MUITŲ (MUITINIŲ) ADMINISTRAVIMO PAGRINDAI

MUITŲ (MUITINIŲ) ADMINISTRAVIMO PAGRINDAI

Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto Tarptautinės prekybos ir muitų katedros lektorė – S Sarapinienė

 

Išklausę šį kursą studentai išmanys muitinės vietą kitų teisėsaugos institucijų tarpe, pagrindinius prekių klasifikavimo, prekių kilmės nustatymo, muitinio įvertinimo principus, sužinos pagrindinius muitinės administruojamų mokesčių apskaičiavimo principus, susipažins su muitinės procedūromis bei jų įforminimu.

Kurso tikslas – supažindinti studentus su pagrindinėmis muitinės funkcijomis, jos administruojamais mokesčiais, muitų tarifu, muitinės procedūromis ir muitinės priežiūros priemonėmis.

Kurso uždaviniai – išanalizuoti muitinės, kaip valstybės institucijos tikslus ir strateginius uždavinius; susipažinti su muitinės administruojamais mokesčiais ir juuos reglamentuojančiais teisės aktais; padėti studentams suvokti veiksnius, kuriais remiamasi taikant muitinės administruojamus mokesčius; išaiškinti kokios muitinės procedūros gali būti taikomos į Europos Bendrijos muitų teritoriją įvežamoms bei iš jos išvežamoms prekėms, šių procedūrų taikymu ir jų muitinės priežiūra.

Studijų dalyko ,,Muitų administavimo pagrindai” programa

Programoje numatytos 6 temos, kurios bus pateiktos skaidrėse

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 tema. Muitinės įstaigos, jų struktūros, uždaviniai ir funkcijos

Muitinė – institucija, atsakinga už muitinės veiklos taisyklių taikymą

LR muitinės misija – užtikrinti rinkos ir visuomenės saugą ir saugumą taikant efektyvią muitinės priežiūrą bei plėtojant vidaus ir tarptautinį beendradarbiavimą , užtikrinti muitinės administruojamų mokesčių surinkimą, sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai, diegiant modernius darbo metodus ir kuriant elektroninę muitinės aplinką.

Vizija Lietuvos Respublikos muitinėlanksti, skaidri,efektyvi ir patikima valstybės institucija,prisidedanti prie tarptautinės prekybos grandinės saugumo užtikrinimo, išlaikanti deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir

r teisėtos prekybos palengvinimo ir taikanti moderniausius darbo metodus, grindžiamus partnerystės ir teisėto verslo skatinimo principais.

(LR muitinės strategija 2011-2015)

Muitinė savo veiklą grindžia Europos Bendrijos muitų teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis, Reg.2913/92 (EBMK), Reg.2454/93 (EBMKĮN), LR Konstitucija, LR muitinės įstatymu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitnėje statutu, Viešojo administravimo įstatymu, Mokesčių administravimo įstatymu, kitais ES IR LR teisės aktais.

Lietuvos muitinėVakaršiandien rytoj

Lietuvos muitinė įkurta 1919 m. gegužės 8 d. Atkurta 1990 m. spalio 9 d.   2004 m. gegužės 1 d. įstojome į ES Muitų sąjungą.  2020 m. atkurtai Lietuvos  muitinei 30 metų

Funkcijos

LR muitinės veikla orientuota į prioritetines kryptis, kurios išdėstytos muitinės veiklos srategijoje.

Tai importo ir eksporto muitų bei mokesčių rinkimas (fiskalinė funkcija),

Kova su muitinės įstatymų pažeidimais (teisėsaugos funkcija),

Neteisėtu draudžiamų ir ribojamų prekių vežimu (apsauginė funkcija – ekonominė sienos apsauga),

Užsienio prekybos duomenų kaupimas ir apdorojimas (statistinė funkcija) ir kt.

Naujos funkcijos, kuurios atsirado po įstojimo į ES:

Bendrosios žemės ūkio politikos vykdymas (BŽŪP tikslas – sudaryti kuo  palankesnes verslo sąlygas gamintojams ir eksportuotojams ir stabilizuoti Europos rinką, apsaugant nuo pigių ž.ū. produktų importo iš trečiųjų šalių).

Nykstančios floros ir faunos apsauga.

Intelektinės nuosavybės apsauga.

Muitinės dominuojančių funkcijų kaita

Muitų ir mokesčių administravimas

Rinkos apsauga

Visuomenės apsauga

Prekybos palengvinimas

Prekybos grandinės saugumas

 

Muitinės sistema

Muitinę sudaro:

1) Muitinės departamentas;

2) teritorinės muitinės;

3) specialiosios muitinės įstaigos.

 

 

 

 

 

Specialiosios muitinės įstaigos:

  • Muitinės informacinių sistemų centras (MIS);
  • Muitinės laboratorija;
  • Muitinės mokymo centras;
  • Muitinės kriminalinė tarnyba.

 

Muitinės postai

Tai Teritorinių muitinių padaliniai, veikiantys Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose vietose ir atliekantys jų kompetencijai pr

riskirtus muitinės formalumus bei kitas Muitinės departamento ar teritorinės muitinės jiems pavestas funkcijas.

Muitinės postai yra skirstomi

Pagal geografinį išdėstymą Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje – pasienio, vidiniai;

Pagal valstybinį statusą – tarptautiniai, dvišaliai;

Pagal prekes gabenančių transporto priemonių rūšis bei atliekamas funkcijas – kelio, geležinkelio, oro uosto, upių, jūrų uostų pasienio postai, pašto postai, krovinių vidiniai postai.

 

 

Muitinės mobiliosios grupės

  • MG – yra mobilieji teritorinių muitinių arba specialiųjų muitinės įstaigų padaliniai, veikiantys teritorinių muitinių veiklos zonose arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose zonose ir vykdantys muitinės priežiūrą, atliekantys jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus bei kitas jiems pavestas funkcijas.
  • Pagrindinė muitinės MG užduotis – užtikrinti, kad į Lietuvą nepatektų nelegaliai gabenamos ir draudžiamos prekės. MG įsteigtos siekiant atlikti muitinės kontroliuojamų ar kontroliuotinų prekių tikrinimus bet kurioje vietoje, bet kuriuo metu ir taip vykdyti pažeidimų prevenciją, gerinant mokesčių surinkimą.

Muitinės pareigūnai

Muitinės pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal pareigas turintis viešojo arba vidaus administravimo įgaliojimus pavaldiems arba nepavaldiems asmenims.

Muitinės pareigūnai pasienio kontrolės punktuose atsako už:

  • Asmenų ir transporto priemonių vykimo per valstybės sieną kontrolę;
  • Prekių (daiktų) gabenimo per valstybės sieną kontrolę.

 

Pasaulio muitinių organizacija

  • Įkurta 1953 m. kaip Muitinių bendradarbiavimo taryba Briuselyje 17 valstybių muitinių administracijų vadovams pasirašius konvenciją.
  • .Nuo 1994 minėta tarnyba žinoma kaip Pasaulio muitinų organizacija.
  • Lietuva jos nare tapo 1992 m.

Pagrindinės veiklos kryptys:

  • Prekių kilmės taisyklės; Prekių aprašymo ir kodavimo sistema;  Prekių muitinis įvertinimas; Mu
    uitinių veiklos gerinimas, modernizavmas ir plėtra;   Tarptautinės prekybos saugumas, muitinės procedūrų supaprastinimas siekiant gerinti verslo sąlygas.

 

Klausimai   savikontrolei

  1. Kokia Lietuvos Respublikos muitinės vizija ir misija?
  2. Kokios yra naujosios Lietuvos Respublikos muitinės funkcijos, tapus Lietuvai ES nare?
  3. Kokia  Lietuvos muitinės stuktūra?
  4. Kokios  pagrindinės muitinės mobiliųjų grupių užduotys?

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2 tema. Muitinės administruojami mokesčiai

Mokesčių samprata, reikšmė ir funkcinė paskirtis. Europos Bendrijos muitų politika prekyboje su trečiosiomis šalimis.

Muitai. Jų taikymą reglamentuojantys teisės aktai. Muitų taikymo objektas. Muitų rūšys, norma. Atleidimas nuo muitų. Muitų sumokėjimas.

Pridėtinės vertės mokestis. PVM objektas. PVM apmokestinama vertė. PVM tarifai. PVM lengvatos.

Akcizo mokestis. Akcizo objektas; Akcizo tarifai; Akcizų lengvatos.

Mokesčių paskaičiavimas ir sumokėjimas.

Muitinės administruojami mokesčiai (tęsinys)

Mokestis – tai mokesčio mokėtojo nustatyta prievolė valstybei, kad būtų užtikrintas valstybės ar savivaldybės funkcijų vykdymas.

Galima išskirti tris esminius mokesčių bruožus:

  • privalomąjį jų pobūdį;
  • jų surinkėją – valstybę;
  • paskirtį – parūpinti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti.

Mokesčių skirstymas

Atsižvelgiant į apmokestinimo objektą ir mokėtojo bei valstybės santykius, mokesčiai skirstomi:

  • tiesioginius;
  • netiesioginius;
  • įnašus socialiniam draudimui.

Tiesioginiai – tai mokesčiai, kurie nustatomi tiesiogiai pajamoms ir turtui. Jie dar skirstomi į realinius ir asmeninius. Realiniams priskiriami žemės, namų, verslo, vertybinių popierių mokesčiai. Asmeninius mokesčius sudaro pajamų, piniginių kapitalų pajamų, korporacijų pelno, viršpelnio, kapitalo prieaugio, palikimo, turto mokesčiai.

Netiesioginiai mokesčiai – tai mokesčiai už prekes ir paslaugas. Šiuos mokesčius sudaro:

  • muitai – importo, eksporto, antidempingo, kompensaciniai ir kt.;
  • akcizai (individualūs mokesčiai) – alkoholiniams gėrimams, benzinui, tabako gaminiams;
  • pridėtinės vertės mokestis, prekių apyvartos mo
    okestis (universalūs mokesčiai)

Muitinės administruojami mokesčiai

Muitinė administruoja muitą, importo akcizą ir importo PVM

Administruodama mokesčius muitinė tampa mokesčių administratoriumi:

  • Centrinis administratorius – Muitinės departamentas,
  • Vietinis administratorius – teritorinė muitinė

Muitas

Sąvokos:

  • Muitas – mokestis (piniginė prievolė valstybei), kurį reikia sumokėti dėl to, kad prekės yra importuojamos į ES muitų teritoriją arba iš jos eksportuojamos.
  • Importo muitas – muitas, renkamas (sumokamas) už prekes, importuojamas į Bendrijos muitų teritoriją.
  • eksporto muitas – muitas, renkamas (sumokamas) už prekes, eksportuojamas iš Bendrijos muitų teritorijos.

Sąvokos

Tarifas  (pranc. tarif.) – oficialiai nustatyta mokėjimų norma . Mokesčio dydis (tarifas) – tai nustatyta pinigų suma, kurią mokesčių mokėtojas privalo sumokėti į valstybės biudžetą nuo mokesčio bazės.  Mokesčio dydis (tarifas) – nustatomas tvirta pinigų suma arba procentais nuo mokesčio bazės.

Bendrasis muitų tarifas – susistemintas bendrųjų muitų, kurie taikomi importuojamoms į Bendrijos muitų teritoriją bei eksportuojamoms iš jos prekėms, normų rinkinys.

Integruotas tarifas – informacijos apie muitus, mokesčius, draudimus ir apribojimus rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė. Tai Bendrasis muitų tarifas (Common customs tariff) bei kitos ES prekybos reguliavimo priemonės.

Muitų sąjunga

Europos Sąjunga yra Muitų sąjunga – tai laisvosios prekybos erdvė tarp dviejų ar daugiau valstybių su bendru išoriniu muitų tarifu ir bendra prekybos politika, bendromis prekybos taisyklėmis su trečiosiomis šalimis.

Muitų sąjungos šalys narės vykdo bendrą užsienio prekybos politiką, taiko bendrą muitų tarifą iš trečiųjų šalių įvežamoms prekėms, bendras muitinės procedūras, susitaria dėl pajamų, gautų iš muitų, paskirstymo

 

Muitų dydžio nustatymas

Pagal bendrąjį muitų tarifą mokėtinus muitus, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, nustato ES Taryba. Nustatydama mokėtinų muitų dydžius, Komisija atsižvelgia į:

  • poreikį skatinti valstybių narių ir trečiųjų šalių prekybą;
  • tokius konkurencijos sąlygų Bendrijoje pokyčius, kurie didintų įmonių gebėjimą konkuruoti;
  • Bendrijai reikalingų žaliavų ir pusgaminių tiekimo poreikius – Komisija rūpinasi, kad gatavos produkcijos atžvilgiu nebūtų iškreipiamos valstybių narių konkurencijos sąlygos;
  • būtinybę vengti didesnio valstybių narių ekonominio gyvenimo trikdymo ir Bendrijoje užtikrinti racionalią gamybos plėtotę bei vartojimo didinimą.

Muitų rūšys

bendrieji (įprastiniai) – taikomi siekiant sureguliuoti ES užsienio prekybą ir gauti pajamų Į ES biudžetą.

specialieji – taikytini kaip atsakomoji priemonė prieš dis antidempingo – apsaugo ES rinką nuo dempingo kainomis importuojamų prekių ir užtikrina, kad jos nebūtų parduodamos už mažesnę kainą ir kad ES pramonė dėl to nepatirtų nuostolių. Dempingas – prekės pardavimas kaina, mažesne už tos prekės kainą įprastinėmis prekybos sąlygomis eksportuojančioje valstybėje. ES taiko daugiau kaip 150 rūšių prekėms importuojamoms iš įvairių šalių. kriminacinius kitų valstybių ar jų grupių veiksmus ES atžvilgiu. Taikomi retai.

kompensaciniai – taikytini, kai į ES muitų teritoriją importuojamos prekės, kurių gamybai arba eksportui tiesiogiai ar netiesiogiai buvo naudojama užsienio valstybės subsidija, jeigu jas importuojant gali būti padaryta žalos ES interesams. Kompensacinis muitas neturi viršyti nustatyto subsidijų dydžio.

protekciniai (apsaugos) – taikytini, kai į ES muitų teritoriją importuojamos prekės ir dėl to vietiniai gamintojai patiria juos žlugdančią užsienio įmonių konkurenciją. Protekciniai (apsaugos) muitai  įvedami retai

Muitų rūšys pagal muitų taikymo pobūdį

Pagal muitų taikymo pobūdį muitai gali būti:

  • 1) nuolatiniai – mokami už importuojamas ES muitų teritoriją ar eksportuojamas iš jos prekes, laikantis nuo metų laikotarpio nepriklausančios muito normos;
  • 2) sezoniniai – mokami už prekes, tam tikrą metų laikotarpį importuojamas į ES muitų teritoriją ar eksportuojamas iš jos.

Muitų rūšys pagal apskaičiavimą

Muitai pagal apskaičiavimo metodą gali būti:

  • Specifiniai muitai (Specific customs duty)
  • Šiais muitais apmokestinamos dauguma ne ES šalių žemės ūkio prekių. Paprastai apmokestinamas prekės svoris ( 100 EUR/100 kg). Dauguma mokesčių nustatomi kiekvienais metais, o kai kurie, pvz., grūdams ir ryžiams – kas dvi savaitės, ir pateikiami TARIC duomenų bazėje.
  • Vertybiniai (Ad valorem) muitai
  • Šiais muitais apmokestinamos kai kurios ne iš ES šalių importuojamos prekės. Apmokestinama prekės arba siuntos vertė ( CIF vertė * 10 proc.).

Muitų rūšys pagal apskaičiavimą

(tęsinys)

Kombinuoti muitai

Tai specifinių ir vertybinių muitų suma. Kai kurioms prekėms yra nustatyti muitai, susidedantys iš kelių elementų (pvz.  22,4% + 131 EUR/hl + 20,6 EUR/100kg.)

Alternatyvūs muitai

Tai vertybinių ir specifinių muitų derinys. Vertybinis muitas taikomas tada, kai mokėtino muito suma didesnė nei minimali suma, apskaičiuota remiantis produkto svoriu. (pvz., 3%  min 1,2 EUR/100kg). Jeigu vertybinis muitas mažesnis už minimumą, taikomas minimalus specifinis.

Kai kurioms prekėms importuotojas moka mažesnę apskaičiuotą mokesčio sumą. (pvz.  5,4%  max 3,5 EUR/100 m )

 

Muitų rūšys pagal prekių kilmę

Atsižvelgiant į ES  sudarytas tarptautines prekybines sutartis muitai gali būti :

  • autonominiai – taikomi, kai prekės yra kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis ES nėra sudariusi tarptautinių sutarčių, nustatančių didžiausio palankumo prekybos statusą, ar nėra nustačiusi kito prekybos režimo, arba kai prekių kilmė, suteikianti teisę taikyti kitą importo muito normą, neįrodyta; Autonominiai muitai Bendrajame muitų tarife pateikiami tuomet, kai jie mažesni už konvencinius.
  • konvenciniai– taikomi, kai pateikiamas įrodymas, kad prekės kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis ES yra sudariusi tarptautines sutartis, nustatančias didžiausio palankumo prekybos statusą (PPO šalių);
  • preferenciniai – taikomi, kai pateikiamas įrodymas, kad prekės kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis ES yra sudariusi tarptautines sutartis, nustatančias laisvos prekybos režimą arba taiko Bendrąją preferencijų sistemą.

Muito taikymo objektas

Muitas renkamas (sumokamas) už visas į ES muitų teritoriją importuojamas ir eksportuojamas iš jos prekes, išskyrus atvejus, kai atleidžiama nuo muitų pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 918/83, priimtą 1983 m. kovo 28 d. bei atvejus, kai prekėms muito norma nenustatyta.

Lietuvoje sumokėtas muitas yra pervedamas į ES biudžetą, administravimo išlaidoms padengti lieka 25 proc.

Akcizas

Akcizas – netiesioginis mokestis, kuriuo apmokestinami masiškai vartojami reikmenys. Jis įtraukiamas į prekių kaina arba tarifą už paslaugas ir taip perkeliamas vartotojui.

Lietuvoje akcizas yra mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu

Akcizų objektas

  • Alkoholiniai gėrimai – alus, vynas iš šviežių vynuogių, kiti fermentuoti gėrimai, tarpiniai produktai.
  • Apdorotas tabakas – cigaretės, cigarilės, cigarai, rūkomasis tabakas
  • Energetiniai produktai – variklių benzinas, žibalas, gazoliai, skystasis kuras (mazutas), orimulsija (nuo 2016-01-01), naftos dujos ir dujiniai angliavandeniai, akmens anglis, koksas ir lignitas
  • Elektros energija

Akcizais apmokestinamoms prekėms taikomi tarifai

Cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotą akcizo tarifą. Jį sudaro specifinis (litais už 1000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo maksimalios mažmeninės kainos) elementai.

  • Kitos prekės apmokestinamos taikant specifinį tarifą.

Nepagrįstai sumokėtų (išieškotų) akcizų grąžinimas

Nepagrįstai sumokėtus (išieškotus) importo akcizus grąžina Lietuvos Respublikos muitinė (toliau – muitinė) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) nustatyta tvarka.

 

PVM

Pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinama prekių gamybos ir paslaugų procese sukurta ir realizuota pridėtinė vertė ir visos importuojamos prekės.

  • Šis mokestis yra mokamas pagal PVM įstatymą.

Importo PVM objektas – prekių importas

Importuojamoms prekėms taikomas standartinis PVM tarifas – 21 procentų PVM tarifas.

Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas:

  • knygoms ir neperiodiniams  informaciniams  leidiniams
  • (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius,  enciklopedijas,  žodynus, žinynus
  • informacines brošiūras, nuotraukų  ir  reprodukcijų  albumus,
  • vaikiškas knygeles  su  paveikslėliais,  piešimo  ir  spalvinimo knygeles,
  • spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir  brėžinius
  • tačiau išskyrus  kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius)

PVM sumokėjimo kontrolė

  • PVM sumokėjimą už importuojamas prekes kontroliuoja muitinė. PVM sumokėjimo kontrolę gali perimti valstybinė mokesčių inspekcija.
  • Nesumokėtas mokesčio sumas ir delspinigius išieško muitinė už einamus ir praėjusius 5 metus. Nepagristai sumokėta PVM grąžina muitinė.

Mokesčių sumokėjimas

  • . Mokesčių mokėtojas, turintis teisę į mokėjimo atidėjimą, mokesčius, mokėtinus už visas per kalendorinį mėnesį išleistas prekes, turi sumokėti į muitinės įstaigos sąskaitą iki kito mėnesio 16 dienos
  • Mokesčių mokėtojas, neturintis teisės į mokėjimo atidėjimą, kiekvienoje priimtoje muitinės deklaracijoje nurodytus mokesčius turi sumokėti toje muitinės deklaracijoje nurodytų prekių muitinio įforminimo metu (iki jų išleidimo).

 

Pavyzdžiai (1)

  • Importuojamas padevėtas automobilis, muitinė vertė 3000 LTL, muitas 15%, PVM 21 %

Pavyzdžiai(2)

Importuojamas alus, muitinė vertė 2000LTL, 10 hektolitrų, stiprumas – 5,2% Muitas – 0%; Akcizas – 8,5 LTL/%vol/hl; PVM – 21%

Pavyzdžiai (3)

Importuojamos salotos, muitinė vertė – 500 LTL, 200 kg. bruto.

Muitas – 10,4% MIN 1,3 EUR/100 kg/br.   PVM – 21%

Klausimai   savikontrolei

  1. Kokius mokesčius administruoja muitinė?
  2. Kokios prekės yra apmokestinamos importo akcizais?
  3. Kas yra muitas?
  4. Kas nustato muito normas už importuojamas prekes?
  5. Kas yra importo PVM pagrindas?

Leave a Comment