Lengvinančių aplinkybių įtaka bausmei

PLANAS

I. ĮŽANGA.

BAUSMĖ

BAUSMĖS SAMPRATA

IR TEORIJOS

BAUSMIŲ TIKSLAI IR SISTEMA.

2.1 ATSAKOMYBĘ LENGVINANČIOS APLINKYBĖS ,

JŲ ĮTAKA BAUSMEI

IV. IŠVADOS.

V. LITERATŪROS SĄRAŠAS.

Įžanga

Kiekviena valstybė siekadama kontroliuoti nusikaltamumą taiko tam tikrą priemonių sistemą, šiuo atžvilgiu panudojant bausmę kaip paskutiniąją kovos su nusikalstamumu priemonę. Tačiau neretai iškyla klausimas, kokias bausmes reikia pasirinkti siekaint optimalaus teisingumo. Paprastai į šį klausimą privalo atsakyti pati vasltybė, nes tiktai ji leisdama įstatymus ir poįstatyminius aktus numato tam tikras bausmes už atskirus nusikaltimus. Kaip mes jau visi žinome bausmės paskyrimas dažniausiai priklauso nuo nusikaltimo sudėtingumo bei kookiomis apaslunkybėmis jis buvo padarytas jei nusikaltimas buvo padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis tokiu atveju bus skiriama griežtesnė bausmė, jei lengvinančiomis aplinkybėmis ir nusikaltimas buvo atliktas ir tuo pačiu jei jis buvo nesunkaus pobūdžio tokiu atveju nusikaltusio asmens laukia švelnesnė bausmė. Paprastai visos bausmės yar skiriamos remiantis baudžiamaisiais įstatymais, nes juose yar detaliai apibūdinama bausmės sankcija bei jso paskyrimas. Paparstai bausme yar seikaima kaltininkui sudaryti tokias sąlygas , kad jis pats ir kiti bijotų daryti nusikaltimus iš vienos pusės panaudojant tokią metodika, kuri ppasteisintu paskirtos bausmės tikslą , kuris yra vienas tai yar perauklėti žmogų, tuo pačiu užkertant kelią tolimesniems nusikaltimams. Tai valingas valstybės sperndimas, kuri tuo pačiu lemia tokie veiksmai kaip nusikalstamumo dinamika valstybės ekonominis išsivystymas teisinės tradicijos ir papročiai bei tarptautinės teisės re

eikalavimai. Valstybėje vyraujanti bausmės teorija turi ir grižtamąjį ryšį svarbu tiek įstatymų leidybai tiek is ir baudžiamajai politikai nes padeda apibrėžti bausmės esmę tuo pačiu sudarant ir suformuluojant jai keliamus tikslus kurių pasekoje tobulėja ir pati bausmių sistema. Orientuojant teismų praktiką kai reikia skirti bausmes bei bausmes vykdančių insittucijų veiklą. Ipatingai šis klausiams yar aktualus mūsų dienomis, nes Lietuvoje kol kas bausmių praktika ne pilnai atspindi nusikaltimų taktikos, kurių pasekoje nusikalstamumas ne mažėja o atvirkščiai didėja, o kodėl atsakymas būtų paprastas , o gi todėl kad bausmės neatitinka atliktų nusikaltimų pobūdžio. Ipatinagai taikant prencinius įstatymus, kurie ne mažina, o atvirkščiai skatina nusikalstamumą. Kita opi problema tai yar Leituvos ekonominė situacija , kuomet mes miekaip negalime pripažonti jog gyvename netrurtingoje valstybėje, be to bee to mažą laiko tarpą dar esame nepriklausomi be to mūsų ir įsattymai yar netobulai leidžiami. Tokiu būdu visos šios pirežastys ir įtakoja nusikalstamumo augimą, o ir ne objektyvų bausmių pritaikymą, mūsų šiuolaikinė vasltybės atžvilgiu. Tad pagrindinis šio darbo tikslas yar apttarti bausmės sampratą Bendruosius bausmės skyrimo bruožus Atsakomybę lengvinančių aplinkybių įtaka bausmei. Prieš nagrinėjant lengvinančių aplinkybių įtaką bausmei pirmiausia reiktų įsigylinti į nsuikaltimo sudėtį tuo pačiu įvertinant nusikaltimo sunkumo laipsnį. . Nagrinėjant vakarų vasltybių bausdžiamuosius kodeksus nevisuose galima aptikti konkrečius bausmės įv
vardijimus, nes juose yra vartojama bendra bausmės samprata

Pagrindinė literatūra , kuria remiantis buvo rašoams šis darbas yra Lietuvos Respublikos baudžiamosis kodeksas. Antroji knyga pagrindinsi dėmesys yra skiriamas bausmės sampratai tuo pačiu atsakomybei lengvinančios aplinkybėmis kurios turi neatsiejamos įtakos bausmės paskyrimui yra „Lietuvos bausmių praktika jų pritaikaymas vykdant teisingumą“ Vilnius 1999 m. ir tečioji knyga , kurioje taip pat yra nagfrinėjamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir jų įtaka bausmių vykdymo atžvilgiu yra Bekarija Č. Apie nusikaltimus ir bausmes Vilnius1992 m. Ir paskutinioji knyga kuria remaintis buvo rašytas darbas yar Card. R, Criminal law Oxford 1991.

Bausmės samprata

Bausmė tai vasltybės prievartos priemonė skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui paadrusiam nusikaltimą tuo pačiu apribojant nuteistojo teises bei laisves visuomenės labui. Pagrindinė bausmės esmė yar nusikaltimą padarusio asmens nubaudiams , o jos turinį sudaro tam tikrų teisių ir laisvių atėmimas arab ribojimas. Nubaudimas , sukeliantis kančias ir suvaržymus yar objektyvus bausmės požymis nes kitu atveju ji prarastų savo prasmę .Bausmė paprastai pasireiškia konkrečiomis bausmės rūšimis tokiomis kaip laisvės atėmimas bauda ar turto konfiskavimu bei su kitais dalykais Papasrati ji yar skrtina tik už baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, įtakojančias nusikaltimo padarymą visais atvejais paskiriant ją viešai net ir esant uždaram, teismo procesui nes bausmė yra tam tikra rezoliucinė apkaltinamojo nuosprendžio dalis , kurioje nu

ustatomas bausmės rūšis ir dydis. Be to ji yra individuali poveikio priemonė , nes skiriama tik asmeniui padariusiam nusikaltimą tokiu atveju ji negali būti skiriama kaltininkošeimos nariams ar kitiems asmenims . Taip pat Kiekveina bausmė be mnėtų objektyvių požymių pasižymi ir subjektyviais požymiais iš kurių paminėtinas yra jos efektyvumas. „Bausmės efektyvumas tai bausmės tikslų pasiekimas minimaliomis represinėmis ir materialinėmis snaudomis . Vertinant kiekvienos bausmės efektyvumą būtina atsižvegti į nusikalstamumo dinamiką ir struktūrą recidyvinio nusikalstamumo dalį, bausmių skyrimo praktiką, materialines ir finansines išlaidas ir pan.“1
Kiekviena Bausmė Kiekvienoje valstybės teorijoje esti tam tikros tradicijos, papročiai numatantys tam tikrus baudžiamosios politikos elementus vienam iš tokių elementų eant bausminiam procesui, kurio pagrindą sudaro bausmių teorijos tinkamai jas pasirenkant ir pritaikant baudžiamajame procese. Bausmės teorija tai yar ne kaskaita kaip tiktai susiformavęs visuomeninis požiūris į pačią bausmę ir jos paskirtį. Šiandieniniu požiūriu nagrinėjant bausmių praktika yra susiformavęs toks požiūris jog šiandieninė mūsų visuomenė gana skeptiškai žiūri į bausmes bei jų pritaikymą šiuolaikinėje teisinėje sistemoje. Tinkamas bausmės teorijos pasirinkimas yar teisingas valstybės sprendimas, kuriam nemažai įtakos turi objektyvūs teisiniai veiksniai, nes šiuolaikinė bausmės teorija turi ir grįžtamąjį ryšį , kuris yra svarbsu ne tik įsattymų leidyboje , bet taip pat visai baudžiamajai teisiai ir tolimesniai jos eigai. Visa Baudžiamosio teisės politika yar pagrysta praktiniais me
etodais skiriant vienokias ar kitokias bausmes. Kiekveiną bausmę reglamentuoja tam tikros teorjos kurios susiformavi besikuriant valstybėms bei jų politinei santvarkai.
1 Bekarija Č. Apie nusikaltimus ir bausmes Vilnius1992 p.45

„Bausmės teorijos remiantis pačios bausmės esme yar skirstytinos į tokias teorijas kaip Absoliučioji , utilitarinė. Paprastai absoliučiosiso teorijos bausmė yar suvokiama kaip savaiminis gėris iškeliant jam specialius tikslus tokiu būdu pagrindine jos funkcija pripažįstant pažeistosios teisės atstatymą tuo pačiu iškeliant specialias funkcijas utilitarinei bausmei , kuriomis remaintis šios teorijos dar smulkiau yra skirstomos į tokias kaip : bausmės esme pripažįstant bendrąją prevenciją specialiąją prevenciją bei bausmės“2 Taip pat remaintis bausmės esminio tikslo principu šiose teorijojse yar pabrėžiamos tokios teorijos kaip atpildo įbauginimo, atimant galimybę nusikaltimo įvykdymui bei reabilitacijos teorijai. Viena iš pirmųjų susiformavusių bausmės teorijų buvo atpildo teorija , paremta keršto principu, tačiau ši teoerija jau yar atgyvenusi, nes civilizuoatme pasualyje ji jau yra parktiškai neebvartojama. Nors kai kuriose ekonomiškai atsilikusiose valstybėse ši teorija dar kai kada yar vartojama.
Remiantis BK 21 tsr. „Bausmė tai galutinis rezultatas , kurio nustatyydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.“3 Bausmės tikslų nustatymą nulemia nusikalstamumo būklė ir dinamika, baudžiamosios politikos kryptingumas vyraujanti bausmės teorija. Bausmės tikslų įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme turi principinę reikšmę , nes tai leidžia sudaryti bausmių sistemą , nustatyti atskiroms bausmių rūšims keliamus tikslus , sudaryti esmines bausmių vykdymo teisines prielaidas bei įvertinti bausmių efektyvumąm, tačiau šis klausimas baudžiamosios teisės teorijoje yar labai problematiškas, kuomet vienokį ar kitokį jo sprendimą lemia išeities momento dėl bausmės teorijos pasirinkimas.Šių tikįlų dėka mes galime vykdyti objektyviųs teisinisu sprendimus tikslaingai įvykdydami teisingumą. Tačiau Lietuvoje šį sprendimą labai apsunkina leidžiamų įstatymų nenuoseklumas. „BK . 21 str. nusatto, kad kriminalinės bausmės paskirtis yar 1 : ) sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo 2) nubausti nusikaltimą padariusi asmenį 3) atimti ar apriboti nuteistajam galimybes daryti naujsu nusikaltimus 4) siekti kad asmenys atlikę bausmę laikytusi valstybėje galiojančių įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų“4 Šioje galutinėje išdavoje įstatymų leidėjas pripažindamas nubaudimą bausmės esmem iškelia bausmei ir tokį patį tikslą. Vadinasi bausminėmis priemonėmis siekiama užtikrinti žmogaus teises. Baudžiamajame įstatyme bausmės tikslai išdėstyti nuoseklai tvarka, atsižvelgiant į jų realizavimo eilšikumą sudarant vieningą bausmės tikslą bei pačią jos esmę.BK. 21 str. pripažįstančiame bausmės tisklus ir nubaudimą bei specialiąją prevenciją vyrauja prieštastata , nes šioje situacijoje praktiškai yar neįmanoma parinkti bausmės efektyvumo.

2 Bekarija Č. Apie nusikaltimus ir bausmes Vilnius1992 p.45
3 Lietuvos Respublikos baudžiamosis kodeksas. Vilnius 2000 p. 120
4 Ten pat p. 125
Baudžiamosios teisės reforma bausmės paskirties paskirties problemą turi spręsti vadovaudamasi tokiais principais :būti pozytyvus ir nukrieptas į ateitį , siejamas tik su nusikaltimą padariusiu asmeniu ir turi pateikti aiškų bausmės efektyvumo kriterijų.
Užsuenio vakstybės bausmės pskirties suformulavimui baudžiamuosiuse įstatymuose didelėws reikšmės neteikia nors pastaruoju metu apie tia yar labai diskutuojama.
Nes jos tikslus apibrėžia tam tikro ribos esačiso pačiuose baudžiamuosiuose įstatymuose, kurių pačių leidyba neretai priklauso nuo pačios valstybės ekonominės socialinės galios. Bei nuo politniės santvarkos, nuo kurios neretai priklauso patys įsattymai.
Bausmių sistema yar paprastai apibrėžiama pačiuose baudžiamuosiusoe įstatymuose išdėstant išsamius numatomų bausmių sąrašus . Ji taip pat parodo pačios valstybės baudžiamosios poltikos kryptingumą darydama tam tikrą įtaką pačiai baudžiamajai teisiai. Paprastai bausmių sistema savo turiniu ra hierarchinio pobūdžio,kurio dėka bausmės įgyja individualumą bei apibrėžia jos panaudojimo tikslus. Paprastai visos bausmės daugeliu atvejų yar pabrėžiamos remaintis nuoseklumo principais kurie daugeliu atveju turi didelę įtaką teismo nutarčiai. Šios esminės bausmių reikšmės įra reglamentuojamso mūsų šalyje galiojančio B.K 42-43 str.t.y. teismuio pripažinus kad asmeniui truri būti paskirta daug švelnesnė bausmė negu ji esanti apibrėžta baudžiamajame kodekse. Tačiau tai įtakoja lengvinančios aplinkybės apie kurias mes šnekėsime jau kitame skyriuje. Tad rameintis švelninančiomis aplinkybėmis mes galime daryti nemažą įtaką bausmės sušvelninmui. Daugėjant bausmių rūšių bei joms panaudojant lengvinančias aplinkybes jų parinkimas pasatruoju metu tampa vis aktualesnia problema vsioje baudžiamojoje teisėje. Tad tokiu atveju teismas turi paskirti tokia bausmę kuri būtų teisinga.Tad taikytinos bausmės privalo priklausyti nuo pačios vasltybės teisinės sistemos modelio, kuris pastaruoju metu teippat yar aktualus klausima, nes Europoje yar susiformavus tendencija jog būtina suvienodinti bausminę ssitemą. Remaintis Europos sąjungos konvencijos 28 str, kuriame yar pažymima, jog :“Visos Europos valstybės įskaitant ir šalis kandidates pirvalo suvienodinti bausmių sistemas atsižvelgiant į galiojančias aplinkybes pritaikant nusilatuasiam asmeniui bausmę. Bausmė privalo būti efektyvi ir teisinga,nes ji turi iš esmės pataisyti nusikaltimą padariusį asmenį bei tuo pačiu užkirsti kelią tolimesniems nusikaltimams.“5 Tiek lengvinančiso tiek ir sunkinančios aplinkybės pastaruoju metu Europoje europoje turi lemiamą vaidmenį visai bausminei sistemai ir jos pritaikymui, nes didelsi dėmesys yra skiriamas žmogaus teisių apsaugai, nors nekiekvienas pastebi jog didėjant galimybėms pritaikant lengvinančias aplinkybes bausmė tampa nefektyvi nusikaltamumo mažinimo procesui, į

5 Bekarija Č. Apie nusikaltimus ir bausmes p. 65

kurį ypatingai pastaruoju metu yar kreipiamas vis didesnis dėmesys, kurio pasekoje susilaukiama nemažai ir kritinių priekaištų. Taip pat visia šiai bausminei sistemai didelę įtaką turi bausmių liberalizacijos procesas, kurio pasekoje yra setngiamasi atsisakyti griežtų bausmių, įvedenat šiek tiek lengvesnes, tačiau iškyla klausimas, ar ne neiškyla naujos tendencijos įgaliannčiso asmensi daryti nuolat pasikartojančisu nusikaltimus, pritaikant vis naujesnius ir žiaurenisu metodus. Taigi ar lauikui bėgant visuomenė netaps nesaugi? Juk taip gali atsitikti, nes prie šito veda šių aplinkybių panudojimas švelninat bausmes.

Lengvinančios aplinkybės ir jų įtaka bausmei.

Kaip esu minėjęs Tiek lengviančiso tiek sunkinančiso aplinkybės turi labai didelės įtakso bausmės pritaikymui, bei žinoam pačiam nuosperndžiui. Pastaruoju metu metu Albai palačiai pradėju taikyti lengvinančias aplinkybes nuknečia nuosprendžio teisingumas ir objektyvumas. Kodėl tiap yar? O gi todėl kad pačios nausmės tapo daug liberaloesnės palyginus su buvusiomjis preištai ir dėl to kad išpopuliarėjo lengvinančių aplinkybių panudojimas pačios bausmės atžvilgiu. Panudojus lengvinančias aplinkybes teisėjui tenka ypatingas vaidmuo tikslingai paskiriant bausmę tuo šias aplinkybes įteisinant panašiomis formuluotėmis. „Šveicarijos baudžiamasis kodeksas kad teisėjas bausmę skirs pagal nusikaltimo sudėtį atsižvelgiant į nusikaltimo motyvus atsižvelgiant į nusikaltimo aplinkybes bei į aplinkybes( 63 str.)“6 Iš šio frgamento mes matome, kad lengvinančios aplinkybės turi tiesioginę įtaką bauismei tuo kad paprastai yar atsižvelgiaam į nusiklatėlio asmenybę į jo praeitį ir į nusikaltimo sudėtį, nes lengvinančios aplinkybės iš esmės gina asmens teises , tačiau tai nėra objektyvus sprendimas, galintis užkirsti kelią tolimesniems nusikaltimams bei piktnaudžiavimas. Šios aplinkybės yar neapibūdinamos ir Vokietijos baudžiamajame kodekse sankcionjuojant bausmę .Tuo tarpu pakankamai detaliai apibrėžtos lengvinančios aplinkybės yra „Norvegijos baudžiamajame kodekse kurio 57 str. atsižvelgiant į lengvinančias aplnkybes bausmė sumažinama iki minimalaus dydžioarba paskiriant kitą švelnesnę bausmę, klaidą įvertinant kaip lengvinančią aplinkybe, tuo pačiu neteikaint jei ypatingos svarbos kuomet klaida yra pilnumoj atleistina.“ 7 Svarbiausia problema yar susijusi su bendraja baudžiamaja teise. :ar asmuo , kuris yar vgeikaima alkoholioarba narkotinių medžiagų ir padaro nusikaltimą yar užtai atsakingas. Tačiau tai priklausdo nuo paties nusikaltimo pobūdžio.

6 Card. R, Criminal law Oxford 1991.p. 55
7Ten pat.p. 55

Jei asmuo buvo lengvo girtumo laipsnio jam yra pritaikomos lengvinančios aplinkybės jei pilnai apsvaigęs tai jam tokiu atveju yar priskiriamso sunkinančiso aplinkybės.
Gali būti dar ir taip kuomet asmuo remiantis norvegijso baudžiamuoju įstatymu dėl girtumo gali būti ir visiškai nekaltas tačaiu kaip jau esu minėjes tai priklauso nuo aplinkybių kuomet asmuo buvo kito asmens apsvaigintas arba vartoto produkto savybių nežinojęs asmuo arba buvo patologinio girtumo būsenos kuomet nusikaltima yar padarytas remaintis delirium tremens krizės metu. „Tokiu atvjeu teismas remaintis tarpiniu atvejus skirs bausmę ty,: asmuo padarė nusikaltimą išgėręs arba po to kai savanoriškai pavartojo narkotikų , bet intoksikacijos momentu negalvojo apie nusikaltimą . Jam suteikiant kardomąją priemone arba atitinkamo dydžio bauda.“8
Kai kurių šalių teisė iškelia „normalios“ atsakomybės principą bet dažnai su tam tikromis sąlygomis. Tai yra praktikuojama Italijso Baudžiamojo kodekso 92 stripsnyje kuomet“savaranoriškas arba neįveikiamomis aplinkybėmis nesusijęs girtumas kaltumo nepanaikina tačiau sumažian baumę iki minimumo paskiriant piniginę baudą priklausomai nuo nusikaltimo sudėties išskyrua žmogžudystę kuomet privalomąją priemonę yar taikomas namų areštas arba asmuo gali būti išleistas už 100000 lyrų užstatą atsižvelgiant į tai kad jsi dar iki to nebuvo teistas“ 9 Lengvinančsio aplinkybės paprastai turi įtakos padarytiesm nusikaltymams dėl neatsakomybės. Tai galima pastebėti Ispanijos ir Portugalijos baudžiamojoje teisėje kuomet Kuomet pavyzdžiui ispanijos BK 9 str. numato bausmės sumažinimą , jei nepasigeriama turin tyčią nusikalti“10 . tuo tarpu Portugalijos BK. 345 str. įtirtina kad tuoatveju kai dėl savo paties sukelto girtumo arba apsvaigimo neatsakingumo būsenos esantis asmuo padaro veiką už kurią baudžiama akip už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą , ji sbaudžiamas įka;inimu iki šešių mėnesių arba bauda.“11 Taigi bendroje išdavoje yra susiformavusi tendencija , kad šioje situacijoje yar baudžiama ne už padaryat nusikaltimą o už nusikaltusio asmens elgesį. Tuo tarpu mūsų baudžiamojoje teisėje yar nurodomos kelios kurias amno manymu skirtyti yar netikslainga nes tai sudaro naujas prielaidas baudžiamųūjų įsatatymų spragoms susiformuoti. O jos yra tokios kaip aplinkybės turinčiso reikšmę baumės ksryimui bei laikytinos aplinkybės nusikaltimo sudėtimi.

8 Ten pat p. 57
9Ten pat.p. 58

10 Ten pat p. 60

11 Ten pat p. 64

Neretai bausmės sušvelniimui turi įtakos irt ai kas tą nusikaltimą paadrė tai yar visai kitos bausmės skiriamos nėščioms moterims nepilnamečiams , bei dėl kokių aplinkybių tas nusikaltimas buvo padarytas tai yar labai susijaudinus ar dėl kokių nors kitų neatsakingų veiksmų.
Tad pagrindinis šių mano minėtų aplinkybių uždavinys yar palengvinti teismui nusattyti kaltajam asmeniui skiriamos bausmės ribas tuo pačiu atspindint svarbiausius nusikaltimo veiksniuspasreiškusiu nusikaltimo tyrimo eigoje. Atsakomybę lengvinančiso aplinkybės apibūdina asmens kaltę bei jo padaryta veiką. , kuriso pasekoje setngiamasi parodyti teigiamas nusikaltimo puses. Remaintsi Baudžiamojo kodekso 40 str. jeigu byloje yar lengvinančių aplinkybių teismas remaintis šiuo straipsniu gali paskirti švelnesnę bausmę. Be to dėl lengvinančių aplinkybkių gali būti paskirta ir švelnesnė bausmė tai numatant BK. 40 str. kuomet yar išvardintos tokios lengvinančios aplinkybės kaip kaltiniko užirstas kelias žalingų pasekmių išplitimui nusikaltimo metu kuoemt jsi savo noru atlygina padarytą nuostolį tuo pačiu pašalinant žalą. Tai yar savrbi aplinkybė, nes kelio užkirtimas žalingoms pasekmėms yra svarbus požymis teisingumo link, jo užkirtimas yar padarisu aktyvius veiskmus esant baigtiniam pasikėsinimui padarant nusikaltimą. Taigi galime daryti išvadą kad lengvinančiso aplinkybės gal;i būti tiktai savo noru atlyginant padarytą nusikaltmp žalą. Taip pat lengvinančiosm aplinkybėms yra pirskirtinas nusikaltimo padarymas dėl susiklosčiūsių asmeninių ar šeimininių aplinkybių. Ši aplinkybė apibūdina ne tik objektyvias nusikaltimo padarymo prielaidas, bet ir nusikaltimo subjektą. Kaltininkui susiklostė tokiso objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės , kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui t.y. vadovaudamasis savo vertybėmis , orientacijomis jis tiap įvertina konkrečiai jam susiklosčiusią gyvenimo situaciją , kad išeitį randa tik darydamas nusikaltimą. Todėl teismas gali daryti prielaidą , kad ji jei nebūtų buvę šių aplinkybkių aplinkybių poveikio asmuo nebūtų padaręs nusikaltimo. O tokiso šeimyninės ar asmeninės aplinkybės gali būti įvairaus pobūdžio tai gali būti sunki šeimos materialinė padėtis sunki artimųjų ar jo paties liga bei pati socialinė padėtis. Tokio pobūdžio lengvinanti aplinkybė yar teikytina paprastai nepilnamečiams, nes jie dėl savo asmeninių ypatumų ir mažesnės gyvenimo patirties nesugeba pakankamai teisingai įvertinti konkrečios gyvenimo situacijos . Taip pat nereikia pamiršti , akd kad šios sunkios auklėjimo problemos yar laikytinos vienu svarbiausių nepilnamečio teisės pažeidėjo asmenybės formavimosi ir nusikalstamo elgesio veiksnių. Kita nemažiau įtakos bausmei turinti aplinkybė yar „Nusikaltimas padarytas dėl garsinimo ar prievartos arba dėl materialinio , tarnybinio priklausomumo. Ji aikytina lengvinančia dėl to, kad yar laikoma jei nūbtų šių veiksnių įtakojančių nusikalti asmenį tokio pobūdžio nusikaltimo nebūtų įvykę. Tokį nusikaltimą vertinti galima būtų taip kad poveiksi asmeniui gali būti tiesioginsi, nes tai gali leisti ne tik jį patį , bet ri jo artimuosius. , tačiau garsinimas turi būti realus pasireiškant veiskmais sukeliančiais įbauginimo jausmą ir [psichologinę įtampą. Kito aplinkybės įtakojančios bausmės sušvelninimą yra tokios kaip fiziologinė būklės nestabilumas įskaitant psichikos nestabilumo būseną.Toks didelsi susijaudinimas pripažįstamas lengvinančias aplinkybe tik tuo atveju kuom,et kai yra pasiekiamas fiziologinio efekto laipsnis , bei kurį tuo tapčiu sukelia neteisėti nukentėjusio veiksmai. Taip kad apibendrinant šias visas aplinkybes galime daryti išvadą kad visos šios mano aplinkybės turi tiesioginės įatkos bausmės atžvilgiu.

Išvados

Šiame darbe mes trumpai apatrėme bausmės specfiką bei lengvinančių aplinkybių įtaką joms, nes kiekviena valstybė siekadama kontroliuoti nusikaltamumą taiko tam tikras bausmes, kurių dėka yar vykdomas teisingumas tuo pačiu užkertant kelią nusikalstamumui, kuris pastaruoju metu yra labai padidėjęs mūsų šalyje. Busme yra siekaima kaltininkui sudaryti tokias sąlygas , kad jis pats ir kiti bijotų daryti nusikaltimus iš vienos pusės panaudojant tokią metodika, kuri pasteisintu paskirtos bausmės tikslą , kuris yra vienas tai yar perauklėti žmogų, tuo pačiu užkertant kelią tolimesniems nusikaltimams. Bausmių įtakoje vieną iš pagrinidnių vaidmenų vaidina aplinkybės bei nusialtmo sudėtis ir kuomet galutinėje situacijoje yra baudžiama už padaryta nusikaltimą. Bausminei sistemai didelę įtaką turi bausmių liberalizacijos procesas, kurio pasekoje yra setngiamasi atsisakyti griežtų bausmių, įvedenat šiek tiek lengvesnesbeabejo atsižvelgiant į pačias aplinkybes kurios turėdamos didelės įtakos pačiai bausmei. Tad pagrindinis šių mano minėtų aplinkybių uždavinys yar palengvinti teismui nustatyti kaltajam asmeniui skiriamos bausmės ribas tuo pačiu atspindint svarbiausius nusikaltimo veiksnius pasreiškusius nusikaltimo tyrimo eigoje. Atsakomybę lengvinančiso aplinkybės apibūdina asmens kaltę bei jo padaryta veiką. , kuriso pasekoje setngiamasi parodyti teigiamas nusikaltimo puses. Daugėjant bausmių rūšių bei joms panaudojant lengvinančias aplinkybes jų parinkimas pasatruoju metu tampa vis aktualesnia problema vsioje baudžiamosios teisės sistemoje. Taip pat norėčiau pažymeti jog šiame darbe buvo trumpais aprašyta ir užsienio šalių lengvinančių aplinkybių samprata jų įtaka bausmės atžvilgiu, nes kaip žinoma bent jau pastaruoju metu labai skiriasi Europoje. Taip pat kokios gi tos aplinkybės bebūtų mano manymu išvada visur yra aiški jog kokia ta bausmė bebūtų ji vienu ar kitu mastu yar efektinga. Taigi apibendrindamas šį darbą galiu pasakyti tai kad kokios lengvinančiso aplinkybės bebūtų bausmės išvengti bet kokiu atveju nepavyks išvengti. .

Naudojamos literatūros sąrašas

Lietuvos Respublikos baudžiamosis kodeksas. Vilnius 2000
„Lietuvos bausmių praktika jų pritaikaymas vykdant teisingumą“ Vilnius 1999 m. Bekarija Č. Apie nusikaltimus ir bausmes Vilnius1992 m.
Card. R, Criminal law Oxford 1991.

Leave a Comment