Ekologiniai lesalai - Mokslai.lt

Sutrumpinimai

Apykaitos energijos (N-koreg.) – apykaitos energija, koreguota pagal azotą MJ – megadžiauliaiSM – sausosios medžiagosMet – metioninasCis – cistinasLiz – lizinasTre – treoninasTri – triptofanasArg – argininasIle – izoliaucinasLeu – leucinasVal – valinasHis – histidinasFen – fenilalaninasTir – tirozinasGli – glicinasSer – serinasPro – prolinasAla – alaninasAsp – asparagino rūgštisGlu – gliutamino rūgštis

Ekologiniuose ūkiuose auginami paukščiai turi būti pritaikyti auginti alternatyviose laikymo sistemose (ant gilaus kraiko, voljerinė sistema ir paminėtų sistemų derinimas su paukščių išėjimu į lauko aikšteles). Šiuose ūkiuose paukščių auginimas narveliuose yra griežtai draudžiamas. Vištos, skirtos auginimui ekologiniuose ūkiuose dažniausiai yra didesnės masės. Jos turi pasižymėti mažesniu polinkiu į kanibalizmą, noriai dėti kiaušinius į lizdus, tolygiai pasiskirstyti po paukštidę ir pasivaikščiojimo aikšteles, turi būti gerai apsiplunksnavusios. Todėl tie vištų linijų deriniai, kurie buvo auginami narveliuose, nepritaikyti auginimui alternatyviose paukščių laikymo sistemose. Į Lietuvą įvežti Dominant vištų linijų deriniai (raibos ir juodos) pritaikytos auginimui ekologiniuose ūkiuose. Šių vištų produktyvumas yra pateikiamas I – oje lentelėje.

1 lentelė. Dominant juodos D 109 linijų derinio produktyvumo rodikliaiVištaičių auginimo periodas (iki 18 savaičių)Gyvybingumas 95 – 97 1 vištaitės svoris 18 savaičių 1,5 kgLesalo sunaudojimas tenkantis 1 vištaitei 6,2 kgKiaušinių dėjimo periodas (iki 78 savaičių) Gyvybingumas 93 – 96 Amžius, kai dėslumas 50  23 savaitės Maksimalus dėslumas 91 Dėslumas pradinei vištai 298 kiaušiniųDėslumas vidutinei vištai 306 kiaušiniųVidutinis kiaušinio svoris 62,5 gKiaušinių masė vidutinei vištai 19,1 kgLesalo sunaudojimas 1 vištai per dieną 122 gBendras lesalo sunaudojimas tenkantis 1 vištai 45 kgLesalo sunaudojimas tenkantis 1 kiaušiniui 161 gLesalo sunaudojimas 1 kg kiaušinių masės pagaminti 2,60 kgGyvas svoris, 78 savaičių 2,10 kgKiaušinio lukšto spalva Rudas Temperamentas Ramus Rūšiuojama pagal lytį ir apsiplunksnavimo greitį

Šios vištos pasižymi lėtesniu lytiniu brendimu, mažesniu dėslumu, palyginus su vištomis pritaikytomis laikyti narvelinėse baterijose.

Be šio paminėto linijų derinio, gali būti naudojami ir kiti linijų deriniai kaip Lohman Brown, Lohman Tradition, Lohman LSL, Lohman Silver, Shaver 577, Shaver 566 ir kiti panašaus produktyvumo ir temperamento vištų linijų deriniai. Broilerių auginimui tinka tik lėtai augantys paukščiai. Tai gali būti Sasso, Kabir Chicks arba Label Rouge linijų derinių paukščiai. Šie paukščiai pasižymi lėtesniu augimu, didesnėmis lesalų sąnaudomis produkcijos vienetui gauti, tačiau galbūt geresne paukštienos kokybe. Pagal ES direktyvą 1840/1999 mėsiniai paukščiai turi būti auginami ne trumpiau kaip 81 dieną. Tokius reikalavimus atitinka jau minėtas Label Rouge linijų derinys.

2 lentelė. Broilerių “Label” produktyvumo charakteristika Viščiukų amžius, dienomis Viščiukų svoris, g Lesalų sąnaudos 1kg priesvorio gauti, kg7 85 0,814 170 1,1621 290 1,4028 440 1,6035 615 1,7842 810 1,9449 1025 2,0756 1250 2,2163 1470 2,3870 1675 2,5877 1860 2,7984 2025 3,03

Auginant paukščius ekologiniuose ūkiuose reikalinga prisilaikyti jiems skirtų laikymo sąlygų.Negalima paukščių laikyti narveliuose, jie privalo turėti galimybę laisvai išeiti į lauką.Vandens paukščiai privalo turėti visuomet priėjimą prie tekančio vandens, tvenkinio arba ežero, jei tai leidžia klimatinės sąlygos.

Paukštidės privalo atitikti sekančius minimalius reikalavimus:

– paukštidės grindų ploto mažų mažiausiai trečdalis turi būti sudarytas iš tvirtų konstrukcijų, t. y. negali būti sudaryta iš lystvelinių arba grotelinių konstrukcijų ir jos privalo būti padengtos kraikine medžiaga: šiaudais, medžio drožlėmis, smėliu arba durpėmis;– dedeklių paukštidėse turi būti įrengta išmatų duobė, kuri užimtų pakankamai didelę dedeklėms skirto vištidės ploto dalį;– joms turi būti padarytos laktos, kurios būtų pritaikytos atsižvelgiant į vištų grupių dydį ir skaičių;– jose turi būti įrengtos landos, atsižvelgiant į paukščių dydį; šių landų bendras ilgis turi būti ne mažesnis nei 4 m kas 100 m2 paukščiams skirto pastato ploto; – kiekvienoje paukštidėje turi būti laikoma ne daugiau kaip:4 800 vištų,3 000 dedeklių ,5 200 perlinių vištų,4 000 moteriškos lyties muskusinių arba Pekino ančių arba 3 200 vyriškos lyties muskusinių arba Pekino ančių arba kitų ančių rūšių,2 500 kaplūnų, žąsų arba kalakučių.– Viename gamybiniame vienete, auginant paukščius mėsai, vienas bendras naudingas paukštidės plotas maksimaliai gali sudaryti 1600 m2.Dedeklėms, papildomai šalia natūralios šviesos gali būti naudojamas dirbtinis apšvietimas, kad būtų užtikrinta daugiausiai 16 valandų apšvietimo trukmė kasdien, tuo tarpu privaloma laikytis mažiausiai aštuonių valandų nepertraukiamos nakties ramybės be dirbtinio apšvietimo. Naminiai paukščiai turi turėti nuolatinį išėjimą į aptvarus, jei tai leidžia klimatinės sąlygos, ir kiek tai įmanoma, ši galimybė turi būti suteikta bent trečdalį jų auginimo laiko. Šie aptvarai didžiąja dalimi turi būti apaugę augalija ir su apsauginiais įrenginiais. Vištos turi turėti netrukdomą priėjimą prie girdyklų ir lesyklų, kurių turi būti pakankamas kiekis.Komplektuojant naują paukščių pulką, paukštides būtina išvalyti. Šiame laikotarpyje reikia išvalyti ir dezinfekuoti paukštides bei įrengimus. Dezinfekcijai galima naudoti tiktai medžiagas, leistinas naudoti ekologiniuose ūkiuose. Be to, po kiekvieno pulko išauginimo nustatomas ramybės laikas, skirtas paukštidės higieniniam stoviui gerinti.

Paukščių ankstyviausias skerdimo amžius turi sudaryti nemažiau kaip:broileriams 81 dieną,kastruotiems penimiems gaidžiams – 150 dienų,antims (patelės) – 49 dienosantims (patinėliai) – 70 dienų,Mulardo antims – 92 dienas,Perlinėms vištoms – 94 dienas,kalakutams ir žąsims (skirtos kepimui) – 140 dienų.

8. Pieno produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai :nugriebto pieno milteliai, pasukų milteliai, išrūgų milteliai, becukriai išrūgų milteliai, išrūgų baltymų milteliai (fizikiniu būdu ekstrahuoti), pieno kazeino milteliai, laktozės milteliai. 9. Žuvys, kiti jūros gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai:žuvų miltai, žuvų taukai, nevalyti menkės kepenų taukai, fermentiniu būdu gauti tirpūs arba netirpūs autolizatai, hidrolizatai ir proteolizatai.10. Mineralai. Šitai grupei priklauso tokie produktai :natris: nevalyta jūros druska, stambi gyvulinė druska, natrio sulfatas, natrio karbonatas, natrio bikarbonatas, natrio chloridas; kalcis: kalkingieji jūros dumbliai, vandens gyvūnų kriauklės, kalcio karbonatas, kalcio laktatas, kalcio gliukonatas; fosforas: nufluorintas dikalcio fosfatas, nufluorintas monokalcio fosfatas; magnis: bevandenis magnis, magnio sulfatas, magnio chloridas, magnio karbonatas; siera: natrio sulfatas. 11. Mikroelementai. Šita grupė apima šiuos produktus :Geležis: geležies (II) karbonatas, geležies (II) sulfatas, monohidratas, geležies (III) oksidas.Jodas: kalcio jodidas, anhidridas, kalcio jodidas, heksahidratas, kalcio jodidas.Kobaltas: kobalto (II) sulfatas, monohidratas ir /arba heptahidratas, kobalto (II) karbonatas, monohidratas.Varis: vario oksidas, vario (II) karbonatas, monohidratas, vario (II) sulfatas, pentahidratas.Manganas: mangano (II) karbonatas, mangano oksidas, mangano (II) sulfatas, mono ir/ arba tetrahidratas.Cinkas: cinko karbonatas, cinko oksidas, cinko sulfatas, mono ir / arba heptahidratas.Molibdenas : amonio molibdatas, natriomolibdatas.Selenas: natrio selenas, natrio selenitas.12. Vitaminai, provitaminai ir kitos tiksliai chemiškai aprašytos medžiagos, pasižyminčios panašiu veikimu. Šitai grupei priklauso medžiagos, leistos naudoti pagal ES direktyvą 70/524/ES. Sudarant receptūras, pirmenybė teikiama pašarinėse žaliavose esantiems natūraliems vitaminams. 13. Fermentai. Šitai grupei priklauso fermentai, leidžiami naudoti pagal 70/524/ES direktyvos reikalavimus.14. Mikroorganizmai. Šitai grupei priklauso mikroorganizmai, leidžiami naudoti pagal 70/524/ES direktyvos reikalavimus.15. Rišamosios, birumą ir tankumą gerinančios medžiagos. Šitai grupei priklauso tokios medžiagos:koloidinis silicio oksidas, silicio dioksidas, bentonitas, kaolinitas, vermikulitas, perlitas.

Kol nėra sudaryta javų, išaugintų ekologiniuose ūkiuose maistingumo lentelių, galima naudotis įprastinių žaliavų maistingumo lentelėmis. Žinant pašarinių žaliavų drėgnį bei baltymingumą, pagal atitinkamas formules galima paskaičiuoti amino rūgščių koncentraciją. Tai padeda optimaliau sudaryti ekologinių lesalų receptūras paukščiams. (Aminorūgščių sutrumpinimai pateikti 3 puslapyje)

3 lentelė. Paukščių lesalų komponentų maistingumas, %

Pašarinės žaliavos Sausų medžiagų Žalių pelenų Baltymin-gumo Žalių riebalų Žalios ląstelienos Krakmolo Cukraus Apykaitos energijos(N-koreg.) Mineralinės medžiagos Ca P Na MJ Javų grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai:Avižos, grūdai Avena sativa 88,00 2,90 10,80 4,50 9,90 39,30 1,40 10,17 0,10 0,33 0,02Avižų dribsniai 91,00 1,90 12,60 6,50 2,00 57,20 1,60 14,68 0,08 0,40 0,01Avižų pamiltės 90,80 5,90 7,30 3,20 23,40 6,20 2,10 7,02 1,20 0,15 0,01Avižų lukštai ir sėlenos 91,00 5,30 6,80 3,00 23,00 15,00 1,00 0,71 0,08 0,20 0,02Kukurūzai, grūdai Zea mays 88,00 1,40 9,30 4,00 2,20 61,10 1,60 13,65 0,04 0,28 0,02Kukurūzų gemalų išspaudos 89,00 3,80 11,70 1,50 7,20 38,80 4,90 10,15 0,06 0,62 0,03Kukurūzų glitimas 90,00 1,80 63,40 4,50 1,10 13,10 7,00 13,99 0,06 0,49 0,04Kukurūzų sėlenos 89,00 1,90 11,10 4,60 11,40   8,17 0,08 0,46 0,01Išdžiovinti kukurūzų žlaugtai 90,00 4,60 25,10 6,60 9,00 6,80 2,30 8,96 1,01 0,76 0,21Kviečiai (minkšti), grūdai Triticum aestivum 88,00 2,00 13,10 2,20 2,60 58,20 3,20 12,54 0,05 0,34 0,01Kviečiai (kieti), grūdai Triticum durum 88,00 1,60 12,10 1,70 2,50 59,40 2,80 12,73 0,05 0,34 0,01Kvietinis pašaras 88,00 3,70 16,70 4,40 4,50 33,00 5,70 11,52 0,10 0,76 0,03Kvietinės pamiltės 88,00 3,34 16,98 4,48 2,90 45,67 4,40 12,50 0,08 0,65 0,01Kvietinės sėlenos 88,00 5,70 14,00 3,70 11,70 13,70 5,70 6,99 0,14 1,06 0,04Kviečių gemalai 90,00 4,40 26,30 8,40 3,90 22,80 12,10 12,35 0,06 0,87 0,02Kviečių glitimas 91,00 1,00 76,60 1,50 0,40 7,00 3,00 13,27 0,09 0,23 −Kvietrugiai, grūdai Triticale hexaploide 88,00 22,00 12,80 1,50 2,60 58,60 3,50 12,60 0,04 0,38 0,01Miežiai, grūdai Hordeum vulgare 88,00 2,40 10,50 2,00 4,60 52,90 2,20 11,39 0,06 0,35 0,02išlukštenti 88,00 1,50 11,00 2,00 1,50 58,10 6,90 13,18 0,05 0,29 0,01

4 lentelė Lesalų komponentų aminorūgščių kiekiai, %

Pašarinės žaliavos Met Cis Met+cis Liz Tre Tri Arg Ile Leu Val His Fen Tir Gli Ser Pro Ala Asp GluJavų grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai:Avižos, grūdai Avena sativa 0,17 0,30 0,47 0,41 0,35 0,13 0,65 0,36 0,73 0,51 0,22 0,49 − 0,50 0,48 0,53 0,47 0,82 1,93Avižiniai dribsniai 0,24 0,39 0,63 0,50 0,53 0,19 0,87 0,61 1,13 0,81 0,30 0,78 − 0,85 0,71 0,84 0,79 1,29 3,08Avižų pamiltės 0,07 0,12 0,19 0,16 0,16 0,06 0,30 0,18 0,32 0,25 0,10 0,22 0,16 0,22 0,24 0,25 0,21 0,34 0,88Avižų lukštai ir sėlenos 0,09 0,06 0,15 0,17 0,17 0,09 0,17 0,17 0,28 0,20 0,09 0,17 − 0,14 0,23 0,12 0,27 0,52 1,01Kukurūzai, grūdai Zea mays 0,18 0,18 0,36 0,24 0,29 0,07 0,38 0,27 0,94 0,38 0,22 0,37 0,27 0,31 0,38 0,69 0,58 0,55 1,44Kukurūzų gemalų išspaudos 0,35 0,36 0,71 0,90 0,78 0,27 1,48 0,73 1,50 1,23 0,60 0,78 0,65 1,31 0,93 1,28 1,37 1,78 3,03Kukurūzų glitimas 1,45 1,09 2,54 0,98 2,04 0,33 1,88 2,41 9,87 2,75 1,20 3,77 3,45 1,67 3,16 5,47 5,28 3,71 13,04Išdžiovinti kukurūzų žlaugtai 0,50 0,29 0,79 0,70 0,93 0,17 0,96 1,39 2,23 1,50 0,64 1,51 0,70 0,51 1,30 2,91 1,75 1,90 6,00Kviečiai (minkšti), grūdai Triticum aestivum 0,18 0,28 0,46 0,37 0,38 0,15 0,59 0,47 0,87 0,57 0,29 0,61 0,38 0,59 0,58 1,07 0,36 0,51 3,14Kviečiai (kieti), grūdai Triticum durum 0,19 0,27 0,46 0,33 0,33 0,13 0,57 0,44 0,79 0,55 0,25 0,55 0,35 0,49 0,57 1,22 0,41 0,60 3,64Kvietinis pašaras 0,25 0,34 0,59 0,63 0,52 0,23 1,05 0,49 0,96 0,74 0,42 0,62 0,48 0,80 0,68 1,00 0,74 1,11 3,04Kvietinės pamiltės 0,27 0,38 0,65 0,57 0,54 0,21 0,89 0,61 1,10 0,78 0,38 0,70 − − − − − − −Kvietinės sėlenos 0,24 0,34 0,57 0,64 0,51 0,24 1,08 0,50 0,97 0,73 0,43 0,63 − 0,82 0,67 0,98 0,75 1,11 2,93Kviečių gemalai 0,48 0,45 0,93 1,65 1,05 − 2,09 0,90 1,76 1,33 0,70 1,00 − 1,48 1,14 1,37 1,60 2,25 4,03Kviečių glitimas 1,16 1,62 2,78 1,25 1,89 0,68 2,60 2,66 5,20 2,90 1,55 3,83 2,57 2,51 3,57 9,39 1,95 2,51 24,61Kvietrugiai, grūdai Triticale hexaploide 0,19 0,27 0,46 0,38 0,36 0,12 0,58 0,39 0,75 0,52 0,27 0,53 0,31 0,48 0,52 1,06 0,46 0,70 2,82Miežiai, grūdai Hordeum vulgare 0,19 0,25 0,43 0,39 0,38 0,14 0,55 0,38 0,75 0,55 0,25 0,57 0,35 0,45 0,47 1,17 0,45 0,66 2,59išlukštenti 0,12 0,18 0,30 0,30 0,28 0,13 0,31 0,31 0,58 0,41 0,18 0,40 0,11 0,31 0,49 1,00 0,40 0,47 2,04

3 lentelės tęsinys. Paukščių lesalų komponentų maistingumas, %

Pašarinės žaliavos Sausų medžia-gų Žalių pelenų Baltymin-gumo Žalių riebalų Žalios ląstelienos Krakmolo Cukraus Apykaitos energijos(N-koreg.) Mineralinės medžiagos Ca P Na MJ Ryžiai, grūdai Oryza sativa 88,00 5,70 8,10 2,00 9,50 57,20 5,10 10,73 0,05 0,24 0,03geltonos 90,00 10,30 13,20 16,20 9,30 21,60 4,00 10,50 0,08 0,50 0,03Rugiai, grūdai Secale cereale 88,00 1,90 9,90 1,50 2,40 56,80 5,50 11,25 0,04 0,33 0,01Sorgas, grūdai Sorghum bicolor 88,00 1,80 9,80 2,90 2,30 66,50 1,50 13,13 0,04 0,31 0,04Aliejingosios sėklos, aliejingieji vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktaiMedvilnės sėklų išspaudos išlukštentų Gossypium spp 90,00 6,10 44,60 1,70 8,60 − 5,20 9,79 0,22 0,79 0,09Palmių branduolių išspaudos Elaeis spp 89,00 3,80 16,60 1,80 17,70 − 3,00 4,84 0,25 0,64 0,01Rapsų išspaudosBrassica napus 89,00 7,00 36,10 2,40 11,40 − 7,30 8,30 0,66 1,08 0,01Rapsų rupiniai 90,00 7,10 36,00 3,90 10,90 − 7,40 8,69 0,67 1,02 0,01Saulėgrąžos, sėklos Carthamus tinctorius 88,00 2,90 16,80 31,50 21,40 −  14,34 0,20 0,40 0,02Saulėgrąžų sėklų išspaudos, Helianthus sppišlukštentų 91,00 7,30 41,50 1,50 11,60 − 9,30 9,11 0,39 0,93 0,02nelukštentų 91,00 5,52 20,97 5,52 32,11 − − 4,86 0,57 0,39 0,24

4 lentelės tęsinys. Lesalų komponentų aminorūgščių kiekiai, %

Pašarinės žaliavos Met Cis Met+cis Liz Tre Tri Arg Ile Leu Val His Fen Tir Gli Ser Pro Ala Asp GluRyžiai, grūdai Oryza sativa 0,20 0,18 0,38 0,28 0,27 0,10 0,62 0,31 0,64 0,45 0,19 0,41 − 0,36 0,39 0,37 0,45 0,69 1,34Rugiai,grūdai Secale cereale 0,15 0,21 0,36 0,35 0,31 0,10 0,47 0,30 0,57 0,43 0,22 0,42 0,22 0,41 0,40 0,85 0,39 0,66 2,08Sorgas, grūdai Sorghum bicolor 0,17 0,18 0,35 0,22 0,32 0,11 0,38 0,38 1,23 0,48 0,22 0,50 − 0,32 0,44 0,75 0,86 0,67 1,89Aliejingosios sėklos, aliejingieji vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktaiMedvilnės sėklų išspaudos, Gossypium spp išlukštentų 0,58 0,73 1,31 1,60 1,34 0,53 4,18 1,45 2,32 1,90 1,07 2,18 0,94 1,91 1,71 1,66 1,79 4,07 8,91Palmių branduolių išspaudos Elaeis spp 0,32 0,22 0,54 0,61 0,57 0,17 2,37 0,66 1,00 0,88 0,32 0,66 0,39 0,84 0,91 0,65 0,67 1,63 3,74Rapsų išspaudos Brassica napus 0,68 0,30 0,98 1,67 1,53 0,48 1,99 1,41 2,41 1,81 0,90 1,42 0,85 1,88 1,45 2,35 1,79 2,68 6,92Rapsų rupiniai 0,71 0,30 1,01 1,98 1,56 0,43 2,06 1,35 2,50 1,79 0,99 1,41 0,79 1,79 1,57 2,63 1,60 2,55 7,10Saulėgrąžos, sėklos Carthamus tinctorius 0,24 0,23 0,47 0,45 0,47 0,23 − 0,57 0,89 0,82 − 0,63 0,45 − − − − − −Saulėgrąžų sėklų išspaudos Helianthus spp išlukštentų

0,79

0,64

1,43

1,49

1,61

0,56

3,20

2,01

2,76

2,27

1,09

1,76

0,94

2,35

1,88

1,97

1,93

3,98

8,69nelukštentų 0,33 0,81 1,20 0,58 0,62 0,25 1,65 0,82 1,17 1,05 0,42 1,11 1,11 − − − − − −

3 lentelės tęsinys. Paukščių lesalų komponentų maistingumas, %

Pašarinės žaliavos Sausų medžiagų Žalių pelenų Baltymin-gumo Žalių riebalų Žalios ląstelienos Krakmolo Cukraus Apykaitos energijos (N-koreg.) Mineralinės medžiagos Ca P Na MJ Sezamo sėklų išspaudos Sesamum spp. 91,00 10,00 42,40 1,70 6,60 − 2,10 8,33 1,98 1,14 0,02Sėmenys Linum usitatissimmum L. 88,00 4,30 21,80 32,10 6,30 − 3,20 17,61 0,27 0,52 0,08Sėmenų išspaudos 89,00 5,80 34,10 2,30 9,10 − 4,80 8,39 0,40 0,82 0,1Sojos pupelės, sėklos kaitintos garais Glycine max 88,00 4,60 35,50 17,60 5,20 4,07 6,70 13,58 0,28 0,57 0,04Sojos pupelių sėklų išspaudos neišlukštentos, kaitintos garais 88,00 5,80 45,10 1,20 5,70 6,40 9,20 9,89 0,30 0,64 0,02Sojos pupelių sėklų rupiniai, 44 % baltymų 88,30 5,90 45,23 1,32 5,90 4,26 9,41 9,72 0,27 0,62 0,0248 % baltymų 87,20 5,90 46,90 2,30 5,60 − 10,50 9,16 0,39 0,63 0,0150 % baltymų 88,90 5,80 49,54 0,88 3,26 6,53 10,38 10,32 0,28 0,67 0,03Ankštinių augalų sėklos, jų produktai ir šalutiniai produktaiLęšiai, sėklos Lens spp 88,00 2,70 25,30 0,60 3,80 38,90 3,50 11,41 0,06 0,32 0,03Lubinai geltonieji saldūs, sėklos Lupinus luteus 88,00 4,40 38,60 4,70 14,60 3,80 4,40 8,42 0,10 0,70 0,04Pašarinės pupos, sėklos Vicia faba var. minor 88,00 3,40 26,30 1,40 7,90 36,10 3,50 10,75 0,12 0,51 0,02Žirniai, sėklos Pisum sativum ssp arvense 88,00 3,20 22,70 1,30 5,90 41,80 5,80 10,90 0,09 0,43 0,02Vikiai, sėklos Vicia sativa 88,00 6,20 25,60 1,40 5,60 28,70 3,60 10,64 0,11 0,31 0,001Gumbavaisiai, šakniavaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktaiBulvių krakmolas Solanum tuberosum 83,00 0,40 0,20 − 0,40 81,70 − 8,87 − − −

4 lentelės tęsinys. Lesalų komponentų aminorūgščių kiekiai, %

Pašarinės žaliavos Met Cis Met+cis Liz Tre Tri Arg Ile Leu Val His Fen Tir Gli Ser Pro Ala Asp GluSezamo sėklų išspaudos Sesamum spp. 1,11 1,06 2,17 1,11 1,56 0,78 5,04 1,65 2,78 2,03 0,98 2,01 1,67 2,24 2,04 1,51 2,04 3,71 9,14Sėmenys Linum usitatissimmum L 0,56 0,55 1,11 1,17 1,14 0,45 2,84 1,27 1,80 1,56 0,71 1,41 – 1,78 1,40 1,21 1,39 2,89 5,79Sėmenų išspaudos 0,60 0,57 1,17 1,17 1,29 0,50 3,07 1,47 1,97 1,77 0,65 1,51 0,91 1,84 1,68 1,27 1,48 2,92 6,20Sojos pupelės, sėklos kaitintos garais Glycine max 0,49 0,56 1,06 2,18 1,41 0,48 2,62 1,61 2,72 1,72 0,95 1,80 1,34 1,53 1,82 1,80 1,55 4,12 6,43Sojos pupelių sėklų išspaudos neišlukštentos, kaitintos garais 0,61 0,57 1,18 2,49 1,80 0,63 2,68 2,24 3,13 2,30 1,08 2,19 1,49 1,89 2,41 2,37 1,89 5,26 8,42Sojos pupelių sėklų rupiniai, 44 % baltymų 0,66 0,69 1,35 2,91 1,83 0,59 3,12 2,12 3,48 2,17 1,17 2,18 1,52 2,01 2,53 2,31 2,10 5,22 8,7048 % baltymų 0,63 0,74 1,37 2,91 1,79 0,62 3,44 2,30 3,50 2,35 1,14 2,49 1,74 1,97 2,39 2,49 2,11 6,10 9,6150 % baltymų 0,59 0,75 1,34 2,89 1,84 0,67 3,53 2,22 3,58 2,30 1,18 2,33 1,63 1,95 2,45 2,36 1,99 5,57 8,16Ankštinių augalų sėklos, jų produktai ir šalutiniai produktaiLęšiai, sėklos Lens spp. 0,19 0,23 0,41 1,35 0,79 0,17 1,64 0,83 1,55 0,95 − − − 0,86 1,09 0,81 0,92 2,77 3,19Lubinai geltonieji saldūs, sėklos Lupinus luteus 0,20 0,46 0,66 1,50 1,09 0,26 3,45 1,28 2,19 1,22 0,84 1,25 − 1,30 1,54 1,29 1,06 3,18 6,67Pašarinės pupos, sėklos Vicia faba var. minor 0,18 0,33 0,51 1,61 0,89 0,23 2,26 1,03 1,86 1,15 0,66 1,08 − 1,07 1,19 1,02 1,03 2,73 4,00Žirniai, sėklos Pisum sativum ssp arvense 0,20 0,31 0,50 1,48 0,77 0,19 1,75 0,84 1,46 0,96 0,50 0,98 0,68 0,89 0,96 0,82 0,88 2,36 3,37Vikiai, sėklos Vicia sativa 0,50 0,20 0,70 1,96 0,93 0,47 2,28 1,11 2,07 1,23 0,70 1,14 0,65 1,10 1,27 1,10 1,02 3,02 5,77

3 lentelės tęsinys. Paukščių lesalų komponentų maistingumas, %

Pašarinės žaliavos Sausų medžiagų Žalių pelenų Baltymin-gumo Žalių riebalų Žalios ląstelienos Krakmolo Cukraus Apykaitos energijos(N-koreg.) Mineralinės medžiagos Ca P Na MJ Cukrinių runkelių cukrus Beta vulgaris saccharifera 99,90 − − − − − 99,70 17,27 − − −Cukrinių runkelių melasa 77,00 7,90 2,90 0,10 0,30 − 48,30 10,86 0,32 0,02 0,58Manioko miltai/manioko drožlės Manohot esculentia 88,00 3,20 2,20 0,50 2,80 66,50 2,60 13,03 0,13 0,09 0,03Pašarinės žolės ir stambieji pašaraiLiucernos miltai Medicago sativa 90,00 10,90 18,00 2,70 23,40 − 3,80 5,27 1,55 0,28 0,06Žolės miltai (ar granulės)Poaceae 90,00 10,20 16,60 3,70 20,60 − 7,70 0,50 0,80 0,33 0,07Pieno produktaiPieno kazeino milteliai Bos taurus 91,00 3,20 82,10 1,00 − − − 14,47 0,15 0,61 0,02Nugriebto pieno milteliai Bos taurus 96,00 7,90 35,00 0,40 − − 46,10 11,73 1,30 1,01 0,52Pieno cukrus Bos taurus 96,50 0,40 0,20 − − − 95,70 7,58 − − −

4 lentelės tęsinys. Lesalų komponentų aminorūgščių kiekiai, %

Pašarinės žaliavos Met Cis Met+cis Liz Tre Tri Arg Ile Leu Val His Fen Tir Gli Ser Pro Ala Asp GluManioko miltai Manohot esculentia 0,05 0,06 0,11 0,14 0,08 0,04 0,32 0,11 0,14 0,12 0,08 0,08 0,05 0,08 0,12 0,10 0,10 0,22 0,52Pašarinės žolės ir stambieji pašaraiLiucernos miltai Medicago sativa 0,27 0,29 0,56 0,85 0,71 0,34 0,77 0,81 1,28 0,88 0,33 0,80 0,54 0,84 0,71 0,69 0,83 1,60 1,50Žolės miltai (ar granulės) Poaceae 0,25 0,15 0,40 0,74 0,69 0,32 0,78 0,69 1,26 0,89 0,34 0,83 0,59 0,85 0,69 0,95 1,00 1,79 1,81Pieno produktaiPieno kazeino milteliai Bos taurus 2,60 0,37 2,97 7,10 3,74 1,10 3,24 4,64 8,38 5,77 2,69 4,56 5,02 1,73 5,01 9,56 2,75 6,38 19,3Nugriebto pieno milteliai Bos taurus 0,90 0,22 1,12 2,72 1,56 0,54 1,29 2,18 3,43 2,22 0,96 1,67 1,52 0,81 1,77 3,00 1,17 2,75 7,27

3 lentelės tęsinys. Paukščių lesalų komponentų maistingumas, %Pašarinės žaliavos Sausų medžia-gų Žalių pelenų Baltymin-gumo Žalių riebalų Žalios ląstelienos Krakmolo Cukraus Apykaitos energijos(N-koreg.) Mineralinės medžiagos Ca P Na MJ Žuvys, kiti jūros gyvūnai, augalai, jų produktai ir šalutiniai produktaiJūros dumblių miltai 93,60 10,10 45,90 4,70 9,50 −  3,91 1,88 0,18 1,01Žuvų miltai: Chondrichtyes, Osteichtyes> 70 % proteinų, > 8 % riebalų 90,00 14,70 64,40 9,40 0,40 − − 13,6 3,48 2,31 1,28>70 % proteinų, 3-8 % riebalų 91,00 16,10 65,60 5,10 0,70 − − 12,37 4,14 2,60 0,9165-70 % proteinų, > 8 % riebalų 91,00 16,90 61,90 9,90 0,90 − − 13,36 4,96 2,64 1,5565-70 % proteinų, 3-8 % riebalų 90,00 19,40 60,70 6,10 0,90 − − 11,9 5,18 2,89 1,2160-65 % proteinų, > 8 % riebalų 91,00 20,40 57,40 9,40 1,50 − − 12,48 6,41 3,12 1,0260-65 % proteinų, 3-8 % riebalų 92,00 22,10 58,00 6,20 1,30 − − 11,72 7,13 2,93 0,7155-60 % proteinų, > 8 % riebalų 90,00 21,60 52,10 9,90 1,20 − − 10,69 5,20 2,90 0,7750-55 % proteinų, 3-8 % riebalų 90,00 30,40 47,30 4,80 3,70 − − 9,68 7,01 3,54 1,25

4 lentelės tęsinys. Lesalų komponentų aminorūgščių kiekiai, %

Pašarinės žaliavos Met Cis Met+cis Liz Tre Tri Arg Ile Leu Val His Fen Tir Gli Ser Pro Ala Asp GluŽuvys, kiti jūros gyvūnai, augalai, jų produktai ir šalutiniai produktaiJūros dumblių miltai 1,33 0,55 1,88 2,70 2,80 0,93 3,98 3,32 5,22 3,82 0,97 2,64 − 2,92 2,84 2,12 4,55 5,61 7,97Žuvų miltai: Chondrichtyes, Osteichtyes> 70 % proteinų, > 8 % riebalų 1,86 0,63 2,49 5,05 2,82 0,72 3,91 2,80 4,92 3,36 1,66 2,61 2,09 4,48 2,72 3,00 4,33 6,27 8,86> 70 % proteinų, 3-8 % riebalų 2,28 0,74 3,02 5,45 2,86 0,69 4,19 3,46 5,45 4,10 1,62 2,94 1,68 5,27 2,35 3,03 4,32 5,06 9,2065-70 % proteinų, > 8 % riebalų 1,85 0,74 2,59 5,50 2,87 0,63 3,81 2,89 4,93 3,23 1,49 2,67 2,27 4,81 2,70 3,26 4,34 6,02 8,9565-70 % proteinų, 3-8 % riebalų 2,33 0,65 2,98 4,93 3,53 0,69 4,07 3,53 5,20 3,72 1,57 2,43 2,05 4,58 2,98 3,28 4,39 6,69 9,0760-65 % proteinų, > 8 % riebalų 1,90 0,54 2,44 5,39 2,78 0,74 3,80 2,58 4,54 3,10 1,53 2,42 1,96 3,77 2,93 2,82 4,01 5,43 8,4360-65 % proteinų, 3-8 % riebalų 1,63 0,55 2,18 5,17 2,48 0,64 3,43 2,46 4,31 2,95 1,46 2,29 1,83 3,93 2,38 2,63 3,81 5,51 7,77

55-60 % proteinų, > 8 % riebalų 1,67 0,55 2,22 4,62 2,72 0,66 3,61 2,61 4,64 3,06 1,56 2,66 1,84 4,16 2,65 3,80 3,85 5,56 7,8955-60 % proteinų, > 8 % riebalų 1,67 0,55 2,22 4,62 2,72 0,66 3,61 2,61 4,64 3,06 1,56 2,66 1,84 4,16 2,65 3,80 3,85 5,56 7,8950-55 % proteinų, 3-8 % riebalų 1,26 0,47 1,83 3,29 1,57 0,40 4,55 − − 3,66 1,57 3,24 − − − − − − −

3 lentelės tęsinys. Paukščių lesalų komponentų maistingumas, %

Pašarinės žaliavos Sausų medžia-gų Žalių pelenų Baltymin-gumo Žalių riebalų Žalios ląstelienos Krakmolo Cukraus Apykaitos energijos N-koreg. Mineralinės medžiagos Ca P Na MJ MineralaiGyvulinė druska 99,90 99,80 − − − − − − 0,25 − 36,44Dikalcio fosfatas 99,90 99,80 − − − − − − 23,23 17,24 −bevandenis 99,90 99,80 − − − − − −  21,48 −Kalcio karbonatas 99,90 − − − − − − − 39,04 0,01 −Mono-dikalcio fosfatas 99,90 − − − − − − − 18,59 21,15 −Monokalcio fosfatas 99,90 − − − − − − − 15,88 22,64 −Natrio bikarbonatas 95,00 95,00 − − − − − − − − 27,00Pašarinis kalkakmenis 95,00 95,00 − − − − − − 33,00 − −

Paukščių kilmėPasirenkant veisles arba linijas reikia atsižvelgti į paukščių gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, į jų gyvybingumą bei jų atsparumą ligoms. Be to, reikia taip pasirinkti veisles ar linijas, kad būtų išvengta tam tikroms, intensyviniam laikymui naudojamoms veislėms arba linijoms tipinių ligų arba sveikatos problemų. Vietinėms veislėms ir linijoms reiktų teikti pirmenybę.Jeigu pradėjus sudaryti paukščių pulką, nėra galimybės įsigyti pakankamą paukščių skaičių iš ekologinės gamybos ūkių, galima įsigyti paukščių ne iš ekologinės gamybos ūkių ir perkelti juos į ekologinės gamybos ūkį, laikantis nurodytų sąlygų:– dedeklės, skirtos kiaušinių gamybai, turi būti ne vyresnės nei 15 savaičių amžiaus;– viščiukai broileriai, paimant juos iš peryklos, kuriame jie išsirito, turi būti jaunesni nei 3 dienų amžiaus;Kompetentinga kontrolės įstaiga arba instancija gali duoti leidimą atnaujinti paukščių pulką arba pakeisti jos sudėtį, esant žemiau nurodytiems atvejams, kai nėra galimybės įsigyti paukščių iš ekologinio ūkio:a) esant dideliam paukščių mirtingumui, kurį sukėlė ligos arba katastrofos;b) kai dedeklės, skirtos kiaušinių gamybai, yra ne vyresnės nei 18 savaičių amžiaus;c) kai mėsiniai paukščiai yra ne vyresni nei 3 dienų amžiaus.

Dėsliosioms vištoms gali būti rekomenduojamos tokios maistinių medžiagų normos.

5 lentelė. Lesalo maisto medžiagų rekomendacijosLesalo panaudojimo laikas

Lesalo kokybiniai rodikliai Pakaitinių vištaičių lesalas nuo 9 savaitės ir likus 14 dienų prieš prasidedant 5  dėjimo intensyvumui Lesalas 14 dienų prieš dėjimo pradžią Lesalas esant 5  dėjimo intensyvumui iki 28 amž. sav.Apykaitos energija MJ/kg 11,4 11,4 11,6Baltymingumas  14,5 17,5 18,0Metioninas  0,33 0,36 0,40Metioninas/cistinas  0,57 0,68 0,73Pasisavinimas Met/cis  0,47 0,56 0,60Lizinas  0,65 0,85 0,80Pasisavinamas lizinas  0,53 0,70 0,66Triptofanas  0,16 0,20 0,18Treoninas  0,50 0,60 0,59Kalcis  0,90 2,00 3,50Fosforas (bendras)  0,58 0,65 0,55Fosforas (pasisav.)  0,37 0,45 0,40Natris  0,16 0,16 0,15Chloras  0,16 0,16 0,15Linolio rūgštis  1,00 1,00 2,00

6 lentelė. Maistinių medžiagų rekomendacijos vištoms, esant skirtingam lesalo sunaudojimui 29 – 45 sav., kiaušinių masės gamyba 57,5 g/ per dieną (I fazė)

Maisto medžiagos Poreikis vištai per dieną (g) Lesalo kokybiniai rodikliai, esant sulesimui per dieną 105 g 110 g 115 g 120 gBaltymingumas 19,60 18,70  17,80  17,00  16,30 Metioninas 0,44 0,42  0,40  0,38  0,36 Metioninas/cistinas 0,80 0,76  0,73  0,70  0,67 Pasisavinamas Met/cis 0,66 0,63  0,60  0,57  0,55 Lizinas 0,87 0,83  0,79  0,76  0,73 Pasisavinamas lizinas 0,71 0,68  0,65  0,62  0,59 Triptofanas 0,21 0,20  0,19  0,18  0,18 Treoninas 0,64 0,61  0,58  0,56  0,53 Kalcis 4,10 3,90  3,75  3,60  3,45 Fosforas (bendras) 0,60 0,57  0,55  0,52  0,50 Fosforas (pasisav.) 0,40 0,40 0,38  0,36  0,35 Natris 0,17 0,16  0,15  0,15  0,14 Chloras 0,17 0,16  0,15  0,15  0,14 Linolio rūgštis 2,00 1,90  1,80  1,75  1,70 

7 lentelė. Maistinių medžiagų rekomendacijos vištoms, esant skirtingam lesalo sunaudojimui 46 – 65 sav., kiaušinių masės gamyba 55,5 g/ per dieną (II fazė)

Maisto medžiagos Poreikis vištai per dieną (g) Lesalo kokybiniai rodikliai, esant sulesimui per dieną 105 g 110 g 120 gBaltymingumas 18,40 17,50  16,70  16,00  15,50 Metioninas 0,38 0,36  0,35  0,33  0,32 Metioninas/cistinas 0,71 0,68  0,65  0,62  0,59 Pasisavinamas M/c 0,59 0,56  0,54  0,51  0,49 Lizinas 0,83 0,79  0,75  0,72  0,69 Pasisavinamas lizinas 0,68 0,65  0,62  0,59  0,57 Triptofanas 0,20 0,19  0,18  0,17  0,17 Treoninas 0,58 0,55  0,53  0,50  0,48 Kalcis 4,30 4,10  3,90  3,75  3,60 Fosforas (bendras) 0,54 0,51  0,49  0,47  0,45 Fosforas (pasisav.) 0,38 0,36 0,34  0,33  0,32 Natris 0,17 0,16  0,15  0,15  0,14 Chloras 0,17 0,16  0,15  0,15  0,14 

Vitaminų ir mikroelementų normos yra pateikiamos 8 lentelėse.

8 lentelė. Rekomenduojamos mikroelementų normos vištinių paukščių lesaluose Mikroelementas Geležis Varis Cinkas Manganas Jodas Selenas mg/kg SMViščiukai ir pakaitinės vištaitės 70 6 40 50 0,40 0,15Dėsliosios vištos 100 7 50 50 0,50 0,15

9 lentelė. Vitaminų normos vištiniams paukščiams1) A D3 E2) K3 B1 B2 B6 B12 Nia – cinas D – pantoteno rūgštis Folio rūgštis Biotinas C2) Choli-nas TV TV mg mg mg mg mg mg mg mg mg mg mg mgPakaitinėms vištaitėms 7000–10000 1500–2500 0–30 1–3 1,000–3,000 4–7 2,500–5,000 0,010–0,025 25–50 9–11 0,800–1,200 0,080–0,150 100–150 200–400Dėsliosioms vištoms 8000–12000 2000–3500 15–30 2–3 1,500–3,000 4–8 3,000–5,000 0,015–0,025 20–50 8–10 0,500–1,000 0,080–0,150 100–200 200–500 1) esant 88 % SM 2) esant stresinėms situacijoms.

Lėtai augantiems viščiukams broileriams Label Rouge rekomenduojamos tokios lesalo maistinių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų normos.

10 lentelė. Rekomenduojamas lesalas išauginti „Label“ veislės viščiukus broilerius Vienetai Startinis Augimo Pabaigos Papildymas 30% kviečiųPaukščio amžius dienos 0 – 28 28 – 63 63 – 84 63 – 84Lesalo kiekis / paukščiui per auginimo laikotarpį g 750 3,000 2,950 –Apykaitos energija (MJ / kg) 11,93 12,14 12,35 –Baltymingumas % 21,0 19,5 17,0 19,0Žali riebalai % 1,2 1,2 1 – 1,13 1 – 1,13Aminorūgštys Lizinas % 1,17 1,02 0,78 0,97Metioninas % 0,52 0,46 0,40 0,50Metioninas+cistinas % 0,88 0,80 0,68 0,78Treoninas % 0,77 0,68 0,51 0,59Argininas % 1,29 1,13 0,86 1,00Makroelementai Kalcis % 1,05 – 1,15 0,90 – 1,00 0,80 – 1,00 1,20Įsisavinamas fosforas % 0,48 0,42 0,38 0,46Natris % 0,16 – 0,18 0,16 – 0,18 0,16 – 0,18 0,19 – 0,21Chloras % 0,15 – 0,20 0,15 – 0,20 0,15 – 0,20 0,17 – 0,22Mikroelementai Cinkas mg 70 70 70 70Varis mg 10 10 10 10Geležis mg 50 50 50 50Manganas mg 60 60 60 60Jodas mg 1 1 1 1Selenas mg 0,2 0,2 0,2 0,2Vitaminai Vitaminas A TV 12,500 10,000 10,000 10,000Vitaminas D3 TV 2,500 2,000 2,000 2,000Vitaminas E (*) mg 30 30 30 – 100 30 – 100Menadionas (K3) mg 2,5 2 2 2Tiaminas (B1) mg 2,5 2 2 2Riboflavinas (B2) mg 8 6 6 6Pantoteno rūgštis mg 15 10 10 10Piridoksinas (B6) mg 3,5 3,0 3,0 3,0Niacinas (PP) mg 40 30 30 30Folio rūgštis mg 1 0,8 0,8 0,8Vitaminas B12 mg 0,02 0,01 0,01 0,01Vitaminas C mg 30 – – –Biotinas mg 0,2 0,1 0,1 0,1Cholinchloridas (***) mg (600) (500) (500) (500)Bendras cholino kiekis % 0,16 0,14 0,12 0,12(*) Labai didelis kiekis sustiprina imunitetą ir prailgina broilerių mėsos laikymą(**) Reikia atsižvelgti į žaliavas, naudojamas raciono sudarymui(***)Vertė naudojama neskaičiuojant kiekio žaliavoje

Viščiukams, pakaitinėms vištaitėms ir dėsliosioms vištoms gali būti rekomenduojami tokios ekologinių lesalų receptūros, kurios buvo apskaičiuotos Martino Liuterio universitete Agroekologijos institute. 11 Lentelė. Ekologinių lesalų sudėtis ir maistingumas. Pašarinės žaliavos Viščiukams Pakaitinėms vištaitėms Suaugusioms vištomsKviečiai 57,22 36,43 39,38Kvietrugiai 10,00 15,00 16,00Žirniai 10,00 12,00 12,50Avižos – 16,00 –Kukurūzų glitimas 4,90 7,98 9,75Bulvių baltymai 9,80 2,01 4,58Alaus mielės 2,50 1,00 –Linų sėmenys 1,00 1,00 1,00Liucernos miltai – 5,00 5,00Saulėgrąžų aliejus 0,70 0,32 1,63Kalkakmenis 0,77 0,52 7,87Dikalcio fosfatas 1,80 1,40 0,89Natrio chloridas 0,31 0,34 0,40Premiksas 1,00 1,00 1,00Apskaičiuotos vertės %Baltymingumas 19,7 17,6 19,6Lizinas 0,91 0,70 0,79Metioninas 0,36 0,32 0,35Metioninas+cistinas 0,71 0,65 0,68Kalcis 1,31 0,97 4,10Fosforas 0,61 0,53 0,42Natris 0,12 0,16 0,20Linolio rūgštis 1,03 1,04 1,61Apykaitos energija (MJ/kg SM) 12,2 11,4 11,2

Analogiškos lesalų receptūros gali būti naudojamos ir Lietuvos sąlygomis. Atsižvelgiant į šių lesalų receptūrų sudėtį matome, kad reikiamam lesalo baltymingumui gauti yra naudojamos brangios žaliavos. Todėl ekologinių lesalų gamyba yra brangesnė, palyginus su įprastine.

ApibendrinimasEkologiniuose ūkiuose paukščių laikymas narveliuose yra griežtai draudžiamas. Organizuojant Lietuvoje ekologinę kiaušinių ir paukštienos gamybą, visų pirma turi būti naudojamos alternatyvios paukščių laikymo sistemos, kaip ir ES šalyse. Paukščių laikymas alternatyviose sistemose, pilnai atitinkantis ES reikalavimus kol kas Lietuvoje nėra plačiai taikomas, nes tai susiję su papildomomis finansinėmis investicijomis. Vištų linijų derinių ar veislių, skirtų ekologiniams ūkiams, Lietuvoje jau yra įvežta. Broilerių auginimui reikalinga įvežti lėtai augančias linijų derinius. Visos pašarinės žaliavos, naudojamos paukščių lesinimui turi būti išaugintos ekologiniuose ūkiuose. Pašarinės žaliavos ir pašarams skirtos gaminti pradinės žaliavos, pašarų priedai, pagalbinės medžiagos, skirtos lesalų gamybai bei kombinuotieji lesalai, negali būti gaunami iš genetiškai modifikuotų augalų ir organizmų.Pašarinės žaliavos racionų sudarymui turi būti naudojamos tik išaugintos Europos šalyse. Importinių žaliavų naudojimas iš užjūrio yra neleistinas. Paukščių lesaluose, grūdai turi sudaryti nemažiau kaip 65 proc. Sojos, rapsų išspaudos ar aliejai, naudojami lesalų gamyboje, gali būti gaunami tik šalto presavimo būdu. Jei baltyminės pašarinės žaliavos apdorojamos riebalų gavimui cheminiais tirpikliais, jos nėra leidžiamos naudoti. Taip pat, sudarant lesalų receptūras paukščiams, draudžiama naudoti pašarinius antibiotikus, apetitą skatinančias medžiagas, konservuojančias medžiagas, sintetines dažo medžiagas, hormonus, sintetines aminorūgštis, sintetiniu būdu pagamintus pašarų priedus, išskyrus vitaminus, didesnėmis koncentracijomis varį, kaip augimą stimuliuojančią medžiagą. Paukščių ekologiniuose lesaluose gali būti naudojami fermentai ir mikroorganizmai, jei jie atitinka 70/524/ES direktyvos reikalavimus. Tačiau kai kuriose šalyse fermentų ir mikroorganizmų panaudojimas ekologinės paukštininkystės ūkiuose yra nepageidautinas.Ekologinių lesalų gamyba Lietuvoje galima tik pilnai funkcionuojant ekologinei javų ir kitų baltyminių žaliavų gamybai, atitinkančiai ES reikalavimus. Auginant javus ir ankštines kultūras, ekologiniuose ūkiuose reikalinga pastoviai nustatinėti jų maistinę vertę, nes palyginus su įprastinėmis auginimo sąlygomis, minėtų pašarinių žaliavų maistingumas yra mažesnis. Tikslinga įvertinti ekologinės paukštininkystės adaptavimo Lietuvoje sąlygas ir produktų pardavimo galimybes Lietuvos ir ES rinkose.

Sutrumpinimai

Šios vištos pasižymi lėtesniu lytiniu brendimu, mažesniu dėslumu, palyginus su vištomis pritaikytomis laikyti narvelinėse baterijose.

Paukštidės privalo atitikti sekančius minimalius reikalavimus:

Prievartinis paukščių lesinimas ekologiniuose ūkiuose yra draudžiamas. Leistinas maksimalus įprastinių pašarinių žaliavų panaudojimas, sudarant lesalų receptūras paukščiams, galimas per metus iki 15 proc., skaičiuojant pagal sausųjų medžiagų kiekį.Visos pašarinės žaliavos, naudojamos paukščių lesinimui turi būti išaugintos ekologiniuose ūkiuose. Pašarinės žaliavos racionų sudarymui turi būti naudojamos tik išaugintos Europos šalyse. Importinių žaliavų naudojimas iš užjūrio yra neleistinas. Paukščių lesaluose, grūdai turi sudaryti nemažiau kaip 65 proc. Sojos, rapsų išspaudos ir aliejai, naudojami paukščių lesinime, gali būti gaunami tik šalto presavimo būdu. Jei baltyminės pašarinės žaliavos apdorojamos riebalų gavimui cheminiais tirpikliais, jos nėra leidžiamos naudoti. Taip pat, sudarant lesalų receptūras paukščiams, draudžiama naudoti pašarinius antibiotikus, apetitą skatinančias medžiagas, konservuojančias medžiagas, sintetines dažo medžiagas, hormonus, sintetines aminorūgštis, genetiškai modifikuotus pašarus, sintetiniu būdu pagamintus pašarų priedus, išskyrus vitaminus, didesnėmis koncentracijomis varį, kaip augimą stimuliuojančią medžiagą. Paukščių ekologiniuose lesaluose gali būti naudojami fermentai ir mikroorganizmai, jei jie atitinka 70/524/ES direktyvos reikalavimus. Lesalų gamybai ekologiniuose paukštininkystės ūkiuose gali būti naudojamos tokios pašarinės žaliavos:1. javų grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai :avižos, avižiniai dribsniai, avižiniai miltai, avižų sėlenos; miežiai, miežių baltymai ir miežių miltai; ryžiai, skaldyti ryžiai, ryžių miltai, ryžių gemalų išspaudos; soros; rugiai, rugių miltai, ruginės sėlenos; sorgas; kviečiai, kviečių miltai, kvietinės sėlenos, kviečių glitimas ir kviečių gemalai; kvietrugiai; kukurūzai, kukurūzų sėlenos, kukurūzų miltai, kukurūzų gemalų išspaudos ir kukurūzų glitimas, salyklo daigeliai; išdžiovinti kukurūzų žlaugtai.2. Aliejingosios sėklos, aliejingieji vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai :rapsų sėklos, rapsų išspaudos; garu pakaitintos sojų pupelės, sojų išspaudos, sojų pupelių lukštai; saulėgrąžų sėklos ir saulėgrąžų išspaudos; medvilnės sėklų ir medvilnės išspaudos; sėmenys ir sėmenų išspaudos; sezamo sėklos ir sezamo sėklų išspaudos; palmių branduolių išspaudos.3. Ankštinių augalų sėklos, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai: avinžirniai; lęšiai; žirniai, žirnių miltai, žirnių sėlenos; pupos, pupų miltai, pupų sėlenos, pašarinės pupos; vikiai; saldieji lubinai.4. Gumbavaisiai, šakniavaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai: džiovinti cukrinių runkelių griežiniai; bulvės, bulvių krakmolas, bulvių baltymai; batatai; maniokas.5. Kitos sėklos ir vaisiai. Šitai grupei priklauso tokie produktai:sausos citrusinių vaisių, obuolių, pomidorų ir vynuogių išspaudos.6. Žaliasis pašaras ir stambus (neapdorotas) pašaras Šitai grupei priklauso tokie produktai :liucernos miltai (ar granulės), dobilų miltai (granulės), žolės miltai.7. Kiti augalai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai :melasa, kaip surišanti medžiaga kombinuotųjų lesalų gamyboje; jūros dumblių miltai (gaunami išdžiovinus ir susmulkinus jūros dumblius, jodo kiekis sumažinamas juos išplaunant); augalinių baltymų ekstraktai ir augalų milteliai; prieskoniai ir žolės.8. Pieno produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai :nugriebto pieno milteliai, pasukų milteliai, išrūgų milteliai, becukriai išrūgų milteliai, išrūgų baltymų milteliai (fizikiniu būdu ekstrahuoti), pieno kazeino milteliai, laktozės milteliai. 9. Žuvys, kiti jūros gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šitai grupei priklauso tokie produktai:žuvų miltai, žuvų taukai, nevalyti menkės kepenų taukai, fermentiniu būdu gauti tirpūs arba netirpūs autolizatai, hidrolizatai ir proteolizatai.10. Mineralai. Šitai grupei priklauso tokie produktai :natris: nevalyta jūros druska, stambi gyvulinė druska, natrio sulfatas, natrio karbonatas, natrio bikarbonatas, natrio chloridas; kalcis: kalkingieji jūros dumbliai, vandens gyvūnų kriauklės, kalcio karbonatas, kalcio laktatas, kalcio gliukonatas; fosforas: nufluorintas dikalcio fosfatas, nufluorintas monokalcio fosfatas; magnis: bevandenis magnis, magnio sulfatas, magnio chloridas, magnio karbonatas; siera: natrio sulfatas. 11. Mikroelementai. Šita grupė apima šiuos produktus :Geležis: geležies (II) karbonatas, geležies (II) sulfatas, monohidratas, geležies (III) oksidas.

Jodas: kalcio jodidas, anhidridas, kalcio jodidas, heksahidratas, kalcio jodidas.Kobaltas: kobalto (II) sulfatas, monohidratas ir /arba heptahidratas, kobalto (II) karbonatas, monohidratas.Varis: vario oksidas, vario (II) karbonatas, monohidratas, vario (II) sulfatas, pentahidratas.Manganas: mangano (II) karbonatas, mangano oksidas, mangano (II) sulfatas, mono ir/ arba tetrahidratas.Cinkas: cinko karbonatas, cinko oksidas, cinko sulfatas, mono ir / arba heptahidratas.Molibdenas : amonio molibdatas, natriomolibdatas.Selenas: natrio selenas, natrio selenitas.12. Vitaminai, provitaminai ir kitos tiksliai chemiškai aprašytos medžiagos, pasižyminčios panašiu veikimu. Šitai grupei priklauso medžiagos, leistos naudoti pagal ES direktyvą 70/524/ES. Sudarant receptūras, pirmenybė teikiama pašarinėse žaliavose esantiems natūraliems vitaminams. 13. Fermentai. Šitai grupei priklauso fermentai, leidžiami naudoti pagal 70/524/ES direktyvos reikalavimus.14. Mikroorganizmai. Šitai grupei priklauso mikroorganizmai, leidžiami naudoti pagal 70/524/ES direktyvos reikalavimus.15. Rišamosios, birumą ir tankumą gerinančios medžiagos. Šitai grupei priklauso tokios medžiagos:koloidinis silicio oksidas, silicio dioksidas, bentonitas, kaolinitas, vermikulitas, perlitas.