Nedarbas 1. Nedarbo esmė ir lygisBuvo tariama analizuojant, kad kuriant produktą ir plečiantis ekonomikojedalyvauja visi darbingi žmonės. Tikrovėje taip nėra. Rinkos ekonomikaibūdingas nedarbas. Darbingų gyventojų dalis darbo atžvilgiu yra tam tikramejudėjime. Vieni darbuotojai išeina iš darbo, kiti įsidarbina, kiti ieškodarbo. Šis pastovus darbo išteklių judėjimas į nedarbą ir iš joapsprendžia, kad dalis darbuotojų tam tikrą laiką yra nedarbo būsenoje. L –visuminė darbo jėga; E – dirbančių žmonių skaičius; U – neturinčiųdarbo žmonių skaičius.L = E + U; U/L = nedarbo lygis (%)Tariama L yra pastovi. Atmetamas natūralus gyventojų skaičiaus prieaugis.Tada schematiškai ryšys tarp užimtumo ir nedarbo :
S – užimtųjų dalis, kuri kiekvieną mėnesį netenka darbo.f – bedarbių dalis, kuri kiekvieną mėnesį įsidarbina.Jei jie pastovūs, tai lems nedarbo lygį, įdarbintų skaičius turi atitiktiįdarbintų skaičių.fU = SE ; Pastovus nedarbo lygis nustatomas :E = L – U;fU = S(L – U) /:LF(U/L) = S(1 – U/L)U/L = S/(S + f)Nedarbo lygis priklauso nuo S (atleidimo iš darbo lygio) ir f (įdarbinimolygio). Kuo didesnis S, tuo didesnis nedarbas. Tokia natūrali užimtumo irnedarbo priklausomybė. Kodėl yra nedarbas ?13.2 Frikcinis nedarbas ir valstybės politikaGamybai ir verslui reikalinga ne aplamai darbo jėga, o tam tikrosstruktūros, turinti požymius ir savybes, todėl viena iš nedarbo priežasčių– reikalingas laikotarpis per kurį susiderintų darbo jėgos struktūra sulaisvų darbo vietų struktūra. Rinkos pusiausvyros modelis numato šiųstruktūrų atitikimą – bet kuris darbuotojas tinka bet kuriai darbo jėgai,taip tariama. Rinka būtų pusiausvyroje. Tikrovėje darbuotojai turinevienodus polinkius, sugebėjimus ir kiekvienai konkrečiai darbo vietaireikalingas konkrečių sugebėjimų žmogus. Informacijai apie darbo vietas ir
į jas besisiūlančius taip pat reikia atitinkamo laikotarpio. Nedarbasatsirandantis dėl darbo jėgos ir darbo struktūrų suderinimo, vadinamasfrikciniu nedarbu. Tam tikras frikcinio nedarbo lygis neišvengiamas, nesekonomika kinta. Svyruoja D, darbo jėgai. Kinta ne tik D ir S kiekiai, betir ekonomikos struktūra. Pareikalavimas vienoms prekėms didėja, kitomsmažėja, keičiasi gamybos struktūra : įmonės užsidaro ar plečia veiklą.Pagal tai keičiasi darbo jėga. D’os struktūriniai pokyčiai darbo jėgaivyksta nepaliaujamai, todėl frikcinis nedarbas pastoviai egzistuoja (jisyra natūralus). Valstybė bando mažinti natūralų nedarbo lygį. Platinamainformacija apie laisvas darbo vietas. Kuriamos valst. darbuotojųperkvalifikavimo struktūros – padeda įsigyti kitą profesiją. Jei priemonėsefektyvios, nedarbas mažėja. Veikia nedarbo draudimo valstybinė sistema,kurios poveikio rezultatas – frikcinio nedarbo padidinimas. Darbuotojasnetekęs darbo tam tikrą laiką gauna nedarbo pašalpą. Pašalpų irkompensacijų mokėjimas sušvelnina nedarbo pasekmes, bet kartu didinafrikcinį nedarbą ir natūralų nedarbo lygį.13.3 Darbo užmokesčio įtaka nedarbuiTiesioginę įtaką nedarbui turi darbo užmokestis, kuris negali greitai irlanksčiai prisitaikyti prie darbo jėgos D ir S pokyčių. Teoriškai pagalrinkos modelį darbo D ir S turi balansuotis ir pusiausvyros taškassuformuoja darbo kainą (užmokestį). Tačiau realusis darbo užmokestis taipgreit kaip D ir S nekinta. Neretai jis yra aukštesniame lygyje neipusiausvyra.Realus darbo užmokestis yra virš pusiausvyros lygio. Darbo D viršija darboS. Realus darbo užmokestis nemažėja ir įmonėms tenka mažinti darbuotojųskaičių. Kuo W/P bus didesnis, tuo aukštesnis nedarbo lygis. Nedarbas, kurįiššaukia realaus darbo užmokesčio nesugebėjimas prisitaikyti prie darbo Dir S pusiausvyros lygių pokyčių, vadinamas laukimo nedarbu. Faktinis darbo
užmokesčio lygis viršija darbo D ir S pusiausvyros lygį. Kodėl darbo rinkane pusiausvyroje ? Darbdaviai gali sumažinti darbo užmokestį ir susidarytųdarbo jėgos D ir S pusiausvyra, bet įmonė to padaryti negali, nes :1. visose valstybėse yra minimalaus darbo užmokesčio įstatymas2. veikia profsąjungos, turinčios monopolinę valdžią darbo rinkoje3. darbo užmokesčio dydžiu įmonė skatina savo darbuotojus geriau dirbtiDaugumoje šalių darbo užmokestis atsižvelgiant į darbo sudėtingumą irdarbuotojų kvalifikaciją yra įstatymiškai diferencijuotas. Be to,atsižvelgiant į infliaciją, darbo užmokestis yra indeksuojamas. Profesinėssąjungos ir darbdaviai sudaro kolektyvines sutartis, kuriose numatomos netik darbo sąlygos, bet ir užmokestis. Įmonės, suinteresuotos išlaikytigeresnius darbuotojus, moka didesnį užmokestį.13.4 Nedarbo rodikliaiNedarbas matuojamas. Kiekvieną nedarbo lygį tenka apskaičiuoti. Nedarbolygis – asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, bet nerandančių atitinkamodarbo skaičiaus santykis su bendru darbingų ir norinčių dirbti gyventojųskaičiumi. Išreiškiamas %. (RU) :RU = E + U (100 %)Kitas nedarbo rodiklis – nedarbo trukmė priklauso nuo nedarbo formos. Jeinedarbas trumpalaikis, tai turi frikcinę formą ir yra neišvengiamas(išėjimas iš darbo ir įsidarbinimas kitur). Ilgalaikis nedarbas – laukimonedarbo forma. Šie nedarbo trukmės duomenys skaičiuojami, nes jie labaisvarbūs valstybinei nedarbo politikai rengti. Nedarbo lygis įvairiosegyventojų grupėse pagal lytį ir amžių nevienodas. Moterų nedarbingumasdidesnis nei vyrų 20-30m, 50-60m grupėse. Svarbus rodiklis yra nedarbostruktūros pokyčiai ir dinamika. Tai struktūrinio nedarbo charakteristika.Sparčiai vystantis naujovėms kinta atskirų ūkio šakų struktūra ir kintadarbo jėgos D ir S atskirose šakose. Vyksta gamybos techninio aprūpinimodidėjimas, kuriam reikia aukštesnės kvalifikacijos darbuotojo. Be to,ekonomika vystosi cikliškai, todėl minimuose nedarbas padidėja.Bendra tendencija – nedarbas auga. Tai bandoma aiškinti : gerėja darbuotojųsveikata, mokslo, technikos pažanga.14. Infliacija.14. 1 Pinigai , jų funkcijos ir formos.Pinigai – aktyvai, kurie naudojami daug. Kaip mainų priemonė. Jų esmęatskleidžia pinigų f-jos :1. taupymo priemonė; 2. Prekės naudos matavimo p. 3. Mokėjimo priemonė.Kaip 1 pinigai leidžia dabartinį vartojimą perkelti į ateitį. Kaip 2 jietarnauja prekių naudingumo proporcijoms išreikšti. Piniginiais vienetais išreiškiamos kainos,vedama apskaita. Kaip 3 pinigai tarpininkauja perkant prekes,paslaugas.
Piniginio vieneto nauda prilyginama atitinkamos prekės naudai. Pinigai g.pasireikšti įv. formomis: 1. grynieji pin.; 2. negrynieji; Grynieji-tamtikros popierinės formos piniginiai ženklai, monetos. Pinigų atsiradimo pradžioj jų pavidalas buvo daiktai. Viena kuri norsprekė, kurią pripažindavo dauguma gyventojų buvo laikoma pinigais (metalai, grūdai, druska ) Vystantis gamybai ir prekybai masiškai pradėtinaudoti metalai ( dalina į dalis, gauna reikimą svorį ) Metalams buvopradėta suteikti formą ( monetos ). Įsiplėtus mainams naudoti metalai kuriųrandama nedaug ( sidabras, o veliau auksas ) Auksas kaip pinigai naudotasl. ilgai ir vad. Aukso standartas – tam tikras aukso kiekis metale ir tamtikras monetos svoris (Svaras). Auksiniai pinigai tapo nepatogūsvartojimui, be to monetas kaldavo šalių vadovai, kurių dvarams išlaikyti ,karams trūkdavo .. todėl monetas pradėjo klastoti ( užrašas neatitikorealaus monetos turinio ) Tos priežasys sudarė sąlygas atsirastipopieriniams pinigams – lapelis atstovauja tam tikrą pinigų kiekį.[ M ( N (banknotai ).] Poperinių pinigų f-ja peremė valstybė; įstatymu numatanti jo užrašoteisingumą. Palaipsniui iš banknotų atsirado pinigai neturintys tiesioginio ryšio suauksu ( iždo , banko bilietai ). Galiausiai liko iždo pinigai. Piniginiovieneto vertė garantuojama valstybės. Piniginis vnt išleidžia ir jų kiekiįreguliuoja centrinis bankas. Kiti bankai atlieka visas kt. Operacijas supinigais, išskyrus jų leidimą ir kiekio regulivimą. Gryniji ( cash ) ir sąskaitiniai pinigai. Bankai ne tik saugo pinigus, bet
ir jais naudojasi-skolina kitiems, nes ne visi bankų sa-vai reikalauja juosgrąžinti vienu metu. Sa-vai gauna palūkanas, o bankai už skolinamus pinigust.p. gauna palūkanas. Bendra pinigų masė, esanti cirkuliacijoje vad. Pinigų pasiūla. Pagr.Pinigų S elementas – taip vadinamieji M1 pinigai, kuriuos sudaro gryniejipinigai + depozitai ( čekiai ). Bankai, skolindami pinigus,padidina jųkiekį cirkuliacijoje, nes jie skolina ne savo pinigus, o depozitus –asmenųįneštus pinigus į sąskaitą. Skolintojas iš banko paima grynus pinigus arbaapmoka negrynai pinigais už prekes. Susidaro M2 S: [ M2 = M1 +trumpalaikės paskolos + banko vertybiniai popieriai ( kapitalas ) =taupomosios sąskaitos + kiti neilgalaikiai depozitai ]. Bankas skolina pinigus ilgiems laikotarpiams. Tada M3 pinigų forma : [M3=M2 + valstybės paskolos ]14.2 Kiekybinė pinigų teorija.Pinigų masė , esanti cirkuliacijoje turi tiesioginę įtaką ekonomikai.Žmonėms pinigai reikalingi sandoriams atlikti. Kuo jų daugiau (sandorių),tuo daugiau pinigų cirkuliacijoje. Ryšys tarp pinigų kiekių ir bendros sandorių sumos atsispindi pinigųkiekybineje lygtyje: [ M x V = P x TQ kai: M- pinigų kiekiscirkulaicijoje; V – pinigų cirkulaicijos greitis ( vienas piniginis vnt pertą patį laiką g aptarnauti kelis sandorius) P –prekių kaina ; TQ – prekiųsandorių sk.] Dešinė lygtie pusė – sandorių suma, kuri rodo,kokia pinigųmasė judėjo, pvz. Per metus. Kairė – pinigų kiekis dalyvaves sandoriųaptarnavime. Cirkulaicijos greitis nustatomas koeficientus kuria mažesnisuž 1. Jei V+0,5 piniginis vnt. atliko 2 operacijas per metus. Jei V=0,05 –20 op. Lygtis yra tapatybė, kuri svarbi,nes rodo ,kad pasikeitus vienamlygties nariui, keičiasi ir kitas. [ MxV=PxY] Pinigai išreiškiami perprekių ir paslaugų kiekį, kuris už tuos pinigus įsigyjamas. Kiekisišreiškiamas santykiu N/P – realios pinigų atsargos, kurios parodo ,kadrealios pinigų atsargos D yra tiesiog proporcingos nacionalinėms pajamoms [(M/P)D=kY k-const, rodanti pinigų cirkuliacijos greitį ] Pinigų D`os f-jaanalogiška prekės D`os f-jai. Y didėjimas reikalauja didn’t D`ą realiomis
pinigų atsargomis iš pinigų D`os f-jos g. išvesti pinigų kiekybinę lygtį.Įvedama sąlyga: [(M/P)D=(M/P)S] tada f-ją g. pertvarkyti į lygtį : [M/P =k*Y M(1/k)= PY , jei V=1/k MV=PY ] Panaudojus pinigų kiekybinę lygtį,tariame, kad S relioms pinigų atsargoms lygi D`ai ir D proporcinga nac.Pajamoms. Atrodytu,kad lygtis reikalinga tik tam, kad nustatyti judejimogreitį – kaip santykį BNP(nominalus) su M : [BNP/M=Y/M Jei V pastovus g.suformuluoti pinigų kiekybinę teoriją. Pastaba –prielaida, kad V-const.-abstrakcija. Keičiantis pinigų D`os f-jai, V irgi keičiacsi. Tačiau tamtikrame periode pinigų judejimo geritis yra pastovus. Jei V pastovus, tadapinigų keikybinę lygtį g. traktuoti kaip nominalaus BNP formavimo teorija]M[pic]=PY M –pokytis t. išaukti proporcingą n. BNP pokytį. Kadangi nįBNP=PY, tai g. daryti išvadą, kad gamybos apimtį , t.y n ,BNP piniginėjeišraiškoje apibrežia M.14.3 Pinigai,kainos ir infliacija. Bendro kainų lygio ekonomokoje analizėje yra suformuluoti teorijoselementai: 1. Pagamintas produktcijos Y kiekį apsprendžia gamybos veiksniųsąnaudos ir gamybinė f-ja: 2. Vertinę gamybos apimtį t.y. PY nominaliojeformojė apsprendžia pinigų S (iš pinigų kiekybinės lygties ir prielaidosapie pastovų V ) 3. Jei galioja 1 ir 2, tai kainų lygis P yra santykistarpvietinės gamybos apimties PY nominalioje išraiškoje ir pagamintoprodukcijos kiekio PY/Y. Realaus BNP apimtį apsprendžia gamybos galimybės,o BNP apimtį defliatorius yra santykis tarp nominalaus ir realaus BNP dydžiu. Taigi tai paaiškina , kadįvyksta, jei antrinis bankas pakeičia pinigų S, tarkim padidina, esantprielaidai, kad V_const. Bet koks pinigų S`os pokytisatitinkamaiproporcingai keis n. BNP apimtį. Kadangi reali BNP apimtisprikaluso nuo esamų gamybos veiksnių apimties ir gamybinės f_jos, tai n.
BNP apimties pokyčiai pilnai prikalusys nuo kainų lygių (P) pokyčių:(M(%)+(V(%)=(P(%)+(Y(%) (M(%)-pinigų kiekio procentinis pokytis, kurisreguliuojamas centrinio banko. (V(%) – atspindi pinigų paklausos pokytį.Yraprielaida, kad cirkuliacijos greitis pastovus,tada (V(%)=0. (P(%)-infliacijos tempas. (Y(%) –susijes su gamybos veiksnių sąnaudų pokyčiu irmokslo technikos pažanga.Šis pokytis atitinkamu laikotarpiu g. laikyti =0.Analize rodo, kai ekonominio augimo tempas nekintantis,tarkim mėnesiolaikotarpyje, tai pinigų S`os augimas apsprendžia infliacijos tempą.(M(%)=(P(%) Kiekybinė teorija rodo,kad centrinis bankas kontroliuojantis S,turi kontroliuoti infliacijos tempą. Jei centr. Bankas išlaiko stabiliąpinigų S, tai pinigų lygis nesikeičia,jei padidina-dideja infliacija. 14.4 pinigų išleidimo valstybes pajamos. Valstybė g. dengti savo išlaidas : 1. Padidinti mekesčius; 2. Skolintis išgyventojų ir įmonių(obligacijos) 3. Atspausdint papildomus pinigus irišleist į cirkuliaciją. Pajamos,gaunamos atspausdinus papildomus pinigus vad. Senjoražu. Viduramžiais žemvaldys t.teisę kalti monetas asvo teritorijoje. Dabar ši teisė-valstybės. Valstybė spausdindama pinigus padidina pinigų pasiūlą S. Jos padidejimas veda į infliaciją. Taigi pap. Pinigų spausdinimas yra tolygus infliaciniam mokesčiui. Ji moka tie , kurie taupo pinigus,nes pakiluspinigų lygiui,reali perkamojigalia sumažėja.Valstybė astspausdindama pinigus savo išlaidoms dengti, sumažina esančiųcirkuliacijoje pinigų perkamą galią.infliacija –esamų pinigųapmokestinimas.Šalyje kur didelė infliacija(10), tai pagr. Valsybės pinigųšaltinis.
14.5.Infliacija ir palukanu norma. Nustatytas rysys tarp pinigu irinfliacijos, dabar – tarp infliacijos ir palukanu normos.Tarkim idejom ibanka 100Lt. su metinemis palukanomis 10% – t.y. 110. Jei infliacija bus10%, tai 110Lt = 100Lt, nes 10% per metus padidejo kainos. Bankinespalukanos vadinamos nominaliosiom, o ivertinus infliacija – realiosios. Jeinominaliu palukanu norma i ,realiu – r, infliacija (, tai r=i-( (%). Lygtisvad. Fisherio lygtimi, kuri rodo, kad n palukanu norma kinta: 1)kintantrealiai palukanu normai, 2)keiciantis infliacijos tempui. G. suformuluoti iteorija. r kinta taip, kad l pusiausvira tarp S ir I. Pinigu mases didejimo
tempas apsprendzia infliacijos tempa. Is Fisherio lygties – norintsuformuoti i modeli butina r teorija sujungti su infliacijos tempo (teorija. Taigi pinigu kiekybine teorija ir Fisherio lygtis rodo, kad pinigumases padidejimas veikia į i. Pagal pinigu kiekybine teorija, pinigu masespadidejimas 1% sukelia ( padidejima 1%. Pagal r – ( padidejimas 1% sukeliai padidejima 1%. Sis rysys tarp ( tempo ir i vad. Fisherio poveikiu.Skiriami du r tipai: 1)r, kurios laukia skolintojas ir skolininkas,sudarydami sanderi, vad. laukiama reali palukanu norma (ex ante) 2)faktiner (ex post). Nei skolintojas nei skolininkas negali is anksto pasakytibusimos ( tempo, bet jie ta tempa prognozuoja. Busimas infliacijos tempas –(l. Tada ex ante bus lygu: ex ante = i-(l; ex post=i-(. Normos busskirtingos, jei prognoze skirsis nuo tikroves. Ivedus laukiama realiapalukanu norma: i neg. buti koreguojama pagal faktini busima infliacijostempa, ir gali buti koreguojama tik pagal laukiama (. Fisherio lyg: i=r+(l.Reali palukanu norma ex ante r yra prekiu ir paslaugu rinkos pusiausviostaskas. Nominalios i dinamika tiksliai atkartos laukiamo infliacijos tempo(l pokycius.14.6.Nominali palukanu norma ir pinigu paklausa. Kiekybine pinigu teorijaformuluojama pinigu D’as tiesines f-os pagalba, – D realiai pinigu atsargaiyra proporcinga pajamoms. Taciau yra ir kitas veiksnys – i kuri irgiformuoja pinigu D’a. Jei pvz. bankui neskoliname pinigu, o laikome pas save– tai palukanu nera. Jei uz laisvus pinigus pirksim valstybes vertybiniuspopierius ar padesim pinigus i banka santaupu forma, gausim palukanas pagali. Atsisakymas nuo nominaliu palukamu, laikant pinigus paskolintus vad.pinigu laikymo kastais. Jei lygus i. Tas nustatoma isanalizavus kitasaktyvias pajamas.Is valst. vertybiniu popieriu gauname realias pajamas kartu tikintis kadreali pinigu verte sumazes infliacijos tempu, kuris sumazins musu gaunamaspajamas. Neskolinant pinigu neteksim pajamu kuriu dydis – skirtumas tarpsiu dvieju dydziu . Taigi pinigu laikymo kastai: r-(-(l). Pagal Fisheriolygti: r+(l=i Pinigu laikymo kastai= nominaliai palukanu normai. Pinigu
paklausa priklauso nuo kainos kuria tenka moketi uz pinigu turejimaneskolinant ju. D’a pinigams realioje formoje priklauso tiek nuo pajamulygio, tiek nuo i. Is cia – pinigu D’as f-ja atrodys: (M/P)D=L(i,y) JeiFisherio lygties pagalba nominalia palukanu norma isreiksime per realias irinfliacijos tempo suma, tai: M/P=L(r+(l, y) Lygtis rodo, kad realios piniguatsargos taip pat priklauso nuo laukiamo infliacijos tempo. Naujoji piniguD’as f-ja pilniau parodo, kas apsprendzia kainu lygi, palyginus sukiekybine pinigu teorija ( dabartines pinigu D’as lygtis apsprendzia esamukainu lygi, tai teisinga, jei i ir pagamintas produkcijos kiekis yranekintami, Tada kainu lygio pokyciai proporcingi pinigu S’as pokyciams).Taciau i nera pastovi, o priklauso nuo pinigu kiekio cirkuliacijojedidejimo. Vadinasi i buvimas pinigu D’as funkcijoje rodo dar viena kanala,per kuri pinigu S pokyciai veikia i kainu lygi. Taigi naujoji pinigu D’as f-ja rodo kad kainu lygis priklauso ne tik nuo esamos pinigu S, bet ir nuobusimos. Pastarosios prognozavim. yra sudetingas ir ne visada tikslus. Pvz.centrinis bankas paskelbe, kad ruosias didint pinigu S’a, taciau bankaspaliko dabartini S’os lygi. Jei gyventojai tuo patikes tai jie lauksinfliacijos tempo isaugimo. Pagal F. poveiki toks infliacijos tempolaukimas didins i. Aukstesne i sumazins D’a realioms pinigu atsargoms.Kadangi pinigu kiekis cirkuliacijoje nebus pasikeites, tai realiu piniguatsargu D’as sumazejimas, issauks kainupakilima. Taigi laukiamas pinigu mases padidejijmas issauks esamu kainulygio pakilima – infliacijos padidejima.14.7. Infliacijos reguliavimas. Realiu pinigu atsargu dydzio priklausomybenuo i labai apsunkina infliacijos reguliavima. Jei galiotu tik kiekybinepinigu teorijos priklausomybe ir i nedarytu itakos pinigu D’ai, taiinflaicijos lygi butu nesunku sumazinti. Centriniam bankui reiketu nustotispausdinti papildomus pinigus. Kai stabilizuotusi pinigu kiekis – taistabilizuotusi ir kainu lygis. Kadangi pinigu D priklauso nuo i, tai
infiacijos reguliavimas yra sudetingas. Infliacijos tempo sumazinimasatveda i pinigu laikymo kastu sumazinima ir i realiu pinigu atsargupadidejima. Jei centrinis bankas nustos spausdinti papildomus pinigus, taidel realiu pinigu atsargu (M/P) padidejimo butinai turi sumazeti kainos (irbendras kainu lygis) Siuo atveju centrinis bankas nepasieks kainustabilizavimo. Vietoj infliacijos pasireiks defiliacija (tai nacionaliniupajamu ir gamybos apimties, lydimas bendru kainu lygio kritimo. Gali butitycia sukeliama, norint sumazinti infliacija, bet padideja nedarbas).Kokia turi buti valstybes politika, kad islaikyt stabilias kainas,sustabdyti infliacija ir neissaukt defiliacijos? Pagal pagr. rodikliudinamika pinigu sferose gali nustatyti pinigu S’as, sustabdanciosinfliacija, dinamika. Grafiskai:1-rodo norimo kainu pokycio trajektorija. i kinta pagal infliacijos tempokitima. i kritimas suoliskai didina realias pinigu atsargas, nes sumazejapinigu laikymo kastai. 1,4 -tai g. nustatyti pinigu mases trajektorija M. 5-pinigu pasiulos dinamika, kuri priklauso nuo kainu lygio dinamikos (1) irrealiu pinigu atsargos kiekio cirkuliacijoje dinamikos. Taigi infliacijos 1pabaigoj pinigu S turi staiga issaukti kartu su realiupinigu atsargu padidejimu cirkuliacijoje (didejima). Po to pinigu pasiulaturi nebedideti, kad butu uztikrintos stabilios kainos. Analizejenekreipiama demesio i pasitikejima centriniu banku. Kad sumazetu laukiamasinfliacijos tempas ir i, gyventojai turi buti garantuoti, kad centrinisbankas neisleis papildomu grynuju pinigu. Jei nebus pasitikejimo tainesuletes ir laukiamas infliacijos tempas ir nesumazes i. Tokiu atvejurealios pinigu atsargos nepadides, o staigus M padidinimas dar labiaupaspartins infliacijos tempa.Centrinis bankas gali realiai tureti gyventoju pasitikejima, likviduodamaspagrindines aukstos infliacijos priezasti – senjoraza. Dazniausiaiinfliacija pasparteja, kai valstybe pradeda spausdinti papildomus pinigussavo islaidoms padengti (nesubalansuotas biudzetas). Kol poreikis papild.pinigams bus, tol jokie centrinio banko itikinejimai apie kainustabilizacija nepades. Todel ( sustabdymo procesas susijes su valstybesbiudzeto reformomis, kurios gali buti dvieju krypciu: 1) valstybes islaidusumazinimas, 2)mokesciu padidinimas. Nors ( visur ir visada yra pinigusferos reiskinys, bet jos didejimo sustabdymas labai susijes su valstybes
biudzeto reguliavimu.14.8. Visuomeniniai infliacijos kastai. Eilinio valstybes piliecio poziuriuinfliacija – skurdina. Kasmet dideja darbo uzmokestis, pencija, o kainuaugimas likviduoja prieaugi. Gyventoju perkamosios galios didejimas vykstadel kapitalo kaupimo bei mokslo technikos pazangos. Realaus darbouzmokescio dydis priklauso nuo to kiek pinigu isspausdina vyriausybe. Jeiji mazina pinigu mases prieaugi, tai kainu augimas irgi mazeja. Bet realusdarbo uzmokestis nuo to nepadides – suletejus infliacijai zmones gausmazesni prieda prie atlyginimo.Taigi ( ir jos kastai yra visuomenine problema. Laukiamos infliacijospoziuriu pokyciai: tarkim kiekviena menesi kainu lygis dideja 1%. Kokie busvisuomenes kastai jei metines infliacijos tempas 12%. Pirma kastu dalis –nuostoliai, del infliaciniu mokesciu, nuo gyventoju turimu pinigu. ( did.didina nominalia palukanu norma , o tai letina realiu pinigu atsargumazejima. Antra – islaidos – daznai keiciant kainas. Trecia rusis – dideleskainu kitimo islaidos vercia atsisakyti imones daznu kainu kitimo. Kuo (didesnis tuo nepastovesnes santykines kainos. Ketvirta – mokesciuistatymai, kuriuose neivertinama infliacija. Pvz. nuperkamos akcijos,kurias tikimasi po metu parduoti realia kaina. Del infliacijos realauspriedo nebus gauta. Pajamu mokestis bus nuostolis. Penkta – gyventojunepatogumai nuolat kintant kainoms. Pinigais matuojamas visas ekonominisgyvenimas. Jei matas visa laika kinta tai rezultatu neimanoma palyginti.Neprognozuojamos ( pasekmes yra zymiai labiau griaunancios ekonomika negulaukiancios. Pvz. paskolos sutartyje numatoma i pakoreguota pagal laukiama(. Jei ( faktinis tempas skirsis nuo laukiamojo tai ex post laukiamospajamos skirsis nuo sutarti numatytu pinigu. Jei ( aukstesnis – islosiapaskolos gavejas, pralosia kreditorius ir atvirksciai. Pazeidiami zmoniuinteresai kurie gauna pastovias pajamas. Iseinant i pensija, darbuotojasgauna pensijos dydi pagal esama infliacijos lygi (pensijiniai fondai –atidetas darbo uzmokestis). Infliacijos salygomis fondas realiai sumazejes.Tigi, kuo nepastovesnis ( tempas tuo didesne ????, kuri praktiskai keiciavisus gyventojus. Sudarant ivairias darbo uzmokescio, paskolu ir pan.sutartis butina ivertinti infliacija.