LIETUVOS RESPUBLIKOS konst. teismo ist.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCINIO TEISMO

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS. KONSTITUCINIO TEISMO STATUSAS

1 straipsnis. Konstitucinis Teismas – teisminė institucija

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir
konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai
ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip
pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai
neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Konstitucijos ir šio įstatymo nustatytais atvejais
Konstitucinis Teismas teikia Seimui ir Respublikos Prezidentui
išvadas.

Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas
teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

2 straipsnis. Įstatymai dėl Konstitucinio Teismo

Konstitucinio Teismo uždavinius, įgaliojimus ir darbo tvarką
nustato Liietuvos Respublikos Konstitucija ir šis įstatymas.

3 straipsnis. Konstitucinio Teismo reglamentas

Konstitucinio Teismo vidaus klausimus, teisėjų profesinio
elgesio taisykles, aparato struktūrą, raštvedybą ir kitus
klausimus reguliuoja Konstitucinio Teismo reglamentas, kurį
tvirtina Konstitucinis Teismas.

4 straipsnis. Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo

tvarka

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems
metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu
trečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjus, taip pat ir atnaujinant
Teismo sudėtį, skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos
pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Pasibaigus įgaliojimų laikui,
teisėjai savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji teeisėjai.

Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria
Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

5 straipsnis. Kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus

Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis,
turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip
dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal
teisininko specialybę stažą.

Kandidatų į

į Konstitucinio Teismo teisėjus pavardės iki
svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje.

Seimui teikiamas teisėjų kandidatūras svarsto Seimo
Valstybės ir teisės komitetas uždarame posėdyje ir po to savo
išvadą praneša Seimui.

II SKYRIUS. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ STATUSAS

6 straipsnis. Reikalavimai Konstitucinio Teismo teisėjui

Konstitucinio Teismo teisėjas negali užimti jokių kitų
renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar
kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginį ir
kūrybinį darbą. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo,
išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar
kūrybinę veiklą.

Konstitucinio Teismo teisėjas negali dalyvauti politinių
partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.

Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti jokių kitų įmonių,
įstaigų, organizacijų arba asmenų gynėju ar atstovu.

7 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo priesaika

Asmuo, paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, prieš
pradėdamas eiti savo pareigas, Seimo posėdyje prisiekia.

Nustatomas toks priesaikos tekstas:

“Aš, (vardas, pavardė),

PRISIEKIU būti ištikimas Lietuvos Respublikai;

PRISIEKIU garbingai ir sąžiningai eiiti Konstitucinio Teismo
teisėjo pareigas;

PRISIEKIU ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės
konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę,
paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Tepadeda man Dievas!”

Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

Priesaiką priima Seimo Pirmininkas Seimo posėdyje.

Priesaika priimama laikantis tų taisyklių, kurios nustatytos
Seimo narių priesaikos priėmimo procedūrai.

Konstitucinio Teismo teisėjas, įstatymų nustatyta tvarka
neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, netenka teisėjo įgaliojimų.
Dėl to Seimas priima nutarimą.

8 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo neliečiamybė

Konstitucinio Teismo teisėjo asmuo neliečiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjas be Konstitucinio Teismo
sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn,
suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Klausimas dė

ėl
sutikimo patraukti Konstitucinio Teismo teisėją baudžiamojon
atsakomybėn svarstomas pagal generalinio prokuroro teikimą.

Konstitucinio Teismo teisėjas, sulaikytas ar pristatytas į
teisėsaugos įstaigas be asmens dokumentų, turi būti nedelsiant
paleidžiamas, kai nustatoma jo asmenybė.

Įeiti į gyvenamąsias ar tarnybines Konstitucinio Teismo
teisėjo patalpas, daryti ten arba jo asmeniniame ar tarnybiniame
automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje
apžiūrą, kratą arba poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens
apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų bei dokumentų apžiūrą
ar poėmį leidžiama tik tada, kai nustatyta tvarka Konstitucinio
Teismo teisėjui yra iškelta baudžiamoji byla.

Baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamas Konstitucinio Teismo
teisėjas, nagrinėja Aukščiausiasis Teismas.

Konstitucinio Teismo teisėjas už kalbas ar balsavimus
Konstituciniame Teisme negali būti persekiojamas.

Konstitucinio Teismo ir jo teisėjų įgaliojimai bei teisės
negali būti apriboti paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį.

9 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai

Konstitucinio Teismo teisėjas turi teisę dalyvauti
Konstitucinio Teismo posėdžiuose su sprendžiamojo balso teise,

susipažinti su visa posėdžiui teikiama medžiaga bei dokumentais,
naudotis kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.

Konstitucinio Teismo teisėjas siūlo klausimus svarstyti
Konstitucinio Teismo posėdyje bei rengia jam pavestus klausimus.

Konstitucinio Teismo teisėjas turi teisę reikalauti iš visų
valstybės institucijų ir jų pareigūnų, vietos savivaldos įstaigų
ir jų pareigūnų, valstybinių ir kitų įmonių, įstaigų,
organizacijų, piliečių susivienijimų bet kokių dokumentų ir
informacijos, susijusių su Teismo posėdžiui rengiamu klausimu,
taip pat gauti pareigūnų paaiškinimus nagrinėjamais klausimais.
Teisėjas taip pat turi teisę iškviesti ir apklausti liudytojus,
ekspertus, naudotis specialistų konsultacijomis, pavesti atlikti
patikrinimus, išsiųsti paklausimus.

Konstitucinio Te

eismo teisėjas neturi teisės viešai reikšti
savo nuomonę dėl klausimo, kuris yra svarstomas arba priimtas
svarstyti Konstituciniame Teisme, esmės.

10 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų

sustabdymas

Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai gali būti
sustabdyti Konstitucinio Teismo sprendimu, kai:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka yra duotas sutikimas
patraukti Konstitucinio Teismo teisėją baudžiamojon atsakomybėn;

2) Seimo nutarimu po specialios tardymo komisijos išvados
pradedamas Seime apkaltos procesas Konstitucinio Teismo
teisėjui;

3) įsiteisėjusiu teismo sprendimu teisėjas pripažįstamas
nežinia kur esančiu.

Sustabdžius teisėjo įgaliojimus, jis netenka teisių,
nustatytų šio įstatymo 9 ir 15 straipsniuose.

Kai nebelieka pagrindo Konstitucinio Teismo teisėjo
įgaliojimams sustabdyti, Konstitucinis Teismas ne vėliau kaip per
3 dienas priima sprendimą dėl teisėjo įgaliojimų atstatymo. Jeigu
nurodytu laiku sprendimas nepriimamas, laikoma, kad Konstitucinio
Teismo teisėjo įgaliojimai atstatyti nuo tos dienos, kai jis
faktiškai pradeda eiti savo pareigas, pareiškimu pranešdamas apie
tai Konstitucinio Teismo pirmininkui.

11 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų

nutraukimas

Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia įgaliojimų laikas;

2) jis miršta;

3) jis atsistatydina;

4) negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės, t.y. per
vienerius metus teisėjas serga ilgiau kaip 4 mėnesius arba jei
suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia jam eiti
savo pareigas;

5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

Šio straipsnio 3 punkte nustatytu atveju sprendimą dėl
Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų nutraukimo priima Seimas
jo Pirmininko teikimu.

Šio straipsnio 4 punkte nustatytu atveju klausimą dėl
teisėjo įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tuomet, kai
yra Konstitucinio Teismo sprendimas ir sveikatos apsaugos
ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.

12 straipsnis. Materialinės sankcijos

Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti traukiamas
drausminėn atsakomybėn. K

Konstitucinio Teismo teisėjui už šiame
įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą, nedalyvavimą posėdžiuose be
pateisinamos priežasties Konstitucinio Teismo sprendimu gali būti
taikomos materialinės sankcijos – iki 50% sumažinamas atlyginimas
už praėjusį mėnesį.

13 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininkas

Konstitucinio Teismo pirmininkas greta teisėjo pareigų:

1) vadovauja Konstitucinio Teismo darbui;

2) vadovauja klausimų, teikiamų svarstyti Konstituciniam
Teismui, rengimui;

3) šaukia Konstitucinio Teismo posėdžius ir jiems
pirmininkauja;

4) siūlo Konstituciniam Teismui svarstytinus klausimus;

5) paskirsto darbus Konstitucinio Teismo teisėjams;

6) teikia Konstituciniam Teismui tvirtinti jo aparato
struktūrą ir etatus, bendrai vadovauja aparato darbui, priima ir
atleidžia iš pareigų aparato darbuotojus;

7) leidžia įsakymus ir potvarkius;

8) vykdo kitus šio įstatymo nustatytus įgaliojimus.

Įsakymai leidžiami sprendžiant aparato darbo ir kitus vidaus
klausimus, o potvarkiais pirmininkas realizuoja jam suteiktas
procesines teises.

Konstitucinio Teismo pirmininkas yra Konstituciniam Teismui
skirtų lėšų tvarkytojas.

14 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininko pavadavimas

Kai nėra Konstitucinio Teismo pirmininko arba kai jis negali
eiti savo pareigų, šias pareigas laikinai eina Konstitucinio
Teismo pirmininko paskirtas teisėjas.

Kai nėra Konstitucinio Teismo pirmininko ar jo paskirto eiti
šias pareigas teisėjo, Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas
laikinai eina didžiausią teisininko darbo stažą turintis
Konstitucinio Teismo teisėjas.

15 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjų teisė dalyvauti

valstybės institucijų posėdžiuose

Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai turi teisę
dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo, jo komitetų ir komisijų
posėdžiuose, Vyriausybės, Lietuvos teisėjų senato, prokuratūros
bei kitų teisinių institucijų posėdžiuose.

16 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjų socialinis ir

buitinis aprūpinimas

Konstitucinio Teismo teisėjui mokamas 30% didesnis negu
Aukščiausiojo Teismo teisėjo maksimalus atlyginimas.
Konstitucinio Teismo pirmininkas ir laikinai jo pareigas einantis
teisėjas gauna 10% didesnį atlyginimą negu Konstitucinio Teismo
teisėjo atlyginimas.

Konstitucinio Teismo teisėjui, paliekančiam savo pareigas
pasibaigus paskyrimo laikui ar atsistatydinus dėl pensinio
amžiaus arba dėl sveikatos būklės, išmokama 6 mėnesių atlyginimų
dydžio išeitinė pašalpa. Konstitucinio Teismo teisėjui mirus,
tokio pat dydžio pašalpa išmokama jo šeimai. Kai Konstitucinio
Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta kitais pagrindais, jam
išmokama 2 mėnesių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa. Teisėjui,
pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, išeitinė pašalpa
nemokama.

Konstitucinio Teismo teisėjų pensinį aprūpinimą reguliuoja
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir kiti įstatymai.

Konstitucinio Teismo teisėjui, neturinčiam Vilniuje
gyvenamojo ploto arba gyvenančiam Vilniuje ir turinčiam teisę į
valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis,
Vyriausybė suteikia gyvenamąsias patalpas kadencijos laikui
Vilniuje.

Pasibaigus įgaliojimų laikui, išskyrus kai Konstitucinio
Teismo teisėjas pašalinamas iš pareigų apkaltos proceso tvarka,
teisėjui turi būti suteiktas iki tol turėtas darbas arba pareigos
valstybinėse įstaigose, o jei galimybių nėra – kitas tolygus
darbas arba pareigos.

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS TEISENOS TAISYKLĖS KONSTITUCINIAME

TEISME

1 SKIRSNIS. BENDROSIOS TAISYKLĖS

17 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos teisėtumas ir

nepriklausomumas

Konstitucinis Teismas, taip pat jo teisėjai, eidami savo
pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybės institucijos,
asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos
Konstitucija.

Konstitucinis Teismas klauso tik Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų.

Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir
kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių
organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar Konstitucinio
Teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų numatytą
atsakomybę.

Apie bandymus daryti poveikį Konstituciniam Teismui,
atskiriems jo teisėjams Konstitucinio Teismo pirmininkas ar
teisėjas privalo nedelsdamas pranešti Seimui, paskelbti per
masinės informacijos priemones.

Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu 100 metrų
iki Konstitucinio Teismo pastato, taip pat Teisme, jei jais
siekiama paveikti teisėją arba Teismą, yra kišimasis į teisėjo
arba Teismo veiklą.

18 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos viešumas

Apie Konstitucinio Teismo posėdžius paskelbiama
Konstitucinio Teismo patalpose ir pranešama masinės informacijos
priemonėms per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA).

Konstitucinio Teismo posėdžiai yra vieši, juos gali stebėti
pilnamečiai piliečiai bei spaudos ir kitų masinės informacijos
priemonių atstovai. Esantys posėdžių salėje asmenys iš savo vietų
gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį.

Fotografuoti ir filmuoti, daryti videoįrašus, transliuoti
posėdžius per radiją ar televiziją galima tik Konstituciniam
Teismui leidus.

Konstitucinis Teismas gali paskirti uždarus posėdžius, jeigu
tai būtina valstybės, profesinei, komercinei ar kitai įstatymų
saugomai paslapčiai arba piliečių saugumui ar visuomenės dorovei
garantuoti.

Jei yra pagrindo manyti, kad posėdžio metu gali kilti
grėsmė Teismo ar jo dalyvių saugumui, Konstitucinio Teismo
pirmininkas gali duoti nurodymą policijai tikrinti įeinančių į
salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą.

Konstitucinis Teismas gali pašalinti iš salės asmenis,
kliudančius normaliam Teismo darbui.

Konstitucinio Teismo teisėjų pasitarimai ir balsavimai,
išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus, vyksta neviešai.

Konstitucinio Teismo nutarimas visada skelbiamas posėdžių
salėje viešai.

19 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos kolegialumas

Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir išvadas priima
kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų jo teisėjų.

Tvirtinant Konstitucinio Teismo reglamentą, keičiant jį bei
sprendžiant kitus vidaus klausimus, Konstitucinio Teismo posėdis
yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų jo
teisėjų.

Sprendimai priimami ne mažesne kaip pusės posėdyje
dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po
lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

20 straipsnis. Teismo kalba

Teisena Konstituciniame Teisme vyksta, sprendimai priimami
ir skelbiami lietuvių kalba. Dokumentai, surašyti kitomis
kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir
notaro patvirtinti.

Posėdžio dalyviams, nemokantiems lietuvių kalbos,
garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.

21 straipsnis. Konstitucinio Teismo posėdžių rūšys

Konstituciniame Teisme būna organizaciniai, tvarkomieji ir
teisminiai posėdžiai. Posėdžius šaukia Konstitucinio Teismo
pirmininkas arba jie vyksta Konstitucinio Teismo nustatytu laiku.

Organizacinių ir tvarkomųjų posėdžių forma yra laisva.

Teisminiuose posėdžiuose nagrinėjamos konkrečios bylos. Šie
posėdžiai vyksta pagal šio įstatymo nustatytas procedūras.

22 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai

Konstitucinis Teismas išsprendžia bylą iš esmės, priimdamas
nutarimą. Nutarimus Konstitucinis Teismas skelbia Lietuvos
Respublikos vardu.

Šio įstatymo numatytais atvejais baigiamasis Konstitucinio
Teismo aktas vadinamas išvada.

Konstitucinis Teismas atskirais klausimais, dėl kurių byla
neišsprendžiama iš esmės, priima sprendimus.

Konstitucinis Teismas nutarimus,išvadas ir sprendimus priima
pasitarimų kambaryje.

Dėl nesudėtingų klausimų, taip pat dėl baudų paskyrimo
posėdžio metu Konstitucinis Teismas gali priimti sprendimą,
pasitaręs ir neišeidamas į pasitarimų kambarį. Kai toks
sprendimas priimtas, posėdžio pirmininkas tuoj pat perskaito
garsiai ir jis įrašomas į posėdžio protokolą.

23 straipsnis. Organizaciniai Konstitucinio Teismo posėdžiai

Organizaciniuose posėdžiuose svarstomi ir sprendžiami
vidaus, medžiagų tyrimo ir kiti klausimai. Klausimus svarstyti
siūlo Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai. Darbotvarkę
bei posėdžių grafiką savo sprendimu tvirtina Konstitucinis
Teismas.

Prireikus į organizacinius posėdžius pakviečiami
mokslininkai, specialistai, kiti asmenys.

24 straipsnis. Išankstinis medžiagos tyrimas

Konstituciniam Teismui svarstyti teikiami klausimai turi
būti iš anksto ištirti. Konstitucinio Teismo pirmininkas tai
atlikti paveda vienam ar keliems teisėjams, nustatydamas šio
darbo terminą.

Konstitucinio Teismo pirmininkas parengiamuosius darbus
tolygiai paskirsto teisėjams.

Teisėjas, pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą:

1) išsiaiškina, ar nėra šio įstatymo 69 ir 80 straipsniuose
nustatytų pagrindų atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą;

2) išsiaiškina, ar nėra šio įstatymo 70 ir 81 straipsniuose
nustatytų pagrindų sugrąžinti prašymą ar paklausimą pareiškėjui;

3) nustato, kokius klausimus būtina išsiaiškinti iki bylos
rengimo posėdžiui.

25 straipsnis. Pranešimas apie išankstinio tyrimo rezultatus

Atlikęs išankstinį tyrimą ir reikalingus parengiamuosius
veiksmus, teisėjas surašo pažymą su pasiūlymais ir praneša apie
ją:

1) Konstitucinio Teismo pirmininkui, siūlydamas priimti
prašymą ar paklausimą ir pradėti rengti bylą Konstitucinio Teismo
posėdžiui šio įstatymo 27 straipsnio nustatyta tvarka, jeigu
prašymas ar paklausimas yra žinybingas Konstituciniam Teismui ir
atitinka kitus šio įstatymo reikalavimus;

2) Konstitucinio Teismo pirmininkui, siūlydamas sugrąžinti
prašymą ar paklausimą pareiškėjui, jeigu medžiaga atitinka šio
įstatymo 70 ir 81 straipsniuose nurodytas sąlygas;

3) Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui, siūlydamas
priimti sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą,
jeigu medžiaga atitinka šio įstatymo 69 ir 80 straipsniuose
nurodytas sąlygas.

Spręsdamas šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose
nurodytus klausimus, Konstitucinio Teismo pirmininkas priima
potvarkius. Jei dėl minėtų klausimų tarp teisėjo ir Konstitucinio
Teismo pirmininko kyla nesutarimų, tokie klausimai perduodami
svarstyti ir spręsti Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui.

26 straipsnis. Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų

galiojimo sustabdymas

Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas gauna Respublikos
Prezidento teikimą ištirti, ar Vyriausybės aktas atitinka
Konstituciją, arba kai jis gauna Seimo nutarimą, kuriame prašoma
ištirti, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybės aktas
atitinka Konstituciją, ne vėliau kaip per 3 dienas turi būti
atliktas išankstinis tos medžiagos tyrimas ir tvarkomajame
Konstitucinio Teismo posėdyje išspręstas klausimas, ar priimti
prašymą nagrinėti Konstituciniame Teisme.

Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą priimti
nagrinėti prašymą, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie
tai oficialiai paskelbia “Lietuvos Respublikos Seimo ir
Vyriausybės žiniose” arba specialiame Seimo leidinyje, arba
laikraščiuose per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA). Šiame
pirmininko pranešime turi būti nurodytas
tikslus ginčijamo akto pavadinimas, jo priėmimo data ir tai, jog
pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnį minėto
akto galiojimas sustabdomas nuo šio oficialaus paskelbimo dienos
iki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl šios bylos paskelbimo.

Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą,
priima nutarimą, kad ginčijamas aktas neprieštarauja
Konstitucijai, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai
oficialiai paskelbia šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytuose
leidiniuose. Šiame Konstitucinio Teismo pirmininko pranešime
nurodomas tikslus ginčijamo akto pavadinimas, priėmimo data,
Konstitucinio Teismo nutarimo šiuo klausimu esmė, jo priėmimo
data, taip pat tai, kad nuo šio nutarimo paskelbimo dienos
atstatomas sustabdytojo akto galiojimas.

27 straipsnis. Bylos rengimas Konstitucinio Teismo posėdžiui

Bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui rengia pirmininko
paskirtas Konstitucinio Teismo teisėjas. Juo paprastai skiriamas
teisėjas, atlikęs išankstinį atitinkamos medžiagos tyrimą.

Teisėjas atlieka šiuos veiksmus:

1) reikiamais atvejais apklausia pareiškėją ar jo atstovą
apie reikalavimų esmę, išklauso jo argumentus, pasiūlo, jeigu tai
reikalinga, pateikti papildomų įrodymų;

2) reikiamais atvejais apklausia suinteresuotą asmenį ar jo
atstovą apie bylos aplinkybes, išsiaiškina jo kontrargumentus bei
turimus įrodymus, prireikus pasiūlo jam raštu pateikti
paaiškinimus dėl bylos;

3) apklausia liudytojus ir sprendžia, ar juos šaukti į
Teismą;

4) išreikalauja iš valstybės institucijų, kitų organizacijų
bei asmenų rašytinius ir daiktinius įrodymus bei kitą reikalingą
medžiagą;

5) skiria ekspertizes, iškviečia ir apklausia specialistus,
nesuinteresuotus bylos baigtimi;

6) atlieka kitus būtinus bylai parengti teisminiam
nagrinėjimui veiksmus.

Bylos medžiaga – prašymo patikrinti teisės akto atitikimą
Konstitucijai ar įstatymams nuorašai, tikrinamų teisės aktų
nuorašai, kitų gautų dokumentų nuorašai – dalyvaujantiems byloje
asmenims turi būti išsiųsta ne vėliau kaip per 3 dienas, kai byla
pradedama rengti teisminiam posėdžiui.

Atlikęs parengiamuosius veiksmus ir laikydamas, jog byla
pakankamai parengta, teisėjas tvarkomajame Konstitucinio Teismo
posėdyje siūlo priimti sprendimą skirti bylą nagrinėti Teismo
posėdyje.

28 straipsnis. Tvarkomasis Konstitucinio Teismo posėdis

Konstitucinio Teismo tvarkomuosiuose posėdžiuose svarstomi:
šio įstatymo 26 straipsnyje numatytų prašymų priėmimo klausimai;
visi atsisakymo nagrinėti prašymą ar paklausimą atvejai; bylų
parengimo nagrinėti ir kiti pasirengimo teisminiam posėdžiui
klausimai.

Išklausęs teisėjo pranešimą ir apsvarstęs klausimą dėl bylos
parengimo teisminiam nagrinėjimui, Konstitucinis Teismas priima
vieną iš šių sprendimų:

1) skirti bylą nagrinėti Teismo posėdyje ir paskirti teisėją
pranešėją;

2) grąžinti bylą papildomai ištirti;

3) atsisakyti nagrinėti bylą šio įstatymo 69 ir 80
straipsniuose nustatyta tvarka.

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje rašomas
protokolas.

Konstitucinio Teismo pirmininkui pakvietus, tvarkomajame
posėdyje gali dalyvauti mokslininkai, specialistai, kiti
reikalingi asmenys. Posėdžio pirmininkui leidus, jie gali
pasisakyti.

29 straipsnis. Kreipimųsi nagrinėjimo Konstituciniame Teisme

terminai

Konstitucinis Teismas, gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka
jam žinybingą kreipimąsi – prašymą ar paklausimą, – turi ne
vėliau kaip per 7 dienas pradėti tyrimą, t.y. pavesti konkrečiam
Konstitucinio Teismo teisėjui pradėti išankstinį tyrimą.

Bylos nagrinėjimas turi būti užbaigtas ir galutinis
nutarimas ar išvada priimti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo
prašymo ar paklausimo gavimo Konstituciniame Teisme dienos, jeigu
Konstitucinis Teismas nenustato kitaip.

30 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisminio nagrinėjimo

ribos

Konstitucinis Teismas tiria ir sprendžia tik teisės
klausimus.

31 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys

Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi:

pareiškėjas – valstybės institucija, Seimo narių grupė,
kuriems įstatymai suteikia teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą
su prašymu ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai ar
įstatymams arba duoti išvadą, bei jų atstovai;

suinteresuotas asmuo – valstybės institucija, priėmusi
teisės aktą, kurio atitikimą Konstitucijai ar įstatymams reikia
ištirti, bei jos atstovas; Seimo narys ar kitas valstybės
pareigūnas, kurio veiksmų atitikimą Konstitucijai reikia ištirti
dėl jam pradėtos Seime apkaltos bylos, bei jo atstovas;
Respublikos Prezidentas, kai teikiama išvada dėl jo sveikatos
būklės, bei jo atstovas.

Dalyvaujantys byloje asmenys turi lygias procesines teises.
Jie turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti iš jos
išrašus, nuorašus, kopijas, pareikšti nušalinimus, teikti
įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems
dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams,
pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus
ir samprotavimus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų
prašymams, argumentams ir samprotavimams.

32 straipsnis. Atstovavimas Konstituciniame Teisme

Dalyvaujantys byloje asmenys savo bylas Konstituciniame
Teisme gali vesti patys arba per atstovus. Valstybės
institucijoms pagal įstatymą atstovauja jų vadovai, kurie
Konstituciniam Teismui pateikia dokumentus, patvirtinančius jų
pareigas. Seimo narių grupė savo atstovą (atstovus) renka pati ir
jį (juos) nurodo prašyme, kurį pasirašo visi besikreipiantys
Seimo nariai, o jų parašus patvirtina Seimo Pirmininkas arba jo
pavaduotojas.

Dalyvaujančių byloje asmenų atstovais pagal pavedimą
Konstituciniame Teisme gali būti tik advokatai ir teisės mokslų
laipsnius turintys asmenys, taip pat teisinio darbo aukščiausiose
valstybės institucijose patirtį turintys asmenys. Advokato
įgaliojimai patvirtinami orderiu. Kitiems asmenims įgaliojimus
išduoda atitinkamų institucijų, kurioms jie atstovauja, vadovai.

Institucijos vadovas savo įstaigai atstovauti gali pavesti
ir kitam tos įstaigos darbuotojui, išduodamas jam įgaliojimą.

33 straipsnis. Proceso dalyviai

Proceso dalyviais šiame įstatyme laikomi dalyvaujantys
byloje asmenys, jų atstovai, liudytojai, ekspertai, pakviesti
specialistai ir vertėjai.

34 straipsnis. Įrodymai

Įrodymais pripažįstami bet kokie faktiniai duomenys, kuriais
remdamasis Konstitucinis Teismas konstatuoja esant aplinkybių,
pagrindžiančių dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimus bei
atsikirtimus, arba jų nesant.

Tie duomenys nustatomi remiantis dalyvaujančių byloje asmenų
paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais,
daiktiniais įrodymais ir ekspertų išvadomis.

Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi įrodyti tas
aplinkybes, kuriomis remiasi, keldamas savo reikalavimus ir
atsikirsdamas.

Įrodymus pateikia dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu
įrodymų neužtenka, Teismas pasiūlo pateikti papildomų įrodymų.

Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina
turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Aplinkybių, Konstitucinio Teismo pripažintų visiems
žinomomis, nereikia įrodinėti.

Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu Konstitucinio Teismo
nutarimu vienoje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas
bylas.

35 straipsnis. Įrodymų įvertinimas

Konstituciniam Teismui pateikti įrodymai neturi iš anksto
nustatytos galios.

Teismas įrodymus įvertina pagal teisėjų vidinį įsitikinimą,
pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių
visumos išnagrinėjimu Teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais.

36 straipsnis. Liudytojas

Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuris gali žinoti
kokių nors su byla susijusių aplinkybių.

Šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti į Teismą ar
pas teisėją ir duoti teisingus parodymus.

Už neatvykimą pas teisėją ar į Teismo posėdį dėl priežasčių,
kurios Teismo pripažintos nesvarbiomis, liudytojui gali būti
paskirta bauda, o jei liudytojas neatvyksta be svarbių priežasčių
į posėdį antrą kartą šaukiamas, jis gali būti priverstinai
policijos atvesdinamas.

Už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus arba už žinomai
melagingą parodymą liudytojas atsako pagal baudžiamuosius
įstatymus. Apie atsakomybę Konstitucinio Teismo posėdyje
liudytojas įspėjamas ir dėl to pasirašo.

Dėl atvykimo pas teisėją ir dalyvavimo Konstitucinio Teismo
posėdyje liudytojo turėtos išlaidos apmokamos iš Konstituciniam
Teismui šiems tikslams skirtų lėšų.

37 straipsnis. Ekspertas

Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų žinių
išvadai duoti. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai.

Klausimus, kuriais turi būti gauta eksperto išvada, turi
teisę pateikti teisėjas, rengiantis bylą nagrinėjimui, o
posėdžio metu – kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo. Tokius
klausimus galutinai nustato Teismas.

Paskirtas ekspertu asmuo privalo Teismo ar teisėjo šaukiamas
atvykti ir duoti objektyvią išvadą jam iškeltais klausimais.

Ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga,
dalyvauti nagrinėjant bylą, užduoti klausimų dalyvaujantiems
byloje asmenims bei liudytojams, prašyti papildomos medžiagos.

Už neatvykimą Teismui ar teisėjui šaukiant ar už atsisakymą
duoti išvadą be svarbių priežasčių ekspertui gali būti skiriama
bauda.

Už žinomai melagingos išvados davimą ekspertas atsako pagal
baudžiamuosius įstatymus. Apie tai ekspertas įspėjamas ir dėl to
pasirašo.

Ekspertui už darbą, jeigu tas darbas nepriklauso jam pagal
pareigas, ir kitos jo turėtos išlaidos dėl dalyvavimo
Konstitucinio Teismo posėdyje apmokama iš Konstituciniam Teismui
šiems tikslams skirtų lėšų.

38 straipsnis. Eksperto išvada

Eksperto išvada pateikiama raštu ir išdėstoma ekspertizės
akte, kur nurodomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados
ir pagrįsti atsakymai į Teismo iškeltus klausimus.

Jei yra keli ekspertai, jie, prieš duodami išvadą,
tarpusavyje pasitaria. Jeigu ekspertai prieina prie bendros
išvados, tai ją pasirašo visi ekspertai. Ekspertai, nesutinkantys
su kitais, surašo savo atskirą išvadą.

Eksperto išvada Konstituciniam Teismui neturi iš anksto
nustatytos galios.

39 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų

apmokėjimas

Dalyvaujantiems byloje asmenims išlaidas, susijusias su
buvimu ir dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka
įstaigos, kurioms jie atstovauja.

40 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisė skirti baudas

Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudas, kai:

1) nustatytu laiku be pateisinamų priežasčių pareigūnai ir
asmenys neįvykdo Konstitucinio Teismo ar jo teisėjo reikalavimų
pateikti jam dokumentus ar medžiagą, patvirtinti dokumentus ar
aktų tekstus, atlikti tyrimus;

2) be pateisinamų priežasčių liudytojas ar ekspertas
neatvyksta, atsisako atvykti arba nepraneša apie negalėjimą
atvykti į Konstitucinį Teismą ar pas teisėją;

3) ekspertas be svarbių priežasčių atsisako duoti išvadą;

4) dalyvaujantis procese asmuo po įspėjimo vėl kalba be
eilės arba užgaulioja posėdžio dalyvius ar Teismą;

5) esantis posėdžių salėje asmuo pažeidžia tvarką, neklauso
posėdžio pirmininko reikalavimų laikytis tvarkos.

Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudą piliečiams ir
dalyvaujančių byloje asmenų atstovams – iki vieno vidutinio
mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, o pareigūnams – iki keturių
vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio už kiekvieną
pažeidimo atvejį.

Kai šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti pažeidimai
padaromi posėdžio metu, Konstitucinio Teismo sprendimas dėl
baudos paskyrimo priimamas posėdžio metu nedelsiant. Kitais
atvejais sprendimas dėl baudos paskyrimo priimamas po ištyrimo.
Visais atvejais Konstitucinio Teismo sprendimas dėl baudos
paskyrimo įrašomas į posėdžio protokolą, kur nurodoma pažeidėjo
vardas, pavardė, darbovietė ir adresas.

Konstitucinio Teismo sprendimas dėl baudos paskyrimo
(posėdžio protokolo išrašas) siunčiamas teismo anstoliui
vykdyti.

41 straipsnis. Prašymų sujungimas

Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad yra du ar daugiau
prašymų patikrinti to paties teisės akto atitikimą Konstitucijai
ar įstatymams, iki teisminio nagrinėjimo pradžios gali juos
sujungti į vieną bylą. Šiuo atveju Konstitucinis Teismas priima
motyvuotą sprendimą.

42 straipsnis. Konstitucinio Teismo šaukimai

Dalyvaujantiems byloje asmenims ir jų atstovams Teismo
šaukimais pranešama apie Konstitucinio Teismo posėdžio laiką,
atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismo
šaukimais į Teismą taip pat kviečiami liudytojai, ekspertai ir
vertėjai. Šaukime nurodomos neatvykimo į Teismą pasekmės.

Šaukimai pristatomi per kurjerius ar paštu. Šaukimo įteikimo
adresatui laikas pažymimas įteikiamajame šaukime ir Teismui
grąžintinoje šaukimo dalyje su parašu apie šaukimo įteikimą.

Teismo šaukimai į posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims
turi būti išsiųsti ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki posėdžio
pradžios.

43 straipsnis. Pranešimai apie posėdį

Konstitucinio Teismo teisėjams pranešimai apie posėdį turi
būti įteikti ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki posėdžio pradžios.
Nagrinėjamos bylos medžiagos nuorašai teisėjams įteikiami
pradėjus išankstinį medžiagos tyrimą.

2 SKIRSNIS. TEISMINIS NAGRINĖJIMAS

44 straipsnis. Teisminis posėdis

Byla Konstitucinio Teismo posėdyje nagrinėjama, tik kai
dalyvaujantiems byloje asmenims apie tai pranešta.

Dalyvaujančių byloje asmenų ir jų atstovų neatvykimas į
Teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti, nutarimui ar išvadai
bei kitiems sprendimams priimti.

Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai
ištirti įrodymus: išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų
paaiškinimų, liudytojų parodymų, ekspertų išvadų, susipažinti su
rašytiniais įrodymais ir apžiūrėti kitus įrodymus.

Kol pradėtoji nagrinėti byla bus baigta nagrinėti arba jos
svarstymas bus atidėtas, Teismas neturi teisės nagrinėti kitų
bylų.

Kalbėti Teisme gali tik dalyvaujantys byloje asmenys, jų
atstovai, liudytojai, ekspertai, kviesti specialistai ar
pareigūnai.

45 straipsnis. Teisminio posėdžio pirmininkas

Teisminiame posėdyje pirmininkauja Konstitucinio Teismo
pirmininkas, o jei jo nėra, jo pareigas laikinai einantis
Konstitucinio Teismo teisėjas, o jei ir jų nėra – Konstitucinio
Teismo išrinktas teisėjas, tačiau ne teisėjas pranešėjas.

Posėdžio pirmininkas vadovauja posėdžiui, imasi priemonių
visoms bylos aplinkybėms visapusiškai, iki galo ir objektyviai
ištirti; šalina iš proceso visa tai, kas nesusiję su nagrinėjamu
klausimu; nutraukia proceso dalyvius, jeigu jie kalba apie
klausimus, nesusijusius su nagrinėjama byla arba nežinybingus
Konstituciniam Teismui; atima iš kalbėtojų žodį, kai jie
savavališkai pradeda kalbėti, kai neįvykdo posėdžio pirmininko
reikalavimų, kai kalba šiurkščiai ar įžeidžiančiai arba kai rodo
nepagarbą Konstitucijai ar valstybės konstitucinei santvarkai.

Posėdžio pirmininkas turi teisę pašalinti iš posėdžių salės
kiekvieną, kas pažeidžia tvarką arba neklauso jo reikalavimų.
Dalyvaujantį byloje asmenį galima pašalinti Teismo sprendimu, kai
jo nepaveikia posėdžio pirmininko įspėjimas.

Posėdžio pirmininkas įspėja esančius posėdžių salėje
asmenis, jeigu jų elgesys trukdo vesti posėdį, kad pakartotinai
pažeidus tvarką jie gali būti pašalinti iš salės.

Posėdžio pirmininkas skelbia posėdžio pertrauką, kai jos
reikia poilsiui, kai dalyvaujantiems byloje asmenims būtina
pasirengti baigiamajai kalbai, kai pasibaigia darbo laikas, kai
kliudoma normaliai dirbti ir kitais atvejais.

46 straipsnis. Teisminio posėdžio tvarka

Esantys posėdžių salėje asmenys privalo išlaikyti rimtį ir
pagarbą Teismui, be prieštaravimų klausyti posėdžio pirmininko
reikalavimų laikytis tvarkos.

Nepilnamečiai, jeigu jie nėra liudytojai, į posėdžių salę
neįleidžiami.

Teisėjams įeinant į posėdžių salę ir išeinant iš jos,
skelbiant Konstitucinio Teismo nutarimą ar išvadą, visi esantieji
posėdžių salėje atsistoja. Visi proceso dalyviai į Teismą
kreipiasi, kalba, savo parodymus bei paaiškinimus duoda
stovėdami. Į Teismą kreipiamasi žodžiais “Aukštasis Teisme” arba
“Gerbiamasis Teisme”.

Konstitucinio Teismo posėdžio metu tvarką prižiūri Teismo
tvarkdarys. Jo reikalavimai laikytis tvarkos arba vykdyti
posėdžio pirmininko nurodymus proceso dalyviams yra privalomi.

Jeigu posėdžio metu jame dalyvaujantys asmenys pažeidžia
tvarką, neklauso posėdžio pirmininko ar tvarkdario reikalavimų
laikytis tvarkos arba pažeidžia kitas Konstituciniame Teisme
priimtas taisykles, jie gali būti pašalinami iš posėdžių salės
bei traukiami atsakomybėn pagal įstatymus.

47 straipsnis. Parengiamoji teisminio posėdžio dalis

Paskirtu laiku posėdžio pirmininkas paskelbia, kad
pradedamas Konstitucinio Teismo posėdis, ir praneša, kuri byla
turi būti nagrinėjama.

Konstitucinio Teismo posėdžio sekretorius praneša, kurie iš
šauktųjų asmenų yra atvykę, kas žinoma apie kitų asmenų
neatvykimo priežastis.

Teismas nustato atvykusiųjų asmenybę, patikrina pareigūnų ir
atstovų įgaliojimus. Jei kas nors iš dalyvaujančių byloje asmenų
neatvyko ar atstovas neturi reikiamo įgaliojimo, Konstitucinis
Teismas sprendžia, ar galima pradėti nagrinėti bylą.

Posėdžio pirmininkas išaiškina dalyvaujantiems byloje
asmenims ir ekspertams jų teises ir pareigas, o kitiems šauktiems
asmenims – jų pareigas ir atsakomybę.

Teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimus ir
juos išsprendžia.

48 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo nusišalinimas ir

nušalinimas

Konstitucinio Teismo teisėjas nusišalina ar gali būti
nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu:

1) jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis, kai
svarstomi paklausimai personaliniais klausimais;

2) jis yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta Teisme
nagrinėjama byla.

Jei yra aplinkybių, nurodytų šio straipsnio pirmojoje
dalyje, prieš bylos nagrinėjimo pradžią teisėjas privalo raštu
apie tai pareikšti ir prašyti Konstitucinio Teismo spręsti jo
nušalinimo klausimą. Tais pačiais pagrindais ir tvarka motyvuotai
nušalinimą gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys.

Jeigu yra pareikštas nušalinimas, Konstitucinis Teismas turi
išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų nuomones. Nusišalinimo ar
nušalinimo klausimą Teismas išsprendžia pasitarimų kambaryje.

49 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas

Atidėti bylos nagrinėjimą galima Konstitucinio Teismo
sprendimu, jeigu:

1) klausimas nepakankamai parengtas ir reikia papildomo
tyrimo;

2) būtina išreikalauti naujus įrodymus;

3) atsiranda kitų svarbių priežasčių.

Konstitucinis Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, gali
paskirti kito posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai paskelbti
atvykusiems asmenims.

Atidėdamas pradėtos bylos nagrinėjimą, Teismas gali
apklausti atvykusius liudytojus, kurie iš naujo paprastai
nebešaukiami.

Atnaujinęs atidėtos bylos nagrinėjimą, Teismas nusprendžia,
ar ją pradėti nagrinėti iš pradžių ar nuo tos teismo proceso
vietos, kurioje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.

50 straipsnis. Įrodymų tyrimas

Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas nuo teisėjo pranešėjo
pasisakymo, kuriame išdėstoma bylos esmė, jos nagrinėjimo vada ir
pagrindas, turimos medžiagos turinys ir kiti reikalingi duomenys.
Konstitucinio Teismo teisėjai gali užduoti klausimų pranešėjui.

Po to išklausomi dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai
pradedant pareiškėju. Šie asmenys turi teisę užduoti vienas kitam
klausimų, pasakyti savo nuomonę dėl kiekvieno kito asmens
pareiškimo bei prašymo. Jiems klausimų gali užduoti ir
Konstitucinio Teismo teisėjai. Posėdžio pirmininkas garsiai
perskaito rašytinius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus.

Prieš apklausdamas liudytojus, posėdžio pirmininkas nustato
jų asmens tapatybę, pasirašytinai įspėja juos dėl atsakomybės už
atsisakymą arba vengimą duoti parodymus bei už žinomai melagingus
parodymus.

Po liudytojo parodymų jam gali būti užduodama klausimų.
Rašytiniai liudytojų parodymai garsiai perskaitomi Teismo
posėdyje.

Rašytiniai įrodymai arba jų apžiūros protokolai garsiai
perskaitomi Teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti
dalyvaujantiems byloje asmenims, kurie po to gali duoti
paaiškinimus.

Daiktinius įrodymus apžiūri Teismas; jie parodomi ir
dalyvaujantiems byloje asmenims, o prireikus – ekspertams ir
liudytojams. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl daiktinių įrodymų
gali duoti paaiškinimus.

Ekspertizės aktas garsiai perskaitomas Teismo posėdyje.
Ekspertui gali būti užduodama klausimų. Prireikus Teismas gali
paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę.

Kai išnagrinėti visi įrodymai, posėdžio pirmininkas
paklausia dalyvaujančių byloje asmenų, ar jie nori papildyti
bylos medžiagą. Prašymus Teismas išsprendžia, priimdamas dėl jų
sprendimus. Kai prašymai išspręsti arba jų nėra, posėdžio
pirmininkas paskelbia, kad įrodymų tyrimas yra baigtas.

51 straipsnis. Teisminiai ginčai

Teisminiai ginčai susideda iš dalyvaujančių byloje asmenų
kalbų.

Teisminiuose ginčuose pirmieji pasisako pareiškėjas ir jo
atstovas, po to – suinteresuotas asmuo ir jo atstovas.

Po to dalyvaujantys byloje asmenys gali pasisakyti antrą
kartą dėl to, kas pasakyta ginčuose. Paskutinio žodžio teisė
visada priklauso suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui.

Jeigu Konstitucinis Teismas teisminių ginčų metu pripažįsta,
jog reikia išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės
bylai, arba ištirti naujus įrodymus, jis priima sprendimą
atnaujinti įrodymų tyrimą. Baigęs įrodymų tyrimą, Teismas vėl
išklauso teisminius ginčus bendra tvarka.

52 straipsnis. Protokolavimas

Dėl kiekvieno Teismo posėdžio, taip pat kiekvieno atskiro
procesinio veiksmo, atliekamo ne posėdyje, rašomas protokolas.
Protokolus rašo posėdžių sekretorius.

Konstitucinio Teismo posėdžio protokole nurodoma:

posėdžio vieta ir data, jo pradžios ir pabaigos laikas;

posėdžio pirmininko vardas, pavardė ir pareigos;

dalyvaujančių teisėjų vardai ir pavardės, posėdžių
sekretorius;

nagrinėjamas klausimas;

duomenys apie dalyvaujančius byloje asmenis;

dalyvaujantys liudytojai ir ekspertai;

kiti posėdyje dalyvaujantys oficialūs asmenys;

Konstitucinio Teismo veiksmų nuosekli tvarka ir jų
rezultatai;

Konstitucinio Teismo sprendimai;

dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai ir pasisakymai;

įrašas apie liudytojų ir ekspertų įspėjimą dėl atsakomybės;

liudytojų ir ekspertų parodymai;

dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams
pateikti klausimai ir atsakymai į juos;

dokumentų ir kitų įrodymų apžiūros duomenys;

ginčų turinys;

faktai, kuriuos dalyvaujantys byloje asmenys prašė pažymėti
protokole;

tvarkos pažeidimai bei kiti nepagarbos Konstituciniam
Teismui faktai, įspėjimai, baudos ir kitos procesinio poveikio
priemonės;

kad nutarimas ar kitas sprendimas perskaitytas garsiai.

Konstitucinio Teismo posėdžio eiga, kalbos protokole turi
būti atspindėtos kiek galima tiksliau ir išsamiau. Liudytojų
parodymai, ekspertų išvados surašomi ant atskiro lapo ir minėtų
asmenų pasirašomi; šie parodymai ir išvados pridedami prie
protokolo kaip jo sudėtinė dalis. Posėdį galima stenografuoti,
tačiau stenograma prie protokolo nepridedama.

Garso įrašai, videoįrašai ar kino juostos, kuriuos posėdžio
metu daro Konstitucinis Teismas, pridedami prie protokolo ir jame
tai pažymima.

Protokolas turi būti surašytas per 2 dienas baigus ar
atidėjus posėdį. Atspausdintą protokolą pasirašo Konstitucinio
Teismo pirmininkas ir posėdžių sekretorius.

53 straipsnis. Konstitucinio Teismo pasitarimo slaptumas

Konstitucinio Teismo teisėjai, dalyvavę teisminiuose
ginčuose, išeina į pasitarimų kambarį priimti nutarimo. Apie tai
posėdžio pirmininkas paskelbia esantiems posėdžių salėje
asmenims.

Pasitarimo ir nutarimo ar išvados priėmimo metu pasitarimų
kambaryje gali būti tik Konstitucinio Teismo teisėjai. Posėdžio
pirmininkas vadovauja teisėjų pasitarimui, garantuodamas
teisėjams galimybę laisvai ir nekliudomai pareikšti savo nuomonę,
siekdamas visapusiško ir išsamaus apsvarstymo, organizuoja
balsavimą, sprendimo fiksavimą ir surašymą. Kai pasitarimas
baigtas, Konstitucinis Teismas į pasitarimų kambarį gali
pakviesti Teismo tarnautoją, kad šis užrašytų jam diktuojamą
Konstitucinio Teismo nutarimą ar išvadą.

Nei Konstitucinio Teismo teisėjai, nei posėdyje dalyvavęs
tarnautojas neturi teisės paskelbti nei nuomonių, pareikštų
pasitarimų kambaryje, nei kaip kas balsavo.

54 straipsnis. Klausimai, išsprendžiami priimant nutarimą

Priimdamas nutarimą, Teismas įvertina įrodymus, konstatuoja,
kurios svarbios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos,
kuria Konstitucijos ar įstatymo norma turi būti remiamasi šioje
byloje ir ar prašymas yra tenkintinas.

Teismas pagrindžia nutarimą tik tais įrodymais, kurie
ištirti Teismo posėdyje.

Teismas, pasitarimo metu pripažinęs, jog būtina išaiškinti
naujas aplinkybes arba ištirti naujus įrodymus, priima sprendimą
atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nustato, kuriuos procesinius
veiksmus reikia papildomai atlikti.

55 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo tvarka

Konstitucinio Teismo nutarimas dėl bylos priimamas
pasitarimų kambaryje. Nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip
per 1 mėnesį baigus nagrinėti bylą.

Nutarimas priimamas balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po
lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Teisėjai neturi teisės
atsisakyti balsuoti arba susilaikyti.

Priimtas nutarimas išdėstomas raštu ir visų dalyvavusių
teisėjų pasirašomas.

Pataisos nutarime turi būti aptartos raštu prieš teisėjų
parašus.

56 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo turinys

Konstitucinio Teismo nutarimas dėl bylos surašomas kaip
atskiras dokumentas.

Jame nurodoma:

nutarimo pavadinimas, jo priėmimo data ir vieta;

Konstitucinio Teismo sudėtis;

posėdžių sekretorius;

dalyvaujantys byloje asmenys ir jų atstovai;

nagrinėjamas klausimas, jo pagrindas;

Konstitucijos ir šio įstatymo straipsniai, nustatantys
Konstitucinio Teismo teisę nagrinėti šį klausimą;

reikalavimas, esantis kreipimesi;

teisės akto, kurio atitikimas Konstitucijai buvo tikrinamas,
visas pavadinimas, jo paskelbimo ar gavimo šaltinis;

Seimo nario ar valstybės pareigūno veiksmai ar sprendimas,
kurių atitikimas Konstitucijai buvo tiriamas;

aplinkybės, kurias nustatė Konstitucinis Teismas;

argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas Konstitucinio
Teismo priimtas sprendimas, o prireikus – argumentai,
paneigiantys kitas nuomones;

Konstitucijos norma, kuria vadovavosi Konstitucinis Teismas,
vertindamas akto ar veiksmo atitikimą Konstitucijai;

nutarimo rezoliucija;

nurodymas, kad nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

57 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimas

Teisme

Priėmęs nutarimą, Konstitucinis Teismas grįžta į posėdžių
salę ir posėdžio pirmininkas paskelbia Teismo nutarimą.

Visi esantieji posėdžių salėje, išskyrus Konstitucinio
Teismo teisėjus, nutarimą išklauso stovėdami.

Priėmus nutarimą, dalyvavę byloje asmenys bei kitos
institucijos ir asmenys nebegali iš naujo kelti Teisme klausimo
dėl išnagrinėto teisės akto atitikimo Konstitucijai ar įstatymams
arba ginčyti Teismo išvados ar jo nustatytų faktų ir teisinių
santykių.

58 straipsnis. Nutarimo ištaisymas

Konstitucinis Teismas, paskelbęs nutarimą, gali savo
iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ištaisyti jame
esančius netikslumus bei aiškias redakcines klaidas. Dėl to
Konstitucinio Teismo posėdyje priimamas atitinkamas sprendimas.
Apie tokio posėdžio laiką ir vietą turi būti laiku pranešta
dalyvaujantiems byloje asmenims.

59 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo neskundžiamumas

Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir
neskundžiami.

60 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo išsiuntimas

Konstitucinio Teismo nutarimas ne vėliau kaip per 2 dienas
nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas:

Konstitucinio Teismo teisėjams;

dalyvavusiems byloje asmenims;

Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei;

Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui,
teisingumo ministrui.

Konstitucinio Teismo pirmininkas gali nurodyti, kad
Konstitucinio Teismo nutarimas būtų išsiųstas kitoms
institucijoms, pareigūnams ar piliečiams.

61 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimas

Konstitucinio Teismo nutarimą oficialiai gali aiškinti tik
pats Konstitucinis Teismas pagal dalyvavusių byloje amenų, kitų
institucijų ar asmenų, kuriems jis išsiųstas, prašymą, taip pat
savo iniciatyva.

Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimo Konstitucinio
Teismo posėdyje priimamas sprendimas kaip atskiras dokumentas.
Apie tokio posėdžio laiką ir vietą turi būti laiku pranešta
dalyvaujantiems byloje asmenims.

Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo nutarimą,
nekeisdamas jo turinio.

62 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūrėjimas

Konstitucinio Teismo nutarimas gali būti peržiūrėtas jo
paties iniciatyva, jeigu:

1) paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios buvo nežinomos
Konstituciniam Teismui nutarimo priėmimo metu;

2) pasikeitė Konstitucijos norma, kurios pagrindu nutarimas
buvo priimtas.

Tokiu atveju Konstitucinis Teismas priima sprendimą ir
pradeda bylą nagrinėti iš naujo.

Konstitucinio Teismo sprendimas dėl savo nutarimo aiškinimo
gali būti peržiūrėtas ir tuo atveju, kai nutarimas buvo
išaiškintas ne pagal tikrąjį jo turinį.

IV SKYRIUS. PRAŠYMŲ IŠTIRTI TEISĖS AKTŲ ATITIKIMĄ KONSTITUCIJAI

TEISENA

63 straipsnis. Bylų dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai

žinybingumas Konstituciniam Teismui

Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl:

1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos
Respublikos Konstitucijai;

2) Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir
įstatymams;

3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.

Nagrinėdamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas
bylas, Konstitucinis Teismas tiria tiek viso akto, tiek ir jo
dalies atitikimą Konstitucijai ar įstatymams.

64 straipsnis. Bylų dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai

nagrinėjimo pagrindai ir vada

Bylos dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai nagrinėjimo
Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė,
kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal:

1) normų turinį;

2) reguliavimo apimtį;

3) formą;

4) Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo
ar įsigaliojimo tvarką.

Vada nagrinėti bylą dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai
yra šio įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytos formos prašymo
padavimas Konstituciniam Teismui.

65 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą

Konstitucijai padavimas Konstituciniam

Teismui

Prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai
Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti:

1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne
mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;

2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5
visų Seimo narių grupė ir teismai;

3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo
narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas.

66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą

Konstitucijai turinys

Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi
būti nurodyta:

1) adresatas – Konstitucinis Teismas;

2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas;

3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus,
išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;

4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą,
pavadinimas ir adresas;

5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę
kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą;

6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris,
priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo
paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas);

7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio
įstatymo normas;

8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo
Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su
nuorodomis į įstatymus;

9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui;

10) pridedamų dokumentų sąrašas.

Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta
teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės
prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris
pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą
pasirašo visi su prašymu besikreipiantys Seimo nariai, kartu
nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); jų parašai turi būti
patvirtinti Seimo Pirmininko ar jo pavaduotojo parašu.

Prie prašymo pridedama:

1) ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas;

2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo
įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;

3) visų dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių
kalba, notaro patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą.

Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į
Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas,
specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie
kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali
patvirtinti.

Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti
priedai pateikiami Konstituciniam Teismui su nuorašais po 30
egzempliorių. Konstitucinio Teismo pirmininkas prireikus gali
įpareigoti pareiškėją pateikti ir kitų priedų nuorašus – iki 30
egzempliorių kiekvieno iš jų.

67 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos

apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkių

teismų prašymų Konstituciniam Teismui turinys

Jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės
aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje,
prieštarauja Konstitucijai, teismas (teisėjas) sustabdo šios
bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo
kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar šis įstatymas
ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis
teismas, apygardų ir apylinkių teismai kreipiasi į Konstitucinį
Teismą nutartimi. Nutartyje turi būti nurodyta:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir adresas;

3) nutartį priėmusio teismo sudėtis, dalyvaujantys byloje
asmenys;

4) trumpa bylos esmė ir kokiais įstatymais dalyvaujantys
byloje asmenys grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus;

5) teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto
prieštaravimo Konstitucijai argumentai;

6) suformuluotas teismo prašymas Konstituciniam Teismui.

Prie teismo nutarties pridedama:

1) sustabdytoji teismo byla;

2) ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas.

Teismo nutartis ir ginčijamo teisės akto nuorašas pateikiami
Konstituciniam Teismui po 30 egzempliorių.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą, grąžina
atitinkamam teismui atsiųstą sustabdytąją bylą.

68 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą

Konstitucijai atšaukimas

Konstitucinio Teismo pirmininkui sutinkant, prašymą ištirti
teisės akto atitikimą Konstitucijai gali atšaukti jį padavusi
institucija tol, kol ta byla nepaskirta nagrinėti teisminiame
posėdyje.

69 straipsnis. Konstitucinio Teismo atsisakymas nagrinėti

prašymą ištirti teisės akto atitikimą

Konstitucijai

Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti
prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu:

1) prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių
teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą;

2) prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam
Teismui;

3) prašyme nurodyto teisės akto atitikimas Konstitucijai jau
buvo tirtas Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu
priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas;

4) Konstitucinis Teismas yra pradėjęs nagrinėti bylą dėl to
paties dalyko;

5) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.

Konstitucinis Teismas, atsisakydamas nagrinėti prašymą
ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, priima motyvuotą
sprendimą, kurio nuorašas įteikiamas arba išsiunčiamas
pareiškėjui.

Jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti
pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas
sprendimas nutraukti bylą.

Ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti
sprendimą pradėtai teisenai nutraukti.

70 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą

Konstitucijai sugrąžinimas pareiškėjui

Konstitucinio Teismo pirmininkas savo iniciatyva arba
teisėjo siūlymu grąžina pareiškėjui prašymą, jeigu prašymas
arba jo priedai neatitinka šio įstatymo 66 ir 67 straipsniuose
nustatytų reikalavimų.

Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį
Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

71 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimų bylose dėl

teisės aktų atitikimo Konstitucijai rūšys

Konstitucinis Teismas, baigęs nagrinėti bylą dėl teisės akto
atitikimo Konstitucijai, priima vieną iš šių nutarimų:

1) pripažinti, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai
ar įstatymams;

2) pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai
ar įstatymams.

Šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatytu atveju
nurodoma, kuriems konkretiems Konstitucijos straipsniams ar jų
nuostatoms arba kokiems konkretiems įstatymams teisės aktas
prieštarauja.

Tais atvejais, kai teisės akto dalis buvo pripažinta
atitinkanti Konstituciją ar įstatymus, o kita dalis pripažinta
prieštaraujanti Konstitucijai ar įstatymams, apie tai tiksliai
nurodoma Konstitucinio Teismo nutarime.

72 straipsnis. Teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu

Konstitucijai pasekmės

Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas
Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas,
Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos
dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo
nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tos pačios pasekmės
atsiranda, kai Konstitucinis Teismas priima nutarimą, kad
Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jo dalis)
prieštarauja įstatymams.

Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią
ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms
įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo
panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas,
kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu.

Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais,
kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams,
jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo
Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo
dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai
priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

V SKYRIUS. PAKLAUSIMŲ DĖL IŠVADOS NAGRINĖJIMAS

73 straipsnis. Konstitucinio Teismo teikiamos išvados

Konstitucinis Teismas teikia išvadas:

1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos
Prezidento ar Seimo narių rinkimus;

2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir
toliau eiti pareigas;

3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys
neprieštarauja Konstitucijai. Prašyti išvados dėl tarptautinės
sutarties galima ir iki jos ratifikavimo Seime;

4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta
apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

74 straipsnis. Paklausimo padavimas Konstituciniam Teismui

Prašyti Konstitucinio Teismo išvados visais šio įstatymo 73
straipsnyje nurodytais klausimais gali Seimas.

Respublikos Prezidentas gali kreiptis su paklausimu į
Konstitucinį Teismą dėl Seimo narių rinkimų ir tarptautinių
sutarčių.

75 straipsnis. Vada Konstitucinio Teismo išvadai rengti

Vada Konstitucinio Teismo išvadai rengti yra šio įstatymo
nustatyta tvarka ir nustatytos formos paklausimo padavimas
Konstituciniam Teismui.

76 straipsnis. Paklausimo turinys

Paklausime turi būti nurodyta:

1) adresatas – Konstitucinis Teismas;

2) paklausėjo pavadinimas ir adresas;

3) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, nustatančios teisę
kreiptis su paklausimu į Konstitucinį Teismą;

4) veiksmai, kurių atitikimą Konstitucijai siūloma
patikrinti, jų įvykdymo aplinkybės; kreipiantis dėl tarptautinės
sutarties – tikslus jos pavadinimas, numeris, pasirašymo data ir
kiti būtini duomenys, paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbta);

5) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui;

6) pridedamų dokumentų sąrašas.

Seimo paklausimas gali būti išdėstytas nutarime. Kitais
atvejais prie paklausimo turi būti pridėtas Seimo nutarimas dėl
paklausimo patvirtinimo.

Paklausimą pasirašo Seimo Pirmininkas arba pavaduotojas,
einantis jo pareigas; Respublikos Prezidentas.

Prie paklausimo turi būti pridėta:

1) tarptautinės sutarties viso teksto nuorašas;

2) atitinkami įrodymai, pareigūnų sprendimų nuorašai;

3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba,
notaro patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą.

Prie paklausimo gali būti pridėtas siūlomų iškviesti į
Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas,
specialistų išvados, dokumentas apie atstovų įgaliojimus ir jų
teisę kalbėti Konstituciniame Teisme pareiškėjo vardu, taip pat
kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės
nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti.

Paklausimas ir būtini jo priedai pateikiami Konstituciniam
Teismui su nuorašais po 30 egzempliorių. Konstitucinio Teismo
pirmininkas prireikus gali pareikalauti ir kitų priedų nuorašų –
iki 30 egzempliorių kiekvieno iš jų.

77 straipsnis. Paklausimas dėl rinkimų įstatymų pažeidimo

Su paklausimu, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per
Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, šio įstatymo 74
straipsnyje nurodytos institucijos kreipiasi į Konstitucinį
Teismą ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami
oficialūs rinkimų rezultatai.

Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios ar
Respublikos Prezidento rinkimų komisijų sprendimus arba jų
atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymų pažeidimų tais
atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita minėtų komisijų
veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar
Respublikos Prezidentą.

Paklausimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72
valandas nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui. Į šiame
straipsnyje nurodytus terminus įskaitomos ir nedarbo dienos.

78 straipsnis. Paklausimas dėl Respublikos Prezidento

sveikatos būklės

Paklausimą Konstituciniam Teismui, ar Respublikos Prezidento
sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas, turi teisę
pateikti tik Seimas. Paklausimas turi būti patvirtintas nutarimu,
priimtu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

Prie paklausimo ir atitinkamo Seimo nutarimo turi būti
pridėta Seimo patvirtintos gydytojų komisijos išvada. Esant
reikalui, pridedami kiti sveikatos būklę apibūdinantys įrodymai.

79 straipsnis. Paklausimo atšaukimas

Paklausimą dėl išvados teikimo gali atšaukti jį padavusi
institucija iki nagrinėjimo Konstitucinio Teismo posėdyje
pradžios.

80 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti paklausimą

Konstituciniame Teisme

Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti paklausimą dėl
išvados teikimo, jeigu:

1) paklausimą pateikė institucija ar asmuo, neturintys
teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą;

2) paklausimas grindžiamas ne teisiniais motyvais;

3) konkretaus klausimo nagrinėjimas nežinybingas
Konstituciniam Teismui;

4) nėra veiksmo ar sprendimo, kurio atitikimą Konstitucijai
reikėtų tikrinti;

5) paklausime keliamas klausimas, išskyrus šio įstatymo 73
straipsnio 2 punkte numatytus atvejus, jau buvo tirtas
Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimta
Konstitucinio Teismo išvada.

Jeigu paklausimo nagrinėjimo metu nebelieka nagrinėjimo
dalyko, Konstitucinis Teismas šiuo pagrindu nutraukia pradėtą
teiseną.

81 straipsnis. Paklausimo sugrąžinimas pareiškėjui

Konstitucinio Teismo pirmininkas savo iniciatyva arba
teisėjo siūlymu grąžina paklausimą pareiškėjui, jeigu paklausima
s arba jo priedai neatitinka šio įstatymo 76 straipsnyje
nustatytų reikalavimų.

Paklausimo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį
Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

82 straipsnis. Paklausimų nagrinėjimo Konstituciniame Teisme

tvarka

Paklausimai dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių
atitikimo Konstitucijai nagrinėjami pagal teisės aktų atitikimo
Konstitucijai tyrimo bendras taisykles.

Kiti paklausimai nagrinėjami Konstitucinio Teismo nuožiūra
laikantis paprastesnės procedūros. Kilę nesutarimai sprendžiami
pagal šiame įstatyme nustatytas taisykles.

83 straipsnis. Konstitucinio Teismo išvada

Išnagrinėjęs paklausimą, Konstitucinis Teismas priima
išvadą.

Konstitucinio Teismo pateikta išvada yra galutinė ir
neskundžiama.

VI SKYRIUS. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

84 straipsnis. Konstitucinio Teismo sprendimų paskelbimas

Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados, o prireikus ir kiti
sprendimai oficialiai skelbiami “Lietuvos Respublikos Seimo ir
Vyriausybės žiniose”, atskirame skyriuje; specialiame Seimo
leidinyje; laikraščiuose per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA).

Konstitucinio Teismo nutarimai įsigalioja tą dieną, kurią
jie pirmiausiai buvo paskelbti viename iš minėtų leidinių.

85 straipsnis. Konstitucinio Teismo finansavimas ir

materialinis aprūpinimas

Konstitucinis Teismas finansuojamas iš valstybės biudžeto.
Finansavimo apimtį atskira eilute tvirtina Seimas Konstitucinio
Teismo pirmininko teikimu.

Konstitucinio Teismo veiklą, materialinį techninį aprūpinimą
garantuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, laikydamasi šio
įstatymo nustatytų Teismo veiklos ir teisėjų nepriklausomumo
principų.

86 straipsnis. Konstitucinio Teismo aparatas

Konstitucinis Teismas turi pagalbinį aparatą, kurio
struktūrą ir nuostatus tvirtina Konstitucinis Teismas.

87 straipsnis. Konstitucinio Teismo apsauga

Konstitucinio Teismo pastatų, patalpų, o pagal Konstitucinio
Teismo pirmininko nurodymą – ir Konstitucinio Teismo teisėjų
apsauga pavedama Vidaus reikalų ministerijai.

88 straipsnis. Konstitucinio Teismo valdžios simboliai

Konstitucinio Teismo posėdžių salėje yra Lietuvos
Respublikos valstybės herbo atvaizdas, valstybės vėliava, taip
pat specialus Lietuvos Respublikos Konstitucijos leidinys.

Konstitucinio Teismo teisėjai posėdžiauja su mantijomis,
kurių aprašą ir pavyzdį tvirtina Konstitucinis Teismas. Kol jų
pavyzdys nepatvirtintas, gali būti naudojamos Aukščiausiojo
Teismo teisėjams patvirtinto pavyzdžio mantijos.

89 straipsnis. Konstitucinio Teismo antspaudas

Konstitucinis Teismas yra juridinis asmuo, turi antspaudą su
Lietuvos Respublikos valstybės herbo atvaizdu ir pavadinimu
“Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas”.

90 straipsnis. Konstitucinio Teismo buveinė

Nuolatinė Konstitucinio Teismo buveinė yra Vilniaus miestas.

Konstitucinio Teismo posėdžiai vyksta jo nuolatinėje
būstinėje.

LAIKINAI EINANTIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO
PAREIGAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Vilnius, 1993 m. vasario 3 d.

Nr.I-67

Leave a Comment