PATRULIAVIMO SU ŠUNIMIS TAKTIKA

TURINYS

1. Įvadas..............................2
2. Patruliavimo su šunimi pėsčiomis taktika............3
3. Patruliavimo su šunimi tarnybiniu automobiliu taktika.....5
4. Patruliavimo su šunimi laivu (kateriu) taktika...........6
5. Kinologų trūkumas VSAT padaliniuose..............7
6. Išvados..............................9
7. Naudota literatūra........................10

1. ĮVADAS

Šuo – plėšrūnų (Carnivora) būrio atstovas, kurio artimiausias laukinis protėvis -vilkas. Kaip ir kiekvienam plėšrūnui, šuniui būdingi visi grobio ieškojimo, persekiojimo, gaudymo instinktai. Visus šiuos įgimtus, natūralius polinkius ir galima panaudoti dresuojant šunį. Tiesiog plėšrūnui būdingus instinktus ir veiksmus reikia tinkamai nukreipti, o tai ir yra pagrindinis kinologo uždavinys. Šuo – žmogaus draugas, pagalbininkas ir kompanionas. Žmogus būdamas su šunimi būna laimingesnis ir geresnis. Šuuo mums suteikia daug nepakartojamų akimirkų. Jau nuo neatmenamų laikų žmogus „bendravo“ su šunimi. Ėjo medžioti, grybauti ir pasivaikščioti.

Šiais laikais šunis taip pat naudoja specialių tarnybų pareigūnai vadinami kinologais. Jie šunis dresuoja, auklėja ir dirba su jais. Kinologams šunys yra netik padėjėjai tarnybos metu, bet ir šeimos nariai su kuriais jie praleidžia labai daug laiko.

Mano rašto darbo tema „šunų panaudojimo taktika saugant valstybės sieną“, todėl aš panagrinėsiu VSAT kinologų darbą tarnybos metu ir jų naudojamą taktiką saugant Valstybės sieną. Kaadangi aš nesu kinologas tai man sunkiau yra apžvelgti visas ypatybes, be to Lietuvoje rasti informacijos apie šunis tai yra kinologija yra labai, labai mažai tai visa informacija kuria panaudosiu yra mano kolegos informacija apie kinologija. Bei apžvelgsiu kinologų trūkumą VS

SAT padaliniuose.

VSAT kinologai šiuo metu saugant valstybės sieną yra labai naudingi, nes jie patruliuoja labiausiai pažeidžiamuose ruožuose, atlieka kitas specifines užduotis. Keturkojai pasieniečių pagalbininkai atlieka darbą kurio negali atlikti pareigūnai. Tai pėdsekystė, žmogaus paieška, daiktų paieška, narkotinių ir sprogstamųjų medžiagų paieška. Nepakeičiami pagalbininkai persekiojant, sulaikant ir konvojuojant ar saugant asmenis.

2. PATRULIAVIMO SU ŠUNIMI PĖSČIOMIS TAKTIKA

Patruliavimas su šunimi pėsčiomis naudojamas tada, kai priskirtas ruožas yra miškinga vietovė, nepravažiuojamos vietos ar yra būtinumas apsaugoti priskirtą ruožą, taip kad nepastebėtų kiti asmenys. Patruliuojant su tarnybiniu šunimi pėsčiomis pagrindinis dėmesys yra skiriamas į krūmais ir medžiais apaugusias vietoves. Krūmus ir medžius visų pirma apžiūri kinologas su šunimi, po to iš paskos praeina kinologo porininkas. Kitas pareigūnas visada eina paskui kinologą už 5-7 metrų ir stebi applinkinę vietovę. Kinologas stebi šunį ir jo reakciją. Kinologas šuniui vadovauja balsu, gestais arba leidžia pačiam galvoti šuniui.

Kinologas patruliavimo greitį pasirenka atsižvelgdamas į :
– oro sąlygas
– vėjo krypti
– oro temperatūrą (jei karšta, būtina numatyti pertraukėles šuniui pailsėti ir atsigerti)
– metų laiką
– sienos ruožo ypatumus
– šuns paruošimo lygį
– šuns amžių
– šuns darbo sąlygas (ieškant asmenų ar daiktų, sekant pėdsakais šuo per 1 val. efektyviai gali dirbti apie 30 min.)
Atsižvelgus į šias sąlygas taip planuojant tarnybą būtina apgalvoti kaip geriau patikrinti paskirtą ruožą. Kinologai dažniausiai patruliuodami pėsčiomis būna slapukuose tose vietose kur yra ti

ikimybė kad gali įvykti pažeidimas.

Patruliuojant kur siena eina upės pakrante pėsčiomis kinologas dažnai turi eiti patikrinti vietas kurių negalima apvažiuoti tarnybiniais automobiliais. Taip pat kinologai tarnybos metu dažnai vyksta į pagalbą kitos užkardos sargyboms. Nes pasienyje kinologų trūkumas yra labai didelis ir nevisos užkardos turi kinologus, todėl kinologas pagal iškvietimą gali vykti į gretimos užkardos ruožą pagelbėjant užkardyti teisės pažeidimus.

Pėsčiomis patruliuojanti sargyba su šunimi dažniausiai sąveikauja su gretima sargyba, kuri važiuoja tarnybiniu automobiliu ar kateriu.

Patruliuodamas naktį kinologas stengiasi laikyti šunį kuo arčiau savęs, kad galėtų geriau stebėti ir valdyti šunį. Naktį šuo tampa kinologo ausimis ir akimis. Nes tamsiu paros metu nieko aplinkui nematyti taip kaip dieną. O šuo net ir nematydamas žmogaus jį jaučia ir užuodžia. Taip pat jei šuo užfiksuotų pėdsakus naktį galima nepastebėti šuns reakcijos ir atšaukti jį nuo tos vietos. Sekant pėdsakais porininkas seka iš paskos dieną apie 10 metrų, naktį 5- 8 metrus ir apžiūrinėja gretimus krūmus ir medžius. Jei kinologas eina su šunimi per tankius krūmus porininkas juos apeina aplinkui, bet stengiasi neužeiti kinologui iš priekio, kad netrukdytų šuns darbui.

Vykdant asmens paieška kinologas stovi prie pat miško krašto, o porininkas maždaug už 20 metrų. Lodamas šuo parodo jog aptiko miške žmogų. Tada kinologas eina į mišką, o kitas pareigūnas at
tsistoja prie miško krašto kad galėtų stebėti kinologą. Ir kol kinologas atves asmenį iš miško pareigūnas iškviečia pastiprinimą. Asmenį tikrina kinologas. Pasodina šunį už 3 metrų nuo žmogaus pats patikrinimą atlieka iš tos pusės, kad žmogus būtų tarp kinologo ir šuns. Kitas pareigūnas stovi apie 5 metrai nuo šuns ir apie 7 metrai nuo tikrinamo asmens. Kinologui negalima užstoti šuniui tikrinamą asmenį. O kitas pareigūnas negali stovėti iš tos pusės kurią stebi šuo.

Konvojuojant pėsčiomis asmenį kitas pareigūnas eina išpasakos kinologo. Nes jei asmuo pradėtų bėgti šuo puldamas gali įkasti ir pareigūnui.

3. PATRULIAVIMO SU ŠUNIMI TARNYBINIU AUTOMOBILIU TAKTIKA

Patruliuojant su šunimis tarnybiniais automobiliais siekiama kuo efektyviau panaudoti šunis. Su džipais greičiau galima nuvykti į įvykio vietą, greičiau apvažiuoti nepraeinamus ruožus.

Patruliuodamas tarnybiniu automobiliu kinologas būna kaip rezervinė grupė. Jis uždengia tuščius ruožus, tikrina prieigas ir kelius prie valstybės sienos. Reaguoja į kitų pasienio sargybų pranešimus ir vyksta į pagalbą joms.

Patruliavimas su automobiliu skiriasi nuo pėsčiomis tuo, kad šuo automobilyje ilsisi kol jo nereikia panaudoti vietovės patikrinimui ar kitai užduočiai, o paskui vėl jis būna automobilyje ir gali ilsėtis. Patruliuojant automobiliu kinologo darbas yra stebėti tai kas vyksta pasienio ruože ir tik atvažiavus į kita vietą patikrinti tą vietovę nuodugniai su šunimi, o pats stebi padėtį pasienio ruože.

Pastebėjus įtartiną au

utomobilį kinologas stebi automobilį ir jei yra būtinumas jį sustabdo patikrinimui. Išsiaiškinęs kokie asmenys ir kokiu tikslu važinėja po pasienio ruožą, jei reikia važiuoja į tą pusę iš kurios atvyko automobilis ir tikrina visus krūmus ir miškelius.

Atsižvelgiant į situacija kinologams gali būti nurodoma prieš pasikeičiant pamainoms arba tik pradėjus pamainą patikrinti dažniausiai pažeidžiamus ruožus. Tada jis važiuoja per visą užkardos saugomą ruožą ir tikrina visus kelius ir sankryžas, privažiavimus pažeidžiamiausias vietas prie valstybės sienos.

Jei patruliai pastebi, kad gali būti sienos pažeidimo atvejis patys traukiasi atvirai iš to rajono, o kinologas kuo slapčiau atvyksta į tą vietą. Ir ten automobilį palieka vienoje vietoje kuo toliau nuo tariamos vietos, o pats pėsčiomis eina tikrindamas vietovę. Tačiau stengiasi kuo mažiau išsiduoti. Todėl šunų mokymų metu reikia išmokyti šunis neloti be komandos ir pastebėjus ar pajutus asmenį bei automobilį tik urgzti arba inkšti.

4. PATRULIAVIMO SU ŠUNIMI LAIVU (KATERIU) TAKTIKA

Patruliuojant kateriu yra galimybė nuvykti į tas vietas, į kurias negali nuvažiuoti tarnybiniai automobiliai, o pėsčiomis užtrunkama daug laiko. Kateriu patruliuojant pagrindinis dėmesys yra skiriamas upių pakrantėms patikrinti. Ir stebėti tuos rajonus kuriuos sunku stebėti nuo kranto.

Patruliuojant su kateriu yra plaukiama šalia kranto ir stebima pakrantė. Pastebėjus pėdsakus ar asmenis kinologas išlipa į krantą ir seka pėdsakais, o kitas pareigūnas plaukia iš lėto palei krantą ir stebi krantą ar nepastebės kitų pėdsakų ar asmenų. Taip pat plaukiant kateriu yra stebima gretimos valstybės krantas.

Patruliavimas su kateriu primena pėsčią patrulį, nes kinologas daugiau laiko praleidžia eidamas pakrante nei plaukdamas kateriu. Į katerį įlipa tik kad įveiktų nepraeinamas vietas. O po to vėl tikrina prieigas prie valstybės sienos. Patikrinus kelias vietas su kateriu sustojama kuriam laikui tam, kad šuo galėtu pailsėti arba, kad kitas pareigūnas nueitų pasislėpti, padaryti kontrolines pėdas ar primėtyti daiktų. Visa tai daroma kol kinologas nėra atėjęs iki katerio ir nežino kurioje tiksliai vietoje kas yra padaryta. Tokių treniruočių tikslas yra tobulinti šuns darbo galimybes ir sudominti jį toliau dirbti. Nes šuo darydamas tą patį „atbunka“ ir jį tarsi vėl reikia įaudrinti. Patruliuojant kateriu yra daugiausia laiko šitaip įaudrinti šunį, kad jis atliktų kokybiškai jam duotą darbą. Tačiau patruliuojant kateriu šuniui yra sunkiau ieškoti, nes jam sunkina darbą vanduo ir pakrančių augmenija. Be to vėjas būna ne pastovus ir taip šuniui yra labai apsunkinantis darbą veiksnys.

Taigi apžvelgėme patruliavimo su šunimis taktiką:
• patruliavimas pėsčiomis
• patruliavimas automobiliu
• patruliavimas laivu(kateriu)

5. KINOLOGŲ TRŪKUMAS VSAT PADALINIUOSE

Dar ką norėčiau išdėstyti šiame rašto darbe tai kinologų trūkumas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Tai yra gana opi problema ir jai spręsti mano nuomone nėra skiriama pakankamai dėmesio. Pagal VSAT vado 2003-04-14 įsakymu Nr. 4-190 yra patvirtinta „Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologinės veiklos instrukcija, remiantis kurioje numatyti tarnybinių šunų limitai, tačiau remiantis atliktais skaičiavimais, VSAT padaliniuose turėtų būti 346 tarnybiniai šunys, tačiau faktiškai yra 154 tarnybiniais šunys (t.y. aprūpinimas sudaro tik 44 proc.).

TARNYBINIŲ ŠUNŲ LIMITAI IR JŲ ESAMAS SKAIČIUS VSAT PADALINIUOSE

Rinktinės pavadinimas Numatyti limitai tarnybinių šunų padaliniuose Esamas tarnybinių šunų skaičius padaliniuose
1 2 3
Ignalinos rinktinė 49 22
Vilniaus rinktinė 65 29
Varėnos rinktinė 57 40
Lazdijų rinktinė 49 17
Pagėgių rinktinė 50 13
Pakrančių apsaugos rinktinė 32 13
Šiaulių rinktinė 30 8
Ignalinos AE AR 5 6
Užsieniečių registracijos centras 5 4
VSAT Štabo Kinologijos veiklos organizavimo skyrius 4 2
IŠ VISO 346 154

Nustatant ir apskaičiuojant kinologų ir šunų skaičių tarnybos struktūriniame padalinyje, buvo atsižvelgiama į šias aplinkybes:

• Užkardai skirto sienos ruožo ilgį ar kito tarnybos struktūrinio padalinio vykdomas specialias užduotis;

• Geografinę padėtį – reljefą, miškus, pievas, pelkes, upes, ežerus;

• Gyvenviečių išsidėstymą pasienio ruože, tarp jų ir gretimos valstybės pasienyje esančių gyvenviečių;

• Stebėjimo bokštų skaičių ir vietą;

• Siena kertančių kelių skaičių ir jų reikšmę;

• Kelių tinklą pasienio ruože, tarp jų ir gretimos valstybės pasienyje esančių kelių tinklą;

• Šuns sugebėjimą per pamainą vidutiniškai patikrinti 10 km atstumą;

• Kinologų atostogų laiką.

Taigi matome, kad VSAT padaliniuose kinologų trūkumas yra tiesiog milžiniškas ir tai turi būti sprendžiama nors realiai tai yra daroma bet labai lėtais tempais. Man teko kalbėtis su keleta kinologų ir yra pareiškę, jeigu būtu vykdomos visos priemonės kurios yra numatytos tai kinologų skaičius tikrai padidėtu. Nesigilinsiu labiau į šią problemą, bet reikia tikėtis, kad padėtis kada nors pasikeis.

6. IŠVADOS

Aprašęs apie naudojamą patruliavimo su šunimis taktiką galiu prieiti prie išvados, kad šiuo metu Lietuvos pasienyje kinologų naudojama taktika gal ir būtu patenkinama atsižvelgus į tai kad apskritai kinologų pasienyje yra labai didelis trūkumas, bet jeigu būtu imtasi reikiamų priemonių ir jos būtu pilnai įgyvendintos tai padėtis tikrai pasikeistų ir pati valstybės sienos apsauga taptu efektyvesnė. Taip pat mano nuomone Lietuvoje yra dar daug jaunų kinologų ir būtu labai naudinga siusti juos į kursus ne tik Lietuvoje, bet ir į kitas valstybes kuriuose kinologija yra labai aukštame lygyje.

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologinės veiklos instrukcija 2006

2. Lietuvos respublikos valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaita „Valstybės sienos apsaugos tarnyba: infrastruktūros plėtros ir žmogiškųjų išteklių valdymo pagal šengeno sutarties reikalavimus vertinimas“ 2004 m. spalio 29 d. Nr. 2040-5

3. Valstybės sienos kontrolės nuostatai

Leave a Comment