilsio diena.Bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant 5 dienų darbo savaitei – šeštadienis ir sekmadienis. Ši taisyklė netaikoma įmonėms ir organizacijoms kai darbas susijąs su pamainomis, ilgalaikiu išvykimu į komandiruotes.Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams poilsio dienos suteikiamos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius).Kasmetinės švenčių dienos — tai Lietuvos Respublikos įstatymais paskelbtos dienos, susijusios su valstybės svarbiais įvykiais arba tradicinėmis datomis, kai įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama:1) sausio 1-ąją-Naujųjųmetų dieną;
2) vasario 16-ąją— Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;3) kovo 11-ąją— Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;4) sekmadienį ir pirmadienį — krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąjątradiciją) dienomis;5) gegužės l -ąją- Tarptautinę darbo dieną6) pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną;7) birželio 23d. – Joninės. (Rasos šventė). 8) liepos 6-ąją — Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;9) rugpjūčio 15-ąją – per Žolinę (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);10) lapkričio 1-ąją — Visų Šventųjų dieną;11) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją— Kalėdų dienomis.Skirti dirbti švenčių dienomis draudžiama, išskyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai dirbančios įmonės, organizacijos), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus.Skirti dirbti švenčių dienomis nėščias moteris, neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris, darbuotojus, auginančius vaiką iki 3 metų, bei darbuotojus, vienus auginančius vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų, asmenims iki 18 metų galima tik jų sutikimu.Atostogos – paprastai asocijuojasi su poilsiu, laisvu laiku ir sudaro svarbiausią ir didžiausią nepertraukiamo poilsio laiko dalį. Jų paskirtis gana įvairi, tačiau visi dirbantieji pagal darbo sutartį arba narystės pagrindais nesvarbu kokia darbovietė, jos organizacinė teisinė forma ir nuosavybės rūšis, turi konstitu…cinę teisę į atostogas, kurių metu paprastai išsaugoma darbo vieta ir darbo užmokestis.Atostogų rūšis, minimalią trukmę, suteikimo ir apmokėjimo už jas tvarką bei sąlygas nustato DK.DK pagal teisinį režimą, teisinio reguliavimo ypatumus atostogas skirsto į kasmetines ir tikslines, kurios savo ruožtu klasifikuojamos įvairiais pagrindais.Kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Ankščiau nurodytos švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos (DK 165 str.).
Kasmetinės atostogos yra minimaliosios, pailgintos ir papildomos. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos.Darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų, invalidams, kitiems įstatymų nustatytiems asmenims suteikiamos 35 kalendorinių dienų atostogos.Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos nėra trumpinamos.Pailgintos iki 58 kalendorinių dienų atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat, kurių darbo sąlygos yra specifinės.Darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai nustatė Vyriausybė 1992 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 354 (Žin., 1992, Nr. 20-603). Tai mokymo įstaigų, mokslo ir studijų, institutų darbuotojai, dirbantys pedagoginį darbą (56 kalendorinės dienos); medicinos ir farmacijos personalas, vykdantis sveikatos priežiūrą ar farmacinę veiklą (nuo 35 iki 42 kalendorinių dienų), civilinės aviacijos skraidymo ir skrydžių valdymo personalas ir jūrų laivininkystės bei žvejybos laivų darbuotojai (nuo 48 iki 58 kalendorinių dienų) ir kt.Kasmetinės papildomos atostogos gali būti suteikiamos: darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų; už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje; už ypatingą darbų pobūdį. Kasmetinės atostogos suteikiamos būtinai tais pačiais metais.Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje, bet ne vėliau kaip iki darbo metų pabaigos. Kasmetinės atostogos už antruosius ir paskesnius darbo metus suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal atostogų suteikimo eilę (grafiką), kurios sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje.Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos: moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų; kitais įstatymų arba kolektyvinių sutarčių nustatytais atvejais.Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteiktos dalimis. Kad atostogos nebūtų skaidomos į smulkias dalis, kas trukdytų darbuotojui pailsėti, viena iš atostogų dalių pagal tarptautinių dokumentų rekomendacijas negali būti trumpesnė kaip 14 dienų.
Kitas kasmetinių atostogų skaidymo būdas yra darbuotojų atšaukimas iš jų, kas leidžiama tik darbuotojo sutikimu. Nepanaudota atostogų dalis perkeliama į vėlesnį laiką.Pagal grafiką numatytas kasmetines atostogas perkelti leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. Kasmetinės atostogos taip pat perkeliamos, kai darbuotojas: yra laikinai nedarbingas; įgyja teise į tikslines ar nemokamas atostogas; atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti; dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ar avarijų pasekmes, nepaisant to, kokia tvarka jis buvo pašauktas šiems darbams.Jeigu čia nustatytos arba kitos priežastys, dėl kurių kasmetinės atostogos negali būti panaudotos, atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios arba tokių atostogų metu, darbuotojui susitarus su administracija kasmetinės atostogos perkeliamos kitam laikui arba pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo meta…is, tačiau nepanaudotų atostogų dalis darbuotojo prašymu ar sutikimu gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.Kasmetines minimaliąsias atostogas paprastai pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama, tačiau čia yra kai kurių išimčių, susijusių su darbo santykių nutraukimu. Pavyzdžiui, DK numatyta, kad atleidžiant darbuotoją iš darbo ne dėl jo kaltės, nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą ir atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetiniu atostogų pabaigos dienos. Tačiau, jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija.Kasmetinių atostogų metu darbuotojui yra garantuojamas vidutinis darbo užmokestis, kuris už atostogų laikotarpį sumokamas ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki atostogų.Tikslinės atostogos — tai dėl tam tikrų aplinkybių įstatymų nustatytas laikas, per kurį darbuotojas atleidžiamas nuo darbo funkcijų (pareigų) vykdymo. Tikslinių atostogų laikas gali būti tam tikrais atvejais ir dydžiu apmokamas arba neapmokamas. DK reglamentuojamos šios tikslinių atostogų rūšys: nėštumo ir gimdymo, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai; mokymosi; kūrybinės; valstybinėms ir visuomeninėms pareigoms atlikti ir nemokamos.
Nėštumo ir gimdymo atostogos — tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, kurio metu dirbančioji moteris atleidžiama nuo darbo pareigų vykdymo siekiant sustiprinti sveikatą ir pasiruošti gimdyti, susigrąžinti darbingumą po gimdymo, užtikrinti naujagimio motinystės priežiūrą.Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai – tai specialios atostogos, suteikiamos asmenims, faktiškai auginantiems vaiką, taikant įstatymų nustatytas garantijas.Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.Mokymosi atostogos — specialios atostogos, suteikiamos darbuotojams, stojantiems į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas, taip pat besimokantiesiems jose, siekiant sudaryti jiems palankias sąlygas įgyti atitinkamą specialybę, kelti kvalifikaciją.Kūrybinės atostogos – suteikiamos disertacijai užbaigti, vadovėliams rašyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kūrybinę atostogų trukmę, suteikimo ir apmokėjimo tvarką reglamentuoja įstatymai, Vyriausybės nutarimai, aukštųjų mokyklų statutai, kiti norminiai aktai darbo ir kolektyvinė sutartis. Kai kuriose valstybėse daktaro disertacijai baigti ir ginti suteikiamos iki 3 mėnesių (habilituoto daktaro – iki 6 mėnesių) kūrybinės atostogos, paliekant darbovietėje vidutinį darbo užmokestį.Darbuotojai atleidžiami nuo darbo šioms valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti: įgyvendinti rinkimų teisę; atlikti Seimo nario pareigas; pakviesti į kvotos, parengtinio tardymo organus, į prokuratūrą ir teismą liudytoju, nukentėjusiuoju, specialistu, vertėju ar kviestiniu, visuomeniniu kaltintoju, visuomeniniu gynėju, visuomeninės organizacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovu; vykdyti Valstybės kontrolės užduotis; atlikti donoro pareigas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.
Nemokamos atostogos įforminamos darbdavio įsakymu (potvarkiu). Jų metu darbuotojo nebuvimas darbovietėje fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje sutartiniu žymėjimu „PA”. Apie darbuotojui suteiktas, taip pat ir nutrauktas nemokamas atostogas darbdavys privalo pranešti „Sodros” teritoriniam skyriui, pateikdamas formas 12a-SD (Žin., 2000, Nr. 85-2614 ir Nr. 99-3159).Konkrečiai apibrėžtų nemokamų atostogų suteikimo atvejų reglamentavimas DK neabejotinai užkirs kel…ią iki kodekso įsigaliojimo darbdavių dažnai praktikuojamų vadinamųjų „priverstinių (nemokamų) atostogų”, kurias įvairių įmonių įstaigų ir organizacijų vadovai dažniausiai dėl finansinių problemų ar kitų tikslų suteikdavo tokias atostogas pačių darbuotojų „pageidavimu”, atvejams Tokia ydinga praktika sukeldavo darbuotojams neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, tokių atostogų laikotarpiu patirtų ligos ar nelaimingų atsitikimų atveju prarasdavo valstybinio socialinio draudimo pašalpas ir pan.3. Darbo ir poilsio laikas jauniems asmenimsJauniems asmenims nustatomas sutrumpintas darbo laikas:• paaugliams – ne daugiau kaip 8 val. per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę kartu su savaitės pamokų trukmę;• vaikams – iki 2 val. per dieną ir 12 val. per savaitę mokslo metu, jeigu dirbama trimestro arba pusmečio metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba daugiau 7 val. per dieną ir 35 val. per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų metu;• jauniems asmenims – iki 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę, jeigu dirbama pagal sudėtinę darbo ir mokymo ar praktikos įmonėje programą. Į nurodytą darbo laiką, dirbantiems pagal sudėtinę darbo ir mokymo programą, įeina darbo laikas įmonėje ir mokymo laikas mokykloje;• paros nepertraukiamo poilsio laikas vaikams per 24 val. laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 val. paeiliui, paaugliams – ne trumpesnis kaip 12 val. paeiliui ir apimti laiką nuo 22 iki 6 val. ryto;• jauniems asmenims, kurių darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 val., privalo būti suteikta mažiausiai 30 min. papildoma pertrauka darbo metu; ji įskaitoma į darbo laiką;
• jauniems asmenims būtina suteikti ne mažiau kaip 2 poilsio dienas paeiliui per savaitę, vieną iš jų – sekmadienį.IŠVADOSPoilsio laikas – kiekvienas laiko tarpas, kuris nėra darbo laikas (švenčių dienos, kasmetinės atostogos, savaitės poilsio laikas, paros poilsio laikas, pertraukos pailsėti ir pavalgyti laikas).Darbdavys organizuoja darbą įmonėje, nustato darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.Įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos, kuriose įrengiamos prausyklos, dušai, tualetai, moterims – asmens higienos patalpos. Darbas poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, kompensuojamas suteikiant per mėnesį kitą poilsio dieną arba, darbuotojui pageidaujant, apmokant ne mažiau kaip dvigubu darbuotojui nustatytu valandiniu ar dieniniu atlygiu, nesuteikiant papildomos poilsio dienos. Darbas švenčių dieną pagal grafiką apmokamas ne mažiau kaip dvigubu valandiniu arba dieniniu atlygiu. Kasdieninė nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi būti ne mažesnis kaip 35 valandos. Neturintiems 18 metų darbuotojams turi būti duodamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę. Bendra poilsio diena yra sekmadienis.Naudota literatūra:1. Čiočys P. Teisės pagrindai. Trečiasis leidimas – Vilniaus Vadybos katedra, Vilnius, 2002m. 2. Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas. Patvirtintas 2002m. birželio 4d. įsakymu Nr. IX-926, Vilnius. 3. http://www.lett.lt/leidiniai4. www.delfi.lt