Krata

TURINYS

I. Įžanga 3
II. Krata 4
III. Kratos atlikimo tvarka 4
IV. Asmens kratos atlikimas 6
V. Poėmis 7
VI. Kratos ir poėmio tvarka 8
VII. Išvados 12
VIII. Literatūros sąrašas 13

ĮŽANGA

Krata – tai svarbus ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurio pagrindinis tikslas yra surasti nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu įgytus daiktus bei vertybes, kitus nusikalstamai veikai tirti reikalingus daiktus.
Kratos neretai duoda medžiagos rengiamai nusikalstamai veikai atskleisti, darant kratas galima atskleisti ne tik vagystes įsilaužimus, nužudymus, bet ir įvairių dokumentų padirbimus. Labai svarbus momentas yra tinkamas pasiruošimas kratoms, geras darymo taktikos išmanymas. Instrukcijos ir standartiniai nurodymai, kaip tuuri būti daromos kratos gali suteikti tik elementarių žinių. Krata, kaip kaltės įrodomųjų požymių ieškojimas, yra kūrybinis darbas, reikalaujantis gero profesionalaus pasirengimo, jos sėkmingumas priklauso nuo jį atliekančio asmens sumanumo, apdairumo ir orientacijos.
Asmens krata yra viena iš kratos rūšių. Ši kratos rūšis taip turi tam tikrų taktinių ypatybių. Kaip pavyzdį galima paminėti tai, kad asmens kratą gali atlikti tik tos pačios lyties kaip ir kratomasis ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas ar prokuroras ir kitos.
Šiame darbe plačiau bus kalbama apie atliekamos kratos paagrindus. Bus nagrinėjami kratos atlikimo bendros taisyklės, procesiniai pagrindai.
Darbo organizavimas yra svarbi nusikalstamos veikos tyrimo dalis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo žinoti techninių priemonių galimybes, jų panaudojimo taisykles, mokėti patys jomis naudotis ir žinoti, kada jos gali padėti rasti įrodymus, juos pa

aimti ir išsaugoti. Jie bendrauja su ekspertinėmis ir informacinėmis įstaigomis, organizuoja savo ir kitų pagalbininkų darbą.

KRATA

Kratos, kaip ir kiekvieno ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo tvarką nustato įstatymas. Tačiau daugelis klausymų įstatyme visiškai neminimi, pavyzdžiui kaip pasiruošti kratai? Nuo ko pradėti daryti kratą? Kokių techninių priemonių reikia atliekant kratą? Atsakymų į šiuos klausimus Baudžiamojo proceso kodekso normose nerasime.
Kratos taktiką reikėtų suprasti kaip tikslingiausių taktinių būdų, naudojamų atliekant kratą visumą, kuri užtikrina aktyvų, kryptingą kratos organizavimą ir planingą darymą laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų.
Krata yra procesinės prievartos priemonė, kurią darant priverstinai ištiriama, apieškoma patalpa, vietovė ar asmuo, siekiant surasti ir paimti nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu įgytus daiktus bei vertybes, kitus nusikalstamai veikai tirti reikalingus daiktus, dokumentus ar objektus, taip pat siekiant surasti laavonus ar ieškomus asmenis. Kratos darymui nebūtina tiksliai žinoti nei paieškomų daiktų, nei jų buvimo vietos. Kratos darymo faktinis pagrindas yra duomenys, iš kurių galime numanyti, kad kurioje nors vietoje arba pas kurį nors asmenį yra bylai reikšmingi daiktai ar dokumentai. Šie duomenys gali būti gaunami tiek iš procesinių šaltinių (įtariamųjų, nukentėjusiųjų, liudininkų parodymų, įvykio apžiūros protokolo ir pan.), tiek iš ikiteisminio tyrimo įstaigų operatyvinės veiklos rezultatų medžiagos. Tačiau duomenys visada turi būti realūs ir pagrįsti. Vadovaujantis subjektyvia ikiteisminio tyrimo pa

areigūno ar prokuroro nuomone arba spėliojimais kratos daryti negalima.
Krata yra procesinė prievartos priemonė, susijusi su viena iš konstitucinių žmogaus teisių – žmogaus būsto neliečiamumo teise, todėl krata gali būti atliekama tik esant pagrindui manyti, kad šioje patalpoje ar vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių ir griežtai laikantis nustatytos kratos atlikimo tvarkos.

KRATOS ATLIKIMO TVARKA

Kratos darymo procesinis pagrindas yra ikiteisminio tyrimo duomenų turėjimas, kuriais remiantis galima pagrįstai manyti, kad kurioje nors vietoje arba pas kurį nors asmenį yra nusikalstamai veikai tirti reikšmingi daiktai, dokumentai ar kiti objektai. Tačiau šie duomenys visada turi būti realūs ir pagrįsti. Vadovaujantis subjektyvia ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nuomone, spėliojimais kratos daryti negalima. Taip pat pažymėtina, kad kratos pagrindu negali būti pirminė informacija, kurią ikiteisminio tyrimo pareigūnas gauna vykdydamas operatyvinę veiklą. Ji turi būti patikrinta ir perduota nusikalstamą veiką tiriančiam pareigūnui, jeigu patikrinus operatyvinius duomenis patvirtinta ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas.
Dėl kratos darymo prokuroras su prašymu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris prieš priimdamas nutartį patikrina, ar prokuroro prašymas yra pagrįstas. Nustatęs, kad prašymas yra pagrįstas, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį. Tačiau, jei ikiteisminio tyrimo teisėjas nepriima nutarties dėl kratos atlikimo, prokuroras gali tai apskųsti Baudžiamojo proceso kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kratą galima atlikti ne

e tik pas įtariamąjį, bet ir pas kitus asmenis, jeigu yra pagrindo manyti, jog pas juos yra paslėpti ieškomi daiktai, dokumentai, ieškomi asmenys ar lavonai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras kratą gali daryti kiekvienu bylos tyrimo momentu, kai tik yra tam pagrindas. Prieš priimdamas sprendimą daryti kratą, jis turi tinkamai įvertinti byloje surinktus ir susijusius su krata faktinius duomenis.
Krata gali būti daroma ir be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties tik neatidėliotinais atvejais, t.y. tada kai pavėlavus atlikti kratą nusikalstamos veikos tyrimui gali atsirasti rimtų kliūčių. Neatidėliotinais atvejais yra laikomi šie: faktinis pagrindas kratai atsiranda tuojau pat po nusikalstamos veikos padarymo; gauta duomenų, kad asmuo, pas kurį yra svarbūs tyrimui daiktai, dokumentai, vertybės ar kiti objektai, rengiasi juos sunaikinti; sulaikant ar suimant asmenį; kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad darant kratą, joje dalyvaujantis asmuo slepia prie savęs daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Nutarime kratai daryti turi būti motyvuojama, kodėl krata daroma nepriėmus ikiteisminio tyrimo teisėjui nutarties.
Apie padarytą be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties kratą per kuo trumpiausią laiką turi būti pranešta ikiteisminio tyrimo teisėjui, įgaliotam spręsti kratos darymo klausimą. Pranešime, pareigūnas atlikęs kratą, turi nurodyti, kokiu pagrindu buvo daroma krata, kodėl ji buvo daroma be ikiteisminio tyrimo teisėjo nu
utarties ir kokie jos rezultatai.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs pranešimą apie atliktą kratą, per 3 dienas nuo jos atlikimo privalo patikrinti, ar buvo pagrindas daryti kratą, ar iš tikrųjų ji buvo neatidėliotina. Jeigu teisėjas nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras pasinaudoja šia išimtimi nepagrįstai, jis nepatvirtina kratos atlikimo teisėtumo, užrašydamas rezoliuciją pranešime apie padarytą kratą,o visi kratos metu paimti daiktai, vertybės ir dokumentai turi būti grąžinti asmenims, iš kurių jie buvo paimti. Darant tokią kratą gautais duomenimis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis.
Darant kratą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo užtikrinti, kad joje dalyvaus tas asmuo, pas kurį ji bus daroma. Tokiu būdu užtikrinama asmens, pas kurį daroma krata, procesinių ir turtinių teisių realizavimas. Jeigu pareigūnai to užtikrinti negali, tai krata turi būti daroma dalyvaujant kviestiniams ar savivaldybės institucijos atstovams. Tačiau jei krata daroma objektuose, nesusijusiuose su asmens būstu, t.y. žemėje, miške ar vandens telkinyje, ji gali būti daroma nedalyvaujant tokių objektų savininkams, nuomotojams ar valdytojams. Šie asmenys vėliau turi būti raštu informuojami apie padarytą kratą ir jos rezultatus.

ASMENS KRATOS ATLIKIMAS

Atliekant asmens kratą apieškomi žmogaus drabužiai, apavas, jo turimi su savimi daiktai, siekiant surasti ir paimti jo turimus daiktus, dokumentus ar kitus objektus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Asmens krata daroma vadovaujantis aukščiau išdėstytomis bendrosiomis kratos darymo taisyklėmis, tačiau yra ir tam tikrų išimčių.

Skirtumas yra tas, kad jeigu reikia daryti asmens kratą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo raštu kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris priima motyvuotą nutartį. Tačiau jeigu asmens krata daroma sulaikius ar suėmus asmenį arba poėmio bei kratos darymo vietoje, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties nebereikia.

Darant asmens kratą, apžiūrimi kratomojo drabužiai, patikrinamos kišenės, apavas, galvos apdangalai, jo turimi daiktai. Esant reikalui ir siekiant surasti slepiamus daiktus, gali būti apžiūrimas ir kratomojo kūnas (plaukai, ausys, burna ir t.t.). Asmenys darydami kratą, gali pasikviesti ir medicinos specialistą. Jis padeda ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui apžiūrėti kūną, subintuotas vietas, protezus ir pan. Tačiau darant asmens kratą yra labai svarbu tai, kokios lyties yra kratomasis, nes krata turi būti daroma tik tos pačios lyties asmenims. Tai turi būti pavedama tos pačios lyties kaip ir kratomasis ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnui ar prokurorui. Dalyvaujantis atliekant šį prievartos veiksmą ar pašalinis asmuo tokios kratos atlikti negali.

Darant kratą reikia įdėmiai stebėti kratomojo elgesį. Kai baigiama asmens krata, reikia ištirti ir kratos darymo vietą, kadangi kratomasis galėjo to patikrinimo metu išmesti daiktus. Jeigu darant kratą, asmuo priešinasi ir kliudo pareigūnams atlikti savo darbą, ji gali būti daroma prievarta, tačiau neleidžiama imtis veiksmų, kurie žemintų asmens garbę ir orumą arba būtų pavojingi jo sveikatai.

Asmens kratos metu gali būti fotografuojama ir filmuojama. Tačiau jeigu veiksmai yra susiję su kratomojo apsinuoginimu, fotografuoti ir filmuoti yra draudžiama. Tokiu atveju gali būti užfiksuojami tik asmens kratos rezultatai: rasti ir paimti daiktai, dokumentai ar kiti objektai.

POĖMIS

Poėmis yra procesinė prievartos priemonė, kuri taikoma, kai reikia paimti daiktus, dokumentus ar kitus objektus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kada tiksliai žinoma, kur jie yra ir kas juos turi.

Poėmis yra daromas tik tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi duomenų, kuriais nustatomi paimtų daiktų ar dokumentų požymiai ir tiksli jų buvimo vieta. Šie duomenys gali būti gaunami iš įvairių šaltinių (remiantis liudytojų, nukentėjusiųjų bei įtariamųjų parodymais, eksperto išvadomis, dokumentais ir pan.)

Prokuroras pateikdamas prašymą ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad jis priimtų nutartį, prašyme turi nurodyti: objektą, kurį reikės paimti ( jo pavadinimą ir požymius); objekto reikšmę nusikalstamos veikos tyrimui ir jo buvimo vietą; iš ko turi būti daromas poėmis.

Poėmis dažniausiai daromas siekiant paimti daiktus, dokumentus ar kitus objektus iš fizinių ir juridinių asmenų. Poėmio objektai paprastai ikiteisminio tyrimo pareigūnams atiduodami gera valia, bet gali būti paimami ir priverstine tvarka. Tačiau šiai procesinės prievartos priemonei taikyti nebūtinai reikalinga ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis. Tokiais atvejais taikomos analogiškos taisyklės, kurios yra numatytos BPK 145 straipsnio 3 dalyje.

Nutartis ar nutarimas yra procesinis dokumentas dėl poėmio darymo. Asmenims, kuriems yra taikoma ši prievartos priemonė, jis yra privalomas. Asmenys negali kliudyti poėmį darantiems pareigūnams, jeigu ši pareiga nėra vykdoma, gali būti skirta bauda numatyta BPK 163 straipsnyje.

Poėmio darymo metu gali dalyvauti tokia pat subjektų grupė, kuri numatyta atliekant kratą.

KRATOS IR POĖMIO TVARKA

Kaip jau anksčiau buvo minėta, kratos darymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo tinkamai pasiruošti ir tiksliai atlikti kratos ar poėmio veiksmus. To reikia, kad nebūtų pažeista šių veiksmų nustatyta proceso tvarka. Pareigūnas, prieš pradėdamas kratą, turi būti pilnai susipažinęs su turima medžiaga, t.y. jam reikia žinoti amžių, šeimyninę padėtį, užsiėmimą, teistumą, santykius su įtariamuoju, kas dar su jais gyvena ir pan. Taip pat iš anksto turi surinkti duomenis apie patalpą ar vietovę, kurioje bus daroma krata: kokia patalpos paskirtis, koks jos planas, koks apšvietimas, kiek durų bei išėjimų, kokiame vietovės plote turi būti atliekama krata ir pan. Būtina numatyti, kaip patekti į kratos darymo vietą nelauktai ir nepastebimai, kad asmenys nepaslėptų ir nesunaikintų ieškomų daiktų, dokumentų ir kitų objektų. Tokią informaciją pareigūnui (jo pavedimu ar savo iniciatyva) gali suteikti ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojai.

Pareigūnas atvykęs į vietą, kur bus daroma krata, privalo ten esantiems asmenims paskelbti nutartį ar nutarimą. Supažindinus asmenį (jeigu toks asmuo nedalyvauja, kviestinį ar vietos savivaldybės institucijos atstovą), nutartis ar nutarimas turi būti pasirašomas, tuo patvirtinant, kad proceso aktas yra paskelbtas.

Jeigu atvykus pareigūnui asmuo, pas kurį daromas poėmis, išduoda daiktus, dokumentus ar kitus objektus gera valia, poėmis tuo ir baigiamas. Tačiau jeigu asmuo atsisako gera valia duoti reikiamus daiktus ar kitus objektus, jie gali būti paimami prievarta. Tai reiškia, kad nutartyje ar nutarime daryti poėmį nurodyti objektai paimami pareigūno iniciatyva, be asmens, pas kurį daromas šis veiksmas, pagalbos. Jeigu paimamų daiktų, dokumentų ar kitų objektų reikia ieškoti, pareigūnas, esant būtinybei, vadovaudamasis BPK 145 straipsnio 3 dalimi, turi teisę vietoje priimti nutarimą daryti kratą ir ją nedelsiant atlikti.

Jeigu darant kratą, asmuo, išduoda kratos objektus gera valia, krata gali būti tuo nebaigiama, kadangi pareigūnas dažnai nežino, kokie iš tikrųjų yra daiktai, dokumentai ar objektai, kurie turėtų reikšmės nusikalstamai veikai tirti, yra patalpoje, kurioje atliekama krata.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, darydamas kratą, turi teisę atlikti įvairius paieškos veiksmus. Pareigūnas turi teisę: panaudoti mokslines technines priemones, atidaryti užrakintas patalpas, laikyklas ar saugyklas, išjungti apsaugos signalizaciją, jeigu tai nesusiję su tokių objektų gadinimu. Jeigu patalpos valdytojas atsisako gera valia atidaryti patalpas, laikyklas ar saugyklas arba išjungti signalizaciją, o įeiti į jas nesugadinus neįmanoma, pareigūnas turi paaiškinti asmeniui, kad atsisakymas neteisėtas. Tačiau jeigu ir po perspėjimo asmuo nepaklūsta pareigūno nurodymams, šis, pasitelkęs specialistą ar pasitelkęs technines priemones, atidaro užrakintas patalpas, laikyklas ar saugyklas, išjungia apsaugos signalizaciją. Jeigu yra neišvengiamas atvejis, leidžiama sugadinti užraktus, duris, kitus daiktus ar apsaugos signalizaciją.

Kai krata yra atliekama patalpose, kuriomis kartu su kratomuoju asmeniu naudojasi kitos šeimos, kratos metu pirmiausia rekomenduojama apieškoti bendrojo naudojimo patalpas ir tik po to pereiti į užimamas kratomojo asmens patalpas. Dėl tokios tvarkos darymo tvarkos kratomojo asmens kaimynai negali paslėpti ieškomų daiktų, taip pat sudaromos sąlygos šiems asmenims normaliai naudotis patalpomis darant kratą. Jeigu iškyla pagrįstas įtarimas, kad pas kratomojo asmens kaimyną atsidūrė ieškomi daiktai, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras vietoje priima nutarimą daryti kratą ir šio asmens patalpoje ir ją atlieka. Kadangi toks kratos darymo atvejis yra išimtinis ir neatidėliotinas, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties šiuo klausimu nereikia.

Patalpoje, kurioje yra daroma krata, asmenims gali būti uždrausta naudotis telefoninio ar elektroninio ryšio priemonėmis, perdavinėti raštelius, o jei į šią patalpą ateina nauji asmenys, tai pareigūnas turi teisę uždrausti šiems asmenims išeiti iš šios patalpos, siekiant garantuoti normalią kratos eigą.

Daryti kratą arba poėmį nakties metu įstatymas leidžia tik neatidėliotinais atvejais: kai krata ar poėmis pradėtas dienos metu, tačiau šie veiksmai užsitęsė ir juos tenka baigti naktį; kai dėl kratos ar poėmio uždelsimo gali būti sunaikinti ar paslėpti ieškomi daiktai, dokumentai ar kiti objektai. Poėmio ir kratos darymo metu gali būti filmuojama arba fotografuojama. Apie tai turi būti pažymėta protokole ir pranešama tokio veiksmo dalyviams.

Baudžiamojo proceso kodekso 149 straipsnio 6 dalis įpareigoja kratą atliekantį pareigūną poėmio ar kratos metu paimti tik tuos daiktus, dokumentus ar kitus objektus, kurie gali turėti reikšmės tyrimui. Tai yra tokie daiktai, dokumentai ar kiti objektai, kuriais įrodinėjamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, taip pat tai yra tokie daiktai, kurie užtikrintų nuosprendžio dėl turto konfiskavimo ar dėl civilinio ieškinio išsprendimo įvykdymą. Pareigūnai, paimdami daiktus, kurie neturi individualiai apibrėžtų požymių, kuriuos lengva pamesti arba jie gali būti sugadinti, pakeisti, reikėtų supakuoti ir užantspauduoti (prieš tai jie turi būti parodomi dalyvaujantiems asmenims). Apie paimamų objektų supakavimą ir užantspaudavimą būtina pažymėti poėmio ar kratos protokole. Darydamas kratą ar poėmį pareigūnas taip pat privalo tiksliai nurodyti protokole paimamų objektų požymius, o kratos atveju – paimamų objektų suradimo vietą. Jeigu proceso veiksmo protokole tai nebus tiksliai užfiksuota, tyrimo metu gali kilti dėl to procesiniai ginčai ir svarbūs duomenys gali netekti įrodomosios galios.

Poėmio ir kratos protokolai savo forma yra panašūs. Protokolo sudedamosios dalys yra: įžanginė dalis, aprašomoji dalis, aprašas (jei yra paimta daug daiktų, dokumentų ar kitų objektų), baigiamoji dalis.

Įžanginėje dalyje nurodoma: protokolo surašymo vieta ir data, ikiteisminio tyrimo įstaigos ar prokuratūros pavadinimas, pareigūno pareigos, vardas ir pavardė, nutartis ar nutarimas, kurio pagrindu atliekamas proceso veiksmas, duomens apie tardymo veiksmo dalyvius, duomenys apie proceso veiksmo atlikimo vietą, įrašas apie tai, kad dalyvaujantiems asmenims išaiškinto jų teisės ir pareigos.

Aprašomojoje dalyje nurodoma:pareigūno pasiūlymas kratomajam ar asmeniui, pas kurį daromas poėmis, išduoti nutartyje ar nutarime nurodytus daiktus ar dokumentus, šių asmenų atsakymas į pareigūno pasiūlymą. Tai pat turi būti nurodoma:vieta ir aplinkybės, kuriomis buvo surasti ieškomi daiktai, dokumentai ar kiti objektai, nurodant konkrečią tų daiktų slėpimo vietą; būdai ir priemonės, panaudoti daiktams surasti. Surastas slapyvietes ir ten slepiamus daiktus reikia nufotografuoti ir nufilmuoti. Protokole taip pat turi būti aprašytas priverstinis patalpų, laikyklų, saugyklų atidarymas, apsaugos signalizacijos išjungimas ir pan. Pareigūnas turi užfiksuoti protokole asmenų, kurie atėjo į poėmio ar kratos darymo patalpą ar vietą, anketinius duomenis.

Paimtų daiktų, dokumentų ar kitų objektų aprašas, jis surašomas laikantis visų reikalavimų, kurie taikomi protokolui. Prieš įrašant į protokolą ar aprašą daiktai ar dokumentai parodomi atliekant proceso veiksmą dalyvaujantiems asmenims, tiksliai suskaičiuojami, išmatuojami, pasveriami. Individualūs daiktų požymiai nurodomi protokole.

Baigiamojoje dalyje nurodoma: kaip paimti daiktai, ar dokumentai bei objektai buvo supakuoti ir užantspauduoti, ar buvo proceso veiksmo darymo metu fotografuojama arba filmuojama, kokius pareiškimus ar pastabas pateikė dalyvavę asmenys.

Protokolą, o taip pat ir daiktų bei dokumentų aprašą, jeigu toks yra ir jų nuorašus pasirašo visi dalyvaujantys atliekant proceso veiksmą asmenys.

Asmuo, pas kurį buvo daroma krata ar poėmis, turi teisę žinoti, kokie daiktai ar dokumentai buvo iš jo paimti, kuris pareigūnas spręs, ką toliau daryti su paimtais daiktais ikiteisminio tyrimo metu. Realizuojant šią procese dalyvaujančio asmens teisę, įstatymas įpareigoja pareigūną pasirašytinai įteikti asmeniui, pas kurį buvo daromas poėmis ar krata tokio proceso veiksmo protokolo nuorašą.

Poėmio ar kratos protokolų nuorašus privalo pasirašyti dokumentų originalus pasirašę asmenys. Protokolo nuorašo gavimą asmuo patvirtina pasirašydamas ant protokolo originalo.

IŠVADOS

Kratos taktiką, kaip kiekvieno ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo tvarką nustato BPK. Tačiau yra klausimų, kurie įstatyme yra neminimi, tai yra tie taktiniai būdai, kuriais efektyviausiai realizuojama įstatymo nustatyta kratos tvarka bei kiti organizaciniai veiksmai.
Kratos taktika susideda iš tokių etapų: pasiruošimo kratai, atlikimo eigos bei rezultatų fiksavimo.
Pasiruošimo kratai etape pareigūnas pilnai susipažįsta su jau turima medžiaga. Taip pat iš anksto turi surenka duomenis apie patalpą ar vietovę, kurioje bus daroma krata.
Kratos atlikimo etapas prasideda nuo neatidėliotinų veiksmų atlikimo tvarkos, t.y. nuo nutarties ar nutarimo paskelbimo asmeniui, pas kurį šis procesinės prievartos veiksmas yra atliekamas. Tolesni ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai, tai veiksmai kurie yra tiesiogiai numatyti Baudžiamojo proceso kodekse.
Kratos veiksmo eigos ir rezultatų fiksavimas – tai labai svarbi stadija, nes kratos ir poėmio darymo metu gauti faktiniai duomenys tik tada gali tapti įrodymais, kai jie yra teisingai įforminami kratos ar poėmio protokole.
Baigiamojo etapo išvados priklauso nuo anksčiau atliktų etapų, kadangi šiuo metu pareigūnai kartais neskiria reikiamo dėmesio atliktam ikiteisminio tyrimo veiksmui analizuoti ir vertinti, dėl to pasitaiko ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinio veiksmo dalyvių nepasirašytų protokolų, būna atvejų, kai ikiteisminio tyrimo eiga juose aprašyta neišsamiai, o turinį sudaro tik vieno nereikšmingo fakto konstatavimas.Todėl iškyla problemų dėl įrodymų pagrįstumo teismuose.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. LR Baudžiamojo proceso kodeksas
2. LR Baudžiamojo proceso kodekso komentaras
3. Burda R. Kriminalistikos taktika||Vilnius.2001.
4. Kurapka E., Malevski H., Palskys E., Kuklianskis S. Kriminalistikos technikos pagrindai. || Vilnius.1998.

Leave a Comment