Kontrabandos kvalifikavimo problemos pagal ATPK

TURINYS

Įvadinė dalis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 1. Kontrabandą sudarantys nusikalstamo elgesio turinys ir esmė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 1.1. Kontrabandos kaip administracinės teisės pažeidimo sudėties trumpa teisinė analizė . 7 2. Kontrabandos kvalifikavimo problemos pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą 9 2.1. Administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .9 2.2. Kontrabanda pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą . . . . . . . . . . . . . . . . . 10 2.3. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai . . . . . . . . 11 2.4. Suklastotų dokumentų pateikimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .12 2.5. Namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gabenimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13 2.6. Kontrabandos subjektyvioji pusė – tik tiesioginė tyčia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 2.7. Prekių gabenimas tose vietose, kur nėra muitinės postų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 2.8. Kontrabanda gabenamų daiktų ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per LR valstybės sieną gabenti ar slėpti konfiskavimas ar ne konfiskavimas . . . . . . . . . . . . . .16 2.9. Kontrabandos dalyko vertės nustatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18 2.10. Administracinių nuobaudų skyrimo terminai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19 2.11. Grupė iš anksto susitarusių asmenų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .20 2.12. Kompiuterizuotos duomenų sistemos nebuvimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21 2.13. Baudų dydžiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .22 3 . Bendros prekybos zonos idėjos teigiama ir neigiama įtaka kontrabandai . . . . . . . . . . . . 23 3.1. Teisės aktų tobulinimas rengiantis vykdyti Europos Sąjungos reikalavimus . . . . . . . 24 3.2. Pokyčiai Lietuvos teisėsaugos institucijų veikloje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25 Išvados . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28 Summary . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31 Naudotos literatūros sąrašas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32 Teisės norminiai aktai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32 Speciali literatūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .33

ĮVADINĖ DALIS

Kontrabanda ( lot. contra – prieš, bando – vyriausybės įsakas ) , dažniausiai įvardijamas kaip neteisėtas prekių ( ar kitų daiktų ) gabenimas per valstybės sieną ir kaip teisės pažeidimas , yra žinomas visose valstybėse. Kontrabanda, kaip socialinis reiškinys ir teisinė kategorija, Lietuvoje žinomas nuo seniausių laikų. Susikūrus valstybei ir atsiradus valstybės sienoms, pradėjus rinkti iždo bei protekcionistinius mokesčius, bei riboti tam tikrų prekių ir kitų daiktų gabenimą, atsiranda ir kontrabandos bei prevencijos problema. Jos paplitimą lemia daugybė aplinkybių ( valstybės ekonominė būklė, kainų skirtumai valstybėse, šalies geografinė padėtis ir pan. ), todėl ir taikomos prevencinės priemonės bei kontrolės būdai skirtingose valstybėse nėra tapatūs. Kontrabanda, kaip socialinis reiškinys, yra susijęs su visuomenės narių poreikiais ir valstybės ekonomine padėtimi bei politika apskritai. Atliekant atitinkamų duomenų bei informacijos analizę, galima nustatyti, iš kokių ir į kokias valstybes gabenami tam tikri kroviniai, kam jie skirti, kokios prekės, gabenimo būdai ir pan.. Reikia pastoviai vykdyti kontrabandos atsiradimo priežastinį ryšį. Atsižvelgti į tokius reiškinius, kaip rinkos pusiausvyros nebuvimas, Vyriausybės strateginės politikos nebuvimą, darbo rinkos nesuderinamumą, dažną kovos su kontrabanda funkcijų perdavinėjimą iš vienos institucijos į kitą, nepakankamą muitinės ir valstybės sienos apsaugos, kitų teisėsaugos institucijų techninį, materialinį aprūpinimą, neoperatyvią muitinio tranzito procedūrų kontrolę, spragas teisės norminiuose aktuose, nepakankamą prekybos įmonių, kitų ūkio subjektų finansinės veiklos kontrolę. Tik atsižvelgiant į tai ir reikia kurti bei taikyti naudingas ir efektyvias prevencijos priemones. Kontrabandos padaromos žalos dydį ir pažeidimų mastą galima nustatyti tik netiesiogiai, tačiau atskirų tyrimo duomenų, valstybės biudžetas dėl to netenka iki penktadalio ar net trečdalio nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų. Kontrabandos neigiami padariniai atsiliepia ne tik valstybės biudžetui, tačiau prarandama tiksli informacija apie gyventojų pajamas, užimtumą bei prekių srautus, kainas ir t.t., prarandama galimybė kontroliuoti ekonominius procesus. Didėjant kontrabandos mastams iš dalies mažėja ir pasitikėjimas viešojo administravimo subjektais, tai gali skatinti ir kitus asmenis užsiimti nelegalia veikla. Kontrabandos prekių įvežimas iškreipia konkurencijos sąlygas.

Siekiant patikslinti kontrabandos sampratą, akcentuotina tai, kad šiuo metu atsakomybę už kontrabandą numato tiek Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ( toliau ATPK , 210 straipsnis. Kontrabanda ) , tiek Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ( toliau – BK , 199 straipsnis. Kontrabanda ) . Problemos aktualumas teisingas pažeidimo kvalifikavimas yra vienas svarbiausių asmens patraukimo administracinės atsakomybėn bei tinkamos nuobaudos paskyrimo už jo padarytą konkrečią veiką prielaidų . Tik laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinus kiekvienos bylos aplinkybes, galima išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Teisės instituto specialistai Jolita Malinauskaitė, Gintaras Šulija ir Teisės universiteto doktorantas Vytautas Šulija yra atlikę išsamų, beveik visų 1993-2000 m. kontrabandos baudžiamųjų bylų ir dalies administracinių bylų tyrimą, teigia, , kad vienas esminių veiksnių, lėmusių menką kontrabandos nusikaltimų išaiškinamumą Lietuvoje – dažnas institucijų, kurioms yra pavesta kontrabandos kontrolė, kaitaliojimas. Tiek Zaleckas T. leidinyje ,,Kontrabandos bylų tyrimas“, tiek Juodkaitė D., Uscila R. leidinyje ,,Tarptautinės kontrabandos prevencijos organizavimas“ apžvelgia tas pačias problemas, susijusias su kontrabandos kvalifikavimu. Šio darbo tikslas nustatyti kontrabandos kvalifikavimo problemas taikant administracinio teisės pažeidimo kodekso teisės normas. Šiam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai :1. Atskleisti kontrabandos būklę, dinamiką Lietuvoje.2. Išstudijuoti teisės šaltinius, atliktų tyrimų medžiagą, specialią literatūrą.3. Išnagrinėti teismų praktiką.4. Apibendrinti institucijų vykdančių kontrabandos kontrolę veiklos rezultatus.5. Apžvelgti bendros prekybos zonos idėjos teigiamą ir neigiamą įtaka kontrabandai.6. Padaryti išvadas, pateikti pasiūlymus kvalifikavimo problemoms spręsti.Norint pateikti išsamesnius kontrabandos kvalifikavimo problemos aspektus tyrime naudosiu metodus:1. Lyginamoji teisės šaltinių , teismų praktikos apžvalga.2. Dogmatinis-teisinis specialios literatūros aiškinimas.3. Sisteminis teisės įtakos kontrabandai vertinimas.4. Istorinis, loginis statistikos pateikimas.

1.KONTRABANDĄ SUDARANTYS NUSIKALSTAMO ELGESIO TURINYS IR ESMĖ

Lietuvos teisės norminiuose aktuose kontrabandą sudarantys nusikalstamo elgesio turinys ir esmė yra išdėstyta keliose įstatymų normose, susijusiose su muitų taisyklių pažeidimais, mokesčių nemokėjimu arba slėpimu bei konkrečių nusikaltimo dalykų gabenimu. Tokia skirtingos veikos, kurios esmė visuotinai suprantama, kaip neteisėtas bet kokių prekių ( daiktų ) gabenimas per valstybės sieną ir jos įtvirtinimas baudžiamuosiuose bei administraciniuose įstatymuose sukelia tam tikrų keblumų. Todėl kvalifikuojant asmens, gabenusio kontrabandą veiką, reikia atsižvelgti ne tik į kontrabandos daiktų ( prekių, meno ir kitokių vertybių ) piniginę išraišką ( MGL ), nustatytą nusikaltimo padarymo metu, bet ir stengtis vienodai vertinti kontrabandos pažeidimo ( nusikaltimo ) sudėties požymius.

Kontrabanda pripažįstama neteisėta veika, kai privalomos pateikti muitinei prekės (daiktai ) gabenami nors ir per muitinės postus, tačiau :nepateikiant muitinei, kitaip išvengiant muitinės kontrolės, naudojant suklastotą muitinės deklaraciją arba kitus dokumentus, gabenant kitų pavadinimų prekes ar daiktus nei nurodyta muitinės deklaracijoje ar kituose dokumentuose. Šiais atvejais kontrabanda bus laikoma baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai asmeniui atsirado pareiga pateikti gabenamas prekes ar daiktus muitinei, bet jis to nepadarė. Kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per specialiai tam įrengtus muitinės postus, o per ( miško keliukus, proskynas ir t.t. ), tai tokia veika laikoma nusikaltimu nepriklausomai nuo to, ar naudojami suklastoti dokumentai, ar daiktai ( prekės ) slepiamos, ar prekių dokumentuose įrašytos ne to pavadinimo prekės. Tokiu atveju kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu, kai kertama Lietuvos Respublikos valstybės sienos linija. Nors administracinė teisena yra operatyvesnė, procesas paprastesnis, o tai įgalina greičiau išspręsti tokio pobūdžio bylas, mažinti bylų nagrinėjimo kaštus, mažiau apkrauti kitas tyrimo institucijas. Tačiau būtina atsižvelgti į tai , kad esant nepakankamai tobulai administracinei teisenai, susiaurinant baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas, būtina išspręsti tokius klausimus : kaip nubaudimo senaties termino tinkamumas, administracinių pažeidimų perkvalifikavimas, traukiamojo asmens teisė į gynybą, kuri turi būti užtikrinama pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kai skiriamos griežtos administracinės nuobaudos ( didelės baudos, daiktų, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiai arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės padarymu, konfiskavimas ). Taip pat labai didelį dėmesį vertėtų atkreipti į pačios administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos atskiras stadijas : bylos iškėlimą, bylos nagrinėjimą, nutarimo priėmimą, nutarimo apskundimą, nutarimo vykdymą. Visi procesiniai veiksmai turi būti atlikti ir užfiksuoti teisingai ir nustatytu laiku, tam, kad būtų sukurtos tinkamos sąlygos pažeidimą išnagrinėti objektyviai, visapusiškai ir laiku . Tam , kad įvertinant ir parenkant atitinkamą administracinės teisės normą nekiltų sunkumų, prieštaravimų ir byla teisingai ir objektyviai butų išnagrinėta pirmos instancijos teisme, arba pareigūnų, kurie įgalioti, atitinkamose bylose, priimti nutarimus. Įrodymų rinkimo ir fiksavimo tvarka ATPK nereglamentuojama ar reglamentuojama paviršutiniškai ir neišsamiai, kas sukelia problemas praktiškai taikant teisės normas. Pavyzdžiui: sulaikius kontrabandos dalyką, tačiau nenustačius teisės pažeidėjo administracinė teisena negalima. Todėl tokių įstatymų spragų pagalba, taip pat ir dėl pareigūnų kompetencijos stokos , pažeidėjams pavyksta išvengti atsakomybės ir todėl lieka neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai. Reikia suprasti, kad administracinė teisena kartu su civiliniu ir baudžiamuoju procesu yra tam tikras būdas išspręsti konkrečią bylą. Galime pastebėti ryšį tarp kai kurių administracinės teisenos uždavinių sprendžiant civilinių procesinių teisės normų pagalba ( pvz., nutarimo vykdymo stadijoje paskirta piniginė bauda išieškoma vadovaujantis civilinio proceso kodekso nustatytomis taisyklėmis ). Nereti atvejai, kada administracinio teisės pažeidimo bylos teisena transformuojasi į baudžiamąjį procesą, kai tiriant administracinio teisės pažeidimo faktines aplinkybes nustatomi nusikaltimo požymiai, arba atvirkščiai. Tačiau dabartiniu metu, norint sustiprinti administracinių justicijų sistemą, kuri atspindėtų Europos standartus, normas ir tradicijas, kuri sugebėtų išspręsti sudėtingesnes bylas, užtikrinant žmogaus teises į gynybą, turėtų būti svarstoma galimybė apjungti procesines garantijas, šiuo metu įtvirtintas ,,Administracinių bylų teisenos įstatyme“ , ,, Viešojo administravimo įstatyme“ , bei ,,Administracinių teisės pažeidimų kodekse“, drauge vieningame administracinio proceso kodekse, kuris galėtų apimti ir procedūrų, taikytinų skirtingiems administraciniams aktams, ypatumus. Ne tiek svarbu, kurio teismo jurisdikcijai priskiriama byla, svarbiau turėti aiškias procedūras, nustatančias, kaip pilietis turėtų ginti savo teises ir apskųsti šias teises pažeidžiančius sprendimus.

1.1. KONTRABANDOS KAIP ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO SUDĖTIES TRUMPA TEISINĖ ANALIZĖ

Tiesioginis kontrabandos objektas yra Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta prekių ar kitų daiktų gabenimo per valstybės sieną tvarka. Gabenant prekes ar kitus daiktus kontrabandos būdu yra siekiama išvengti muito mokesčių, ir taip padaroma tiesioginė žala finansų sistemai. Jei kontrabandinės prekės ar daiktai, neteisėtai įvežti į Lietuvos Respubliką, joje ir realizuojami, tai vėlgi nukenčia valstybės ekonomika, tik šįkart ne per muitų sistemą, o per atitinkamų prekių neteisėtos apyvartos padidėjimą ir mokesčių nuslėpimą. Taigi papildomas kontrabandos objektas yra valstybės finansų sistema. Kontrabandos tiesioginis dalykas pagal ATPK 210 straipsnio dispoziciją yra: 1) neteisėtas krovinių ( prekių, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija dviejų šimtų penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos;2) krovinių įvežimas ar gavimas iš užsienio, nors ir turint nustatytą leidimą, jeigu šių krovinių įvežimas arba gavimas yra susijęs su tuo, kad neteisėtai išvežama, pervedama arba siunčiama valiuta, valiutinės vertybės, litais ar kitais piniginiais vienetais išreikšti mokamieji dokumentai, juvelyriniai ir kiti buitiniai dirbiniai iš brangiųjų metalų bei brangakmenių ir tokių dirbinių lūženos;3) valiutos, valiutinių vertybių litais ar kitais piniginiais vienetais išreikštų mokamųjų dokumentų, , juvelyrinių ir kitų buitinių dirbinių iš brangiųjų metalų bei brangakmenių ir tokių dirbinių lūženų neteisėtas išvežimas, įvežimas, siuntimas arba pervedimas į užsienio arba iš užsienio;

4) prekių, kurioms prekyba be banderolių ar kitų specialių ženklų Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas, importas be banderolių ar kitų specialų ženklų;5) keleivio asmeninio naudojimo bei kitų daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną žaliojo kanalo rėžimu viršijant norminiuose aktuose nustatytą normą. Neteisėtai gabenant į Lietuvos Respubliką narkotines, psichotropines, nuodingąsias, stipriai veikiančias, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas, ginklus, šaudmenis, sprogmenis keliama grėsmė visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei. Galima teigti, kad fakultatyvinis kontrabandos objektas – visuomenės saugumas, žmonių gyvybei ir sveikatai. Visada užtraukia atsakomybę numatytą LR BK 199 str.2 dalyje. Prekės- tai daiktai, kurie neteisėtai gabenami per valstybės sieną turint tikslą juos parduoti. Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas prekes apibūdina kaip bet kokį kilnojamąjį turtą, kuris gali būti užsienio prekybos objektu. Pinigai – tai esantys apyvartoje piniginiai ženklai. Šie piniginiai vienetai gali būti tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio šalių apyvartoje. Nesantys apyvartoje piniginiai ženklai gali būti kontrabandos dalykas tik tada, kai jie turi meninę, istorinę ar numizmatinę vertę. Tokiu atveju jie priskiriami ne prie pinigų, o prie meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų. Kiti privalomi pateikti muitinei daiktai – tai asmeninio naudojimui skirti daiktai ( ne prekės ), kurios privalu deklaruoti muitinėje. Kontrabandos objektyviajai pusei būdingi tik aktyvūs veiksmai – neteisėtas prekių ar kitų daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Gabenimo būdai gali būti įvairūs : persiuntimas, pervežimas, pernešimas ir t. t. Kontrabandos subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena prekes ar kitus muitinei privalomus pateikti daiktus, to nori ir siekia. Paprastai šis teisės pažeidimas yra daromas iš savanaudiškų paskatų, bet gali būti siekiama ir kitų tikslų. Tačiau motyvas ir tikslas nėra būtinieji kontrabandos subjektyviosios pusės požymiai, todėl negali turėti įtakos šio teisės pažeidimo kvalifikavimui. Kontrabandos subjektas yra pakaltinamas fizinis asmuo, sulaukęs 16 metų amžiaus, neteisėtai gabenęs per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos dalyką. Paminėtina, kad už kontrabandą baudžiamojoj atsakomybėn traukiamas ir juridinis asmuo. Kontrabanda – kaip teisės pažeidimas laikomas baigtu nuo konkrečių veikų atlikimo momento : Kai kontrabandos dalykas gabenamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną per muitines, bet nepateikiant muitinei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, tai kontrabanda laikoma baigtu teisės pažeidimu nuo to momento, kai asmeniui atsirado pareiga pateikti gabenamas prekes ar daiktus muitinei, bet jis to nepadarė. Kai naudojami suklastoti dokumentai arba gabenamos kitų pavadinimų prekės ar daiktai negu nurodyta muitinės deklaracijoje ar kituose dokumentuose, kontrabanda laikoma baigtu teisės pažeidimu nuo šių dokumentų priėmimo muitinio tikrinimo metu momento. Kai prekės ar daiktai yra slepiami sunkiai aptinkamose vietose, kontrabanda yra laikoma baigtu teisės pažeidimu nuo šių daiktų ( prekių ) aptikimo momento. Gabenimas ne per muitinės postus reiškia, kad prekės ir kiti muitinei privalomi pateikti daiktai gabenami ne per specialiai tam įrengtus postus – muitines, kuriose atliekama muitinė kontrolė ( miško keliukais, proskynomis ir pan. ). Tokiu atveju kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu, kai kertama Lietuvos Respublikos sienos linija. Valstybės sieną apibrėžia 2000 m. gegužės 9 d. LR valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas Nr. VIII-1666. Ši neteisėta veika užtraukia administracinę ar baudžiamąją atsakomybę priklausomai nuo gabenamų prekių vertės. Ši kontrabandos, kaip nusikalstamos veikos teisinė analizė, padės mums aiškinantis ir darant išvadas , atskirose kontrabandos bylose, kur kvalifikuojant nusikalstamą veiką iškyla tam tikrų sunkumų , sutapimų, kolizijų, taikant administracinių teisės pažeidimų kodekso ir baudžiamojo kodekso teisės normas.

2. KONTRABANDOS KVALIFIKAVIMO PROBLEMOS PAGAL ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSĄ

2.1. ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO KVALIFIKAVIMAS

Administracinio teisės pažeidimo ( ATP ) kvalifikavimas – tai juridinis padarytos veikos įvertinimas, kai pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius parenkama atitinkamoji teisinė norma, kurioje šie požymiai yra numatyti. Teisingas pažeidimo kvalifikavimas yra vienas svarbiausių asmens patraukimo administracinės atsakomybėn bei tinkamos nuobaudos paskyrimo už jo padarytą konkrečią veiką prielaidų . Tik laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinus kiekvienos bylos aplinkybes, galima išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Sankcija yra įstatyme numatytos nuobaudos riba ir teismas neturi teisės peržengti joje numatytos maksimalios nuobaudos dydžio. Tuo tarpu nuobaudos švelninimas, esant tam tikroms konkrečiai įstatyme įvardintoms aplinkybėms ( ATPK 30 1 ), yra leistinas ir netgi skatintinas. Teisingai kvalifikuojant administracinį teisės pažeidimą ir siekiant pažeidėjui skirti pagrįstą bei individualią nuobaudą, kuri maksimaliai atspindėtų asmens padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, didelę reikšmę turi pats administracinių teisės pažeidimų kodekso, konkretumas ir aiškumas. Administracinės teisės prevencijos aspektu reikėtų užtikrinti, kad pažeidimų veikas reglamentuojantys administraciniai įstatymai būtų kiek įmanoma suprantamesni visuomenei, taip pat ir potencialiems teisės pažeidėjams. Asmenys turi būti informuojami apie neleistinas nusikalstamas veikas bei už jas taikytinas poveikio priemones. Administracinių teisės pažeidimų kodekse reglamentuotos nusikalstamos veikos turi būti aprašomos kiek įmanoma aiškiau, suprantamiau bei tiksliau, vengiant jose įtvirtintų konkrečiai neaptartų vertinamųjų požymių, arba nuorodų į kitus teisės norminius aktus, kurios galėtų paaiškinti administracinių teisės pažeidimo kodekse įtvirtintas sąvokas.

2.2. KONTRABANDA PAGAL ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSĄ

Kontrabanda : pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą, tai prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija dviejų šimtų penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, – užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), vertė neviršija penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos,

užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), vertė yra iki penkių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, – užtraukia baudą nuo penkių šimtų litų iki trijų tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo ( ATPK 210 straipsnis ).

2.3. NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI EKONOMIKAI IR VERSLO TVARKAI

Baudžiamajame kodekse, priimtame 2000 m. rugsėjo 26 d. ir 2003 m. papildytame 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra įtvirtinta XXXII skyriaus ,,Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“ 199 straipsnyje, kur už kontrabandą baudžiamas ,,tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų . Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus ( prekursorius ), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Anksčiau problema egzistavo, nes įstatymas nenustatė konkrečios ribos, kada kontrabanda yra teisės pažeidimas, o kada jau nusikaltimas, užtraukiantis ją padariusiam asmeniui baudžiamąją atsakomybę. Tokią 250 MGL dydžio ribą, atskiriantį kontrabandą, kaip administracinį teisės pažeidimą, nuo baudžiamojo nusikaltimo, buvo pasirinkta remiantis Lietuvos Respublikos prokuratūros siūlymu, argumentuojant, kad tai leistų greičiau ir vietoje nubausti pažeidėjus, konfiskuoti įvežamą krovinį, priemones, padėtų išvengti parengtinio tardymo veiksmų ir pernelyg ilgai besitęsiančio paties tyrimo. Taip pat būtų taupomos valstybės lėšos, skiriamos konfiskuotoms prekėms, priemonėms sandėliuoti ir apsaugoti. Prognozuotina, kad padaugės ne tik už kontrabandą keliamų administracinių bylų, bet apskritai padaugės atvejų ir užsiimančių kontrabanda asmenų, nes 250 MGL dydžio suma ( šiuo metu tai sudarytų 31 250 Lt. ) yra palyginti nemaža. Iš statistikos duomenų matyti, jog vidutiniškai 46 proc. visų atskleistų kontrabandos atvejų ( 1994-1997 m. vidurkis ) gabenamų prekių vertė neviršija 250 MGL. Kontrabanda pripažįstama teisės pažeidimu, kai prekės, pinigai, meno vertybės ar kiti privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami nors ir per muitines, bet: 1) nepateikiant muitinei – reiškia, kad asmuo, gabenantis prekes ar kitus daiktus, privalo juos deklaruoti, tačiau to nepadaro. Visi ūkio subjektai gabenamas prekes privalo deklaruoti raštu. Fiziniai asmenys turi deklaruoti daiktus, už kuriuos reikia mokėti muitą. Šis požymis bus ir tada, kai asmenys, gabenantys prekes, nesustoja muitinės tikrinimo zonoje; 2) kitaip išvengiant muitinės kontrolės – kai kontrabandos dalykas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamas slepiant įrengtose slėptuvėse ar kitose sunkiai aptinkamose vietose, arba prekės bei kiti daiktai gabenami tokiose vietose, kuriose jie paprastai nėra transportuojami. Čia taip pat galima priskiri atvejus, kai prekės ar daiktai slepiami po kitais daiktais.

2.4. SUKLASTOTŲ DOKUMENTŲ PATEIKIMAS

Anksčiau , kaip vienas iš kontrabandos gabenimo būdų buvo įvardijimas suklastotų dokumentų pateikimas. Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 22-ame punkte nurodyta, kad muitinės deklaracijos suklastojimu laikomas žinomai neteisingų duomenų arba duomenų remiantis suklastotais dokumentais apie gabenamas prekes arba kitas vertybes ( HS kodų, kiekio, vertės, turimų licencijų ar leidimų ir kt. ), įrašymas į deklaraciją, taip pat tokių žinomai neteisingų duomenų patvirtinimas anspaudu ir pan. Prie kitų dokumentų, kurie gali būti suklastoti ir pateikti gabenant kontrabandą, priskiriamos licencijos, leidimai, lengvatiniai prekių kilmės sertifikatai, sąskaitos ir faktūros, sutartys, važtaraščiai ir kiti dokumentai. Tai specifinis prekių gabenimas, kaip nusikalstamos veikos, būdas. Todėl jei per valstybės sieną gabenamų prekių ( daiktų ) vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos, nors muitinės deklaracija ir suklastota, kaltininko veikla kvalifikuojama pagal atitinkamą ATPK 209 2 str. dalį, nes kontrabanda, kaip administracinis teisės pažeidimas tokio požymio neturi. O tais atvejais, kai per LR valstybės sieną neteisėtai gabenamos prekės ( kurių vertė viršija 250 MGL ), suklastojus muitinės deklaraciją arba kitus dokumentus, yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pasvalio rajono apylinkės teismas Administracinėje byloje Nr. 136-03 perkvalifikavo iš LR ATPK 210 str. 1d. į 209 2 str. 1d., veiką įvertino kaip prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą, nors Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės pareigūnai administracinė teisės pažeidimo bylą buvo perdavę nagrinėti kvalifikuojant pagal LR ATPK 210 str. 1 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinė teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2002-12-12 nutarimą ir priimti naują sprendimą. Tačiau , vadovaujantis ATPK 262 str. 8 d., tuo, kad byla buvo perkvalifikuota ir iškelta Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros 2002-11-07 nutarimu. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-01-06 nutarė, kad apeliacinis skundas paduotas asmens neturinčio teisę jį paduoti, todėl yra nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiai institucijai Tai specifinis kontrabandos, kaip nusikalstamos veikos, būdas. Todėl jei per valstybės sieną gabenamų prekių ( daiktų ) vertė neviršija 100 MGL dydžio sumos, nors muitinės deklaracija ir suklastota, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atitinkamą ATPK 2092 str. dalį, nes kontrabanda, kaip administracinės teisės pažeidimas tokio požymio neturi.

2.5. NAMŲ GAMYBOS STIPRIŲ GĖRIMŲ GABENIMAS

Iškyla problemų kvalifikuojant kontrabandą, kaip neteisėtą veiką, gabenant per valstybės sieną tam tikros rūšies prekes. Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gabenimas per valstybės sieną turi būti kvalifikuojamas pagal ATPK 210 straipsnį, tačiau ir ATPK 177 ir 177 2 numato, kad nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ir jų skiedinių ( mišinių ) gaminimas, laikymas, gabenimas, pardavimas ar kitoks realizavimas neturint leidimo užtraukia pažeidėjui administracinę atsakomybę. Aukščiausias teismas 1998 m. kovo 28 d. konsultuodamas dėl kontrabandos baigtumo momento išaiškino, kad jei slėptos prekės nebuvo rastos muitinio tikrinimo metu, o aptiktos vėliau pervažiavus sieną, policijai sulaikius ir patikrinus krovinį, jos laikytinos aptiktomis kitokio ( ne muitinio ) tikrinimo metu .Nepriklausomai nuo daiktų sulaikymo momento, kontrabanda laikytina baigtu nusikaltimu nuo to krovinio pergabenimo per sieną momento, o asmuo turi būti traukiamas administracinėn ( baudžiamojoj, turi būti kvalifikuojama ir pagal BK 199, ir pagal BK 201 straipsnį ) atsakomybėn tiek už kontrabandos, tiek už neteisėtą namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų laikymą, gabenimą. Tačiau administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 177 ir 177 2 nagrinėjimas yra žinybingas policijai ( ATPK 225 str. ), o kontrabanda – teritorinėms muitinėms. ( ATPK 237 str. ). Todėl būtų tikslinga ATPK 237 straipsnyje numatyti teisę teritorinėms muitinėms nagrinėti ir ATPK 177 ir 177 2 straipsniuose numatytus pažeidimus. Praktikoje dažniausiai kontrabandos dalyko vertė, kai gabenami alkoholiniai gėrimai, neviršija 250 MGL, ir pažeidėjas traukiamas už kontrabandą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 210 straipsnį. Pritaikius kaltininkui administracinę atsakomybę už kontrabandą, atsižvelgiant į namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų , jų mišinių kiekį, byla perduodama dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ar administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Tačiau ATPK 250 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad jeigu dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetetingo organo (pareigūno ) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to paties pažeidimo iškelta baudžiamoji byla, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas negali būti pradėtas. Todėl yra problematiška kai dėl šių daiktų gabenimo per valstybės sieną jau yra priimtas vienas iš procesinių sprendimų vėliau dar spręsti klausimą ir dėl asmens patraukimo administracinėn ( baudžiamojon ) atsakomybėn už neteisėta namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų laikymą bei gabenimą. Toliau analizuojant specifinių arba daug pelno duodančių prekių, tokių kaip stiprūs alkoholiniai gėrimai ( spiritas ) neteisėtą gabenimą per valstybės sieną. Remiantis Tardymo departamento duomenimis, apytikriai ketvirtadalio visų bylų tardymas sustabdomas, nenustačius trauktinų baudžiamojon atsakomybėn asmenų.

2.6. KONTRABANDOS SUBJEKTYVIOJI PUSĖ- TIK TIESIOGINĖ TYČIA

Kontrabandos teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas turi suvokti, kad neteisėtai gabena prekes, pinigus, meno vertybes ar kitus privalomus muitinei pateikti daiktus per valstybės sieną ir nori taip veikti. Šių veikų nusikaltimų sudėties subjektyvioji pusės požymis – tyčinė kaltė. Tai mes nagrinėjome pirmoje darbo dalyje.Muitinės dokumentai pildomi pagal krovinį lydinčius dokumentus. Todėl asmenys, gabenę prekes, gali pagrįstai tvirtinti, kad yra įsitikinę krovinį lydinčių dokumentų teisingumu. Nei muitinės kodeksas, nei kiti teisės aktai neįpareigoja vežėjo patikrinti prekių prieš jas pateikiant muitinei tikrinti, be to, pats vežėjas gali ir nedalyvauti pakraunant ir tikrinant prekes. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse numatyta, kad vežėjas yra įpareigotas priimti krovinį tik pagal svorį ar kiekį, tačiau neįpareigotas patikrinti krovinio turinio, o už važtaraštyje įrašytų duomenų teisingumą atsako siuntėjas ( 31 straipsnio 2, 5 dalys ) . Todėl nustačius, kad asmuo žinojo, jog gabena kontrabandinį krovinį, t.y. nenustačius kaltės, jis negali būti traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

2.7. PREKIŲ GABENIMAS TOSE VIETOSE, KUR NĖRA MUITINĖS POSTŲ

Prekių gabenimas tose vietose, kur muitinės postų nėra, yra savaime neteisėtas ir užtraukia administracinę ar baudžiamąją atsakomybę priklausomai nuo gabenamų prekių vertės. Pagal apibendrintų bylų duomenis – tai labiausiai paplitusi kontrabandos forma. Lietuvos aukščiausias Teismas apžvalgoje nurodo, kad jei kontrabanda gabenama neteisėtai kertant valstybės sieną ir prekių vertė viršija 250 MGL, tai tokios veikos kvalifikuojamos pagal nusikaltimų sutaptį ( LR BK 199 str. 2. ir 82 str. ). Tačiau jei kontrabandos dalyko vertė neviršija 250 MGL – tai administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 210 str. . Tačiau administracinės teisės pažeidimas negali apimti nusikalstamos veikos. Galima teigti, kad tokiu atveju keltina baudžiamoji byla pagal LR BK 82 str., o paskui kontrabandos faktas išskiriamas į atskirą epizodą ir perduodamas pagal žinybingumą, kaltininkui taikant administracinio poveikio priemones. Toks mechanizmas, žinoma labai neracionalus. Vienas iš šios problemos sprendimų būdų galėtų būti įtraukimas į LR BK 312 str. 2 d. kvalifikuojamojo požymio – kontrabandos, įvykdytos neteisėtai kertant valstybės sieną. Šioje situacijoje galima dar viena problema, kad nepavykus nustatyti teisės pažeidėjo, administracinė teisena negalima.. Pasieniečiai pastebi per valstybės sieną gabenant kontrabandą, tačiau pažeidėjų pareigūnams sulaikyti nepavyksta. Paaiškėja, kad kontrabandos dalyko vertė mažesnė nei 250 MGL, taigi čia administracinis teisės pažeidimas. Nors pasieniečiai matė ir gali apibūdinti pažeidėjus, bet administracinė byla nekeltina. Nes nėra kam surašyti administracinio pažeidimo protokolo ir tokių ( tamsių ) bylų negali būti. Tokiais atvejais belieka rastą kontrabandos dalyką įforminti kaip bešeimininkį turtą. Prie to paties galima paminėti, kad nuo 2004-02-14 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vardu nagrinėti administracinius teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas už veiką numatytą 210 str. 3 d., turi teisę Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstaigų ir struktūrinių padalinių vadai ir jų pavaduotojai bei kiti tam įgalioti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Šis pakeitimas leis VSAT pareigūnams ne tik vykdyti operatyvinę veiklą, bet leis, asmenims užsiimantiems neteisėta veikla, taikyti administracines baudas, kaip prevencinę priemonę. Administracinė byla bus nagrinėjama toje pačioje institucijoje, tuo užtikrinant bylos nagrinėjimo operatyvumą ir objektyvumą.

2.8. KONTRABANDA GABENAMŲ DAIKTŲ IR KITŲ PRIEMONIŲ, SKIRTŲ KONTRABANDOS DAIKTAMS PER LR VALSTYBĖS SIENĄ GABENTI AR SLĖPTI KONFISKAVIMAS AR NE KONFISKAVIMAS

ATPK 210 straipsnio sankcija, kuri kaip administracinę nuobaudą tiesiogiai numato kontrabanda gabenamų daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba slėpti, konfiskavimą ar ne konfiskavimą, sukelia teismų praktikoje , nuomonių išsiskyrimą ir rodo, kad atskirais atvejais teismas, atskirais atvejais pareigūnai, surašę administracinės teisės pažeidimo protokolą, skirtingai kvalifikuoja ir taiko minėta sankciją. Iš karto noriu konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, paklaustas dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, prieštaravimo neįžvelgė ir nurodė, ,,kad tretiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinės teisės pažeidimo kontrabandos įrankis, konfiskavimas, prilyginamas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra iš sąžiningo įgijėjo. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. 1997 m. balandžio 8 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ kontrabanda yra vienas iš pavojingiausių ekonominių administracinių teisės pažeidimų. Kaip pavyzdį norėčiau pateikti administracinę bylą Nr. N 13 – 1634-03, kurioje pilietė bandydama išvengti muitinės kontrolės, pasirinkdama žaliąjį kanalą, apklausta pasakė, kad turi apie vieną tūkstantį eurų, nors jos asmeniniame bagaže patikrinimo metu rasti 5440 eurų. Teismas įvertinęs, kad nėra versliškumo ir pinigai nebuvo paslėpti, o didžiąją jos turėtų ir sulaikytų pinigų dalį jai padovanojo sužadėtinis. Pritaikė mažesnę piniginę baudą negu numatyta įstatyme ir nekonfiskavo gabenamų pinigų. Tačiau visi gerai prisimena 2001 metų spalio 8 dieną prasidėjusią istoriją, kai į Latviją važiavęs J.Silovas buvo sulaikytas Marijampolės teritorinės muitinės Kalvarijos kelio poste. Pažeisdamas Lietuvos įstatymus, jis bandė per sieną pervežti didelę sumą nedeklaruotų pinigų įvairia valiuta, kurių bendra vertė pagal tuometinį kursą siekė 265,159 tūkst. Lt. ( Visiems privalu deklaruoti per sieną vežamus pinigus, kurių vertė didesnė kaip 10 tūkst. Lt.). tai buvo sportininko honoraras pagal kontraktą su profesionaliu Prancūzijos dviračių sporto klubu. Muitininkai konfiskavo ne tik pinigus, bet ir du J.Silovo automobilius- ,,Opel Astra “ bei ,,Nissan Primera“. Be to už didelio masto kontrabandą Apeliacinis teismas 2003 metų rugpjūčio 20 dienos nuosprendžiu J.Silovui taip pat paskyrė 200 MGL ( 25 tūkst. Litų ) baudą, kurią reikia sumokėti į Lietuvos valstybės biudžetą. Gynėjo požiūriu J.Silovas nepadarydamas žalos Lietuvos ūkiui, prarado visą turtą , jo veiksmai buvo nepagrįstai kriminalizuoti, žmogus teisemas kaip nusikaltėlis, nors vežėsi tik savo sunkiu darbu uždirbtas lėšas. Iš viso neaišku, kur jo kaltė. Viso proceso metu ginčijo patį veiksmų kvalifikavimą ir įrodinėjo, kad J.Silovo atvejis neturi nieko bendra su tradicine kontrabanda. Didelį rezonansą turėjusi istorija Latvijoje iki šiol laikoma nesusipratimu. Šie du atvejai parodo mums įstatymų netobulumą, neteisėtos veikos kvalifikavimo skirtumus, kai sąžiningai uždirbti pinigai tampa nusikaltimo tiesioginiu objektu. Regis, tai pasilikusi sovietinės teisės sistemos dalis, kuri, kaip anksčiau baudžiamoji teisė, labiausiai rūpinasi piliečių sugavimu ir nubaudimu , o ne jų teisių apsauga. Tokia pati problema iškyla ir su kontrabandos gabenimo priemone. Administracinėje byloje Nr. N 9 – 108/04 ( Bylos kategorija 28.3;39 ) teismas nekonfiskavo transporto priemonės motyvuodamas tuo, kad nors ji ir buvo panaudota kaip kontrabandos ( kurios muitinė vertė 9514 Lt. ) gabenimo priemonė, tačiau joje nebuvo įrengta speciali kontrabandai pritaikyta slėptuvių, jis padeda pažeidėjui pragyventi, susisiekti su tėvais ir šeima. Apeliuojanti pusė, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, motyvavo kitaip , kad pažeidėjas daug kartų kirsdavo valstybės sieną, pažeidimą darė kartu su grupe iš anksto susitarusių asmenų, taip pat įvertino ir galimybę ateityje gabenti kontrabandą su ta pačia transporto priemone, akcentavo, kad transporto priemonė turi būti konfiskuojama. Įvertinus visas aplinkybes nustatyta tik viena ATPK 31 str. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, į jo šeimyninę padėtį ir turtinę padėtį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. sausio 30 d. nutartimi patenkino Muitinės kriminalinės tarnybos apeliacinį skundą , panaikino Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 28 d. nutarimą ir grąžino administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui . Darytina išvada, kad nors kiekviena byla turi savo individualiuosius požymius, per ilgą teismų praktikos laiką nenusistovėjo vienoda praktika. Ypač tai svarbu kontrabandos bylose, kur taikomos administracinės nuobaudos yra pakankamai didelės. Todėl reikėtų sukonkretinti, gal būt išplėsti aplinkybes ATPK 31 str., kad nereikėtų motyvuoti spėlionėm arba prielaidom. Kad nei teisėjams, nei pareigūnams, surašiusiems administracinio teisės pažeidimo protokolą, nekiltų prieštaravimų, būtų žymiai objektyviau įgyvendinami administracinės teisenos uždaviniai. Nereikėtų tam pačiam teismui du kartus nagrinėti tų pačių bylų. Būtų įgyvendinta nuostata, kad administracinė teisena yra labiau operatyvesnė, procesas paprastesnis , nekiltų klausimų, dėl nubaudimo senaties termino tinkamumo.

2.9. KONTRABANDOS VERTĖS NUSTATYMAS

Kontrabandos dalyko vertės nustatymas yra vienas pagrindinių kriterijų kvalifikuojant atitinkamai pagal administracinės teisės pažeidimų kodeksą arba pagal baudžiamąjį kodeksą. Būtina atsižvelgti į tai, kad suklastoti pinigai, piratinė programinė, audio, vidio produkcija nėra civilinės apyvartos dalykas ir sudėtinga juos įvertinti pinigine išraiška, formuluojant kontrabandos nusikaltimo straipsnio dispoziciją siūlytina juos atskirai išskirti kaip kontrabandos nusikaltimo sudėties dalyką. Taip pat svarstytina galimybė kaip atskirą kontrabandos nusikaltimo sudėties dalyką išskirti visus, išimtus iš civilinės apyvartos, daiktus, už kurių laikymą, gabenimą numatyta baudžiamoji atsakomybė ( nešaunamieji ginklai, stiprūs alkoholiniai gėrimai ( jų skiediniai ), kiti daiktai, kurių vertę negalima apskaičiuoti materialine išraiška.

Prekės vertė patvirtinama PREMI duomenų bazės išrašu. Tačiau kaip matyti praktikoje, čia iškyla tam tikrų prieštaravimų. Administracinėje byloje Nr. 136-03, kurią 2002 m. lapkričio 7 d. iškėlė Pasvalio rajono apylinkės teismas. Lietuvos Respublikos pilietis gabeno prekės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kurios turėjo būti pateiktos muitinės kontrolei, tačiau to jis nepadarė. Prekių vertė buvo nustatyta 6515 Lt.. Tačiau vežėjas nurodė, kad įvairias prekes pirko Latvijos Respublikoje, kur buvo šių prekių išpardavimas, už prekes mokėjo 60 Latvijos latų, turi kasos čekį ir kvitą, kurį bylos nagrinėjimo metu pateikė. Kaip matyti iš tolimesnės tyrimo medžiagos, bylą tyrusieji pareigūnai nesiaiškino dėl kainų skirtumo pagal įvertinimą Lietuvoje ir minėto asmens pateiktų pirkimo dokumentų.Šioje byloje tai nesukėlė papildomų sunkumų, tačiau bylose, kur vertė gali svyruoti ties 250 MGL riba, reikia kuo tiksliau įvertinti ir suskaičiuoti gabenamą kontrabandos dalyko vertę. Kad vėliau nereikėtų perkvalifikuoti iš administracinės teisės pažeidimo į baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą . Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, byla perduodama nagrinėti į apylinkės teismą pagal pažeidimo padarymo vietą. Visa ši procedūra užtrunka nuo 2 iki 6 savaičių, o bylos medžiaga per tą laiką persiunčiama įvairioms institucijoms. Remiantis ATPK 35 straipsnio 2 dalimi, atsisakius kelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukus, jei pažeidėjo veiksmuose yra administracinės teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti kelti ar nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo dienos.

2.10. ADMINISTRACINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO TERMINAI

Iškyla tikimybė, kad gali būti praleisti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Atsižvelgiant į naujo BK nuostatas ir galimą administracinių bylų gausėjimą, ši problema gali tapti dar aktualesne. Todėl tikslinga prailginti administracinės nuobaudos skyrimo terminus, kai atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba ją nutraukus, pažeidėjo veiksmuose nustatomi administracinio teisės pažeidimo požymiai ( ATPK 35 str. ). Akcentuotina, kad institucijos, nagrinėjančios apeliacijas dėl administracinio teisės pažeidimo, negali jo perkvalifikuoti. Nustačius administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo klaidų ar neteisingai nusprendus dėl administracinių teisės pažeidimų sutapties, teismai, nagrinėjantys skundus, administracines bylas nutraukia arba grąžina jas nagrinėti iš naujo. Visa tai rodo, kad administracinės nuobaudos skyrimo procesas iš esmės yra pritaikytas nagrinėti tik nesunkius teisės pažeidimus. Be to, atliekant kontrabandos tyrimą, susiduriama su užsienio valstybių teikiamos teisinės pagalbos operatyvumo problema. Kontrabandos bylos pasižymi tam tikra specifika, nes didelė dalis įtariamųjų, kaltinamųjų bei liudytojų yra kitų valstybių piliečiai. Todėl daugelio procesinių sprendimų priėmimas priklauso nuo to, kaip operatyviai gaunami atsakymai iš užsienio valstybių. Kaip teigia praktiniai darbuotojai, gerai, jei atsakymas gaunamas per 2-3 mėnesius, tačiau iš daugelio Europos valstybių teisinės pagalbos atsakymai atkeliauja po vienerių metų arba vėliau. Suprantam, tokiu atveju bylos tyrimas yra sustabdomas.

2.11. GRUPĖ IŠ ANKSTO SUSITARUSIŲ ASMENŲ

Jei veika padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų, tačiau neteisėtai gabenamų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną daiktų, prekių, pinigų ar meno vertybių vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos, 1998 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, kad vien dėl to, kad veika padaryta grupės asmenų, kaltininkas netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn , šiuo atveju asmuo turi būti baudžiamas administracine tvarka. Teisės pažeidimas laikytinas padarytu grupės asmenų, jeigu jį bendrai veikdami padaro du ar daugiau asmenų. Tačiau čia atsiranda problema. Pagal LR BK 199, be nuorodos į BK 24 str. veika kvalifikuojama tuomet, kai du ir daugiau asmenų iki šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymių padarymo pradžios susitarė ją kartu padaryti, ir kiekvienas bendrininkas tiesiogiai padarė bent dalį BK 199 str. dispozicijoje numatytą veiką. Jeigu asmuo tiesiogiai nedalyvavo padarant BK 199 dispozicijoje numatytą veiką, tačiau organizavo, kurstė ar padėjo padaryti šį nusikaltimą kitiems asmenims, jo veika papildomai kvalifikuojama pagal BK 24 str. atitinkamą dalį. Kai kontrabandą padaro organizuota grupė ar asmenys, susiję į nusikalstamą susivienijimą, visų jų veikos, nepriklausomai nuo bendrininkavimo formų, kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 str. Kai muitinės, valstybės sienos apsaugos tarnybos ar kitų tarnybų pareigūnai pagal išankstinį susitarimą su kontrabandą darančiais asmenimis praleidžia kontrabandines prekes ( daiktus ) per muitinės postus ar ne per muitinės postus, jų veikos kvalifikuojamos kaip kontrabanda, padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų be nuorodos į BK 24 str. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. numatyta aplinkybė teisės padarymas grupės asmenų yra tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat ATPK 20 skirsnyje ir Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo įtvirtintose nuostatose administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje nėra priskirtos bendrininkų rūšys, nustatytos bendrininkų formos ir nenumatyta bendrininkų administracinė atsakomybė. Iškyla tikimybė, kad bus nubausti, tik asmenys tiesiogiai dalyvavę gabenant kontrabandą, o organizatoriai ir pagalbininkai liks kaip visada nepasiekiami.

2.12. KOMPIUTERIZUOTOS DUOMENŲ SISTEMOS NEBUVIMAS

Dar viena problema, kvalifikuojant administracinius teisės pažeidimus yra ,,pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda“ . Nėra kompiuterizuotos administracinių teisės pažeidimų apskaitos sistemos. Todėl pažeidėjas gali nuslėpti , jo atžvilgiu taikytas administracines nuobaudas. Šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos diegia , o gegužės mėnesį pradės veikti kompiuterizuota administracinės teisės pažeidimų apskaitos sistema. Kurioje bus apdorojami : administracinės teisės pažeidėjų identifikaciniai duomenys ir duomenys apie padarytus administracinius teisės pažeidimus ( apibūdinantis įvykio aprašymas, jo tyrimo eiga ir priimti sprendimai ). Sistemoje bus numatytos ir papildomos galimybės : kaupti ir apdoroti asmens išorinius požymius bei fotonuotraukas, jo galimas gyvenamąsias, naudojamas transporto priemones bei ryšius. Tokios sistemos turėjimas ir tvarkymas visose institucijose, pagal žinybingumą , kurios įgaliotos, reaguoti į teisės pažeidimus numatytus LR ATPK ir nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Leistų operatyviau ir veiksmingiau išsiaiškinti asmens tapatybę, sukurtų duomenų bazę, asmenų, kurie yra linkę pažeidinėti įstatymus, verstis neteisėta veika.

Kontrabandos, kaip administracinių nusižengimų, padaroma gerokai daugiau. Todėl tikėtina, kad pakėlus kontrabandos dalyko vertę iki 250 MGL, kontrabandininkai greitai prie to prisitaikys ir neteisėtai gabens per sieną dalykus, kurių vertė bus iki 250 MGL. Galima tikėtis, kad padidinu šią ribą, bus pradėtos taikyti ir didesnės baudos už šių pažeidimų padarymą. Europos žmogaus teisių teismo praktika rodo, kad esant griežtesnei nuobaudai ( šiuo atžvilgiu didesnei baudai), kaltinamajam turi būti garantuojama baudžiamųjų procesinių teisių apsauga. Todėl jei asmenys už atskirus kontrabandos administracinius nusižengimus bus baudžiami palyginus griežtai, Europos žmogaus teisių teismas gali pripažinti, kad administracinių nuobaudų skyrimo procedūra neužtikrina šių garantijų.

2.13. BAUDŲ DYDŽIAI

Vertinant nustatytus administracinių baudų dydžius, galima teigti, kad tik nedaugelis Lietuvos gyventojų gali sumokėti tokias dideles baudas. Remiantis ATPK 30-2 straipsniu, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkį. Be to nagrinėjant teismų priimtus nuosprendžius administracinės teisės pažeidimo bylose, galima pastebėti, kad teisėjai dažnai taiko LR ATPK 30 1str. ir paskirtą baudą sumažina. Administracinė nuobauda vadovaujantis LR ATPK 30 1str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios pažeidėjo atsakomybę. Todėl pritartina ir administracinių baudų ribų už kontrabandos mažinimui bei labiau diferencijuoti šias baudas pagal gabenamų daiktų vertę ir padarytą ( arba numanomą ) žalą šalies ekonomikai, finansų sistemai.Kaip pavyzdį norėčiau pateikti nutarimus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 110 ir Nr. 128, kurias nagrinėjo ir nutarimus priėmė Panevėžio teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas. Abiejose bylose buvo neteisėtai į Lietuvos Respubliką įvežtos cigaretės. Vienoje byloje prekių muitinė vertė 510 Lt. ( 850 cigarečių pakelių ), paskirta sankcija – 1750 litų bauda, prekių ir transporto priemonės konfiskavimas, kitoje prekių vertė nenustatyta, ( tai buvo 52 pakeliai cigarečių – paskirta sankcija 500 litų bauda, prekių konfiskavimas, transporto priemonė grąžinta savininkams sumokėjus baudą ). Abiem šiais atvejais pažeidėjai buvo sulaikyti , bylos išnagrinėtos ir priimti sprendimai tą pačią dieną. Tai liudiją apie administracinės teisenos operatyvumą. Tiktai Latvijos Respublikos pilietė sumokėjo baudą 500 litų, o kitoje byloje pažeidėjas apskundė Panevėžio teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo nutarimą Panevėžio apygardos administraciniam teismui, nors pažeidėjas paaiškinime nurodė, kad cigaretes slėpė, nes žinojo, kad gali konfiskuoti ,o sulaikymą organizavę VSAT pareigūnai, turėjo operatyvinės informacijos, kad minėtas pilietis verčiasi šia nelegalia veikla. Panevėžio apygardos administracinio teismas, vadovaudamas LR ABTĮ 124 str. 1d. 5 p. nutarė pakeisti baudą iš 1750 Lt. į 800 Lt. su kontrabandinių prekių konfiskavimu, sumokėjus baudą transporto priemonę grąžinti savininkui. Ši nutartis nebuvo apeliacine tvarka skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi mes matome, kad Latvijos Respublikos pilietei, kuri tikrai neužsiima kontrabanda, dėl nežinojimo ar dėl kitų priežasčių, baudos dydis toks pat, kaip ir asmeniui, kuris verčiasi kontrabanda ir iš to gauna papildomų pajamų. Taigi čia dar kartą susiduriame su ta situacija, kad reikia mažinti ne tik baudos minimumą , tačiau mažinti baudas, nustatyti tokias baudas, kurias pažeidėjas galėtų sumokėti, atsižvelgiant į kontrabandos gabenamo dalyko muitinę vertę. Bauda galėtų būti vežamų daiktų nustatytai muitinei vertei. Juk šiuo atveju muitinė vertė buvo paskaičiuota 510 Lt., galutinė bauda 800 Lt.. Čia taip pat matosi, kad yra galimybė, kontrabandos gabenimu, užsiimantiems asmenims išvengti, jų veiką adekvačios nuobaudos skyrimo. Tuo pačiu pakankamai aukšta minimali bauda neužtikrina, sąžiningų piliečių , kurie neužsiima neteisėta veika, teisių laivai, nekliudomai keliauti. O besikeičiantys įstatymai ir įvežamų prekių leistinos normos įneša sumaišties. Apibendrinant galima teigti, kad naujuose kodeksuose ir kituose teisės aktuose bandoma spręsti ne tik praktikoje kylančias problemas, bet ir atsižvelgti į pragmatiškas ir šiuolaikines teisės tendencijas. Antra vertus, ne mažiau svarbu, kad formuojama baudžiamoji politika bei teisėsaugos institucijų veikla užkardant kontrabandos pažeidimus ir skiriant pažeidėjams sankcijas būtų humaniška bei priimtina visuomenei.

3. BENDROS PREKYBOS ZONOS IDĖJOS TEIGIAMA IR NEIGIAMA ĮTAKA KONTRABANDAI

1993 metais Europos Sąjungoje buvo įgyvendinta bendros prekybinės zonos idėja. Šiuo metu ES narių valstybinės sienos jau nėra kliūtis nevaržomai prekių apyvartai sąjungos ribose. Prekių srautų kontrolė ES ribose tapo nebūtina. Minėtos reformos, nepaisant teigiamo poveikio visai ES, turėjo ir neigiamos įtakos tarptautinei kontrabandai. Buvo atliktas visų teisinių norminių aktų, reglamentuojančių muitinės veiklą, sujungimas į vieną unifikuotą muitinės kodeksą, kuris galioja visoje ES. Taip buvo supaprastinta daugelis muitinės atliekamų procedūrų, atsirado aiškumas taikant atitinkamas teisės normas. 2004 metai Lietuvai taip pat gali tapti naujų išbandymų pradžia, nes Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą vers Lietuvos institucijas derintis prie ES reikalavimų ir juos vykdyti. Tačiau nereikia užmiršti, kad mes negalime iš karto nuo vienos sistemos pereiti prie kitos, reikalingas laipsniškas pereinamasis laikotarpis, atsižvelgiant į vidinius ekonominius, socialinius ir kitus vystymosi etapus Lietuve. Tik įvertinus visas aplinkybes, kurios įtakoja kontrabandos atsiradimą ir įgyvendinus adekvačias priemones jos prevencijai, galima pereiti prie kitokių standartų. Kadangi Lietuvoje su kontrabandos reiškiniu , nepaisant priimtų susitarimų, įkurtų organizacijų, ES administracinių padalinių, teks susitvarkyti patiems. Visų ES narių uždaviniai apsiriboja nacionalinėmis sienomis. Tuo tarpu ekonominėje sferoje tiek legaliai, tiek nelegaliai veikiantys asmenys išnaudoja kiekvieną spragą bei siekia iš to maksimalios naudos.

3.1 TEISĖS AKTŲ TOBULINIMAS RENGIANTIS VYKDYTI EUROPOS SĄJUNGOS REIKALAVIMUS

Pirmas žingsnis galėtų būti vieningas administracinio proceso kodeksas , kuris sukurtų reikalingus sisteminius ryšius tarp teisingumo ir viešojo administravimo sistemų, o tai sąlygotų skaidresnį ir atskaitingesnį valdymą, gerų sprendimų piliečių naudai priėmimą, bei efektyvų piliečių teisių apsaugos mechanizmo funkcionavimą. Tokio pobūdžio administracinio proceso kodeksas atitiktų Europos Komisijos reikalavimą, kad ,, taisyklės, sistemos ir procedūros būtų visiškai pritaikytos prie narystės Europos Sąjungoje poreikių ir tinkamo acquis įgyvendinimo.

Kontrabandos dalyko vertės pakėlimas iki 250 MGL dydžio, be abejo, padidins už kontrabandą keliamų administracinių bylų, nes dalis kontrabandos nusikaltimų bus kvalifikuojami ne pagal baudžiamuosius, o pagal administracinius įstatymus. Atsižvelgiant į tai reikėtų : 1) sukurti bendrą funkcionuojančią importo ir eksporto, mokesčių administravimo sistemą; 2) užtikrinti, kad kiekvienoje Muitinės departamento teritorinėje muitinėje dirbtų kompetetingi prekių kvalifikavimo, kilmės bei jų įvertinimo specialistai; 3) priimti teisės aktus, kurie suteiktų ( praplėstų ) tiek muitinės pareigūnams, tiek valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, tiek kitoms institucijoms, pakankamus nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevencijos ir tyrimo įgaliojimus: vykdyti operatyvinę veiklą, teisės pažeidimų tyrimą, kvotą, sulaikyti, suimti asmenis, sustabdyti ir apieškoti transporto priemones ir pan.; 4) sumažinti LR ATPK 210 straipsnyje numatytas baudas, diferencijuoti pagal sulaikytos kontrabandos vertę, taip pat įgalioti minėtas institucijas nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas ne tik už 210 straipsnio trečioje dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Bet ir svarstyti galimybę praplėsti jų įgalinimus, esant kontrabandos dalyko vertei iki 100 MGL , nagrinėti ir skirti administracines nuobaudas. Taip pat svarstytina galimybė , kai kontrabandos dalyko vertė yra iki 5 MGL dydžio sumos, pirmam kartui taikyti įspėjimą su kontrabandos daiktų konfiskavimu. Dabar už tokią veiką skiriama nuo penkių iki trijų tūkstančių su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Reikia atsižvelgti į tai, kad aukšta baudos minimali riba ir Lietuvos gyventojų faktinis negalėjimas sumokėti net minimalių baudų, taip pat teismų praktikoje vyraujanti tendencija baudas mažinti , taip pat grąžinti transporto priemones savininkui, kuris įvykdė kontrabandą, verčia daryti prielaidas, kad baudas reikia konkretizuoti ir diferencijuoti, kad būtų galimybė tinkamai individualizuoti nuobaudą. 5) intensyviai diegti žvalgybinės veiklos metodiką, parengti kontrolės koncepciją, sukurti rizikos veiksnių išaiškinamumo analizes, jas teisiškai reglamentuoti ir įdiegti; 6) plėsti bendradarbiavimą tiek su Lietuvos institucijomis, tiek su užsienio šalių atitinkamomis institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis.

3.2. POKYČIAI LIETUVOS TEISĖSAUGOS INSTITUCIJŲ VEIKLOJE

Atsižvelgiant į tai, jau nuo 1996 m. buvo atliekamas kompleksinis tyrimas, kurio paskirtis – visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti kontrabandos būklę, dinamiką, priežastis, padarinius, jų prevencijos galimybes ir teisinės atsakomybės taikymo pagrindus. 1998 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 82 buvo sudaryta darbo grupė kovai su kontrabanda ir nelegalia prekyba koordinuoti. 2000 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė nutarimą ,,Dėl kovos su kontrabanda priemonių plano“ pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui. Tais pačiais metais rugsėjo 26 d. Lietuva ratifikavo Nairobio tarptautinę konvenciją ,,Dėl tarpusavio administracinės pagalbos užkertant kelią muitinės įstatymų pažeidimams, vykdant šių pažeidimų tyrimą ir su ja kovojant“ 2001-2004 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje yra numatytas siekis ,,suformuoti darnią ir veiksmingą kovos su korupcija, kontrabanda ir organizuotu nusikalstamumu sistemą“ Visa tai rodo, kad kontrabandos problemas siekiama spręsti koordinuojant įvairių valstybės institucijų vykdomą veiklą, duodančią konkrečius rezultatus.Negalime teigti, kad įgyvendinus visus šiuos procesus išsispręs visos su kontrabandos kvalifikavimu susijusios problemos, arba aplamai išnyks toks reiškinys kaip kontrabanda. Jau nuo 1996 metų Teisės institute, bendradarbiaujant su respublikos teisėsaugos institucijomis, yra atliekamas kompleksinis tyrimas, kurio paskirtis – visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti kontrabandos būklę, dinamiką, priežastis, padarinius, jų prevencijos galimybes ir teisinės atsakomybės taikymo pagrindus. Teisės instituto specialistai Jolita Malinauskaitė, Gintaras Šulija ir Teisės universiteto doktorantas Vytautas Šulija yra atlikę išsamų, beveik visų 1993-2000 m. kontrabandos baudžiamųjų bylų ir dalies administracinių bylų tyrimą, teigia, , kad vienas esminių veiksnių, lėmusių menką kontrabandos nusikaltimų išaiškinamumą Lietuvoje – dažnas institucijų, kurioms yra pavesta kontrabandos kontrolė, kaitaliojimas. Šiandien yra pagrindas teigti, kad tvarka ir funkcijų pasiskirstymas tarp institucijų jau baigia išsispręsti todėl turime neblogus rezultatus. 2003 metais valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai išaiškino penktadaliu daugiau kontrabandos atvejų, sulaikė 517 asmenys, įtariamų kontrabandos gabenimu. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai 2003-iaisiais metais atskleidė, dalyvavo atskleidžiant arba jų suteikta operatyvinė informacija padėjo atskleisti apie 503 pažeidimus, sulaikė neteisėtai per valstybės sieną gabentų prekių ir daiktų, kurių vertė – apie 15 mln. Lt. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų nustačius pažeidimus ir jiems dalyvaujant buvo surašytas 251 administracinio teisės pažeidimo protokolai. Taip pat išankstiniais duomenimis, Lietuvos muitinė 2003 m. į valstybės biudžetą surinko 3 milijardus 431,7 milijonus litų muitų ir mokesčių. Tai yra 9 procentais (292,5 mln. litų) daugiau, negu buvo surinkta 2002 metais , už importuojamas prekes daugiausia surinko pridėtinės vertės mokesčio – 3 milijardus 139,4 milijonus litų, muito mokesčių – 146 mln. litų bei 133 mln. litų akcizų mokesčio. Artėjant Lietuvos narystei Europos Sąjungoje, Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) pastaruoju metu didelį susirūpinimą kelia dėl kainų skirtumo Rusijoje ir Lietuvoje vis augantys bandymų gabenti kontrabandines cigaretes mastai. VSAT prognozės nedžiuginančios: manoma, kad rūkalų kainų skirtumas Lietuvoje ir Rusijoje, kuris jau dabar yra kone trigubas, ateityje dar labiau išaugs, o tai, VSAT analitikų manymu, yra vienas pagrindinių veiksnių, kuris skatins dar didesnę cigarečių kontrabandą. VSAT pastebi, kad nepaisant visų pasienio tarnybos pastangų, naudojamų techninių priemonių, skiriamų žmogiškųjų resursų, pasieniečių vykdomų operatyvinių veiksmų, kovoti su didėjančiais pigių rusiškų cigarečių srautais tampa vis sudėtingiau. Masinami uždarbio iš šia nelegalia veikla užsiimantys asmenys ir rusiškų cigarečių kontrabanda šiemet sulaikomi ne tik pasienyje su Rusija, bet ir su Baltarusija bei Latvija. nerimą kelia ir tai, kad cigaretes gabenantys asmenys dažnai jaučiasi esantys nebaudžiami – gerai išstudijavę Lietuvoje galiojančius teisės aktus, jie pasirenka gabenti tokius rūkalų kiekius, kuriuos sulaikius nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Atsargesni šios nelegalios veiklos organizatoriai rūkalų kontrabandai gabenti samdo greitu uždarbiu lengvai sugundomus nepilnamečius – puikiai žinoma, kad pasieniečiams sulaikius 16 -kos neturintį jaunuolį nors ir su didesniu cigarečių kiekiu, jis išliks nenubaustas. VSAT taip pat pastebi, kad vienas iš kontrabandinių cigarečių gabenimą skatinančių veiksnių yra galimybės jas nebaudžiamai realizuoti šalies viduje esančiose prekyvietėse, kituose neteisėtos prekybos taškuose, kuriuos turėtų likviduoti policijos pareigūnai.

Darytina išvada, kad šiuo metu institucijos įgaliotos vykdyti kontrabandos prevenciją pakankamai gerai ir kvalifikuotai atlieka savo funkcijas. Galiojantys įstatymai leidžia pareigūnams, įgaliotiems nagrinėti ir priimti nutarimus administracinės teisės pažeidimo bylose, taip pat teismams priimti teisingus sprendimus , o ginčytinus sprendimus apskųsti aukštesnės instancijos teismams. Svarbiausia, kad būtų pastoviai analizuojama gaunama informacija iš institucijų, įgaliotų vykdyti kontrabandos prevenciją, ir tai apsispindėtų savalaikiuose įstatymų pakeitimuose, kurie padėtų spręsti kylančias problemas, visose kontrabandos tyrimo proceso stadijose. Nes kaip matosi iš analizuotos literatūros, bei pateikiamos statistinės informacijos, pagrindinis dėmesys respondentų, nagrinėjančių kontrabandos kvalifikavimo problemas ir institucijų, įgaliotų vykdyti kontrabandos prevenciją, prioritetas buvo ir išlieka kontrabandos, kuri pagal kvalifikavimo sudėtį priskiriama baudžiamiesiems nusikaltimas( kontrabanda viršijanti 250MGL ) išaiškinamumui ir analizei.