P.S. Visiskai skiriasi nuo pirmo varianto kur siunciau ten buvo copy-paste
Įžanga ………………………………………………………………………………………………………………..31.LietuvosAukščiausiojo teismo institucija …………………………………………………………….42.Nekilnojamasis daiktas (turtas)……………………………………………………………………………….73.Bylų nekilnojamojo turto srityje analizė………………………………………………………………..11Išvados………………………………………………………………………………………………………………22Naudotos medžiagos šaltiniai……………………………………………………………………………….23ĮžangaLietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas Lietuvos Respublikoje. Aukščiausiasis Teismas kasacinio proceso tvarka nagrinėja bylas dėl įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių, taip pat civilines bylas dėl apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nutarčių. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėdamas bylas ir iškylus ginčitinoms situacijoms, kai yra sunku priimti sprendimą dėl teisinės sistemos netobulumo, arba iškilusios situacijos painumo, kai galima pritaikyt straipsnius ir ieškovo ir atsakovo naudai. LAT vadovaujasi teismų praktika. Atsižvelgiant į tai, koks buvo priimtas sprendimas ginčitinoje situacijoje teismas priima analogiska sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kuri neturi analogų, tai priimtas toje byloje sprendimas bus įrašytas į teismų praktiką. Juo galės naudotis kiti teismai priimant sprendimus nagrinėjamose bylose, pasikartojus aplinkybėms.
Šiame darbe trumpai aptarsime kaip nagrinejamos bylos Lietuvos Aukščiausiame Teisme, kokia jų pateikimo tvarka, aptarsime kas įeina į nekilnojamojo turto sąvoką. Pagrindinę referato dalį skirsime Teismo praktikos analizei, ginčų priežasčių išaiškinimui ir aptarimui. Aptarsime kuo remiantis priimami bylų nutarimai, nekilnojamojo turto nuomos srityje, nagrinėjant konkrečių bylų nutartis. Reziumuosime išvadomis suformuluotomis remiantis visa pateikta medžiaga.Tekste pavadinimus ir straipsnius rašysime pastorintu tekstu, apibrežimus ar išskirtines vietas pabrauksime.
1.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Institucija.
Pateiksime bendras nuostatas kas per Instancija yra pats Aukščiausias Teismas, kas atsakingas už bylų peržiūrą ir sprendimų priėmimą, bylų pateikimo tvarka į Aukščiauiajį Teismą. Aukščiausiojo Teismo darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statutas, teismo proceso įstatymai, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai. Bylas paprastai nagrinėja trijų teisėjų kolegija. LAT pirmininkas, atitinkamo skyriaus pirmininkas ar teisėjų kolegija bylą gali perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba atitinkamo skyriaus plenarinei sesijai (357 straipsnis. Bylos nagrinėjimas išplėstinėje teisėjų kolegijoje ir skyriaus plenarinėje sesijoje 1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar teisėjų kolegija nutartimi bylą gali perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai, jeigu kasacinėje byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas. Šią nutartį teisėjų kolegija priima sprendimų priėmimo kambaryje).
LAT taip pat veikia Senatas. Senatas susideda iš 17 narių: Teismo pirmininko, kuris yra ir Senato pirmininkas, skyrių pirmininkų ir didžiausią Aukščiausiojo Teismo teisėjo darbo stažą turinčių teisėjų (iš kiekvieno skyriaus – po septynis). Senato sekretorius renkamas iš Senato narių ketveriems metams.LAT Kompetencija ir Funkcijos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas Lietuvos Respublikoje. Aukščiausiasis Teismas kasacinio proceso tvarka nagrinėja bylas dėl įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių, taip pat civilines bylas dėl apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nutarčių. Kasacija yra ekstraordinari teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik išimtiniais atvejais, kuriuos apibrėžia Baudžiamojo ir Civilinio proceso kodeksai, įtvirtindami kasacijos pagrindus LAT bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinio, pagrindinė paskirtis – per kasacinėse nutartyse suformuotus precedentus, taip pat kitomis įstatymų nustatytomis formomis užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. … CPK 353 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Aukščiausiasis Teismas, be jurisdikcinės funkcijos, atlieka ir bendrosios kompetencijos teismų vienodos praktikos aiškinant ir taikant teisę formavimo funkciją.27 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo biuletenis 1. Aukščiausiasis Teismas leidžia biuletenį „Teismų praktika“. Naudojantis šiais biliuteniais analizuojama teismų praktiką dėl įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo ir teikiant rekomendacinius išaiškinimus taip pat konsultuojant teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais.Bylos pateikimo tvarka į LAT instituciją.Yra numatyta bendra tvarka bylų patekimo į lietuvos Aukščiausiajį teismą. Ieškovai negali tiesiogiai kreiptis į LAT .Tam kad jų prašymai būtų nagrinėjami jie turi pereiti visas žemesnes instancijas. Pradedant Apilinkės teismu, nesutikus su jo sprendimu bylos perduodamos į Apeliacinį Apygardos teismą ir tik išnagrinėjus jas šioje instancijoje, gali but pateiktas prašymas išnagrinėt bylą LAT.visa tai reglamėntoja civilinių bylu Proceso Kodeksas.
340 straipsnis. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimas kasacine tvarka 1. Apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys šiame skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. 2.Kasacine tvarka bylas nagrinėja lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 3. Pakartotiniai kasaciniai skundai dėl to paties įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties negalimi.Kasacine tvarka byla dėl to paties įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties gali būti nagrinėjama tik vieną kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.2.Nekilnojamasis daiktas (turtas).Šiame skyrelyje pateiksime nekilnojamojo turto sąvoką. Nagrinėjant ginčus vadavaujantis mūsų valstybės priimtais įstatymais iš pradžių viską reikia teisiškai apibrėžti . Daikto sąvoka reglamentuoja šis straipsnis: 4.1 straipsnis. Daiktų sąvoka Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. Taip apibrėžtas pats daiktas, į jo sąvoka įeina turto sąvoka. Turtas tai jau konkretus daiktas priklausantis nuosavybės teise ūkio subjektams. Apibrėžę daiktą konkrečiai, dabar dar susiaurinsim savoką ir daikto reikšmę apibrėšim kaip nekilnojamajį. Kas nekilnojamasis daiktas apibrėžia sekantis straipsnis.4.2 straipsnis. Nekilnojamieji daiktai: 1. Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. 2. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. 3. Kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. 4. Laikinai atskirtos sudėtinės nekilnojamojo daikto dalys išsaugo savo, kaip nekilnojamojo daikto, savybes, jei tas dalis numatoma grąžinti atgal. Dabar pereisim prie turto sąvokos susiejimo su daikto sąvoka. Komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas tai administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statiniai (patalpos).O pats Nekilnojamasis turtas tai Nekilnojamojo turto registre registruojami patalpos, inžineriniai ir kiti statiniai.Kiekvienas turtas turi turėt savo įvertį kaina kad ligint ji tarpusavyje ir apskritai kažkaip juo disponuot .Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – tą pačią pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį turinčių nekilnojamojo turto objektų vertė, atspindinti nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą nagrinėjamoje teritorijoje (zonoje) ir nustatyta masinio vertinimo būdu panaudojant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus turto vertinimo metodus.Turto vertintojas – turtą vertinanti įmonė, tvarkanti Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrąApibrėžę teisiškai nekilnojamuojo turto sąvoką pateiksim pavyzdį kas mūsų visuomeniniame gyvenime nauduojasi nekilnuojamoju turtu. išvardint kas tai yra paimant iš mūsų konkrėtaus gyvenimo. Kaip pavyzdi pasinaudosim nekilnuojamojo turto mokesčių įstatymu . Čia pateikimi neapmokestinamo mūsų valstybėje nekilnojamuojo turto pavyzdžiai iš jų pamatysim kaip plačiai atrodytų tokia lyg ir nesudėtinga sąvoka kaip nekilnojamasis turtas. Ir kiek iš to gali kilti įvairiausių ginčų ,kuriuos ne taip lengva išspręsti net patyrusiems tos srities specialistams.1) Nekilnojamasis turtas fizinio asmens naudojamas kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat socialinei globai bei rūpybai;2) Nekilnojamasis turtas fizinio asmens naudojamas žemės ūkio veiklai, taip pat žemės ūkio paskirties žemėje auginant ar perdirbant taip užaugintą produkciją, jeigu pajamos iš šios veiklos neapmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 25 punkto nuostatas.3) Nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas švietimo darbui4) Biudžetinių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą, nekilnojamasis turtas;5) Laisvųjų ekonominių zonų įmonių nekilnojamasis turtas;6) Aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą;7) Bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas;8) Religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;9) Nekilnojamas…is turtas (ar jo dalis), naudojamas laidojimo paslaugoms arba esantis kapinių teritorijoje;10) Neįgaliųjų draugijų ir jų įmonių nekilnojamasis turtas;11) Daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai; 12) Labdaros ir paramos fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;13) Mokslo ir studijų institucijų, išvardytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis turtas;14) Švietimo įstaigų, išvardytų Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, nekilnojamasis turtas;
15) Socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, nekilnojamasis turtas;16) Profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai;17) Juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;Kaip matom tai tik dalis kaip ir kokiem tikslams naudojimas nekilnojamasis turtas. Nekilnojamasis turtas apima didžiulę dalį mūsų visuomeniniame gyvenime. Tai yra labai zenkli vertybė dėl to ir kila labai daug ginčų šioje srityje. Susipažine su sąvoka ir praktiškų tos sąvokos pritaikymu panagrinėsim konkrečias bylas..3. Bylų, nekilnojamojo turto srityje analizė.
Cia apžvelgsim bylas per 2005m. nagrinėtas Aukščiausiajame Teisme. Pabandysim apibendrint problemas sukėlusias ginčus. Panagrinėsime kaip jos buvo sprendžiamos, į kokius kritėrijus buvo atsižvelgta. Bylas sugrupuosime pagal jų bendrus bruožus.Prasidėjus mūsų šalyje žemės reformai, kai galima buvo susigrąžinti seniau turėtus žemės sklypus. Prasidėjo bumas visokių nelegalių machinacijų ir aferų, bet kartu ir paprastiems žmonėms pavyko susigrąžinti nuosavybės teisę į anksčiau jiems ar jų giminaičiams priklausiusią žemę. Bet dėl to grąžinimo kilo begalė įvairių ginčų ir nesusipratimų. Na ne mūsų darbo tikslas nagrinėti tuos veiksnius ir situacijas, bet tai aktualu tuo požiūriu, kad bylos dėl žemes grąžinimo ar ginčo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo sudaro didelę dalį nagrinėjamųjų bylų. Tai jas pradžioje ir aptarsime. Išnagrinėjus bylas dėl žemės sklypų, matome kad viena iš aktualiausių problėmų susidaro tada, kai asmenys norintis susigražint jiems priklausomus žemės sklypus susiduria su problėma, kad tie žemės sklypai yra jau naudojami kitų asmenų, tuose žemės sklypuose yra pastatytas nekilnojamasis turtas, arba žemė įrašyta į valstybės turto fondus. Dažnai susikerta suinteresuotų pusių interesai ir asmenis turintis pažintis valdžios struktūruose naudojasi tuom.Vilkinamos žemės gražinimo laikas.Bylos buna nurašomos dėl pasibaigusių senaties terminų, dėl to yra labai svarbu nustatyti tikslius dokumentų pateikimus ir tvarka.
Nagrinėjant viena iš bylųCivilinė byla Nr. 3K-3-593/2005 ginčo esmė sudarė tai kad asmuo norintis atkurt teisė susidūrė su problėma kad tas žemės sklypas jau buvo įrašytas i valstybės turto fondą ir perduotas naudojimui kitam asmeniui, kuris pasistatęs nekilnojamajį turtą perdavė jį naudot trečiam asmeniui sudarės su jo teisinę sutartį. Atrodo sunki situacija nes trečiasis asmuo sudaręs sutarti veikė legaliai. Žemesnės instancijos nepripažino ieskovui teisės į nekilnojamajį turtą-žemės sklipą.Rementis tuom kad tas žemės sklypas buvo įrašytas i valstybės turto fonda. Bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kaip tik šitoje vietoje ir ižvelgė teisinius pažeidimus. Nagrinėdamas tokios kategorijos bylas, ne kartą yra pabrėžęs, kad jeigu asmuo nustatytu laiku ir tvarka padavė pareiškimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) atkūrimo, nurodydamas, į kokį nekilnojamąjį turtą prašo atkurti nuosavybės teisę, negalima traktuoti, jog tai yra valstybinis l…aisvos žemės fondas ir tol, kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas, ir toks turtas negali būti perleistas kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą. Rementis šiomis nuostatomis, bylos žemesniųjų instancijų nutarimai buvo panaikinti o byla perduota nagrinėti iš naujo.Kitoje panašaus pobudžio tik stambesnėje byloje. Susikirto žmogaus ir įvairių valstibinių organizacijų interesai. Šioje byloje idomu tai kad pareiškėjas ginčiojo savivaldybės priimtus sprendimus. Žemesnsnės instancijos priemė sprendimą vadovaujantis tuom kad negali ginčiuoti valstybės priimtu aktų. Ir atmetė pareiskėjo prašyma. Bet butent tame LAT ižvelgė neatitikimą įstatymams. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį ir CPK 3 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Nutraukti civilinę bylą tokiais atvejais negalima. Piliečiai neturi teisės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą (Konstitucijos 106 straipsnis). LAT nepanaikino priimtu sprendimų, nes neaišku koki sprendimą priims Konstitucinis Teismas, bet gražino bylą nagrinėt ankstesniem instancijom. Pripažinant nuosavybės teisę i nekilnojamajį turtą reikia įrodyti kad nuosavybė ištikruju priklausė giminaičiams. Tam tikslui reikia surinkti įvairius dokumentus patvirtinančius kad ginčo objektas tikrai priklauso tam asmeniui, o ne kažkam kitam. Tai sukėlia įvairius sunkumus, dažnai sunku yra gauti visus dokumentus, dėl praeito laiko dauguma dokumentų buna išnykus. Kartais prireikia įrodynėt įvykius atsitikusius daugiau nei prieš šimta metų, bet ir tokiem atvėjams yra nustatyta griežta tvarka. Išnagrinėjus Civilinę bylą Nr. 3K-3-248/2005, kurioje pareiškėja turėjo įrodyt kad ginčitinas žemės sklipas priklausė tikrai juos giminačiui. Susidurėme su idomia situacija kad žemesnės instancijos nepripažino jos teisės į žemės dalį pagal pateiktus įrodymus, nors pagal įrodymus iš tų pačių šaltinių pripažino teisę kitam asmeniui.išnagrinėjus bylos aplinkybės LAT pabrėžia kad nustatant teisę i nekilnojamajį turtą 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 12 punkte nurodyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Šio punkto antrojoje dalyje pasakyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti: žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų išrašai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, kuriuos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos tvarkiusios žemės reformas, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Į ka buvo neatsižvelgta žemesniųjų instancijų. Nustač…ius pažeidimus byla perduota nagrinėt iš naujo. Idomu tai kad šitoje byloje buvo prieštaravimas dėl kurio pagal viena dokumentą buvo nustatyta juk pareiškėja neturi tei sės į ginčitiną nekilnojamaji turtą, bet pagal kitus dokumentus ji turėjo teisę. Šioje situacijoje Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“, kad vertindami įrodymus teismai turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais ir įvertinę kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Senato nutarimo 14 punktas). Kaip minejome aukščiau dažnai byluose bando pasinaudot senaties terminu. Samoningai vilkindami įvairius procesus. Tai opi problėma įvairiose byluose, bet ir jai spręsti yra sukurta tiksli teisinė bazė. Kartais gi atvirksčiai norima pasinaudoti numatytomis galimybėmis nepripažinti senaties termino. Nagrinėjamoje byloje buvo įsivėlus klaida apie užimamo žemės ploto dydį. Bet atsakovams naudojant minėtajį žemės plotą nebuvo aptikti jokie pažeidimai jį isigijant. To labiau buvo baigesis senaties terminas leidžiantis skųsti nutartį pagal kurią atsakovai įsigijo nekilnojamajį turtą. Pareiškėjas norėjo pasinaudoti teisė neatsižvelgt i senaties terminą. Dėl ieškinio senaties reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje” 15.2 punkte nurodyta, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Naudojantis aukščiau pateiktą pataisą atsakovas norėjo priteist dalį žemės sklypo kuri valdė pareiškėjas. Šia pataisa nepagristai naudojosi žemesnių instancijų teismai. LAT išnagrinėjas bylą atkreipė demesį į tai kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 ,,Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje” 7.3 punktas). Taip pat buvo pabrėžtas nenustatymas fakto, kad atsakovai yra nesąžiningi žemės sklypo įgijėjai. Nesant CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo, iš jų nuosavybėje esančio teisėtai įgyto žemės sklypo negali būti išreikalauta nei 700,00 kv. m, nei 700,50 kv. m. Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nustačius minėtus pažeidimus byla buvo nutraukta.O atsakovams paliktas minėtas žemės sklypas. Pasitaiko atvėjų kai žemesnės instancijos nesijaučia kompetitingos priimt sprendimą. Taip atsitiko šioje byloje. Kur susikirto savivaldybės ir zmogaus interesai.Byla buvo perduota i LAT. Joje ginčas kilo dėl pažeistų nuosavybės teisių, rūšinio teimingumo. Ieškovas nurodė kad, žemės sklypas į kurį jis teisėtai pretenduoja yra eksplotuojamas savivaldybės ir jame nutestas kelias, nors pareiškimą i minėtajį žemės sklypą buvo padavės laiku pagal visus reikalavimus.Apilinkės Administracinis Teismas sprendime nurodė, kad ieškovai pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 str. 1 d. 3 p.), t.y. pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas vien dėl to, kad teisę pažeidžiantys veiksmai, jeigu jie ir buvo, jau seniai pasibaigę – ginčo kelias sutvarkytas 2003 m. lapkričio mėn. (ieškinys paduotas 2003 m. gruodžio 1 d., – jau pas…ibaigus nurodomam teisės pažeidimui). Pareikšto reikalavimo patenkinimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių, nes atsakovas jokių veiksmų neatlieka – jie jau atlikti. Apygardos teismas nesiimė priimti sprendimo ir nusiuntė bylą nagrinėjimui į LAT.Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Šią nuostatą dėl bylų rūšinio teismingumo yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Micevičius v. J. Anusauskas ir kt., bylos Nr. 3K-7-989/2000; nutartis paskelbta biuletenyje “Teismų praktika” Nr. 14). Kaip matom buvo vadovaujasi Teismų praktiką. Ieškovų keliamas ginčas, kurio esmė yra savininko teisių apsauga bei gynimas, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas, kuris nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 str. 1 d.). Sprendimas buvo priimtas ieškovo naudai o byla grąžinta nagrinėti. Apžvelgėme Teismų praktiką susijusia su žemės sklypais. Tai yra labai aktuali mūsų valstybės problema. Bet nekilnojamojo turto sąvoka kaip matėme iš apibrėžymų yra labai plati. Todėl ir pati praktika yra labai turininga bylų įvairove. Daug nelaimingų santuokų pasibaigusių skyrybom tai aktuali visuomenės problema. Mūsų valstybėje tai dažnas reiškinys. Žiurint į šitą reiškinį nagrinėjamos temos kontekste, iškila labai daug ginčitinų klausymų dalinant turtą. Turto dalybos vyksta ne tik skirybų metų tai ir įvairus kaimynų ginčai dėl žemės ribų nustatymo, taip pat palikuonių nesutarimai ir daug kitų atvėjų. Panagrinėsime bylas susijusias su turto dalybą. . Paprastai bendrai sukauptas turtas dalijamas per pusę. Esant vaikams turtas dalijamas atsižvelgdamas i jų tolesnį likimą. Daug ginčų kila dėl to koks turtas yra bendrai sukauptas ir koks yra nuosavas ir priklausė vienai ar kitai pusėj iki santuokos. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005.nagrinėjamos skyrybos. Žemesnės teismų instancijos dalindamos sutuoktinių turtą, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Teismas neprivalo griežtai laikytis byloje pareikštų reikalavimų dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, o turi parinkti tokį šio turto padalijimo būdą, kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus. Šios kategorijos bylose teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Ieškovui buvo priteista 1/6 dalis turto tinkamai neatsižvelgus į pateiktus dokumentus apie jo asmeninį turtą. Asmeninis ieškovo turtas nebuvo atskirtas nuo bendro o dalis bendro turto nepagristai pripažinta atsakovės asmeninių turtu, neva įsigytų už lėšas priklausančias jai iki santuokos. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo motyvavo išimtinai tuo, kad su atsakove lieka gyventi keturi šalių nepilnamečiai vaikai. Parinkdamas gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių Kaune, Savanorių pr. 123/Kanklių g. 2, padalijimo būdą – natūra, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė tik tai, kad pripažįsta būtinu šį turtą padalinti natūra. Tai įgalina konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas sutuoktinių dalis bendrame turte, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, nustatė bei turto padalijimo… būdą parinko nenustatęs ir neįvertinęs visų tam reikšmingų bylos aplinkybių. Išnagrinėjęs vien pateiktus dokumentus LAT dalinai panaikino sprendimą ir grąžino bylą . Civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2005 nagrinėjamas globos klausymas. Kai vienas asmuo norėjo būti globėju, o kitas prieštaravo argumentuodamas, kad globos tikslas yra globojamojo turto užvaldymas. Globos steigimo tikslas – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą (CK 3.238 straipsnis). Įsteigus globą, globėjas tampa ir globotinio turtines teises įgyvendinančiu subjektu (CK 3.238 straipsnis, CK 2.7 straipsnio 1 dalis, 2.10 straipsnio 2 dalis). Turto administratorius gali būti globėjas arba kitas asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 3.245 straipsnis). Šioje byloje globėju ir turto administratoriumi paskirtas tas pats fizinis asmuo. Byloje sprendžiamas globos steigimo, globėjo ir globotinio turto administratoriaus paskyrimas. Kasaciniame skunde keliami globėjo ir globotinio turto administratoriaus paskyrimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai. Apylinkės Teismas neatsižvelgiant i CPK 491 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai, nes netyrė aplinkybių, jog A. Ryliškiui globos skyrimas gali būti susijęs su nesąžiningais siekiais užvaldyti jo turtą ir kad turto administratoriaus paskyrimas gali būti jam nenaudingas. Priėmė sprendima paskirti globėju atsakovą. Bet nagrinedami bylą globotinis mirė. Tuom ir pasibaigė globotojo teisės o turtas buvo dalintas atsižvėlgiant į paveldėjimo pirmumą. Ieškovas atgavo pinigus išleistus bylos prašymui. O byla uždaryta. Nemažai konfliktų kila dėl anstolių veiklos, nuomos ir teisės i nekilnojamajį gyvenamąjį turtą. Šiose byluose dažniausia figuruoja neturtingi asmenys, kurie sudaro mūsų valstybės didžiają žmonių dalį.Todėl šitos problemos labai aktualios ir skaudžios. Kartais dėl anstolių teisėtų veiksmų bet rementis neteisingai priimtais teismų sprendimais žmonės atsiduria gatvėje ir lieka be gyvenamojo ploto, bet nerečiau žmonės bando išvengti atsakomybės dėl įvairių isiskolinimų. Tokios bylos yra labai aktualios. Dažniausiai jos susijusios su nepasiturinčiais mūsų valstybės piliečiais. Todėl yra begalo svarbu teisingai priimti sprendimą tokio tipo byluose.Vienoje iš bylų tyriama ar teisėtai iš varžytinių buvo parduotas gyvenamasis būstas. Ieškovas pateikia argumentus kad . Teismai neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 17 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant skundus dėl teismo antstolių veiksmų, atliktų vykdant turto varžytynes, taip pat nagrinėjant civilines bylas dėl turto pardavimo iš (be) varžytynių aktų arba turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais“ 12 punkte nurodyta, kad, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, neturėtų būti nukreipiamas išieškojimas į paskutinę gyvenamąją patalpą, būtiną vaikams, invalidams ir kitiems socialiai remtiniems asmenims gyventi, jeigu ją pardavus ir atsiskaičius su išieškotojais neliktų lėšų mažesnei gyvenamajai patalpai įsigyti. Ir nurodo kad anstolis apie varžytynes paskelbė likus 19d. Pagal įstatymą pranešta turi būti prieš menesį. Pranešus apie varžytynes prieš mėnesį skolininkas turėtų papildomų 11 dienų apsispręsti, ieškoti pirkėjo ar pasiskolinti pinigų ir pan. Išnagrinėjus aplinkybes LAT perduoda byla nagrinėt iš naujo vien dėl tos priežasties kad būtų nustatyta ar buvo laiku informuotas ieškovas ar ne. Tai darkarta patvirtina kad tokio tipo byluose viskas nagrinėjima itin kruopšiai. Nemaža dalis prikaluso bankroto bylom. Vienoje bylų nagrinėjamos įmonės parduotas turtas už mažesnė nei rinkos kainą ir dar tuo laikotarpiu kai įmonė buvo nemoki. Kasacinio teismo teisėjų kolegija k…onstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai susiaurino įrodinėjimo dalyką šioje byloje ir dėl to nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių. Nagrinėjant ieškinį, pagal CK 6.66 straipsnį pareikštą ginant kreditoriaus teises (actio Pauliana), byloje būtina aiškintis, ar yra visos šios aplinkybės: 1) skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo; 2) dėl tokio sandorio skolininkas tapo nemokus arba būdamas nemokus suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, arba buvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės; 3) skolininkas apie kreditoriaus teisių pažeidimą žinojo ar turėjo žinot asmens valios. Atrodytų akivaizdus faktai: įmonė yra nemoki, o turtas parduotas už žemesnią kainą. Bet išnagrinėjus bylą LAT paaiškėja kad tai nėra neteisėti sandoriai ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Palietėm siaurą dalį atvejų, nekilnojamojo turto bylų srityje, bet ir tai parodė kiek gali iškilt ginčitinų situacijų iš pirmo žvilgsnio nesudetingose bylose, kur sprendimus gali priimt tik aukščiausio lygio specialistai.Išvados.Šiame darbe išnagrinėjom nekilnojamojo turto teismų praktiką. Ši sritis labai aktuali daugumai valstybės gyventojų, nes vienaip ar kitaip kiekvienas žmogus susijęs su nekilnojamoju turtu. Pateikėme pavyzdžių kaip priimant sprendimus buvo naudotasi atvėjais nagrinėtais ankstesnese bylose. Tai ir yra teismų praktikos taikimas. Išnagrinėjom atvėjus kai žemesnių instancijų teismai nesugebėjo patys priimti sprendimo. Kad ginčo sprendimą sugeba išspręsti tik aukščiausi šios srities specialistai. Labai svarbu yra tai, kad šios institucijos darbo rezultatai yra prieinami viesiems besidominantiems,teismų praktika ypač tai aktualu teisininkams, bet ir paprasti piliečiai nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ir analizuojant bylas gauna nemazai naudingos informacijos, kurios deka gali tobulėt teisiškai ir netgi ieškot tiesos kai atrodo situacijos yra be išeities. Nagrinėjant aptartas bylas pamatėm kad nesvarbu kokio masto yra byla, ar teisesi stambios įmonės ar tai tik atskirų piliečių siituacijos. Kiekviena byla buvo kruopščiai išnagrinėta, kas ir užtikrina teisingą sprendimo priėmimą. Pamatėme ant kiek yra svarbu konkrečioje byloje panaudotų straipsnių interpretavimas – kurie iš jų tikrai tinka duotajam ginčui spręsti, o kurie panaudoti neįsigilinus į nagrinėjamos bylos esmęNaudotos medžiagos šaltiniai:
Internetas: http://www.lat.litlex.lt/ -Aukščiausiojo teismo komp.svetainėhttp://www3.lrs.lt- lietuvos Seimo komp. Svetainė (visi kodeksai)