Nusikalstamos veikos sudėties analizė

TURINYS

ĮVADAS 3I. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖTIS 4I.1.Nusikalstamos veikos sudėties sąvoka 4I.2. Nusikalstamos veikos sudėties samprata kitų šalių baudžiamosios teisės teorijoje. 5II. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖTIES STRUKTŪRA 7II.1. Nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji elementai ir požymiai. 9II.2. Nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji elementai ir požymiai. 11III. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖČIŲ RŪŠIŲ KLASIFIKAVIMAS 12IV. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖTIES REIKŠMĖ 14IŠVADOS 16NAUDOTA LITERATŪRA 17ĮVADASNusikalstamumas – šiandien labai aktuali problema. Demokratinių valstybių pagrindinis tikslas yra visuomenės gerovė – asmenų teisių ir laisvių apsauga, garantavimas, teisingumas šalyje ir t.t. Neveltui Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 1 str. pirmojoje dalyje yra įtvirtinta baudžiamojo įstatymo paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Bet kas yra tos nusikalstamos veikos ir kaip jas atskirti vieną nuo kitos?Žmogaus elgesį visus jo veiksmus, jų tarpe ir pavojingus visuomenei, apsprendžia bei kontroliuoja sąmonė ir valia. Sąmonė ir valia – pagrindinės psichinės žmogaus funkcijos. Bet kas nutinka, jei šios funkcijos sutrinka ir negali veikti visu pajėgumu? Žmogus nevaldo savęs, nesuvokia savo veiksmų galimų pasekmių. O kas, jei toks asmuo nusižengia visuomenės saugomoms vertybėms? Ar visuomenė gali pasmerkti šį asmenį? Arba dar blogiau, jei asmuo, kurio psichika sutrikusi, įvykdo baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, ar toks asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir būti nubaustas? Šiame darbe bus bandoma apibrėžti nusikalstamą veiką, apibūdinti jos sudėtį ir tuo atskirti nusikalstamas veikas nuo tų veikų sudėčių. Darbe bus įvardijama nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties samprata, atskleidžiami jų požymiai ir tų požymių ypatumai.Nusikalstamos veikos sudėties samprata ir jos konkrečių požymių atskyrimas lemia ir pagrindinio teisinio principo – nekaltumo prezumpcijos įgyvendinimą. „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu “. Tačiau, kad tai būtų teisingai bei teisėtai įrodyta, turime suprasti, kas tai yra nusikalstama veika, kokia jos sudėtis ir požymiai, turime teisingai suvokti baudžiamąją atsakomybę, kuri ir yra pagrindas nuteisti asmenį padariusį nusikalstamą veiką, bet tik tuomet, kai bus įrodyta nusikalstamos veikos sudėtis.

Darbo objektas – nusikalstamos veikos sudėtis, jos samprata, atskleidimas ir reikšmė. Galime išskirti šiuos darbo uždavinius:1. Pateikti nusikalstamos veikos sudėties sampratą;2. Bendrais bruožais aptarti nusikalstamos veikos sudėties struktūrą;3. Aptarti nusikalstamos veikos sudėčių požymius, ypatumus.Šis darbas yra teorinio pobūdžio, kuriame medžiagą bandoma aptarti tyrimo, analizavimo ir palyginimo aspektu, naudojant įvairią literatūrą. Rašant darbą vadovaujamasi šiuo metu galiojančiais teisiniais norminiais aktais, įvairia literatūra.I. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖTISI.1.Nusikalstamos veikos sudėties sąvoka.Tam, kad galėtume konkretų veiksmą apibrėžti kaip nusikalstamą, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėties buvimą kaltininko veikoje, t.y. faktą, kad asmens poelgis turi visus įstatyme numatytos ir uždraustos veikos požymius. Tik nusikalstamos veikos sudėties nustatymas suteikia teisę pavadinti veiką nusikalstama, o asmenį, padariusį veiką, vadinti nusikaltėliu. Kol tai nėra įrodyta, negalima veikos vadinti nusikalstama, o ją padariusio asmens – nusikaltėliu. Todėl dabar pabandysime trumpai apžvelgti ir išsiaiškinti, kas gi yra nusikalstamos veikos sudėtis.Nusikalstamos veikos sudėties sampratos atskleidimas nėra paprastas dalykas, nes pasaulinėje baudžiamosios teisės teorijoje iki šiol nėra vieningos nuomonės, ką apima nusikalstamos veikos sudėties samprata. Pats išsireiškimas „nusikaltimo sudėtis”, kaip teigia profesorius V.Piesliakas, – „tai mokslinė abstrakcija, teisės mokslo išradimas, įrankis išvadai apie nusikaltimą padaryti” . Lotyniškas išsireiškimas corpus delicti, reiškiantis sąvoką „nusikaltimo sudėtis”, vėlyvųjų viduramžių laikotarpiu buvo ne materialinės, o procesinės teisės kategorija. Ši sąvoka tuo metu reiškė požymių visumą, kuri rodė, kad yra padaryta nusikalstama veika, ir tai buvo pagrindas pradėti baudžiamąjį persekiojimą. XVIII a. pabaigoje sąvoka „nusikaltimo sudėtis” buvo priskirta materialinei baudžiamajai teisei.
Tačiau dar ir šiuo metu nėra vieningos nuomonės dėl nusikalstamos veikos sudėties sampratos. Viena iš tezių, aiškinama siaurinamai, nusikaltimu laiko tik materialų įstatymo draudžiančios veikos padarymą arba įstatymo nustatytos pareigos nesilaikymą, t.y. nusikaltimas suprantamas kaip fizinis veikimo arba neveikimo aktas, o nusikaltimą padariusio asmens teorijoje atmetami visi psichologinio pobūdžio klausimai – tiek susiję su nusikaltėlio sąmone (kalte), tiek su aplinkybėmis, atleidžiančiomis nuo atsakomybės ar ją lengvinančiomis (psichikos sutrikimas ir pan.) . Kitoje tezėje, nusikaltimui apibūdinti vartojama sudėtinė sąvoka, kuri apima ir materialų elgesį, ir dvasinę būseną. Beveik visur pirmenybė teikiama pastarajai tezei.Lietuvoje, kaip ir daugumoje teisinių valstybių pritariama antrajai tezei. Pokario Lietuvoje, kad veika būtų pripažinta nusikalstama reikėjo dviejų sąlygų : 1) veika turėjo būti aiškiai nustatyta baudžiamajame įstatyme arba esminiai jos požymiai būti panašūs į nustatytos įstatyme; 2) teisiamojo kaltė teismo būtų įrodyta, kiekviena abejonė – teisiamojo naudai . Taigi buvo pripažįstama ir psichinė nusikaltimo pusė. Ir šiuo metu Lietuvoje pripažįstama nusikaltimo sudėtis apima ne tik objektyvius nusikaltimo požymius, bet ir subjektyviuosius. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 2K-490-01, teigiama, kad „baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka įstatyme numatytų objektyvių nusikalstamos veikos požymių. <…>baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėtis, į kurią be objektyviųjų įeina ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai (pakaltinamumas, kaltė, tikslas, motyvas)” .Taigi žmogaus veikla turi net tik išorinę matomą, bet ir nematomą, tačiau žmogaus poelgiui vertinti svarbią subjektyviąją pusę. Vargu ar būtų pateisinama, jei vertinant žmogaus poelgius į ją nebūtų atsižvelgiama. Juk žmogus, savo poelgiu sukėlęs pavojingas pasekmes, gali jų visai nenorėti ar siekti visai kitų pasekmių. Todėl būtų neteisinga poelgį vertinti tik pagal objektyviuosius požymius.
Reikėtų paminėti, kad iki įsigaliojant dabartiniam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, Lietuvos baudžiamojoje teisėje buvo vartojama „nusikaltimo sudėties” sąvoka. Dabartinis kodeksas nusikaltimą laiko tik viena iš nusikalstamos veikos formų (kita nusikalstamos veikos forma – baudžiamasis nusižengimas), todėl šiuo metu išskiriama „nusikalstamos veikos sudėtis”, apimanti abi nusikalstamos veikos formų sudėtis.Taigi nusikalstamos veikos sudėtis yra pavojingos veikos priešingumo teisei juridinė išraiška. Tai reiškia, kad nusikalstamos …veikos padarymo konstatavimui būtina nustatyti faktą, jog konkretaus asmens poelgyje yra visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir uždraustos veikos požymiai, t.y. būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėties buvimą kaltininko veikoje. Tam nepakanka įvertinti tik išorinę (matomą) asmens padarytos veikos pusę, bet reikia įvertinti to asmens santykį su jo daroma veika, atkreipti dėmesį ir į vidinę padarytą veikos pusę.I.2. Nusikalstamos veikos sudėties samprata kitų šalių baudžiamosios teisės teorijoje.Kalbant apie nusikalstamos veikos sudėtį kaip vieną iš baudžiamosios teisės institutų, tai jis nėra išskirtinis Lietuvos baudžiamosios teisės reiškinys. Norint išsamiau pateikti jo sampratą, reikia pasidomėti ir kaip ji suprantama kitų valstybių baudžiamosios teisės teorijoje. Kaip minėta prieš tai, dar iki XVIII amžiaus nusikalstamos veikos sudėtis buvo suprantama tik kaip procesinis pagrindas baudžiamajam persekiojimui pradėti. Dabar, kaip ir Lietuvoje, šis terminas laikomas baudžiamosios atsakomybės pagrindu ir suprantamas daug platesne prasme. Tačiau įvairių valstybių teisės teorijoje nusikalstamos veikos sudėties samprata nėra suvokiama vienodai. Pirmieji, kurie pradėjo analizuoti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties sampratą baudžiamosios teisės mokslo instituto prasme, buvo vokiečių mokslininkai. Būtent Vokietijoje šis institutas buvo labiausiai nagrinėtas. Čia, kaip ir Lietuvoje, nusikalstamos veikos sudėtį sudaro subjektyvūs ir objektyvūs požymiai. Tačiau į subjektyviuosius požymius kaltės požymis įeina tik iš dalies. Be kaltės, kuri suprantama kaip tyčia ar neatsargumas, dar išskiriamas ir kaltumas. Tuo ir pasireiškia pagrindinis skirtumas, kad Vokietijos baudžiamojoje teisėje kaltė yra dar vienas baudžiamosios atsakomybės pagrindas šalia nusikalstamos veikos sudėties – tai kaltumas. Čia veika gali būti priešinga baudžiamajai teisei, bet nekalta, o šiuo aspektu asmuo nebus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. JAV, Anglijoje ir kitose bendrosios teisės sistemos valstybėse taip pat ši sudėtis apima dvi nusikalstamos veikos puses – objektyviuosius požymius (actus reus) ir subjektyviuosius požymius (mens rea), tačiau čia subjekto amžiaus bei nusikaltimo objekto požymių šie terminai neapima. Lietuvos baudžiamosios teisės mokslas sampratą apie baudžiamajame įstatyme numatytos veikos sudėties sampratą perėmė iš Rusijos bei buvusių TSRS valstybių teisės. Juk ir iki 2002 gegužės 1 d. galiojo senasis Baudžiamasis kodeksas, parengtas remiantis tuometinės Tarybų Sąjungos baudžiamosios teisės nuostatais. Tik pastaraisiais metais rengiant naujojo BK projektus, bandoma kurti savuosius baudžiamosios teisės principus ir sampratą, bei keisti teisinės minties raidą.II. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖTIES STRUKTŪRA
Nusikalstamos veikos sudėtis yra vienintelis baudžiamosios atsakomybės pagrindas ir ją reikia įrodyti tiriant nusikaltimą ar kitą nusikalstamą veiką. Norint įrodyti, kad padaryta veika yra nusikalstama, reikia žinoti, kas sudaro nusikalstamos veikos sudėtį, ką konkrečiai reikia nustatyti ją įrodinėjant. Trumpai apžvelgsime, kas sudaro nusikalstamos veikos sudėtį.Nusikalstamos veikos sudėtis, tai tam tikra objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, kuri numatyta baudžiamajame įstatyme. Tradiciškai nusikalstamos veikos modelis skirstomas į dalis, kurios vadinamos nusikalstamos veikos elementais. Kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudaro atitinkamų požymių visuma, kurie kiekvienas apibūdina vieną iš nusikalstamos veikos pusių.Dar visai neseniai buvo manoma, kad nusikalstamos veikos sudėtis susideda iš keturių elementų: nusikalstamos veikos objektas, nusikalstamos veikos objektyvioji pusė, nusikalstamos veikos subjektas, nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė.Tačiau šiuo metu galioja nuomonė, kad nusikalstamos veikos sudėtis – objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma . Nusikalstamos veikos požymiai skirstomi į pagrindinius ir papildomus. Ši klasifikacija labai svarbi įrodinėjant nusikalstamas veikas. Prie pagrindinių nusikaltimo sudėties požymių priskiriami tie nusikaltimo sudėties požymiai, kuriais įstatymų leidėjas remiasi aprašydamas kiekvieno nusikaltimo sudėties požymius, taigi jie yra būdingi kiekvienai nusikaltimo sudėčiai ir privalo būti įrodinėjami tiriant kiekvieną nusikaltimą . Tuo tarpu papildomi sudėties požymiai yra būdingi ne visoms nusikalstamoms veikoms, todėl tiriant bylas ne visuomet įrodinėjami.Tradiciškai nusikalstamos veikos modelis skirstomas į dalis, kurios vadinamos nusikalstamos veikos elementais. Kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudaro atitinkamų požymių visuma, kurie kiekvienas apibūdina vieną iš nusikalstamos veikos pusių. Taigi nusikalstamos veikos sudėtis susideda iš atitinkamų struktūrinių vienetų, kuriuos būtina išsiaiškinti nagrinėjant pačią nusikalstamos veikos sudėtį.Dažnai nusikalstamos veikos elementai ir požymiai yra maišomi. Pabandysime atskirti šias sąvokas. Nusikalstamos veikos sudėties elementai – tai tam tikro lygio abstrakcija, tai būtinos, sudedamosios jo vieningos struktūros dalys, apibūdinamos tam tikrais požymiais. Vadinasi, tie elementai įrodinėjami ne tiesiogiai, o per konkrečius požymius, kurie įstatymo leidėjo naudojami nusikalstamos veikos sudėčiai aprašyti. Vadinasi, požymis – tai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties struktūrinis vienetas, įeinantis į pačią nusikalstamos veikos sudėtį. Jis būtinai priskiriamas kuriam nors nusikalstamos veikos sudėties elementui. Taigi kiekviena nusikalstama veika yra „objektyvaus ir subjektyvaus, tai yra veikos ir veiką darančio asmens vienybė”. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai kaip tik ir apibūdina išorinę ir vidinę nusikalstamos veikos pusę. Tarp nusikalstamos veikos sudėties požymių galima išskirti atskiras požymių grupes, apibūdinančias ir vidinę, ir išorinę nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo puses. Šias požymių grupes galima būtų pavadinti nusikalstamos veikos sudėties elementais . Galima daryti išvadą, kad elementai – tai konkrečių požymių grupės, kurios individualizuoja juos. Požymiai padeda išskirti baudžiamajame įstatyme numatytų veikų sudėčių specifines, ypatingas savybes.
Įrodinėjant nusikalstamą veiką, reikia įrodinėti konkrečius jos požymius, kurie sudaro nusikalstamos veikos elementus. Taip įrodinėjami visi elementai. Taigi, pirmiausia reikėtų išskirti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties elementus. Tai pabandysime pavaizduoti schema:

Iš schemos matome, kad baudžiamajame įstatyme numatytos veikos sudėtį sudaro šie du požymai: nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai ir elementai bei nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai ir elementai. Ši tendencija, kad pirmenybė pradėta teikti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėt…ies požymiams nei elementams yra naujo etapo Lietuvos baudžiamojoje teisėje pradžia.Nusikalstamos veikos elementai turi būti matomi ir pačioje nusikalstamoje veikoje. Ir jei bent vieno iš šių minėtų elementų nėra, tai veika negali būti pripažinta nusikalstama ir asmuo, padaręs ją, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nusikalstamos veikos elementai yra skirstomi pagal savo požymius į dvi grupes. Tačiau patys elementai taip pat turi savo konkrečių požymių, kurie skiriami irgi į dvi grupes: tai pagrindiniai ir fakultatyvūs. Bent trumpai apibūdinsime bei paanalizuosime jų požymius bei atskirsime vieną nuo kito.II.1. Nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji elementai ir požymiai.Tai matomoji nusikalstamos veikos pusė. Remiantis šios pusės požymiais mes galime atskirti vieną nusikalstamą veiką nuo kitos, be to, pagal tai mes galime nustatyti ar veika yra pavojinga ar ne. Kaip ir minėta, šią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyviųjų elementų ir požymių visumą sudaro nusikalstamos veikos objektas, objektyvioji pusė ir subjektas. Trumpai juos aptarsime.

a) Nusikalstamos veikos objektas. Kiekviena visuomenė turi savitą ir skirtingą vertybių sampratą, kurios yra ginamos ir saugomos tų valstybių įstatymų. Vertybės visuomenėje pažeidžiamos ne visa veika, o tik tokia, kuria šis asmens poelgis joms kelia pavojų ir daro žalą. Įrodinėjant nusikalstamos veikos objektą, jį išskirti reikėtų dviem požiūriais, tai :

1) „vertybės, kurią saugo mus dominantis BK straipsnis, nustatymas (tai galima padaryti iš mus dominančio BK straipsnio pavadinimo);2) vertybės, į kurią pasikėsinta, kuriai dėl nusikalstamos veikos padaryta žala, nustatymas.Nusikalstamos veikos objektas – tai yra tai, į ką kėsinasi asmuo, darantis nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Buvo paplitusi nuomonė, kad darant nusikalstamą veiką, yra kėsinamasi į teisės normą, tačiau ji nėra vertybė, kuri būtų labai stipriai branginama. Kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, kurie saugomi baudžiamosios teisės normos pagalba. Pvz.: nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nuosavybei objektas yra nuosavybės teisinis santykis. Teorijoje galima išskirti keletą etapų, kurie padeda objektą kvalifikuoti pagal nusikalstamos veikos objekto požymius:1) faktinių duomenų, charakterizuojančių nusikaltimo objektą, nustatymas ir analizė. Reikia atrinkti visus duomenis, turinčius reikšmę nusikaltimo objektui ir jo požymiams. 2) baudžiamųjų teisės normų atranka, t.y. reikia išsirinkti konkretų Baudžiamojo kodekso skirsnį ir tik po to stengtis detalizuoti. Jeigu žala padaroma kelioms vertybėms, reikia išsiaiškinti pagrindines ir papildomas aplinkybes. 3) faktinių aplinkybių sugretinimas su atrinktomis baudžiamosios teisės normomis;4) sprendimo priėmimas, atsispindintis konkrečiame procesiniame dokumente. Čia labai svarbu atkreipti dėmesį į pagrindimą pasirinkto motyvo.V. Piesliakas išskiria dvi nusikalstamos veikos objekto rūšis :• pagrindinis nusikalstamos veikos objektas – tai tokia vertybė, kurią pirmiausia nori apsaugoti įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veiką. Pasikėsinimas į tokią vertybę ir yra nusikalstamos veikos esmė;• papildomas objektas – tai tokia baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė, į kurią pasikėsinama kėsinantis kaltininkui į pagrindinį objektą.

b) Nusikalstamos veikos objektyvioji pusė. Išoriškai nusikalstama veika pasireiškia per tam tikrą konkretų žmogaus poelgį, kuris baudžiamosios teisės teorijoje įvardijamas kaip pavojinga veika (jos formos – veikimas arba neveikimas), nes toks poelgis sukelia pavojingas pasekmes. Vadinasi, baudžiamasis įstatymas saugo tokias vertybes, būtent nuo pavojingos joms veikos (veikimo arba neveikimo), nuo ko ir prasideda pati nusikalstama veika. Minėjome du šios pusės požymius, o trečiasis – tai priežastinis ryšys tarp minėtos pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytos veikos pavojingų pasekmių. Įstatyme numatytos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių pasižymi įrodinėjimu. Priežastinis ryšys – tai objektyvus ryšys. Be šių pagrindinių požymių šis elementas turi ir fakultatyvinius. Jais galima įvardyti nusikalstamos veikos padarymo būdą, įrankius, priemones, nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, aplinkybes bei išskirti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo dalyką. Galima daryti išvadą, kad pavojinga veika – tai baudžiamosios atsakomybės pagrindas, vadinasi be veikos, kuri gali būti padaryta ne tik veikimu, neveikimu, bet ir rašymu, piešimu, konkliudentiniais veiksmais ir pan., nėra ir baudžiamosios atsakomybės.

c) Nusikalstamos veikos subjektas. Jis apibrėžia tai, kas padaro nusikalstamą veiką, ir ją darydamas pažeidžia baudžiamos…ios teisės normas. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo subjektas ir jo požymiai taip pat priskiriami prie nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Nusikalstamos veikos subjektu baudžiamojoje teisėje pripažįstami ne tik fiziniai, bet ir juridiniai (šis subjektas įtvirtintas tik naujajame Baudžiamajame kodekse) asmenys. Šis požymis – taip pat įrodinėjamasis , kuriuo remiantis įrodinėjama nusikalstamos veikos sudėtis kaltininko padarytoje veikoje, siekiant jį už šią veiką patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pagrindinis šio elemento požymis – subjekto amžius. Be šio požymio yra ir vienas fakultatyvusis, t. y. specialaus subjekto požymis.II.2. Nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji elementai ir požymiai.Norint nustatyti, ar veika yra nusikalstama, neužtenka vien tik įvardyti objektyviuosius elementus ir jų požymius. Didelę įtaką nusikalstamos veikos sudėčiai turi ir subjektyvieji elementai. Taigi, ši nusikalstamos veikos pusė – vidinė, nematomoji, psichinė. Subjektyvusis elementas yra tik vienas, kurį ir aptarsime.

a) Nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė. Kaip ir minėjome, ši pusė yra nematoma, tačiau labai svarbi, įrodinėjant ją kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Pagrindinius jos požymius būtų galima įvardyti kaip pakaltinamumą (pasižymi įrodinėjimu) ir kaltę (tyčinė ir neatsargi). Ši nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė yra itin svarbi, dažnai šiai pusei teikiama pirmenybė lyginant su objektyviaisiais nusikalstamos veikos elementais. Šios abi pusės privalo sutapti. Taigi, remiantis baudžiamosios teisės teorija Lietuvoje, baudžiamoji atsakomybė už padarytą žalą neįmanoma, nesant įstatymo numatytų minėtų subjektyvių požymių.III. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖČIŲ RŪŠIŲ KLASIFIKAVIMASNusikalstamų veikų klasifikacija turi ypatingą praktinę reikšmę tiriant pačius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus. Baudžiamosios teisės teorijoje yra pateikiama gausybė įvairiausių nusikalstamos veikos sudėčių klasifikacijų, jas skirstant pagal įvairiai pasirinktus kriterijus. Tačiau remsimės V Piesliako pateikta pagrindine sudėčių klasifikacija, pagal kurią yra išskiriama dvi pagrindinės nusikalstamų veikų sudėtys: materialiosios ir formaliosios. Kokiam nusikaltimui ar baudžiamajam nusižengimui būdinga konkreti sudėtis, randame tą veiką detalizuojančioje baudžiamojo įstatymo normos dispozicijoje. Šios klasifikacijos pagrindu pasirinktas nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis – pavojingos pasekmės ir jų vieta konkrečiame nusikaltime ar baudžiamajame nusižengime. Kalbant apie materialiąsias nusikalstamų veikų sudėtis, jose pagrindiniu požymiu laikomas pavojingų pasekmių atsiradimas ir jų įrodinėjimas tiriant tokią veiką. Be to, didelis dėmesys čia kreipiamas ir į priežastinį ryšį tarp pavojingos veikos ir pavojingų pasekmių atsiradimo. Tačiau kalbant apie formaliąją nusikalstamos veikos sudėtį, baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra tik pati veika, nepaisant atsiradusių pavojingų pasekmių. Taigi, galime daryti išvadą, jog sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagrindą, kuris atsiranda tik esant visiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams, toks sudėčių skirstymas yra labai reikšmingas.

Nusikalstamų veikų sudėčių rūšys gali būti klasifikuojamas labai įvairiai, tačiau neanalizuojant jų plačiau, teorijoje galime rasti skirstomų pagal:• pavojingumo laipsnį į pagrindines (šiose sudėtyse aprašytas minimalus nusikalstamą veiką apibūdinančių požymių skaičius); kvalifikuotas (tai tokios sudėtys, kuriose prie pagrindinių požymių įtraukiama nemažai papildomų, kurie didina nusikalstamos veikos pavojingumą); privilegijuotas (prie pagrindinių nusikalstamos veikos sudėties požymių įtraukiami ir papildomi, t. y. mažinantys tos veikos pavojingumą);• nusikalstamų veikų sudėčių lygmenis į konkrečias (tai tokios sudėtys, kurios turi vienodus požymius konkrečiai nusikalstamai veikai); rūšines (čia sudėtys turi vieningą rūšinį objektą ir apima konkrečius nusikalstamos veikos požymius, kurie būdingi tik vienai nusikalstamų veikų grupei); bendrąsias (turinčias tokius požymius, kurie būdingi visoms nusikalstamoms veikoms);• nusikalstamos veikos sudėties požymių aprašymo būdus į aprašomąsias, banketines, nukreipiančiąsias.Šis išvardytų baudžiamajame įstatyme numatytų veikų sudėčių rūšių klasifikavimas nėra baigtinis, nes kiekvienos šalies baudžiamosios teisės teorija skirtingai vertinanti nusikalstamos veikos požymius, juos skirtingai įtvirtinantys įstatymų leidėjai, pasirenka savitą ir tai šaliai priimtiną klasifikaciją.IV. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖTIES REIKŠMĖPateikus išsamią nusikalstamos veikos sąvoką, jos požymių visumą, buvo atskleista ir nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo samprata. Tačiau to nepakanka, norint šį vieną svarbiausių baudžiamosios teisės institutų apibendrinti. To užtektų tik kalbant apie teorinę nusikalstamos veikos sudėties pusę. Vadinasi, bandant išsiaiškinti kam ši teorinė abstrakcija skirta, reikia atkreipti dėmesį ir į praktinę jos pusę – reikšmę. O ji yra ypatingai svarbi. Taigi savaime kyla klausimas – kam reikalinga nusikalstamos veikos sudėtis, kokia jos reikšmė ir paskirtis?Kaip minėjome šio darbo pradžioje, baudžiamajame įstatyme numatytų veikų sudėtis yra vienintelis baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Tik esant nusikalstamos veikos sudėčiai, asmenį galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau kalbant apie sudėtį, ji skiriamo bausmės dydžio nenustato ir nenagrinėja. Kol tam tikroje veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties, tokia veika negali būti laikoma nusikalstama, o asmuo padaręs ją, negali būti vadinamas nusikaltėliu, kol neįrodyta jo kaltė. Juk įrodyti nusikalstamos veikos buvimą – vadinasi, įrodyti tos konkrečios veikos sudėties požymius. Veikoje nebuvimas nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties yra vienas iš pagrindų teisme priimti išteisinamąjį nuosprendį. Be to, pavojingas elgesys tampa nusikaltimu ar nusikalstama veika tik tuomet, kai tokia veika yra uždrausta įstatymo. Norint tokią veiką uždrausti baudžiamajame įstatyme, reikia iš jos išskirti esminius, pagrindinius požymius ir šiuos požymius formalizuoti įstatyme. Būtent Baudžiamojo kodekso dispozicijos formuojamos remiantis nusikalstamos veikos sudėtimi. Tuomet aiškus, nedviprasmiškas dispozicijų formulavimas nesukelia jokių sunkumų kriminalizuojant veikas.
Galime įsitikinti, kad ne kiekvieno žmogaus veika socialinėje erdvėje yra pavojinga ir nėra grindžiama baudžiamąja atsakomybe. Taigi, visiškai pagrįstas reikalavimas, kad nusikalstamą veiką būtų gailima atskirti nuo kitų veikų, kad ji turi turėti konkrečius tik jai būdingus požymius, įtvirtintus įstatyme. Taigi, neginčijamą svarbumą ji turi realizuojant baudžiamąją atsakomybę.Nusikalstamos veikos sudėtis yra tarsi pagrindas kitiems būtiniems teisiniams, baudžiamiesiems instrumentarijams, kad išsiaiškinti įvairias nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų kategorijas, o taip pat atribojant nusikalstamas veikas nuo nenusikalstamų. Su nusikalstamos veikos sudėties pagalba yra nustatomos baudžiamosios atsakomybės ribos. Profesionaliai tiriant nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, neužtenka tik žinoti, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra jų sudėtis, bet kartu reikia ją įrodyti konkrečiai įrodinėjant jai būdingus požymius.Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties modelis dažniausiai naudojamas, kaip minėjome, kriminalizuojant veiką, ir jis įtvirtinamas priimant įstatymą ir jame nurodant bei suformuluojant nusikalstamos veikos požymius. „Sukurdamas įstatymą, įstatymų leidėjas sukuria tam tikro nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo modelį ir jį aprašo baudžiamajame įstatyme kaip nusikalstamos veikos modelį“ . Ir būtent šis modelis naudojamas įrodinėjant padarytas pavojingas veikas, bandant jose įrodyti inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius.Esant bet kokiam nusikaltimui ar baudžiamajam nusižengimui, nusikalstamos veikos apibrėžimą (tiek teisinį, tiek doktrininį) nurodo jo juridiniai ir socialiniai požymiai. Būtent tie požymiai (veikos pavojingumas ir jo pobūdis bei laipsnis; veikos priešingumas teisei ir baudžiamumas) leidžia atskirti nusikalstamą veiką nuo kitų teisės pažeidimų. O tam, kad iš viso bendros nusikalstamų veikų masės išskirti atitinkamą konkretų nusikaltimą, reikia ypatingai gerai suprasti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kaip buvo minėta, baudžiamosios teisės teorijoje visa tai suprantama kaip visuma objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, nustatytų pagal baudžiamąjį įstatymą.
Nusikalstamos veikos sudėtis – tai minėtas įstatyminis apibūdinimas, prak…tikoje beveik nesutinkamas. Šis apibūdinimas sukuria arba apibendrina įvairių rūšių nusikalstamos veikos charakteristikas, išskiria tas veikas iš kitų, apibūdina tipinius ir būtinus požymius, konstatuojant tam tikros rūšies nusikalstamos veikos buvimą.Nusikalstamos veikos sudėties buvimas yra tarsi pagrindas tikslesniam nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo socialiniam, politiniam, juridiniam turinio pasireiškimui. Nusikalstamos veikos sudėtis konkrečiuose faktiniuose požymiuose atskleidžia atskirų nusikaltimų arba baudžiamųjų nusižengimų rūšių turinį. Kokiu būdu charakterizuojama nusikalstamos veikos sudėtis? Įstatymų leidėjas iš visos požymių masės, kurias turi konkreti nusikalstamos veikos rūšis, išskiria reikšmingesnius, apibūdinančius veikos esmę, jos pavojingumą, ir juos įjungia į tam tikros nusikalstamos veikos rūšies sudėties aprašymą. Tačiau reikia nepamiršti, jog ne visi požymiai yra įtvirtinti įstatyme, dauguma jų yra labai aiškūs, todėl specialiai nefiksuojami.Taigi, nusikalstamos veikos sudėtį galima pavaizduoti kaip realaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo skeletą, pridedant tiek daugiau tipinius ir esminius požymius, reiškiančius vieną nusikalstamos veikos rūšį ar tipą, bei atskiriančius jį nuo kitų veikų.IŠVADOSApibendrinant tai, kas buvo išdėstyta šiame darbe, galime išskirti keletą pagrindinių teiginių (išvadų):1. Taigi nusikalstamos veikos sudėtis yra tam tikrų objektyvių ir subjektyvių požymių visuma. Šių požymių buvimas ar nebuvimas konkretaus asmens veikloje lemia jos pripažinimą ar nepripažinimą nusikalstama;2. Nusikalstamos veikos požymių klasifikacija labai svarbi įrodinėjant nusikalstamas veikas.3. Tendencija, kad pirmenybė pradėta teikti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiams nei elementams yra naujo etapo Lietuvos baudžiamojoje teisėje pradžia.4. Nusikalstamos veikos sudėties buvimas yra tarsi pagrindas tikslesniam nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo socialiniam, politiniam, juridiniam turinio pasireiškimui.NAUDOTA LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos Seimo leidykla, 1996.2. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Kaunas, 2003.3. Baudžiamoji teisė (trečias pataisytas ir papildytas leidimas). Vilnius, 2001.4. Klimka A. Nusikaltimo sudėtis (objektas, objektyvinė pusė ir subjektas). Vilnius, 1971.5. Lektoriaus A.Neveros paskaitų medžiaga. LTU, 2003.6. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-490-01. www.lat.litlex.lt.7. Lietuvos TSRS baudžiamojo kodekso komentaras. Vilnius, 1989.8. Piesliakas V. Mokymas apie nusikaltimą ir nusikaltimo sudėtį. Vilnius, 1996.9. Piesliakas V. Nusikaltimo sudėtis: samprata, elementai ir požymiai//Kriminalinė justicija. Vilnius, 1995,T.4.10. Pradel J. Lyginamoji baudžiamoji teisė. Vilnius: Eugrimas, 2001.11. Vansevičius S. Lietuvos baudžiamoji teisė ir procesas 1919-1940 metais. Vilnius: Justitia, 1996.