Mongolų jungo poveikis rusų teisės raidai

Mongolų jungo poveikis rusų teisės raidai

2002,Vilnius

KOLIAŽAS

Mongolų jungo poveikis rusų teisės raidai.

Šaltiniai:
1) I.A.Isajev “ Rusijos valstybės ir teisės istorija” .,Maskva. ,1996
2) P.Titov “ SSSR valstybės ir teisės istorija” .,Maskva .,1988
3) A.O. Melninčenko “ Visuomeninė valstybės ir teisės istorija”.,Maskva.,1999
4) M.Maksimaitis “ Užsienio teisės istorija”.,Justitia.,1998

Bendras to meto istorinis kontekstas

Mongolų gentys iki XIIa. pabaigos gyveno dabartinės mongolų liaudies respublikos teritorijoje. Jos nesudarė vieningos tautybės ,neturėjo savo valstybingumo ir kalbėjo įvairiomis mongolų kalbos tarmėmis. Iš daugelio mongolų genčių išsiskyrė totorių gentis,apsigyvenusi rytinėje Mongolijos dalyje. Visos gentys buvo klajoklinės. Iš jų gausiausia buvo sttepių mongolų gentis,užsiiminėjusi gyvulininkyste ir medžiokle. Kitos genties,miško mongolų pagrindinis darbo šaltinis buvo medžioklė ir žuvininkystė. Gentys klajodavo didelėmis grupėmis. Kiekviena iš jų turėjo ryškų politinį savarankiškumą: kariavo, sudarinėjo sąjungas ir pan. Mongolų ūkis buvo natūrinis ir tai sąlygojo palyginti mažą gaminamų produktų kiekį. Prekyba vykdavo natūriniais mainais, nes piniginių mainų tada dar nebuvo. Klasinių santykių vystymasis ,turto kaupimas atskirose šeimose buvo pagrindinė priežastis, sąlygojusi genčių suirimą, mažesnius gamybinius susivienijimus:ailus(klajoklių stovėjimo vieta, susidedanti iš atskirų jurtų).

XIIIa. pradžioje prasidėjo ankstyvusis feeodalinis laikotarpis, nors dar kurį laika egzistavo giminingi genčių santykiai. Prasidejo genčių sąjungos. Vadais tapdavo dažniausiai stiprūs,gudrūs ir turtingi vyrai. [ II.,115-116psl.] Labai reikšminga buvo vergystė,pavergtomis galėjo būti ištisos giminės. Klajoklinis gyvenimo būdas lėmė labai stiprią atskirų klanų vidinę organizaciją,o pa

astovūs karai su kaimynais, tame tarpe ir su stipria Šiaurės Kinijos valstybe, suformavo stiprų karinį pasiruošimą mongolų gentyse. Taigi XIII a. Viduryje dėl gamtinių ir vidinių politinių veiksnių, totorių-mongolų gentis žengė pirmuosius žingsnius susivienijimo link. Buvo nemaža bandymų suvienyti visas gentis, bet bene geriausiai tai pavyko padaryti iseiviui is Taidžiautų

genties Temučinui(XIIa pab).Temučinas buvo bene garsiausias mongolų karžygys. Būtent nuo jo valdymo pradžios yra pradedami skaičiuoti mongolų-totorių valstybės gyvavimo “auksniai” metai.

Mongolų jungo poveikio rusų teisės raidai prielaidos

. Po pergalės savo gentyje Temučinas tapo nedidelės ordos vadu. Būdamas vadu, jis įvedė dešimtinę ordos ir jos karinių padalijimų struktūrą; sukurta valdovo gvardija.Ją sudarė 150 draugovininkų. Nuo 1180 iki 1200m. Temučino orda suvienijo daugumą mongolų genčių. Karinė sėkmė ir viso pasaulio užkariavimo idėja sutelkė aplink Temučiną diiduomenės gimines. Bendrame suvažiavime jam buvo suteiktas aukščiausio valdovo Čingischano vardas, priimta klajoklinės armijos sistema. Valdovas užėmė ir aukščiausio teisėjo postą, jis taip pat sprendė žemės dalijimo klausimus kariuomenės vadams, kurie savo ruožtu dalino jas mažoms gentims ir kariams. Taip gimininiai santykiai įgijo karinės-feodalinės santvarkos bruožų [III.,456-457psl.].

Užkariavimai ne tik neatnešė niekam jokios naudos, bet ir susilpnino mongolų liaudį. Mongolija kaip ir anksčiau buvo atsilikusi šalis, kurioje vyravo gyvulininkystės ūkis. Būdamas didelės armijos priekyje, Čingischanas vykdė užgrobiamąją politiką, atitinkančią klajoklinės aristokratijos in

nteresus.. Čingischanas ir jo pakalikai pavergė Kiniją, vidurinę Aziją, Kaukazą ir R.Europą. Grobiamieji užkariautojų žygiai pavertė turtingas,klestinčias šalis į dykumas ir pridarė daug vargo joms. Mongolai-totoriai ypač pasižymėjo užgrobiant rusų žemes,tačiau didvyriška rusų ir kitų pavergtų tautų kova su mongolais išgelbėjo europinę civilizaciją nuo sutriuškinimo. Netvirtą savo imperiją Čingischanas padalijo savo keturiems sūnums.Vienas iš Čingischano anūkų ypač sėkmingai tesė senelio pradėtus žygdarbius ir užkariavo didelę teritoriją nuo Irtyšiaus iki Juodosios jūros stepių,Krymą,Kaukazo dalies vidurį. Susikūrusi valstybė įgijo Auksinės Ordos pavadinimą. Būtent per paskutinius XIIIa. 3dešimtmečius Auksinė Orda pasiekė savo galybę, susiklostė jos karinis ir teisminis aparatas,islamas tapo valstybine religija. Tačiau vidiniai ir išoriniai konfliktai ją ir sužlugdė. XIVa.2oje pusėje Auksinė Orda jau “merdėjo”.Galutinai ją sužlugdė 1380m.ivykęs Kulikovo mūšis,per kurį rusų kariai vadovaujami Dmitrijaus Donskovo sutriuškino Auksinės Ordos armiją.

Auksinė Orda buvo feodalinė valstybė,kurią daugiausiai sudarė feodaliniai-gamybiniai santykiai,feodalinės žemės. Smulkesni feodalai priklausė nuo stambesniųjų feodalų. Visa žemė buvo Auksinės Ordos chano nuosavybėje. Žemvaldys savo ruožtu geriausias ganyklas skirdavo savo pavaldiniams. Mongolų-totorių klajoklinę aristokratiją sudarė feodalų klasė. “Socialinių kopėčių” viršūnėje buvo chanas ir chanaičiai.2ąją valdančios klasės dalį sudarė bekai(turkų titulas)ir najonai(mongolų tiulas). Tai buvo daugiausia stambieji feodalai. Žemesnėje pakopoje buvo tarchanai, ir paskutinėje valdančiosios klasės grupėje buvo nukerai..Nukerų kiekis priklausė nuo turtuolio turtų.

Auksinės Ordos te
eisės šaltiniais buvo:

1) raštai,paliepimai vietiniams valdininkams ir kiti dokumentai-įstatyminės Auksinės Ordos chanų veiklos rezultatas.
2) Mongolų įstatymų ir papročių rinkinys,vadinamas Jasia.
3)Bylos apie religinius nusikaltimus.
4)Įprastinė mongolinių genčių teisė.

Pilietinė teisė.

Ją sudarė paveldimumo ir santuokos teisės normos. Taisyklės, reguliavusios kitus pilietinius santykius iki mūsų dienų neišliko.

Paveldėdamas vyriausiasis sūnus gaudavo didžiausią turto dalį, o jurta ir gyvulių likutis atitekdavo jaunesniam sūnui, kuris ir vedęs likdavo gyventi su tėvais.. Santuokiniai šeimos santykiai rėmėsi įprasta teise. Pagal papročius vyras turėdavo išpirkti savo žmoną iš jos tėvų. Tai sudarė gan nemažą pinigų kiekį, taigi dėl šios priežasties moterys ištekėdavo gan vėlai.Jei vyras mirdavo tai iki sūnų pilnametystės visą turtą valdydavo pagrindinė arba vyriausioji žmona.

Kriminalinė teisė.

Jasios įstatymai buvo žiaurūs. Jų nevykdymas ir mažiausias teisės pažeidimas grėsė net mirties bausme. Ypatingai žiauriai buvo baudžiami kariniai nusikaltėliai. Vagis, kuris pavogdavo arklį, turėdavo sugražinti 10 arklių, t.y. 10 kartų didesnį kiekį nei būdavo pavogęs. Jei vagis neišgalėdavo atiduoti tai ką pavogęs, turėdavo atlyginti žalą savo vaikais. O jei ir šių neturėdavo, būdavo papjaunamas. Daugiau mažiau smulkesnės vagystės turėdavo būti atlygintos pinigine išraiška. Taip pat buvo įvairių mirties bausmių išraiškų: perlauždavo nugaras, skersdavo kaip avis, pririšdavo prie arklių ir paleisdavo, kurie suplėšydavo nusikaltėlį į gabalėlius. Mirties bausmė dažniausiai buvo skiriama už svetimų gyvulių skerdimą, žmogžudysčių, burtininkavimą.

Apie teisminius procesus ta

aip pat iki šių laikų nedaug teišliko žinių. Žinoma, kad jei asmuo neprisipažindavo įvykdęs nusikaltimą, buvo vykdomi jam kankinimai, o jei prisipažindavo, atsipirkdavo tik nuobauda.

XIIIa. pab. 1-oje pusėje buvo sutriuškinta rusų kunigaikštystė, taigi joje prasidėjo mongolų viešpatavimo metai.[ II.,119-120psl.]

Mongolų jungo poveikio rusų teisės raidai aprasymas

Rusija, kaip ir kitos užkariautos tautos, turėjo mokėti Mongolų valstybei duoklę. Rusų kunigaikštystė išsaugojo savo valstybingumą, adminstravimas ir cerkvės liko tokios pačios, tačiau buvo priversti mokėti pagalvės mokestį, kurio surinkimas buvo pavedamas vienam iš kunigaikščių.

Šį pavedimą užtvirtindavo išduodama chano “kortelė”, kuri tarsi suteikdavo galingiausio kunigaikščio titulą, o taip pat ir politinės ir karinės tvarkos palaikymą Ordos sostinėje. Šitą situaciją sumaniai išnaudojo kai kurie rusų kunigaikščiai , norėdami susitiprinti savo poveikį kitoms kunigaikštystėms.specialūs pareigūnai-baskokai užrašė gyventojus, taip pat vykdė baudžiamąją ir policijos funkcijas rusų kunigaikštystėje.

Maskvos valstybėje buvo priimti kai kurie mongolų naudoti valdymo pakoregavimai. Tai turėjo nemažą poveikį mokesčių sistemos tvarkai, kariuomenės formavimuisi ir jos tvarkai.

Rusija perrėmė daugelį Auksinės Ordos teisės šaltinių. Didžiausią poveikį darė Jasia,išlaikiusi pagrindines baudžiamosios ir įprastos teisės normas. Jau vėliau politinė valdžia ir vasaliniai santykiai buvo pradėti tapatinti su nuosavybės santykiais.Šeimyniniai, santuokiniai ir paveldėjimo santykiai rėmėsi paprotinėmis teisės tradicijomis( daugiapatystė, tėvo valdžia, vyresniojo sūnaus prioritetas paveldėjimo klausimu). Mirties bausmė buvo skiriama už įvairius nusikaltimus: nepaklusimas chanui, melas teisme, neištikimybė santuokoje ir t.t. Teisminiame procese išskyrus liudininkų parodymus ir priesaikas kaip ir mongolų teisėje taikomi kankinimai, naudojama grupinė atsakomybė. Teisminė valdžia nebuvo atskirta nuo administracinės. Islamo sustiprėjimo laikotarpiu atsirado specialūs teismai, kurie veikė remdamiesi Koranu.[I., 33-34psl.]

Apskritai mongolai-totoriai, dažnai išsaugoję Rusijoje gyvavusią valstybės organizaciją, tenkinosi tuo, kad prie stambiųjų rusų feodalų paskyrė savo atstovus jau anksčiau minėtus baskokus ir pavedė jiems griežtai kontroliuoti užkariautojų reikalaujamų nepaprastai didelių duoklių mokėjimą. Tai nebuvo įprasti vasaliniai santykiai, iki užkariavimo jau spėję įsitvirtinti Rusijoje, kurie, panašiai kaip ir Vakarų Europoje, būtų rėmęsi dvišalėmis siuzereno ir vasalo sutartimis. Mongolų-totorių priespauda šią sistemą pakeitė išnaudojimo ir plėšikavimo sistema. Nors užkariaujant jie ir nusiaubė, sugriovė Rusijos miestus, tvirtoves ir gyvenvietes, bet neturėjo tikslo užkariauti visos Rusijos valstybės teritorijos ir joje apsigyventi.[IV.,246psl.]

Tačiau mongolų viešpatavimas nebuvo amžinas. Iškilo Rusijos valstybės gyventojų noras susivienyti.Nuo to laiko kai Kalita, Maskvos kunigaikštystės valdovas 1325-1340m. Laimėjo mūšį su Tverskų kunigaikščiais, prasidėjo Maskvos žemių vienijimas. Jis sugebėjo suvienyti Maskvą ir sugebėjo susijungimo idėją paskleisti visoje Rusijoje. Persilaužimas įvyko 1380m rugsėjo 9dieną kai įvyko Kulikovo mūšis, kurį laimėjo rusai. Tačiau tik po 100metų atsirado sąlygų centralizuotos valstybės susikūrimui. XVa. Atsikūrė ir pradėjo vystytis kaimo ūkis, išsiplėtė prekyba, augo miestai. Miestiečiai akyviai užsiimdavo prekybinėmis operacijomis, padidėjo amatų gamyba. Anksčiau

egzistavęs feodalinis susiskaldymas sąlygojo ekonominių santykių ir mainų vystymosi nebuvimą. Ir tik XVa.2-oje pusėje ekonomika pasiekė lygį, būtiną centralizacijai. Centralizuota Rusijos valstybė atsirado jau tada, kai kitose valstybėse jau pradėjo vystytis kapitaliniai santykiai. Centralizuotos valstybės susikūrimas atitiko visus Rusijos visuomenės sluoksnius, įskaitant ir miestiečius ir valstiečius,nes jie buvo suinteresuoti galingo nacionalinio vastybinio organizmo egzistavimu.Tiktai dalis bajorijos prieštaravo monarcho valdžios sustiprėjimui, nes tada būtų atėjęs galas jų beribei valdžiai.

Centralizuota Rusijos valstybė buvo daugiatautė. XVIa. Pradžioje i Rusijos valsybę įėjo Novgorodo, Pskovo, Tverės ir Smolenkso kunigaikštystės.Rusija tapo viena iš didžiausių Europos valstybių.[II.,121psl.]

Mongolų jungo poveikio rusų teisės raidai esmė ir reikšmė dabarčiai(ateičiai)

Aukso ordoje galiojusi archaiška ir primityvi teisė rusams niekada nebuvo primetama,čia liko išsaugota vietinė teisinė sistema. Dėl šios priežasties, nepaisant mongolų- totorių jungo ilgalaikiškumo,užkariautojų teisė rusų teisei kiek apčiuopamo poveikio nepadarė. Mongolų-totorių jungas tetapo rusų teisės stagnacijos, taip pat cerkvės bei Bizantijos teisės įtakos sustiprėjimo priežastimi.

Dėl mongolų-totorių Rusija ilgam izoliavosi nuo Vakarų. Negana to, minėtas izoliavimasis, esant ortodoksiniam Rusijoje viešpatavusios religijos pobūdžiui,išliko ir atkūrus šalies nepriklausomybę: krikščionybei Xia. Viduryje suskilus, užsidarė vienintelis jos ryšių su Vakarais kanalais,ėjęs per katalikiškąją Romą.Rusija nustojo palaikiusi su Europa ryšius ir toliau gyveno uždarai.

Keletas tokio izoliavimosi šimtmečių padarė neigiamą įtaką politinei, ekonominei, socialinei ir kultūrinei Rusijos raidai,visais atžvilgiais ji labai atsiliko nuo vakarų Europos valstybių. Net iki XVIIa.vidurio Rusijos teisės sistema, palyginti su Vakarų Europos valstybių,liko primityvi,sudarydama didžiulį kontrastą. Rusijoje ilgai visai nepasireiškė veiksniai,ypač skatinę teisės pažangą Vakarų Europoje.[IV.,246psl.]

Leave a Comment