TURINYS
IŽANGALietuvos valstybės vadovo instituto istorinė raida……………………………………1Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų tvarka……………………………………..2Įgaliojimų nutrūkimas……………………………………………………………..……4Respublikos Prezidento įgaliojimai santykiuose su Seimu……………………………5Respublikos Prezidento įgaliojimai santykiuose su Vyriausybe………………………6Respublikos Prezidento santykiai su teismine valdžia………………………………..6Respublikos Prezidentas ginkluotųjų pajėgų vadas……………………………….…..7Prezidento kompetencija užsienio politikoje………………………………………..…7Respublikos Prezidento teisė suteikti pilietybę, malonės teikimas nuteistiesiems.….8Respublikos Prezidento leidžiami teisės aktai…………………………………………9Respublikos Prezidento vėliava, antspaudas…………………………………….……..9IŠVADOS
ĮVADAS
Valstybei reikia atsakingo asmens, užtikrinančio konstitucinę tvarką, garantuojančio valstybės valdžios tęstinumą ir stabilumą, aukščiausiu lygiu atstovaujančio tarptautiniams santykiams. Valstybės vadovo institucija egzistuoja visose valdymo formose. Monarchijose valstybės vadovo funkcijas vykdo monarchas ( imperatorius, karalius, didysis hercogas, šeichas, emiras ) , respublikose – prezidentai. Žodis prezidentas yra kilęs iš lotyniško žodžio prasidens ( prasidentis ), t.y. – ,, sėdintis priešakyje ”. Esant skirtingoms valdymo formoms, valstybės vadovo įgaliojimų apimtys yra nevienodos. Vienose šalyse jų funkcijos yra nominalios, kitose – realios. Tačiau visų valstybių vadovams suteikti išskirtiniai įgaliojimai aukščiausiu lygiu atstovauti tautai šalyje ir už jos ribų.Valstybės vadovo teisinę ir faktinę padėtį lemia konkrečios šalies istorinės tradicijos bei politinės sąlygos. Konstitucinės monarchijos šalyse valstybės vadovų funkcijos vertinamos tik kaip atstovaujamosios – reprezentacinės . Panašias galias turi parlamentinių respublikų vadovai – prezidentai. Tačiau prezidentinių ( JAV, Meksika, ir kt. ) bei pusiau prezidentinių ( Prancūzija ir kt. ) valstybių vadovai yra ryškūs vykdomosios valdžios atstovai ir dalyviai, turintys plačius įgaliojimus. Valdžių padalijimo principas, kaip teisinės valstybės požymis numato, jog bet kurio pareigūno įgaliojimai priskirtini vienai iš trijų valdžių – leidžiamajai, vykdomajai ir teisminei. Valstybės vadovas, realizuodamas įgaliojimus, bendradarbiauja su visomis trimis valdžiomis. Prezidentai įstatymų kūrybos procese naudojasi veto teise, turi galimybę skirti teisėjus bei suteikti malonę nuteistiesiems.
Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimų apimtys išdėstytos šalies Konstitucijoje, Prezidento įstatyme bei kituose norminiuose teisės aktuose.LIETUVOS VALSTYBĖS VADOVO INSTITUTO ISTORINĖ RAIDA
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo monarchija. Valstybės vadovas buvo Didysis Kunigaikštis. Taip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vadovai buvo tituluojami nuo XII a. pirmosios pusės. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, iškilo problema dėl valdymo formos, taip pat ir dėl valstybės vadovo. Po tam tikro laiko respublika buvo pasirinkta kaip atgimstančios valstybės valdymo forma. 1920 m. balandžio 4 d. Valstybės taryba įsteigė Prezidento instituciją ir išrinko Antaną Smetoną pirmuoju Lietuvos Prezidentu. 1920 m. birželio 10 d. Steigiamajame Seime buvo paskelbta laikinoji Konstitucija, kurioje įtvirtinta nuostata, jog valstybės vadovu bus Respublikos Prezidentas, o jį rinks Seimas. Iki tol, kol buvo išrinktas Prezidentas, jo pareigas ėjo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis. 1922 lapkričio 13 d. Pirmasis Seimas išrinko Aleksandrą Stulginskį Lietuvos Respublikos Prezidentu. Antrasis Lietuvos Respublikos Seimas, išrinktas 1923 m., taip pat A. Stulginskį išrinko valstybės vadovu. 1926 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Trečiasis Seimas Prezidentu išrinko K. Grinių. 1926 m. gruodžio 17 d. nepatenkinti padėtimi valstybėje tautininkai, krikščioniškosios partijos bei karininkija privertė K.Grinių atsistatydinti. Po kelių dienų – gruodžio 19 d. Antanas Smetona antrą kartą buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Lietuvos Respublikos Prezidentu A. Smetona išbuvo iki 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos Respubliką. Okupaciniam režimui vykdant valstybės valdymo formos pakeitimus prezidento institucija buvo panaikinta.1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas atkūrė Lietuvos nepriklausomybę ir priėmė Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą (Konstituciją ). 1992 m. spalio 25 d. įvyko referendumas, kurio metu buvo priimta nuolatinė Lietuvos respublikos Konstitucija. Ji numatė Respublikos Prezidento instituciją su jai būdingais įgaliojimais.
1993 m. vasario 14 d. įvyko visuotiniai ir tiesioginiai Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais. Jų metu valstybės vadovu buvo išrinktas Algirdas MykolasBrazauskas, 1998 m. Respublikos Prezidentu buvo išrinktas Valdas Adamkus, o 2003 m. Prezidentu išrinktas Rolandas Paksas.LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ TVARKA
Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Rinkimus galima vadinti tiesioginiais, jei rinkėjai Respublikos Prezidentą renka be tarpininkų, o slapto balsavimo metu rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Įstatymas numato, jog teisę rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 matų, ir nėra teismo pripažinti neveiksniais. Taip pat negalima tiesiogiai arba netiesiogiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisių apriboti dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ir pažiūrų. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius matus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Respublikos Prezidentu negali būti renkami asmenys, susiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei, taip pat asmenys, pagal teismo paskirtą nuosprendį atliekantys kriminalinę bausmę, ir asmenys teismo pripažinti neveiksniais. Tas pats asmuo gali būti renkamas Prezidentu ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Respublikos Prezidento rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas. Eiliniai Respublikos Prezidento rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Pačius Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo Vyriausioji rinkimų komisija bei jos sudarytos miestų ir rajonų rinkimų komisijos. Pretendentus tapti kandidatais į Respublikos Prezidentus pradedama kelti ne anksčiau kaip likus 80 dienų ir baigiama ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos ir apie tai raštu pareiškia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Taip pat reikia pateikti
pilietybę bei asmenybę patvirtinančius dokumentus ir sumokėti penkių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatą. Kandidatų į Respublikos Prezidento vietą skaičius negali būti ribojamas. Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkimo lapus su nemažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų, taip pat pateikti pajamų bei turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos. Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais į Respublikos Prezidentus sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas sąrašo paskelbimo išduoda šiems asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus pažymėjimą. Nuo šios dienos prasideda respublikos Prezidento rinkimų kampanija. Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įtrauktas, taip pat rinkimų įstatymas numato galimybę balsuoti paštu. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas numato mažoritarinę (daugumos) rinkimų sistemą. Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus buvusio Respublikos Prezidento kadencijai ir kai prisiekia tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai atlikti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. Šalies vadovas prisiekia Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose Seimo posėdyje. Respublikos Prezidentas turi prisiekti stovėdamas priešais Konstitucinio Teismo pirmininką, o jo nesant – priešais vieną iš Konstitucinio Teismo teisėjų ir skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Respublikos Prezidento priesaikos tekstas yra numatytas Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 3 str. Prisiekęs Respublikos Prezidentas turi pasirašyti priesaikos aktą. Konstitucijoje numatytais atvejais, Respublikos Prezidentui paskelbus pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai išrinktas seimas 3/5 visų seimo narių balsų dauguma per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus. Jei Respublikos prezidentas pageidauja dalyvauti paskelbtuose Prezidento rinkimuose, jis yra išsyk registruojamas kandidatu. Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas Respublikos prezidentas gali būti išrinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui.ĮGALIOJIMŲ NUTRŪKIMAS
Lietuvos Respublikos Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir todėl laikinai negalintį eiti pareigų, laikinai pavaduoja Seimo Pirmininkas. Tačiau Prezidentą pavaduojantis Seimo Pirmininkas neturi tiek įgaliojimų, kiek Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku. Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento įgaliojimų.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 str. nurodomos aplinkybės, kada gali nutrūkti Prezidento įgaliojimai. Konstitucijoje įvardytos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo aplinkybės :1. pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;2. įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;3. Respublikos Prezidentas atsistatydina iš pareigų;4. miršta;5. Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka; 6. Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų.Viena iš Prezidento įgaliojimų pasibaigimo aplinkybių yra pašalinimas iš pareigų. Tai gali tik seimas specialios teisinės procedūros – apkaltos – reikalavimų ribose. Reikalavimai apkaltos procesui yra numatyti Lietuvos Respublikos seimo statute. Respublikos Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų, tik šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarė nusikaltimą. Spręsdamas respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą, Lietuvos respublikos seimas privalo griežtai laikytis Konstitucijos, Seimo statuto ir kitų teisės aktų suformuluotų reikalavimų.
RESPUBLIKOS PREZIDENTO ĮGALIOJIMAI SANTYKIUOSE SU SEIMU
Respublikos Prezidento įgaliojimai santykiuose su Seimu leidžia vertinti valstybės vadovą, kaip įstatymų leidybos proceso dalyvį. Net naujai išrinktas Seimas į pirmąjį savo posėdį renkasi Prezidento kviečiamas. Taip pat Prezidentas turi įgaliojimus skelbti eilinius Seimo rinkimus, o tam tikrais atvejais ir pirmalaikius Seimo rinkimus.
Konstitucija numato jog Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau nei 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai. Respublikos Prezidentas turi tam tikrų įgaliojimų įstatymų leidybos procese. Pirma, Respublikos Prezidentas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Antra, Seimo priimti įstatymai įsigalioja tik tada, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, išskyrus tuos atvejus, kai pačiuose įstatymuose yra numatoma kita jų įsigaliojimo data. Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie įteikiami Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti, registruojami specialioje knygoje. Vėliau nurodoma jų pasirašymo ir paskelbimo data ir pažymima apie jų grąžinimą Seimui pakartotinai svarstyti. Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti. Įstatymai ir kiti norminiai akti yra skelbiami oficialiame leidinyje “ Valstybės žinios”. Grąžindamas seimui nepasirašytą įstatymą, Respublikos Prezidentas turi nurodyti, kodėl jis šio įstatymo pasirašyti negali ir kaip jį reikia taisyti. Jei nurodytu laiku Seimo priimto įstatymo Respublikos Prezidentas negrąžina ir nepasirašo, tas įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo pasirašo Respublikos Prezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia. Referendumu priimtą įstatymą ar kitą aktą ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas, jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Respublikos Prezidentas teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūras. Seimo pritarimu prezidentas skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą; pastarojo teikimu skiria ir atleidžia saugumo tarnybos pavaduotojus.RESPUBLIKOS PREZIDENTO ĮGALIOJIMAI SANTYKIUOSE SU VYRIAUSYBE
Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę, ir tvirtina jos sudėtį. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Tarp Seimo sesijų Prezidentas, esant reikalui, sprendžia, ar leisti patraukti Ministrą pirmininką ar ministrą baudžiamojon atsakomybėn, duoda leidimą juos suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę. Konstitucija numato, jog ministrai yra atskaitingi Respublikos Prezidentui, tačiau šalies vadovas nėra nei Vyriausybės narys, nei vadovas.
RESPUBLIKOS PREZIDENTO SANTYKIAI SU TEISMINE VALDŽIA
Teismai yra vienintelė institucija kuri vykdo teisingumą ( LR Konstitucijos 109 str.). Respublikos Prezidentas yra vienintelis pareigūnas, kuris gali skirti ir atlesti teismų teisėjus. Šalies vadovas teikia seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras. Seimui paskyrus Aukščiausiojo Teismo tesėjus, iš jų Respublikos Prezidentas teikia seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką.Respublikos Prezidentas skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas. Teisėjų kandidatūras Prezidentui teikia teisingumo ministras. Šalies vadovas turi įgaliojimų Konstitucinio Teismo formavimo procese. Prezidentas teikia seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras. Paskyrus visusKonstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia seimui Konstitucinio teismo pirmininko kandidatūrą.Respublikos Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės aktų neprieštaravimo Konstitucijai arba įstatymams. Tačiau jis negali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl seimo priimtų įstatymų neprieštaravimo Konstitucijai. Taip pat Respublikos Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Seimo rinkimus, taip pat dėl tarptautinių sutarčių atitikimo Konstitucijai.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS GINKLUOTŲJŲ PAJĖGŲ VADAS
Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Jis Seimo pritarimu skiria kariuomenės vadą, suteikia aukščiausius karinius laipsnius. Sprendimus dėl mobilizacijos, karo padėties, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir sprendimą gintis nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos prezidentas. Tačiau šalies vadovas privalo tokį savo sprendimą pateikti tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui.
Taikos metu Prezidentas tvirtina kariuomenės dislokavimo vietas ir manevravimo teritorines ribas.. sprendimus dėl kariuomenės dalinių perkėlimo į kitą dislokavimo vietą savo dekretu turi teise priimti tik respublikos Prezidentas. Tik šalies vadovas gali savo dekretu įsakyti krašto apsaugos ministrui suformuoti karių padalinius valstybės sienų apsaugai. PREZIDENTO KOMPETENSIJA UŽSIENIO POLITIKOJERespublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Vyriausybės teikimu Prezidentas skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus. Be to, šalies vadovas pasirašo Lietuvos respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti.
RESPUBLIKOS PREZIDENTO TEISĖ SUTEIKTI PILIETYBĘ. MALONĖS TEIKIMAS NUTEISTIESIEMS
Respublikos Prezidentas kaip valstybės vadovas suteikia šalies pilietybę, taip pat tenkina asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo ir grąžinimo. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams spręsti Respublikos Prezidentas sudaro Pilietybės reikalų komisiją, taip pat tvirtina pilietybės klausimų nagrinėjimo šioje komisijoje taisykles. Tačiau galutinį sprendimą pilietybės klausimu priima šalies vadovas. Respublikos Prezidento teikimus dėl pilietybės teikimo pasirašo ir vidaus reikalų ministras. Respublikos Prezidentas teikia malonę nuteistiesiems. Malonė paprastai teikiama pačių nuteistųjų prašymu. Nuteistųjų malonės prašymus preliminariai svarsto ir pasiūlymus teikia Malonės komisija, kurios posėdžiams vadovauja Respublikos Prezidentas. Malonė nuteistiesiems teikiama šiais būdais:v visiškai arba iš dalies atleidžiant ir nuo pagrindinės, ir nuo papildomos bausmės;v neišbūtą laisvės atėmimo dalį pakeičiant švelnesne bausme. Malonė nuteistiesiems teikiama Respublikos Prezidento dekretu.
RESPUBLIKOS PREZIDENTO LEIDŽIAMI TEISĖS AKTAI
Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus. Respublikos Prezidento dekretai nustatyta tvarka registruojami ir skelbiami “Valstybės žiniose”, laikraščiuose, per radiją ir televiziją. Dekretai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu dekretuose nenurodyta kita jų įsigaliojimo data.
Respublikos Prezidentas dėl savo rezidencijos, dėl jį aptarnaujančių padalinių struktūros, dėl etatų ir vidaus darbo organizavimo leidžia potvarkius. Taip pat skiria valstybinius apdovanojimus – ordinus, medalius ir kitus pasižymėjimo ženklus.RESPUBLIKOS PREZIDENTO, VĖLIAVA, ANTSPAUDAS
Respublikos Prezidentas turi vėliavą – valstybės vadovo simbolį. Respublikos Prezidento vėliava – purpurinis audeklas; jo abiejose pusėse centre – Lietuvos valstybės herbas, kurį iš dešinės laiko grifas, iš kairės – vienaragis. Respublikos Prezidentas naudojasi apvaliu antspaudu, dokumentų blankais su Lietuvos valstybės herbu. Antspaude įrašyta “Lietuvos Respublikos Prezidentas”. Respublikos Prezidento vardas juo buvusiam asmeniui išlieka iki gyvos galvos.
IŠVADOS
“ Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn” (LR Konstitucijos 86 str. 1d.). Šia Konstitucijos nuostata yra įtvirtintas Respublikos Prezidento imunitetas. Imunitetas – tai asmens neliečiamybės papildomos garantijos, reikalingos ir būtinos to asmens pareigoms atlikti. Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Lietuvoje egzistuojanti valdymo forma gali būti vertinama kaip parlamentinė respublika, turinti kai kurių mišrios ( pusiau prezidentinės ) valdymo formos ypatumų. Nacionalinėje doktrinoje daug diskutuojama dėl šios Konstitucinio Teismo išsakytos nuomonės, teigiant, kad Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų būdas bei kiti de jure ir de facto įgaliojimai duoda pagrindą Lietuvos valdymo formoje įžvelgti mišraus ( pusiau prezidentinio ) valdymo formos požymių.