TURINYS
1. ĮVADAS……………………………………………………………………………………….. 22. PAGRINDINĖS SĄVOKOS…………………………………………………………………. 33. ORGANIZUOTO NUSIKALSTAMUMO SOCIALINĖ CHARAKTERISTIKA……….. 44. LA COSTRA NOSTRA……………………………………………………………………… 11 5. KOLUMBIJOS PREKIAVIMAS NARKOTIKAIS…………………………………….. 136. KALIO KARTELIS………………………………………………………………………….. 147. MEDELJINO KARTELIS…………………………………………………………………… 158. ŠIAURĖS PAJŪRIO KARTELIS……………………………………………………………. 169. ITALŲ ORGANIZUOTAS NUSIKALSTAMUMAS JAV…………………………………. 1710. ITALŲ NUSIKALTĖLIŲ ORGANIZACIJOS…………………………………………… 18A. SICILIJOS MAFIJA…………………………………………………………………………… 18 B. KAMORA………………………………………………………………………………………. 19C. NDRANGETA………………………………………………………………………………….. 2011. AZIJIEČIŲ ORGANIZUOTAS NUSIKALSTAMUMAS…………………………………. 2212. IŠVADOS………………………………………………………………………………………. 2513. LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………………………………………………… 26
ĮVADAS
Tarptautiniu mastu, nusikalstamumas yra tarsi indikatorius kuris parodo kokia yra ekominė šalies būklė, kaip valdžia sugeba susitvarkyti savo šalies viduje su ta problema. Neveltui daugelis politikų savo rinkiminėse programose žada šią problemą išspręsti, tai yra šį reiškinį panaikinti ar jį sumažinti. Manau šis dardas KTU studentams iš dalies padės glaustai susipažinti su pasaulyje egzistuojančiomis nusikalstamomis organizacijomis ir susidomėjusiems šia sritim gal tai bus pirmas laiptelis į Lietuvišką “FTB ” . Pasauliniu lygiu į tai žiūrint, susidaro vaizdas, kad tai yra gerai organizuota ir aprūpinta “tarptautinė” organizacija, turinti ekonominius ir su tai susijusius politinius kėslus. Pažvelgus giliau pasidaro aišku, kodėl valstybės tariasi tarpusavyje kovai su šiuo reiškiniu ir net kuria tarptautines organizacijas kovai su juo (Interpolas). Šiame darbe aprašomos žymiausios ir galingiausios pasaulyje nusikalstamos organizacijos, jų sudėtis, veiklos pobūdis, kai kurie FTB veiksmai kovai su juo. Pagrindinis dėmesys akcentuojamas Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiančiuose nusikaltėlių organizacijoms ar turinčiomis ryšių su jomis, tačiau esančiomis ne JAV teritorijoje. Kai kur nurodomos jų pajamos ir “verslo” pobūdis, nusikalstamų specifika ir būdai. Kaip jau minėjau nusikalstamumas nėra vienos valstybės reikalas, jis kaip ir žmogus yra visur. Kiekvienoje valstybėje yra skirtinga jo atsiradimo istorija ir tradicijos. Noriu pabrėžti, kad šiame darbe nerašoma apie pavienius nusikaltimus, o į tai žiūrima kaip į darbo veiklą, kurią vykdo didelės savo apimtimi nusikalstamos “korporacijos” turinčios savo įtakos zoną prilygstančią ekonominėms zonoms ir dėl kurių yra kovojama, kaip ir rinkoje. Šiam darbui didžiaja dalimi yra panaudoti FTB surinkta medžiaga ir kai kurie Lietuvos Policijos Akademijos (tuometiniu pavadinimu) operatyvinės veiklos studijų medžiaga. Dėl, kurių publikavimo masinės informavimo priemonėse būtinas FTB atstovų sutikimas. Ši informacija surinkta tiek operatyvinių priemonių pagalba, tiek atskirų pariegūnų vykdytu tyrimu, kokios, tai grupuotės atžvilgiu (pastarųjų pavardės neskelbiamos). Visa informacija pateikta naudojantis 1993-1995 metų medžiaga ir duomenimis.
Pagrindinės sąvokos
Organizuotas nusikalstamumas-visuomenės dalis, kuri siekia veikti už visuomenės ir vyriausybių ribų, ją sudaro tūkstančiai jos struktūrose veikiančių nusikaltėlių, o pačios struktūros yra tokios pat kompleksinės kaip ir bet kokios kitos didelės korporacijos, ir jos labiau paklūsta saviems nei įstatyminės valdžios įstatymams [3].Mafija-organizuotų nusikalstamų organizacijų visuma, kurios susijusios su korupcija[4].Nusikalstamumas – įvykdytas nusikaltimų skaičius per laiko tarpą.Kriminalinė agresija-kovos dėl ekonominės laisvės instrumentas[8].Kriminalinė korporacija-nusikaltėlių grupuotės, kurias sieja bendri interesai [4]. Nusikalstamas sindikatas-organizuotos nusikaltėkių grupės veikiančios bendrai, išvien [4].
Organizuoto nusikalstamumo socialinė charakteristika
Kaip seniau taip ir dabar nusikalstamumas yra socialinė problema arba patologija, sukelianti ne tik asmeninę, bet ir visuomeninę krizę [7; 78]. Seniai pastebėta, kad, esant stabiliai visuomenei, šalyje nusikalstamumo lygis taip pat stabilus, tuo tarpu socialinių krizių, radikalių permainų laikotarpiu nusikalstamumas paprastai didėja. Tai patvirtina ir pastarųjų metų statistiniai duomenys: 1990m. Lietuvos teisėsaugos institucijos gavo 79 191 pranešimą apie nusikaltimus, o užregistravo (iškėlė baudžiamąją bylą) 37 056, atitinkamai 1991m.-91 289 ir 44 984, 1992m.- 107 733 ir 56 615, 1993m.- 108 141 ir 60378. 1995m.- 103453 ir 53671 [8;83]. 1996 m. buvo užregistruoti 68053 nusikaltimai [6;87,88] .Tai liudija nuolatinis turtinių nusikaltimų vyravimas nusikalstamumo struktūroje: 1989m. šie nusikaltimai kasmet sudarė daugiau kaip 80 % visų užregistruojamų nusikaltimų. Vidutiniškai 4 iš 5 nusikaltimų yra turtinio arba savanaudiško smurtinio pobūdžio [8;79]. Net tiesioginiai pasikėsinimai prieš asmenį, jo gyvybę, sveikatą, tarnybiniai nusikaltimai dažniausiai tėra tik sudėtinė bendresnė turtinio nusikaltimo dalis, siekiant užvaldyti turtą, užtikrinti sandėrių vykdymą, likviduoti kreditorius, konkurentus, turtinio nusikaltimo liudininkus ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad turtiniai nusikaltimai priklauso labiausiai latentiškų nusikaltimų grupei, galima spręsti apie realų jų mastą. Todėl faktinis jų skaičius žymiai viršija oficialiosios statistikos rodiklius, o tai neatspindi realios padėties. Prie tokių nusikaltimų priskiriami organizuoti bei profesionalūs nusikaltimai, kontrabanda, vengimas mokėti mokesčius, pinigų padirbinėjimas, korupcija, prekyba narkotikais, ekonominiai nusikaltimai susiję su prostitucija ir pan. Tokios primityvios pradinio kapitalo kaupimo formos, aplenkė laisvosios rinkos ekonominius santykius ir susiformavo anksčiau negu rinkos ekonomika. Su rafinuotais ekonominiais nusikaltimais iki 1993m., kol vyko privatizacija ir formavosi privati nuosavybė, beveik nebuvo kovojama: iš 100 šios rūšies nusikaltimų teisėsaugos organai fiksuodavo vos vieną, dar mažiau buvo nuteisiama asmenų padariusių tuos nusikaltimus [8;87]. Galima daryti išvadą, kad ir šiandien, pasak finansų ministro A.Šemetos: “Lietuvoje apie 30% šalies ekonomikos yra šešėlinė (…)” [16;11]. Organizuotas nusikalstamumas gali būti suprantamas kaip nusikalstamos veiklos būdas šešėlinėje rinkos ekonomikoje ir pagal šešėlinės ekonomikos mastą šalyje galima spręsti apie organizuoto nusikalstamumo paplitimą joje.
Pagrindinis profesionalaus nusikalstamumo bruožas-jo versliškumas. Trumpai tariant tai “ko nori organizuotas nusikalstamumas – tai pinigai ir valdžia”[3;850]. Nusikalstamam verslui yra būdingi visi dėsningumai bei požymiai kaip ir verslui apskritai. Kaip ir kiekvieno verslo, taip ir nusikalstamo verslo pagrindinis tikslas – didinti pelną.Dėl organizuotumo kriminalinė agresija tampa sunkiai fiksuojama ir praktiškai neįveikiama. Ji primena vėžines ląsteles, kurios paplinta po visą organizmą, kad būtų nesugaunamos ir “patikimai” kontroliuotų tą organizmą iš vidaus.[8;85]Nusikaltimai žmogui, jo gyvybei, sveikatai, tam tikras politinis spaudimas yra tik priemonės pagrindiniam tikslui pasiekti. Džovani Falkone, buvęs Italijos “Antimafijos” komisijos vadovas savo knygoje “Tiesa apie mafiją” rašo: Žiaurumas ir prievarta nėra mafijos tikslas. “Garbės žmonės” juos naudoja tuomet, kai papirkimo ir įbauginimo metodai pasirodo neefektyvūs, arba, kai mafijos nuomone, kaltė už padarytą žmogaus klaidą išperkama tiktai mirtimi”[9;173,183].Siekiant didesnio pelno, atsiranda nusikalstamo darbo pasidalinimas, kuris iš vienos pusės sumažina baudžiamosios atsakomybės grėsmę, o iš kitos – suintensyvina nusikalstamą veiklą, tuo pačiu padidindamas pajamas. Nusikalstamo darbo pasidalinimas sąlygoja atitinkamos sistemos bei struktūros nusikalstamoje gaujoje atsiradimą, o tai jau yra organizacijos elementai. Tokios organizacijos, siekdamos išvengti demaskavimo, suinteresuotos jos narių apibrėžtumu bei pastovumu ir specializuojasi atskirose nusikaltimų srityse. Sėkmingą organizacijos egzistavimą lemia nusikalstamos veiklos vykdymas siekiant pelno. Ilgalaikę ir pastovę nusikalstamą veiklą sąlygoja organizacijos narių funkcijų ir pareigų paskirstymas, griežtas pavaldumas ir t.t..Tokių organizuotų nusikalstamų grupuočių bei jų padaromų nusikaltimų visuma ir sudaro organizuotą nusikalstamumą. Organizuotas nusikalstamumas neapsiriboja laike, o veikia kaip nusikalstamo verslo išplėstinė reprodukcija, kurio pajamos pastovios, reguliuojamos ir planuojamos. Svarbi organizuoto nusikalstamumo ypatybė yra ta, kad jis investuoja lėšas visur kur tik yra šansai gauti naudą, bet teikiamas preoritetas toms sferoms, kur prekėms ir paslaugoms nustatyti teisiniai-baudžiamieji draudimai. Maksimalaus pelno sąlyga yra monopolija. Teisiniai-baudžiamieji draudimai pašalina legalaus verslo konkurentus. Taip pat kova už monopoliją vykdoma be kokių nors teisinių ar moralinių apribojimų..“Nusikalstamos visuomenės veiksmai nėra impulsyvūs, bet tai yra įmantrios konspiracijos rezultatas. Konspiracijos, kuri tęsiasi daug metų ir kurios tikslas yra visų veiklos sferų kontrolė, siekiant gauti milžinišką pelną”[3;848]. Kiekviena nusikalstama grupuotė – yra visų pirma lanksti bei racionali sistema, gerai prisitaikanti prie įvairių aplinkybių, o esant būtinumui keičianti savo veiklos pobūdį bei mechanizmą.Nežiūrint požiūrių įvairovės, visų nuomonės sutampa, kad organizuotas nusikalstamumas yra socialinis reiškinys, turintis realų ekonominį pagrindą.Taip pat sutariama ir prognozėse – tai didėjanti nusikalstamų organizacijų įtaka ekonomikos sferoje. Yra nurodoma, kad organizuotas nusikalstamumas yra visuomenės dalis, kuri siekia veikti už visuomenės ir vyriausybių ribų. Šią visuomenės dalį sudaro tūkstančiai jos struktūrose veikiančių nusikaltėlių, o pačios struktūros yra tokios pat kompleksinės kaip ir bet kokios kitos didelės korporacijos. Šios struktūros labiau paklūsta saviems nei įstatyminės valdžios įstatymams [3;848].1996m. gegužės 8-10 dienomis Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio Saugumo komiteto ir prie Europos Tarybos registruotos tarptautinės nevyriausybinės organizacijos “Europe 2000” Lietuvoje surengtoje konferencijoje “Organizuoto nusikalstamumo ypatumai Baltijos valstybėse” LR Seimo pirmininko pavaduotojas E. Bičkauskas, kalbėdamas apie baudžiamosios teisės priemones, užkertančias kelią organizuotam nusikalstamumui Baltijos šalyse, tvirtino, jog šio nusikalstamumo pradžia Baltijos valstybėse dažnai siejama su nepriklausomybės atkūrimu. “Didelių” pinigų įgyjimo srityse “švarių rankų” politika neegzistuoja. Anot E.Bičkausko, kritinės situacijos momentu laikytinas įstatymo “Dėl kooperacijos” priėmimas 1985 metais. Prasidėjo nuolatinis ir nekontroliuojamas kapitalo kaupimas “perpumpuojant” valstybės lėšas į kooperatinį, o iš esmės į privatų sektorių. Visuomenėje egzistavo jėga, kuri galėjo tuo užsiimti, tai yra sąstingio laikais susiformavusi partinė valstybinė biurokratija. Būtent ji įsiveržė į tą vakuumą, kuris formavosi žlungant administracinėms struktūroms, aktyviai jas griaudama ir turtėdama šiame chaose.Neišvengiamai persiorganizavo ir nusikalstamas “pasaulis”. Iš pradžių stichiškai, po to įgaudamas vis organizuotesnes formas, jis pasireiškė reketu, kitais savanaudiškais nusikaltimais, terorizuodamas naują grupę asmenų, įgijusių stambų kapitalą. Pradžioje nusikaltėliai padėjo “užsakovams” kriminaliniais metodais dalyvauti privatizavimo procese, po to jau patys tiesiogiai į jį įsijungė. Nusikalstamo sindikato dėmesys krypo į teisėtą ekonomiką, o nusikalstamu būdu gauti pinigai buvo investuojami. Pasiremdami korumpuotais valdžios pareigūnais, nusikaltėliai legalizavo savo verslą ir pasinaudojo juo kaip tam tikru etapu tolesnei nusikalstamai veiklai plėtoti. Jungtinių Tautų Narkotikų Kontrolės Programos regioninės atstovybės Baltijos šalims direktoriaus pavaduotojas S. Mathiesen viename iš savo pranešimų yra pasakęs: jaunos demokratijos šalys, kurios neturėjo realių valdžios struktūrų, yra neatsparios bet kokiai alternatyviai jėgai, pavyzdžiui organizuotam nusikalstamumui.”[11]Būtent šalies ekonominėje sistemoje slepiasi kriminalinės korporacijos priežastis. Pasak E. Bičkausko, 1992-1993 metais galų gale valstybėje buvo pripažintas organizuoto nusikalstamumo egzistavimas. Pripažinta, jog Lietuvoje egzistuoja beveik 100 nusikalstamų grupuočių. Paskutiniais metais organizuotas nusikalstamumas taip pat pradėjo gyventi pagal rinkos dėsnius, tapo savireguliuojančiu reiškiniu, ribojančiu savo paties augimą. Visos veiklos sritys, galinčios duoti kiek didesnį pelną, mafijos organizacijų jau beveik pasidalintos” [12].Organizuotos nusikaltėlių grupuotės pagal savo organizuotumo laipsnį, vidinę struktūrą, nusikalstamos veiklos mąstą bei pobūdį yra nevienarūšės, todėl atskiri autoriai apibudina skirtingas nusikalstamas organizacijas izuoliuotai, sugrupuodami pagal bendruosius požymius. Reikia pažymėti, kad bet kurio lygio nusikalstama organizacija yra tampriai susijusi su žemesnio ar aukštesnio lygio nusikalstamomis organizacijomis ir jos veikla nėra savarankiška. Nėra savarankiškos ir nusikalstamos organizacijos ypač kintant jų statusui. Mokslinėje literatūroje pateikiamos tapačios, bet labai įvairios organizuoto nusikalstamumo struktūros. Rementis moksline literatūra ir teisine praktika galima ir Lietuvos organizuotą nusikalstamumą suskirstyti į tam tikrus lygius.Lygių schema:
Pirmojo lygio grupuotės-tai lokalios organizuotos nusikalstamos gaujos, kurios pagal veiklos ir įtakos sferas pasiskirsčiusios teritoriniu principu. Tokios grupuotės yra kiekviename respublikos rajone ir mieste. Jos užsiima smulkių verslininkų ir prekeivių turto prievartavimu, vagystėmis,plėšimu ir pagal aukštesnio lygio nusikalstamų organizacijų nurodymus atlieka įvairias nusikalstamas akcijas: užpuolimus, sprogdinimus, padegimus, nužudymus ir pan. Šiame lygyje dar pasireiškia sudėtinga hierarchinė struktūra, disponavimas stambiomis piniginėmis lėšomis bei plačiais korupciniais ryšiais. Dalis pajamų pagal pavaldumą perduodama aukštesnio lygio nusikalstamoms organizacijoms ir atsiradus būtinumui iš jų susilaukiama reikiamos pagalbos. Pagal R.Grigo socialinių organizacijų suskirstymą tai atitika racionalios socialinės organizacijos tipui, kuri yra grindžiama griežtomis hierarchizuotomis struktūromis, ryšiais bei santykiais [2;221].Šio lygio grupuotės norėdamos įvykdyti didelį pelną duodantį nusikaltimą turi prašyti leidimo aukštesnio lygio organizuoto nusikalstamumo bosus, kontroliuojančius tą teritoriją. Nesilaikant nustatytos tvarkos bei ją pažeidžiant yra taikomos bausmės, dažniausiai piniginės baudos, o kartais ir fizinis smurtas. Šio lygio grupuotės kontroliuoja jai paskirtoje teritorijoje visą verslininkų veiklą, taip pat kontroliuoja ir įtakoja kitų eilinių nusikaltėlių veiklą. Jos duoda leidimą objektui apvogti, leidimas įvykdyti vagystę kainuoja apie 10% nuo pagrobto turto vertės. Tokios grupuotės nėra užsikonspiravusios, o atvirkščiai yra gerai visiems žinomos pagal atitinkamą pavadinimą. Jos atlieka nusikalstamos reklamos funkciją, kad pademonstruotų nebaudžiamumą ir galingumą.Antro lygio nusikalstamos organizacijos pasižymi gera orientacija su egzistuojančia hierarchija, disponuoja labai didelėmis piniginėmis lėšomis, kurių dalį investuoja į legalų verslą, nekilnojamą turtą, turi plačius korupcinius ryšius. Jos išsidėsčiusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose ir Lietuvos teritoriją geografiškai pasidalinusios pagal įtakos zonas.Panaši situacija yra kaimyninėje Latvijoje kur šiuo metu veikia daugiau kaip 80 organizuotų nusikaltėlių grupuočių. Du trečdalius jų sudaro reketininkų brigados. Jos pasidalinusios visą Latviją veiklos zonomis. Šios zonos beveik visiškai sutampa su šalies administraciniu suskirstymu [13;6].Vilniuje tokio lygio nusikalstamai organizacijai priklauso “Vilniaus brigada”. Ši organizacija sostinės kriminalinėse struktūrose valdžią paėmė 1989 metais, laimėjusi konkurencinę kovą su kitomis gaujomis. 1990 metais ji ryškiai sustiprėjo, atskiros grupuotės apsijungė, susidarė aukščiausias valdymo organas – taryba arba autoritetų susirinkimas. 1991 metais nusikalstama organizacija Vilnių padalino į 6 atskirus rajonus, kurių kiekvieną kuravo paskirtas brigadininkas, kuris vadovavo savo kasininkui ir buhalteriui. Brigadininkas vadovavo žemesnio lygio nusikalstamoms gaujoms per kasininką. Gaujų nariai net nežinojo savo brigadininko, kuris turėjo 2-3 pagalbininkus (torpedas).Kaune “Daktarų” nusikalstamai organizacijai, vadovavo Henrikas Daktaras pravarde “Henytė”. Organizaciją sudaro keliolika atskirų šeimų. Tokio lygio nusikalstamos organizacijos užsiima narkobizniu, ginklų prekyba, prostitucijos bei azartinių lošimų organizavimu, falsifikuotų prekių gamyba bei stambių verslininkų turto prievartavimu.Organizuodamos nusikalstamą veiklą antro lygio organizacijos plačiai panaudoja teritoriškai pavaldžias pirmo lygio nusikalstamas gaujas, kurioms iškilus problemoms suteikiama visapusiška pagalba, net panaudojant turimus korupcinius ryšius.Šios organizacijos užsikonspiruoja legalaus verslo pagalba. Tokias įmones būtų galima suskirstyti:-įmonės įkurtos naudojant nusikalstamu būdu įgytą kapitalą ir užsimančios teisėtu verslu, bet panaudojant nesąžiningą konkurenciją.-įmonės atliekančios priedangos vaidmenį nusikalstamam verslui.-kitos įmonės skirtos pinigų legalizavimui (išplovimui) – ofšorinės kompanijos ir kt. įvairios firmos.Savaime aišku, kad įkuriant įmones, plečiant jų veiklą, visuomenės akyse įgyjamas geras vardas ir prestižas. Įžymus nusikalstamo pasaulio atstovas, tris kartus teistas, pagal operatyvinius duomenis dabartiniu metu stipriausios Klaipėdos miestą kontroliuojančios nusiklatėlių organizacijos vadovas S.Gaidjurgis imasi aktyvių priemonių, kad kitų akyse atrodytų kaip padorus verslininkas. Žmonės, gyvenantys kaimelyje, kuriame S.Gaidjurgis turi pasistatęs namą, tvirtina, kad jis labai doras ir geras žmogus, nes kaimelyje išasfaltavo kelius, suteikė žmonėms galimybę užsidirbti [14;5]. Analogiška padėtis ir Kauno raj.Užliedžiuose, kur gyvena H.Daktaras savo pilyje.Tokių pavyzdžių yra ne vienas ir tai tik rodo konspiravimo priemonių efektyvumą.
Šio lygio nusikalstamoms organizacijoms būdinga griežta vidinė struktūra ir hierarchija. Kiekvienas narys turi tam tikrą statusą kitų grupės narių atžvilgiu, kiekvienas difirencijuojasi pagal užimamas pareigas.Aukščiausioje pakopoje yra elitinė grupė. Tai asmenys, kurie organizuoja ir vadovauja nusikaltėlių grupuotėms. Jie taip pat kontroliuoja grupuočių veiklą, suranda naujas veiklos sferas, numato grupės veikimo taktiką ir strategiją. Tai nusikalstamos organizacijos smegenys. Elitą gali sudaryti ne tik vienas, bet keli ar net keletas konkretčių asmenų. Vadovavimas grupuotės veiklai būna ne vien autorinis, bet ir kolegialus, šį vadovavimo stilių įgyvendina vadovų tarybos. Jos gali būti patariamo ir tiesioginio vadovavimo pobūdžio.Vidutinė pakopa-tai autoritetų grupė. Kriminologai ją dar vadina aprūpinimo grupėmis. Šios kategorijos asmenys yra tarpinė grandis tarp vadovų ir vykdytojų. Jie betarpiškai vadovauja atskiriems padaliniams, vykdo patarėjų bei saugos funkcijas.Eiliniai-nariai tai asmenys betarpiškai vykdantys nusikalstamą veiklą. Jie gali apsijungti į atskirus padalinius, kurie, priklausomai nuo nusikalstamos veiklos pobūdžio, turi konkrečias funkcijas. Periferija-tai nuolatiniai nusikalstamos organizacijos nariai, kuriais pasitikima ir jie panaudojami atskiriems veiksmams ar uždaviniams spręsti. Tai kandidatai į nusikalstamos organizacijos narius, kurie išbandomi įvairiuose nusikaltimuose. Jie dažnai būna panaudojami kaip eilinių pagalbininkai kai reikalingos papildomos pajėgos. Prie periferijos galima būtu priskirti atskirų sričių specialistus atskiroms problemoms spręsti: sprogmenų, radio technikos specialistai, dokumentų padirbinėtojai, autošaltkalviai, ginklų specialistai ir pan.Nusikalstamos organizacijos struktūra:
Trečiąjį lygį sudaro nedidelės atskirų asmenų grupelės. Pagal LR VRM duomenis tokių asmenų Lietuvoje yra 10-12. Šie asmenys kontroliuoja atskiras ekonomines sferas: prekybą, uostą, naftą, žaliavas, alkoholį ir pan. Jie disponuoja milžiniškomis pinigų sumomis ir turi tarptautinių ryšių. Korumpuoti ryšiai siekia aukščiausias valstybines institucijas. Jie prisidengia aktyvia visuomenine bei politine veikla, nevengia televizijos kamerų ir spaudos atstovų, sudarydami apie save klaidingą visuomenės nuomonę, bet įgaudami imunitetą prieš galimus demaskavimo atvejus. Šie asmenys nėra izuoliuoti nuo žemesnių lygių ir dažnai naudojasi abipusiai naudingu bendradarbiavimu arba veikia išvien.Įdomi asmenybė, verta dėmesio nagrinėjant šį lygį – “Tauro” banko prezidentas G.Konopliovas. Su juo susiję keletas įdomių atsitikimų, kur vyravo dideli pinigai su kriminalinėm priemaišom. 1993 metais E.Abarius kartu su H.Daktaru (abu nusikalstamo pasaulio autoritetai) buvo sulaikyti Utenoje. Jiems buvo iškelta baudžiamoji byla už tai, kad bankininko G.Konopliovo užsakymu terorizavo Utenos “Vajalio” firmos vadovą B.Jankevičių. Tardymo metu E.Abalrius smulkiai papasakojo apie savo vizitą į “Tauro” banką, kur G.Konopliovas jam davęs nurodymus atlikti šią akciją. Po kelių savaičių įtariamieji buvo paleisti, o baudžiamoji byla nutraukta [15]. 1992 metais “Getos” bankas (vėliau “Tauro”) finansinių machinacijų būdu pasisavino iš valstybinės įmonės “Lietuvos geležinkeliai” 300 milijonų Rusijos rublių. Šis pasisavinimas buvo nežinomu būdu paverstas kreditu bankui. 1995 metais iškilo neaiški istorija su 28 milijonais JAV dolerių pateiktų deklaravimui. 1995 metų skandalas su Europos sąjungos 17 milijonų ECU paskola Lietuvos Respublikai per “Tauro” banką.Nepažeidžiant LR Konstitucijos 31 straipsnio reikalavimų, nekaltumo prezumcijos, galima teigti, kad Lietuvos organizuoto nusikalstamumo struktūroje realiai egzistuoja trečiojo lygio atstovai [1;14].
LA COSTRA NOSTRA (LCN)
LCN yra įtakingiausia organizuotų nusikaltėlių grupė JAV. Ji tapo visuomenei žinoma, kaip nacionalinio, masto reiškinys po to, kai LCN narys Joseph Valachi 1963 metais davė parodymus JAV Senato Nuolatiniam Pakomitečiui Tyrymų Reikalams. LCN yra slapta, organizuota nusikaltėlių grupė, veikianti visose JAV, turinti ryšius su kitomis kriminalinėmis grupuotėmis Jungtinėse Valstijose ir už jų ribų. Pažodžiui išvertus, “LA COSTRA NOSTRA” reiškia “ŠIS MŪSŲ REIKALAS”. Ši organizuotų nusikaltėlių grupė taip pat žinoma kitais pavadinimais: “Mafija”, ”Kompanija”, ”Gauja” ir kita. LCN yra organizuota į kelias regijonines grupes vadinamas “šeimomis”, “brugads” arba “brugatas”, kurios bazuojasi įvairiose JAV miestuose ir vietovėse. Tarp dominuojančių LCN šeimų JAV yra Čikagos Šeima, besibazuojanti Čikagoje (Ilinojaus valstijoje), ir penkios šeimos, besibazuojančios Niujorko mieste (Niujorko valstijoje). Penkios Niujorke besibazuojančios LCN šeimos yra Bonano Šeima, Colombo Šeima, Gambino Šeima, Genovese Šeima ir Luchese Šeima. JAV veikia dar 19 ir kitų LCN šeimų. JAV LCN yra tolygi atskirai kultūros atšakai, turinčiai savitą vertybių sistemą, moralę, ritualus ir socialines taisykles. Visos LCN šeimos stengiasi veikti slapta, vadovaudomasios tylėjimo taisykle pavadinta “omerta”. Ši taisyklė draudžia LCN nariams kalbėti apie LCN veiklą su nenariais. Bausmė už taisyklės sulaužymą yra mirtis. LCN nariams paaiškinama apie “omerta” taisyklę ir kitus organizacinius nuostatus ceremonijas, kuria jie priimami į LCN gretas, metu. LCN šeimų organizacinė struktūra yra herarhinė. Kiekviena LCN šeima turi vadą, kuris vadinamas “Bosu” ir kuris turi maksimalią galią organizuoto nusikalstamumo šeimoje. Bosas nustato ir vykdo taisykles, kuriomis vadovaujasi šeimos veikloje. LCN Bosas turi du artimiausius pavaldinius, kurie jam padeda, valdant organizuoto nusikalstamumo šeimą. Šie asmenys yra “Jaunesnysis Bosas” ir “Consigliere” arba “Patarėjas”. Jaunesnysis Bosas padeda Bosui kaip dešnioji ranka, tvarkanyt LCN šeimos reikalus. Consigliere paprastai sprendžia su LCN nariais susijusius ginčus, padeda tarpininkaujant ginčuose su kitomis LCN šeimomis ir teikia Bosui patarimus LCN šeimos reikalais.
Pavaldūs galios prasme Bosui, Jauniasnejam Bosui ir Consigliere yra LCN šeimos pirmojo rango įvairiai vadinami viršininkai: “Capos”, “Kapitonai”, “Caporegimes”, “Capodecina”, “Škiperiai” arba “Gatvės Bosai” ir kiti. Paprastai Capo vadovauja tam tikram LCN narių ir bendrininkų skaičiui, kurie suorganizuoti į grupę, pavadintą “brigada”. LCN narių, paskirtų į kurią nors brigadą skaičius svyruoja, priklausomai nuo organizuotos nusikalstamos šeimos dydžio, paties Capo lyginamosios galios ir įtakos bei brigados kriminalinės veiklos pobūdžio. Žemiausio rango priimtas arba įstojas į LCN narys yra žinomas įvairiais pavadinimais: “kareivis”, “soldato” arba “saga” ir kiti. LCN kareivis prisiekia savo LCN šeimai slaptoje priėmimo ceremonijoje. Nariais LCN šeimoje gali būti tik italų kilmės vyrai, kurių bent tėvas privalo būti italų kilmės, kurios narystei laiduoja LCN narys. Asmuo įstojąs į LCN dažnai vadinamas “tapusiu nariu”. LCN tapęs narys turi būti LCN nariu iki mirties. LCN šeimos dažnai pasikliauna ir kitais asmenimis, kurie nėra oficialiai priimti į LCN šeimą, bet įvairiais būdais talkina kriminalinėje veikloje. FTB ir kitos įstatymo vykdymo žinybos tokius asmenis vadina “bendrininkais”. Per ilgus metus LCN nariai ir bendrininkai yra išvystę plačią kriminalinę veiklą. Ji apima sąmoningas žmogžudystes, šantažą, padegimus, komercinę apgavystę, sukčiavimą paskolomis, mokesčių slėpimą, bankų apgavystę, valdžios korupciją, profsąjungų reketavimą ir kt. FTB sudarytoje žvalgybinėje informacijos bazėje nustatyta 1300 LCN narių visos šalies mastu. Apskaičiuojama, kad LCN priklauso maždaug 2000 narių. Be tikrūjų LCN narių, gali būti 10 ar daugiau bendrininkų prie kiekvieno nario, kurie bendradarbiauja su LCN. Nuo 1981 m. iki šiandien FTB pavyko išgauti dvidešimtiems LCN narių hierarhijų nariams. Nuteisti 23 Bosai, 14 Jaunesniųjų Bosų, 5 Concigliere ir 67 Capos. FTB patirtis rodo, kad tokie nuteisimai, nors ir paveikė LCN šeimų operacijas ir efektyvumą, patys savaime nelikviduoja šeimų kaip subjektų. Be to, jeigu kai kuriose srityse LCN veikla smarkiai sumažinta, tai kai kuriuose miestuose ir srityse ir toliau lieka stipri bei reikšmingai daro įtaką nusikalstamai veiklai. LCN itin stipri Niujorke, Čikagoje, Las Vegase, Naujosios Anglijos srityje, pietinėje Floridos valstijos dalyje ir Atlantik Sityje.LCN ŠEIMAKOLUMBIJOS PREKIAVIMAS NARKOTIKAIS
Kolumbija yra varginga ir neišsivyščiusi šalis. Be narkotikų problemos Kolumbijoje yra ir kitų esminių problemų, tarp jų blogėjanti ekonomika, aukštas infliacijos rodiklis ir kelios maištaujančios partizanų grupės, kurios dažnai bando propoguoti savo politinę pasaulėžiūrą teroro priemonėmis. Tokioje aplinkoje klesti Kolumbijoje narkotikais prekiaujančios organizacijos. Jų dispozicijoje esančios neįtikėtinos pinigų sumos suteikia joms galimybę nupirkti didelę politinę įtaką. Jos skiria daug laiko ir pinigų gerai apgalvotiems papirkinėjimams ir kyšiams Kolumbijos, Pietų Amerikos ir Karibų Jūros šalių politiniams, kariniams, policijos ir valdžios pareigūnams. Narkotikų prekiautojų turtas taip pat sudaro jiems sąlygas daryti įtaką tam tikruose Kolumbijos visuomenės sluoksniuose. Kai kurie, didelių prekiautojų organizacijų vadai, yra laikraščių ar radijo stočių savininkai ir sugeba per žiniasklaidos priemones įtakoti viešąją nuomonę. Daug Kolumbijos žmonių yra įtikinti, kad narkotikai yra JAV, o ne Kolumbijos problema. Prekiautojai taip pat sėkmingai manipuliuoja demokratiniais procesais Kolumbijoje, per piliečių paramos grupes, spausdami Kolumbijos vyriausybę, stengdamiesi riboti valdžios dalyvavimą, sprendžiant šią pasalinę problemą. Narkotikų prekiautojų organizacijos taip pat stengiasi pakeisti savo kriminalinį įvaizdį, vietiniams gyventojams dalindamos žemę, butus, ligonines, parūpindamos transporto priemones pirmajai pagalbai teikti ir pan. Mainas už tai juos palaiko visuomenė. Šių organizacijų vadai izoliavosi nuo Kolumbijos teisėsaugos institucijų, naudodami šeimų narius ir/arba ilgamečius draugus prekiavimo tinkluose. Be to, teisėsaugos pareigūnams trukdo ir smurtas, kurį prekiautojai naudoja kaip priemonę nuo bendradarbiavimo su valdžia. Įvairois teisėsaugos žinybos yra bandžiusios palyginti Kolumbijos narkotikų prekiautojų gaujas su LCN. Pastebėti tam tikri panašumai: šantažo naudojimas, kyšyninkavimas ir žudymas kriminalinei veiklai išlaikyti bei įtakai reikšti. Abejos išplauna neteisėtai įgytą turtą, kurį reinvestuoja į legalų verslą, turi buhalterius ir advokatus, teikiančius patarimus apie jų finansines imperijas. Abejos grupuotės stengiasi įtakoti viešąją nuomonę apie savo veiklą, skiria šeimos narius savo artimiausiais kriminalinės veiklos bendradarbiais, jų pagrindinis siekis valdyti, kaupti turtą bei galią. Kolumbijos organizacijos kaip ir LCN, priverčia paklusti drausmei smurto priemonėmis. Kolumbiečiai laikomi radikalesniais ir labiau kietaširdžiais nei LCN.
KALIO KARTELIS
KALIO KARTELIS yra pati įtankingiausia narkotikais prekiaujanti organizacija Vakrų pusrutulyje.Per pastaruosius dviejus metus Kalio Kartelis vis labiau jaučiamas JAV, jis yra labai veiklus visose JAV srityse ir išlaiko prekiavimo kokajinu proceso vertikalią monopoliją. Vieni Kartelio nariai prižiūri kokamedžio lapo pjūtį Bolivijoje ir Peru, o kiti skirsto kokajiną vietiniams prekeivoms Amerikos miestų gatvėse.Kalio Kartelį sudaro, sudėtingas funkcijų atskyrimo principų, sukurtų, pogrupių arba brigadų tinklas. Šios brigados yra viena nuo kitos izoliuotos taip, kad teisėsaugos pareigūnų veiksmai prieš vieną brigadą nepaveiktų kitų. Brigados narių skaičius sviruoja nuo mažiau kaip 10 iki daugiau kaip 30. Sunku tiksliai apskaičiuoti brigados narių skaičių, kadangi nariai perkialinėjami iš vienos šalies vietos į kitą, o taip pat iš, ar į Kolumbiją. Kalio Kartelis yra tvarkomas kaip didelė verslo bendrovė, naudojant detaliai surašytas apskaitos knygas tam, kad būtų galima sekti kokajiną ir iš jo gaunamą pelną, duoti specifinius pavedimus savo nariams ir netgi apdrausti narkotikų siuntas nuo galimos žalos.
Turėdamas tokią didelę relizavimo rinką, Kalio Kartelis reguliariai importuoja didelį kokajino kiekį. Žinybos apskaičiavimu jo žinioje yra 75 % į JAV įvežamo kokajino.Mažiausiai keturios su Kaliu susietos grupuotės naudojasi komercine laivyba, importuojant kokajiną į JAV. Kartais jis pervežamas iš Kolumbijos tiesiogiai į JAV, tačiau dažnai laivai preiš plaukdami į JAV, pirmiausiai aplanko kitas vietas, bandydami apgauti JAV pareigūnus. Nustatyta, kad kokajinas įvežamas į JAV konteinerių siuntose per Los Andželą, Majamį, Niujorką, San Franciską ir Hjustoną.Kalio Kartelis naudoja legaliai registruotus laivus, plaukenčius reguliariais reisais po Kanados, Rumunijos, Olandijos ar kitų Europos šalių vėliavomis. Laivams artėjant prie Loa Andželo, kroviniai yra perkraunami į mažesnius laivus, didesniam laivui nenukrypstant nuo numatyto maršruto. Dažnai jo savininkas yra Kalio Kartelio korporacija.Nustatyta, kad Kalio Kartelis veikia Bahamuose, Belize, Kanadoje, Kosta Rikoje, El Salvadore, Prancūzų Gvinėjoje, Gvatemaloje, Hondūruose, Italijoje, Jamaikoje, Meksikoje, Panamoje, Peru, Nikaragvoje, Ispanijoje, Suriname ir Venesueloje.MEDELJINO KARTELIS
Medeljino Kartelis, kurį daug kas laiko pačia didžiausia organizuotų nusikaltėlių struktūra pasaulyje yra pergyvenes dvejus audringus metus. Jis tapo Kolumbijos Vyriausybės kovos taikiniu, po to, kai buvo nužudytas kandidatas į prezidentus Carlos Galan. Užmušti du svarbiausi Kartelio veikėjai. Kartelis pergyveno tai, kad jo kaip pirmaujančio kokajino į JAV eksportuotojo poziciją, pamažu perėmė jo mirtinas priešas Kalio Kartelis ir jam teko tenkintis antraja vieta. Tačiau svarbiausiais įvykis paveikias Medeljino Kartelį buvo jo svarbiausių vadų pasidavimas ir įkalinimas. Papblo Emilijo Escobar-Gaviria, Jorge Ochoa-Vacquez ir Fabio Enenrique Ochoa-Vacquez pasidavė pagal prezidento Cesar Gaviria-Trujillo vyriausybės įsaką. Istoriškai Medeljino Kartelis yra Medeljone ir aplinkinėse vietovėse susikūrusių narkotikais prekiaujančių organizacijų, kurių daugelis yra pačios galingiausios, junginys. Organizacija, kuriai vadovauja Gabrel Fosada, yra sukūrusi naują kelią kantrobandos būdu į JAV įvežti heroiną ir kokajiną. Suskystintas arba pusiau suskystintas narkotikas sumaišomas su suskystintu plastiku ir/arba guma, kuri įspaudžiama į formą. Taip sukuriami įvairūs pavidalai, panašūs į mašinų detales, padangas ir t.t. Medeljino Kartelis, praradęs dominuojančią poziciją kokajino rinkose JAV, stengiasi persigrupuoti ir vėl tapti pagrindiniu kokajino pasulyje tiekėju. Nuo seno Medeljino Kartelis pasikliovė lėktuvais ir greitais laivais, gabenant dižiausią kokajino dalį į JAV. Taip pat jis naudojasi prekiniais laivais su krovinių konteineriais pervežant kokajiną į JAV rinką. Yra informacijos, kad Medeljino Kartelis savo veiklą perkėlė į Braziliją, Argentiną ir kitas Pietų Amerikos šalis. Kaip skelbiama pranešimuose Pablo Escobar turi ryšių su gerai žinomu italų “mafijozu” Alessandro Cannucci, kuris, kaip skelbiama pranešimuose, yra Escobar kontaktas Brazilijoje. Kaip pranešama, Cannucci yra atsakingas už visų kokajino siuntų į Braziliją koordinavimą, kurios vėliau pervežamos į JAV ir Europą. Praradęs dalį rinkos JAV Medeljino Kartelis ieško naujų rinkų, kurios galėtų būti eksplotuojamos. Kartelis tiria rinkos galimybes Europos žemyne. Nors šiuo metu rinką valdo Kalio Kartelis, kurio žinioje yra iki 80% šios rinkos, Europa suteikia galimybę gauti didesnį pelno kooficientą, kadangi vidutinė kaina už kilogramą kokajino yra 2 ar 3 kartus didesnė nei JAV. Medeljino Kartelis tiria galimybes eksportuoti kokajiną į Tolimuosius Rytus, ypač Japoniją, taip pat į Australiją. Pablo Escobar ir broliams Ocho dabar sėdint atskiruose kalėjimuose ir beveik neesat jokiam Kolumdijos Vyriausybės spaudimui prieš prekiautojus Medeljine, dabar galimas dalykas, kad Medeljino Kartelis sugebės atsigauti ir vėl tapti pasaulio kokajino tiekėju.
ŠIAURĖS PAJŪRIO KARTELIS Šiaurės Pajūrio Kartelį sudaro įvairios nepriklausomos narkotikais prekiaujančios organizacijos, kurių dauguma yra susikūrusios Barankilijos, Katachenos, Riohačios ir Santa Martos miestuose, Gvachyroc pusiasalyje, išilgai Kolumbijos Šiaurės Pajūrio. Kontrobandininkai išilgai Šiaurės pajūrio pradėjo verstis smaragdų kontrobanda ir ilgainiui marihuana. Dabar šios organizacijos specelizuojasi kokajino pervežimu dviem didesniems Kalyje ir Medeljine susikūrūsiems karteliams. Šiaurės Pajūrio Kartelį sudarančios narkotikais prekybos organizacijos nesilaiko tokios griežtos veiklos struktūros, kuria pasižymi Kalio ir Medeljino karteliai. Šiaurės pajūrio organizacijoms būdinga struktūra pagal “reikalą”. Šios organizacijos tarpusavyje menkai arba iš viso nebendradarbiauja. Dvi organizacijos bendradarbiauja tik tuomet kai abiems naudinga ir pelninga. Kitu atveju prekiaujančios organizacijos veikia nepriklausomai veina nuo kitos. Toks bruožas paprastai būdingas nežiūrint to, kad dauguma Šiaurės Pajūrio prekiautojų yra kraujo giminės ir/ arba giminiuojasi per vedybas.Daugelis Šiaurės Pajūrio prekiautojų gabena kokajiną iš Barakilijos, Kartachenos, Santa Martos ir Riohačios uostų, kadangi šiuose uostuose beveik nėra valdžios kontrolės. Šiaurės Pajūrio prekiautojai kokajino kontrobandai važti naudoja laivus ir lėktuvus. Paprastai Šiaurės Pajūrio prekiautojo laivas pavogiamas iš kurio nors Centrinės Amerikos uosto, nuvaromas į Kolumbiją, ten perdažomas, duodamas kitas pavadinimas, peregistruojamas po kita vėliava. Šiaurės Pajūrio prekiautojai vysto naujus būdus kokajino siuntų konfiskavimui išvengti. Vienas tokių būdų: narai pakrauna narkotikų konteinerius, pritvirtintus prie laivo korpuso žemiau laivo grimzlės linijos. Laivui atplaukus į paskirties vietą, narkotikai iškraunami tokiu pat būdu.
Atrodo, kad šiuo metu Šiaurės Kartelio prekiautojai svarsto galimybę pasekti Medeljino Kartelio aukštųjų sluoksnių pavyzdžiu. Pagal žvalgybos duomenis,daugelis Šiaurės Pajūrio prekiautojų gali nutarti pasiduoti, vadovaujantis Prezidento Dekretu Nr.3030, ir sulaukti mažesnių bausmių . Tačiau jie per pavaldinius toliau tvarkytų savo nusikalstamų grupuočių reikalus. Daugelis Šiaurės Pajūrio prekiautojų yra įsitikinę, kad jeigu pasiduotų jiems paskirtos bausmės būtų lygios beveik nuliui, jų įkalinimo sąlygos būtų tolygios “poilsio” vietai.Atrodo, kad Šiaurės Pajūrio Kartelis seka Kalio Kartelio veikimo planą, naudojant konteinerių laivus kokajinui pervežti. Besiplečiant Europos rinkai, plėsis ir Šiaurės Pajūrio poreikis didesnius kokajino krovinius pervežti per Atlantą. Šio metu Kalio Kartelis naudoja konteinerių laivus, plaukenčius per Panamos Kanalą. Šie laivai nuplaukia į Europą, kur užuot iškrovus konteinerius, jų konosamentai perrašomi taip, kad atrodytų, jog krovinys vežamas iš Europos, o ne iš Pietų Amerikos. Kadangi sumažėja rizika, kad siuntą sulaikys amerikiečiai, ši alternatyva yra patraukli Šiaurės Pajūrio Karteliui.ITALŲ ORGANIZUOTAS NUSIKALSTAMUMAS JAV JAV šiuo metu veikia trys italų nusikaltėlių organizacijos-tai Sicilijos mafija, Kamora ir Ndrangeta. Jos visos yra istoriškai ir struktūriškai susiję su Amerikos La Koza Nostra. Kaip parodė ankstesni tyrimai, šių organizacijų veikla dažnai tarptautinio masto ir jų įtaka bei nusikalstami ryšiai – labai platūs. Pavyzdžiui, nustatyta, kad italų nusikalstamų organizacijų padaliniai JAV palaiko ryšius su kolegomis Kanadoje, Venesueloje, Australijoje ir daugelyje Europos šalių. Nustatyta, kad šiuo metu Jungtinėse Valstijose yra keli tūkstančiai nusikalstamų italų organizacijų narių ir bendrininkų. Didžioji jų dauguma yra tiesiogiai susijusi su nusikalstama veikla, tiek nepriklausoma, tiek drauge su La Koza Nostros atstovais. Kiek yra žinoma, šios organizacijos užsiėma prekyba narkotikais, pinigų plovimu, azartiniais lošimais, reketu, paskolų už itin didelius procentus teikimu, ginklų prekyba, žmogžudystėmis, valdžios pareigūnų papirkinėjimu, padeginėjimais, apgavystėmis, pinigų padirbinėjimu, vagystėmis ir skverbimusi į legalų verslą. Dauguma organizuotų italų nusikaltėlių JAV yra susitelkę šiaurės rytuose, tačiau nemaža jų ir Floridoje, Pietų Kalifornijoje bei Vidurio Vakaruose. Iš minėtų trijų italų nusikalstamų organizacijų, pavojingiausia JAV laikoma Sicilijos mafija, teik savo dydžiu, turtu ir organizuotumu, tiek savo galia ir ryšiais. Paskiausiais duomenimis Sicilijos mafija veikia šiuose JAV meistuose arba prie jų: Bostone, Niujorke, Bafalo, Olbanyje, Picburge, Rokforde, Niuarke, Filadelfijoje, Vašingtone, Norfolke, Atlantoje, Tampoje, Majamyje, Sent Liūjise, Hjūstone, Gelverstaune, Los Andžele, San Chozė ir San Franciske. Nors gerokai mažesnės ir praščiau organizuotos, Kamora ir Ndrangeta taip pat turi savo padalinius JAV. Kamoros klanai JAV veikia nepriklausomai vienas nuo kito ir glaudžiai susiję arba su Sicilijos mafija, arba su La Koza Nostra. Daugiausiai įtakos Kamora turi šiuose miestuose: Klyvlende, Los Andžele, Čikagoje, Olbanyje ir Sringfyde, Masečūseco valstijoje. Didžioji dauguma Ndrangetos narių JAV yra glaudžiai susiję su Ndrangetos grupuotėmis Kanadoje, kur ši organizacija yra labai stipri. JAV jos nariai aktyviau veikia Olbanyje, Baltimorėje, Los Andžele, Majamyje, Niuheivene, Niujorke ir Filadelfijoje.
ITALŲ NUSIKALTĖLIŲ ORGANIZACIJOS Sicilijos mafija
Sicilijos mafijos centras yra Palerme, ir dar du antriniai centrai Trapanio bei Agridžento provincijose. Sicilijos mafijos šeimos sugrupuotos į apygardas, kurias kontroliuoja Provincijos komisija. Tarpprovincinė komisija, kurią sudaro po du kiekvienos provincijos atstovus, bazuojasi Palerme ir vadovauja mafijos veiklai tiek tarptautiniu, tiek šalies mastu. Italijos valdžios apskaičiavimais, Sicilijoje yra apie 5000 Sicilijos mafijos narių. Manoma, kad JAV su šia organizacija susijusių asmenų skaičius siekia 3000.
Sicilijos mafijos šeima
SICILIJOS MAFIJOS STRUKTŪRA
Tarpprovincinė komisija
Provincijos komisija
Apygardos bosas
Šeimos bosas
Šeima
Kamora
Kamoros centras yra Nepolije, ir antriniai centrai aplinkiniuose Salerno, Avelino, Kazertos bei Benevento miestuose. Kamora yra sudaryta iš klanų, kurių dauguma padalinta į mažesnes grupuotes ir frakcijas. Italijos policijos duomenimis, Italijoje, Kampnjos regijone Kamora turi beveik 6000 narių. Nustatyta, kad JAV yra keli šimtai Kamoros narių ir bendrininkų.Klanas Kamora
Ndrangeta
Ndrangetos centras yra Kalabrijos regijone Italijoje, stipriausia ši organizacija yra Džoja Tauro, Siderno,Kantadzaro ir Redžio Kalabria miestuose. Pagrindinė Ndrangetos sudėtinė dalis yra grandis. Grandys grupuojasi į teritorijas, kurias valdo tarybos. Italijos valdžios duomenimis, Kalabrijoje yra apie 5300 Ndrangetos narių. JAV Ndrangetos narių ir bendrininkų priskaičiuojama daugiau kaip 100. Daugumas tų asmenų yra susiję su savo kolegomis Kanadoje, kur ši organizacija yra gana stipri.
Ndrangetos struktūraRegioninė valdymo taryba
Ndrangeta celė
Italijos kriminaliniai susivienijimai
Grupė Kilmė Struktūra Dydis/narystė Baudžiamoji veiklaSicilijos mafija Sicilija Šeimos organizuotos apskrityse ir provincijose. Kontroliuojamos tarpprovincinės komisijos. 180 šeimų. Daugiausia jų susibūrusios Palermo miesto priemiesčiuose. 5000 narių. Prekyba narkotikais, pinigų plovimas, azartiniai lošimai, sukčiavimas teikiant paskolas, turto prievartavimas, infiltracija į teisėtus biznius
Kamora Neapolis Organizuota į klanus. Daugelis jų padalinti į mažesnes grupes-frakcijas 30 klanų, kurių kiekvienas sudarytas iš 25 mažesnių grupių ar frakcijų. Kampanjos teritorijoje apie 6000 narių Prekyba narkotikais, pinigų plovimas, turto prievartavimasNdrangheta Kalabrija Pagrindinės pajėgos vadinamos celėmis arba Ndrina. Celių grupėms vadovauja Kontrolės taryba 144 celės visoje Kalabrijoje. Apie 5300 narių. Prekyba narkotikais, pinigų plovimas, pinigų padirbinėjimas, turto prievartavimas, kontrobanda svetimšaliaisSacra Corona Unita (Šventoji karūna) Puglia Struktūriniu požiuriu primena Kamora 20 klanų, įsikūrusių Puglia. 1200-1400 narių. Prekyba narkotikais, pinigų plovimas.AZIJIEČIŲ ORGANIZUOTAS NUSIKALSTAMUMAS
APŽVALGA
1989-tų metų vasario 21dieną, kuomet slapti agentai nupirko herojino ir buvo slapta pasiklausyti užkoduoti prekiautojų narkotikais pokalbiai telefonu dėl siuntos pristatymo, FTB agentai ir Niujorko miesto policijos departamento policininkai atliko kratas trijose Niujorko Kvynz rajono vietose. To pasekoje buvo paimta 3 milijonai dolerių grynais ir 820 svarų (373 kilogramai)-90-ties % grynumo Pietryčių Azijos heroino, kurio gatvės rinkos vertė sudarė daugiau kaip milijardą dolerių. Tačiau svarbiausia, kad teisėsaugos organai sudavė triuškinantį smūgį šiai pelningai narkotikų prekių operacijai. Tyrimas, kodiniu pavadinimu “Baltoji kumelė” tapo didžiausia heroino konfiskavimo operacija JAV, ir jos pasekoje buvo suimti 44 asmeys įvairiose pasaulio šalyse, įskaitant ir penkių atskirų Azijos prekybos narkotikais organizacijų narius. Ši byla-tai puikus pavyzdys, kokiu mastu nusikalstamos azijiečių organizacijos išsiplėtė nusikaltimų pasaulyje. Iš tiesų azijiečių nusikalstamos organizacijos yra vis daugiau susijusios su augančiu žmogžudysčių ir pagrobimų skaičiumi, reketu, azartiniais lošimais, narkotikais ir pinigų plovimu. Spėjama, kad kiniečiai kartas nuo karto tiekia italams heroiną, o šie savo ruožtu, parūpina kiniečiams kapitalo paskolas, už kurias plėšiami didžiuliai procentai bei neregistruotus ginklus. Be to, yra duomenų, kad abi šalys yra viena kitos užsakymu įvykdę žmogžudysčių ir drauge tvarkę nelegalių azartinių lošimų namus.Kiniečių Triados Slaptos kiniečių nusikalstamos draugijos-Triados-istoriškai susikūrė kaip pasipriešinimo judėjimas prieš Kinijos dinastiją, kuri valdė šalį nuo 17-to amžiaus iki 1912 metų. Triada- tai anglų kalbos žodis, nusakantis šių draugijų emblemą-trikampį, kurio kampai simbolizuoja tris pagrindines jėgas: dangų, žemę ir žmogų.Triados klestėjo Hong Konge ir Taivanyje šeštajame ir septintajame šio amžiaus dešimtmetyje, ir iki aštuntojo dešmtmečio pradžios net kontroliavo daugelį svarbių policijos postų Hong Konge. Nors šiandien Triadų struktūra šiek tiek ir įvairuoja, jos visos yra sukurtos pagal praeities modelius ir tradicijas. Pavyzdžiui, įšventinimo ceremonijos, vadinamos “mėlynojo žibinto pakabinimu”, metu tebereikalaujama iš naujokų duoti 36-ias ištikimybės, slaptumo ir brolijos priesaikas. Organizacijos paslapčių išsaugojomą griežtai ir žiauriai užtikrina triados “Raudonasis stulpas”-asmuo, apmokytas rytietiškų kovos būdų, kuris drauge su kitais sargybiniais yra atsakingas už organizacijos saugumą jos pačios viduje. Triadose tebėra pasikliaujama baime pačioje organizacijoje, tarp besivaržančių grupuočių ir visoje bendruomenėje. Žudiko profesionalo pasiuntimas į kitą bendruomenę ar šalį taip pat neretai naudojama priemonė tai baimei palaikyti. Triadų kilmė, vystimasis, ritualai ir veikla net ir šiandien yra labai panaši į Sicilijos mafijos. Sicilijoje ištikimybė ir solidarumas yra suformuluoti Omertoje, dažniausiai vadinamoje tiesiog mafijos tylėjimo priesaika. Kinietiškas varijantas taip pat reikalauja tylėti valdžios akivaizdoje-“Kol gyvas, nesikreipk į valdžią, o miręs neik į pragarą”. Panašios ir abiejų organizacijų įšventinimo apeigos, tarp jų ir kraujo priesaika bei popieriaus deginimas. Galų gale, be to, kad ir mafija, ir Triados užsima nusikalstama veikla, jos sugeba savo bendruomenėse sukelti įvairaus lygio baimę ir pagarbą. Triadas iš esmės sudaro dvi jų narių grupės. Pirmąją grupę, turbūt pačią didžiausią, sudaro asmenys, kurie įstoja į jas vengdami persekiojimo. Antrą grupę sudaro asmenys, siekiantys pripažinimo ir finansinės naudos, norėdami patekti į nusikaltėlių pasaulį, arba tapti laisvai samdomais nusikaltėliais, kad galėtų veikti kokios nors konkrečios gaujos teritorijoje. Tuo tarpu, kai pirmoji grupė retai kada užsiėma kriminaline veikla, jos nariai dažniausiai tiesiog laikosi saviškių, prisidėdami formuojant nuomonę, kad jie yra kur kas galingesni, nei kad iš tiesų yra. Triadų narių, imigravusių į JAV, galima rasti gatvių gaujose tokiose kaip Dvasių Šešėliai, Skraidantys Drakonai, UA Čing, Vieningas Bambukas bei Ping On. Tuo tarpu, kai gatvių gaujos yra panašios į Triadas tuo, kad jos iš esmės yra nusikaltėliškos prigimties, Tongų (šis žodis reiškia “Susitikimo vietą”) nariai dažniausiai nėra nusikaltėliai.Japonų Borjokudan/Jakudzos Yakuza-tiesioginė reikšmė-“8-9-3”. Tai terminas, atsiradęs pagal pačią blogiausią kombinaciją kortų žaidime “Hanfunda”. Gavęs “20”, žaidėjas automatiškai pralaimi. Tokiu būdu jis tampa pralaimėjaliu, niekam tikusiu žmogumi. Šis terminas labiau mėgstamas japonų gangsterių.
Japonų organizuotų nusikaltėlių sindikatą, Borujokudan, tačiau plačiau žinomo Yakudza vardu sudaro 2500-tai organizacijų, turinčių apie 110.000-čių narių. Japonijos Nacionalinė policijos Agentūra (NPA) vartoja terminą Borjukudan, kuris reiškia “smurtingieji”, dažniausiai dėl to, kad šios organizacijos dažnai būna susijusios su narkotikais ir gaujų karais. Praeityje Jakudza buvo visuomenės dalimi, ir nors jos nariai buvo susiję su prostitucija ir ir azartiniais lošimais, jie buvo laikomi tarsi mūsų Tadais Blindomis. Ši jų reputacija laikui bėgant, jakudzoms pradėjus plėšti eilinius piliečius ir užsiėmus reketu pasikeitė. Pasiketė ir bendra jakudzų išvaizda. Po Antro Pasaulinio karo, nusižiūrėja į kolegas amerikiečių ganksterius, jie ėmė rengtis tamsiais kostiumais, ryšėti tamsius kaklaraiščius ir dėtis tamsius akinius. Šiandieną, atvirai pripažinus jakudzų egzistavimą ir statusą Japonijos visuomenėje, Borjokudan su savo turtais, nariais ir kultūra, politiniais ryšiais sudaro atskirą klasę. Be to, jakudzos atvirai demonstruoja savo priklausomybę tai ar kitai organizacijai, ir išdidžiai nešioja švarkų atlapuse skiriamuosius ženkliukus. Gangsterių ženklai ir vėliavos būna atvirai demonstruojamos jų susitikimo vietose ir ant pastatų. Jakudzos nuolat tatiuruoja savo kūnus gyvačių, drakonų, bangų ir įvairiausių mitologinių būtybių piešiniais, kurie nurodo iš kurios organizacijos jie kilę ir kuriai jie dabar priklauso bei simbolizuoja visišką ištikimybę. Tatiuruotės kuriomis pasipuošę maždaug 75% jakudzų, yra skirtos eilinių žmonių gazdinimui nors šiaip jau pridengtos drabužiais. Vidinė Borjokudan struktūra yra taip sutvarkyta, kad visa valdžia ir turtas yra vieno asmens-boso-Ojabun-rankose. Nario statusas nustatomas pagal jo efektyvumą,t.y. kiek pajamų jis atneša savo tiesioginei vadovybei. Tai labai konkurentabili sistema, sukurta palaikyti spaudimą dėl apsaugos. Jakudzos, dažniausiai priklausantys žemesniam sluoksniui, yra skatinami surasti daugiau verslininkų, kuriuos kuriuos reketuojant būtu patenkinami “viršaus” poreikiai. Po 1974 m.Jakudzų veikla išsiplėtė iš esmės dėl trijų priežasčių. Pirma, tai JAV yra ginklų šaltinis, nes po Antrojo pasaulinio karo Japonijos piliečiams yra uždrausta turėti šaunamą ginklą. To pasekoje, nelegaliai įvežtus pistoletus Japonijoje galima parduoti po 5-7-is tūkst. dolerių. Antra, JAV yra puiki vieta kapitalo pertekliui investuoti. Ir galų gale, ir turbūt svarbiausia JAV yra patraukli vieta Japonų verslui.IŠVADOS
Pasaulinė problema yra ne tik santykių ir konfliktų tarp valstybių , trečio pasaulio valstybių problemų sprendimas, bet ir jėgų formavimas tarp pasaulio valstybių prieš nusikalstamumą. Jis kaip ir žmogus, ir įstatymai tobulėja kas dieną ir įgauna vis naujasnes formas, nusikaltėliai sudaro visuomenėse atskiras klases. Būna ir taip, kad sparčiai vystantis ekonomikai ir esant nestabiliai ar kitokiai būsenai tarp valstybių šis reiškinys prisitaiko prie šios būsenos ir tampa lėšų gavimo būdu. Šiam darbe tai gerai atspindi tiek Lietuvos, tiek Japonijos ir JAV nusikaltėlių santykiai. Galima sakyti, kad tai labai susija su didžiaja politika kurioje pagrindinę rolę vaidina pinigai ir populiarumas kaip pvz. Kolumbijoje. Be abejo negalėjau neatkreipti dėmesio į poskomunistinies šalis. Apie organizuotą nusikalstamumą jose yra mažiausiai informacijos ar tas paprasčiausiai slepiama, kaip neparankus dalykas. Atrodo, kad tai yra kompiuterinis virusas kuris pradės parazituoti nežinia kada ir kokia bus visuomenė tarptautinio nusikalstamumo pavojaus prarajoje, ir ar ji morališkai neišsigims. Tačiau manau šį klausimą plačiau panagrinėsiu savo tolimesniuose darbuose bei magistro tezėse, susiedamas visuomenę su nusikalstamu kaip du reiškinius kurie yra vienas kitame kaip neatsiejami dalykai. Būtu per drąsu teigti, kad šią problemą išpręs mokslininkai ar politikai, nes šio reiškinio varomoji jėga yra pinigai, kurie reikalingi vieniems ir kitiems. Organizuotas nusikalstamumas yra socialinė organizacija, sukelianti visuomeninę krizę. Jis kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Lietuvoje organizuotas nusikalstamumas veikia turėdamas trijų lygių struktūrą, greižtą hierarchiją bei atitikamus savo valdymo organus, kaip ir kitų užsienio valstybių mafijos. Todėl autorius siūlo tobulinti organizuoto nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos įstatymų sistemą. Atlikti kriminalinės, socialinės, ekonominės ir kt. informacijos tyrimus, apibendrinti užsienio šalių praktiką ir patyrimą kovoje su šiuo reiškiniu, sutelkiant įvairių mokslo šakų teorinę ir praktinę patirtį. Sprendžiant organizuoto nusikalstamumo problemą atkreipti dėmesį į socialinių išteklių, nuosavybės formų keitimosi ir socialinę kontrolę, informacijos valdymą bei “netradicinių” kovos su šiuo reiškiniu metodų taikymą.
Literatūros sąrašas
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija,V.: 1996.2. Grigas R.Tautos Likimas. V.:Rosma 1995.3. R.Cressey& David A.Ward, Delinquency, Crime, and Social Process Donald Harper & Row, Publishers New York, Evanston, and London 1963.P.11284. Leonavičius J. Sociologijos žodynas V.: Academia, 1993.5. Leonavičius J. Sociologijos metodika ir tyrimas. Pagrindiniai sociologinio tyrimo rengimo ir vykdymo etapai// Sociologiniai mokslai sociologija.-1996.-Nr.3(7).
6. Lietuvos statistikos metraštis 1997.-V.: Metodinis leidinys antras.7. Kaminskas R. Nusikalstamumas ir socialinė kontrolė šiuolaikinėje visuomenėje// Sociologija Lietuvoje: praeitis ir dabartis. KTU; 1997.Nr.1. 8. Doc. dr. Vaišvila A. Nusikalstamumas ir valstybės suveriniteto problema// Teisės Problemos-1997.- Nr.2.9. Ôàëêîíå. Ïðàâäà î ìàôèè//”Èíòåðïîëèöèÿ”. 1994 No.1 10. Dapšys A. Organizuotas nusikalstamumas ir korupcija: prevencijos ir kontrolės sistemos kūrimo Lietuvoje prielaidos bei perspektyvos//Teisės Problemos.- 1997 Nr.411. JTNKP padeda Lietuvai kovoti su narkotikais//JTO Biuletenis Nr.7 1995.12. Bičkausko pranešimo “Baudžiamosios teisės priemonės Baltijos šalyse užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui”, pasakyto 1996m. gegužės 8 d. tarptautinėje konferencijoje “organizuoto nusikalstamumo ypatumai Baltijos valstybėse” stenograma.13. V.Girgensonas Latvijos nusikalstamumo užkulisiai: Rusijos mafija kelia grėsmę šaliai// Lietuvos Rytas, Rytai-Vakarai 6psl. 98.02.14 Nr.37.14. A.Jonušas, A.Lekavičius, Saugumas siekia atsiriboti nuo skandalingai pagarsėjusio klaipėdiečio//Lietuvos Rytas1998 03 14d., Nr.59.15. A.Lekavičius “Permainos Kauno mafijoje: vadovu tapo “Henytės” bendrininkas “Goga”//Lietuvos Rytas. 16. “Respublika” 1998 02 11 Nr.32// Važtaraščių įvedimas mažins kontrobandą.