Konstitucinis Teismas

TURINYS

1. ĮVADAS 3 psl.

2. KONSTITUCINIO TEISMO STATUSAS 4 psl.

3. PAGRINDINIAI TEISMŲ VEIKLOS PRINCIPAI 4 psl.

4. KONSTITUCINIO TEISMO SUDĖTIS IR SUDARYMO TVARKA 6 psl.

5. LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA IR JŲ

KOMPETENCIJA 8 psl.

6. LITERATŪRA 12 psl.

ĮVADAS

Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai — neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.
(Lietuvos Respublikos Konstitucija, 102 straipsnis)
Įvairiose šalyse būdami neabejotinai panašūs, teismai skirstomi pagal pačius įvairiausius struktūrinius požymius: pagal nacionalines sistemas (anglų teismų modelis), pagal valstybės santvarkos formas (JJAV, Šveicarijoje, be federalinės teismų sistemos, veikia federacijos subjektų sistemos), į konstitucinius ir administracinius, bendros kompetencijos ir specializuotus teismus ir pan. Neturi stebinti tokia teisminių sistemų ir teismų gausa, nes demokratinės valstybės numato visapusišką teisminę piliečių teisių ir laisvių apsaugą, valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų teisėtumo pakankamai efektyvią teisminę kontrolę ir panašiai.
Valstybės visų teismų, turinčių bendrus uždavinius, susijusius tarp savęs teisingumo įgyvendinimo santykiais, visuma sudaro teismų sistemą.

KONSTITUCINIO TEISMO STATUSAS

1 straipsnis. Konstitucinis Teismas – teisminė institucija

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teeisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
Konstitucijos ir šio įstatymo nustatytais atvejais Konstitucinis Teismas teikia Seimui ir Respublikos Pr

rezidentui išvadas.
Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

PAGRINDINIAI TEISMŲ VEIKLOS PRINCIPAI

Teismų organizavimas ir jų veikla pagrįsta demokratiniais pagrindais, atspindinčiais teisinės valstybės esmę ir uždavinius. Pagrindiniai teismų veiklos principai yra teisiškai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, vėliau jie išplėtoti konkrečiuose įstatymuose: Teismų įstatyme, CPK, BPK ir kituose teisės aktuose.
Tik teismo vykdomas teisingumas. Konstitucijos 109 straipsnyje sakoma, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Teismas priima sprendimus ir nuosprendžius Lietuvos Respublikos vardu. Niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir sutinkamai su įstatymu (BPK 11 str.).
Teisėjai nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neeprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas aktas atitinka Konstituciją.
Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Asmenys, kurie sa

avo veiksmais trukdo teismui vykdyti teisingumą, siekia daryti įtaką bylos baigčiai, žemina teismo ar teisėjo autoritetą, traukiamo administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Mitingai, piketai bei kitokie grupių ar pavienių asmenų veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme, jeigu jais siekiama paveikti teisėją ar teismą, yra kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą ir draudžiami.
Lygybė įstatymui ir teismui. Konstitucijos 29 straipsnyje sakoma, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms visi asmenys yra lygūs.
Teisingumas vykdomas vadovaujantis visų asmenų lygybe įstatymui ir teismui pagrindu, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Šis principas reiškia, kad visiems asmenims taikomi bendri įstatymai, niekam nesuteikiant papildomų teisių, lengvatų, privilegijų.
Teisė į teisminę gynybą. Tai viena iš svarbiausiųjų teisingumo garantijų, numatytų Konstitucijoje, Teismų įstatyme, CPK ir BPK atitinkamuose straipsniuose.
Lietuvos Respublikoje visi jos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę laisvę, nuosavybę, garbę ir orumą, kitas Konstitucijos ir įstatymų jiems garantuotas teise ir laisves, taip pat į teisminę gynybą nuo valstybės valdžios ir valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
Kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės turi teisę į teisminę gynybą lygiai su Lietuvos Respublikos piliečiais, jeigu kitaip nenumato įstatymai ir tarptautinės sutartys.
Teisę į teisminę gynybą turi ir
r įmonės, įstaigos, organizacijos.
Techninių priemonių naudojimas teisme. Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kokias technines priemones.
Dalyvaujantys bylose asmenys, proceso dalyviai, taip pat prokuroras savo procesinėms funkcijoms vykdyti, teismo posėdžio pirmininkui leidus, gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Asmenys, darantys garso įrašą be teismo leidimo, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones.
Viešas bylų nagrinėjimas teismuose. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai – taip pasakyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 str. Tai reiškia, kad teismo posėdžiuose gali dalyvauti visi piliečiai. Į posėdžių salę neįleidžiami tik jaunesni kaip 16 metų asmenys, jeigu jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai.
Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valsybės, profesinę ar komercinę paslaptį.
Neviešas teisminis nagrinėjimas leidžiamas motyvuota teismo nutartimi bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padarė asmenys, būdami jaunesni kaip 16 metų amžiaus, lytinių nusikaltimų bylose, taip pat kitose bylose, siekiant užkirsti kelią pagarsinimui žinių apie intymias byloje dalyvaujančių asmenų gyvenimo sritis arba apklausiant įslaptintą liudytoją ar nukentėjusį (BPK 16 str.).
Uždarame teismo posėdyje gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, o reikiamais atvejais ir liudytojai, ekspertai bei vertėjai.
Teismo sprendimų rezoliucinė da
alis ir nuosprendžiai visais atvejais paskelbiami viešai.
Teismo proceso kalba. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti teisminiuose veiksmuose per vertėją. Ši teisė taip pat garantuoja asmenims, nepakankamai mokantiems lietuvių kalbą ir pageidaujantiems kalbėti teismo procese gimtąja ar ta kalba, kurią jie moka.
Baudžiamosiose bylose tardymo ir teismo dokumentai kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams įteikiami išversti į jų gimtąją kalbą, kurią jie moka.
Vertėjo paslaugos atlyginamos iš valstybės biudžeto.
Bet koks normų, įtvirtinančių teisingumo principus, pažeidimas, kliudantis teismui įvykdyti jam procesiniuose įstatymuose numatytus uždavinius, pažeidžia asmenų teises ir teisėtus interesus, apsunkina pasiekti teisingumo tikslus.

4 straipsnis. KONSTITUCINIO TEISMO SUDĖTIS IR SUDARYMO TVARKA

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjus, taip pat ir atnaujinant Teismo sudėtį, skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis. Valstybės pareigūnai, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teikiantys Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki eilinės teisėjų kadencijos pabaigos pateikti Seimui naujų teisėjų kandidatūras. Naujai paskirti Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia paskutinę iki jų kadencijos pradžios darbo dieną. Nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas.
Kai Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta pirma laiko, į laisvą vietą likusiam kadencijos laikui nustatyta bendra tvarka skiriamas naujas teisėjas. Jeigu toks teisėjas šias pareigas ėjo ne ilgiau kaip šešerius metus, tai jis po ne mažesnės kaip trejų metų pertraukos gali eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas dar vieną kadenciją.
Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1475, 1996-07-11, Žin., 1996, Nr. 73-1749, 1996-07-31

Pirmą kartą skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus trys iš jų buvo paskirti trejiems metams, trys – šešeriems metams ir trys – devyneriems metams. Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjai, kurie buvo paskirti trejiems arba šešeriems metams, po ne mažesnės kaip trejų metų pertraukos vėl gali būti paskirti į šias pareigas.
Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Konstitucija. Prieš pradėdami eiti savo pareigas, teisėjai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo teisėjams taikomi darbo ir politinės veiklos apribojimai: jie negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginį ar kūrybinį darbą. Jie negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Konstitucinio Teismo teisėjai negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.
Konstitucinio Teismo teisėjo asmuo neliečiamas – be Konstitucinio Teismo sutikimo jis negali būti traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai: pasibaigia įgaliojimų laikas; jis miršta; atsistatydina; negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės; Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA IR JŲ KOMPETENCIJA

1992 m. Lietuvos respublikos Konstitucija nustatė tokią Lietuvos bendrųjų teismų sistemą: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. Realizuojant šią konstitucinę nuostatą, 1994 m. gruodžio 31 d. buvo priimtas Teismų įstatymas (vėliau ne kartą keistas ir papildytas), tapęs pagrindu esminei iki tol egzistavusių teismų santvarkos kaitai. Ji pradėjo funkcionuoti 1995 m. pradžioje. Savo struktūra ji tapati ankstesnės nepriklausomos Lietuvos valstybės teismų sistemai.
Apylinkės teismai pagal įstatymo nustatytą veiklos teritoriją (jų yra 54) yra pirmoji instancija (teisme su tam tikra kompetencija bylos nagrinėjimo stadija) civilinėms, baudžiamosioms, administracinėms byloms, taip pat byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu priimti sprendimams (nutarimams) dėl įstatymo numatytų priemonių taikymo; įstatymo nustatytais atvejais nagrinėti skundams dėl kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmų.
Apylinkės teisme gali būti steigiamas hipotekos skyrius, kuris registruoja turto įkeitimus, tvarko hipotekos registrą, priima sprendimus dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto bei paskirsto išieškotas sumas tarp išieškotojų.
Apylinkės teismuose teisėjas bylas nagrinėja vienas, sprendimus priima teismo vardu.
Apygardos teismas savo veiklos teritorijoje yra: pirmoji instancija civilinėms byloms CPK 136 straipsnio ir baudžiamosioms byloms BPK 37 straipsnio priskirtoms jo kompetencijai; – apeliacinė instancija apylinkių teismų sprendimams (juos apskųsti galima per 14 dienų nuo priėmimo dienos), nuosprendžiams (juos apskųsti galima per 14 dienų nuo paskelbimo dienos), nutartims ir nutarimams. Atlieka kitas su teisingumo vykdymu susijusias ir įstatymo priskirtas jo kompetencijai funkcijas.
Apygardos teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išskyrus baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų. Minėtas baudžiamąsias ir civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas, veikdamas apygardos teismo vardu.
Apygardos teismas analizuoja teismų praktiką susipažindamas su savo veiklos teritorijoje esančių apylinkės teismų darbu vietose bei kitokiais būdais.
Lietuvos apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.
Apeliacinis teismas taip pat nagrinėja kitas bylas, kurias Lietuvos Respublikos įstatymai priskiria jo kompetencijai, bei atlieka kitas šio teismo kompetencijai priskirtas su teisingumo vykdymo susijusias funkcijas.
Apeliaciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsiteisėjusiems teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams, kurie gali būti apskųsti per tris mėnesius nuo įsiteisėjimo dienos. Šioje instancijoje BPK ir CPK nustatytais atvejais bylą nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką taikant įstatymus. Į priimtose nutartyse esančius taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybinės ir kitos institucijos, konsultuoja teisėjus bendraisiais įstatymų taikymo klausimais. Leidžiamajame biuletenyje periodiškai skelbia teismų praktikos, nagrinėjant konkrečių kategorijų bylas, Teismo senato aprobuotas apibendrinimo apžvalgas.
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme sudaromas senatas, į kurį įeina šio teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, taip pat po 7 Civilinių ir Baudžiamųjų bylų skyrių didesnį darbo stažą turinčius teisėjus. Senatas, kaip jau buvo minėta, analizuoja, aprobuoja ir skelbia teismų praktiką, svarsto šio teismo skyrių pirmininkų kandidatūras, sprendžia kitus organizacinius aukščiausiojo Teismo veiklos klausimus.
Konstitucijoje pasakyta, kad Lietuvoje be bendros kompetencijos teismų gali būti įsteigti specializuoti teismai: administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme (1996 m.) numatyta, jog karių ir karininkų bylas dėl tarnybos arba su tarnyba susijusių teisės pažeidimų taip pat nagrinės specializuotas teismas.
Nuo 1999 m. gegužės 1 d., kaip buvo užsiminta anksčiau, Lietuvoje pradėjo funkcionuoti vieni iš pirmųjų specializuotų teismų – administraciniai teismai. Jų sistemą sudaro: apygardų administraciniai teismai, Aukštesnysis administracinis teismas ir Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius.
Administracinių teismų paskirtis – nagrinėti skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo (valstybės ir vietos savivaldų institucijų, įstaigų, tarnybų ir organizacijų) subjektų (pareigūnų) priimtų aktų bei veiksmų ar neveikimo (t.y. pareigų nevykdymo).
Apygardos administracinis teismas, kaip pirmoji instancija, nagrinėja bylas dėl teritorinių valstybinių ar savivaldybių administravimo subjektų norminių administracinių aktų teisėtumo; pagal Seimo kontrolierių, savivaldybių tarybų, Vyriausybės atstovų pareiškimus ir kitus jų kompetencijai priskirtus klausimus. Kaip apeliacinė instancija apygardos administracinis teismas nagrinėja nutarimus bylose dėl apskųstų administracinių teisės pažeidimų. Toks skundas gali būti paduotas per 10 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pagal institucijas (jos pareigūnų), kurios aktas skundžiamas, buvimo vietą.
Aukštesnysis administracinis teismas yra pirmoji instancija nurodytų kategorijų byloms, kai viena šalis yra centrinis valstybinio administravimo subjektas. Šis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardų administraciniai teismai, kaip pirmos instancijos teismai. Apeliaciniai skundai paduodami per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo Aukštesnysis administracinis teismas, kaip pirmos instancijos teismas; galutinė instancija administracinių bylų teisingumo klausimais. Aukštesniojo administracinio teismo sprendimai ir nutartys apeliacine tvarka gali būti skundžiami per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo.
Administraciniuose teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, o sudėtingoms byloms nagrinėti sudaroma penkių teisėjų kolegija.
Administracinių teismų sprendimai administracinėse bylose kasacine tvarka neskundžiami.
Teisėjų statusas
Teisėjas – tai valstybės pareigūnas, kuriam konstitucine tvarka suteikti įgaliojimai vykdyti teisingumą, atliekantis savo pareigas profesiniu pagrindu. Visi teisėjai Lietuvoje turi vienodą statusą ir skiriasi tik įgaliojimais ir kompetencija, kurią numato Teismų įstatymas.
Yra nustatyti šie teisėjų statuso konstituciniai principai: teisėjų neliečiamumas, jų depolitizavimas, l kito darbo nesuderinamumas, skyrimo tvarka ir atleidimo pagrindai, socialinės garantijos.
Teisėjo asmuo yra neliečiamas. Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimo. Baudžiamąją bylą teisėjui gali iškelti tik generalinis prokuroras. Teisėjas negali būti patrauktas ir administracinėn atsakomybėn. Teisėjui padarius administracinį teisės pažeidimą, medžiaga perduodama teisingumo ministrui arba Aukščiausiojo Teismo pirmininkui drausminei bylai iškelti.
Teisėjo nuosavybės apsauga. Teisėjas neatsako savo turtu, jeigu dėl teismo ar teisėjo kaltės priėmus klaidingą sprendimą proceso dalyviui arba dalyvaujančiam byloje asmeniui padaroma materialinė žala. Šią žalą įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. Dėl teisėjo tyčinių veiksmų atsiradusią ir valstybės atlygintą asmeniui materialinę žalą valstybė turi teisę regreso tvarka išieškoti iš teisėjo.
Draudimai ir apribojimai teisėjams. Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje. Teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Teisėjai negali jungtis į teisėjų asociacijas ar kitas organizacijas, atstovaujančias jų interesams.
Teisėju negali būti asmuo, prieš tai buvęs teisėju, prokuroru, advokatu, notaru, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotoju ir atleistas už profesinės veiklos pažeidimus.
Teisėjų darbo kokybė daug priklauso nuo jų specialaus pasirengimo ir profesinio tobulinimosi. Be Teisingumo ministerijoje sukurto atskiro Teismų departamento, kurio pareiga užtikrinti teisėjų atranką ir kvalifikacijos kėlimą, savo veiklą aktyviai atlieka Teisėjų taryba – Respublikos Prezidento patariamasis organas dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų. Be to, Teisėjų taryba renka narius į Lietuvos teisėjų egzaminų komisiją, kuri egzaminuoja teisėjus arba kandidatus į teisėjus pagal teisingumo ministerijos parengtas programas.
Pastaruoju metu įstatymo leidėjai žymiai sugriežtino reikalavimus, keliamus kandidatams į įvairių lygių teisėjus.
Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 25 metų nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis kandidato į apylinkes teismo teisėjus nustatytus reikalavimus ir išlaikęs teisėjo egzaminus.
Apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, turintis ne mažesnį kaip 5 metų apylinkės teisėjo darbo stažą. Prokurorai, tardytojai, advokatai, turintys ne mažesnį 10 metų savo profesijos darbo stažą, gali būti skiriami apygardos teismo teisėjais, jeigu jie atliko 5 mėnesių praktiką teismuose ir išlaikė teisėjų egzaminą.
Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, turintis ne mažesnį kaip 5 metų apygardos teismo teisėjo darbo stažą.
Visų Lietuvos Respublikos teismų teisėjai, išskyrus apylinkių teismų teisėjus, iš karto skiriami iki 65 metų amžiaus.
Teisėju paskirtas asmuo prieš pradėdamas eiti pareigas prisiekia jį paskyrusiems Seimui arba Respublikos Prezidentui.

LITERATŪRA
1. Stasys Vansevičius „Valstybės ir teisės teorija“- Vilnius, 2000 m.
2. M. Romeris „Valstybė ir jos konstitucinė teisė“- Vilnius, 1995 m.
3. Petras Leonas „Teisės filosofijos istorija“- Vilnius, 1995 m.
4. http://www.lrkt.lt/ApieTeisma.html

Leave a Comment