miestų teisė

Miestų atsiradimo priežastys
Pirmieji miestų formavimosi požymiai atsirado Italijoje ir tik vėliau miestai pradėjo formuotis Prancūzijoje. Tam įtakos turėjo įvairūs faktoriai: ekonominiai, socialiniai, politiniai, religiniai, teisiniai ir kiti.
· ekonominis faktorius
XI a. turgavietė, tradiciškai užėmusi tik pilies ar vyskupo arba abato rūmų‘faubourg’ (teritoriją šalia pilies), pradėjo užimti pagrindinę teritoriją. Būtent šis priepilis vėliau ir tapo naujojo miesto šerdimi. Bet negalima vienašališkai teigti, jog miestai pradėjo kurtis tik dėl to, jog susiformavo ryškus pirklių sluoksnis. Remiantis kai kuriais šaltiniais net 4/5 visų miesto gyventojų sudarė meeistrai bei amatininkai.
· socialinis faktorius
XI ir XII amžiuose buvo jaučiama labai stipri visuomeninių sluoksnių kaita. Pavyzdžiui, laisvieji valstiečiai, servai, smulkieji dvarininkai sudarė gan nemažą naujųjų miesto gyventojų dalį. Nors daugumoje naujųjų miestų valdžia pradėjo koncentruotis tik palyginti nedidelės turtingųjų pirklių grupės rankose, tačiau su miestu siejosi didelės kitų visuomeninių sluoksnių perspektyvos.
· politinis faktorius
pradiniai pilies šeimininkai, kuriantis miestams, prarado dalį savo valdžios, tačiau miestų kūrimasis pasitarnavo kitais atžvilgiais. Pavyzdžiui, miestai buvo daug efektyvesni kariniu požiūriu – jau vien todėl, jog miestiečiams buvo suteikta teisė irr pareiga nešiotis ginklą (O paprastiems valstiečiams tai buvo uždrausta nuo senų laikų). Nežiūrint karinės naudos, miestai suteikė galimybę praturtėti: muitai, turgaus mokesčiai ir rentos, taip pat reikalingų prekių tiekimas tikrai buvo gan svarbus visiems gyventojams.
· religinis faktorius
Miestus kaip tam tikras be

endrijas labiausia vienijo religija. Neatsitiktinai vienas iš pagrindinių daugelio miestų statutuose punktų – reikalavimas prisiekti ištikimybę šiam miestui. Šių teiginių teisingumą lengviausia patikrinti lyginant Vakarų Europos miestus ir tuo pačiu metu egzistavusius rytų valstybių miestus, kurie, neturėdami bendro apjungiančio faktoriaus, tebuvo lyg dideli kaimai. Pačiai urbanizacijos idėjai susiformuoti labai padėjo tuo metu vykusi popiežių revoliucija, iškėlusi daug naujų idėjų.

Reikia paminėti, jog visi šie faktoriai veikė ne atskirai, o bendrai ir tuo pačiu metu. Tiesa, buvo ir neigiamų pasekmių – ir karaliai, ir imperatoriai, ir vyskupai – visi siekė įvesti kontrolę miestams. Savo įtaką įvairiai bandė išlaikyti ir pirminiai miestų senjorai, konfronuodami su karaliais ir imperatoriais. Tačiau miestai sugebėjo atlaikyti išorinį spaudimą ir įtakojo naijų visuomeninių santykių formavimąsi. Lygiagrečiai su jais fomavosi ir teisė.

Teisė miiestuose
1075 metais, kai popiežius Grigalius VII paskelbė politinę ir teisinę bažnyčių vienybę bei nepriklausomybę nuo imperijos, Prancūzijos miesto (Kambro) gyventojai, vadovaujami vieno šventiko, sukilo prieš imperatorių bei jo vyskupą ir prisiekė ‘komunai’. Sukilimą numalšinus, po dviejų metų gyventojai sukilo. Tai kartojosi kelis kartus ir tik pasibaigus kovoms dėl investitūros (1122) Kambre gavo naują laisvių chartiją.

Bove Pikardijoje įdomus tuo, jog XII a. jis gavo laisvių chartiją, suteikusią dideles savivaldos teises ir privilegijas vietiniams piliečiams (buržua). Tarp 17 chartijos punktų vardijamos ir teisės bei privilegijos, be

endri visų gyventojų principai:
· visi žmonės miesto teritorijoje turi prisiekti komunai
· visi turi padėti kitiems kaip manys tinkama
· prisiekęs komunai žmonės, kurių teisės yra pažeistos, turi teisę paduoti skundą ‘perams’ (vadovaujantiems miesto piliečiams), kurie bendrai išspręs problemą.
· jei kas nors pažeis mieste viešinčio pirklio teises, tai jis turi teisę kreiptis į perus
· nei vienas žmogus neturi teisės skolinti komunos priešams, nebent perams leidus
· perai privalo prisiekti, jog valdys teisingai

Tuo tarpu Bovės kutiumai apibendrina visą miestų veiklą. Pavyzdžiui, čia reglamentuojama, jog nei vienas Prancūzijos miestas negali tapti komuną, neleidus karaliui ir tik karalius gali leisti kokias nors naujoves. Visos jos turi būti užrašytos karaliaus suteiktoje laisvių chartijoje. Tai turi būti padaryta kiek galima mažiau liečiant bažnyčios ir dvarininkų teises. Kiekvienam senjorui priskiriama pareiga rūpintis jo pavaldume esančių miestų gyvenimu, kontroliuot merų darbą.
Miestų teisė padėjo įsitvirtinti daug tam laikui dar negirdėtų teisių. Pavyzdžiui, miestiečių teisė į gyvybę ir turtą, būsto neliečiamumą. Pradėtas tokių sąvokų, kaip ‘lygybę prieš įstatymą’ vartojimas. Taip pat visa miestų teisė buvo kaip netiesioginė teisės panašėjimo priežastis. Pavyzdžiui, teisė Prancūzijos miestuose buvo labai panaši į Vokietijos ar Italijos miestų teisė. Tai buvo naujas reiškinys Europos teisės sistemoje.

Miestų teisės įtaka tolesniam teisės vystymuisi
Miestų teisė iškilo tik kaip lenų, kanonų teisės dalis, bet vėliau išsivystė į savarankišką teisės šaką, davusią pr

radžią visai buržuazinei teisei.

Panaudota literatūra

Harold G. Berilan Vakarų teisės tradicija: formavimosi epocha

Vakarų teisės istorijos chrestomatija (II dalis)
Mindaugas Maksimaitis Užsienio teisės istorija (vadovėlis)

Leave a Comment