Muitinės veiklos strategijos formavimo, organizacinių ir techninių naujovių kūrimo ir jų įgyvendinimo procesai

by

TURINYS

1. Įvadas 2. Muitinės veiklos pokyčiai3. Muitinės veiklos strategijos kūrimo ir jos įgyvendinimo praktika ir problemos4. Muitinės pareigūnui keliami reikalavimai5. Išvados6. Naudota literatūra

ĮVADAS

Nuolat besikeičiant tarptautinės prekybos sąlygoms ir didėjant jos mastams, stiprėjant ūkio subjektų poreikiui sudaryti vienodas konkurencingumo sąlygas ir apginti juos nuo apgaulingos prekybos, kovojant su muitinės ir komerciniais pažeidimais, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą reikia, kad muitinė nuolat prisitaikytų prie naujų sąlygų, poreikių ir reikalavimų. Todėl vienu svarbiausių šiuolaikinės muitinės uždavinių tampa muitinės veiklos, procesų ir procedūrų tobulinimas, struktūrų reorganizavimas. Tai novacinė veikla, apimanti muitinės strategijos formavimo, organizacinių ir techninių naujovių kūrimo ir jų įgyvendinimo procesus. Toliau darbe bus nagrinėjama muitinės veiklos strategijos formavimo, organizacinių ir techninių naujovių kūrimo ir jų įgyvendinimo procesai. Ilgalaikėms ir sudėtingoms muitinės problemoms spręsti, strateginiams pokyčiams ir reorganizacijai vykdyti Lietuvos muitinėje taikomas strateginio planavimo ir valdymo metodas. Strateginis valdymas, apimdamas visą strategijos formavimo procesą, daugiausia dėmesio sutelkia į tai, kaip sukurti ekonomines, technines ir organizacines prielaidas, garantuojančias efektyvų organizacijos funkcionavimą ir nuolatinę raidą. Tačiau suformuotai strategijai įgyvendinti reikia efektyviai funkcionuojančios socialinės žmonių sistemos, tinkamo organizacinio ir valdymo potencialo, aukštos vidinės organizacijos valdymo kokybės. Vertinant teorines organizacinio plėtojimo problemas nagrinėjančių autorių požiūrius ir biurokratinės organizacijos principais suformuotos muitinės ypatybes, išskiriamos dvi muitinės pokyčių valdymo kryptys:– Organizacinis plėtojimas, skirtas visos sistemos funkcionavimui tobulinti socialinės sistemos ir žmogiškųjų išteklių aspektu. Tai sąveikos tarp organizacijos struktūros, procesų, strategijos, žmonių ir valdymo kultūros stiprinimas, atviros, efektyvios informavimo sistemos kūrimas, vidinės konkurencijos derinimas su bendradarbiavimu, darbuotojų motyvavimo ir savikontrolės, asmenybės ugdymas, atlyginimų sistemos, kuri adekvačiai motyvuotų siekti organizacijos veiklos ir asmeninio tobulėjimo, sukūrimas.

– Organizacinis plėtojimas, skirtas organizacijai atsinaujinti jos strateginių pokyčių, naujovių kūrimo ir įgyvendinimo procesų, struktūrų reorganizavimo valdymui tobulinti. šiuo tikslu siūloma išplėsti Lietuvos muitinės departamento Strateginio planavimo ir vystymo sky­riaus funkcijas, kurios apimtų ne tik strategijos kūrimo, bet ir jos įgyvendinimo procesus, o kuriant ir įgyvendinant kompleksines organizacines ir technikos naujoves taikyti projektines valdymo struktūras.MUITINĖS VEIKLOS POKYČIAI

Išskirsiu keturias veiksnių, lemiančių techninius, organizacinius ir socialinius pokyčius Lietuvos muitinėje, grupes. Pirma, veiksniai, susiję su narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimais ir atsakomybe už tinkamą Muitų sąjungos funkcionavimą, jos strateginių tikslų, uždavinių ir priemonių įgyvendinimą. Pirmiausia ES šalies narės muitinė turi tinkamai įgyvendinti ES acquis. Ji privalės vykdyti naujas funkcijas, susijusias su bendrąja žemės ūkio politika, prekių judėjimo tarp šalių narių statistikos duomenų rinkimu ir apdorojimu, įgyvendinti bendrus projektus (TARIC, NCTS ir kt.). Europos Sąjungos plėtra yra ryškus, šiuo metu svarbiausias organizacinių ir socialinių pokyčių veiksnys. Antra, verslo įmonių konkurencingumo didėjimas. Liberalizuojant prekybą, esant atvirai rinkai konkurencija tarp Lietuvos ir užsienio gamintojų didėja. Todėl vis aktualesnė tampa įmonių, kurių specializacija – prekių, turinčių lyginamąjį pranašumą, gamyba efektyvumo ir konkurencingumo problema. Siekdamos sumažinti gamybos išlaidas, įmonės taiko gamybos organizavimo „aprūpinimo laiku“būdus, leidžiančius įmonei išvengti gaminių dalių sandėliavimo išlaidų. Produkto gamybai reikalingas detales, mazgus, sudedamąsias gaminio dalis iš kitų gamintojų transporto įmonės laiku ir reikiamoje vietoje pateikia į surinkimo cechus. Apsunkinančios arba nelanksčios muitinės procedūros darytų neigiamą poveikį verslo konkurencingumui. Įmonės, siekdamos sumažinti gamybos išlaidas, naudojasi logistikos centrų teikiamomis prekių gabenimo, sandėliavimo, tarpininkavimo paslaugomis. Todėl ypač aktuali tampa muitinės ir visų tarptautinės prekybos operatorių sąveika, bendrų projektų kūrimas ir įgyvendinimas.

Trečia, didėjant prekybos globalizacijai, jos srautams, muitinės pažeidimai (muitinės procedūrų, prekių kilmės, vertės ir klasifikavimo, fiktyvaus prekių importo ir eksporto), nelegali prekyba (narkotikais, ginklais, suklastotais gaminiais) įgauna intelektualesnes ir išradingesnes formas ir būdus. Muitinės pažeidimai ir nelegali prekyba kelia grėsmę šalies ekonominiams interesams (nesumokami importo muitai ir mokesčiai, susigrąžinamas PVM už fiktyvių prekių eksportą). Kovoje su muitinės pažeidimais taikant vien teisines, technines, organizacines priemones, griežtinant muitinės kontrolę ne visuomet gaunami norimi rezultatai. Didžiausias galimybes šioje srityje suteiktų muitinės pareigūnų elgsena, jų motyvacija, kitų socialinių vertybių visuma.Ketvirta, sparčiai tobulėjanti kompiuterinė technika ir technologijos atveria naujas mui­tinės darbo formų (kontrolės, pagrįstos rizikos veiksnių analize, ir informacijos, sukauptos profiliuotose duomenų bazėse, organizavimo, verslo struktūrų ir visuomenės informavimo ir kt.), muitinių procedūrų (elektroninio prekių deklaravimo, supaprastintų muitinių procedūrų taikymo ir kt.) galimybes.MUITINĖS VEIKLOS STRATEGIJOS KŪRIMO IR JOS ĮGYVENDINIMOPRAKTIKA IR PROBLEMOS

Ilgalaikėms ir sudėtingoms problemoms spręsti, turimiems bei planuojamiems gauti finansiniams, materialiniams bei darbo ištekliams, skirtiems siekti užsibrėžtų tikslų, Lietuvos muitinėje taikomas strateginio planavimo ir valdymo metodas. Strateginio valdymo paskirtis – numatyti organizacijos veiklos kryptis ir tikslus, atspindinčius jos aplinkoje vykstančius procesus, sukurti organizacijos strateginius išteklius arba numatyti apsirūpinimo jais būdus ir parengti bei įgyvendinti strategiją, geriausiai įvertinančią veiklos aplinkybes bei šiuos išteklius. Strateginis valdymas, apimdamas visą strategijos formavimo procesą, daugiausia dėmesio sutelkia į tai, kaip sukurti ekonomines, technines ir organizacines prielaidas, garantuojančias efektyvų organizacijos funkcionavimą ir nuolatinę raidą. Muitinė, kaip ir dauguma valstybės institucijų, funkcionuoja pagal pagrindinius M. Weberio suformuotus administracinės veiklos principus: Hierarchinė struktūra, turinti aiškius organizacinių lygių skirtumus. Veikla organizuojama pagal funkcijas. Darbo paskirstymas pagal apibrėžtas oficialias pareigas, išreiškiantis racionalią darbo atlikimo tvarką. Aiškios individualaus darbo atlikimo taisyklės.

Darbuotojai ir vadovai parenkami konkurencijos pagrindu, atsižvelgiant vien tik į kompetenciją. Administravimo nuasmeninimas. Oficialus asmuo veikia kaip nuasmenintas organizacijos subjektas. Tarpusavio santykiai grindžiami valdžia ir paklusnumu. Visa veikla griežtai formalizuota ir dokumentuota. Sprendimų, taisyklių, procedūrų formalizavimas rašytine forma apsaugo nuo informacijos iškraipymo, pametimo, padeda išlaikyti veiklos stabilumą ir tęstinumą. Muitinės, kaip valstybinės institucijos, suformuotos pagal M. Weberio administracinės veiklos principus, valdymo vertybės dominantės ir organizacinė struktūra nėra skirtos organizaciniam plėtojimui, naujovės įgyvendinamos neišsemiant jų galimybių ir neduoda norimų rezultatų. Organizacinio plėtojimo paskirtis – sukurti kokybišką socialinę sistemą organizacijos viduje.M. Beeras išskiria tris organizacinio plėtojimo tikslus: 1) didinti organizacijos struktūros, procesų strategijos, žmonių ir kultūros darną; 2) skatinti naujus kūrybiškus organizacinius sprendimus; 3) didinti organizacijos atsinaujinimo gebėjimus.

MUITINĖS PAREIGŪNUI KELIAMI REIKALAVIMAI

1990 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos Respublikos muitinę bei toliau jai tęsiant veiklą, Lietuvos muitinės pareigūnų bendrieji reikalavimai (patirtis, darbo stažas), profesinė kompetencija (gebėjimai taikyti profesines žinias ir įgūdžius) ir specialios žinios einamoms pareigoms vykdyti buvo nustatyti Lietuvos Respublikos laikinuoju muitinės įstatymu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutais, Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu bei detalizuoti muitinės pareigūnų pa­reigybių aprašymuose. Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą (toliau – ES) ir atsižvelgiant į būsimus muitinės veiklos pokyčius, jau 1999 m. pabaigoje iškilo būtinybė didinti muitinės pareigūnų administracinius gebėjimus, nustatyti karjeros struktūrą bei jos siekimo koncepciją.1999 m. spalio 13 d. Europos Komisijos stojimo partnerystės dokumente bei reguliariosios ataskaitos išvadose buvo pažymėta, jog Lietuva turi dėti labai dideles pastangas siekiant reformuoti muitinės administraciją bei pagerinti institucinius ir administracinius gebėjimus. Taip pat buvo nurodyta, jog Lietuva padarė pažangą, rengdama įstatymus, vykdydama administravimo modernizavimą, tačiau būtina labiau kontroliuoti įstatymų, atitinkančių ACQUIS (acquis communautaire – ES teisės reikalavimai), rengimą, jų taikymą ir ypač kvalifikacijos (įgūdžių), darbo gebos bei žmogiškųjų išteklių tobulinimą. Vieni pagrindinių prioritetų buvo nurodyti muitinės administravimo gerinimas, muitinės pareigūnų mokymas ir jų kvalifikacijos kėlimas, efektyvus muitinės personalo funkcijų paskirstymas.

2002 m. gruodžio 3 d. Euromuitinės pateiktoje ataskaitoje buvo pabrėžta, jog Lietuvos muitinėje vis dar nėra karjeros reikalavimų. Į muitinės pareigūnų pareigybių aprašymus įtraukti tik bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai, pareigos, teisės ir atsakomybė, nedetalizuojant žinių ir įgūdžių, reikalingų kiekvienai muitinės pareigūno karjeros pakopai, aprašymo. Atsižvelgiant į tai, Euromuitinė savo ataskaitoje rekomendavo Lietuvos muitinei, siekiant už­tikrinti į poreikius orientuotą pareigūnų mokymą, aiškiai reglamentuoti karjeros pakopas ir reikalavimus kiekvienai iš jų. Atsižvelgiant į šias rekomendacijas ir įgyvendinant Europos Komisijos pasirengimo ES narystei strategiją Centrinės ir Rytų Europos šalims bei Lietuvos muitinės veiklos strategiją, Lietuvos muitinė kartu su ES valstybių ir jų muitinių tarnybų atstovų (trumpalaikių ir ilgalaikių ekspertų) metodologine pagalba įsipareigojo kuo greičiau pagerinti Lietuvos muitinės pareigūnų darbą:– nustatyti būtinus kvalifikacinius reikalavimus; – parengti pažangią muitinės pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą; – įdiegti profesinės karjeros struktūrą;– organizuoti platų pareigūnų mokymą remiantis pažangia ES valstybių patirtimi, šiuolaikinėmis mokomosiomis programomis ir moduliais.Pradėta analizuoti kitų ES valstybių patirtį rengiant, išskiriant bei nustatant muitinės pareigūnų kvalifikacines grupes, karjeros lygius bei kvalifikacinius reikalavimus kiekvienam iš jų. Atsižvelgiant į tai, jog Italija – viena seniausių ES narių, turinti panašią į Lietuvos teisinę sistemą, valstybės institucijų struktūrą bei teisės aktų rengimo tradicijas, bei į tai, jog dauguma kitų valstybių, vėliau tapusių ES narėmis, perėmė Italijos muitinės pareigūnų kvalifikacijos lygių nustatymo pagrindus bei karjeros principus, buvo pasitelkta šios šalies muitinės metodologinė pagalba.

Atlikus analizę būtina pažymėti, jog į vadovų (direktorių) pareigas priimami tik asmenys, išlaikę viešojo administravimo kursų kvalifikacinius egzaminus, turintys aukštąjį išsilavinimą bei atitinkamą. Pretendentai į vadovų pareigas egzaminuojami žodžiu (teisės ir ekonomikos klausimais) bei tikrinami jų gebėjimai spręsti praktikos užduotis. Be to, visada kandidatuojama į iš anksto numatytą vadovo vietą (centrinio direktorato vadovo ar regioninės (apygardos) direkcijos vadovo). Su vadovu pasirašomas kontraktas, o sudarius kontraktą – individuali darbo sutartis.

Išskiriant pagrindinius kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti rengiant Lietuvos muitinės pareigūnų kvalifikacinius reikalavimus, ypač svarbu išanalizuoti kiekvieno karjeros lygio pareigūnų atliekamas funkcijas. Nors kai kurioms Lietuvos muitinės pareigūnų pareigybėms priskiriamos funkcijos yra gana panašios, išanalizavus Lietuvos muitinės veiklą, muitinės pareigūnų statusą reglamentuojančius teisės aktus ir remiantis ES valstybių metodologija, akivaizdu, jog jos darbo procese neišvengiamai yra susijusios bei susipynusios tarpusavyje. Todėl atsižvelgiant į nusistovėjusius Lietuvos teisinius papročius, teisinę bazę, muitinės veiklą bei su ja susijusių teisės aktų rengimo tradicijas, šių funkcijų nereikėtų drastiškai keisti ar perskirstyti skirtingiems karjeros lygiams. Atsižvelgiant į ES valstybių patirtį, Lietuvos muitinei reikėtų nustatyti perėjimo iš vieno karjeros lygio į kitą bei ugdymo veiklos, keliant kvalifikaciją, efektyvumo kriterijus. Taip pat būtina išnagrinėti ir apgalvoti kiekvieną iš šių kriterijų: karjeros lygius; perėjimą tarp karjeros lygių; ugdymo poreikius norint pereiti iš vienos pareigybės į kitą; specializavimosi galimybes. Be to, nustatant Lietuvos muitinės pareigūnų kvalifikacinius reikalavimus būtina atsižvelgti į šiuos bendruosius (imperatyviai nustatytus įstatymų) bei specialiuosius (nustatomus pagal pareigybės aprašymą bei apibrėžiančius profesinę kompetenciją, įgūdžius bei specialiąsias žinias pareigoms atlikti) kvalifikacinius reikalavimus: reikalavimus darant karjerą; išsilavinimo reikalavimą; reikalavimus atliekant tam tikrą darbą: atlikto darbo kokybės reikalavimus; efektyvumą, veiksmingumą, kurį asmuo parodė per nustatytą laiką; apmokymo reikalavimus; kompetencijos pobūdį; mokslo žinių lygį; mokėjimą įgyvendinti žinias praktikoje; su elgsena susijusią kompetenciją.Sąlyginai galima išskirti ir būtinuosius bei papildomus kvalifikacinius reikalavimus, į kuriuos būtina atsižvelgti rengiant Lietuvos muitinės pareigūnų kvalifikacinius reikalavimus:1. gebėjimą vadovauti nedidelėms grupėms (pvz., posto vadovybės, administracijos vadovų pareigybėms);2. išsilavinimo lygį atitinkamoms pareigoms (nustatant A arba B lygio aukštojo išsilavi­nimo lygį);
Be to, reikėtų tam tikroms pareigoms (ypač specialistams) nustatyti reikalavimą turėti atitinkamos specialybės išsilavinimą. Pavyzdžiui, muitinės laboratorijos specialistas turėtų būti chemikas.3. papildomus profesinius reikalavimus (pvz., norintiems eiti kai kurias pareigas gali būti keliami konkretūs reikalavimai mokėti anglų, vokiečių ar kitą kalbą);Kartais gali būti keliami reikalavimai mokėti net kelias užsienio kalbas. Atsižvelgiant į ES valstybių patirtį, Lietuvos muitinėje būtų galima numatyti tokius užsienio kalbos mokėjimo lygius. Kuo aukštesnes pareigas užima muitinės pareigūnas, tuo platesni jo bendravimo ryšiai su Lietuvos ir kitų valstybių institucijomis, be to, jis privalo reprezentuoti savo įstaigą, sugebėti parengti specialių žinių reikalaujančius dokumentus. 4. informatikos mokėjimo lygį;5. gebėjimą gerai reikšti savo mintis;Kad ir kaip būtų suinteresuotas pareigūnas savo atliekamomis pareigomis, negalima manyti, kad jis, pavyzdžiui, sugebės surašyti atitinkamus teisinius aktus, nes jis neturi teisinio išsilavinimo. Pretendentas būtinai turi turėti tam tikrai pareigybei reikalaujamą specifinį išsilavinimą.6. ES teisę ir muitinės statutinės teisės išmanymą;7. statistikos pagrindų ir analizės išmanymą;8. atitinkamos specialybės profesinių žinių turėjimą bei gebėjimą jas pritaikyti savo darbe (kalbant apie konkrečias pareigybes – finansininko, teisininko ir kt.).Atsižvelgiant į išvardytus reikalavimus būtina pabrėžti, jog pareigybių ir karjeros lygių diferenciacija turi būti atliekama atsižvelgiant ir į žinių lygį. Gebėjimų formuluoti užduotis reikalavimas turi būti taikomas tik aukštesniems karjeros lygiams, nes žemesnieji lygiai tik vykdo viršininko nurodytas užduotis. Atsižvelgiant į ES valstybių patirtį, Lietuvos muitinės pareigūnų kvalifikacinius reikalavimus, nereikėtų išskirti ir laikinųjų funkcijų, kurios išnyks suvienodinus informacines sistemas ir programas derinant prie ES standartų. Turėtų būti išskiriamos tik esminės ir nuolatinės funkcijos (pvz., mokėti naudotis specialiąja informacine technine įranga, gebėti naudotis kompiuterinėmis programomis bei duomenų apdorojimo sistemomis). Todėl turi būti mokoma, kaip veikia atitinkama procedūra, bet neakcentuojamas pats darbas specialia technine įranga. Tam tikros funkcijos atlikimo organizavimą reikia pavesti vadovui, o te­chninę šios funkcijos pusę turi įgyvendinti žemesnio lygio pareigūnas.
Be to, vienas iš svarbiausių kvalifikacinių reikalavimų turėtų būti savarankiškas kvalifikacijos kėlimas (tobulėjimas specialioje srityje, susipažinimas su keičiamais teisės aktais), nes muitinės pareigūnas privalo sugebėti kelti savo žinių lygį. Šį reikalavimą pagal ES valstybių tradiciją reikėtų priskirti prie bendrųjų kvalifikacinių reikalavimų ir papildomai nekartoti prie specialiųjų reikalavimų. Jeigu pareigūnas nežino teisės aktų, jų pakeitimų, tai galima konstatuoti, kad jis neatitinka einamoms pareigoms keliamų reikalavimų. Taip pat kiekvienai pareigybei būtina nurodyti ir aiškiai išvardyti privalomus žinoti teisės aktus.

IŠVADOS

Muitinės pareigūnų kvalifikaciniai reikalavimai yra labai svarbūs kriterijai, pagal kuriuos nustatomi reikalavimai ir vykdomas muitinės pareigūnų karjeros planavimas, vertinami ir lyginami konkrečių muitinės pareigūnų laimėjimai ir darbo rezultatai. Taip pat labai svarbi dabartinė ES valstybių patirtis ir jų atstovų teikiama metodinė pagalba, tačiau daugelį problemų Lietuvos muitinė turi spręsti savarankiškai atsižvelgdama į šalies socialinių procesų raidos ypatumus. ES nėra jokių direktyvų, kurios padėtų parengti ir nustatyti kvalifikacinių reikalavimų rengimo ir taikymo metodologiją Lietuvos muitinėje. Tačiau reglamentuojant muitinės tarnybų vidaus santykius itin reikšminga pozityvioji „senųjų“ ES šalių patirtis. Visų muitinių atliekamo darbo pobūdis panašus, todėl skirtingų valstybių metodologijos vienodėja. Lietuvos muitinė turi paimti iš kitų valstybių visa, kas geriausia, ir pritaikyti, taip pat ir šiuo atveju – rengiant Lietuvos muitinės pareigūnų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, kitos valstybės pavyzdžius savo veikloje. Rengiant Lietuvos muitinės pareigūnų kvalifikacinius reikalavimus reikia išsamiai analizuoti Lietuvos muitinės, teritorinių muitinių ir postų funkcijas, nes Lietuvai integruojantis į ES akivaizdu, jog pasikeis bei daug muitinėje (ypač pasienyje) vykdomų operacijų nunyks ir atsiras naujų pareigų. Akivaizdu, kad keisis nustatytieji veiklos parametrai ir funkcijos bei kontrolės rūšys. Todėl nuolat reikės keisti Lietuvos muitinės struktūrą, pertvarkyti profesinio rengimo sistemą. Suprantama, kad šie procesai turi būti valdomi remiantis mokslo rekomendacijomis, diegiant naujausius, laikmečio reikalavimus atitinkančius administravimo metodus.

Įvertinus teorines organizacinio plėtojimo problemas nagrinėjančių autorių požiūrius ir biurokratinės organizacijos principais suformuotos muitinės ypatybes, išskirtinos dvi muitinės plėtojimo kryptis:Pirma, organizacinis plėtojimas skirtas visos sistemos funkcionavimui tobulinti socialinės sistemos ir žmogiškųjų išteklių aspektu. Tai sąveikos tarp organizacijos struktūros, procesų, strategijos, žmonių ir valdymo kultūros stiprinimas, atviros, efektyvios informavimo sistemos kūrimas, vidinės konkurencijos derinimas su bendradarbiavimu, darbuotojų motyvavimo ir savikontrolės, asmenybės ugdymas, atlygi­nimų sistemos, kuri adekvačiai motyvuotų siekti organizacijos veiklos ir asmeninio tobulėjimo, sukūrimas, įgaliojimų, darbuotojų statuso ir jų kompetencijos derinimas.Antra, organizacinis plėtojimas skirtas atsinaujinti organizaciją, skatinti jos strate­ginius pokyčius, naujovių kūrimo ir įgyvendinimo procesus, valdymo tobulinimą.Naujovių ir funkcionavimo procesai iš esmės priešingi vienas kitam, todėl tos pačios struktūros ne visuomet sėkmingai įgyvendina abi funkcijas. Mūsų nuomone, tikslinga būtų Lietuvos muitinės departamento Strateginio planavimo ir vystymo skyriaus funkcijas išplėsti, kad jos apimtų ne tik strategijos kūrimo, bet ir jos įgyvendinimo procesus.Kadangi daugumos muitinės organizacinių naujovių (metodų, procedūrų, sistemų ir pan.) veikimo sritys apima ir verslo struktūras (importuotojų, vežėjų, deklaruojančiųjų ir kt.), tai reikalauja, kad minėtųjų naujovių kūrimo ir įgyvendinimo etapuose vyktų įvairių dalyvau­jančių organizacijų sąveika ir bendradarbiavimas, todėl šiam tikslui būtų tikslinga taikyti projektines valdymo struktūras.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas // Valstybės žinios. 1999. Nr. 66–2130; 2002. Nr. 45–1708.2. Europos Komisijos reguliarioji ataskaita apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES 1999 m. 3. Dėl kvalifikacinių reikalavimų nustatymo ir egzaminų valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose vykdymo tvarkos patvirtinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 326 // Valstybės žinios. 2003. Nr. 28–1138. Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kvalifikacijos reikalavimų, atrankos į tarnybą, profesinio rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos patvirtinimo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 577 // Valstybės žinios. 2002. Nr. 124–5669.

4. Lietuvos muitinė. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1995. 5. Jakubčionis A. Lietuvos muitinės. – Vilnius, Diemedis, 1999. 6. Parson W. Viešoji politika. – Vilnius: Eugrimas, 2001.