Nedarbas
1. Nedarbo esmė ir lygis
Buvo tariama analizuojant, kad kuriant produktą ir plečiantis ekonomikoje
dalyvauja visi darbingi žmonės. Tikrovėje taip nėra. Rinkos ekonomikai
būdingas nedarbas. Darbingų gyventojų dalis darbo atžvilgiu yra tam tikrame
judėjime. Vieni darbuotojai išeina iš darbo, kiti įsidarbina, kiti ieško
darbo. Šis pastovus darbo išteklių judėjimas į nedarbą ir iš jo
apsprendžia, kad dalis darbuotojų tam tikrą laiką yra nedarbo būsenoje. L –
visuminė darbo jėga; E – dirbančių žmonių skaičius; U – neturinčių
darbo žmonių skaičius.
L = E + U; U/L = nedarbo lygis (%)
Tariama L yra pastovi. Atmetamas natūralus gyventojų skaičiaus prieaugis.
Tada schematiškai ryšys tarp užimtumo ir nedarbo :
S – užimtųjų dalis, kuri kiekvieną mėnesį netenka darbo.
f – bedarbių dalis, kuri kiekvieną mėnesį įsidarbina.
Jei jie pastovūs, tai lems nedarbo lygį, įdarbintų skaičius turi atitikti
įdarbintų skaičių.
fU = SE ; Pastovus nedarbo lygis nustatomas :
E = L – U;
fU = S(L – U) /:L
F(U/L) = S(1 – U/L)
U/L = S/(S + f)
Nedarbo lygis priklauso nuo S (atleidimo iš darbo lygio) ir f (įdarbinimo
lygio). Kuo didesnis S, tuo didesnis nedarbas. Tokia natūrali užimtumo ir
nedarbo priklausomybė. Kodėl yra nedarbas ?
13.2 Frikcinis nedarbas ir valstybės politika
Gamybai ir verslui reikalinga ne aplamai darbo jėga, o tam tikros
struktūros, turinti požymius ir savybes, todėl viena iš nedarbo priežasčių
– reikalingas laikotarpis per kurį susiderintų darbo jėgos struktūra su
laisvų darbo vietų struktūra. Rinkos pusiausvyros modelis numato šių
struktūrų atitikimą – bet kuris darbuotojas tinka bet kuriai darbo jėgai,
taip tariama. Rinka būtų pusiausvyroje. Tikrovėje darbuotojai turi
nevienodus polinkius, sugebėjimus ir kiekvienai konkrečiai darbo vietai
reikalingas konkrečių sugebėjimų žmogus. Informacijai apie darbo vietas ir
į jas besisiūlančius taip pat reikia atitinkamo laikotarpio. Nedarbas
atsirandantis dėl darbo jėgos ir darbo struktūrų suderinimo, vadinamas
frikciniu nedarbu. Tam tikras frikcinio nedarbo lygis neišvengiamas, nes
ekonomika kinta. Svyruoja D, darbo jėgai. Kinta ne tik D ir S kiekiai, bet
ir ekonomikos struktūra. Pareikalavimas vienoms prekėms didėja, kitoms
mažėja, keičiasi gamybos struktūra : įmonės užsidaro ar plečia veiklą.
Pagal tai keičiasi darbo jėga. D’os struktūriniai pokyčiai darbo jėgai
vyksta nepaliaujamai, todėl frikcinis nedarbas pastoviai egzistuoja (jis
yra natūralus). Valstybė bando mažinti natūralų nedarbo lygį. Platinama
informacija apie laisvas darbo vietas. Kuriamos valst. darbuotojų
perkvalifikavimo struktūros – padeda įsigyti kitą profesiją. Jei priemonės
efektyvios, nedarbas mažėja. Veikia nedarbo draudimo valstybinė sistema,
kurios poveikio rezultatas – frikcinio nedarbo padidinimas. Darbuotojas
netekęs darbo tam tikrą laiką gauna nedarbo pašalpą. Pašalpų ir
kompensacijų mokėjimas sušvelnina nedarbo pasekmes, bet kartu didina
frikcinį nedarbą ir natūralų nedarbo lygį.
13.3 Darbo užmokesčio įtaka nedarbui
Tiesioginę įtaką nedarbui turi darbo užmokestis, kuris negali greitai ir
lanksčiai prisitaikyti prie darbo jėgos D ir S pokyčių. Teoriškai pagal
rinkos modelį darbo D ir S turi balansuotis ir pusiausvyros taškas
suformuoja darbo kainą (užmokestį). Tačiau realusis darbo užmokestis taip
greit kaip D ir S nekinta. Neretai jis yra aukštesniame lygyje nei
pusiausvyra.
Realus darbo užmokestis yra virš pusiausvyros lygio. Darbo D viršija darbo
S. Realus darbo užmokestis nemažėja ir įmonėms tenka mažinti darbuotojų
skaičių. Kuo W/P bus didesnis, tuo aukštesnis nedarbo lygis. Nedarbas, kurį
iššaukia realaus darbo užmokesčio nesugebėjimas prisitaikyti prie darbo D
ir S pusiausvyros lygių pokyčių, vadinamas laukimo nedarbu. Faktinis darbo
užmokesčio lygis viršija darbo D ir S pusiausvyros lygį. Kodėl darbo rinka
ne pusiausvyroje ? Darbdaviai gali sumažinti darbo užmokestį ir susidarytų
darbo jėgos D ir S pusiausvyra, bet įmonė to padaryti negali, nes :
1. visose valstybėse yra minimalaus darbo užmokesčio įstatymas
2. veikia profsąjungos, turinčios monopolinę valdžią darbo rinkoje
3. darbo užmokesčio dydžiu įmonė skatina savo darbuotojus geriau dirbti
Daugumoje šalių darbo užmokestis atsižvelgiant į darbo sudėtingumą ir
darbuotojų kvalifikaciją yra įstatymiškai diferencijuotas. Be to,
atsižvelgiant į infliaciją, darbo užmokestis yra indeksuojamas. Profesinės
sąjungos ir darbdaviai sudaro kolektyvines sutartis, kuriose numatomos ne
tik darbo sąlygos, bet ir užmokestis. Įmonės, suinteresuotos išlaikyti
geresnius darbuotojus, moka didesnį užmokestį.
13.4 Nedarbo rodikliai
Nedarbas matuojamas. Kiekvieną nedarbo lygį tenka apskaičiuoti. Nedarbo
lygis – asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, bet nerandančių atitinkamo
darbo skaičiaus santykis su bendru darbingų ir norinčių dirbti gyventojų
skaičiumi. Išreiškiamas %. (RU) :
RU = E + U (100 %)
Kitas nedarbo rodiklis – nedarbo trukmė priklauso nuo nedarbo formos. Jei
nedarbas trumpalaikis, tai turi frikcinę formą ir yra neišvengiamas
(išėjimas iš darbo ir įsidarbinimas kitur). Ilgalaikis nedarbas – laukimo
nedarbo forma. Šie nedarbo trukmės duomenys skaičiuojami, nes jie labai
svarbūs valstybinei nedarbo politikai rengti. Nedarbo lygis įvairiose
gyventojų grupėse pagal lytį ir amžių nevienodas. Moterų nedarbingumas
didesnis nei vyrų 20-30m, 50-60m grupėse. Svarbus rodiklis yra nedarbo
struktūros pokyčiai ir dinamika. Tai struktūrinio nedarbo charakteristika.
Sparčiai vystantis naujovėms kinta atskirų ūkio šakų struktūra ir kinta
darbo jėgos D ir S atskirose šakose. Vyksta gamybos techninio aprūpinimo
didėjimas, kuriam reikia aukštesnės kvalifikacijos darbuotojo. Be to,
ekonomika vystosi cikliškai, todėl minimuose nedarbas padidėja.
Bendra tendencija – nedarbas auga. Tai bandoma aiškinti : gerėja darbuotojų
sveikata, mokslo, technikos pažanga.
14. Infliacija.
14. 1 Pinigai , jų funkcijos ir formos.
Pinigai – aktyvai, kurie naudojami daug. Kaip mainų priemonė. Jų esmę
atskleidžia pinigų f-jos :
1. taupymo priemonė; 2. Prekės naudos matavimo p. 3. Mokėjimo priemonė.
Kaip 1 pinigai leidžia dabartinį vartojimą perkelti į ateitį. Kaip 2 jie
tarnauja prekių naudingumo proporcijoms išreikšti.
Piniginiais vienetais išreiškiamos kainos,vedama apskaita. Kaip 3 pinigai
tarpininkauja perkant prekes,paslaugas.
Piniginio vieneto nauda prilyginama atitinkamos prekės naudai. Pinigai g.
pasireikšti įv. formomis: 1. grynieji pin.; 2. negrynieji; Grynieji-tam
tikros popierinės formos piniginiai ženklai, monetos.
Pinigų atsiradimo pradžioj jų pavidalas buvo daiktai. Viena kuri nors
prekė, kurią pripažindavo dauguma gyventojų buvo laikoma pinigais (
metalai, grūdai, druska ) Vystantis gamybai ir prekybai masiškai pradėti
naudoti metalai ( dalina į dalis, gauna reikimą svorį ) Metalams buvo
pradėta suteikti formą ( monetos ). Įsiplėtus mainams naudoti metalai kurių
randama nedaug ( sidabras, o veliau auksas ) Auksas kaip pinigai naudotas
l. ilgai ir vad. Aukso standartas – tam tikras aukso kiekis metale ir tam
tikras monetos svoris (Svaras). Auksiniai pinigai tapo nepatogūs
vartojimui, be to monetas kaldavo šalių vadovai, kurių dvarams išlaikyti ,
karams trūkdavo .. todėl monetas pradėjo klastoti ( užrašas neatitiko
realaus monetos turinio ) Tos priežasys sudarė sąlygas atsirasti
popieriniams pinigams – lapelis atstovauja tam tikrą pinigų kiekį.[ M ( N (
banknotai ).]
Poperinių pinigų f-ja peremė valstybė; įstatymu numatanti jo užrašo
teisingumą.
Palaipsniui iš banknotų atsirado pinigai neturintys tiesioginio ryšio su
auksu ( iždo , banko bilietai ). Galiausiai liko iždo pinigai. Piniginio
vieneto vertė garantuojama valstybės. Piniginis vnt išleidžia ir jų kiekiį
reguliuoja centrinis bankas. Kiti bankai atlieka visas kt. Operacijas su
pinigais, išskyrus jų leidimą ir kiekio regulivimą.
Gryniji ( cash ) ir sąskaitiniai pinigai. Bankai ne tik saugo pinigus, bet
ir jais naudojasi-skolina kitiems, nes ne visi bankų sa-vai reikalauja juos
grąžinti vienu metu. Sa-vai gauna palūkanas, o bankai už skolinamus pinigus
t.p. gauna palūkanas.
Bendra pinigų masė, esanti cirkuliacijoje vad. Pinigų pasiūla. Pagr.
Pinigų S elementas – taip vadinamieji M1 pinigai, kuriuos sudaro grynieji
pinigai + depozitai ( čekiai ). Bankai, skolindami pinigus,padidina jų
kiekį cirkuliacijoje, nes jie skolina ne savo pinigus, o depozitus –asmenų
įneštus pinigus į sąskaitą. Skolintojas iš banko paima grynus pinigus arba
apmoka negrynai pinigais už prekes. Susidaro M2 S: [ M2 = M1 +
trumpalaikės paskolos + banko vertybiniai popieriai ( kapitalas ) =
taupomosios sąskaitos + kiti neilgalaikiai depozitai ].
Bankas skolina pinigus ilgiems laikotarpiams. Tada M3 pinigų forma : [
M3=M2 + valstybės paskolos ]
14.2 Kiekybinė pinigų teorija.
Pinigų masė , esanti cirkuliacijoje turi tiesioginę įtaką ekonomikai.
Žmonėms pinigai reikalingi sandoriams atlikti. Kuo jų daugiau (sandorių),
tuo daugiau pinigų cirkuliacijoje.
Ryšys tarp pinigų kiekių ir bendros sandorių sumos atsispindi pinigų
kiekybineje lygtyje: [ M x V = P x TQ kai: M- pinigų kiekis
cirkulaicijoje; V – pinigų cirkulaicijos greitis ( vienas piniginis vnt per
tą patį laiką g aptarnauti kelis sandorius) P –prekių kaina ; TQ – prekių
sandorių sk.] Dešinė lygtie pusė – sandorių suma, kuri rodo,kokia pinigų
masė judėjo, pvz. Per metus. Kairė – pinigų kiekis dalyvaves sandorių
aptarnavime. Cirkulaicijos greitis nustatomas koeficientus kuria mažesnis
už 1. Jei V+0,5 piniginis vnt. atliko 2 operacijas per metus. Jei V=0,05 –
20 op. Lygtis yra tapatybė, kuri svarbi,nes rodo ,kad pasikeitus vienam
lygties nariui, keičiasi ir kitas. [ MxV=PxY] Pinigai išreiškiami per
prekių ir paslaugų kiekį, kuris už tuos pinigus įsigyjamas. Kiekis
išreiškiamas santykiu N/P – realios pinigų atsargos, kurios parodo ,kad
realios pinigų atsargos D yra tiesiog proporcingos nacionalinėms pajamoms [
(M/P)D=kY k-const, rodanti pinigų cirkuliacijos greitį ] Pinigų D`os f-ja
analogiška prekės D`os f-jai. Y didėjimas reikalauja didn’t D`ą realiomis
pinigų atsargomis iš pinigų D`os f-jos g. išvesti pinigų kiekybinę lygtį.
Įvedama sąlyga: [(M/P)D=(M/P)S] tada f-ją g. pertvarkyti į lygtį : [M/P =
k*Y M(1/k)= PY , jei V=1/k MV=PY ] Panaudojus pinigų kiekybinę lygtį,
tariame, kad S relioms pinigų atsargoms lygi D`ai ir D proporcinga nac.
Pajamoms. Atrodytu,kad lygtis reikalinga tik tam, kad nustatyti judejimo
greitį – kaip santykį BNP(nominalus) su M : [BNP/M=Y/M Jei V pastovus g.
suformuluoti pinigų kiekybinę teoriją. Pastaba –prielaida, kad V-const.-
abstrakcija. Keičiantis pinigų D`os f-jai, V irgi keičiacsi. Tačiau tam
tikrame periode pinigų judejimo geritis yra pastovus. Jei V pastovus, tada
pinigų keikybinę lygtį g. traktuoti kaip nominalaus BNP formavimo teorija]
M[pic]=PY M –pokytis t. išaukti proporcingą n. BNP pokytį. Kadangi nį
BNP=PY, tai g. daryti išvadą, kad gamybos apimtį , t.y n ,BNP piniginėje
išraiškoje apibrežia M.
14.3 Pinigai,kainos ir infliacija.
Bendro kainų lygio ekonomokoje analizėje yra suformuluoti teorijos
elementai: 1. Pagamintas produktcijos Y kiekį apsprendžia gamybos veiksnių
sąnaudos ir gamybinė f-ja: 2. Vertinę gamybos apimtį t.y. PY nominalioje
formojė apsprendžia pinigų S (iš pinigų kiekybinės lygties ir prielaidos
apie pastovų V ) 3. Jei galioja 1 ir 2, tai kainų lygis P yra santykistarp
vietinės gamybos apimties PY nominalioje išraiškoje ir pagaminto
produkcijos kiekio PY/Y. Realaus BNP apimtį apsprendžia gamybos galimybės,
o BNP apimtį defliatorius yra
santykis tarp nominalaus ir realaus BNP dydžiu. Taigi tai paaiškina , kad
įvyksta, jei antrinis bankas pakeičia pinigų S, tarkim padidina, esant
prielaidai, kad V_const. Bet koks pinigų S`os pokytis
atitinkamaiproporcingai keis n. BNP apimtį. Kadangi reali BNP apimtis
prikaluso nuo esamų gamybos veiksnių apimties ir gamybinės f_jos, tai n.
BNP apimties pokyčiai pilnai prikalusys nuo kainų lygių (P) pokyčių:
(M(%)+(V(%)=(P(%)+(Y(%) (M(%)-pinigų kiekio procentinis pokytis, kuris
reguliuojamas centrinio banko. (V(%) – atspindi pinigų paklausos pokytį.Yra
prielaida, kad cirkuliacijos greitis pastovus,tada (V(%)=0. (P(%)-
infliacijos tempas. (Y(%) –susijes su gamybos veiksnių sąnaudų pokyčiu ir
mokslo technikos pažanga.Šis pokytis atitinkamu laikotarpiu g. laikyti =0.
Analize rodo, kai ekonominio augimo tempas nekintantis,tarkim mėnesio
laikotarpyje, tai pinigų S`os augimas apsprendžia infliacijos tempą.
(M(%)=(P(%) Kiekybinė teorija rodo,kad centrinis bankas kontroliuojantis S,
turi kontroliuoti infliacijos tempą. Jei centr. Bankas išlaiko stabilią
pinigų S, tai pinigų lygis nesikeičia,jei padidina-dideja infliacija.
14.4 pinigų išleidimo valstybes pajamos.
Valstybė g. dengti savo išlaidas : 1. Padidinti mekesčius; 2. Skolintis iš
gyventojų ir įmonių(obligacijos) 3. Atspausdint papildomus pinigus ir
išleist į cirkuliaciją.
Pajamos,gaunamos atspausdinus papildomus pinigus vad. Senjoražu.
Viduramžiais žemvaldys t.teisę kalti monetas asvo teritorijoje. Dabar ši
teisė-valstybės. Valstybė spausdindama pinigus padidina pinigų pasiūlą S.
Jos padidejimas veda į infliaciją. Taigi pap. Pinigų spausdinimas yra
tolygus infliaciniam mokesčiui. Ji moka tie , kurie taupo pinigus,nes
pakiluspinigų lygiui,reali perkamojigalia sumažėja.
Valstybė astspausdindama pinigus savo išlaidoms dengti, sumažina esančių
cirkuliacijoje pinigų perkamą galią.infliacija –esamų pinigų
apmokestinimas.Šalyje kur didelė infliacija(10), tai pagr. Valsybės pinigų
šaltinis.
14.5.Infliacija ir palukanu norma. Nustatytas rysys tarp pinigu ir
infliacijos, dabar – tarp infliacijos ir palukanu normos.Tarkim idejom i
banka 100Lt. su metinemis palukanomis 10% – t.y. 110. Jei infliacija bus
10%, tai 110Lt = 100Lt, nes 10% per metus padidejo kainos. Bankines
palukanos vadinamos nominaliosiom, o ivertinus infliacija – realiosios. Jei
nominaliu palukanu norma i ,realiu – r, infliacija (, tai r=i-( (%). Lygtis
vad. Fisherio lygtimi, kuri rodo, kad n palukanu norma kinta: 1)kintant
realiai palukanu normai, 2)keiciantis infliacijos tempui. G. suformuluoti i
teorija. r kinta taip, kad l pusiausvira tarp S ir I. Pinigu mases didejimo
tempas apsprendzia infliacijos tempa. Is Fisherio lygties – norint
suformuoti i modeli butina r teorija sujungti su infliacijos tempo (
teorija. Taigi pinigu kiekybine teorija ir Fisherio lygtis rodo, kad pinigu
mases padidejimas veikia į i. Pagal pinigu kiekybine teorija, pinigu mases
padidejimas 1% sukelia ( padidejima 1%. Pagal r – ( padidejimas 1% sukelia
i padidejima 1%. Sis rysys tarp ( tempo ir i vad. Fisherio poveikiu.
Skiriami du r tipai: 1)r, kurios laukia skolintojas ir skolininkas,
sudarydami sanderi, vad. laukiama reali palukanu norma (ex ante) 2)faktine
r (ex post). Nei skolintojas nei skolininkas negali is anksto pasakyti
busimos ( tempo, bet jie ta tempa prognozuoja. Busimas infliacijos tempas –
(l. Tada ex ante bus lygu: ex ante = i-(l; ex post=i-(. Normos bus
skirtingos, jei prognoze skirsis nuo tikroves. Ivedus laukiama realia
palukanu norma: i neg. buti koreguojama pagal faktini busima infliacijos
tempa, ir gali buti koreguojama tik pagal laukiama (. Fisherio lyg: i=r+(l.
Reali palukanu norma ex ante r yra prekiu ir paslaugu rinkos pusiausvios
taskas. Nominalios i dinamika tiksliai atkartos laukiamo infliacijos tempo
(l pokycius.
14.6.Nominali palukanu norma ir pinigu paklausa. Kiekybine pinigu teorija
formuluojama pinigu D’as tiesines f-os pagalba, – D realiai pinigu atsargai
yra proporcinga pajamoms. Taciau yra ir kitas veiksnys – i kuri irgi
formuoja pinigu D’a. Jei pvz. bankui neskoliname pinigu, o laikome pas save
– tai palukanu nera. Jei uz laisvus pinigus pirksim valstybes vertybinius
popierius ar padesim pinigus i banka santaupu forma, gausim palukanas pagal
i. Atsisakymas nuo nominaliu palukamu, laikant pinigus paskolintus vad.
pinigu laikymo kastais. Jei lygus i. Tas nustatoma isanalizavus kitas
aktyvias pajamas.
Is valst. vertybiniu popieriu gauname realias pajamas kartu tikintis kad
reali pinigu verte sumazes infliacijos tempu, kuris sumazins musu gaunamas
pajamas. Neskolinant pinigu neteksim pajamu kuriu dydis – skirtumas tarp
siu dvieju dydziu . Taigi pinigu laikymo kastai: r-(-(l). Pagal Fisherio
lygti: r+(l=i Pinigu laikymo kastai= nominaliai palukanu normai. Pinigu
paklausa priklauso nuo kainos kuria tenka moketi uz pinigu turejima
neskolinant ju. D’a pinigams realioje formoje priklauso tiek nuo pajamu
lygio, tiek nuo i. Is cia – pinigu D’as f-ja atrodys: (M/P)D=L(i,y) Jei
Fisherio lygties pagalba nominalia palukanu norma isreiksime per realias ir
infliacijos tempo suma, tai: M/P=L(r+(l, y) Lygtis rodo, kad realios pinigu
atsargos taip pat priklauso nuo laukiamo infliacijos tempo. Naujoji pinigu
D’as f-ja pilniau parodo, kas apsprendzia kainu lygi, palyginus su
kiekybine pinigu teorija ( dabartines pinigu D’as lygtis apsprendzia esamu
kainu lygi, tai teisinga, jei i ir pagamintas produkcijos kiekis yra
nekintami, Tada kainu lygio pokyciai proporcingi pinigu S’as pokyciams).
Taciau i nera pastovi, o priklauso nuo pinigu kiekio cirkuliacijoje
didejimo. Vadinasi i buvimas pinigu D’as funkcijoje rodo dar viena kanala,
per kuri pinigu S pokyciai veikia i kainu lygi. Taigi naujoji pinigu D’as f-
ja rodo kad kainu lygis priklauso ne tik nuo esamos pinigu S, bet ir nuo
busimos. Pastarosios prognozavim. yra sudetingas ir ne visada tikslus. Pvz.
centrinis bankas paskelbe, kad ruosias didint pinigu S’a, taciau bankas
paliko dabartini S’os lygi. Jei gyventojai tuo patikes tai jie lauks
infliacijos tempo isaugimo. Pagal F. poveiki toks infliacijos tempo
laukimas didins i. Aukstesne i sumazins D’a realioms pinigu atsargoms.
Kadangi pinigu kiekis cirkuliacijoje nebus pasikeites, tai realiu pinigu
atsargu D’as sumazejimas, issauks kainu
pakilima. Taigi laukiamas pinigu mases padidejijmas issauks esamu kainu
lygio pakilima – infliacijos padidejima.
14.7. Infliacijos reguliavimas. Realiu pinigu atsargu dydzio priklausomybe
nuo i labai apsunkina infliacijos reguliavima. Jei galiotu tik kiekybine
pinigu teorijos priklausomybe ir i nedarytu itakos pinigu D’ai, tai
inflaicijos lygi butu nesunku sumazinti. Centriniam bankui reiketu nustoti
spausdinti papildomus pinigus. Kai stabilizuotusi pinigu kiekis – tai
stabilizuotusi ir kainu lygis. Kadangi pinigu D priklauso nuo i, tai
infiacijos reguliavimas yra sudetingas. Infliacijos tempo sumazinimas
atveda i pinigu laikymo kastu sumazinima ir i realiu pinigu atsargu
padidejima. Jei centrinis bankas nustos spausdinti papildomus pinigus, tai
del realiu pinigu atsargu (M/P) padidejimo butinai turi sumazeti kainos (ir
bendras kainu lygis) Siuo atveju centrinis bankas nepasieks kainu
stabilizavimo. Vietoj infliacijos pasireiks defiliacija (tai nacionaliniu
pajamu ir gamybos apimties, lydimas bendru kainu lygio kritimo. Gali buti
tycia sukeliama, norint sumazinti infliacija, bet padideja nedarbas).
Kokia turi buti valstybes politika, kad islaikyt stabilias kainas,
sustabdyti infliacija ir neissaukt defiliacijos? Pagal pagr. rodikliu
dinamika pinigu sferose gali nustatyti pinigu S’as, sustabdancios
infliacija, dinamika. Grafiskai:
1-rodo norimo kainu pokycio trajektorija. i kinta pagal infliacijos tempo
kitima. i kritimas suoliskai didina realias pinigu atsargas, nes sumazeja
pinigu laikymo kastai. 1,4 -tai g. nustatyti pinigu mases trajektorija M. 5-
pinigu pasiulos dinamika, kuri priklauso nuo kainu lygio dinamikos (1) ir
realiu pinigu atsargos kiekio cirkuliacijoje dinamikos. Taigi infliacijos 1
pabaigoj pinigu S turi staiga issaukti kartu su realiu
pinigu atsargu padidejimu cirkuliacijoje (didejima). Po to pinigu pasiula
turi nebedideti, kad butu uztikrintos stabilios kainos. Analizeje
nekreipiama demesio i pasitikejima centriniu banku. Kad sumazetu laukiamas
infliacijos tempas ir i, gyventojai turi buti garantuoti, kad centrinis
bankas neisleis papildomu grynuju pinigu. Jei nebus pasitikejimo tai
nesuletes ir laukiamas infliacijos tempas ir nesumazes i. Tokiu atveju
realios pinigu atsargos nepadides, o staigus M padidinimas dar labiau
paspartins infliacijos tempa.
Centrinis bankas gali realiai tureti gyventoju pasitikejima, likviduodamas
pagrindines aukstos infliacijos priezasti – senjoraza. Dazniausiai
infliacija pasparteja, kai valstybe pradeda spausdinti papildomus pinigus
savo islaidoms padengti (nesubalansuotas biudzetas). Kol poreikis papild.
pinigams bus, tol jokie centrinio banko itikinejimai apie kainu
stabilizacija nepades. Todel ( sustabdymo procesas susijes su valstybes
biudzeto reformomis, kurios gali buti dvieju krypciu: 1) valstybes islaidu
sumazinimas, 2)mokesciu padidinimas. Nors ( visur ir visada yra pinigu
sferos reiskinys, bet jos didejimo sustabdymas labai susijes su valstybes
biudzeto reguliavimu.
14.8. Visuomeniniai infliacijos kastai. Eilinio valstybes piliecio poziuriu
infliacija – skurdina. Kasmet dideja darbo uzmokestis, pencija, o kainu
augimas likviduoja prieaugi. Gyventoju perkamosios galios didejimas vyksta
del kapitalo kaupimo bei mokslo technikos pazangos. Realaus darbo
uzmokescio dydis priklauso nuo to kiek pinigu isspausdina vyriausybe. Jei
ji mazina pinigu mases prieaugi, tai kainu augimas irgi mazeja. Bet realus
darbo uzmokestis nuo to nepadides – suletejus infliacijai zmones gaus
mazesni prieda prie atlyginimo.
Taigi ( ir jos kastai yra visuomenine problema. Laukiamos infliacijos
poziuriu pokyciai: tarkim kiekviena menesi kainu lygis dideja 1%. Kokie bus
visuomenes kastai jei metines infliacijos tempas 12%. Pirma kastu dalis –
nuostoliai, del infliaciniu mokesciu, nuo gyventoju turimu pinigu. ( did.
didina nominalia palukanu norma , o tai letina realiu pinigu atsargu
mazejima. Antra – islaidos – daznai keiciant kainas. Trecia rusis – dideles
kainu kitimo islaidos vercia atsisakyti imones daznu kainu kitimo. Kuo (
didesnis tuo nepastovesnes santykines kainos. Ketvirta – mokesciu
istatymai, kuriuose neivertinama infliacija. Pvz. nuperkamos akcijos,
kurias tikimasi po metu parduoti realia kaina. Del infliacijos realaus
priedo nebus gauta. Pajamu mokestis bus nuostolis. Penkta – gyventoju
nepatogumai nuolat kintant kainoms. Pinigais matuojamas visas ekonominis
gyvenimas. Jei matas visa laika kinta tai rezultatu neimanoma palyginti.
Neprognozuojamos ( pasekmes yra zymiai labiau griaunancios ekonomika negu
laukiancios. Pvz. paskolos sutartyje numatoma i pakoreguota pagal laukiama
(. Jei ( faktinis tempas skirsis nuo laukiamojo tai ex post laukiamos
pajamos skirsis nuo sutarti numatytu pinigu. Jei ( aukstesnis – islosia
paskolos gavejas, pralosia kreditorius ir atvirksciai. Pazeidiami zmoniu
interesai kurie gauna pastovias pajamas. Iseinant i pensija, darbuotojas
gauna pensijos dydi pagal esama infliacijos lygi (pensijiniai fondai –
atidetas darbo uzmokestis). Infliacijos salygomis fondas realiai sumazejes.
Tigi, kuo nepastovesnis ( tempas tuo didesne ????, kuri praktiskai keicia
visus gyventojus. Sudarant ivairias darbo uzmokescio, paskolu ir pan.
sutartis butina ivertinti infliacija.