Kontrabanda: nusikaltimas ir teisės pažeidimas

Turinys

Įžanga............................2
1.Kontrabandos samprata ir įstatymų, reglamentuojančių šią veiką raida...3
2.Kontrabandos nusikaltimo ir administracinio teisės pažeidimo sudėties analizė
2.1Kontrabandos objektas...................6
2.2Kontrabandos dalykas.....................7
2.3Kontrabandos objektyvieji požymiai..............13
2.4Kontrabandos subjektyvioji pusė................17
2.5Kontrabandos subjektas....................17
2.6Kontrabandą kvalifikuojantys požymiai..............18
2.7Kontrabandos atskyrimas nuo panašių veikų............22
2.8Bausmės ir nuobaudos už kontrabandą..............23
3.Išvados...........................26
Panaudota literatūra.......................29Įžanga
Kontrabanda [ it. contrabbando BK pataisų baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą buvo numatyta BK specialiosios dalies I skirsnio “Valstybiniai nusikaltimai” antros dalies “kiti valstybiniai nusikaltimai” 77 straipsnyje. Sovietiniai įstatymai ir LSSR baudžiamasis kodeksas nusikaltimais valstybei laikė nemažai įvairių veikų, daugelis kurių iš esmės nėra nusikaltimai valstybei, nes jais kėsinamasi į kitus obbjektus. Tada buvo teigiama, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybės ūkinės galios pagrindus. Aukščiau minėtomis BK pataisomis BK 77 str. buvo pripažintas netekusiu galios, o baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą numatyta BK 312 str. Kontrabanda priskirta prie nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai2. 1998 m. vasario 3d. BK pakeitimo įstatymu Nr. VIII-6183 BK 312 str. buvo padaryti pakeitimai: diferencijuota atsakomybė už prekių, vertybių ir kitų privalomai muitinei pateikti daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną per muitines ir ne per muitines; BK 312 str. papildytas 3 dalimi, numatant kontrabandą kvalifikuojančius požymius grrupiškumą, pakartotinumą, stambų mastą, didelį šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų kiekį. Be to, iš kontrabandos nusikaltimo sudėties požymių buvo pašalintas prekių, įvežtų pagal tranzitinius dokumentus neišvežimas iš Lietuvos, kuris buvo perkeltas į BK 312¹ str., numatantį atsakomybę už neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą iš

š Lietuvos Respublikos. BK papildžius 321² str. “Sąvokų išaiškinimas”, įstatymiškai atribota kontrabanda, numatyta BK 312 str. 1 ir 2 dalyse nuo kontrabandos, numatytos ATPK 210 str., bei nuo kontrabandos, numatytos BK 312 str. 3d., atsižvelgiant į kontrabandos daiktų (prekių, meno vertybių ir kitokių vertybių) vertę pinigine išraiška, kurios dydis nustatytas BK 321² str.; atribota šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų kontrabanda, numatyta BK 312 str. 2d., nuo šių daiktų didelio kiekio kontrabandos, numatytos BK 312 str. 3d., atsižvelgiant į BK 321² str. 4d. nuostatas. Vėlesni BK pakeitimai iš esmės kontrabandos sąvokai įtakos neturėjo. Buvo pakeistas tik kontrabandą kvalifikuojančio požymio – šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų kontrabandos dideliu kiekiu turinys (1999 m. birželio 17d. įst. Nr.VIII-12364).
ATPK 210 str., numatantis administracinę atsakomybę už kontrabandą, nuo 1990 m. buvo keičiamas šešis kartus. Paskutiniu 1999m. vasario 2d. pakeitimu (ĮĮst. Nr.VIII-10415 ) buvo suvienodintos atitinkamai ATPK 210 str. 1d. dispozicija su BK 312 str. 1d. dispozicija, siekiant išvengti įstatymo taikymo dviprasmybių ir aiškiai išskirti kriterijai, kuriais remiantis kontrabanda kriminalinis nusikaltimas atribojamas nuo kontrabandos administracinio teisės pažeidimo. Tai kontrabandos dalykas ir kontrabandos dalyko – prekių, pinigų, meno vertybių ir kitų daiktų – vertė. Pagal BK 321² str. išaiškinimą kontrabandos nusikaltimo sudėtis bus tada, kai BK 312 str. 1 ir 2d. numatytų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, neteisėtai gabenamų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ve
ertė viršija 100 minimalių gyvenimo lygių (MGL) sumą. Jei kontrabandos prekių ir daiktų vertė yra mažesnė nei 100 MGL, tokia veika užtraukia atsakomybę pagal ATPK 210 str. Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų ar kitų strateginių prekių, nuodingųjų ir stipriai veikiančių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų, prekursorių kontrabanda visais atvejais užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nepriklausomai nuo jų gabenimo masto ir kiekio.
Naujame BK6 baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą numatyta XXXI skyriaus “Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai” 199 str. Baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys jei kontrabandos daiktų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Atsisakyta kontrabandą kvalifikuojančių požymių: grupiškumo, pakartotinumo, stambaus masto ir didelio kiekio šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų kontrabandos. Už kontrabandą numatyta juridinio asmens baudžiamoji .atsakomybė.
Taigi, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus kontrabanda nusikaltimu pripažįstama prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per muitines arba per muitines, nepateikiant jų muitinei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, arba naudojant suklastotą muitinės deklaraciją ar kitus dokumentus, arba gabenant kitų pavadinimų prekes ar daiktus nei nurodyta muitinės deklaracijoje ar kituose dokumentuose (daiktų, prekių ar meno vertybių vertė viršija 100 MGL dydžio sumą); taip pat šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų ar kitų strateginių prekių, nuodingųjų ir stipriai veikiančių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų, pr
rekursorių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės arba neturint leidimo juos pervežti.
Kontrabanda yra administracinis teisės pažeidimas, kai gabenama prekės, pinigai, meno vertybės ar kiti privalomi pateikti muitinei daiktai, kurių vertė neviršija 100 MGL dydžio sumos, išskyrus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per muitinės postus ar per muitinės postus, nepateikiant jų muitinei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, arba gabenant kitų pavadinimų prekes ar daiktus nei nurodyta muitinės deklaracijoje ar kituose dokumentuose; taip pat keleivio asmeninio naudojimo bei kitų daiktų viršijant norminiuose aktuose nustatytą normą gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną raudonojo ar žaliojo kanalo režimu.

.2.Kontrabandos nusikaltimo ir administracinio teisės pažeidimo sudėties analizė
2.1 2.1 Kontrabandos objektas.

Visiems nusikaltimams ūkininkavimo tvarkai, tame tarpe ir kontrabandai, yra būdingas bendras rūšinis nusikaltimo objektas, t.y. šiais nusikaltimais bendriausia prasme kėsinamasi į Lietuvos Respublikoje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytą ūkininkavimo tvarką. Daugumai nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai yra būdinga tai, kad šiais nusikaltimais padaroma žala arba sukeliama grėsmė žalai atsirasti ir kitiems teisiniams gėriams, todėl šalia pagrindinio tiesioginio nusikaltimo objekto yra ir papildomų objektų. Tai rodo tokių veikų didesnį pavojingumą.
Kontrabanda kėsinamasi į Lietuvos Re

espublikos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytų prekių ar daiktų gabenimo per valstybės sieną tvarką. Tai yra tiesioginis pagrindinis šio nusikaltimo objektas. Valstybė nustato sąrašą daiktų (prekių), kurių įvežimas į Lietuvos Respubliką ir išvežimas fiziniams asmenims yra apribotas arba draudžiamas visiems ūkio subjektams bei fiziniams asmenims be atskirų leidimų, taip pat reglamentuoja šių daiktų (prekių) bei pinigų įvežimo ir išvežimo procedūras, muitų režimą. Tiesioginis objektas yra būtinas kiekvienos konkrečios nusikaltimo sudėties elementas. Kontrabanda gabenant prekes siekiama išvengti muito ir kitų (žyminio, pridėtinės vertės) mokesčių mokėjimo, tuo padarant žalą valstybės finansų sistemai, nes valstybė netenka įplaukų į biudžetą. Neteisėtai gabenant į Lietuvos Respubliką šaunamuosius ginklus, šaudmenis, radioaktyviąsias ar narkotines medžiagas keliama grėsmė visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei. Taigi papildomas kontrabandos objektas yra finansų sistema, o fakultatyvinis – visuomenės saugumas, žmonių sveikata ir gyvybė. Toks nusikaltimo objektų klasifikavimas paremtas tuo, kad pagrindinis objektas lemia nusikaltimo socialinį kryptingumą, nusikaltimo vietą BK Specialiosios dalies sistemoje. Ir pagrindinis, ir papildomas objektas yra būtini konkrečios nusikaltimo sudėties elementai. Fakultatyviaisiais pripažįstami tie teisiniai gėriai, kurie nėra būtini atitinkamo nusikaltimo sudėties požymiai. Darant konkretų nusikaltimą, pav., kontrabandą, šis objektas gali būti ir nebūti7. Pagal nusikaltimo sudėties požymių aprašymo būdą kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra sudėtinė su dviem objektais.
Kontrabandos administracinio teisės pažeidimo rūšinis, tiesioginis ir papildomas objektai yra analogiški. Tai atitinkamai yra ūkininkavimo tvarka, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta prekių ar daiktų gabenimo per valstybės sieną tvarka ir finansų sistema. Administracinis teisės pažeidimas neturi fakultatyvinio objekto, nes jo dalyku negali būti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios, radioaktyviosios, nuodingosios medžiagos, kurių gabenimas kelia grėsmę visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei. ATPK 210 str., kuriame numatyta administracinė atsakomybė už kontrabandą, priskirtas ATPK Ypatingosios dalies 14 skirsniui, reglamentuojančiam administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką. Tokią 210 str. vietą ATPK lėmė tai, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas kodekso Ypatingąją dalį, derino tokius du kriterijus: a) visuomeninių santykių (teisinių gėrių) turinį, b) veiklos sritis, kuriose tie santykiai susiklosto8. Be to, dabartiniame ATPK nėra specialiai skirsnio, kuriame būtų apjungti visi teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į ūkininkavimo tvarką. Todėl ATPK 210 str. yra šalia straipsnių, numatančių administracinę atsakomybę už muitinio tikrinimo, prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus, muitinės pareigūnų teisėto reikalavimo nevykdymą ir pan. Tokią ATPK 210 str. vietą lėmė tiesioginio kontrabandos objekto turinys.

2.2 2.2 Kontrabandos dalykas.

Kontrabandos dalykas pagal BK 312 ir pagal ATPK 210 str. yra prekės, pinigai, meno vertybės ar kiti privalomi pateikti muitinei daiktai. Be to, kontrabandos pagal BK 312 str. dalykas taip pat yra įstatyme specialiai išvardyti daiktai: šaunamieji ginklai, šaudmen.ys, sprogmenys, sprogstamosios, radioaktyvios ar kitos strateginės prekės, nuodingosios, stipriai veikiančios, psichotropinės ar narkotinės medžiagos, prekursoriai.
Prekės – tai bet koks kilnojamasis turtas, galintis būti užsienio prekybos objektu. Prekės gali turėti Lietuvos prekių statusą – laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, ir gali neturėti tokio statuso.
Pinigai – tai esantys apyvartoje bet kokios valstybės (tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio) piniginiai ženklai – popieriniai ar metaliniai. Nesantys apyvartoje pinigai gali būti kontrabandos dalyku tik tada, kai jie turi meninę, istorinę, numizmatinę vertę. Šiuo atveju jie priskiriami ne prie pinigų, bet prie kitų vertybių. Nesantys apyvartoje piniginiai ženklai, neturintys meninės, istorinės ar kitokios reikšmės, negali būti kontrabandos dalyku.
Meno vertybėmis laikomi daiktai, vaizduojamojo ar taikomojo meno kūriniai, turintys istorinę, kultūrinę ar kitokią meninę vertę. Tai gali būti paveikslai, skulptūros, senoviniai rankraščiai, senų monetų kolekcijos, pašto ženklai, ikonos, juvelyriniai dirbiniai ir pan.
Gana plati sąvoka BK 312 str. dispozicijoje yra “kiti privalomi pateikti muitinei daiktai”. Kai kurie autoriai (J.Misiūnas), prie jų priskiria kilnojamosios kultūros vertybes, turinčias etninę, archeologinę, istorinę, mokslinę, techninę, religinę ir kitokią reikšmę bei vertę, taip pat antikvarinius daiktus. Šių vertybių sampratą apibrėžia 1996m. sausio 23d. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas9. Taip pat prie kitų daiktų priskiriamos valiutinės vertybės – brangieji metalai lydinių pavidalu, litais arba kitais piniginiais vienetais išreikšti mokamieji dokumentai, juvelyriniai ar kiti buitiniai dirbiniai iš brangiųjų metalų, brangakmenių bei kitokių dirbinių lūženų10. Tai nėra visiškai teisinga. Privalomi pateikti muitinei daiktai suprantama kaip per valstybės sieną gabenami keleivio asmeniniam naudojimui skirti nekomercinės ir negamybinės paskirties daiktai, kuriuos keleivis privalo deklaruoti. Atvykstantys į Lietuvos Respubliką ir išvykstantys iš jos keleiviai privalo Muitinės departamento nustatyta tvarka muitinei deklaruoti gabenamus daiktus (prekes). Deklaruojama žodžiu arba raštu, veiksmu pasirenkant žaliąjį arba raudonąjį kanalą ( dviejų kanalų sistemos taikymo atveju ).Muito režimas keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nustatytas 1997m. kovo 6d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 19911 Šio nutarimo prieduose Nr.1, Nr.2 nurodyti keleivio gabenami daiktai, kurie atsižvelgiant į jų pobūdį bei kiekį pripažįstami asmeninio naudojimo reikmenimis, taip pat daiktai, kurių įvežimas į Lietuvos Respubliką keleiviams yra apribotas.
Šaunamieji ginklai pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą12 (GŠKĮ) – tai įrenginiai ar daiktai, sukonstruoti ir pritaikyti mechaniškai paveikti taikinį per nuotolį sviediniu, turinčiu pakankamą nukaunamąją galią padaryti pavojingus gyvybei kūno sužalojimus; sviedinio nukreipiantysis judėjimas atsiranda naudojant parako ar kitos medžiagos užtaiso degimo energiją.
Šaunamieji ginklai pagal pagrindinę naudojimo sritį skirstomi į kovinius ir civilinius. Pagal civilinę apyvartą jie skirstomi į ribotos civilinės apyvartos ir neribotos civilinės apyvartos ginklus. GŠKĮ taip pat išskiria tarnybinius ir vardinius ginklus.
Koviniai šaunamieji ginklai – tai ginklai, kurie gali būti panaudoti krašto apsaugos, vidaus reikalų, valstybės saugumo, prokuratūros sistemoje ir kitose valstybės institucijose jų uždaviniams įgyvendinti. Prie tokių ginklų priskiriami šautuvai, karabinai, pistoletai, automatai, kulkosvaidžiai, minosvaidžiai, reaktyviniai granatsvaidžiai, artilerijos pabūklai, raketiniai įtaisai ir pan., nepriklausomai nuo jų kalibro.
Civiliniai šaunamieji ginklai – ginklai, skirti medžioklei, sportui, asmenų apsaugai ir savigynai. Prie tokių priskiriami medžiokliniai lygiavamzdžiai, graižtviniai ar kombinuotieji š.autuvai, sportiniai šaunamieji ginklai, pistoletai (revolveriai), lygiavamzdžiai šautuvai skirti asmens apsaugai ar savigynai.
Prie šaunamųjų ginklų priskiriami taip pat nupjautvamzdžiai šautuvai, padaryti iš medžioklinių ir kitų ilgavamzdžių šautuvų, visokie savadarbiai šaunamieji ginklai, imituojantys kitokius daiktus šaunamieji ginklai, paprastai naudojami specialiųjų tarnybų darbe, šautuvai ir pistoletai injekcijoms iš tam tikro atstumo, pistoletai ir kiti įtaisai, skirti šaudyti po vandeniu, naudojant šovinių ar kitokių užtaisų energiją ir pan.
Šaunamaisiais ginklais nelaikomi pneumatiniai šautuvai, dujiniai, signaliniai, startiniai, skerdyklų pistoletai, raketsvaidžiai ir kiti panašūs įtaisiniai, skirti pramoniniam ar techniniam vartojimui.
Pagal Ekspertų komisijos ginklams ir šaudmenims 1998m. rugsėjo 11d. protokolą Nr.313 ginklais nelaikomi humaniško gyvūnų užmušimo įrenginiai, nepriklausomai nuo jų konstrukcijos ir veikimo principo, sportinio šaudymo lankai, savigynai skirti elektrošoko įtaisai, visi įtaisai atlikti injekcijoms, priglaudus prie kūno arba įsmeigus adatą, nepriklausomai nuo jų konstrukcijos ir veikimo principo, peintbolui naudojami šautuvai, pistoletai ir kiti šaudymo įtaisai, statybiniai pistoletai, kniedijimo, kabių bei vinių kalimo ir kiti panašios paskirties įtaisai.
Šaunamaisiais ginklais taip pat nelaikomi ginklai, kurie visiškai netinkami naudoti dėl senumo ar mažo galingumo.
Šaudmenys – tai įrenginiai ar daiktai, sukonstruoti šaudyti iš tam tikro modelio šaunamųjų ginklų14. Prie tokių įrenginių ar daiktų priskiriami pistoletų, revolverių, šautuvų, automatų, kulkosvaidžių šoviniai, minosvaidžių minos, granatsvaidžių granatos, patrankų sviediniai ir kiti užtaisai, pripildyti parako ar kitų sprogmenų. Šaudmenimis laikomi ir savadarbiai įtaisiniai, pritaikyti šaudyti iš šaunamųjų ginklų. Nelaikomi šaudmenimis dujinių pistoletų užtaisai.
Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti branduolinių, radioaktyviųjų, cheminių, biologinių ar kitokių masinio naikinimo ginklų, todėl šaudmenų, pripildytų tokių medžiagų, apyvarta – gaminimas, įsigijimas, įvežimas ir pan., yra draudžiamas (GŠKĮ 3 str.1d.).
Sprogmenys – ginkluotės reikmenys, turintys sprogstamosios medžiagos. Tai įvairūs dariniai, kurių turinys užpildytas sprogstamosiomis medžiagomis. Jie skirti sprogdinimui. Tai minos, bombos, rankinės ir prieštankinės granatos, įvairūs sprogmenų įtaisai, paketai ir kiti panašūs daiktai, turintys sprogstamosios medžiagos ir skiriami naikinti gyvajai jėgai bei technikos priemonėms, griauti įtvirtinimams, statiniams, ardyti komunikacijoms, apšviesti aplinkai, sudaryti dūmų uždangai ir pan.
Sprogstamosios medžiagos – tai tam tikrų medžiagų cheminiai junginiai ar mechaniniai mišiniai, galintys staiga chemiškai suskilti ar susijungti ir taip sukelti sprogimą. Prie šių medžiagų priskiriami dinamitas, nitroglicerinas, trotilas, amonitas, piroksilinas, kietasis raketinis kuras ir kt. Norint nustatyti, ar medžiaga priskiriama prie sprogstamųjų, vadovaujamasi JTO ekspertų komiteto sudarytu pavojingų medžiagų sąrašu15.
Radioaktyviosios prekės – tai radioaktyviosios medžiagos, kuriose yra vienas arba daugiau radionuklidų ir kurių savitasis aktyvumas viršija nustatytą dydį ( Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas16 ). Jose yra natūralių ar dirbtinių izotopų. Prie tokių medžiagų priskiriama cezis, uranas, polonis, francis ir kt., kurie yra radioaktyvūs, t.y. skleidžia spindulius, veikiančius žmogaus organizmą. Radioaktyviosios medžiagos paprastai yra skirstomos į:
a) branduolines medžiagas, t.y. tokias medžiagas, kurios turi arba iš jų galima pagaminti skylančias branduolines medžiagas,
b) radioaktyviosios medžiagos, kurios nėra branduolinės, turinčios jonizuoto spinduliavimo šaltinius,
c) radioaktyviosios atliekos – tai radioaktyviosios medžiagos, kurių toliau naudoti yra netikslinga arba negalima ( tai nenumatomas toliau naudoti branduolinis kuras, kitos medžiagos, užterštos radionuklidais arba turin.čios jų savo sudėtyje, kai radionuklidų koncentracija arba jų aktyvumas viršija švarumo lygius ).
Kitos strateginės prekės – tai dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – prekės ir technologijos, įrengimai, kurie įtraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m. lapkričio 28d. nutarimu Nr.1321 patvirtintą “Kontroliuojamų strateginių prekių ir technologijų sąrašą”17 Tokios prekės, pavyzdžiui, yra kovinių raketų kuras, kai kurie lazeriniai įrenginiai, kai kurių metalų lydiniai ir kt.
Nuodingosiomis medžiagomis laikomos medžiagos, kurios nuodijančiai veikia žmogaus organizmą, gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus ar mirtį. Prie jų priskiriami ciano kalis, strichninas, arsenikas ir kt.
Stipriai veikiančios medžiagos – tai tokios medžiagos, kurios panaudotos atitinkamais kiekiais ar neleistinu būdu gali padaryti žalą žmogaus sveikatai. Tai migdomieji, nuskausminamieji ir kt. vaistai (analginas, kofeinas, veronalis, liuminalis ir kt.).
Šiuo atveju esminis klausimas yra toks – kas priklauso nuodingosioms ar stipriai veikiančioms medžiagoms? Šių požymių turinį lemia ne savaiminės kokių nors medžiagų savybės, o tai, kad jos tam tikrais teisės aktais yra priskirtos vienokiai ar kitokiai medžiagų kategorijai. Tai yra teisinis kriterijus, kuris lemia tam tikrų medžiagų priklausomybę tam tikrai kategorijai18 Sovietiniu laikotarpiu medžiagų skirstymas į stipriai veikiančias ir nuodingąsias buvo pagrįstas attinkamais sąrašais: sąrašas A – narkotinės ir nuodingosios vaistingosios medžiagos ir sąrašas B – stipriai veikiančios vaistingosios medžiagos. Šiuo metu Lietuvoje galioja Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patvirtinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai (I, II, III ). Pagal SAM patvirtintą medžiagų klasifikatorių tiesioginio išskyrimo į savarankišką stipriai veikiančių ar nuodingų medžiagų sąrašą nebeliko. Todėl kyla klausimas, ar dėl visų medžiagų, kurios kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Būtina atkreipti dėmesį, kad pakankamai didelė grupė cheminių medžiagų įvairiais teisės aktais yra priskiriama prie pavojingų (nuodingų). Lietuvos Respublikos cheminio ginklo uždraudimo įstatymas19 nuodingosioms cheminėms medžiagoms priskiria chemines medžiagas, kurios savo poveikiu gali sukelti mirtį, ligą arba kitaip pakenkti žmonių ar gyvūnų sveikatai. Šioms medžiagoms priskiriamos visos tokiu poveikiu pasižyminčios cheminės medžiagos, nepaisant kilmės bei gamybos metodų ir to, ar jos gaminamos, susidaro šaudmenyse ar kur kitur. Taigi, teisūs tie autoriai, kurie siūlo pakeisti terminą “stipriai veikiančios ir nuodingosios medžiagos” į “pavojingos cheminės medžiagos”20
Pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą21 (NPMKĮ) narkotinės ir psichotropinės medžiagos – tai į SAM patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.
Sprendžiant atsakomybės klausimus, naudojamasi Vieningosios narkotinių medžiagų konvencijos (1961m.) I – IV sąrašais, kuriuose yra išvardytos tarptautiniu mastu kontroliuojamos narkotinės medžiagos. Be to, 1971m. konvencija “Dėl psichotropinių medžiagų” nustato I – IV psichotropinių medžiagų sąrašus, o 1988m. JTO Konvencija “Dėl kovos su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta” nustato I ir II lenteles, kuriose išvardija medžiagas, naudojamas gaminant narkotines ir psichotropines medžiagas ir todėl taip pat būtinas kontroliuoti tarptautiniu mastu.
Lietuvos Respublikos SAM patvirtintas “narkotinių ir psichotropinių medžiagų” sąrašas susideda iš 3 sąrašų (sudėtinių dalių)22 Pirmame narkotinės ir psichotropinės medžiagos draudžiamos vartoti medicinos tikslams. Tai heroinas, kanapės, kokamedžio pasta, anfetaminas ir kt..
Antrame sąraše yra išvardinti augalai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios leidžiamos vartoti medicinos tikslams. Trečiajame sąraše yra psichotropinės medžiagos leidžiamos vartoti medicinos tikslams. SAM patvirtintame sąraše išvardintos medžiagos įtrauktos į 1961m. ir 1971m. konvencijų sąrašus.
Į SAM patvirtintus 2 ir 3 sąrašus įtrauktos medžiagos gali būti naudojamos sveikatos priežiūros ir veterinarijos tikslams, tačiau laikantis tam tikros nustatytos tvarkos.
Šioms medžiagoms importuoti į Lietuvos Respubliką, eksportuoti iš Lietuvos Respublikos, tranzito tvarką, remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kiekvienam atskiram į 2 ir 3 sąrašus įtrauktų medžiagų importo ir eksporto atvejui reikalingas specialus SAM ar jos įgaliotos institucijos leidimas.
Į 1 sąrašą įtrauktas medžiagas vartoti sveikatos priežiūros tikslams draudžiama. SAM Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus importuoti ir eksportuoti minimalius į 1 sąrašą įtrauktų medžiagų kiekius.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai periodiškai tikslinami. Kiekvieną kartą, kuomet tenka spręsti vienos ar kitos medžiagos priklausomumą narkotinių ar psichotropinių medžiagų grupei, būtina patikslinti, ar nėra dėl jos kokių nors pakeitimų.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai) – cheminės medžiagos, šių medžiagų druskos ar jų mišiniai, dažnai naudojami neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai ir dėl to kontroliuojami pagal JTO 1988m. konvenciją “Dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta” ir įrašyta į SAM patvirtintą pirmtakų (prekursorių) sąrašą (Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymas23).
Pirmtakų sąrašas tvirtinamas SAM ministro įsakymu. Šiame sąraše pirmtakai yra suskirstyti į I,II,III kategorijų pirmtakus, atsižvelgiant į galimybes juos panaudoti neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai.
Kontrabandos bylose sprendžiant klausimą dėl tam tikros medžiagos priklausymo narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms,ar jų pirmtakams, paprastai tik išorinė apžiūra neleidžia padaryti tikslios išvados. Kad būtų nustatytas tikslus tam tikros narkotinės ar psichotropinės medžiagos, ar jų pirmtako pavadinimas ir jos atitikimas patvirtintiems sąrašams, turi būti gauta atitinkama ekspertų išvada.
Šių padidinto pavojaus daiktų ir medžiagų neteisėtas gabenimas per valstybės sieną užtraukia baudžiamąją atsakomybę nepriklausomai nuo jų gabenamo kiekio.

2.3 2.3 Kontrabandos objektyvieji požymiai.

Kontrabandos objektyviajai pusei būdinga, kad nusikaltimas padaromas tik aktyviais veiksmais – kontrabandos dalyko neteisėtu gabenimu per Lietuvos valstybės sieną. Kontrabandos dalykas gali būti gabenamas įvairiais būdais: pervežant autotransportu, geležinkelio, oro, jūrų transporto priemonėmis, persiunčiant transportiniu paštu, pernešant pėsčiomis, permetant per sienos įrenginius ir pan.
Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už kontrabandą atsiranda tik tada, kai kontrabandos dalykas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamas neteisėtai. Neteisėtu yra laikomas toks prekių ar kitų daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną, kai yra požymių, nurodytų atitinkamai BK 312 str.ir ATPK 210 str. Kontrabandos dalykas gali būti neteisėtai gabenamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną per muitines arba ne per muitines. Vieni autoriai (J.Misiūnas)24 remdamiesi šiuo kriterijum, t.y. per kokią vietą gabenamas kontrabandos dalykas, skiria BK 312 str. 1 ir 2 d. dvi savarankiškas nusikaltimo sudėtis. Kiti autoriai (A.Abramavičius)25 pagrindine kontrabandos sudėtimi laiko BK 312 str. 1d., o atitinkamai BK 312 str. 2 d. yra kvalifikuota, o BK 312 str. 3d. itin kvalifikuota kontrabandos sudėtis.

Kontrabanda pripažįstama nusikaltimu, kai prekės, pinigai, meno vertybės ar kiti privalomi pateikti muitinei daiktai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenami. nors ir per muitinę, bet:
a)nepateikiami muitinei,
b)kitaip išvengiama muitinės kontrolės,
c)naudojama suklastota muitinės deklaracija arba kiti dokumentai,
d)gabenami kitų pavadinimų prekės ar daiktai, nei nurodyti muitinės deklaracijoje ar kituose dokumentuose.
Kiekvieną iš šių kontrabandos objektyviosios pusės požymių būtina aptarti atskirai. Pagal Lietuvos Respublikos muitinės kodeksą bei kitus muitinės aktus prekės, pinigai, kitos vertybės ir daiktai, gabenami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, turi būti pateikti muitiniam tikrinimui. Pateikimas muitinei – tai nustatytos formos pranešimas apie gabenamas prekes, kitas vertybes ir daiktus, vadinamas muitinės deklaracija. Deklaracijos formą numato muitinės įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Prekes galima deklaruoti raštu, žodžiu ir veiksmu, t.y. pasirenkant žaliąjį arba raudonąjį kanalą (dviejų kanalų sistemos taikymo atveju). Pastarasis būdas taikomas keleiviams muitinės postuose, esančiuose oro uostuose, kai kuriuose kelio postuose. Jeigu gabenamos prekės, vertybės ar daiktai nedeklaruojami, t.y. neįrašomi į pateikiamą muitinei deklaraciją, ar apie tai pranešami žodžiu neteisingi duomenys, ar kai asmuo pasirenka žaliąjį kanalą, veiksmu parodydamas, kad negabena deklaruotinų prekių, o pas jį tokios prekės randamos, tai laikoma, kad tos prekės, vertybės ar daiktai nebuvo pateikti muitinei ir todėl gabenami neteisėtai. Šis požymis bus ir tada, kai asmenys, per Lietuvos Respublikos sieną gabendami prekes, nesustoja patikrinimui prie muitinės postų. Pav., Vilniaus rajono apylinkės teismas nuteisė R.Pekarską pagal 312 str. 1 d. už tai, kad jis per Vilniaus muitinės Medininkų postą automobiliu gabeno prekes, tačiau nestojo muitinės tikrinimo zonoje ir tokiu būdu išvengė muitinės kontrolės26.
Jeigu daiktai, kuriuos privalu pateikti muitinei, yra pateikiami, bet pažeidžiamos tų daiktų gabenimo per valstybės sieną taisyklės, tai tokia veika kvalifikuoja ne kaip kontrabanda, kuri baudžiama pagal BK 312 str., bet kaip prekių (daiktų) gabenimo tvarkos pažeidimas, užtraukiantis administracinę atsakomybę (ATPK 209³str.).
Kontrabandos dalyko gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną per muitines neteisėtai gali reikštis ne tik jų nepateikimu muitinės kontrolei, bet ir kitaip išvengiant muitinės kontrolės. Kitoks muitinės kontrolės išvengimas yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas prekes ar kitus daiktus slepiant specialiai įrengtose slėptuvėse arba kitose sunkiai aptinkamose vietose. Kontrabandos dalykas slepiamas specialiai prekėms ar daiktams gabenti įrengtose slėptuvėse (pav., specialiai įrengtose ar perdirbtose autotransporto priemonių konstrukcinėse ertmėse) arba prekės bei kiti daiktai gabenami tokiose vietose, kuriose jie paprastai netransportuojami, nelaikomi (pav., pinigai gabenami kavos indeliuose, prekės slepiamos po drabužiais ir pan.).
Muitinės deklaracija – tai muitinės nustatytos ar muitinei priimtinos formos pareiškimas arba veiksmas, kuriais pasirenkama muitinės procedūra arba pateikiama muitinės reikalaujama informacija apie prekes, reikalingas šiai muitinės procedūrai įforminti. Paprastai muitinės deklaracija pateikiama raštu. Pildoma keleivio deklaracija arba bendrasis dokumentas. Muitinės deklaracijos suklastojimu laikomas žinomai neteisingų duomenų arba duomenų, remiantis suklastotais dokumentais apie gabenamas prekes ar kitas vertybes (HS kodų, kiekio, vertės, turimų licencijų ar leidimų ir kt.), įrašymas į deklaraciją, taip pat tokių žinomai neteisingų duomenų patvirtinimas antspaudais ir panašiai.
Prie kitų dokumentų, kurie gali būti suklastoti ir panaudoti darant kontrabandą, priskiriami licencijos, leidimai, lengvatiniai prekių kilmės sertifikatai, prekių kilmės deklaracijos, sąskaitos faktūros, sutartys, važtaraščiai ir kiti dokumentai.
Suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas muitinei kvalifikuojamas tik pagal BK 312str. 1, 2 ar 3 dalis. Tais atvejais, kai asmuo pats suklastoja muitinės deklaraciją ir ją pateikia muitinei., jis atsako pagal 312str. ir 207str. 2 dalį. Asmuo žinomai suklastojęs muitinės deklaraciją kontrabandai padaryti, jei muitinei ją pateikė kitas asmuo, atsako kaip kontrabandos bendrininkas (padėjėjas) ir jo veika kvalifikuojama pagal BK 18str. 6d., BK 312 str. ir 207str. 2d.(1997m. sausio 16d. Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr.1”Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose”)27. Pav., Kauno apygardos teismas pagal BK 207str. 1 dalį ir 312 str. 2 dalį nuteisė R.Sadauską už tai, kad pagal tranzitinius dokumentus įvežė du automobilius “BMW-520” ir “BMW-525”. Vėliau suklastojo pirkimo-pardavimo sutartis, panaudojo suklastotas muitinės pažymas ir automobilius užregistravo savo vardu28.
Kontrabanda yra laikoma nusikaltimu ir tais atvejais, kai per muitinę gabenamos kitų pavadinimų prekės ar daiktai, o ne tie, kurie nurodyti muitinės deklaracijoje ar kituose dokumentuose. Šiuo atveju reikia nustatyti, kad gabenamų per valstybės sieną daiktų pavadinimai neatitinka tų pavadinimų, kurie įrašyti deklaracijose ar kituose dokumentuose. Šio požymio ir apskritai kontrabandos nebus, kai gabenamų prekių ar daiktų kokybė neatitinka tos, kuri nurodyta šių prekių dokumentuose. Jei muitinės deklaracijoje ar kituose dokumentuose nurodomas neteisingas gabenamų prekių kiekis ar vertė, tokia kaltininko veika vertinama kaip kontrabanda klastojant muitinės deklaracijas ar kitus dokumentus.
BK 312 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo tam tikrų veiksmų atlikimo momento, o pasekmės lieka už šio nusikaltimo sudėties ribų. Konkrečiai kontrabandos baigtinumo momentas priklauso nuo jos padarymo formų.
Kai kontrabandos dalykas gabenamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną per muitines, bet nepateikiamas muitinei arba kitaip išvengiama muitinės kontrolės, tai kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai asmeniui atsirado pareiga gabenamas prekes ar daiktus pateikti muitinei, bet jis to nepadarė.
Kai naudojamos suklastotos muitinės deklaracijos ar kiti dokumentai arba kai gabenamos kitų pavadinimų prekės ar daiktai, negu nurodyta muitinės deklaracijoje ar kituose dokumentuose, kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo šių dokumentų priėmimo muitinio tikrinimo momento. Iki šio momento arba iki pareigos gabenamas prekes ar daiktus pateikti muitinei atsiradimo momento, asmuo turi galimybę atsisakyti pabaigti pradėtą nusikaltimą. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą yra aplinkybė, kuri pašalina nusikalstamos veikos pavojingumą ir baudžiamumą. Asmuo savo noru atsisakęs pabaigti pradėtą nusikaltimą, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 17str., jeigu jo faktiškai padarytoje veikoje nėra kito nusikaltimo sudėties. Kontrabandos atveju, kai naudojama suklastota muitinės deklaracija ir kiti dokumentai, atsisakius pabaigti nusikaltimą, realiausiai faktiškai padarytoje veikoje galima oficialaus dokumento suklastojimo nusikaltimo sudėtis (BK 207 str.). Teismų praktikoje tokių situacijų nebuvo. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą prekių ar kitų daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną atsiranda tik tada, kai kontrabandos dalyko vertė viršija 100 minimalių gyvenimo lygių (MGL)29 dydžio sumą (BK 321² str.). (Naujajame BK30 – 250 MGL). Jeigu prekių ar kitų neteisėtai gabenamų per valstybės sieną (per muitines ir ne) daiktų vertė neviršija 100 MGL dydžio sumos, tai kaltininkas traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 210 str. Neteisėtas šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų ar kitų strateginių prekių, nuodingųjų ir stipriai veikiančių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų, prekursorių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nepriklausomai nuo šių prekių ir medžiagų kiekio bei jų vertės.
Kontrabandos administracinio teisės pažeidimo dalyku negali būti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios, radioaktyviosios ar kitos strateginės prekės, nuodingosios ir stipr.iai veikiančios psichotropinės ar narkotinės medžiagos, jų pirmtakai.
Pagal apibendrintas teismų praktikoje bylas31, nustatant kontrabandinių prekių vertę vienodos praktikos nėra, taip pat nėra ir atitinkamų normatyvinių aktų, reguliuojančių šią tvarką. Kontrabandos dalyko vertė nustatinėjama įvairiai: vienose bylose pagal daiktų (prekių) muitinę vertę, kitose pagal rinkos kainas ir panašiai. Vienais atvejais apsiribojama įvairiausių firmų pažymomis apie tos ar kitos prekės kainą, kitais – tardymo organai skiria prekines ekspertizes. Dažnai net tos pačios rūšies prekių vertė nustatoma įvairiai. Tais atvejais, kada skiriamos ekspertizės, tardymo organai jas daryti vienais atvejais paveda specialiems ekspertizių biurams, kitais – atsitiktinėms firmoms ir įstaigoms.2.4Kontrabandos subjektyvioji pusė
Kontrabandos nusikaltimo ir administracinio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę apibūdina tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena prekes ar kitus muitinei privalomus pateikti daiktus, bet to nori ir tai daro. Motyvas ir tikslas nėra būtini kontrabandos subjektyviosios pusės požymiai. Kontrabandos motyvas ir tikslas dažniausiai būna savanaudiški – noras pasipelnyti.2.5Kontrabandos subjektas
Kontrabandos subjektas yra pakaltinamas 16 metų asmuo, kuris neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena prekes ar kitus muitinei privalomus daiktus. Klausimas komplikuojasi, kai gabenamos prekės priklauso ne fiziniam asmeniui, bet įmonei, akcinei bendrovei. Kadangi juridiniai asmenys dar nėra traktuojami kaip baudžiamosios atsakomybės subjektai, tai būtina tokiais atvejais išsiaiškinti, kas konkrečiai atsakingas už prekių pakrovimą, siuntimą ir deklaravimą. Pagal sutartį samdomas vairuotojas gali nežinoti, kad krovinyje yra kontrabandinių prekių, ir dėl to ne visais atvejais gali būti laikomas kontrabandos subjektu. Naujo BK 199str. 3d. už kontrabandą numatyta ir juridinio asmens atsakomybė. Pagal šio BK 20 str. juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti kontrabandą, baudžiamosios atsakomybės.
Administracinio tesės pažeidimo kontrabandos (ATPK 210 str.) subjektas taip pat yra pakaltinamas, 16 metų amžiaus asmuo. Šis straipsnis numato ir specialųjį administracinio teisės pažeidimo subjektą, kuris be pagrindinių požymių (amžiaus ir pakaltinamumo), turi papildomus, būtinus konkrečiai administracinio teisės pažeidimo sudėčiai (ATPK 210 str. 4, 5 ir 6d.) požymius Tai keleivis, gabenantis asmeninio naudojimo bei kitus daiktus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną žaliojo arba raudonojo kanalo režimu. Pagal Muitinės kodekso 2 str. 4p. “keleivis – neturintis ūkio subjekto statuso fizinis asmuo, nelaikomas gyvenančiu arba nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, laikinai atvykstantis į Lietuvos Respubliką turizmo, sporto, darbo, profesinių susirinkimų, gydymosi, mokslo bei panašiais tikslais ir iš jos išvykstantis, taip pat vykstantis per Lietuvos Respubliką tranzitu, arba laikomas gyvenančiu ar nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje ir laikinai išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į užsienį turizmo, sporto, darbo, profesinių susirinkimų, gydymosi, mokslo bei panašiais tikslais ir grįžtantis atgal.”322.6Kontrabandą kvalifikuojantys požymiai
Atsakomybė už kontrabandą BK 312 str. 2 d diferencijuojama pagal šiuos kriterijus: a) kontrabandos dalyko gabenimo vietą (per muitines ar ne per muitines); b) kontrabandos dalyko ypatumus ( gabenamos prekės, pinigai, vertybės, kiti daiktai ar tokie padidinto pavojaus šaltiniai: šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios, radioaktyviosios ar kitos strateginės prekės, nuodingosios ir stipriai veikiančiosios, psichotropinės ar narkotinės medžiagos, prekursoriai). BK 312 str. 2 ir 3 dalyse numatyti kontrabandą kvalifikuojantys požymiai. Pagal BK 312 str. 2 d. asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai jis prekes, pinigus, meno vertybes ar kitus privalomus pateikti muitinei daiktus gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per muitines.
aagal Lietuvos Respublikos muitinës kodekso 14 str. muitinës postas yra teritorinës muitinës padalinys, veikiantis Muitinës departamento nustatytoje vietoje. Prekiø gabenimas tose vietose, kur tokiø postø nëra, yra savaime neteisëtas ir uþtraukia baudþiamàjà ar administracinæ atsakomybæ, priklausomai nuo gabenamø prekiø vertës. Tokiu atveju kontrabandos dalykas per valstybës sienà gabenamas ne per specialiai valstybës árengtus muitinës postus, o juos apeinant, pav., miðko keliukais, proskynomis ir pan. Tai daþniausiai daroma, norint iðvengti muitø mokesèiø arba neturint leidimo perveþti per valstybës sienà dalykø, kuriø perveþimui toks leidimas privalomas. Kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitines, tai tokia veika laikoma nusikaltimu nepriklausomai nuo to, ar naudojami suklastoti dokumentai, ar prekës slepiamos sunkiai aptinkamose vietose, ar prekiø dokumentuose áraðytos ne to pavadinimo prekës. Kontrabandiniø prekiø gabenimas ne per muitinæ ar muitiniø postus daþniausiai yra susijæs su neteisëtu Lietuvos Respublikos valstybës sienos perëjimu. Tokiais atvejais asmens padaryta veika kvalifikuojama pagal idealià nusikaltimø sutaptá, tai yra pagal BK 82 str. ir atitinkamai pagal BK 312 str. 2 arba 3 dalá.
Jeigu prekës, pinigai, meno vertybës ar kiti privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami per Lietuvos Respublikos valstybës sienà ne per muitines, tokia veika kvalifikuojama kaip kontrabanda pagal BK 312 str. 2d. be jokiø sàlygø. Kontrabanda yra baigtas nusikaltimas, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitines ar muitiniø postus,- nuo to momento, kai kertama Lietuvos Respublikos valstybës sienos linija tiek ið Lietuvos Respublikos teritorijos, tiek ið kitø valstybiø á Lietuvos Respublikos teritorijà. Tais atvejais, kai kontrabandos dalykas nepergabenamas per valstybës sienà, t.y. nëra dalies bûtinø objektyviøjø veikos poþymiø, tokia veika kvalifikuojama kaip pasikësinimas padaryti kontrabandà. Pav., Panevëþio apygardos teismas T.Armino, A.Moderio, R.Petrausko ir V.Balèiûno veikas ið BK 312str. 2 dalies perkvalifikavo á BK 16, 312 str. 2 dalá. Jie nuteisti uþ tai, kad ne per muitinæ pasikësino pergabenti á Latvijà 2092 kg kiaulienos ir verðienos skerdienos. Teismas taip kvalifikuodamas jø veikas nurodë, kad nëra pagrindo daryti iðvadà, jog nusikaltimas buvo baigtas, nes skerdiena dar nebuvo pergabenta per valstybës sienà33..
Pagal BK 312 str. 2d. ðaunamøjø ginklø, ðaudmenø, sprogmenø, sprogstamøjø, radioaktyviøjø ar kitø strateginiø prekiø, nuodingøjø ir stipriai veikianèiø, psichotropiniø ar narkotiniø medþiagø, prekursoriø gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybës sienà yra neteisëtas, kai ðie daiktai, prekës ir medþiagos nepateikiamos muitinei, arba kitaip iðvengiama muitinës kontrolës, arba gabenama neturint leidimo juos perveþti. Ðiø daiktø gabenimas didina kontrabandos pavojingumà, nes gabenant ðias prekes paþeidþiama ne tik ûkininkavimo tvarka, bet keliama grësmë ir visuomenës saugumui. Ðaunamøjø ginklø, ðaudmenø, sprogmenø, sprogstamøjø, radioaktyviøjø ar kitø strateginiø prekiø, nuodingøjø ir stipriai veikianèiø, psichotropiniø ar narkotiniø medþiagø, prekursoriø gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybës sienà laikomas kontrabanda esant n.ors vienam poþymiui, nurodytam BK 312 str. 2d. (jie nepateikiami muitinei arba kitaip iðvengiama muitinës kontrolës, arba veþami neturint tam leidimo), nepriklausomai nuo to, ar ðie kontrabandos dalykai gabenami per muitinæ, ar ne per muitinæ. Pirmieji du poþymiai yra analogiðki iðnagrinëtiems aukðèiau. Kadangi ðios prekës ir medþiagos kelia padidintà pavojø visuomenei, jiems perveþti reikalingi atitinkamø valstybës institucijø leidimai. Daiktai (prekës), kuriuos áveþti á Lietuvos Respublikà, iðveþti ið jos ir veþti per jà tranzitu be leidimø draudþiama patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1995m. geguþës 19d. nutarimu Nr.71834. Leidimus iðduoda: ðaunamiesiems ginklams, ðaudmenims, sprogmenims, sprogstamosioms medþiagoms (pirmos pavojingumo klasës kroviniams) gabenti – Kraðto apsaugos ministerija; antrosios – devintosios (iðskyrus septintàjà) pavojingumo klasiø cheminës medþiagos gabenamos tik turint Aplinkos ministerijos leidimà; septintosios pavojingumo klasës (radioaktyviosios) medþiagos (jø sàraðà tvirtina Aplinkos ministerija), kai jos áveþamos medicinos, mokslo tyrimams reikalingas Aplinkos ministerijos leidimas, kai áveþama kitiems tikslams, reikalingas Vyriausybës leidimas; vienetiniams tarnybiniams ginklams, priklausantiems Lietuvos Respublikos ir uþsienio valstybiø teisësaugos, saugumo ir gynybos institucijoms áveþti ir iðveþti leidimus iðduoda atitinkamai Policijos departamentas prie VRM, Generalinë prokuratûra, Valstybës saugumo departamentas ar Kraðto apsaugos ministerija; narkotinëms, psichotropinëms medþiagoms, jø prekursoriams, nuodingosioms ir stipriai veikianèioms medþiagoms áveþti ar iðveþti reikalingas Sveikatos apsaugos ministerijos leidimas.
Ðaunamøjø ginklø, ðaudmenø, sprogmenø, sprogstamøjø, radioaktyviøjø ar kitø strateginiø prekiø, nuodingøjø ir stipriai veikianèiø, psichotropiniø ar narkotiniø medþiagø, prekursoriø gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybës sienà yra vienas ið kontrabandos nusikaltimo, numatyto BK 312 str. 2 ir 3 dalyse, poþymiø, todël papildomai pagal kitus BK straipsnius nekvalifikuojamas. Taèiau jeigu veikoje, be kontrabandos, yra ðiø medþiagø neteisëto gaminimo, ágijimo, laikymo, gabenimo per Lietuvos teritorijà ar kitø poþymiø, numatytø BK 232¹, 231², 232, 234 straipsniuose, veika kvalifikuojama pagal nusikaltimø sutaptá.
BK 312 str. 3d. numatyti ðie kontrabandà kvalifikuojantys poþymiai: a) grupë ið anksto susitarusiø asmenø; b) pakartotinumas; c) stambus mastas; d) didelio kiekio ðaunamøjø ginklø, ðaudmenø, sprogmenø ar sprogstamøjø medþiagø kontrabanda. Ðie poþymiai kvalifikuoja kontrabandà, numatytà BK 312 str. 1 ir 2 dalyse. Esant bent vienam ið ðiø sàlygø veika kvalifikuotina pagal BK 312 str. 3 dalá.
Kontrabanda, padaryta grupës ið anksto susitarusiø asmenø, be nuorodos á BK 18 str. kvalifikuojama tuomet, kai du ar daugiau asmenø iki ðio nusikaltimo objektyviosios pusës poþymiø padarymo pradþios susitarë jà kartu padaryti, ir kiekvienas bendrininkas tiesiogiai padarë bent dalá BK 312 str. dispozicijoje numatytos veikos. Susitarimo pobûdis gali bûti labai ávairus: dël tam tikrø bendros nusikalstamos veikos epizodø, dël konkreèiø nusikaltimo padarymo mechanizmo momentø ir t.t. Taèiau ið anksto aptarto rengimosi nusikaltimui nëra, visa nusikalstama veika nesuderinama, pastovûs ryðiai tarp bendrininkø neatsiranda, bendrininkø nëra daug, paprastai jie visi bûna nusikaltimo vykdytojai. Baudþiamosios teisës teorijoje “grupë ið anksto susitarusiø asmenø” ávardijama kaip viena ið bendrininkavimo formø – bendrininkavimas esant elementariam iðankstiniam susitarimui.35 Jeigu asmuo tiesiogiai nedalyvavo padarant BK 312 str. dispozicijoje numatytà , taèiau organizavo, kurstë ar padëjo padaryti ðá nusikaltimà kitiems asmenims, jo veika papildomai kvalifikuojama pagal BK 18 str. atitinkamà dalá. Kai kontrabandà padaro organizuota grupë ar asmenys, susijungæ á nusikalstamà susivienijimà, visø jø veikos, nepriklausomai nuo bendrininkavimo formø, kvalifikuojamos be nuorodos á .BK 18 straipsná pagal BK 312str. 3d.
Kai muitinës, pasienio policijos ar kitø tarnybø pareigûnai pagal iðankstiná susitarimà su kontrabandà daranèiais asmenimis praleidþia kontrabandines prekes per muitinæ ar valstybës sienà, jø veikos kvalifikuojamos kaip kontrabanda, padaryta ið anksto susitarusiø asmenø, be nuorodos á BK 18 straipsná. Nors teismai pareigûnø, kurie atlieka Lietuvos Respublikos valstybës sienos apsaugà arba muitinës kontrolës funkcijas ir bûna kontrabandos nusikaltimo bendrininkai, veiksmus kvalifikuoja kitaip – pagal nusikaltimø sutaptá, t.y. pagal BK 312 str. su nuoroda á BK 18 str. ir atitinkamà nusikaltimà valstybës tarnybai (BK 282 str., 285 str. ir kitus). Pav., Klaipëdos apygardos teismas pagal BK 282 str. 1 d. ir BK 18 str.6d. ir 312 str. 2d. nuteisë R.Avelá, kuris dirbdamas vienos ið pasienio policijos uþkardos policininku, bûdamas valstybës pareigûnu, ið anksto paþadëjo A.Tileniui, kad leis ið Latvijos á Lietuvà áveþti kontrabandiná kroviná, kà ir padarë, paimdamas ið A.Tilenio 50 JAV doleriø kyðá. Nuosprendyje R.Avelio veiksmai dël kontrabandos traktuojami kaip padëjimas tiesioginiam nusikaltimo vykdymui 36.
Jeigu kontrabandos dalyko gabenimas realizuojamas per asmená, neþinantá apie organizatoriaus nusikalstamà këslà, asmuo organizavæs toká gabenimà, laikomas nusikaltimo vykdytoju.
Kontrabanda laikoma padaryta pakartotinai, kai ji padaroma asmens, pirmiau padariusio kontrabandà, numatytà BK 312 str. 1,2 ar 3 dalyse, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo nuteistas uþ jà, ar ne, jeigu teistumas uþ pirmiau padarytà kontrabandà neiðnykæs ar nepanaikintas ástatymo nustatyta tvarka, taip pat jei nëra suëjæ patraukimo baudþiamojon atsakomybën uþ pirmiau padarytà nusikaltimà terminai. Nusikaltimai, padaryti iki 1998m. vasario 19d., t.y. iki ástatymo dël BK 312 str. 3 d. ásigaliojimo, nelaikomi pakartotiniais. Jeigu bent vienas ið keliø kontrabandos nusikaltimø padarytas po ðio ástatymo ásigaliojimo, jis kvalifikuojamas pagal BK 312 str. 3 dalá.
Kontrabanda laikoma padaryta stambiu mastu, kai neteisëtai gabenamø prekiø, daiktø, pinigø ar meno vertybiø vertë virðija 500 MGL dydþio sumà (BK 321² str.). Kvalifikuojant kontrabandà kaip padarytà stambiu mastu, atsiþvelgiama á MGL dydá ir prekiø vertæ pinigine iðraiðka, nustatytà nusikaltimo padarymo metu.
Pagal BK 321² str. iðaiðkinimà, ðaunamøjø ginklø, ðaudmenø, sprogmenø, sprogstamøjø medþiagø kontrabanda laikoma padaryta dideliu kiekiu, kai neteisëtai gabenama daugiau kaip du vienetai ðaunamøjø ginklø, daugiau kaip penkiasdeðimt vienetø ðaudmenø, daugiau kaip 0,1 kg sprogmenø ar sprogstamøjø medþiagø.
Naujame BK 199 str. atsakomybë diferencijuojama tik remiantis kontrabandos dalyko ypatumais – privalomi pateikti muitinei daiktai (BK 199 str. 1d.) ir ðaunamieji ginklai, ðaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios, radioaktyviosios ar kitos strateginës prekës, nuodingosios ir stipriai veikianèios psichotropinës ar narkotinës medþiagos, jø pirmtakai (BK 199 str. 2d.). Nëra numatyta kontrabandà kvalifikuojanèiø poþymiø, kokie yra ðiuo metu galiojanèiame BK 312 str. 3d. Be to, atsakomybë diferencijuojama pagal kontrabandos dalyko ypatumus, nediferencijuojama pagal kontrabandos dalyko gabenimo vietà – per muitines ar ne per muitines.
Uþ kontrabandà numatyta administracinë atsakomybë (ATPK 210 str.) diferencijuojama atsiþvelgiant á kontrabandos dalyko vertæ (iki 50 MGL ir iki 100 MGL) ir kontrabandos dalyko gabenimo vietà (per muitines ar ne per muitines). ATPK 210 str. 4, 5 ir 6 d. iðskirta keleiviø kontrabanda, t.y. keleiviø asmeninio naudojimo bei kitø daiktø gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybës sienà þaliojo arba raudonojo kanalo reþimu, virðijant norminiuose aktuose nustatytà normà. Administracinë atsakomybë keleiviams uþ kontrabandà diferencijuojama pagal ðiuos kriterijus: a) kontrabandos dalyko gabenimo reþimà (raudonojo ar þaliojo kanalo reþimas), b) pagal virðijanèiø normà gabenamø daiktø vertæ (iki 5 MGL dydþio sumos, iki 50 MGL dydþio sumos, (ti.k gabenant þaliojo kanalo reþimu)).

2.7Kontrabandos atskyrimas nuo panaðiø veikø

Artimiausias kontrabandai nusikaltimas yra neteisëtas prekiø ar produkcijos neiðveþimas ið Lietuvos Respublikos (BK 312¹ str.). Iki 1998 m. vasario 3d. BK pakeitimø neteisëtas prekiø ar produkcijos neiðveþimas ið Lietuvos Respublikos buvo laikomas kontrabanda. Po vasario 3d. pakeitimø ði veika buvo iðskirta á savarankiðkà BK straipsná. Ið tiesø vargu ar neteisëtà prekiø neiðveþimà ið Lietuvos Respublikos galima laikyti kontrabanda. Ðiuo atveju prekës neslepiamos nuo muitinës kontrolës, bet paþeidþiama jø gabenimo ið Lietuvos Respublikos tvarka. Skirtingai nuo kontrabandos, atsakomybë pagal BK 312¹ str. atsiranda ir uþ neveikimà, t.y. prekiø ar produkcijos pagal tranzito ar eksporto dokumentus neiðveþimà per Lietuvos Respublikos sienà. Skirtingai nuo kontrabandos, darant nusikaltimà, numatytà BK 312¹ str., prekës per Lietuvos Respublikos gabenamos teisëtai, o tik po to, Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra paþeidþiama ðiø prekiø gabenimo ar iðveþimo ið Lietuvos Respublikos tvarka.

2.8 Bausmës ir nuobaudos uþ kontrabandà

Pagal BK 8¹ str. kontrabanda (BK 312 str.) priskiriama prie sunkiø nusikaltimø. Uþ kontrabandà numatytà BK 312 str. 1d. baudþiama laisvës atëmimu iki penkeriø metø ir bauda ar be baudos arba tik bauda. Ðiuo atveju nustatyta tik virðutinë santykinai apibrëþtos sankcijos riba, apatinë sankcijos ribà nustato bendrosios dalies straipsnis – pagal BK 25 str. minimali laisvës atëmimo riba yra 3 mën. Skirdamas baudà kaip pagrindinæ ir papildomà bausmæ, teismas turëtø vadovautis BK 32 str. Bauda kaip pagrindinë bausmë gali bûti skiriama nuo 200 iki 50000 MGL dydþio, kadangi kontrabanda daþniausiai yra savanaudiðkas nusikaltimas, nes paprastai asmenys siekia iðvengti materialiniø iðlaidø (iðvengti muito ir kitø mokesèiø mokëjimo), be to savanaudiðkø nusikaltimø atveju baudos, kaip pagrindinës bausmës dydis negali bûti maþesnis nei nustatyta neteisëtai gabenamø prekiø vertë, taèiau nevirðijant maksimalios baudos dydþio sumos. Tais atvejais, kai kontrabanda nesiekiama savanaudiðkø tikslø, baudos kaip pagrindinës bausmës dydis yra nuo 100 iki 1000 MGL dydþio. Bauda kaip papildoma bausmë gali bûti skiriama nuo 10 iki 500 MGL dydþio. Nepilnameèiams bauda kaip pagrindinë bausmë skiriama nuo 10 iki 500 MGL, o papildoma nuo 5 iki 200 MGL dydþio.
Uþ kvalifikuotà kontrabandà (BK 312 str. 2d.) baudþiama laisvës atëmimu nuo trejø iki ðeðeriø metø ir bauda arba be baudos. Uþ itin kvalifikuotà kontrabandà (BK 312 str. 3d.) numatyta laivës atëmimas nuo penkeriø iki deðimties metø ir bauda. Be to, pagal BK 35 str. uþ ðá nusikaltimà privalomai skiriama papildoma bausmë – turto konfiskavimas. Kadangi kontrabanda yra sunkus nusikaltimas, todël ðiuo atveju negalimas bausmës vykdymo atidëjimas pagal BK 47¹ str. Skiriant bausmæ uþ kontrabandà, bûtina vadovautis bendraisiais bausmiø skyrimo pradmenimis (BK 39 str.), atsiþvelgiant á padaryto nusikaltimo pobûdá ir pavojingumà bei kaltininko asmenybæ ir bylos aplinkybes, lengvinanèias ir sunkinanèias atsakomybæ (BK 40 ir 41 str.). Tais atvejais, kai viena ið aplinkybiø yra nusikaltimà kvalifikuojantis poþymis (kontrabandos kvalifikuojantis poþymis pakartotinumas), ji negali bûti atsakomybæ sunkinanèia aplinkybe, nes skiriant bausmæ, dar kartà atsiþvelgti á ðià aplinkybæ nebegalima, kadangi bûtø paþeista BK 3str. nuostata, nurodanti, jog niekas negali bûti baudþiamas du kartus uþ tà patá nusikaltimà.
Kontrabandos atveju galima skirti ðvelnesnæ, negu ástatymo numatyta bausmæ (BK 45 str.), jeigu tenkinamos tame straipsnyje nurodytos sàlygos. Bûtina atkreipti dëmesá, kad ðio straipsnio antra dalis negali bûti taikoma.
Teismø praktika37 rodo, kad kontrabandos atveju, dažniausiai skiriama pagrindinė bausmė yra bauda. Dažniausiai kaip papildoma bausmė skiriama dalies turto konfiskavimas, rečiau – viso. Pastebėtos tokios teismų klaidos: nuteistųjų atžvilgiu buvo neteisėtai pritaikytas BK 47¹ str., netaikytas. privalomas turto konfiskavimas, keletui nuteistųjų buvo neteisėtai pritaikytas BK 45 str. – paskirta laisvės atėmimo mažesnė bausmė negu žemiausioji riba, nors tokiam sprendimui priimti nebuvo šiame straipsnyje nurodytų sąlygų.
Naujajame BK38 už kontrabandą 199 str. 1d. numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už kvalifikuotą kontrabandą 199 str. 2 d. baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė – 3 mėnesiai. Pagal naująjį BK kontrabanda laikoma sunkiu nusikaltimu, baudos dydis galimas nuo 1 iki 300 MGL. 199 str. 3 d. numato ir juridinio asmens atsakomybę. Juridiniam asmeniui baudos dydis yra nuo 1 iki 10000 MGL. Be to, juridiniam asmeniui gali būti skiriamos šios bausmės juridinio asmens veiklos apribojimas, juridinio asmens likvidavimas. Juridiniam asmeniui už vieną nusikaltimą gali būti skiriama tik viena bausmė. Turto konfiskavimas naujame BK yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Konfiskuojama tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kontrabandos atveju tai gali būti transporto priemonė, kuria neteisėtai per valstybės sieną buvo gabenamas kontrabandos dalykas, taip pats kontrabandos dalykas. Naujame BK kontrabandos atveju nueita bausmių švelninimo kryptimi.
Už kontrabandą, kaip administracinį teisės pažeidimą (ATPK 210 str.) numatytos šios administracinės nuobaudos: bauda (kaip pagrindinė nuobauda), kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas (kaip papildoma nuobauda). Konfiskavimas taikomas visais kontrabandos, numatytos ATPK 210 str., atvejais. Baudos dydis priklauso nuo kontrabandos dalyko vertės ir kontrabandos dalyko gabenimo vietos (per muitines ar ne per muitines). Kai kontrabandos dalykas gabenamas per muitines, o kontrabandos dalyko vertė neviršija 50 MGL dydžio sumos, bauda yra nuo 5000 iki 10000 Lt, kai kontrabandos dalyko vertė viršija 50 MGL, bet neviršija 100 MGL dydžio sumos, bauda yra nuo 10000 iki 50000 Lt. Kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitines, o kontrabandos dalyko vertė neviršija 100 MGL dydžio sumos, baudos dydis nuo 25 000 iki 50000 Lt. Administracinė atsakomybė keleiviams už kontrabandą diferencijuojama pagal šiuos kriterijus: a) kontrabandos dalyko gabenimo režimą (raudonojo ar žaliojo kanalo režimas), b) pagal viršijančių normą gabenamų daiktų vertę . Kai keleivis asmeninio naudojimo bei kitus daiktus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena žaliojo kanalo režimu, o gabenamų daiktų viršijančių normą vertė yra iki 5 MGL dydžio sumos, toks administracinės teisės pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 300 Lt,kai gabenamų daiktų viršijančių normą vertė yra iki 50 MGL dydžio sumos, toks administracinės teisės pažeidimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Kai keleivis asmeninio naudojimo bei kitus daiktus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena raudonojo kanalo režimu, viršijant norminiuose aktuose nustatytą normą, jam gali būti skirta administracinė nuobauda- įspėjimas.
Praktikoje galimas atvejis, kai už kontrabandą (nusikaltimą) asmuo gali būti nubaustas švelniau, negu už kontrabandą kaip administracinį teisės pažeidimą. Pav., jeigu asmuo neteisėtai per valstybės sieną per muitinę gabena prekių, kurių vertė yra 101 MGL dydžio, nesiekdamas jokios materialinės naudos, t.y. nesavanaudišku tikslu. Be to jam galima taikyti BK 45str., jeigu tenkinamos įstatyme numatytos sąlygos. Teismas už tokį nusikaltimą gali paskirti baudą, kurios dydis gali būti mažesnis negu žemiausioji baudos riba (100 MGL=12500 Lt). Analogišku atveju, kai prekių vertė yra 99 MGL dydžio, asmuo už kontrabandą traukiamas administracinėn atsakomybėn , jam gresia bausmė nuo 10000 ik 50000 Lt. Tai rodo baudžiamojo ir administracinio kodekso normų nesuderinamumą. Teismo pask.irtos bausmės atlikimas užtraukia asmeniui teistumą, ko nėra administracinio teisės pažeidimo atveju.3.Išvados
Kontrabanda yra ir nusikaltimas, ir administracinis teisės pažeidimas. Baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą numatyta BK 312 str., administracinė – ATPK 210 str.
Kontrabandos (nusikaltimo) rūšinis objektas – ūkininkavimo tvarka, tiesioginis objektas – prekių ar daiktų gabenimo per valstybės sieną tvarka, papildomas objektas – finansų sistema, fakultatyvinis objektas – visuomenės saugumas, žmonių sveikata ir gyvybė. Kontrabandos (administracinio teisės pažeidimo) rūšinis, tiesioginis ir papildomas objektai yra analogiški kaip ir nusikaltimo. Kontrabanda administracinis teisės pažeidimas neturi fakultatyvinio objekto, nes jo dalyku negali būti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios, radioaktyviosios, nuodingosios, narkotinės, psichotropinės, stipriai veikiančios medžiagos, jų pirmtakai (prekursoriai), kurių gabenimas kelia grėsmę visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei.
Kontrabandos objektyviajai pusei būdinga tai, kad ji padaroma aktyviais veiksmais – kontrabandos dalykas neteisėtai gabenamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už kontrabandą atsiranda tik tai tada, kai kontrabandos dalykas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamas neteisėtai. Neteisėto gabenimo kriterijai analogiški: prekės, pinigai, meno vertybės ar kiti privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per muitines arba per muitines, nepateikiant jų muitinei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, arba gabenant kitų pavadinimų prekes ar daiktus, nei nurodyta muitinės deklaracijoje ar kituose dokumentuose. Kontrabandos administracinio teisės pažeidimo sudėtyje nėra požymio “prekių gabenimas naudojant suklastotą muitinės deklaraciją”. Šis požymis yra kontrabandos nusikaltimo sudėtyje.
Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą prekių ar kitų daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną atsiranda tada, kai kontrabandos dalyko vertė viršija 100 MGL dydžio sumą (naujajame BK 250 MGL), priešingu atveju asmuo už kontrabandą traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 210 str.
Pagal apibendrintas teismų praktikoje bylas, nustatant kontrabandinių prekių vertę vienodos praktikos nėra, taip pat nėra ir atitinkamų normatyvinių aktų, reguliuojančių šią tvarką. Kontrabandos vertė nustatinėjama įvairiai: pagal daiktų (prekių) muitinę vertę, pagal rinkos kainas, daromos prekinės ekspertizės. Tai nėra gerai, nes prekių (daiktų) vertė yra svarbus faktorius, atribojantis kontrabandą nusikaltimą nuo kontrabandos administracinio teisės pažeidimo. Be to, būtina prisiminti baudžiamosios teisės principą in dubio pro reo (visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai) ir jį taikyti.
BK 312 str. ir ATPK 210 str. sudėtys yra formalios. Kontrabanda laikoma baigta nuo tam tikrų veiksmų atlikimo momento, pasekmės lieka už sudėties ribų. Baigtumo momentas priklauso nuo kontrabandos padarymo formų.
Kontrabandos nusikaltimo ir administracinio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę apibūdina tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena prekes ar kitus muitinei privalomus pateikti daiktus, bet to nori ir tai daro. Motyvas ir tikslas nėra būtini kontrabandos subjektyviosios pusės požymiai. Kontrabandos motyvas ir tikslas dažniausiai būna savanaudiški – noras pasipelnyti.
Tiek nusikaltimo, tiek administracinio teisės pažeidimo kontrabandos subjektas yra pakaltinamas, 16 metų amžiaus asmuo. ATPK 210 str. numato specialų administracinio teisės pažeidimo subjektą keleivį, gabenantį asmeninio naudojimo bei kitus daiktus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną žaliojo arba raudonojo kanalo sistemos režimu.
Skiriasi atsakomybės pagal BK 312 str. ir ATPK 210 str. diferencijavimo kriterijai, nors yra ir panašumų . Panašumai : pagal kontrabandos dalyko gabenimo vietą (per muitines ir ne per muitines), iš dalies panaši diferenciacija pagal kontrabandos dalyko vertę: ATPK 210 str. iki 50 MG.L ir iki 100 MGL, BK 312 str. 3d. stambus mastas virš 500 MGL. Už kontrabandą numatyta administracinė atsakomybė (ATPK 210 str.) diferencijuojama atsižvelgiant į kontrabandos dalyko vertę (iki 50 MGL ir iki 100 MGL) ir kontrabandos dalyko gabenimo vietą (per muitines ar ne per muitines). ATPK 210 str. 4, 5 ir 6 d. išskirta keleivių kontrabanda, t.y. keleivių asmeninio naudojimo bei kitų daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną žaliojo arba raudonojo kanalo režimu, viršijant norminiuose aktuose nustatytą normą. Administracinė atsakomybė keleiviams už kontrabandą diferencijuojama pagal šiuos kriterijus: a) kontrabandos dalyko gabenimo režimą (raudonojo ar žaliojo kanalo režimas), b) pagal viršijančių normą gabenamų daiktų vertę (iki 5 MGL dydžio sumos, iki 50 MGL dydžio sumos, (tik gabenant žaliojo kanalo režimu)). BK 312 str. 2 ir 3 d. kvalifikuojantys požymiai: prekių (daiktų) gabenimas ne per muitines, padidinto pavojaus šaltinių (šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir t.t.) gabenimas, grupiškumas, pakartotinumas, stambus mastas, didelis šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų kiekis.
Už kontrabandą, kaip administracinį teisės pažeidimą (ATPK 210 str.) numatytos šios administracinės nuobaudos: bauda (kaip pagrindinė nuobauda), kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas (papildoma nuobauda). Konfiskavimas taikomas visais kontrabandos, numatytos ATPK 210 str., atvejais. Baudos dydis priklauso nuo kontrabandos dalyko vertės ir kontrabandos dalyko gabenimo vietos (per muitines ar ne per muitines), keleiviams – nuo kontrabandos dalyko gabenimo režimo (raudonojo ar žaliojo kanalo sistemos režimas), nuo viršijančių normą gabenamų daiktų vertės. Keleivis gali būti nubaustas įspėjimu.
Už kontrabandą (BK 312 str.) numatyta laisvės atėmimas, bauda, privalomas skirti turto konfiskavimas. Teismo paskirtos bausmės atlikimas užtraukia teistumą. Panaudota literatūra
I.Įstatymai ir kiti teisės aktai

1.Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1998.
2.Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Vilnius, 1999.
3.Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas. Vilnius, 1996.
4.Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Vilnius, 2000.
5.Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas// V.Ž., 2000, Nr.89-2741.
6.Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas// V.Ž., 1998, Nr. 8-161.
7. Lietuvos Respublikos cheminio ginklo uždraudimo įstatymas// V.Ž., 1998, Nr. 90-2480.
8. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas// V.Ž., 1999, Nr. 11-239.
9. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas// V.Ž., 1996, Nr. 69-1665.
10.Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymas// V.Ž., 1999, Nr. 55-1764.

II.Specialioji

1.Baudžiamoji teisė.Bendroji dalis. Vilnius, 1998, p. 265-266.
2.Baudžiamoji teisė 1d. Specialioji dalis. Vilnius, 2000.
3.Baudžiamoji teisė 2d. Specialioji dalis. Vilnius, 2000.
4.Misiūnas J. Nusikaltimai ūkininkavimo tvarkai //Verslo& komercinė teisė, 1999, Nr.4-5, p.205-228.
5.Piesliakas V. Baudžiamųjų įstatymų komentaras.Nusikaltimai ūkininkavimo tvarkai, kontrabanda (1)//Teisės problemos, 1993, Nr.1, p. 30-35.
6.Petkevičius P. Administracinė atsakomybė. Vilnius, 1996.
7.Tarptautinių žodžių žodynas.Vilnius,1985.
8.Teisinės informacijos centras. www.lrs.lt.

III.Teismų praktika

1.Lietuvos teismų praktika. Apžvalgos, konsultacijos, nutarimai, sprendimai. (Baudžiamoji teisė ir baudžiamasis procesas) (1991-1999). VĮ Teisinės informacijos centras, 1999.

Leave a Comment