Neturtinės žalos atlyginimas

PLANAS
1. ĮVADAS
2. DĖSTYMAS

2.1 NETURTINĖS ŽALOS SAMPRATA
2.2 NETURTINĖ ŽALA KAIP CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
3. NETURTINĖS ŽALOS YPATUMAI TEISMŲ PRAKTIKOJE IR JŲ
ANALIZĖ
3.1 NETURTINĖS ŽALOS APSKAIČIAVIMO BENDROSIOS TAISYKLĖS
3.2 NETURTINĖS ŽALOS ATLYGINIMO BENDROSIOS TAISYKLĖS IR
IŠIMTYS
3. IŠVADA

ĮVADAS
Mano rašto darbe tema yra „ Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvos Respublikos teismuose ir jų analizė”. Ruošdamasis rašyti šį darbo pirmiausia susipažinau su literatūra, kuri maniau yra reikalinga rašant šį darbą. Be abejo iš pradžių bandžiau ieškoti teismų praktikos, teismų sprendimų susijusių su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu ir atlyginimu. Manau, kad tikslinga buvo nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo teeisėjų senato nutarimus. Tai ir bus pagrindinė mano darbo literatūra. Toliau, norėdamas išsiaiškinti o, kas gi yra ta neturtinė žala, kaip ji traktuojama teisinėje literatūroje, skaičiau mokslinius straipsnius: A. Rudzinsko „Neturtinės žalos samprata bei jos kompensavimo problemos civilinėje ir baudžiamojoje teisėje”, Neturtinės žalos, atsiradusios dėl nesutartinių prievolių, atlyginimo klausimai,, be abejo geras pagalbininkas buvo ir V. Mikelėno knyga „ „Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai”, skirsnis skirtas neturtinės žalos atlyginimui. Nagrinėjant neturtinės žalos apskaičiavimo metodiką LR teismuose padėjo dar vienas A. Rudzinsko sttraipsnis” Nusikalstant padarytos moralinės ( neturtinės) žalos apskaičiavimo metodikos problemos”. Viena iš problemų iškilusių rašant darbą, buvo ta, kad literatūros susijusios su neturtinės žalos atlyginimu LR teismuose ir jų analize, tokios kaip ir nėra, tad kaip jau minėjau liko pasikliauti tik te

eismų praktika ir keletą straipsnių.
Naudingos literatūros radau ir savo darbe, tai yra kreipdamasi į VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės juridinę grupę ir ten man buvo pateikti teismo sprendimai, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes Vilniaus rinktinėje yra keletą pareigūnų, kurie dėl neteisėto suėmimo, ir kitų neteisėtų procesinių priemonių taikymo kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo tame tarpe ir neturtinės žalos.
Mano darbo tikslas yra išsiaiškinti kaip teisinėje literatūroje yra traktuojama neturtinė žala. Kada, kokiais atvejais žmonės kreipiasi į teismus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Toliau pabandysiu panagrinėti neturtinės žalos instituto formavimasį Lietuvoje, tuo pačiu ir teismų praktikoje. Taip pat aptarsiu įvairių užsienio šalių teisės norminius aktus reguliuojančius neturtinės žalos institutus. Bandysiu pasiaiškinti neturtinės žalos ir moralinės žalos skirtumus ir tapatumus, neturtinės žalos nustatymo teisme ypatumus. Viienas iš Lietuvos teisės aktų reguliuojančių neturtinės žalos institutus būtų Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Pagal dabar galiojantį Civilinį kodeksą (toliau LR CK) lengviau galima įrodyti patirtą moralinę žalą. Anksčiau galiojęs CK taip numatė neturtinės žalos nustatymo kriterijus moralinei žalai iš valstybės institucijų prisiteisti, tik dabartinis kodeksas daugiau laisvės suteikia teismui.
Lietuvos Respublikos Žalos , atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas taip pat nustato asignavimų dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo, neteisėto su
ulaikymo ir t.t. sprendimų tame tarpe ir neturtinės žalos atlyginimo sprendimų vykdymą, taip pat valstybės regreso teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką. Neturtinė žala ( asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, vadovaujantis CK 6.250 str. atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo , asmens sveikatai ir gyvybei.
DĖSTYMAS
Neteisėtais veiksmais gali būti apkenkiami neturtiniai, piniginės išraiškos neturintys interesai. Tokius interesus taip pat gina ir saugo teisė. Tai- žmogaus garbė, orumas, asmens privatus gyvenimas, reputacija ir t.t,. kuriuos pažeidus žala padaroma asmeninėms neturtinėms vertybėms. Žala šioms vertybėms nėra susijusi su tam tikrais turtiniais praradimais, o pasireiškia dvasinio pobūdžio netekimais, kurie įvertinami pinigais bent iš dalies gali būti kompensuojami.
Dažnai ir bendrinėje kalboje, ir įstatymuose Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., anksčiau galiojusiame CK 71 str., dabar galiojančiame CK 6.250 str. yra vartojama sąvoka „ moralinė žala”, tačiau ji nėra pakankamai tiksli. „Pirma , neturtinė žala gali būti padaroma ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui. O moralės sąvoka juridinio asmens atžvilgiu nevartojama. Antra, neturtinė žala pasireiškia ne tik asmens garbės ir orumo įžeidimu, bet žymiai įvairiau. Taigi sąvoka „ neturtinė žala” tiksliau atspindi reiškinio esmę negu sąvoka „ moralinė žala”.
Aukščiausiojo Teismo se
enatas 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr.l yra pateikęs moralinės žalos sąvoką: „ Moraline žala laikomi: asmens dvasinis skausmas, išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, gero vardo praradimas ir pan., padaryti veiksmais, kuriais pažeista asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas”.
LR CK neturtinę žalą apibrėžia , kaip:
V. Mikelėnas „ Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai” V. 95 m.;

„ 1. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.”2
1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė rezoliuciją Nr.(75)7 , kurioje rekomendavo valstybėms – Europos tarybos narėms- savo įstatymuose numatyti:
– teisę į neturtinės žalos atlyginimą sužalojus sveikatą;
– neturtinės žalos atsiradusios dėl fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, taip pat vadinamosios
estetinės žalos atlyginimo;

– neturtinės žalos dydžio apskaičiavimą priklausomai nuo patirto skausmo ir išgyvenimų
trukmės; tačiau neturėtų būti atsižvelgta į nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį, t.y. ir turtingo ir
neturtingo žmogaus vertė, turi būti ginamos vienodai;
– neturtinės žalos atlyginimą dėl nukentėjusiojo sužalojimo nepaprastai didelius išgyvenimus
patyrusiems jo tėvams ar artimiesiems , ar sutuoktiniui;
– nukentėjusiojo mirties atveju neturtinės žalos atlyginimą jo sutuoktiniui, vaikams, ar tėvams,
tačiau tik tuomet, jeigu pastarieji buvo tikrai draugiškuose santykiuose su mirusiuoju iki pat mirties.
„ Neturtinės žalos atlyginimo atvejų padaugėjo 1994 metų gegužės 17 d. įstatymu pakeitus ir papildžius Lietuvos Respublikos tuo metu galiojusį CK. 1994 m. Sveikatos sistemos įstatymas 14

40 str. ne tik įtvirtino neturtinės žalos atlyginimo galimybę , bet ir nustatė 500 minimalių mėnesinių atlyginimų dydžio atlygintino neturtinės žalos maksimumą, tačiau pastaroji norma tuo metu prieštaravo CK 71 str. numatančiam, jog atlyginamos neturtinės žalos dydis gali būti nuo 500 iki 10.000 litų”.3
„ Moralinės ( neturtinės) žalos samprata, žalos kompensavimas Lietuvos teisinėje sistemoje yra sąlygiškai naujas dalykas. Tarpukario Lietuvoje ( 1918-1940) galiojo Carinės Rusijos imperijos įstatymų sąvado X tomo I dalies 670 straipsnis, kuris numatė neturtinės žalos atlyginimo galimybę, jei įžeistas arba įskaudintas asmuo dėl to patiria turto arba kredito nuostolius. 1940-1990 m., kai Lietuva buvo TSRS sudėtyje, tuometinė vyraujanti teisinė sąmonė iš viso nepripažino moralinės žalos instituto, nes prieštaravo visuomenės moralės nuostatoms. Neturtinės žalos kompensacija buvo visiškai atmetama. Žmogaus patirti fiziniai skausmai ir dvasiniai sukrėtimai negalėjo būti tiksliai įvertinti pinigais, nes tai labai subjektyvu ir asmeniška, o bandymas tai įvertinti pinigais
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas 6.250 1 d.;
V. Mikelėnas „ Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai” V. 95 m.;

buvo „ amoralus”. Teisinėje literatūroje ši tema beveik nebuvo nagrinėjama, nes dauguma mokslininkų sutikdavo, kad atlyginti moralinę žalą iš principo neįmanoma.”4
1990 m. Lietuvoje buvo priimtas Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas, kuris numatė galimybę atlyginti moralinę žalą. Taip buvo pradėtas kurti moralinės žalos institutas, 1992 m. spalio 25 d. referendume priėmus LR Konstituciją, moralinės žalos atlyginimas tapo dar ir Konstitucine nuostata. Konstitucinė asmens teisė į moralinės žalos atlyginimą yra įgyvendinama ir baudžiamajame procese ir civilinėje teisėje.
Civilinėje teisėje šiuo klausimu nuveikta daugiau. CK neturtinės žalos atlyginimas numatytas 6.250 str. 2 d.:
„ Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikata ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes , tai pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus”.5
Norėdamas išsamiau panagrinėti neturtinės ( moralinės ) žalos sąvoką, dabar norėčiau pažvelgti, kaip moralinė žala traktuojama užsienio šalių teisinėje sistemoje, koks vaidmuo skiriamas moralinei žalai, kaip neturtinės žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamas užsienio valstybių teismų praktikoje, nes Lietuvos teismai nagrinėdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus, be abejo gali pasinaudoti užsienio valstybių teismų sukaupta teismų praktika, šiuo klausimu. Užsienio šalyse moralinė ( neturtinė žala) suprantama ir jos atlyginimas reglamentuojamas panašiai kaip ir Lietuvoje. Neturtinės žalos atlyginimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje reglamentuoja 1896 m. Civilinio kodekso 847 paragrafas.Minėta teisės norma numato galimybę kompensuoti patirtą nematerialinę žalą. Žala atlyginama tik tam tikrais atvejais. Vokietijos teismai tiesiogiai taikydami savo šalies Konstitucijos 1 ir 2 str., išplėtė Civilinio kodekso 847 straipsnį ir numatė galimybę priteisti nematerialinės žalos atlyginimą pažeidus ir kitas asmens neturtine teises.
„ 1804 m. priimtame Prancūzijos civiliniame kodekse, dar vadiname Napoleono kodeksu, nėra konkretaus straipsnio, apibūdinančio moralinę žalą( prejudice moral) ir jos atlyginimą, tačiau nuo XIX a. teismai taiko moralinės žalos atlyginimą, remiantis principu, jog visokia žala įstatymo numatytais atvejais privalo būti atlyginta. Vadovaujantis PR CK 1382 paragrafu, kiekviena veika,
Ą
A. Rudzinskas „ Neturtinės žalos samprata bei jos kompensavimo problemos civilinėje ir baudžiamojo proceso teisėje” Jurisprudencija, 2001 t.21;
5 LR CK 6.250 str. 2 d.;
dėl kurios padaroma žala , įpareigoja asmenį kaltą dėl žalos padarymo, ją padengti. Teismų praktika žalos patenkinimą išaiškino kaip ekonominės ir neekonominės žalos atlyginimą.
Prancūzijos juridinėje literatūroje ir , be abejo , teismų praktikoje moralinė žala gali būti kelių rūšių:
1. Moralinė žala ( dommage moral):
padaroma pažeidus asmens garbę , privataus gyvenimo neliečiamybę arba kitais asmens teisių pažeidimo atvejais;
– jai priskiriamas asmenų patiriamas skausmas dėl artimo žmogaus mirties.
2. Nematerialinė žala ( dommages immateriels), kurią sudaro :
– žala dėl fizinių kančių;
estetinė žala;
malonumų praradimas, t.y. gyvenimo džiaugsmo ( galimybės sportuoti arba užsiimti menu
ir pan.). „6
Be abejo negaliu pamiršti ir artimiausios mūsų kaimynės tai yra Rusijos Federacinės Valstybinės Dūmos priimtų teisės normų reguliuojančių neturtinės žalos institutą. RF CK 151 str. pateikiama moralinės žalos sąvoka: „ Moralinė žala- tai dvasinės ir psichinės kančios, kurios atsiranda pažeidus piliečio asmens neturtines teises arba kėsinantis į kitas nematerialines gėrybes, taip pat kitais įstatymo numatytais atvejais. Be RF CK moralinės žalos atlyginimo ir nustatymo problemomis buvo susidomėta Rusijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo plenume 1994-12-20 kai buvo priimtas nutarimas Nr.10 „ Kai kurie įstatymo taikymo dėl moralinės žalos kompensacijos klausimai”. Ten gana išsamiai buvo pateiktas moralinės žalos apibrėžimas ( samprata). „ Moralinė žala suprantama kaip dvasinės arba fizinės kančios, sukeliančios veiksmų ( neveikimo), kuriais kėsinamasi į žmogui nuo gimimo priklausančias arba įstatymo suteiktas nematerialines vertybes ( gyvybę s, sveikatą, asmens orumą, dalykinę reputaciją, privataus gyvenimo neliečiamybę, asmeninę ir šeimos paslaptį), arba kuriais pažeidžiamos jo asmeninės neturtinės teisės ( teisė naudotis savo vardu, autorystės teise ir kitos neturtinės teisės, numatytos įstatymuose, ginančiose teises į intelektualinės veiklos rezultatus, arba kurie pažeidžia turtines piliečio teises. Moralinė žala pasireiškia dvasiniais išgyvenimais dėl giminaičių netekimo, negalėjimo tęsti aktyvaus visuomeninio gyvenimo, darbo netekimo, šeimos arba gydytojo paslapties atskleidimo, tikrovės neatitinkančių žinių, arba dalykinę reputaciją žeminančių žinių paskleidimo, laikinų kokių nors teisių ribojimo arba
6 A. Rudzinskas „ Neturtinės žalos samprata bei jos kompensavimo problemos civilinėje ir baudžiamojo proceso teisėje” Jurisprudencija , 20011.21;
atėmimo. Fizinio skausmo susijusio su suluošinimu arba kitokiu sveikatos sužalojimu, arba dėl dvasinių išgyvenimų sukeltos ligos”.7
Šių sąvokų gausa rodo skirtingą prievolių , kylančių iš žalos padarymo, teisinį reguliavimą: priklausomai nuo delikto rūšies ir kaltės formos, neturtinės žalos atlyginimas įgyja skirtingą teisinę reikšmę ir tikslą, o būtent esant neatsargumui – kompensacinę funkciją, esant tyčiai – kompensacinę baudos funkciją.
Apibendrindamas tiek Lietuvos teisinėje literatūroje tiek užsienio šalių teisinėje literatūroje išskiriamus neturtinės žalos apibrėžimus, bandysiu konstatuoti, kad neturtinė žala – tai tarsi tam tikri neigiami asmens psichikos pakitimai, kurie būtinai įvyksta jų sąmonėje, pažeidus asmenines turtine ir neturtines vertybe, nemalonūs kūno pokyčiai, sukeltos neigiamos emocijos, elgesio pakitimai, nerviniai pokyčiai, kurios turi neigiamos įtakos žmogaus savijautai.
„Taigi galima apibendrinti, kad neturtinė žala yra ne kas kita kaip pakenkimas fizinio asmens sveikatai, kuri yra valstybės teisinės apsaugos objektas. Taigi tiksliausiai neturtinę ( moralinę) žalą apibūdintume kaip psichinę žalą, nes tada aiškiai suprastume , koks teisinės apsaugos objektas yra pažeistas. Taip pat reikėtų pažymėti, jog terminai „ neturtinė žala” ir „ moralinė žala” neatspindi, kokioms vertybėms padaroma žala, o tarpusavyje jie skiriasi tik lingvistine prasme.
Šiuo metu galime tvirtinti, jog dabar teisės sistemoje ir teisininkų sąmonėje yra įsitvirtinę du terminai – „ moralinė žala” ir „ neturtinė žala”, kurie vartojami kaip sinonimai. „
Neturtinės žalos prigimties teorijos:
– kompensacija už patirtus išgyvenimus, dvasinius praradimus ir kitokias kančias;
– bauda , kurios paskirtis yra nubausti asmenį.
Neturtinė žala, išreikšta pinigais, priskiriama prie bendrųjų nuostolių , todėl jų dydis neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal įstatyme numatytus žalos kriterijus. Kaip jau minėjau šie kriterijai yra aiškiai nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.:
1) žalos sukeltos pasekmės;
2) žalą padariusio asmens kaltė;
A. Rudzinskas „ Neturtinės žalos samprata bei jos kompensavimo problemos civilinėje ir baudžiamojo proceso teisėje” Jurisprudencija, 2001 t.21;
A. Rudzinskas „ Neturtinės žalos samprata bei jos kompensavimo problemos civilinėje ir baudžiamojo proceso teisėje” Jurisprudencija, 20011.21;

3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį;
4) padarytos turtinės žalos dydį.
5) Kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Jos gali būti numatytos kitų įstatymų
(pavyzdžiui Žalos atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo
įstatymas ir kt), pripažintos reikšmingomis teismų praktikos;
6) Sąžiningumo , teisingumo ir protingumo kriterijus.
Plačiau nagrinėjant vieną iš išvardytų kriterijų tai yra kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, pasiremsiu teismų praktika, tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo „ Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 str. ir Lietuvos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje garbės ir orumo gynimo civilines bylas”.
„Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma tiesiogiai kartu su nacionaliniais įstatymais reguliuojančiais ginčo santykį. Europos žmogaus Teisių ir teismo jurisdikcija apima visus Konvencijos aiškinimo bei taikymo klausimus. Teismas taikydamas teisės aktus, turi vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtais sprendimais, kuriais aiškinamos Konvencijos nuostatos bei jų taikymo klausimai. Asmens garbė ir orumas ( pagal galiojusį CK 7; 71 str. ir Visuomenės informavimo įstatymą buvo ginami kai nustatoma šių faktų visuma: a) žinių paskleidimo faktas, b) faktas jog paskleistos žinios yra apie ieškovą, c) faktas jos paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, d) faktas jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės”.9
Teismas nustatydamas faktą, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, turi vadovautis šiomis sampratomis. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Teismas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi spręsti, ar paskleistos žinios, ar tik pareikšta nuomonė. Atriboti žinią nuo nuomonės būtina. Atribojant žinią nuo nuomonės, teismas turi vadovautis šiomis sampratomis. Faktas – tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys , dalykas. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija . Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis. Nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris , perduodamos mintys, idėjos bei pastabos. Teismas atribodamas žinią nuo nuomonės, turi analizuoti visą straipsnio ir kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją.
„ Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo gynimo, turi nustatyti faktą, ar paskleistos žinios yra apie ieškovą. Šį faktą įrodinėja ieškovas, jeigu jis tiesiogiai nebuvo paminėtas ir iš paskleistų žinių turinio neaišku, ar žinios apie jį. Faktui nustatyti pakanka, kad pagal nurodytus
1 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas Nr.l 1998 m. gegužės 15 d
Kai tikrovės neatitinkančios žinios yra paskelbiamos apie juridinį asmenį, juridinis asmuo, turi teisę reikaluti priteisti materialinę žalą, padarytą paskleidus žinias. Juridinis asmuo turi teisę į moralinės žalos atlyginimą, jei tai numatyta įstatymu ( Konstitucijos 30 str. 2 d.) Tokį žalos atlyginimą tuo metu numatė Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 9 str.
Teismas įvertindamas moralinę žalą pinigais , turi atsižvelgti į žalą padariusios asmens kaltę , jo elgesį po žinių paskelbimo, į neigiamą įtaką ieškovo profesinei, visuomeninei veiklai ir kt. žinių paskleidimo būdą, formą, turinį. Anksčiau galiojęs CK buvo numatęs moralinės žalos dydį ir ji negalėjo viršyti nustatytos sumos. Visuomenės informavimo įstatymas numatė , kad moralinės žalos dydis negali viršyti 10000 litų (21 str. ld.)
Viešosios informacijos rengėjas gali būti atleistas nuo moralinės žalos atlyginimo, jeigu savo iniciatyva paskelbė paneigimą ir asmens atsiprašė.
Viešosios informacijos rengėjas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, kai paskelbia oficialią informaciją gauta iš Vidaus reikalų ministerijos ir jos sistemos struktūrinių padalinių.
Ieškininė senatis netaikoma reikalavimams, atsirandantiems dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, ginant asmens garbę ir orumą, gerą vardą.”12
Išnagrinėjęs neturtinės žalos atlyginimo teismų praktiką bylose dėl asmens garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių ar informacijos apie žmogaus privatų gyvenimą skelbimą, dabar norėčiau apžvelgti teismų praktiką susijusią su moralinės žalos vilkinant klausimo sprendimą, nagrinėjimo ypatumais Lietuvos teismuose. Pavyzdžiu paėmiau LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-04-24 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-632/2002.
Ieškovas J. Čeponis nurodė, kad Kauno miesto valdybos potvarkiu 1995-03-14 jam buvo grąžintas natūra gyvenamasis namas Kaune ,Putvinskio g. 45, kuris teisiniai jo vardu įregistruotas 2000-02-09, trijuose iš keturių šio namo gyvenamojo namo butuose gyvena nuomininkai, tačiau atsakovas Kauno m. valdyba, pažeisdama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 str. ir LR Vyriausybės nutarimo Nr.1057 nuostatas, vengia su juo sudaryti nuomos sutartį, nors nuomos santykiai tarp jo ir atsakovo yra susiklostę, bei mokėti pinigus. Pagal tuo metu galiojusį CK 485 str. 2 d. be turtinės žalos, padarytos ieškovui Kauno m. savivaldybės pareigūnų ir valdininkų neveikimu, ieškovas turi teisę ir į moralinės žalos atlyginimą. Nors kolegija bylą nagrinėjo galiojant 2000-07-18 d. patvirtintu LR CK, tačiau spręsdama moralinės žalos atlyginimo klausimą kolegija vadovaujasi 1964-07-07 patvirtintu CK, ne s žala ieškovui padaryta iki patvirtinimo minėto CK. Pripažindamas ieškovui teisę į moralinės žalos
12 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas Nr.l 1998 m. gegužės 15 d

atlyginimą , kolegija konstatavo, kad tam pagrindas neteisėta, nutartyje jau paminėta atsakovo veika- ieškovui Įstatymų suteiktų teisių varžymas. Siekdamas teisėtų savo teisių ir interesų gynimo, ieškovas buvo priverstas nevienkartiniai kreiptis į vietos savivaldos bei centrines valdžios institucijas ir akivaizdu, kad be turtinės žalos patyrė ir moralinę, nes atsakovas jo interesu gana ilgą laiką ignoravo. Kolegija sprendžia, kad atsakovui priteistina 500 Lt. moralinės žalos atlyginimo. ,,13
Dabar pateiksiu kitą teismų praktikoje rastą pavyzdį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai Kauno klinikinės ligoninės ir Viešosios įstaigos Kauno klinikinės infekcinės ligoninės gydytojų nerūpestingumo, būtinos ir neatdėliotinos medicinos pagalbos nesuteikimo, būtinų tyrimų neatlikimo, klaidingos diagnozės, mirė I. Veliškaitė. Dėl dukros mirties ieškovams Veličkoms padaryta žala , kurią sudaro 12150001t. už skausmą ir dvasinį pergyvenimą, 215000 lt. moralinė žala ir kitos išlaidos. Ieškovai prašė iš atsakovų solidariai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Kauno apygardos teismas ieškinį patenkino iš dalies , priteisdamas 20000 lt. neturtinės žalos ir kitos žalos dalį. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs apeliacinį skundais atsakovo priteisė 150000 lt. moralinės žalos, motyvuodamas tuo, kad apylinkės teismas pagrįstai tenkino neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą, tačiau pernelyg sumažino jos dydį. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į atsakovų darbuotojų pažeidimų pobūdį, apimtį ir pasekmes, į mirusiosios I. Veličkaitės asmenines savybes, ieškovų patirtų dvasinių kančių pobūdį , į Sveikatos sistemos įstatymo 91 str. nustatytą maksimalią neturtinės žalos ribą – 500 MML bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė 150000 lt. Kasaciniu skundu ieškovas prašė teismų sprendimą ir nutartį pakeisti ir teismo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: priteisti ieškovams iš atsakovo Viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės neturtinės žalos 1721000 lt.
Teisėjų kolegija konstatavo:,, Maksimalus neturtinės žalos atlyginimo dydis pagal SSĮ 91 str. yra 500 MGL. Teismas sprendė, kad pakankamas žalos atlyginimas, vykdant teisingumą šiuo atveju , sudarytų 150 000 lt. ir tokią sumą priteisė. Priteisiant mažesnę nei 500 MGL sumą teismui neiškilo problema dėl žalos atlyginimo dydžio ribojimo šiuo atveju ir teismas neargumentavo, jog įstatyme numatytas ribojimas yra kliūtis teisingumui vykdyti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodymas apeliacinio teismo nutartyje, jog atsižvelgiama į teisės normoje esantį neturtinės žalos dydžio ribojimą, iš vienos pusės, nereiškia, jog šiuo atveju ribojimas buvo esminė kliūtis priimti teismui teisingą sprendimą. Kitą vertu paminėtame 91 str. sveikatos priežiūros priimtinumo reikalavimų pažeidimas apima ir atvejus , kai dėl sveikatos įstaigų kaltės teikiant paslaugas yra atimama gyvybė. Iš to kolegija daro išvadą, kad SSĮ 91 str. aiškinimas nėra prie-žastiniame ryšyje
1 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2002/3k-3-632;

su netinkamo teismo sprendimo priėmimu, todėl negali būti vertinamas kaip esminis teisės normos pažeidimas pagal CPK 346 str. 2 d. 1 p.
Neturtinės žalos kaip bendrųjų nuostolių dydį teismas nustatė pagal įstatymo nustatytus kriterijus. Tai atitinka teisines nuostatas. Neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas. Jis pagal teisiškai reikšmingų byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Tokia nuostata išdėstyta teisės moksle, naujausioje Lietuvos teisės doktrinoje taip pat teismų praktikoje. Kasaciniame skunde pateiktas motyvas, jog turi būti priteista 1721000 lt. piniginė kompensacija, nes tik nukentėjusioji gali įvertinti jiems padarytos neturtinės žalos dydį, šioms teisinėms nuostatoms prieštarauja ir todėl atmestinas.
Atsakovas Viešoji įstaiga Kauno klinikinė ligoninė pateikė motyvą, kad sveikatos priežiūros priimtinumo reikalavimų pažeidimas neapima atvejų, kai dėl sveikatos priežiūros įstaigų kaltės teikiant paslaugas yra atimama gyvybė. Tai nėra pagrįsta. SSĮ 91 str. nuostato dėl neturtinės žalos atlyginimo yra dalis įstatymo, kuriame pasakyta esminių žmogiškųjų vertybių gynimo.Deliktinės atsakomybės požiūriu ši nuostata derinama su žalos padarymu ir jos atlyginimu. Tai reiškia, kad valstybė turi realiai užtikrinti, kad asmenims būtų suteikta medicinos paslauga, atitinkanti pasiektą mokslo lygį, nepažeidžiant medicinos etikos reikalavimų ir nepadarant asmeniui žalos. Jei tokių nuostatų nesilaikoma, tai yra pagrindo išvadai dėl sveikatos priežiūros priimtinumo užtikrinimo. Jo nesilaikymas yra ne tik medicinos įstaigos kaltė, bet ir sveikatos priežiūros priimtinumo realus neužtikrinimas bei pagrindas taikyti civilinę atsakomybę pagal SSĮ 91 str.
Pagal SSĮ 91 str. 2 d. nustatant neturtinės žalos dydį reikia atsižvelgti į kaltės pobūdį ir laipsnį, nes pagal neturtinės žalos atlyginimo bendruosius pagrindus tai yra aplinkybės, kurios turi įtakos žalos dydžiui. Kasaciniuose skunduose keliami reikalavimai, kad atsakovų veiksmai yra tyčiniai ar padaryti dėl didelio neatsargumo, atmestini.
Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos pažeidimo. Teismai nustatė padarytą žalą pagal nacionalinę teisę. Tai atitinka paminėtos konvencijos nuostatas. Nacionaliniai teisės aktai nustato, kas sudaro turtinę ir neturtinę žalą, kokie yra jos nustatymo kriterijai ir taisyklės. Paminėtos konvencijos 41 str., nurodo, kad tuo atveju , kai žalos atlyginimą nacionaliniai įstatymai numato tik dalinai, Europos žmogaus teisių teismas, esant reikalui nukentėjusiai šaliai suteikia teisingą statisfakciją. Kadangi atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato nacionalinė, o ne tarptautinė teisė , tai nėra pagrindo remtis paminėtos konvencijos 41 str. nuostata dėl teisingo atlyginimo ir Europos žmogaus teisių teismo praktika. Konvencijos nuostata teisingai atlyginti žalą vadovaujasi Europos žmogaus teisių teismas.

Spręsdamas savo bylose. Šiuo atveju padaryta žala pakankamai ir visiškai yra atlyginta pagal nacionalinius teisės aktus”.14
Kitas panašus pavyzdys būtų, kai ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 1986 m,, bendrovėje „ Vakarų laivų gamyba” buvo pakenkta sveikata. Vadovaujantis LR CK 6.249, 6.250 ir LR žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 6,11,13,20 str. teismo prašė be kitų išmokų priteisti 624001t. neturtinės žalos. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimą, kaip vienkartinę piniginę išmoką, kai žalos atlyginimo mokėtojas netinkamai vykdo žalos atlyginimo mokėjimo prievolę, tuo tarpu CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo galimybę tik įstatymų numatytais atvejais. Kasacinės instancijos svarstė tik teisės normas, reguliuojančias neturtinės žalos atlyginimą, taikymo klausimą. Teisėjų kolegija pasisakė:
„1. LR CK patvirtinimo , įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 11 str. , apibrėžiantis CK 2.24 str. ir taisyklių , susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, taikymą, numato, kad CK nustatytos taisyklės dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomos tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurių faktinis pagrindas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Taigi Civilinio kodekso normos, reguliuojančios neturtinės žalos atlyginimą, taikomos tik kai deliktas (teisės pažeidimas) padarytas galiojant Civiliniam kodeksui. Teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, šiuos santykius reguliuojančias teisės normas taikė tinkamai. ,,.15
Man rašant šį darbą ne mažą susidomėjimą sukėlė bylos, kuriose nagrinėjamas neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėtu suėmimo, sulaikymo ir kitų procesinių prievartos priemonių taikymo. Aš manau, kad tokių bylų Lietuvai dabar tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvoje padaugės. Išsamiau apžvelgsiu porą pavyzdžių iš teismų praktikos.
Ieškovas P. Marcinka buvo neteisėtai nuteistas, vėliau šis teismo sprendimas buvo panaikintas, apie vienerius metus buvo kardomajame kalinime. Ieškovas nurodė, jog sumažėjus jo darbingumui jis negali toliau eiti savo turėtų pareigų, pakriko jo sveikata, nuo sunkių išgyvenimų susirgo jo žmona, tapo II gr. invalide, todėl iš Lietuvos valstybės jis prašo priteisti 5000 lt. moralinės žalos ir kitų nuostolių. Nesigilindamas į visų instancijų teismų priimtus procesinius sprendimus, apžvelgsiu tik kasacinės instancijos teisėjų kolegijos išdėstytus motyvus, liečiančius neturtinės žalos ypatumus:
„1. Ieškovas P. Marika ginčijo tik apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl neturtinės žalos priteisimo. Savo argumentus jis grindžia Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių
14 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2003/3k-3-l 180;
15 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2003/3k-3-391;

laisvių apsaugos konvencijos 5;6 str. bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybes savo nacionaliniuose įstatymuose numatyti žalos atlyginimo galimybę asmenims, kurie buvo neteisėtai kalinami ar neteisėtai nuteisiami. Tačiau pati konvencija nenustato žalos atlyginimo dydžio. Šį klausimą reguliuoja nacionalinė teisė. Bylą nagrinėja teismai, pagrįstai konstatavo, kad pagal žalos padarymo metu galiojusius Lietuvos įstatymus buvo nustatytas maksimalus 10000 lt. neturtinės žalos atlyginimas. Kadangi atlygintos neturtinės žalos dydį nustato nacionalinė , o ne tarptautinė teisė, negalima remti ir kasatoriaus nurodyme Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nes šis Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taiko ne nacionalinę teisę, o remiasi savo diskrecijos teise. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo kalinimo laiką, neteisėto kalinimo ir nuteisimo padarinius ( CK 6.250 str.), pripažįsta esant pagrindą padidinti jam priteistos neturtinės žalos atlyginimą iki maksimalios sumos, numatytos žalos padarymo metu galiojusių teisės normų, tai yra iki 10000 lt. ,,.16
Kitas pavyzdys būtų ieškovas V. Valentą buvo sulaikytas LR BPK 137 str. numatyta tvarka ( sena redakcija), jam buvo iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 282 str. 1 d. ( sena redakcija) , vėliau paskirta kardomoji priemonė suėmimas, buvo nuteistas kalėti, šis nuosprendis aukštesnės instancijos teismo panaikintas. Ieškovo nuomone jam neturtinės žalos turėtų būti priteista 10000 lt. Kauno apygardos teismas ieškovui priteisė 5000 lt. moralinei žalai, pavedant Teisingumo ministerijai.( Šiuo metu taip pat žalą atlygina Teisingumo ministerija iš jai skirtų valstybės asignavimų, o vėliau Teisingumo ministerija regreso tvarka, išmokėtus pinigus prisiteisia iš kaltų asmenų, dėl kurių kaltės ( dėl jų neteisėtų veiksmų) asmeniui buvo padaryta žala.). Ieškovas neteisėtai buvo apkaltintas pagal LR BK 282 str. ld., todėl ieškovui buvo priteista 5000 lt. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo neteisėtai kalinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, jam taikyta griežčiausia kardomoji priemonė, ilgai užsitęsė baudžiamosios bylos tyrimas, ne kartą viešai buvo paskelbta informacija apie ieškovo kaltinimą sunkiu nusikaltimu. Kasacinės instancijos teismas pasisakė „ kad moralinė žala kompensuojama tik tuomet kai turtiniai ir neturtiniai nuostoliai, tame tarpe ir darbinių profesinių teisių praradimas , yra neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pasekmė – yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neteisėtu suėmimu ar neteisėtu nuteisimu. Sulaikymas ir suėmimas buvo teisėti, nes jie nėra panaikinti aukštesnės instancijos teismo, o neteisėtas tik suėmimas, nes aukštesnės instancijos teismas pirmos instancijos teismo sprendimą panaikino. ,,17
16 Aukščiausiojo teismo nutartis 2003/3k-3-150; 17 Aukščiausiojo teismo nutartis 2002 3K/-3-537;

Kaip matyti iš patektų pavyzdžių net ir nuo valstybės nukentėję piliečiai gali tikėtis žalos atlyginimo. Mano manymu iš vienos pusės, pagal „įstatymo raidę „ tai yra numatyta, tačiau praktikoje tai nėra lengva padaryti. Tiek mano nuomone, tik paskaičius teismų praktiką susidariau įspūdį, kad teismuose bendroje žalos atlyginimo masėje didžiąja dalį sudaro bylos dėl žalos atlyginimo nukentėjus nuo valstybės. Tai rodo žmonių teisinį išprusimą, sugebėjimą pasinaudoti savo konstitucine teise. Tuo labiau moralinės žalos atlyginimas yra vertinamas pinigais, o tai daugelį žmonių gali suvilioti. Tuo labiau atsiradusios naujovės, kad už padarytą žalą atlyginama visiems ir juridiniams asmenims ir fiziniams. Tačiau aš manau, kad vis dėl to paprastam žmogui susigaudyti įstatymų vingrybėse nėra paprasta, todėl į pagalbą turėtų ateiti advokatai, kiti kvalifikuoti teisininkai. Šiuo metu teismas yra vienintelė institucija, kurioje galima bandyti priteisti žalą, ateityje gali atsirasti ir alternatyvių būdų.
„Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai arba prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. ,,18
Išskiriama žalos atlyginimo bendroji taisyklė – visiškas žalos ir nuostolių atlyginimas. „ 1. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
2. Teismas atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta”.19
Išskiriamos išimtys, iš bendrosios žalos atlyginimo taisyklės; šalių susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar apribojimo ; civilinės atsakomybės netaikymas ar atleidimas nuo civilinės atsakomybės visiškai ar iš dalies;
– kreditoriaus kaltė;
– nukentėjusiojo kaltė;
žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Nuostolių sumažinimo doktrina -nukentėjusysis privalo įmanomai stengtis, kad išvengtų nuostolių ar įmanomai neleistų jiems padidėti.
18 LR CK 6.249 str. 5 d.;
19 LR CK 6.251 str.;

Teismų praktikoje yra suformuluota tokia taisyklė, kad teismas gali sumažinti negautų pajamų sumą, kad kreditorius nesiėmė visų priemonių transporto priemonę suremontuoti nedelsiant ir tuo prie nuostolių padidėjimo prisidėjo.
Nusikaltėlio nuteisimas tik iš dalies kompensuoja nukentėjusiųjų ar jų artimųjų patirtus fizinius skausmus, dvasinius , psichologinius išgyvenimus. Būtent šios išvardytos neigiamos psichinės asmens reakcijos ( moralinė žala) atsiranda nusikaltėliui pažeidus turtines ir asmenines teises ir kitas nematerialines vertybes. Jos turėtų būti kompensuojamos.
„ Tai buvo numatyta ir LR Konstitucijos 30 str. 2 dalyje. Pagal minėtą straipsnį neturtinės žalos atlyginimas yra galimas tik tuomet, jei tokį atlyginimą numato įstatymas. 1994 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr.1-459 dėl moralinės žalos atlyginimo neteisėtai nuteisus . Tačiau tai buvo deklaratyvi teisės norma , nenumatanti nei moralinės žalos apskaičiavimo dydžio, nei atlyginimo tvarkos. Teismai tenkindami tokio pobūdžio ieškinius ir priteisdami atlyginti moralinę žalą, taikydavo tuo metu galiojusio CK 7 l str. analogiją, vadovaudamiesi LR CK 11 str.,nes įstatymo reguliuojančio šios žalos atlyginimo tvarką, nebuvo. Esant tokiai padėčiai įstatymo leidėjas buvo priverstas priimti naują įstatymą. 1997-11-04 priimtas Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais atlyginimo įstatymas. Tik priėmus šį įstatymą , buvo numatyta atlyginti moralinę žalą. Jos dydis nustatomas atsižvelgus į kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės ar nuobaudos dydį, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėtu suėmimo, informacijos apie administracinio arešto paskyrimą , laikiną sulaikymą, tačiau jis negali būti didesnis kaip lOOOOlt.
Mano nuomone šitame įstatyme buvo keli trūkumai. Pirma, nustatoma konkreti, nekintama suma, o turint galvoje mūsų ekonominę padėtį, kainų augimą, po tam tikro laiko reiks tą sumą indeksuoti. Antra, nėra numatytos moralinės žalos apskaičiavimo metodikos. Teisėjas nustato moralinės žalos atlyginimo dydį asmeniškai, vadovaudamasis numatytais kriterijais. Tai mūsų nuomone yra subjektyvu ir nepadeda nusistovėti vienodai moralinės žalos atlyginimo praktikai. Siūlymas būtų moralinės žalos apskaičiavimo metodika. „20
Kaip jau minėjau savo darbo pradžioje moralinė žala atlyginama, kai yra keturios
atsakomybės sąlygos. Aukščiau minėto straipsnio autorius turi ir savo nuomonę, kurią išdėsto ,
teigdamas, kad pirmiausia reiktų atlyginti padarytą moralinę žalą už nusikaltimus, kurie daugiausia
sukelia moralinių kančių nukentėjusiesiems ar jų artimiesiem ir už turtinius nusikaltimus, nes jų
palyginti su kitais nusikaltimais yra daugiausia.
20
A. Rudzinskas „Nusikalstant padarytos moralinės žalos ( neturtinės) apskaičiavimo metodikos problemos”
Jurisprudencija, 1999 1.12 ;

„Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai arba prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. „21
Išskiriama žalos atlyginimo bendroji taisyklė – visiškas žalos ir nuostolių atlyginimas. „ 1. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
2. Teismas atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta”.22
Išskiriamos išimtys, iš bendrosios žalos atlyginimo taisyklės; šalių susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar apribojimo ;
– civilinės atsakomybės netaikymas ar atleidimas nuo civilinės atsakomybės visiškai ar iš dalies;
kreditoriaus kaltė; nukentėjusiojo kaltė;
žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Nuostolių sumažinimo doktrina -nukentėjusysis privalo įmanomai stengtis, kad išvengtų nuostolių ar įmanomai neleistų jiems padidėti.
Teismų praktikoje yra suformuluota tokia taisyklė, kad teismas gali sumažinti negautų pajamų sumą, kad kreditorius nesiėmė visų priemonių transporto priemonę suremontuoti nedelsiant ir tuo prie nuostolių padidėjimo prisidėjo.
Tačiau reikia pastebėti, kad šalies gyventojai iki šiol nelabai skubėjo pasinaudoti privalumu numatytu LR CK , dėl neturtinės žalos atlyginimo. Problema manyčiau yra tame, kad nesiryžtama įvardyti sumų, kurias galima išreikalauti už padarytą neturtinę žalą, o tai gali siekti nemažas sumas. Taigi . neturtinė žala turi būti preziumuojama . Jos dydį nustato teismas, tačiau ieškovas turi pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį, kuris priklauso nuo patirto skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, bendravimo galimybių sumažėjimo. Visa tai teisminio nagrinėjimo metu privalu įrodyti.
21 LR CK 6.249 str. 5 d.;
22 LR CK 6.251 str.;

požymius aplinkiniai atpažintų asmenį apie, kurį yra paskleisto žinios. Kai žinios yra paskleistos apie kelis asmenis, susijusius pagal darbą, profesiją, pomėgius, nenurodant jų pavardžių ir nustatoma, kad ieškovas priklauso tai grupei , tai taikytina, kad žinios yra paskleistos apie ieškovą”.10
Ieškinys pareiškiamas asmeniui, paskleidusiam garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias bei informaciją apie asmens privatų gyvenimą. Atsakovais gali būti civilinį teisinį subjektiškumą turintys asmenys.
„ Reikalavimas dėl asmens garbės ir orumo, gero vardo gynimo, moralinės ir materialinės žalos atlyginimo nagrinėjamas ieškininės teisenos tvarka. Tarpusavyje susijusius reikalavimus dėl paskleistų žinių paneigimo, moralinės ir materialinės žalos priteisimo ieškovas turi teisę pareikšti viename ieškinyje, taip pat atskiroje byloje. Viešosios informacijos rengėjas, organizacija, ar asmenys, paskelbę tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, taip pat be žmogaus sutikimo paskelbęs informaciją apie jo privatų gyvenimą, o viešojo asmens – apie visuomeninės reikšmės neturinčias jo gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, atlygina moralinę žalą ( tai numatė tuo metu galiojęs CK 71 str., Visuomenės informavimo įstatymo 20 str. ld., 21 str.). Žala asmeniui padaroma neteisėtais atsakovo veiksmais, kuris paskelbdamas žinias ar informaciją apie privatų gyvenimą , pažeidžia įstatymų, ginančių asmens garbę ir orumą bei asmens privatumą, reikalavimus. Atsakomybė už šiuos pažeidimus yra deliktinė. Atsakovo kaltė šiose bylose preziuomuojama. Atsakovas gali būti atleistas nuo moralinės žalos atlyginimo, jeigu įrodo, kad moralinė žala padaryta ne dėl jo kaltės. „n
Asmenys bendrai paskelbę asmens garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias ar informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą atsako solidariai. Moralinė žala čia nesiskiria nuo mano, darbo pradžioje pateiktų moralinės žalos apibrėžimų, todėl, kaip moralinę žalą apibrėžia teismai nagrinėdami bylas dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo, nekomentuosiu.
„Ieškovas , reikalaudamas atlyginti moralinę žalą, privalo įrodyti, jog dėl tikrovės neatitinkančių, asmens garbę ir orumą žeminančių žinių ar informacijos apie privatų gyvenimą paskleidimo, jis patyrė moralinę žalą. Moralinė žala priteisiama kai nustatomas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir moralinės žalos. .
10 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas Nr.l 1998 m. gegužės 15 d
11 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas Nr.l 1998 m. gegužės 15 d

IŠVADOS
„ Moralinė žala suprantama kaip dvasinės arba fizinės kančios, sukeliančios veiksmų ( neveikimo), kuriais kėsinamasi į žmogui nuo gimimo priklausančias arba įstatymo suteiktas nematerialines vertybes ( gyvybę s, sveikatą, asmens orumą, dalykinę reputaciją, privataus gyvenimo neliečiamybę, asmeninę ir šeimos paslaptį), arba kuriais pažeidžiamos jo asmeninės neturtinės teisės ( teisė naudotis savo vardu, autorystės teise ir kitos neturtinės teisės, numatytos įstatymuose, ginančiose teises į intelektualinės veiklos rezultatus, arba kurie pažeidžia turtines piliečio teises. Moralinė žala pasireiškia dvasiniais išgyvenimais dėl giminaičių netekimo, negalėjimo tęsti aktyvaus visuomeninio gyvenimo, darbo netekimo, šeimos arba gydytojo paslapties atskleidimo, tikrovės neatitinkančių žinių, arba dalykinę reputaciją žeminančių žinių paskleidimo, laikinų kokių nors teisių ribojimo arba atėmimo. Fizinio skausmo susijusio su suluošinimu arba kitokiu sveikatos sužalojimu, arba dėl dvasinių išgyvenimų sukeltos ligos”.23
Priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją pirmą kartą Lietuvos teisės istorijoje moralinės žalos atlyginimas tapo konstitucine nuostata.
Terminai neturtinė žala, moralinė žala vartojami kaip sinonimai ir kartu atspindi, kokioms vertybėms dėl teisės pažeidimo padaroma žala.
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas , nors ir pateikia neturtinės žalos sampratą, jos atlyginimo atvejus, tačiau tiksliau ir detaliau nereglamentuoja neturtinės žalos apskaičiavimo. Neturtinės žalos apskaičiavimas – teismo prerogatyva. Šiuo metu teismas yra vienintelė institucija, kurioje galima bandyti priteisti žalą, ateityje gali atsirasti ir alternatyvių būdų.
„Mūsų šalies įstatymai, reglamentuojantys neturtinės žalos atlyginimą, atitinka Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliucijos nuostatas”.24
23 A. Rudzinskas „ Neturtinės žalos samprata bei jos kompensavimo problemos civilinėje ir baudžiamojo proceso teisėje” Jurisprudencija, 20011.21;
24
A. Rudzinskas „ Neturtinės žalos, atsiradusios dėl nesutartinių prievolių, atlyginimo klausimai” Jurisprudencija,
2003 t.37;

NAUDOTA LITERATŪRA:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija;
2. 2002-05-21 LR Žalos atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų įstatymas;
3. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas;
4. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso Komentaras 1 knyga;
5. V. Mikelėnas „ Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai” V. 95 m.;
6. A. Rudzinskas „ Neturtinės žalos samprata bei jos kompensavimo problemos civilinėje ir
baudžiamojo proceso teisėje” Jurisprudencija , 20011.21;
7. A. Rudzinskas „ Neturtinės žalos, atsiradusios dėl nesutartinių prievolių, atlyginimo
klausimai” Jurisprudencija , 2003 t.37;
8. A. Rudzinskas „Nusikalstant padarytos moralinės žalos ( neturtinės) apskaičiavimo
metodikos problemos” Jurisprudencija , 1999 1.12 ;
9. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys 2003/3k-3-1180; 2003/3k-3-391; 2003/3k-371;
2003/3k-3-150; 2003/3k-3-41; 2002/3k-3-632; 2002/3k-3-537;
10. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimai Nr.l 1998 m. gegužės 15 d.; Nr.27
2000 m. birželio 16d.;

Leave a Comment