LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIO TEISMO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS. KONSTITUCINIO TEISMO STATUSAS
1 straipsnis. Konstitucinis Teismas – teisminė institucija
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuojaLietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje irkonstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymaiir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taippat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktaineprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucijos ir šio įstatymo nustatytais atvejaisKonstitucinis Teismas teikia Seimui ir Respublikos Prezidentuiišvadas. Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomasteismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos RespublikosKonstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka.
2 straipsnis. Įstatymai dėl Konstitucinio Teismo
Konstitucinio Teismo uždavinius, įgaliojimus ir darbo tvarkąnustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir šis įstatymas.
3 straipsnis. Konstitucinio Teismo reglamentas
Konstitucinio Teismo vidaus klausimus, teisėjų profesinioelgesio taisykles, aparato struktūrą, raštvedybą ir kitusklausimus reguliuoja Konstitucinio Teismo reglamentas, kurįtvirtina Konstitucinis Teismas.
4 straipsnis. Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo tvarka
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriemsmetams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienutrečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjus, taip pat ir atnaujinantTeismo sudėtį, skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuospateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas irAukščiausiojo Teismo pirmininkas. Pasibaigus įgaliojimų laikui,teisėjai savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji teisėjai. Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiriaSeimas Respublikos Prezidento teikimu.
5 straipsnis. Kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus
Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamasnepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis,turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaipdešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagalteisininko specialybę stažą. Kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus pavardės ikisvarstymo Seime paskelbiamos spaudoje. Seimui teikiamas teisėjų kandidatūras svarsto SeimoValstybės ir teisės komitetas uždarame posėdyje ir po to savoišvadą praneša Seimui.
II SKYRIUS. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ STATUSAS
6 straipsnis. Reikalavimai Konstitucinio Teismo teisėjui
Konstitucinio Teismo teisėjas negali užimti jokių kitųrenkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos arkitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginį irkūrybinį darbą. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo,išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę arkūrybinę veiklą. Konstitucinio Teismo teisėjas negali dalyvauti politiniųpartijų ir kitų politinių organizacijų veikloje. Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti jokių kitų įmonių,įstaigų, organizacijų arba asmenų gynėju ar atstovu.
7 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo priesaika
Asmuo, paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, priešpradėdamas eiti savo pareigas, Seimo posėdyje prisiekia. Nustatomas toks priesaikos tekstas: “Aš, (vardas, pavardė), PRISIEKIU būti ištikimas Lietuvos Respublikai; PRISIEKIU garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismoteisėjo pareigas; PRISIEKIU ginti nepriklausomos Lietuvos valstybėskonstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę,paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tepadeda man Dievas!” Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas Seimo posėdyje. Priesaika priimama laikantis tų taisyklių, kurios nustatytosSeimo narių priesaikos priėmimo procedūrai. Konstitucinio Teismo teisėjas, įstatymų nustatyta tvarkaneprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, netenka teisėjo įgaliojimų.Dėl to Seimas priima nutarimą.
8 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo neliečiamybė
Konstitucinio Teismo teisėjo asmuo neliečiamas. Konstitucinio Teismo teisėjas be Konstitucinio Teismosutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn,suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Klausimas dėlsutikimo patraukti Konstitucinio Teismo teisėją baudžiamojonatsakomybėn svarstomas pagal generalinio prokuroro teikimą. Konstitucinio Teismo teisėjas, sulaikytas ar pristatytas įteisėsaugos įstaigas be asmens dokumentų, turi būti nedelsiantpaleidžiamas, kai nustatoma jo asmenybė. Įeiti į gyvenamąsias ar tarnybines Konstitucinio Teismoteisėjo patalpas, daryti ten arba jo asmeniniame ar tarnybiniameautomobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėjeapžiūrą, kratą arba poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmensapžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų bei dokumentų apžiūrąar poėmį leidžiama tik tada, kai nustatyta tvarka KonstitucinioTeismo teisėjui yra iškelta baudžiamoji byla. Baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamas Konstitucinio Teismoteisėjas, nagrinėja Aukščiausiasis Teismas. Konstitucinio Teismo teisėjas už kalbas ar balsavimusKonstituciniame Teisme negali būti persekiojamas. Konstitucinio Teismo ir jo teisėjų įgaliojimai bei teisėsnegali būti apriboti paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį.
9 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai
Konstitucinio Teismo teisėjas turi teisę dalyvautiKonstitucinio Teismo posėdžiuose su sprendžiamojo balso teise,
susipažinti su visa posėdžiui teikiama medžiaga bei dokumentais,naudotis kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis. Konstitucinio Teismo teisėjas siūlo klausimus svarstytiKonstitucinio Teismo posėdyje bei rengia jam pavestus klausimus. Konstitucinio Teismo teisėjas turi teisę reikalauti iš visųvalstybės institucijų ir jų pareigūnų, vietos savivaldos įstaigųir jų pareigūnų, valstybinių ir kitų įmonių, įstaigų,organizacijų, piliečių susivienijimų bet kokių dokumentų irinformacijos, susijusių su Teismo posėdžiui rengiamu klausimu,taip pat gauti pareigūnų paaiškinimus nagrinėjamais klausimais.Teisėjas taip pat turi teisę iškviesti ir apklausti liudytojus,ekspertus, naudotis specialistų konsultacijomis, pavesti atliktipatikrinimus, išsiųsti paklausimus. Konstitucinio Teismo teisėjas neturi teisės viešai reikštisavo nuomonę dėl klausimo, kuris yra svarstomas arba priimtassvarstyti Konstituciniame Teisme, esmės.
10 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų sustabdymas
Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai gali būtisustabdyti Konstitucinio Teismo sprendimu, kai: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka yra duotas sutikimaspatraukti Konstitucinio Teismo teisėją baudžiamojon atsakomybėn; 2) Seimo nutarimu po specialios tardymo komisijos išvadospradedamas Seime apkaltos procesas Konstitucinio Teismoteisėjui; 3) įsiteisėjusiu teismo sprendimu teisėjas pripažįstamasnežinia kur esančiu. Sustabdžius teisėjo įgaliojimus, jis netenka teisių,nustatytų šio įstatymo 9 ir 15 straipsniuose. Kai nebelieka pagrindo Konstitucinio Teismo teisėjoįgaliojimams sustabdyti, Konstitucinis Teismas ne vėliau kaip per3 dienas priima sprendimą dėl teisėjo įgaliojimų atstatymo. Jeigunurodytu laiku sprendimas nepriimamas, laikoma, kad KonstitucinioTeismo teisėjo įgaliojimai atstatyti nuo tos dienos, kai jisfaktiškai pradeda eiti savo pareigas, pareiškimu pranešdamas apietai Konstitucinio Teismo pirmininkui.
11 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų nutraukimas
Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas; 2) jis miršta; 3) jis atsistatydina; 4) negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės, t.y. pervienerius metus teisėjas serga ilgiau kaip 4 mėnesius arba jeisuserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia jam eitisavo pareigas; 5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
Šio straipsnio 3 punkte nustatytu atveju sprendimą dėlKonstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų nutraukimo priima Seimasjo Pirmininko teikimu.Šio straipsnio 4 punkte nustatytu atveju klausimą dėlteisėjo įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tuomet, kaiyra Konstitucinio Teismo sprendimas ir sveikatos apsaugosministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.
12 straipsnis. Materialinės sankcijos
Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti traukiamasdrausminėn atsakomybėn. Konstitucinio Teismo teisėjui už šiameįstatyme nustatytų pareigų nevykdymą, nedalyvavimą posėdžiuose bepateisinamos priežasties Konstitucinio Teismo sprendimu gali būtitaikomos materialinės sankcijos – iki 50% sumažinamas atlyginimasuž praėjusį mėnesį.
13 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininkas
Konstitucinio Teismo pirmininkas greta teisėjo pareigų: 1) vadovauja Konstitucinio Teismo darbui; 2) vadovauja klausimų, teikiamų svarstyti KonstituciniamTeismui, rengimui; 3) šaukia Konstitucinio Teismo posėdžius ir jiemspirmininkauja; 4) siūlo Konstituciniam Teismui svarstytinus klausimus; 5) paskirsto darbus Konstitucinio Teismo teisėjams; 6) teikia Konstituciniam Teismui tvirtinti jo aparatostruktūrą ir etatus, bendrai vadovauja aparato darbui, priima iratleidžia iš pareigų aparato darbuotojus; 7) leidžia įsakymus ir potvarkius; 8) vykdo kitus šio įstatymo nustatytus įgaliojimus. Įsakymai leidžiami sprendžiant aparato darbo ir kitus vidausklausimus, o potvarkiais pirmininkas realizuoja jam suteiktasprocesines teises. Konstitucinio Teismo pirmininkas yra Konstituciniam Teismuiskirtų lėšų tvarkytojas.
14 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininko pavadavimas
Kai nėra Konstitucinio Teismo pirmininko arba kai jis negalieiti savo pareigų, šias pareigas laikinai eina KonstitucinioTeismo pirmininko paskirtas teisėjas. Kai nėra Konstitucinio Teismo pirmininko ar jo paskirto eitišias pareigas teisėjo, Konstitucinio Teismo pirmininko pareigaslaikinai eina didžiausią teisininko darbo stažą turintisKonstitucinio Teismo teisėjas.
15 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjų teisė dalyvauti valstybės institucijų posėdžiuose
Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai turi teisędalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo, jo komitetų ir komisijųposėdžiuose, Vyriausybės, Lietuvos teisėjų senato, prokuratūrosbei kitų teisinių institucijų posėdžiuose.
16 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjų socialinis ir buitinis aprūpinimas
Konstitucinio Teismo teisėjui mokamas 30% didesnis neguAukščiausiojo Teismo teisėjo maksimalus atlyginimas.Konstitucinio Teismo pirmininkas ir laikinai jo pareigas einantisteisėjas gauna 10% didesnį atlyginimą negu Konstitucinio Teismoteisėjo atlyginimas. Konstitucinio Teismo teisėjui, paliekančiam savo pareigaspasibaigus paskyrimo laikui ar atsistatydinus dėl pensinioamžiaus arba dėl sveikatos būklės, išmokama 6 mėnesių atlyginimųdydžio išeitinė pašalpa. Konstitucinio Teismo teisėjui mirus,tokio pat dydžio pašalpa išmokama jo šeimai. Kai KonstitucinioTeismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta kitais pagrindais, jamišmokama 2 mėnesių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa. Teisėjui,pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, išeitinė pašalpanemokama. Konstitucinio Teismo teisėjų pensinį aprūpinimą reguliuojaLietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir kiti įstatymai. Konstitucinio Teismo teisėjui, neturinčiam Vilniujegyvenamojo ploto arba gyvenančiam Vilniuje ir turinčiam teisę įvalstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis,Vyriausybė suteikia gyvenamąsias patalpas kadencijos laikuiVilniuje. Pasibaigus įgaliojimų laikui, išskyrus kai KonstitucinioTeismo teisėjas pašalinamas iš pareigų apkaltos proceso tvarka,teisėjui turi būti suteiktas iki tol turėtas darbas arba pareigosvalstybinėse įstaigose, o jei galimybių nėra – kitas tolygusdarbas arba pareigos.
III SKYRIUS. PAGRINDINĖS TEISENOS TAISYKLĖS KONSTITUCINIAME TEISME
1 SKIRSNIS. BENDROSIOS TAISYKLĖS
17 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos teisėtumas ir nepriklausomumas
Konstitucinis Teismas, taip pat jo teisėjai, eidami savopareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybės institucijos,asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos RespublikosKonstitucija. Konstitucinis Teismas klauso tik Lietuvos RespublikosKonstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų. Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių irkitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeniniųorganizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar KonstitucinioTeismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų numatytąatsakomybę. Apie bandymus daryti poveikį Konstituciniam Teismui,atskiriems jo teisėjams Konstitucinio Teismo pirmininkas arteisėjas privalo nedelsdamas pranešti Seimui, paskelbti permasinės informacijos priemones. Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu 100 metrųiki Konstitucinio Teismo pastato, taip pat Teisme, jei jaissiekiama paveikti teisėją arba Teismą, yra kišimasis į teisėjoarba Teismo veiklą.
18 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos viešumas
Apie Konstitucinio Teismo posėdžius paskelbiamaKonstitucinio Teismo patalpose ir pranešama masinės informacijospriemonėms per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA). Konstitucinio Teismo posėdžiai yra vieši, juos gali stebėtipilnamečiai piliečiai bei spaudos ir kitų masinės informacijospriemonių atstovai. Esantys posėdžių salėje asmenys iš savo vietųgali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį. Fotografuoti ir filmuoti, daryti videoįrašus, transliuotiposėdžius per radiją ar televiziją galima tik KonstituciniamTeismui leidus. Konstitucinis Teismas gali paskirti uždarus posėdžius, jeigutai būtina valstybės, profesinei, komercinei ar kitai įstatymųsaugomai paslapčiai arba piliečių saugumui ar visuomenės doroveigarantuoti. Jei yra pagrindo manyti, kad posėdžio metu gali kiltigrėsmė Teismo ar jo dalyvių saugumui, Konstitucinio Teismopirmininkas gali duoti nurodymą policijai tikrinti įeinančių įsalę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą. Konstitucinis Teismas gali pašalinti iš salės asmenis,kliudančius normaliam Teismo darbui. Konstitucinio Teismo teisėjų pasitarimai ir balsavimai,išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus, vyksta neviešai. Konstitucinio Teismo nutarimas visada skelbiamas posėdžiųsalėje viešai.
19 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos kolegialumas
Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir išvadas priimakolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų jo teisėjų. Tvirtinant Konstitucinio Teismo reglamentą, keičiant jį beisprendžiant kitus vidaus klausimus, Konstitucinio Teismo posėdisyra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų joteisėjų. Sprendimai priimami ne mažesne kaip pusės posėdyjedalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto polygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
20 straipsnis. Teismo kalba
Teisena Konstituciniame Teisme vyksta, sprendimai priimamiir skelbiami lietuvių kalba. Dokumentai, surašyti kitomiskalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą irnotaro patvirtinti. Posėdžio dalyviams, nemokantiems lietuvių kalbos,garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.
21 straipsnis. Konstitucinio Teismo posėdžių rūšys
Konstituciniame Teisme būna organizaciniai, tvarkomieji irteisminiai posėdžiai. Posėdžius šaukia Konstitucinio Teismopirmininkas arba jie vyksta Konstitucinio Teismo nustatytu laiku. Organizacinių ir tvarkomųjų posėdžių forma yra laisva. Teisminiuose posėdžiuose nagrinėjamos konkrečios bylos. Šieposėdžiai vyksta pagal šio įstatymo nustatytas procedūras.
22 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai
Konstitucinis Teismas išsprendžia bylą iš esmės, priimdamas
nutarimą. Nutarimus Konstitucinis Teismas skelbia LietuvosRespublikos vardu. Šio įstatymo numatytais atvejais baigiamasis KonstitucinioTeismo aktas vadinamas išvada. Konstitucinis Teismas atskirais klausimais, dėl kurių bylaneišsprendžiama iš esmės, priima sprendimus. Konstitucinis Teismas nutarimus,išvadas ir sprendimus priimapasitarimų kambaryje. Dėl nesudėtingų klausimų, taip pat dėl baudų paskyrimoposėdžio metu Konstitucinis Teismas gali priimti sprendimą,pasitaręs ir neišeidamas į pasitarimų kambarį. Kai tokssprendimas priimtas, posėdžio pirmininkas tuoj pat perskaitogarsiai ir jis įrašomas į posėdžio protokolą.23 straipsnis. Organizaciniai Konstitucinio Teismo posėdžiai
Organizaciniuose posėdžiuose svarstomi ir sprendžiamividaus, medžiagų tyrimo ir kiti klausimai. Klausimus svarstytisiūlo Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai. Darbotvarkębei posėdžių grafiką savo sprendimu tvirtina KonstitucinisTeismas. Prireikus į organizacinius posėdžius pakviečiamimokslininkai, specialistai, kiti asmenys.
24 straipsnis. Išankstinis medžiagos tyrimas
Konstituciniam Teismui svarstyti teikiami klausimai turibūti iš anksto ištirti. Konstitucinio Teismo pirmininkas taiatlikti paveda vienam ar keliems teisėjams, nustatydamas šiodarbo terminą. Konstitucinio Teismo pirmininkas parengiamuosius darbustolygiai paskirsto teisėjams. Teisėjas, pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą: 1) išsiaiškina, ar nėra šio įstatymo 69 ir 80 straipsniuosenustatytų pagrindų atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą; 2) išsiaiškina, ar nėra šio įstatymo 70 ir 81 straipsniuosenustatytų pagrindų sugrąžinti prašymą ar paklausimą pareiškėjui; 3) nustato, kokius klausimus būtina išsiaiškinti iki bylosrengimo posėdžiui.
25 straipsnis. Pranešimas apie išankstinio tyrimo rezultatus
Atlikęs išankstinį tyrimą ir reikalingus parengiamuosiusveiksmus, teisėjas surašo pažymą su pasiūlymais ir praneša apieją: 1) Konstitucinio Teismo pirmininkui, siūlydamas priimtiprašymą ar paklausimą ir pradėti rengti bylą Konstitucinio Teismoposėdžiui šio įstatymo 27 straipsnio nustatyta tvarka, jeiguprašymas ar paklausimas yra žinybingas Konstituciniam Teismui iratitinka kitus šio įstatymo reikalavimus; 2) Konstitucinio Teismo pirmininkui, siūlydamas sugrąžintiprašymą ar paklausimą pareiškėjui, jeigu medžiaga atitinka šioįstatymo 70 ir 81 straipsniuose nurodytas sąlygas; 3) Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui, siūlydamaspriimti sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą,jeigu medžiaga atitinka šio įstatymo 69 ir 80 straipsniuosenurodytas sąlygas. Spręsdamas šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuosenurodytus klausimus, Konstitucinio Teismo pirmininkas priimapotvarkius. Jei dėl minėtų klausimų tarp teisėjo ir KonstitucinioTeismo pirmininko kyla nesutarimų, tokie klausimai perduodamisvarstyti ir spręsti Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui.
26 straipsnis. Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų galiojimo sustabdymas
Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas gauna RespublikosPrezidento teikimą ištirti, ar Vyriausybės aktas atitinkaKonstituciją, arba kai jis gauna Seimo nutarimą, kuriame prašomaištirti, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybės aktasatitinka Konstituciją, ne vėliau kaip per 3 dienas turi būtiatliktas išankstinis tos medžiagos tyrimas ir tvarkomajameKonstitucinio Teismo posėdyje išspręstas klausimas, ar priimtiprašymą nagrinėti Konstituciniame Teisme. Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą priimtinagrinėti prašymą, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apietai oficialiai paskelbia “Lietuvos Respublikos Seimo irVyriausybės žiniose” arba specialiame Seimo leidinyje, arbalaikraščiuose per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA). Šiamepirmininko pranešime turi būti nurodytastikslus ginčijamo akto pavadinimas, jo priėmimo data ir tai, jogpagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnį minėtoakto galiojimas sustabdomas nuo šio oficialaus paskelbimo dienosiki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl šios bylos paskelbimo. Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą,priima nutarimą, kad ginčijamas aktas neprieštaraujaKonstitucijai, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie taioficialiai paskelbia šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytuoseleidiniuose. Šiame Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimenurodomas tikslus ginčijamo akto pavadinimas, priėmimo data,Konstitucinio Teismo nutarimo šiuo klausimu esmė, jo priėmimodata, taip pat tai, kad nuo šio nutarimo paskelbimo dienosatstatomas sustabdytojo akto galiojimas.
27 straipsnis. Bylos rengimas Konstitucinio Teismo posėdžiui
Bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui rengia pirmininkopaskirtas Konstitucinio Teismo teisėjas. Juo paprastai skiriamasteisėjas, atlikęs išankstinį atitinkamos medžiagos tyrimą. Teisėjas atlieka šiuos veiksmus: 1) reikiamais atvejais apklausia pareiškėją ar jo atstovąapie reikalavimų esmę, išklauso jo argumentus, pasiūlo, jeigu taireikalinga, pateikti papildomų įrodymų; 2) reikiamais atvejais apklausia suinteresuotą asmenį ar joatstovą apie bylos aplinkybes, išsiaiškina jo kontrargumentus beiturimus įrodymus, prireikus pasiūlo jam raštu pateiktipaaiškinimus dėl bylos; 3) apklausia liudytojus ir sprendžia, ar juos šaukti įTeismą; 4) išreikalauja iš valstybės institucijų, kitų organizacijųbei asmenų rašytinius ir daiktinius įrodymus bei kitą reikalingąmedžiagą; 5) skiria ekspertizes, iškviečia ir apklausia specialistus,nesuinteresuotus bylos baigtimi; 6) atlieka kitus būtinus bylai parengti teisminiamnagrinėjimui veiksmus. Bylos medžiaga – prašymo patikrinti teisės akto atitikimąKonstitucijai ar įstatymams nuorašai, tikrinamų teisės aktųnuorašai, kitų gautų dokumentų nuorašai – dalyvaujantiems bylojeasmenims turi būti išsiųsta ne vėliau kaip per 3 dienas, kai bylapradedama rengti teisminiam posėdžiui. Atlikęs parengiamuosius veiksmus ir laikydamas, jog bylapakankamai parengta, teisėjas tvarkomajame Konstitucinio Teismoposėdyje siūlo priimti sprendimą skirti bylą nagrinėti Teismoposėdyje.
28 straipsnis. Tvarkomasis Konstitucinio Teismo posėdis
Konstitucinio Teismo tvarkomuosiuose posėdžiuose svarstomi:šio įstatymo 26 straipsnyje numatytų prašymų priėmimo klausimai;visi atsisakymo nagrinėti prašymą ar paklausimą atvejai; bylųparengimo nagrinėti ir kiti pasirengimo teisminiam posėdžiuiklausimai. Išklausęs teisėjo pranešimą ir apsvarstęs klausimą dėl bylosparengimo teisminiam nagrinėjimui, Konstitucinis Teismas priimavieną iš šių sprendimų: 1) skirti bylą nagrinėti Teismo posėdyje ir paskirti teisėjąpranešėją; 2) grąžinti bylą papildomai ištirti; 3) atsisakyti nagrinėti bylą šio įstatymo 69 ir 80straipsniuose nustatyta tvarka. Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje rašomasprotokolas. Konstitucinio Teismo pirmininkui pakvietus, tvarkomajameposėdyje gali dalyvauti mokslininkai, specialistai, kitireikalingi asmenys. Posėdžio pirmininkui leidus, jie galipasisakyti.
29 straipsnis. Kreipimųsi nagrinėjimo Konstituciniame Teisme terminai
Konstitucinis Teismas, gavęs šio įstatymo nustatyta tvarkajam žinybingą kreipimąsi – prašymą ar paklausimą, – turi nevėliau kaip per 7 dienas pradėti tyrimą, t.y. pavesti konkrečiamKonstitucinio Teismo teisėjui pradėti išankstinį tyrimą. Bylos nagrinėjimas turi būti užbaigtas ir galutinisnutarimas ar išvada priimti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuoprašymo ar paklausimo gavimo Konstituciniame Teisme dienos, jeiguKonstitucinis Teismas nenustato kitaip.
30 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisminio nagrinėjimo ribos
Konstitucinis Teismas tiria ir sprendžia tik teisės
klausimus.31 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys
Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi: pareiškėjas – valstybės institucija, Seimo narių grupė,kuriems įstatymai suteikia teisę kreiptis į Konstitucinį Teismąsu prašymu ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai arįstatymams arba duoti išvadą, bei jų atstovai; suinteresuotas asmuo – valstybės institucija, priėmusiteisės aktą, kurio atitikimą Konstitucijai ar įstatymams reikiaištirti, bei jos atstovas; Seimo narys ar kitas valstybėspareigūnas, kurio veiksmų atitikimą Konstitucijai reikia ištirtidėl jam pradėtos Seime apkaltos bylos, bei jo atstovas;Respublikos Prezidentas, kai teikiama išvada dėl jo sveikatosbūklės, bei jo atstovas. Dalyvaujantys byloje asmenys turi lygias procesines teises.Jie turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti iš josišrašus, nuorašus, kopijas, pareikšti nušalinimus, teiktiįrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiemsdalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams,pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentusir samprotavimus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenųprašymams, argumentams ir samprotavimams.
32 straipsnis. Atstovavimas Konstituciniame Teisme
Dalyvaujantys byloje asmenys savo bylas KonstituciniameTeisme gali vesti patys arba per atstovus. Valstybėsinstitucijoms pagal įstatymą atstovauja jų vadovai, kurieKonstituciniam Teismui pateikia dokumentus, patvirtinančius jųpareigas. Seimo narių grupė savo atstovą (atstovus) renka pati irjį (juos) nurodo prašyme, kurį pasirašo visi besikreipiantysSeimo nariai, o jų parašus patvirtina Seimo Pirmininkas arba jopavaduotojas. Dalyvaujančių byloje asmenų atstovais pagal pavedimąKonstituciniame Teisme gali būti tik advokatai ir teisės mokslųlaipsnius turintys asmenys, taip pat teisinio darbo aukščiausiosevalstybės institucijose patirtį turintys asmenys. Advokatoįgaliojimai patvirtinami orderiu. Kitiems asmenims įgaliojimusišduoda atitinkamų institucijų, kurioms jie atstovauja, vadovai. Institucijos vadovas savo įstaigai atstovauti gali pavestiir kitam tos įstaigos darbuotojui, išduodamas jam įgaliojimą.
33 straipsnis. Proceso dalyviai
Proceso dalyviais šiame įstatyme laikomi dalyvaujantysbyloje asmenys, jų atstovai, liudytojai, ekspertai, pakviestispecialistai ir vertėjai.
34 straipsnis. Įrodymai
Įrodymais pripažįstami bet kokie faktiniai duomenys, kuriaisremdamasis Konstitucinis Teismas konstatuoja esant aplinkybių,pagrindžiančių dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimus beiatsikirtimus, arba jų nesant. Tie duomenys nustatomi remiantis dalyvaujančių byloje asmenųpaaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais,daiktiniais įrodymais ir ekspertų išvadomis. Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi įrodyti tasaplinkybes, kuriomis remiasi, keldamas savo reikalavimus iratsikirsdamas. Įrodymus pateikia dalyvaujantys byloje asmenys. Jeiguįrodymų neužtenka, Teismas pasiūlo pateikti papildomų įrodymų. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtinaturinčias reikšmės bylai aplinkybes. Aplinkybių, Konstitucinio Teismo pripažintų visiemsžinomomis, nereikia įrodinėti. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu Konstitucinio Teismonutarimu vienoje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitasbylas.
35 straipsnis. Įrodymų įvertinimas
Konstituciniam Teismui pateikti įrodymai neturi iš ankstonustatytos galios. Teismas įrodymus įvertina pagal teisėjų vidinį įsitikinimą,pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybiųvisumos išnagrinėjimu Teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais.
36 straipsnis. Liudytojas
Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuris gali žinotikokių nors su byla susijusių aplinkybių. Šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti į Teismą arpas teisėją ir duoti teisingus parodymus. Už neatvykimą pas teisėją ar į Teismo posėdį dėl priežasčių,kurios Teismo pripažintos nesvarbiomis, liudytojui gali būtipaskirta bauda, o jei liudytojas neatvyksta be svarbių priežasčiųį posėdį antrą kartą šaukiamas, jis gali būti priverstinaipolicijos atvesdinamas. Už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus arba už žinomaimelagingą parodymą liudytojas atsako pagal baudžiamuosiusįstatymus. Apie atsakomybę Konstitucinio Teismo posėdyjeliudytojas įspėjamas ir dėl to pasirašo. Dėl atvykimo pas teisėją ir dalyvavimo Konstitucinio Teismoposėdyje liudytojo turėtos išlaidos apmokamos iš KonstituciniamTeismui šiems tikslams skirtų lėšų.
37 straipsnis. Ekspertas
Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų žiniųišvadai duoti. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai. Klausimus, kuriais turi būti gauta eksperto išvada, turiteisę pateikti teisėjas, rengiantis bylą nagrinėjimui, oposėdžio metu – kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo. Tokiusklausimus galutinai nustato Teismas. Paskirtas ekspertu asmuo privalo Teismo ar teisėjo šaukiamasatvykti ir duoti objektyvią išvadą jam iškeltais klausimais. Ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga,dalyvauti nagrinėjant bylą, užduoti klausimų dalyvaujantiemsbyloje asmenims bei liudytojams, prašyti papildomos medžiagos. Už neatvykimą Teismui ar teisėjui šaukiant ar už atsisakymąduoti išvadą be svarbių priežasčių ekspertui gali būti skiriamabauda. Už žinomai melagingos išvados davimą ekspertas atsako pagalbaudžiamuosius įstatymus. Apie tai ekspertas įspėjamas ir dėl topasirašo. Ekspertui už darbą, jeigu tas darbas nepriklauso jam pagalpareigas, ir kitos jo turėtos išlaidos dėl dalyvavimoKonstitucinio Teismo posėdyje apmokama iš Konstituciniam Teismuišiems tikslams skirtų lėšų.
38 straipsnis. Eksperto išvada
Eksperto išvada pateikiama raštu ir išdėstoma ekspertizėsakte, kur nurodomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvadosir pagrįsti atsakymai į Teismo iškeltus klausimus. Jei yra keli ekspertai, jie, prieš duodami išvadą,tarpusavyje pasitaria. Jeigu ekspertai prieina prie bendrosišvados, tai ją pasirašo visi ekspertai. Ekspertai, nesutinkantyssu kitais, surašo savo atskirą išvadą. Eksperto išvada Konstituciniam Teismui neturi iš ankstonustatytos galios.
39 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų apmokėjimas
Dalyvaujantiems byloje asmenims išlaidas, susijusias subuvimu ir dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmokaįstaigos, kurioms jie atstovauja.
40 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisė skirti baudas
Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudas, kai: 1) nustatytu laiku be pateisinamų priežasčių pareigūnai irasmenys neįvykdo Konstitucinio Teismo ar jo teisėjo reikalavimųpateikti jam dokumentus ar medžiagą, patvirtinti dokumentus araktų tekstus, atlikti tyrimus; 2) be pateisinamų priežasčių liudytojas ar ekspertasneatvyksta, atsisako atvykti arba nepraneša apie negalėjimąatvykti į Konstitucinį Teismą ar pas teisėją; 3) ekspertas be svarbių priežasčių atsisako duoti išvadą; 4) dalyvaujantis procese asmuo po įspėjimo vėl kalba beeilės arba užgaulioja posėdžio dalyvius ar Teismą; 5) esantis posėdžių salėje asmuo pažeidžia tvarką, neklausoposėdžio pirmininko reikalavimų laikytis tvarkos. Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudą piliečiams irdalyvaujančių byloje asmenų atstovams – iki vieno vidutiniomėnesinio darbo užmokesčio dydžio, o pareigūnams – iki keturiųvidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio už kiekvienąpažeidimo atvejį. Kai šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti pažeidimaipadaromi posėdžio metu, Konstitucinio Teismo sprendimas dėlbaudos paskyrimo priimamas posėdžio metu nedelsiant. Kitaisatvejais sprendimas dėl baudos paskyrimo priimamas po ištyrimo.
Visais atvejais Konstitucinio Teismo sprendimas dėl baudospaskyrimo įrašomas į posėdžio protokolą, kur nurodoma pažeidėjovardas, pavardė, darbovietė ir adresas. Konstitucinio Teismo sprendimas dėl baudos paskyrimo(posėdžio protokolo išrašas) siunčiamas teismo anstoliuivykdyti.41 straipsnis. Prašymų sujungimas
Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad yra du ar daugiauprašymų patikrinti to paties teisės akto atitikimą Konstitucijaiar įstatymams, iki teisminio nagrinėjimo pradžios gali juossujungti į vieną bylą. Šiuo atveju Konstitucinis Teismas priimamotyvuotą sprendimą.
42 straipsnis. Konstitucinio Teismo šaukimai
Dalyvaujantiems byloje asmenims ir jų atstovams Teismošaukimais pranešama apie Konstitucinio Teismo posėdžio laiką,atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismošaukimais į Teismą taip pat kviečiami liudytojai, ekspertai irvertėjai. Šaukime nurodomos neatvykimo į Teismą pasekmės. Šaukimai pristatomi per kurjerius ar paštu. Šaukimo įteikimoadresatui laikas pažymimas įteikiamajame šaukime ir Teismuigrąžintinoje šaukimo dalyje su parašu apie šaukimo įteikimą. Teismo šaukimai į posėdį dalyvaujantiems byloje asmenimsturi būti išsiųsti ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki posėdžiopradžios.
43 straipsnis. Pranešimai apie posėdį
Konstitucinio Teismo teisėjams pranešimai apie posėdį turibūti įteikti ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki posėdžio pradžios.Nagrinėjamos bylos medžiagos nuorašai teisėjams įteikiamipradėjus išankstinį medžiagos tyrimą.
2 SKIRSNIS. TEISMINIS NAGRINĖJIMAS
44 straipsnis. Teisminis posėdis
Byla Konstitucinio Teismo posėdyje nagrinėjama, tik kaidalyvaujantiems byloje asmenims apie tai pranešta. Dalyvaujančių byloje asmenų ir jų atstovų neatvykimas įTeismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti, nutarimui ar išvadaibei kitiems sprendimams priimti. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiaiištirti įrodymus: išklausyti dalyvaujančių byloje asmenųpaaiškinimų, liudytojų parodymų, ekspertų išvadų, susipažinti surašytiniais įrodymais ir apžiūrėti kitus įrodymus. Kol pradėtoji nagrinėti byla bus baigta nagrinėti arba jossvarstymas bus atidėtas, Teismas neturi teisės nagrinėti kitųbylų. Kalbėti Teisme gali tik dalyvaujantys byloje asmenys, jųatstovai, liudytojai, ekspertai, kviesti specialistai arpareigūnai.
45 straipsnis. Teisminio posėdžio pirmininkas
Teisminiame posėdyje pirmininkauja Konstitucinio Teismopirmininkas, o jei jo nėra, jo pareigas laikinai einantisKonstitucinio Teismo teisėjas, o jei ir jų nėra – KonstitucinioTeismo išrinktas teisėjas, tačiau ne teisėjas pranešėjas. Posėdžio pirmininkas vadovauja posėdžiui, imasi priemoniųvisoms bylos aplinkybėms visapusiškai, iki galo ir objektyviaiištirti; šalina iš proceso visa tai, kas nesusiję su nagrinėjamuklausimu; nutraukia proceso dalyvius, jeigu jie kalba apieklausimus, nesusijusius su nagrinėjama byla arba nežinybingusKonstituciniam Teismui; atima iš kalbėtojų žodį, kai jiesavavališkai pradeda kalbėti, kai neįvykdo posėdžio pirmininkoreikalavimų, kai kalba šiurkščiai ar įžeidžiančiai arba kai rodonepagarbą Konstitucijai ar valstybės konstitucinei santvarkai. Posėdžio pirmininkas turi teisę pašalinti iš posėdžių salėskiekvieną, kas pažeidžia tvarką arba neklauso jo reikalavimų.Dalyvaujantį byloje asmenį galima pašalinti Teismo sprendimu, kaijo nepaveikia posėdžio pirmininko įspėjimas. Posėdžio pirmininkas įspėja esančius posėdžių salėjeasmenis, jeigu jų elgesys trukdo vesti posėdį, kad pakartotinaipažeidus tvarką jie gali būti pašalinti iš salės. Posėdžio pirmininkas skelbia posėdžio pertrauką, kai josreikia poilsiui, kai dalyvaujantiems byloje asmenims būtinapasirengti baigiamajai kalbai, kai pasibaigia darbo laikas, kaikliudoma normaliai dirbti ir kitais atvejais.
46 straipsnis. Teisminio posėdžio tvarka
Esantys posėdžių salėje asmenys privalo išlaikyti rimtį irpagarbą Teismui, be prieštaravimų klausyti posėdžio pirmininkoreikalavimų laikytis tvarkos. Nepilnamečiai, jeigu jie nėra liudytojai, į posėdžių salęneįleidžiami. Teisėjams įeinant į posėdžių salę ir išeinant iš jos,skelbiant Konstitucinio Teismo nutarimą ar išvadą, visi esantiejiposėdžių salėje atsistoja. Visi proceso dalyviai į Teismąkreipiasi, kalba, savo parodymus bei paaiškinimus duodastovėdami. Į Teismą kreipiamasi žodžiais “Aukštasis Teisme” arba“Gerbiamasis Teisme”.
Konstitucinio Teismo posėdžio metu tvarką prižiūri Teismotvarkdarys. Jo reikalavimai laikytis tvarkos arba vykdytiposėdžio pirmininko nurodymus proceso dalyviams yra privalomi. Jeigu posėdžio metu jame dalyvaujantys asmenys pažeidžiatvarką, neklauso posėdžio pirmininko ar tvarkdario reikalavimųlaikytis tvarkos arba pažeidžia kitas Konstituciniame Teismepriimtas taisykles, jie gali būti pašalinami iš posėdžių salėsbei traukiami atsakomybėn pagal įstatymus.
47 straipsnis. Parengiamoji teisminio posėdžio dalis
Paskirtu laiku posėdžio pirmininkas paskelbia, kadpradedamas Konstitucinio Teismo posėdis, ir praneša, kuri bylaturi būti nagrinėjama. Konstitucinio Teismo posėdžio sekretorius praneša, kurie iššauktųjų asmenų yra atvykę, kas žinoma apie kitų asmenųneatvykimo priežastis. Teismas nustato atvykusiųjų asmenybę, patikrina pareigūnų iratstovų įgaliojimus. Jei kas nors iš dalyvaujančių byloje asmenųneatvyko ar atstovas neturi reikiamo įgaliojimo, KonstitucinisTeismas sprendžia, ar galima pradėti nagrinėti bylą. Posėdžio pirmininkas išaiškina dalyvaujantiems bylojeasmenims ir ekspertams jų teises ir pareigas, o kitiems šauktiemsasmenims – jų pareigas ir atsakomybę. Teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimus irjuos išsprendžia.
48 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo nusišalinimas ir nušalinimas
Konstitucinio Teismo teisėjas nusišalina ar gali būtinušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu: 1) jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis, kaisvarstomi paklausimai personaliniais klausimais; 2) jis yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta Teismenagrinėjama byla. Jei yra aplinkybių, nurodytų šio straipsnio pirmojojedalyje, prieš bylos nagrinėjimo pradžią teisėjas privalo raštuapie tai pareikšti ir prašyti Konstitucinio Teismo spręsti jonušalinimo klausimą. Tais pačiais pagrindais ir tvarka motyvuotainušalinimą gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu yra pareikštas nušalinimas, Konstitucinis Teismas turiišklausyti dalyvaujančių byloje asmenų nuomones. Nusišalinimo arnušalinimo klausimą Teismas išsprendžia pasitarimų kambaryje.
49 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas
Atidėti bylos nagrinėjimą galima Konstitucinio Teismosprendimu, jeigu: 1) klausimas nepakankamai parengtas ir reikia papildomotyrimo; 2) būtina išreikalauti naujus įrodymus; 3) atsiranda kitų svarbių priežasčių. Konstitucinis Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, galipaskirti kito posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai paskelbtiatvykusiems asmenims. Atidėdamas pradėtos bylos nagrinėjimą, Teismas gali
apklausti atvykusius liudytojus, kurie iš naujo paprastainebešaukiami. Atnaujinęs atidėtos bylos nagrinėjimą, Teismas nusprendžia,ar ją pradėti nagrinėti iš pradžių ar nuo tos teismo procesovietos, kurioje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.50 straipsnis. Įrodymų tyrimas
Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas nuo teisėjo pranešėjopasisakymo, kuriame išdėstoma bylos esmė, jos nagrinėjimo vada irpagrindas, turimos medžiagos turinys ir kiti reikalingi duomenys.Konstitucinio Teismo teisėjai gali užduoti klausimų pranešėjui. Po to išklausomi dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimaipradedant pareiškėju. Šie asmenys turi teisę užduoti vienas kitamklausimų, pasakyti savo nuomonę dėl kiekvieno kito asmenspareiškimo bei prašymo. Jiems klausimų gali užduoti irKonstitucinio Teismo teisėjai. Posėdžio pirmininkas garsiaiperskaito rašytinius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus. Prieš apklausdamas liudytojus, posėdžio pirmininkas nustatojų asmens tapatybę, pasirašytinai įspėja juos dėl atsakomybės užatsisakymą arba vengimą duoti parodymus bei už žinomai melagingusparodymus. Po liudytojo parodymų jam gali būti užduodama klausimų.Rašytiniai liudytojų parodymai garsiai perskaitomi Teismoposėdyje. Rašytiniai įrodymai arba jų apžiūros protokolai garsiaiperskaitomi Teismo posėdyje ir pateikiami susipažintidalyvaujantiems byloje asmenims, kurie po to gali duotipaaiškinimus. Daiktinius įrodymus apžiūri Teismas; jie parodomi irdalyvaujantiems byloje asmenims, o prireikus – ekspertams irliudytojams. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl daiktinių įrodymųgali duoti paaiškinimus. Ekspertizės aktas garsiai perskaitomas Teismo posėdyje.Ekspertui gali būti užduodama klausimų. Prireikus Teismas galipaskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Kai išnagrinėti visi įrodymai, posėdžio pirmininkaspaklausia dalyvaujančių byloje asmenų, ar jie nori papildytibylos medžiagą. Prašymus Teismas išsprendžia, priimdamas dėl jųsprendimus. Kai prašymai išspręsti arba jų nėra, posėdžiopirmininkas paskelbia, kad įrodymų tyrimas yra baigtas.
51 straipsnis. Teisminiai ginčai
Teisminiai ginčai susideda iš dalyvaujančių byloje asmenųkalbų. Teisminiuose ginčuose pirmieji pasisako pareiškėjas ir joatstovas, po to – suinteresuotas asmuo ir jo atstovas. Po to dalyvaujantys byloje asmenys gali pasisakyti antrąkartą dėl to, kas pasakyta ginčuose. Paskutinio žodžio teisėvisada priklauso suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui. Jeigu Konstitucinis Teismas teisminių ginčų metu pripažįsta,jog reikia išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmėsbylai, arba ištirti naujus įrodymus, jis priima sprendimąatnaujinti įrodymų tyrimą. Baigęs įrodymų tyrimą, Teismas vėlišklauso teisminius ginčus bendra tvarka.
52 straipsnis. Protokolavimas
Dėl kiekvieno Teismo posėdžio, taip pat kiekvieno atskiroprocesinio veiksmo, atliekamo ne posėdyje, rašomas protokolas.Protokolus rašo posėdžių sekretorius. Konstitucinio Teismo posėdžio protokole nurodoma: posėdžio vieta ir data, jo pradžios ir pabaigos laikas; posėdžio pirmininko vardas, pavardė ir pareigos; dalyvaujančių teisėjų vardai ir pavardės, posėdžiųsekretorius; nagrinėjamas klausimas; duomenys apie dalyvaujančius byloje asmenis; dalyvaujantys liudytojai ir ekspertai; kiti posėdyje dalyvaujantys oficialūs asmenys; Konstitucinio Teismo veiksmų nuosekli tvarka ir jųrezultatai; Konstitucinio Teismo sprendimai; dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai ir pasisakymai; įrašas apie liudytojų ir ekspertų įspėjimą dėl atsakomybės; liudytojų ir ekspertų parodymai; dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertamspateikti klausimai ir atsakymai į juos; dokumentų ir kitų įrodymų apžiūros duomenys; ginčų turinys; faktai, kuriuos dalyvaujantys byloje asmenys prašė pažymėtiprotokole; tvarkos pažeidimai bei kiti nepagarbos KonstituciniamTeismui faktai, įspėjimai, baudos ir kitos procesinio poveikiopriemonės; kad nutarimas ar kitas sprendimas perskaitytas garsiai. Konstitucinio Teismo posėdžio eiga, kalbos protokole turibūti atspindėtos kiek galima tiksliau ir išsamiau. Liudytojųparodymai, ekspertų išvados surašomi ant atskiro lapo ir minėtųasmenų pasirašomi; šie parodymai ir išvados pridedami prieprotokolo kaip jo sudėtinė dalis. Posėdį galima stenografuoti,tačiau stenograma prie protokolo nepridedama. Garso įrašai, videoįrašai ar kino juostos, kuriuos posėdžiometu daro Konstitucinis Teismas, pridedami prie protokolo ir jametai pažymima. Protokolas turi būti surašytas per 2 dienas baigus aratidėjus posėdį. Atspausdintą protokolą pasirašo KonstitucinioTeismo pirmininkas ir posėdžių sekretorius.
53 straipsnis. Konstitucinio Teismo pasitarimo slaptumas
Konstitucinio Teismo teisėjai, dalyvavę teisminiuoseginčuose, išeina į pasitarimų kambarį priimti nutarimo. Apie taiposėdžio pirmininkas paskelbia esantiems posėdžių salėjeasmenims. Pasitarimo ir nutarimo ar išvados priėmimo metu pasitarimųkambaryje gali būti tik Konstitucinio Teismo teisėjai. Posėdžiopirmininkas vadovauja teisėjų pasitarimui, garantuodamasteisėjams galimybę laisvai ir nekliudomai pareikšti savo nuomonę,siekdamas visapusiško ir išsamaus apsvarstymo, organizuojabalsavimą, sprendimo fiksavimą ir surašymą. Kai pasitarimasbaigtas, Konstitucinis Teismas į pasitarimų kambarį galipakviesti Teismo tarnautoją, kad šis užrašytų jam diktuojamąKonstitucinio Teismo nutarimą ar išvadą. Nei Konstitucinio Teismo teisėjai, nei posėdyje dalyvavęstarnautojas neturi teisės paskelbti nei nuomonių, pareikštųpasitarimų kambaryje, nei kaip kas balsavo.
54 straipsnis. Klausimai, išsprendžiami priimant nutarimą
Priimdamas nutarimą, Teismas įvertina įrodymus, konstatuoja,kurios svarbios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos,kuria Konstitucijos ar įstatymo norma turi būti remiamasi šiojebyloje ir ar prašymas yra tenkintinas. Teismas pagrindžia nutarimą tik tais įrodymais, kurieištirti Teismo posėdyje. Teismas, pasitarimo metu pripažinęs, jog būtina išaiškintinaujas aplinkybes arba ištirti naujus įrodymus, priima sprendimąatnaujinti bylos nagrinėjimą ir nustato, kuriuos procesiniusveiksmus reikia papildomai atlikti.
55 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo tvarka
Konstitucinio Teismo nutarimas dėl bylos priimamaspasitarimų kambaryje. Nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaipper 1 mėnesį baigus nagrinėti bylą. Nutarimas priimamas balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto polygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Teisėjai neturi teisėsatsisakyti balsuoti arba susilaikyti. Priimtas nutarimas išdėstomas raštu ir visų dalyvavusiųteisėjų pasirašomas. Pataisos nutarime turi būti aptartos raštu prieš teisėjųparašus.
56 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo turinys
Konstitucinio Teismo nutarimas dėl bylos surašomas kaipatskiras dokumentas. Jame nurodoma: nutarimo pavadinimas, jo priėmimo data ir vieta; Konstitucinio Teismo sudėtis; posėdžių sekretorius; dalyvaujantys byloje asmenys ir jų atstovai; nagrinėjamas klausimas, jo pagrindas; Konstitucijos ir šio įstatymo straipsniai, nustatantysKonstitucinio Teismo teisę nagrinėti šį klausimą; reikalavimas, esantis kreipimesi; teisės akto, kurio atitikimas Konstitucijai buvo tikrinamas,visas pavadinimas, jo paskelbimo ar gavimo šaltinis;
Seimo nario ar valstybės pareigūno veiksmai ar sprendimas,kurių atitikimas Konstitucijai buvo tiriamas; aplinkybės, kurias nustatė Konstitucinis Teismas; argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas KonstitucinioTeismo priimtas sprendimas, o prireikus – argumentai,paneigiantys kitas nuomones; Konstitucijos norma, kuria vadovavosi Konstitucinis Teismas,vertindamas akto ar veiksmo atitikimą Konstitucijai; nutarimo rezoliucija; nurodymas, kad nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.57 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimas Teisme
Priėmęs nutarimą, Konstitucinis Teismas grįžta į posėdžiųsalę ir posėdžio pirmininkas paskelbia Teismo nutarimą. Visi esantieji posėdžių salėje, išskyrus KonstitucinioTeismo teisėjus, nutarimą išklauso stovėdami. Priėmus nutarimą, dalyvavę byloje asmenys bei kitosinstitucijos ir asmenys nebegali iš naujo kelti Teisme klausimodėl išnagrinėto teisės akto atitikimo Konstitucijai ar įstatymamsarba ginčyti Teismo išvados ar jo nustatytų faktų ir teisiniųsantykių.
58 straipsnis. Nutarimo ištaisymas
Konstitucinis Teismas, paskelbęs nutarimą, gali savoiniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ištaisyti jameesančius netikslumus bei aiškias redakcines klaidas. Dėl toKonstitucinio Teismo posėdyje priimamas atitinkamas sprendimas.Apie tokio posėdžio laiką ir vietą turi būti laiku praneštadalyvaujantiems byloje asmenims.
59 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo neskundžiamumas
Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai irneskundžiami.
60 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo išsiuntimas
Konstitucinio Teismo nutarimas ne vėliau kaip per 2 dienasnuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas: Konstitucinio Teismo teisėjams; dalyvavusiems byloje asmenims; Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei;
Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui,teisingumo ministrui. Konstitucinio Teismo pirmininkas gali nurodyti, kadKonstitucinio Teismo nutarimas būtų išsiųstas kitomsinstitucijoms, pareigūnams ar piliečiams.
61 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimas
Konstitucinio Teismo nutarimą oficialiai gali aiškinti tikpats Konstitucinis Teismas pagal dalyvavusių byloje amenų, kitųinstitucijų ar asmenų, kuriems jis išsiųstas, prašymą, taip patsavo iniciatyva. Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimo KonstitucinioTeismo posėdyje priimamas sprendimas kaip atskiras dokumentas.Apie tokio posėdžio laiką ir vietą turi būti laiku praneštadalyvaujantiems byloje asmenims. Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo nutarimą,nekeisdamas jo turinio.
62 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūrėjimas
Konstitucinio Teismo nutarimas gali būti peržiūrėtas jopaties iniciatyva, jeigu: 1) paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios buvo nežinomosKonstituciniam Teismui nutarimo priėmimo metu; 2) pasikeitė Konstitucijos norma, kurios pagrindu nutarimasbuvo priimtas. Tokiu atveju Konstitucinis Teismas priima sprendimą irpradeda bylą nagrinėti iš naujo. Konstitucinio Teismo sprendimas dėl savo nutarimo aiškinimogali būti peržiūrėtas ir tuo atveju, kai nutarimas buvoišaiškintas ne pagal tikrąjį jo turinį.
IV SKYRIUS. PRAŠYMŲ IŠTIRTI TEISĖS AKTŲ ATITIKIMĄ KONSTITUCIJAI TEISENA
63 straipsnis. Bylų dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai žinybingumas Konstituciniam Teismui
Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl: 1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo LietuvosRespublikos Konstitucijai; 2) Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai irįstatymams; 3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Nagrinėdamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytasbylas, Konstitucinis Teismas tiria tiek viso akto, tiek ir jodalies atitikimą Konstitucijai ar įstatymams.
64 straipsnis. Bylų dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai nagrinėjimo pagrindai ir vada
Bylos dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai nagrinėjimoKonstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė,kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimoar įsigaliojimo tvarką. Vada nagrinėti bylą dėl teisės akto atitikimo Konstitucijaiyra šio įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytos formos prašymopadavimas Konstituciniam Teismui.
65 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai padavimas Konstituciniam Teismui
Prašymą ištirti teisės akto atitikimą KonstitucijaiKonstituciniam Teismui turi teisę paduoti: 1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, nemažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5visų Seimo narių grupė ir teismai; 3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimonarių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas.
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys
Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turibūti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus,išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą,pavadinimas ir adresas; 5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisękreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris,priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jopaskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas); 7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šioįstatymo normas; 8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimoKonstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas sunuorodomis į įstatymus; 9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteiktateisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybėsprašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kurispridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymąpasirašo visi su prašymu besikreipiantys Seimo nariai, kartunurodydami savo grupės atstovą (atstovus); jų parašai turi būtipatvirtinti Seimo Pirmininko ar jo pavaduotojo parašu. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas; 2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovoįgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 3) visų dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuviųkalba, notaro patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti įKonstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas,specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Priekiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis galipatvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytipriedai pateikiami Konstituciniam Teismui su nuorašais po 30egzempliorių. Konstitucinio Teismo pirmininkas prireikus galiįpareigoti pareiškėją pateikti ir kitų priedų nuorašus – iki 30egzempliorių kiekvieno iš jų.
67 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkių teismų prašymų Konstituciniam Teismui turinys
Jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisėsaktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje,prieštarauja Konstitucijai, teismas (teisėjas) sustabdo šiosbylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismokompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar šis įstatymasar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinisteismas, apygardų ir apylinkių teismai kreipiasi į KonstitucinįTeismą nutartimi. Nutartyje turi būti nurodyta:
1) nutarties priėmimo laikas ir vieta; 2) nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir adresas; 3) nutartį priėmusio teismo sudėtis, dalyvaujantys bylojeasmenys; 4) trumpa bylos esmė ir kokiais įstatymais dalyvaujantysbyloje asmenys grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus; 5) teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės aktoprieštaravimo Konstitucijai argumentai; 6) suformuluotas teismo prašymas Konstituciniam Teismui. Prie teismo nutarties pridedama: 1) sustabdytoji teismo byla; 2) ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas. Teismo nutartis ir ginčijamo teisės akto nuorašas pateikiamiKonstituciniam Teismui po 30 egzempliorių. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą, grąžinaatitinkamam teismui atsiųstą sustabdytąją bylą.68 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai atšaukimas
Konstitucinio Teismo pirmininkui sutinkant, prašymą ištirtiteisės akto atitikimą Konstitucijai gali atšaukti jį padavusiinstitucija tol, kol ta byla nepaskirta nagrinėti teisminiameposėdyje.
69 straipsnis. Konstitucinio Teismo atsisakymas nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai
Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėtiprašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu: 1) prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčiųteisės kreiptis į Konstitucinį Teismą; 2) prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas KonstituciniamTeismui; 3) prašyme nurodyto teisės akto atitikimas Konstitucijai jaubuvo tirtas Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimupriimtas Konstitucinio Teismo nutarimas; 4) Konstitucinis Teismas yra pradėjęs nagrinėti bylą dėl topaties dalyko; 5) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais. Konstitucinis Teismas, atsisakydamas nagrinėti prašymąištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, priima motyvuotąsprendimą, kurio nuorašas įteikiamas arba išsiunčiamaspareiškėjui. Jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatytipradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamassprendimas nutraukti bylą. Ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimtisprendimą pradėtai teisenai nutraukti.
70 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai sugrąžinimas pareiškėjui
Konstitucinio Teismo pirmininkas savo iniciatyva arbateisėjo siūlymu grąžina pareiškėjui prašymą, jeigu prašymasarba jo priedai neatitinka šio įstatymo 66 ir 67 straipsniuosenustatytų reikalavimų.
Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į KonstitucinįTeismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
71 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimų bylose dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai rūšys
Konstitucinis Teismas, baigęs nagrinėti bylą dėl teisės aktoatitikimo Konstitucijai, priima vieną iš šių nutarimų: 1) pripažinti, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijaiar įstatymams; 2) pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijaiar įstatymams. Šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatytu atvejunurodoma, kuriems konkretiems Konstitucijos straipsniams ar jųnuostatoms arba kokiems konkretiems įstatymams teisės aktasprieštarauja. Tais atvejais, kai teisės akto dalis buvo pripažintaatitinkanti Konstituciją ar įstatymus, o kita dalis pripažintaprieštaraujanti Konstitucijai ar įstatymams, apie tai tiksliainurodoma Konstitucinio Teismo nutarime.
72 straipsnis. Teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmės
Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitasSeimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas,Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tosdienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismonutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštaraujaLietuvos Respublikos Konstitucijai. Tos pačios pasekmėsatsiranda, kai Konstitucinis Teismas priima nutarimą, kadRespublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jo dalis)prieštarauja įstatymams. Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiąir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visomsįmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalopanaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas,kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais,kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams,jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamoKonstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jodalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinaipriėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.
V SKYRIUS. PAKLAUSIMŲ DĖL IŠVADOS NAGRINĖJIMAS
73 straipsnis. Konstitucinio Teismo teikiamos išvados
Konstitucinis Teismas teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per RespublikosPrezidento ar Seimo narių rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam irtoliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartysneprieštarauja Konstitucijai. Prašyti išvados dėl tarptautinėssutarties galima ir iki jos ratifikavimo Seime; 4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėtaapkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
74 straipsnis. Paklausimo padavimas Konstituciniam Teismui
Prašyti Konstitucinio Teismo išvados visais šio įstatymo 73straipsnyje nurodytais klausimais gali Seimas. Respublikos Prezidentas gali kreiptis su paklausimu įKonstitucinį Teismą dėl Seimo narių rinkimų ir tarptautiniųsutarčių.
75 straipsnis. Vada Konstitucinio Teismo išvadai rengti
Vada Konstitucinio Teismo išvadai rengti yra šio įstatymonustatyta tvarka ir nustatytos formos paklausimo padavimasKonstituciniam Teismui.
76 straipsnis. Paklausimo turinys
Paklausime turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) paklausėjo pavadinimas ir adresas; 3) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, nustatančios teisękreiptis su paklausimu į Konstitucinį Teismą; 4) veiksmai, kurių atitikimą Konstitucijai siūlomapatikrinti, jų įvykdymo aplinkybės; kreipiantis dėl tarptautinėssutarties – tikslus jos pavadinimas, numeris, pasirašymo data irkiti būtini duomenys, paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbta); 5) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 6) pridedamų dokumentų sąrašas. Seimo paklausimas gali būti išdėstytas nutarime. Kitaisatvejais prie paklausimo turi būti pridėtas Seimo nutarimas dėlpaklausimo patvirtinimo. Paklausimą pasirašo Seimo Pirmininkas arba pavaduotojas,einantis jo pareigas; Respublikos Prezidentas. Prie paklausimo turi būti pridėta: 1) tarptautinės sutarties viso teksto nuorašas; 2) atitinkami įrodymai, pareigūnų sprendimų nuorašai; 3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba,notaro patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie paklausimo gali būti pridėtas siūlomų iškviesti įKonstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas,specialistų išvados, dokumentas apie atstovų įgaliojimus ir jųteisę kalbėti Konstituciniame Teisme pareiškėjo vardu, taip patkiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardėsnurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Paklausimas ir būtini jo priedai pateikiami KonstituciniamTeismui su nuorašais po 30 egzempliorių. Konstitucinio Teismopirmininkas prireikus gali pareikalauti ir kitų priedų nuorašų –iki 30 egzempliorių kiekvieno iš jų.
77 straipsnis. Paklausimas dėl rinkimų įstatymų pažeidimo
Su paklausimu, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai perRespublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, šio įstatymo 74straipsnyje nurodytos institucijos kreipiasi į KonstitucinįTeismą ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiamioficialūs rinkimų rezultatai.
Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios arRespublikos Prezidento rinkimų komisijų sprendimus arba jųatsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymų pažeidimų taisatvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita minėtų komisijųveika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius arRespublikos Prezidentą. Paklausimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72valandas nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui. Į šiamestraipsnyje nurodytus terminus įskaitomos ir nedarbo dienos.78 straipsnis. Paklausimas dėl Respublikos Prezidento sveikatos būklės
Paklausimą Konstituciniam Teismui, ar Respublikos Prezidentosveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas, turi teisępateikti tik Seimas. Paklausimas turi būti patvirtintas nutarimu,priimtu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Prie paklausimo ir atitinkamo Seimo nutarimo turi būtipridėta Seimo patvirtintos gydytojų komisijos išvada. Esantreikalui, pridedami kiti sveikatos būklę apibūdinantys įrodymai.
79 straipsnis. Paklausimo atšaukimas
Paklausimą dėl išvados teikimo gali atšaukti jį padavusiinstitucija iki nagrinėjimo Konstitucinio Teismo posėdyjepradžios.
80 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti paklausimą Konstituciniame Teisme
Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti paklausimą dėlišvados teikimo, jeigu: 1) paklausimą pateikė institucija ar asmuo, neturintysteisės kreiptis į Konstitucinį Teismą; 2) paklausimas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 3) konkretaus klausimo nagrinėjimas nežinybingasKonstituciniam Teismui; 4) nėra veiksmo ar sprendimo, kurio atitikimą Konstitucijaireikėtų tikrinti; 5) paklausime keliamas klausimas, išskyrus šio įstatymo 73straipsnio 2 punkte numatytus atvejus, jau buvo tirtasKonstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtaKonstitucinio Teismo išvada. Jeigu paklausimo nagrinėjimo metu nebelieka nagrinėjimodalyko, Konstitucinis Teismas šiuo pagrindu nutraukia pradėtąteiseną.
81 straipsnis. Paklausimo sugrąžinimas pareiškėjui
Konstitucinio Teismo pirmininkas savo iniciatyva arbateisėjo siūlymu grąžina paklausimą pareiškėjui, jeigu paklausimas arba jo priedai neatitinka šio įstatymo 76 straipsnyjenustatytų reikalavimų. Paklausimo grąžinimas neatima teisės kreiptis į KonstitucinįTeismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
82 straipsnis. Paklausimų nagrinėjimo Konstituciniame Teisme tvarka
Paklausimai dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčiųatitikimo Konstitucijai nagrinėjami pagal teisės aktų atitikimoKonstitucijai tyrimo bendras taisykles. Kiti paklausimai nagrinėjami Konstitucinio Teismo nuožiūralaikantis paprastesnės procedūros. Kilę nesutarimai sprendžiamipagal šiame įstatyme nustatytas taisykles.
83 straipsnis. Konstitucinio Teismo išvada
Išnagrinėjęs paklausimą, Konstitucinis Teismas priimaišvadą. Konstitucinio Teismo pateikta išvada yra galutinė irneskundžiama.
VI SKYRIUS. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
84 straipsnis. Konstitucinio Teismo sprendimų paskelbimas
Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados, o prireikus ir kitisprendimai oficialiai skelbiami “Lietuvos Respublikos Seimo irVyriausybės žiniose”, atskirame skyriuje; specialiame Seimoleidinyje; laikraščiuose per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA). Konstitucinio Teismo nutarimai įsigalioja tą dieną, kuriąjie pirmiausiai buvo paskelbti viename iš minėtų leidinių.
85 straipsnis. Konstitucinio Teismo finansavimas ir materialinis aprūpinimas
Konstitucinis Teismas finansuojamas iš valstybės biudžeto.Finansavimo apimtį atskira eilute tvirtina Seimas KonstitucinioTeismo pirmininko teikimu. Konstitucinio Teismo veiklą, materialinį techninį aprūpinimągarantuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, laikydamasi šioįstatymo nustatytų Teismo veiklos ir teisėjų nepriklausomumoprincipų.
86 straipsnis. Konstitucinio Teismo aparatas
Konstitucinis Teismas turi pagalbinį aparatą, kuriostruktūrą ir nuostatus tvirtina Konstitucinis Teismas.
87 straipsnis. Konstitucinio Teismo apsauga
Konstitucinio Teismo pastatų, patalpų, o pagal KonstitucinioTeismo pirmininko nurodymą – ir Konstitucinio Teismo teisėjųapsauga pavedama Vidaus reikalų ministerijai.
88 straipsnis. Konstitucinio Teismo valdžios simboliai
Konstitucinio Teismo posėdžių salėje yra LietuvosRespublikos valstybės herbo atvaizdas, valstybės vėliava, taippat specialus Lietuvos Respublikos Konstitucijos leidinys. Konstitucinio Teismo teisėjai posėdžiauja su mantijomis,kurių aprašą ir pavyzdį tvirtina Konstitucinis Teismas. Kol jųpavyzdys nepatvirtintas, gali būti naudojamos AukščiausiojoTeismo teisėjams patvirtinto pavyzdžio mantijos.
89 straipsnis. Konstitucinio Teismo antspaudas
Konstitucinis Teismas yra juridinis asmuo, turi antspaudą suLietuvos Respublikos valstybės herbo atvaizdu ir pavadinimu“Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas”.
90 straipsnis. Konstitucinio Teismo buveinė
Nuolatinė Konstitucinio Teismo buveinė yra Vilniaus miestas. Konstitucinio Teismo posėdžiai vyksta jo nuolatinėjebūstinėje.
LAIKINAI EINANTISRESPUBLIKOS PREZIDENTOPAREIGAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Vilnius, 1993 m. vasario 3 d. Nr.I-67