KLAIPĖDOS AUKŠTESNIOSIOS POLICIJOS MOKYKLOS4 KURSO 5 BŪRIO STUDENTĖS
Kursinis darbas
Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos subjektai ir jų sąveika su Valstybės sienos apsaugos tarnyba
2003 m. vasario 5 d. Klaipėda
PLANAS
I. Įvadas.II. Bendrieji valstybės sienos apsaugos organizavimo pagrindai.III. Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos subjektai ir jų sąveika su Valstybės sienos apsaugos tarnyba:1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba;2. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija;3. Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija;4. Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas;5. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija;6. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos;7. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija;8. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerija;9. Lietuvos Respublikos Valstybinės veterinarijos departamentas;10. Lietuvos Respublikos Valstybinė augalų karantino inspekcija.IV. Išvados.
Literatūra
I. Į VA D A S.
Mano kursinio darbo tema: “Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos subjektai ir jų sąveika su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ( VSAT)”.Pasirinkau šią temą skatinama naujų reformų, vykstančių mano darbe, eigos. Manau, jog tai gan aktualus klausimas žiūrint į nūdienos problemas, juolab kad šiandien vis dažniau tenka išgirsti visur akcentuojamą žodį “bendradarbiavimas”.Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme sakoma, jog valstybės sienos apsauga – tai teisės aktų nustatytos priemonės (politinės, teisinės, ekonominės, režimo, karinės, operatyvinės, inžinerinės-techninės, organizacinės, ekologinės, sanitarinės ir kt), skirtos:1) išvengti neteisėtų valstybės sienos ženklinimo pakeitimų;2) užtikrinti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, laikytųsi valstybės sienos teisinio režimo, pasienio teisinio režimo ir pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių;3) užtikrinti kitus gyvybiškai svarbius asmenų, visuomenės ir valstybės interesus pasienio kontrolės punktuose ir vietose, kur galioja pasienio teisinis režimas.Ko gero nė nereikia sakyti, kad vienas iš nacionalinio saugumo pagrindų – tai patikima valstybės sausumos ir jūros sienų bei oro erdvės kontrolė. Viso to padaryti vien Valstybės sienos apsaugos tarnybai yra neįmanoma. Tad tam yra numatytas visas būrys valstybės sienos apsaugos subjektų (tame tarpe ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba), kurie vienokiu ar kitokiu teisėtai įformintu būdu prisideda prie valstybės sienos apsaugos. Būtent siekimas susipažinti su valstybės sienos apsaugos subjektais, jų funkcijomis, teisėmis, jų sąsaja su mano darbu, privertė perversti nemažai literatūros, ypač “Valstybės žinių”, pasiknaisioti jau negaliojančių įstatymų labirintuose, siekiant išsiaiškinti, kas yra priimta naujo mūsų įstatymuose. Skaitant įvairių tarnybų nuostatus, kurie pasižymi specifiškumu pagal savo atliekamas funkcijas, įgyvendinamus uždavinius, buvo gan painu suvesti juos į vieną tašką – sąsają su pasienio policija. Tad šiame darbe pabandysiu šiek tiek giliau apžvelgti Į valstybės sienos apsaugos subjektus ir , žinoma, rasti tai, kas sieja juos su pasienio policija, dabar – Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Beje, reikia pasakyti, kad šiame darbe aš daugiau žiūrėjau iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos pozicijų, tuo šiek tiek nusižengdama temos pavadinimui. Bet manau, kad pasikeitęs pavadinimas valstybės sienos apsaugos subjektų, anksčiau numatytų LR valstybės sienos apsaugos įstatyme, nepakeitė, tik gal šiek tiek praplėtė jų rata. Be to ši aplinkybė paskatino ne tik studijuoti galiojančius įstatymus, bet ir įsigilinti įjų pirmtakus.
II. BENDRIEJI VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOSORGANIZAVIMO PAGRINDAI.
Valstybės sienos apsauga yra sudėtinė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemos dalis. Ji atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Valstybės sienos ir jos apsaugos ir kitais įstatymais, vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais. Jei tarptautinėje sutartyje nustatytos kitokios nuostatos negu LR Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme nėra sukonkretinti valstybės sienos apsaugos uždaviniai, todėl juos pateiksiu iš jau negaliojančio LR Valstybės sienos apsaugos įstatymo, nes manau, kad ten jie išdėstyti gan aiškiai ir konkrečiai, be to puikiai sufleruoja, kokios tarnybos turėtų prisidėti prie valstybės sienos apsaugos uždavinių įgyvendinimo. Taigi, valstybės sienos apsaugos uždaviniai:
1) valstybės sienų fizinė ir techninė apsauga;2) muitinės, medicininė karantininė, veterinarinė ir fitosanitarinė (augalų) kontrolė;3) pasienio incidentų reguliavimas, valstybės ginkluotų užpuolimų atrėmimas;4) migracijos procesų kontrolė;5) sienų perėjimo, krovinių ir kitokių vertybių gabenimo per valstybės sieną kontrolė;6) verslovinės veiklos bei įvairių darbų ekonominėje zonoje ir pasienio ruože kontrolė;7) įstatymų pažeidimų nustatymas bei poveikio priemonių pažeidėjams taikymas,priežasčių bei sąlygų šiems pažeidimams atsirasti šalinimas.
LR Valstybės sienos apsaugą užtikrina LR Vyriausybė, Ją sausumoje ir teritoriniuose vandenyse atlieka VSAT, oro erdvėje – Krašto apsaugos ministerija. Prireikus sustiprinti valstybės sienos apsaugą, Respublikos Prezidento ar krašto apsaugos ministro įsakymu, Į pagalbą VSAT gali būti pasiųsta kariuomenė.Valstybės ir vietos savivaldos institucijos bendradarbiauja su VSAT pagal savo kompetenciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kiti asmenys talkina VSAT savanoriškai.Valstybės sienos įgaliotiniai kartu su atitinkamų gretimos valstybės institucijų atstovais nagrinėja pasienio incidentus ir kitus klausimus, susijusius su valstybės sienos apsauga.Karo padėties ir valstybės gynybos (karo) metu pasienio policijos padaliniai priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.Taigi aptarus bendruosius valstybės sienos apsaugos organizavimo pagrindus manau bus daug lengviau aiškintis kiekvieno valstybės sienos apsaugos subjekto, atskirai paėmus, vietą valstybės sienos apsaugos sistemoje.
111. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOSSUBJEKTAI IR JŲ SĄVEIKA SU VALSTYB4S SIENOS APSAUGOS TARNYBA
1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).Tam, kad atskleisti kitų valstybės sienos apsaugos subjektų sąsaja su VSAT, visų pirma reikia išsiaiškinti kuom užsiima pati VSAT, kokie jos uždaviniai, įgaliojimai. Visa tai yra išdėstyta LR Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatyme. Pabandysiu nors prabėgom išdėstyti tai, kas, mano manymu, svarbiausia.
Tarnyba:1) saugo valstybės sieną sausumoje, jūroje, Kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse;2) atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę;3) užtikrina pasienio teisinį režimą ir pagal kompetenciją pasienio kontrolės punktų režimą;4) dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę;5) dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką ir atlieka kitas įstatymų nustatytas teisėtvarkos funkcijas pasienio ruože;6) ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gina valstybę karo metu.Siekiant įgyvendinti šias funkcijas, tam būtini įgaliojimai, kurie ir numatyti šiame įstatyme.
Tarnybos įgaliojimai saugant valstybės sieną:1) įrengia ir prižiūri valstybės sienos ženklus, pasienio patrulio taką, inžinerines užtvaras, signalizacijos sistemas (kompleksus), kitus valstybės sienos apsaugos objektus bei įrengimus;2) koordinuoja valstybės institucijų veiklą užtikrinant valstybės sienos teisinį režimą;3) užkardo ir pagal kompetenciją tiria pasienio incidentus;4) neleidžia asmenims ir transporto priemonėms kirsti valstybės sieną nenustatytose vietose ir (ar) pasienio kontrolės punktuose nenustatytu laiku;5) nustato bei sulaiko asmenis ir transporto priemones, neteisėtai kirtusius valstybės sieną;6) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlieka kvotą baudžiamosiose bylose;7) užtikrina aplinkos apsaugos režimą valstybės sienos apsaugos objektuose.
Tarnybos įgaliojimai atliekant asmenų ir transporto priemoniųpasienio kontrolę:1) tikrina asmenų bei transporto priemonių dokumentus, daro juose reikiamas žymas;2) tikrina nustatytose įskaitose, duomenų bazėse ir kituose informacijos šaltiniuose duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis bei transporto priemones;3) išsiaiškina atvykstančių užsieniečių vykimo tikslą, kelionės pobūdį, tikrina, ar atvykstantys užsieniečiai turi pakankamai lėšų pragyventi buvimo LR metu, ar atitinka kitus LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus įleidimo į LR reikalavimus;4) nustatyta tvarka išduoda užsieniečiams vizas ar kitus leidimus kirsti valstybės sieną;5) tikrina transporto priemones, ar jose nėra pasislėpusių asmenų;6) atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, bei gabenamų krovinių radiacinę kontrolę;7) sulaiko neteisėtai kertančius valstybės sieną asmenis ir transporto priemones;8) sulaiko, kol bus priimtas atitinkamas sprendimas, asmenis, be leidimo įvežančius ar išvežančius šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, narkotines, psichotropines, pavojingas ir (ar) kenksmingas medžiagas;9) įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka taiko administracines atsakomybės priemones asmenims už pasienio teisinio režimo ir (ar) pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimus.
Tarnybos įgaliojimai užtikrinant pasienio teisinį režimą ir pasienio kontrolės punktų režimą:• kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos LR piliečių ir užsieniečių vykimo į pasienio ruožą ir buvimo jame tvarkos;• užkardo krovinių (prekių, vertybių ir kt. daiktų) gabenimą kontrabandos būdu ne per pasienio kontrolės punktus;• kontroliuoja kaip laikomasi nustatytos gamybinės, ūkinės ar kitokios fyzinių ar juridinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veiklos pasienio ruože tvarkos;• kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos laivų išplaukimo į teritorinę jūrą, jūros vidaus vandenis, pasienio vandenis bei plaukimo ir buvimo juose tvarkos;• dalyvauja kontroliuojant, kaip pasienio ruože naudojami gamtos ištekliai;• dalyvauja vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus jūroje, Kuršių mariose bei pasienio vidaus vandenyse;• užtikrina nepertraukiamą pasienio kontrolės punktų funkcionavimą;• kontroliuoja asmenis ir transporto priemones, įeinančius ar įvažiuojančius į pasienio kontrolės punktą bei jų judėjimą jame;• tarnybos tikslais ar saugumo sumetimais apriboja įėjimą ar įvažiavimą į tam tikrą pasienio kontrolės punkto teritorijos dalį;
• pasienio kontrolės punkte palaiko viešąją tvarką, užtikrina visuomenės rimtį ir kertančių valstybės sieną asmenų bei punkte dirbančių pareigūnų saugumą;• nustačiusi muitų taisyklių pažeidimą ar kontrabandos gabenimo faktą, tarnyba sulaiko asmenis, transporto priemones ir per sieną gabenamus krovinius, kol bus priimtas atitinkamas įgaliotų institucijų sprendimas.VSAT įgaliojimai dėl neteisėtai kirtusių valstybės sieną asmenų.Įgyvendindama valstybinę migracijos procesų kontrolę, VSAT:1. nustato ir įstatymo nustatytam terminui sulaiko visoje valstybės teritorijoje užsieniečius, neteisėtai kirtusius valstybės sieną;2. nustato neteisėtai kirtusių valstybės sieną užsieniečių asmens tapatybę ir užtikrina jų apsaugą Užsieniečių registracijos centre, kol dėl jų bus priimtas attinkamų įgaliotų institucijų sprendimas.Pareigūnai pagal savo pareigas ir kompetenciją įgyvendindami VSAT funkcijas pasienio juostoje, valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio ruože, pasienio kontrolės punktuose, saugomuose objektuose ir teritorijose, teritorinėje jūroje ir pasinio vidaus vandenyse, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:1) tikrinti reikalingus asmenų, transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones, o vietose, kur nėra muitinės įstaigų, tikrinti krovinių dokumentus;2) atlikti asmens apžiūrą bei daiktų patikrinimą, sulaikyti asmenis, įtariamus apžeidus valstybės sienos kirtimo taisykles, muitų, pasinio ruožo ar pasienio kontrolės punkto režimą, pristatyti pažeidėjus į VSAT, policijos tarnybines patalpas ar seniūnijas kaimo vietovėse asmenybei nustatyti ir administracinio pažeidimo protokolui surašyti;3) kviesti į tarnybos, policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas asmenis ir gauti jų paaiškinimus dėl jiems žinomų neteisėto valstybės sienos kirtimo, pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimų aplinkybių, o jeigu kviečiami asmenys be svarbios priežasties neatvyksta, juos atvesdinti;4) persekioti valstybės sienos pažeidėjus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir juos sulaikyti;5) persekiodami asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą, nusikaltėlius, besislepiančius nuo teisėsaugos organų, taip pat siekiant užkirsti kelią galimiems nusikaltimams, bet kuriuo paros metu įeiti į piliečių gyvenamąsias ir ūkines, įmonių, įstaigų, organizacijų bei bendrovių patalpas, sustabdyti transporto priemones ir patekti į jas. Atsisakius paklusti, VSAT pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais. Apie tokius veiksmus nedelsiant informuojama prokuratūra;6) persekiodami ir sulaikydami valstybės sienos pažeidėjus, atremdami ginkluotą įsiveržimą į šalies teritoriją, panaudoti fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, priklausančias ryšių priemones ir transportą;7) laikinai apriboti arba nutraukti susisiekimą per valstybės sieną dėl stichinių nelaimių, pavojingų ir ypač pavijingų užkrečiamų ligų ar jų sukėlėjų įvežimo ir išplitimo arba įgyvendinant karantino priemones, vykdant pasienio paieškos operacijas ir kitais ypatingais atvejais;8) išduoti vizas arba leidimus kirsti valstybės sieną, kelionės dokumentuose, suteikiančiuose asmenims teisę kirsti valstybės sieną, daryti reikiamas žymas, prireikus juos laikinai paimti, paimti svetimumus ir suklastotus dokumentus; 9) tarnybos tikslais laikinai apriboti asmenų judėjimą į VSAT kontroliuojamas vietas ir teritorijas;10)veikti teritorijoje neatsižvelgiant Į nuosavybės teisę ir jos rūšį, lydėti laivus, kitas transporto priemones ir būti jose;11)tarnybos tikslais, nepažeidžiant asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso arba vaizdo įrašus;12)reikalauti ir neatlygintinai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, reikalingą valstybės sienos apsaugai vykdyti;13)panaudoti šaunamuosius ginklus bei specialiąsias priemones;14)skatinti fizinius ir juridinius asmenis bei įmones, neturinčias juridinio asmens teisių, suteikusius VSAT veiksmingą pagalbą,Dabar galiojančiame VSAT įstatyme, skirtingai nuo ankstesnio policijos įstatymo, kur buvo išdėstytos pasienio policijos teisės, nemažai dėmesio skiriama ir pakrančių apsaugos pareigūnų teisėms, atsižvelgiant į jų darbo specifiką.
Tarnybos laivo vadas teritorinėjejūroje irpasienio vidaus vandenyse turi teisę:1) pasiūlyti bet kurio laivo kapitonui iškelti laivo priklausomybės valstybės vėliavą, jeigu ji neiškelta;2) paklausti bet kurio laivo kapitono, kokiu tikslu jis įplaukė į Lietuvos Respublikos vandenis;3) pasiūlyti bet kurio laivo kapitonui pakeisti kursą, jeigu jis plaukia į rajoną, kuriame uždrausta plaukioti, arba plaukia kursu, kurio laikantis galima pažeisti plaukimo režimą;4) priversti laivą plaukti į nurodytą uostą, jeigu šio laivo kapitonas nevykdo pateiktų reikalavimų, lydėti arba buksyruoti sulaikytą laivą.
Tarnybos laivo vadas turi teisę sustabdyti ir apžiūrėti laivų, jeigu:a) neiškeliama vėliava, neatsakoma į apklausimo signalus;b) nevykdomas reikalavimas pakeisti kursą arba kitaip pažeidžiami visuotinai pripažinti taikiam plaukimui teritorine jūra taikomi tarptautinės teisės reikalavimai;c) laivas yra-rajone, kuriame uždrausta plaukioti;d) laivas neteisėtai žvejoja, vykdo ūkinę, komercinę arba kitą veiklą;e) išlaipinami arba įlaipinami žmonės, iškraunami arba pakraunami kroviniai nenustatytose vietose arba nustatytose vietose, bet neleistinu būdu arba be atitinkamo leidimo, nuleidžiamos į vandenį plaukiojimo priemonės, pakeliami į orą arba priimami į laivą orlaiviai;
f) įgulos nariai arba laive esantys keleiviai gadina navigacinius ženklus, ryšių kabelius, LR priklausančius objektus bei įrangą, esančius jūros dugne, povandeninėje jos dalyje arba vandens paviršiuje;g) laivas teršia aplinką kenksmingomis žmonių sveikatai bei vandens gyvūnamsatliekamomis arba medžiagomis;h) laivas pažeidžia įplaukimo į teritorinę jūrą plaukimo ir buvimo joje tvarką;i) laivas vykdo kitą veiklą, nesusijusią su taikiu plaukimu teritorine jūra.VSAT laivo vadas turi teisę sustabdyti arba sulaikyti užsienio valstybės laivą, jeigu jame įvykdytas nusikaltimas laivo plaukimo teritorine jūra metu, kai:• nusikaltimo padariniai yra susiję su LR ar asmenų interesais;• padarytas ar daromas nusikaltimas trikdo LR viešąją tvarką arba pažeidžia taikaus plaukimo teritorine jūra tvarką;• tokios priemonės yra reikalingos, kad būtų užkirstas kelias neteisėtų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, narkotinių, psichotropinių, pavojingų ir (ar) kenksmingų medžiagų apyvartai;• to prašo įplaukusio į LR teritorinę jūrą laivo kapitonas arba laivo registravimo valstybės diplomatinis atstovas ar konsulinis pareigūnas.VSAT vadas turi teisę sustabdyti ar sulaikyti užsienio valstybės laivą jei:1) laivas, plaukdamas per LR teritorinę jūrą, prisiėmė civilinius teisinius įsipareigojimus ar civilinę atsakomybę, arba tokie įsipareigojimai ar atsakomybė jam yra taikomi;2) reikia priverstinai įvykdyti teismo sprendimą ar areštuoti laivą po to, kai jis paliko vidaus vandenis.VSAT laivo vadas turi teisę persekioti ir sulaikyti laivą už LR teritorinės jūros ribų, kol jis įplauks į savo valstybės arba trečiosios valstybės teritorinę jūrą, jei VSAT arba kitos kompetentingos valstybės turi pagrindą manyti, kad laivas pažeidė LR įstatymus, o bandymas sustabdyti laivą prasidėjo LR teritorinėje jūroje ir laivas buvo nenutrūkstamai persekiojamas. Neatsitiktinai šiam valstybės sienos apsaugos subjektui skyriau tiek daug dėmesio, nes juk pasienio policijos pagrindinis uždavinys yra valstybės sienos apsauga, visos kitos institucijos yra tik pagalbininkės įgyvendinant šį uždavinį.2. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugosmmisterija).
Peržvelgus Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos ilgą uždavinių ir atliekamų funkcijų sąrašą, kaip valstybės sienos subjektui būdingus uždavinius galėčiau išskirti šiuos:1) plėtoti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenės gynybinį pajėgumą, parengti kariuomenę ir kitas sistemos institucijas krašto gynybai;2) užtikrinti krašto apsaugos ir gynybos užduočių vykdymą taikos ir karo sąlygomis;3) teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti informacijos ir žvalgybos bei kontržvalgybos duomenų apie veiklos ir reiškinių, keliančių grėsmę krašto apsaugai ir valstybės gynybiniam pajėgumui, rinkimą bei apdorojimą;4) rengti ir vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo gynybos srityje planus ir programas;5) kontroliuoti karinių ir pavojingų krovinių transportavimą per Lietuvos Respublikos teritoriją.Krašto apsaugos ministerija vykdydama jai pavestus uždavinius:• analizuoja krašto apsaugos sistemos būklę, prognozuoja ir planuoja sistemos plėtojimą;• rengia įstatymų bei kitų teisės aktų krašto apsaugos ir gynybos klausimais projektus;• bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomisrengiant piliečius ginkluotai krašto apsaugai, civilinei saugai, ugdant pilietiškumą;• rengia seminarus, konferencįjas, simpoziumus, tarptautinius pasitarimus gynybos irbendradarbiavimo klausimais.Krašto apsaugos ministerija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę:> koordinuoti ministerijų, kitų valstybės įstaigų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų veiklą Lietuvos gynybos ir civilinės saugos srityje, sudaryti komisijos ir darbo grupes;> pasitelkti kitų ministerijų, įstaigų bei organizacijų atstovus ir specialistus ministerijos uždaviniams spręsti ir teisės aktams rengti;> gauti iš kitų ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų išvadas dėl ministerijos rengiamų teisės aktų projektų;> gauti užsienio paramą krašto apsaugos sistemai ir įvežti ją per valstybės sieną.Krašto apsaugos ministerija teritorinėje jūroje vykdo šias funkcijas:1. Atremia ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą;2. Nutraukia neteisėtus užsienio karo ir kitų valstybinių nekomercinių laivų veiksmus;3. Stebi teritorinės jūros povandeninę dalį;4. Nutraukia aptiktų povandeninių objektų veiksmus;5. Organizuoja jūros stebėjimą ir žvalgybą, laivų, plaukiojimo priemonių teritorinėje jūroje ir orlaivių erdvėje virš jos atpažinimą, teikia šią informaciją pasienio policijai ir kitiems valstybės sienos apsaugos subjektams;6. Skiria pagal tarpžinybinius susitarimus laivus ir orlaivius patruliuoti teritorinėje jūroje, dalyvauja operacijose, kurių metu sulaikomi pažeidėjai, teikia pasienio policijos, muitinės ir kitų valstybės sienos apsaugos subjektų kontroliuojamiems pareigūnams pagalba, kurios reikia jų tarnybinėms funkcijoms vykdyti;7. Dalyvauja vykdant paieškos bei žmonių gelbėjimo jūroje, ekologinių avarijų padarinių likvidavimo darbus pagal Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinio centro planus; 8. Saugo valstybės sieną oro erdvėje virš teritorinės jūros;
9. Žvalgo jūrą iš oro;10. Renka informaciją iš jūros stebėjimo postų, laivų, orlaivių, valstybės sienos apsaugos subjektų padalinių, ją analizuoja, dokumentuoja ir teikia pasienio policijai bei kitiems valstybės sienos apsaugos subjektams.Taigi, iš to, kas čia išdėstyta, galima dar kartą akcentuoti, kad LR Krašto apsaugos ministerijos pagrindinis uždavinys – užtikrinti krašto apsaugą. Tam, Krašto apsaugos ministerija, be valstybės sienos apsaugos oro erdvėje, gresiant ginkluotam užpuolimui, kai kyla pavojus valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Seimui įvedus karo padėtį ir nepaprastąją padėtį, kartu su VSAT ir LR kariuomenės daliniais užtikrina ir valstybės sienų apsaugą.Bendri pasienio policijos ir kariuomenės padalinių veiksmai taikos metu nustatomi valstybės sienos apsaugos priedangos planuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė vidaus reikalų ministro ir krašto apsaugos ministro teikimu.Krašto apsaugos ministerijos pareigūnų ir padalinių veiklą pasienio policijos kontrolės punktuose derinama su LR Vidaus reikalų ministerija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.3. Lietuvos Respublikos Užsienio reikalu ministeriia (toliau – Užsienio reikalų ministerija).Užsienio reikalų ministerijos, kaip vienos iš valstybės sienos apsaugos subjektų, uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą Lietuvos Respublikos užsienio politikos klausimais.
1) formuoja užsienio politikos prioritetines kryptis, teikia LR Vyriausybeipasiūlymus dvišalių bei daugiašalių santykių plėtojimo klausimais ir vykdopriimtus sprendimus;2) analizuoja tarptautinę padėtį, tarpvalstybinės politikos tendencijas, LR prioritetinių valstybių užsienio ir vidaus politiką, tarptautinių organizacijų veiklą, tarptautinės ekonomikos politikos tendencijas, teikia apie tai informaciją kitų valstybių institucijoms;3) pagal savo kompetenciją LR vardu derasi su užsienio valstybėmis ir sudaro sujomis valstybės sutartis, taip pat sutartis su tarptautinėmis organizacijomis;4) organizuoja tarptautinių sutarčių ir LR įstatymų bei kitų taisės aktų tarptautiniųsantykių klausimais vykdymo kontrolę;5) organizuoja LR valstybinių bei vyriausybinių delegacijų oficialius vizitus [užsienį ir užsienio valstybių bei vyriausybinių delegacijų priėmimą Lietuvoje.Užsienio reikalų ministerija turi teisę:• pagal savo kompetenciją rengti ir pasirašyti LR tarptautines sutartis;• gauti iš institucijų, kitų vyriausybės įstaigų, vietos savivaldos institucijų irorganizacijų pasiūlymus tarptautinių santykių klausimais, sudarytikomisijas (darbo grupes) ši šių institucijų atstovų, specialistų, įstatymų irkitų teisės aktų tarptautinių santykių klausimais bei tarptautinių sutarčiųprojektams rengti;• gauti informaciją apie tai, kaip ministerijos, kitos Vyriausybės įstaigos,vietos savivaldos institucijos vykdo LR įstatymus ir kitus teisės aktustarptautinių santykių klausimais, taip pat įpareigojimus pagal galiojančiasLR tarptautines sutartis, už kurių vykdymą jos yra atsakingos.Apibendrinant galima padaryti išvadą, kad LR Užsienio reikalų ministerija atsakinga už LR santykius su kitomis šalimis, t.y. jos veiklos sfera – tarptautiniai santykiai. Užsienio reikalų ministerija turi didelės įtakos valstybės sienos apsaugai. Ji aukščiausiųjų valstybinės valdžios ir valdymo institucijų sprendimų pagrindu veda derybas, nustatant ir įforminant valstybės sienas, rengiant reikiamus dokumentus ir medžiagą; vykdo valstybės sienos apsaugos tarptautinį teisinį užtikrinimą; pagal savo kompetenciją įformina dokumentus, suteikiančius teisę atvykti į LR ir išvykti iš jos LR piliečiams ir asmenims be pilietybės, sprendžia valstybės sienos režimo laikymosi klausimus, pasienio atstovų nesureguliuotus incidentus, kilusius dėl valstybės sienos režimo pažeidimo. Galima teigti, jog Užsienio reikalų ministerija deda pagrindus VSAT veiklai.
4. Lietuvos Respublikos Valstvbės saugumo departamentas (toliau – Valstybėssaugumo departamentas).
Valstybės saugumo departamento pareigūnai atlieka LR Operatyvinės veiklos įstatyme numatytą operatyvinę veiklą, naudodamiesi operatyvinės ‘veiklos subjektams suteiktomis teisėmis; kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija įgyvendina bendras valstybės saugumą užtikrinančias priemones.Valstybės saugumo departamentas, kaip valstybės sienos apsaugos subjektas, teritorinėjejūroje, vykdo šias funkcijas:1) nustato, organizuoja ir vykdo prevencines ir operatyvines priemones,užkertančias kelią nelegaliai migracijai, teroristiniams aktams, valstybėsekonominių interesų pažeidimams;2) inicijuoja ir vykdo laivų atpažinimą bei apžiūrą;3) vykdo žvalgybą ir kontržvalgybą;4) bendradarbiauja su kitais valstybės sienos apsaugos subjektais, kai sulaikomipažeidėjai.Bandant ieškoti sąsajų su VSAT, reikia pažymėti, jog Valstybės saugumo departamentas atlieka politinės, socialinės-ekonominės ir kriminogeninės būklės pasienio rajonuose, krizinių situacijų kaimyninėse valstybėse, gresiančių mūsų šalies saugumui valstybės sienos zonoje, analizę ir prognozę; operatyviniais kanalais atskleidžia ir užkerta kelią užsienio specialiųjų tarnybų, nusikalstamų grupių ir atskirų asmenų nelegaliai veiklai per valstybės sieną; valstybės sienos apsaugos interesų vardan bendradarbiauja ir palaiko kontaktus su užsienio šalių specialiosiomis tarnybomis ir kt.KAM, valstybės saugumo departamentas, Muitinės departamentas bei kitos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją privalo keistis informacija, susijusia su valstybės sienos apsauga.
Valstybės sienos apsauga jūroje turi savų ypatumų, pasireiškiančių skirtingais uždaviniais, subjektų kompetencija, specifinėmis apsaugos priemonėmis ir pan. Svarbiausi valstybės sienos jūroje ir teritorinės jūros apsaugos uždaviniai yra šie:1) palaikyti LR įstatymais, norminiais aktais ir tarptautinėmis sutartimis nustatytą valstybės sienos režimą;2) užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir kontrabandai;3) kontroliuoti verslovių veiklą ir įvairius darbus jūroje;4) vykdyti laivybos kontrolę ir apsaugą;5) saugoti inžinerinius įrenginius jūroje (naftos terminalą ir kt.);6) ieškoti žmonių, ištiktų nelaimės jūroje, ir juos gelbėti;7) užtikrinti aplinkos apsaugą jūroje.Apsaugos sistemą sudaro: jūros ir jos pakrančių stebėjimo tarnybos, teritorinės jūros ir pakrančių apsaugos pajėgos ir personalas.Jūros ir jos pakrančių stebėjimą užtikrina radiolokaciniai stebėjimo punktai, iš kurių informacija perduodama valdymo centrui. Valdymo centras renka ir analizuoja šių stebėjimo postų, pasienio kontrolės tarnybų ir užkardų, muitinės, aplinkos apsaugos ir žvejybos kontrolės padalinių, uosto kapitono tarnybų, policijos, jūroje esančių laivų pateiktą informaciją, koordinuoja visų subjektų teritorinėje jūroje veiklą. Remdamiesi iš nurodytų tarnybų gauta informacija, teritorinės jūros ir pakrančių apsaugos pajėgos ir personalas vykdo atitinkamas operatyvines priemones.5. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatosapsaugos mmisterija).
Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose nurodoma, jog svarbiausias jos uždavinys – rūpintis Lietuvos Respublikos gyventojų sveikata, jos išsaugojimu, grąžinimu ir stiprinimu.Tam ji, kaip valstybės sienos apsaugos subjektas:1) organizuoja LR Vyriausybės patvirtintą strategiją programas radiacinės saugos valdymo srityje, užtikrina gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančios spinduliuotės poveikio priemonių įgyvendinimą bei vykdo valstybinę priežiūrą bei kontrolę;2) LR Vyriausybės nustatyta tvarka kontroliuoja narkotinių, psichotropinių ir radioaktyviųjų vaistų importą ir eksportą, vartojimą, saugojimą bei apskaitą; 3) Steigia, reorganizuoja ir likviduoja jai pavaldžios sveikatos priežiūros bei formacijos įmones, įstaigas ar tarnybas ir vykdo jų steigėjo funkcijas, steigia sveikatinimo veiklos sąlygų kontrolės valstybines tarnybas bei valstybines inspekcijas, vykdo jų steigėjo funkcijas.Atlikdamas šias funkcijas Sveikatos apsaugos ministerija turi teisę koordinuoti karantino priemonių, kuriomis apsaugoma valstybės teritorija nuo ypač pavojingų ir pavojingų užkrečiamų ligų patekimo per valstybės sieną ir plitimo, taikymą.Jei žvilgtersim į Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijas teritorinėje jūroje, tai ji, kaip valstybės sienos apsaugos subjektas:• Organizuoja LR ir užsienio laivuose medicinos karantininę kontrolę;• Organizuoja išgelbėtiems ir nukentėjusiems avarijų ir nelaimingų atsitikimų metuasmenims medicinos pagalba;• Organizuoja kitų užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonių įgyvendinimą;• Teikia reikiamą informaciją pasienio policijai ir kitiems valstybės sienos apsaugossubjektams.Tarptautiniuose sienos perėjimo punktuose savo teisėtą veiklą, šalia kitų kontroliuojančių įstaigų, vykdo valstybinė higienos inspekcija, kuri draudžia įvežti į LR maisto produktus, žaliavas ir kitas prekes, neatitinkančias Lietuvos higienos normų reikalavimų, riboja žmonių ir transporto Įvažiavimą į LR vykdant medicinines karantino priemones.Kaip ir visų valstybės sienos apsaugos subjektų , taip ir Sveikatos apsaugos ministerijos pagrindinis uždavinys – valstybės sienos apsauga, tik šiuo atveju tai pasireiškia per siekimą užtikrinti LR gyventojų sveikatą.LR Vyriausybės 1999 m.gruodžio 1 d. nutarime Nr.1332 “Dėl LR valstybės sienų ir teritorijos sanitarinės ir medicininės-karantininės apsaugos tvarkos patvirtinimo” yra pateikta tvarka, kuri reglamentuoja tarptautinėse sveikatos priežiūros taisyklėse numatytų organizacinių, ekonominių, teisinių, sanitarinių, užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamų ligų ir jų sukėlėjų įvežimui į LR teritoriją ir jų paplitimui, taikymo ypatumus.Šiame nutarime pabrėžiama, kad asmenų, atvykusių į LR, taip pat transporto priemonių, bagažo, konteinerių, prekių ir pašto siuntų, įvežtų į LR, medicininį-karantininį patikrinimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, taip pat upių ir oro uostų, automobilių kelių ir geležinkelio stočių pasienio kontrolės punktuose atlieka visuomenės sveikatos centro specialistai. Keleiviams ir įgulos nariams, atvykusiems į LR, valstybės sienos perėjimo punktuose pirmiausia atliekamas medicininis-karantininis patikrinimas, o pasienio ir muitinės kontrolė vykdoma tik užbaigus medicininį-karantininį patikrinimą, prireikus – atlikus reikiamas priešepidemines priemones. Be viso to pasienio policija, muitinės ir kitų tarnybų pareigūnai patikrinimo metu pastebėję atvykusį į LR ar išvykstantį iš jos asmenį su pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamos ligos požymiais, privalo nedelsiant informuoti apie tai teritorinio visuomenės sveikatos centro specialistus.Jūrų ir oro uostų, automobilių kelių ir geležinkelio stočių vadovai bei teritorinių visuomeninių sveikatos centrų medicininio karantino postų specialistai privalo informuoti pasienio policiją ir muitinę apie atvykstančius į pasienio kontrolės punktus Įtariamus pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis užsikrėtusius asmenis ir keliančius pavojų užkrėstus krovinius, kad būtų imtasi reikiamų priešepideminių priemonių.
6. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansu ministerijos (toliau – Muitinės departamentas).
Šio valstybės sienos apsaugos subjekto uždaviniai:1) pagal savo kompetenciją įgyvendinti LR politiką. ekonominių užsienioprekybos reguliavimo ir vidaus rinkos apsaugos priemonių srityje;2) užtikrinti muitinės kompetencijai priskirtų įstatymų bei kitų su importu,eksportu ir tranzitu susijusių teisės aktų įgyvendinimą;3) kontroliuoti importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą.Migracijos departamentas bendradarbiauja su LR ministerijomis, inspekcijomis, departamentais, tarnybomis, teisėsaugos ir teisingumo institucijomis, kitomis valstybės institucijomis bei įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis.Taigi, Migracijos departamentas:1. organizuoja muitinės kontrolę;2. teikia reikiamą informaciją pasienio policijai ir kitiems valstybės sienos apsaugos subjektams.Ko gero net neverta sakyti, jog tarp pasienio policijos ir Migracijos departamento yra gan glaudus ryšys, susietas bendru uždaviniu – valstybės sienos apsauga. Asmenys, transporto priemonės ir prekės, įleisti [ muitinės priežiūros zoną muitiniam patikrinimui atlikti, negali išvykti ar būti išgabenti iš šios zonos be pasienio policijos kontrolės punkto ir pasienio muitinės įstaigos leidimų.Muitinės pareigūnai atlikdami muitinį tikrinimą:• apžiūri juridinių ir fizinių asmenų gabenamas prekes ir keleivių bagažą;• gali reikalauti, kad prekes ir bagažą gabenantys asmenys pateiktų identifikuojantįdokumentą, patvirtinantį gabenimo teisėtumą;• tikrina pateiktus dokumentus, reikalauja muitiniam tikrinimui būtinosinformacijos;• tikrina asmeninio naudojimo ir komercines transporto priemones;• atlieka pateiktų dokumentų muitinį įforminimą;• prireikus atlieka asmens apžiūrą;• nustatytais atvejais ima importo ir eksporto mokesčius bei rinkliavą arbareikalauja sumokėti užstatą ar pateikti garantiją;• taiko pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas;• vykdo kitas LR įstatymais ir kitais teisės aktais numatytas funkcijas, už kuriųvykdymą atsako muitinė.Transporto priemones, krovinius, asmenis, kurie gabena šiuos krovinius per valstybės sieną aplenkdami pasienio muitinės įstaigas, pasienio policijos pareigūnai sulaiko ir pristato į artimiausią pasienio muitinės įstaigą, esančią saugomame ruože (prireikus į įvykio vietą iškviečiamas muitinės pareigūnas).Valstybės sienos perėjimo punkte (muitinės priežiūros zonoje) kilus konfliktui su asmenimis, atsisakiusiais vykdyti teisėtus VSAT arba muitinės pareigūnų reikalavimus, šios tarnybos padeda viena kitai. Pasienio policijos departamentas (Valstybės sienos apsaugos tarnyba) ir Migracijos departamentas, taip pat jam pavaldžios tarnybos operatyviai keičiasi reikiama informacija apie pasienio praleidimo kontrolės punkto ir pasienio muitinės įstaigų veiklą.
7. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija).
Susiekimo ministerijos uždaviniai:1) formuoti ir įgyvendinti bendrą valstybės transporto bei ryšių strategiją ir politiką;2) formuoti visų rūšių transporto saugaus eismo, transporto bei ryšių sistemos neigiamopoveikio aplinkai mažinimo politiką bei koordinuoti šią veiklą.Tam ši ministerija:• analizuoja transporto bei ryšių šakų ekonominės veiklos rezultatus, nustatopriemones ekonominei ir fizinei šių šakų būklei gerinti;• dalyvauja kartu su Lietuvos valstybės sienos apsaugos subjektais nustatantvykimo per LR valstybės sieną bei tranzito per LR teritoriją tvarką;• nustato ir įgyvendina priemones, kuriomis mažinamas neigiamas transportopriemonių bei ryšių sistemų poveikis aplinkai; dalyvauja nustatant ir įgyvendinant pavojingų krovinių vežimo per LR teritoriją tvarką ir išduoda nešiojamus leidimus vežti šiems kroviniams. Susisiekimo ministerija turi teisę gauti iš ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, vietos savivaldos institucijų, mokslo ir studijų institucijų, asociacijų, įmonių, įstaigų, organizacijų, institucijų visais transporto bei ryšių veiklos klausimais, taip pat išvadas dėl ministerijos rengiamų įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektų; sudaryti iš ministerijų ir kitų vyriausybės įstaigų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovų bei specialistų komisijos (darbo grupės) Įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų, tarptautinio bendradarbiavimo sutarčių projektams rengti ir kitų ministerijų kompetencijai priskirtiems klausimams nagrinėti.Atlikdama funkcijas teritorinėje jūroje Susisiekimo ministerija:1) organizuoja žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo darbus ir jiems vadovauja;2) teikia valstybės sienos apsaugos subjektams informaciją apie laivybos pažeidimus, įplaukiančius į uostus ir prieplaukas, stovinčius juose ir išplaukiančius iš jų ar nelaimės ištiktus laivus.Tarptautiniuose pasienio kontrolės punktuose Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos kontroliuoja LR ir kitų valstybinių kompetentingų organų išduotus leidimus keleiviams ir kroviniams vežti.Pasienio policijos departamentas (valstybės sienos apsaugos tarnyba) ir Muitinės departamentas operatyviai informuoja Susisiekimo ministeriją apie LR ir kitų valstybių vežėjų padarytus pažeidimus automobilių transporto srityje.
8. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministeriTa (toliau – Aplinkos apsaugosministeriia).
Šio valstybės sienos apsaugos subjekto vieni svarbiausių uždavinių:1) siekti užtikrinti sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių, įskaitant miškusbei žemes gelmes, Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse,kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje naudojimą, apsaugą ir atkūrimą;2) išsaugoti LR būdingą kraštovaizdį, ekosistemas, gamtos vertybes, biologinę įvairovę, genofondą.
To siekdama ji:• nustato ir kontroliuoja išmetamų į aplinką teršalų normas, teršalų apskaitos bei leidimų jam išmesti išdavimo tvarką, nustatyta tvarka išduoda leidimus tirti taršos šaltinius, išmesti teršalus į aplinką, sandėliuoti ir laidoti atliekas; pagal savo kompetenciją nustato pavojingų medžiagų ir atliekų bei potencialių biologinės taršos šaltinių gamybos, įvežimo, transportavimo, tranzito, išvežimo, naudojimo, saugojimo, laidojimo ir apskaitos bei nukenksminimo tvarką;• nustato radionuklidų išmetimo į aplinką normas (kartu su Sveikatos apsaugos ministerija) ir leidimų išdavimo tvarką, kontroliuoja ar jų laikomasi, kartu su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija ir Sveikatos apsaugos ministerija nustato radioaktyviųjų medžiagų gamybos, naudojimo, saugojimo, apskaitos bei laidojimo tvarką, dalyvauja nustatant nurodytųjų medžiagų įvežimo į Lietuvą ir išvežimo iš jos tvarką;• organizuoja bendro naudojimo ir specializuotų hidrologinių, įskaitant jūros, orų ir agrometeorologinių prognozių ir spėjimų apie pavojingus ir katastrofinius reiškinius rengimą ir informacijos teikimą valstybinėms institucijoms bei visuomenei;• nustato laukinių augalų, gyvūnų, medžioklės ir žvejų trofėjų įvežimo, išvežimo, taip pat laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje tvarką, išduoda leidimus įvežti ir išvežti laukinius augalus, gyvūnus ir trofėjus, laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, perkelti, introdukuoti ir reintrodukuoti laukinių gyvūnų rūšis, pagal savo kompetenciją išduoda leidimus prekiauti laukiniais gyvūnais, jų dalimis ir trofėjais.Aplinkos apsaugos ministerija teritorinėje jūroje vykdo šias funkcijas:1. Organizuoja valstybinę gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę;2. organizuoja Lietuvos Respublikos ir užsienio laivų (išskyrus karo ir kitus valstybinius nekomercinius laivus) stabdymą ir tikrinimą pagal kompetenciją;3. teikia pasienio policijai ir kitiems valstybės sienos apsaugos subjektams informaciją apie nustatytus pažeidimus.Pasienio kontrolės punktuose neleidžia įvežti pavojingų cheminių medžiagų, pavojingų atliekų ir kitų pavojingų medžiagų. Vienas iš svarbiausių veterinarijos departamento, kaip valstybės sienos apsaugos subjekto, uždavinių yra saugoti Lietuvos Respublikos teritoriją nuo gyvulių užkrečiamųjų ligų patekimo. Jis nustato privalomus reikalavimus, suderintus su Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, Zoosanitarinio kodekso, Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais, užtikrinančiais, kad į Lietuvą nepatektų užkrečiamos gyvulių ligos, žmonių sveikatai kenksmingi gyvuliniai produktai; vykdo importuojamų gyvulių ir kitų gyvūnų, gyvulinių produktų, žaliavų, pašarų veterinarijos kontrolę. Esant pavojingai užkrečiamajai ligai, užkrėstuose rajonuose arba visoje Lietuvos teritorijoje LR Vyriausybės sprendimu gali būti nustatomi ypatingi karantininiai apribojimai. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali įsigyti iš užsienio gyvulių, kitų gyvūnų tik gavę Valstybinio veterinarijos departamento leidimą. Įsigytus gyvulius ir gyvūnus privalo izoliuoti nustatytam laikotarpiui. Įvežti iš užsienio gyvulinius produktus ir žaliavas, pašarus, medikamentus, biologinius preparatus galima tik Valstybinio veterinarijos departamento nustatyta tvarka. Pervežti gyvulius, kitus gyvūnus bei jų produkciją galima tik specialiai parengtu transportu, atitinkančiu veterinarinės sanitarijos reikalavimus. Kroviniui pervežti reikia turėti veterinarijos dokumentą. LR Vyriausybė, Veterinarijos departamento teikimu, tvirtina gyvulių, kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, kurioms. taikomas karantinas arba apribojimai, sąrašą bei sąrašą ligų, kurių profilaktikos priemones ir likvidavimą finansuoja valstybė. Užkrėstos zonos izoliaciniam režimui palaikyti gali būti steigiami policijos ir veterinarijos kontroliniai postai, kurių skaičių ir išdėstymo vietas numato savivaldybės.Veterinarijos departamentas :• organizuoja veterinarinę kontrolę;• teikia reikiamą informaciją pasienio policijai ir kitiems valstybės sienos apsaugossubjektamsTaigi, Veterinarijos departamentas duoda leidimus gyvulių, jų produktų, žaliavos beipašarų importui į LR ir tranzitui perjos teritoriją.Tiek pasienio kontrolės punktuose, tiek teritorinėje jūroje Augalų karantino inspekcija:1) organizuoja fitosanitarinę kontrolę;2) teikia reikiamą informaciją pasienio policijai ir kitiems valstybės sienos apsaugos subjektams.Augalų karantino inspekcijos kontrolė privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, įvežantiems į Lietuvos Respubliką ar išvežantiems iš jos bei vežantiems tranzitu įvairius vaisius, uogas, daržoves, durpes, sapropelį, medieną, sėklas, vaismedžius, uogakrūmius, miško ir dekoratyvinius augalus, jų dalis (ūglius, šakeles, atlankas, šaknis, gumbus, gumbasvogūnius, svogūnus, šakniastiebius, žiedus, vaisius, grybus ir grybieną, bakterijas, virusus, nematodas, erkes, vabzdžius, vabzdžių ir augalų sėklų kolekcijas), taip pat kitą augalininkystės produkciją, kuri gali būti karantininių augalų kenkėjų, ligų ir piktžolių platintoja.Svarbiausi Augalų karantino inspekcijos, kaip valstybės sienos apsaugos subjekto, uždaviniai:> užtikrinti, kad [ LR teritoriją nepatektų iš užsienio valstybių karantininių ir pavojingųaugalų kenkėjų, ligų sukėlėjų ir piktžolių, galinčių padaryti ekonominę žalą žemės ir miškų ūkiui;> vykdyti augalinės kilmės produktų, transporto priemonių, krovinių bei sandėlių karantino kontrolę;> organizuoti augalų, užkrėstų karantininiais kenkėjais, ligomis, jų sukėlėjais ir piktžolėmis, nukenksminimą bei išvalymą,
Įgyvendindama šiuos uždavinius Augalų karantino inspekcija atlieka šias funkcijas:1) vykdo įvežamų [ LR ir išvežamų iš jos bei tranzitu vežamų šviežių vaisių, uogų, daržovių, durpių, sapropelio, medienos, sėklų, vaismedžių, uogakrūmių, miško ir dekoratyvinių augalų, jų dalių (ūglių, šakelių, atlankų, šaknų, gumbų, gumbavogūnių, svogūnų, šakniastiebių, žiedų, vaisių, grybų ir grybienos, bakterijų, virusų, nematodų, erkių, vabzdžių, vabzdžių ir augalų sėklų kolekcijų), taip pat kitos augalininkystės produkcijos, kuri gali būti karantininių augalų kenkėjų, ligų ir piktžolių platintoja, karantino kontrolę;2) tikrina iš kitų valstybių Įvežamus augalinės kilmės produktus ir kitas medžiagas, iš jų ir tuos, kurie patenka į LR su bagažu, rankiniu keleiviniu bagažu pašto siuntiniais, transporto priemonėmis. Atlieka karantininį tikrinimą ir laboratorinę ekspertizę;3) organizuoja įvežtų augalinės kilmės produktų ir transporto priemonių, užkrėstų karantininiais ir kitais pavojingais kenkėjais ar ligomis, fumigaciją, refrižeraciją ar degazaciją. Užkrėsta karantininiais augalų kenkėjais ar ligomis įvežta į LR augalinės kilmės produkcija bei tarą, kurios negalima nukenksminti fumiguojant ar kitomis priemonėmis, sunaikinama;4) kontroliuoja, kaip naikinamos tarptautinių reisų laivuose, traukiniuose bei lėktuvuose susikaupusios vaisių ir daržovių atliekos;5) išduoda šviežių vaisių, uogų, daržovių, sėklų, augalų, medienos ir kitos augalininkystės produkcijos, pervežamos per LR valstybinę sieną, karantininius sertifikatus. Augalų karantino tarnyba bendradarbiauja su visų pasienio tarnybų pareigūnais.Apibendrinant – Augalų karantino inspekcija privalo užtikrinti, kad į LR teritoriją iš užsienio valstybių nepatektų pavojingų augalų kenkėjų, ligų sukėlėjų ir piktžolių, galinčių padaryti ekonominės ir kitokios žalos žemės ir miškų ūkiui, žmonių sveikatai.Šiame darbe apibendrinau tik pagrindinius valstybės sienos apsaugos subjektus, nors be jų dar yra ir daugiau įvairių ministerijų, žinybų, tarnybų ir pan., kurios vienaip ar kitaip prisideda prie valstybės sienos apsaugos. Dažniausiai tai būna susiję su informacijos pateikimu pasienio policijai ir kitiems valstybės sienos apsaugos subjektams.IV. ISVADOS.
Apibendrinant pateiktą medžiagą, krinta į akis tai, kad visuose valstybės sienos apsaugos subjektų nuostatuose yra akcentuojamas tarpministerinis, tarpžinybinis bendradarbiavimas. Kiekviena ministerija turi teisę gauti iš kitų ministerijų, įvairių vyriausybės įstaigų ir pan. informaciją savo veiklos klausimais, išvadas dėl ministerijos rengiamų įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektų. Nuo to neatsiejama įvairių ministerijų, tarnybų atstovų, specialistų komisijų (darbo grupių) sudarymas kaip puiki priemonė kuo įvairiapusiškiau apžvelgti iškilusią problemą ir priimti optimaliausią sprendimą. Pagirtina, jog ir valstybės sienos apsaugos subjektams nėra svetimi demokratijos principai, t.y. Pasienio policijos departamentas, Migracijos departamentas, Augalų karantino inspekciją, Veterinarijos tarnyba, Valstybinė higienos inspekcija, Valstybinė kelių transporto inspekcija, Aplinkos apsaugos ministerija ir kt. vykdydami savo funkcijas, bendradarbiauja ir netrukdo teisėtai vienai kitų veiklai.Kiekvienas valstybės sienos subjektas turi savo įgyvendinamus uždavinius, atliekamas funkcijas, tačiau juos visus sieja – valstybės sienos apsauga ir viena iš funkcijų, tai – teikimas reikiamos informacijos kitiems valstybės sienos apsaugos subjektams.Valstybės sienos apsauga be galo svarbi valstybės saugumui, galbūt todėl tiek daug tarnybų tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie to. Aišku, jog pasienio policija yra pirmoje vietoje saugant valstybės sieną, todėl jos sąsaja su kitais valstybės sienos apsaugos subjektais yra ryškiausia.Apibendrinimui reikia pažymėti, kad saugant valstybės sienas maksimalią pagalbą VSAT privalo teikti valstybės institucijos, visuomeninės organizacijos ir piliečiai, veikiantys ar gyvenantys pasienio ruože ir kitose vietose, kuriose galioja pasienio teisinis režimas.Ypatingų situacijų metu šiek tiek išplečiamas sienos apsaugos subjektų ratas. Pasienio ruože užpuolimų, masinių riaušių, stichinių nelaimių, katastrofų atveju, paskelbus karantiną, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, pasienio policijai privalo padėti valstybės institucijos, savivaldybės, pasienio-ruože esančios Įmonės, įstaigos, organizacijos ir piliečiai. Visa tai yra labai svarbu, tačiau siekiant sustiprinti ryšį tarp valstybės sienos apsaugos subjektų, neužtenka viso to įforminti dokumentuose, tam taip pat reikia praktinių žinių. Abejoju, ar nebūtų sunkumų (organizacinių) iškilus grėsmei valstybės saugumui, juolab, kad įvairių subjektų pagalbos suteikimo formų ir tvarkos nereguliuoja jokie poįstatyminiai aktai; arba atskiriant Įvairias narkotikų rūšis; išvardinant pavojingų ir itin pavojingų užkrečiamų ligų požymius ir pan. Sąsaja tarp valstybės sienos apsaugos subjektų turėtų būti reali, o ne vien įsivaizduojama.
LITERATŪRA1. Čiočys P.A. Pasienio teisės pagrindai. – V., 1998.2. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos nuostatai (LR Vyriausybės 199809 22 nutarimas Nr. 1138) // Valstybės žinios, 1998, Nr. 84-2353.3. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos nųostatai (LR Vyriausybės 1998 07
23 nutarimas Nr.924) // Valstybės žinios, 1998, Nr.67-1959.4. Lietuvos Respublikos pasienio praleidimo kontrolės punkto ir pasienio muitinės Įstaigųveiklos taisyklės (LR Vyriausybės 1994 10 25 nutarimas №.1028) // Valstybės žinios,1994, Nr.84-1599.5. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos nuostatai (LR Vyriausybės 1998 09 15nutarimas Nr. 1117) // Valstybės žinios, 1998, Nr.83-2324.6. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai (LR Vyriausybės 199807 24 nutarimas Nr.926) // Valstybės žinios, 1998, Nr.67-1961.7. Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos nuostatai (LR Vyriausybės 1998 0925 nutarimas Nr. 1155) // Valstybės žinios, 1998, Nr.85-2378.8. Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento statutas (LR Vyriausybės 199412 19 nutarimas Nr. 1270) // Valstybės žinios, 1994, Nr. 99-1978.9. Lietuvos Respublikos Valstybinės augalų karantino inspekcijos pasienio valstybinėsaugalų karantino tarnybos nuostatai (LR Vyriausybės 1991 12 16 nutarimas Nr.887) //Žinios,1992,Nr.6-145.10. Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas. – V., 2000-10-10Nr.Vin-1996.11. Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas. – V., 2000-05-09 Nr.Vm-1666.12. Lietuvos Respublikos Valstybės sienų apsaugos įstatymas. – V., 1994 06 28 Nr. 1-513.13. Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienų ir teritorijos sanitarinės ir medicininės-karantininės apsaugos tvarkos patvirtinimo (LR Vyriausybės 1999 01 01 nutarimas Nr.1332) // Valstybės žinios, 1999, Nr. 104-2988;H.Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymas (LR Aukščiausiosios Tarybos 1991 m.gruodžio 17 d. įstatymas Nr.I-2110) // Žinios, 1992, Nr.2-15.15. Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo 3,4,6,7,8,15,16,17,20 straipsnių pakeitimoir papildymo l’ ir 16′ straipsniais įstatymas (1999 10 07 Nr.VIII-1350) // Valstybėsžinios,1999,Nr.90-2639.16. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos nuostatai (LRfinansų ministro 1998 07 10 įsakymu Nr. 171) // Valstybės žinios, 1998, Nr. 64-1861.