Socialdemokratų partija

TURINYS

I. Partijos socialinė bazė ir istorinė raida..................3
II. Organizacinė struktūra...........................4
1. skyriai, tarybos, konferencijų suvažiavimai
2. nuolatiniai valdymo organai
III. Partijos tikslai ir įtaka politiniam gyvenimui...............5

1. Atstovavimas renkamuose valdžios organuose, seime, savivaldybėje
IV. Siūlymai partijos veiklai gerinti.....................7 Priedai..............................8
Literatūra..............................9

Istorinė raida

Lietuviškoji socialdemokratų partija buvo įkurta 1896 m. gegužės 1d. Vilniuje. Taip pat buvo priimta ir pirmoji LSDP programa. Steigiamajame susirinkime dalyvavo 15-17 žmonių: dr.A.Domaševičius, dr.A.Moravskis, A.Birinčikas, A.Gulbinas, F.Kočmarčikas, R.Malevskis, J.Olechnavičius, P.Suknelevičius, F.Dzeržinskis, K.Kasperovičius, Daukša, K.Žalevskis. Svečių teisėmis dalyvavo varpininkai dr.K.Grinius, dr.S.Matulaitis ir dr.J.Bagdonas (manoma, kad dar dalyvavo B.Verbickas ir V.Valiukevičius).

Susirinkimas įvyko A..Domaševičiaus bute. Nuo pirmųjų A.Domaševičiaus ir A.Moravskio įkurtų Vilniuje lietuvių socialdemokratinių darbininkų ratelių ir atšvęstos pirmos Gegužės pirmosios buvo praėję treji metai. Vilniuje atsirado alternatyva lenkų, žydų, ir rusų socialdemokratams – lietuviškoji socialdemokratų partija su sava programa, siekiančia atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos respubliką, laisvu noru įeinančią į federaciją su kaimynais lenkais, gudais, latviais, ir ukrainiečiais. Programa buvo parašyta A.Domaševičiaus ir A.Moravskio, remiantis II Internacionalo nuostatais, pagal vokiečių (Erfurto), austrų ir lenkų (PPS) socialdemokratų programą.

A.Moravskiui išvykus užsienin, o A.Domaševičių su kitais LSDP nariais suuėmus (1899), LSDP vairą į savo rankas perėmė į Vilnių atvykę V.Sirutavičius, S.Kairys ir A.Janulaitis. Jie ir parengė LSD partiją 1905 m.Didžiajam Vilniaus Seimui. Buvo išspręsti nesusipratimai su PPS (1905 m.). Tais pačiais metais į LSDP priimta “Draugo” organizacija (su Vincu Mickevičium-Kapsuku). Susiformavo “autonomistų” ir “federalistų” po

ozicijos. Po Lietuvą buvo išplatintas “Lietuvos socialdemokratų partijos Manifestas”, padaręs žymią įtaką žmonių nuostatoms atkurti Lietuvos valstybingumą, patiems tvarkyti savo krašto gyvenimą. Ši veikla nulėmė, kad Didžiajame Vilniaus Seime Steponas Kairys, atstovaujantis LSDP, tapo pagrindiniu vicepirmininku – dr.J.Basanavičiaus pavaduotoju, pasukusiu Seimo eigą principine kryptimi: atkurti Lietuvos valstybingumą su Seimu Vilniuje.

Vėliau socialdemokratai F.Dzeržinskis, V.Mickevičius-Kapsukas, A.Aleksa-Angarietis, P.Eidukevičius, įtikėję pasauline bolševikine revoliucija ir norėdami ją vykdyti kartu su Rusijos proletariatu, perėjo į Rusijos socialdemokratų darbininkų (bolševikų) partiją. Tokiu būdu, jie, išdavę nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idealą, pasirinko revoliucinį visuomenės vystymosi kelią, Europos socialdemokratų pasmerktą dar 1876 m. Čia derėtų priminti, kad II internacionalas 1898 m. liepos 14d. pripažino tik evoliucinį visuomenės vystymosi kelią ir griežtai uždraudė savo partijoms revoliucinius kovos metodus.

1917- 09- 18-22 d.d. LSDP dalyvavo Lietuvių konferencijoje. S.Kairys ir M..Biržiška buvo Lietuvos Tarybos nariai. 1918- 02- 16 d. Nepriklausomybės Aktas buvo priimtas tokio turinio, kokį siūlė socialdemokratų atstovai. 1919- 10- 03d. partijos veikla legalizuota. Steigiamajame Seime buvo 13 LSDP atstovų, jie sudarė socialdemokratų frakciją. I – ajame Seime LSDP turėjo 10 vietų, II – ajame – 8. 1923m. LSDP buvo priimta į Socialistų Darbininkų internacionalą. 1925 m. LSDP turėjo 1500 narių, 145 įregistruotas organizacijas. II – ajame Seime buvo 15 LSDP atstovų, jie kartu su valstiečiais liaudininkais sudarė koalicinę vyriausybę. Po 1926 m. valstybinio perversmo partijos veikla buvo varžoma. Dalis LSDP veikėjų (J.Plečkaitis, J.Paplauskas ir kt.) 1927- 09- 09 m. or
rganizavo pučą. LSDP Prezidiumas neigiamai vertino pučo vadovų žingsnį. Pasitraukusių plečkaitininkų grupės politinė veikla Vilniuje kompromitavo LSDP. LSDP XIII suvažiavimas (1931m ) patvirtino naują programą ir pataisytą (pagal cenzūros reikalavimus) statutą.

1936- 02- 06 d. partijos veikla buvo uždrausta. Po uždarymo LSDP nariai dalyvavo kultūros veikloje, partijos vadovų iniciatyva ėjo žurnalas “Darbo visuomenė” (1924-35 m.), “Mintis” (1939-40 m.). LSDP svarbiausi laikraščiai ir žurnalai: “Lietuvos darbininkas” (1896-99 m.); (lenkų k. “Robotnik Litewski”), “Echo Žycia Robotniczego na Litwie” (1902-06 m), “Echo” (1906m.), “Skardas” (1907m.), “Žarija” (1907-08m.), “Visuomenė” (1910-11m.), “Socialdemokratas” (1919-33m.).

Hitlerinės okupacijos metu 1943 m. socialdemokratai buvo vieni iš VLIK-o įkūrimo iniciatorių (S.Kairys buvo pirmasis jo pirmininkas). Nuo 1945 m. LSDP lyderiai S.Kairys (slapyvarde J.Kaminskas), K.Bielinis organizavo partijos veiklą užsienyje. LSDP dalyvavo VLIK-o veikloje, rengė Lietuvos ateities memorandumą. 1949- 12- 14m. Paryžiuje LSDP priimta į Socialistų Uniją, per kurią dalyvavo Socialistų Internacionalo (atkurto 1951m.) veikloje. 1967- 09- 16-17 d.Niujorke įvykusiame LSDP suvažiavime išrinkti nauji vadovai (S.Kairiui ir K.Beliniui mirus), priimta nauja programa. LSDP veiklos centras emigracijoje buvo JAV.

LSDP atkūrimo idėja gimė dviems nepriklausomoms grupėms. Pirmoji formavosi iš Maskvos lietuvių aspirantų 1964-1969 m. disputuose Maskvoje (A.Bagdonas, D.Kirvelis, J.Šatas), kurią atgaivino I – ojo Sąjudžio suvažiavime 1989 m., o realizavo 1989 m. balandžio mėn. Antroji – dr. V.Kutorgos Strazdelio laisvajame universitete (1976-1982m.). Iniciatorius – V.Andriukaitis. 1989 m. balandžio 27d. Kaune šios abi grupės susirinkime priėmė sprendimą atkurti LSDP. Įsteigta in
niciatyvinė atkūrimo grupė: A.Jakubėnas, K.Antanavičius, V.-P. Andriukaitis, A.Bagdonas, G.Iešmantas, A.Januška, V.Katkus, D.Kirvelis, A.Sakalas, J.Šatas, K.Uoka, A.Vaitkevičius, A.Kripavičius, A.Lopeta, T.Mejeris, R.Tėvelis, V.Žemaitis parengė ir išplatino (1989m. gegužės 11d.) pareiškimą. 1989- 08- 12 Mokslų Akademijos salėje organizavo atkuriamąją konferenciją, kuri suformavo LSDP XIV suvažiavimo organizacinį komitetą.

Atsikūrusi LSDP savo aktyvia veikla padėjo Lietuvai atgauti valstybingumą. LSDP buvo atstovaujama Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime bei visuose Seimuose. LSDP nariai aktyviai dalyvavo rengiant ir priimant Kovo 11-osios dokumentus. LSDP atstovai Seime, susibūrę į Socialdemokratų frakciją, atlikdavo konstruktyvios opozicijos vaidmenį, kovojo už demokratiją ir socialinio teisingumo įtvirtinimą, teisinę valstybę bei socialiai reguliuojamą rinką.

LSDP nuo 1989 iki 1991 metų LSDP vadovavo Kazimieras Antanavičius, nuo 1991 iki 1998 m. – Aloyzas Sakalas. Nuo 1998m. -Vytenis Andriukaitis.Nuo 2001 m. – Algirdas Brazauskas.

Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP – viena iš parlamentinių Lietuvos partijų, įkurta 1990 metų gruodžio mėnesį. Svarbiausia priežastis, dėl ko įsikūrė LDDP, buvo 1989 m. Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimas nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos. Taip demokratiškų, patriotinių įsitikinimų komunistai sudarė palankias sąlygas Lietuvos valstybei atkurti ir aktyviai dalyvavo ją atkuriant. LDDP pradėjo savo veiklą 1990 metais, užbaigus savarankiškos LKP reorganizavimą į socialdemokratinės pakraipos partiją. Ji sutelkė nuosaikius, konstruktyvius kairiųjų pažiūrų žmones, prieštaravusius dešiniųjų valdžios vykdytai griovimo ir skurdinimo politikai. Ji sutelkė žmones, nenorėjusius taikstytis su diktato ir autoritarizmo apraiškomis, kurios buvo dangstomos tautiškumo šūkiais.

Pirmuoju LD
DDP pirmininku tapo Algirdas Brazauskas, vėliau, 1993 metais, tiesioginiuose rinkimuose išrinktas pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentu.

Nuo pat įkūrimo LDDP rėmė Lietuvos valstybingumo atstatymą, dalis jos narių – Kovo 11-osios akto signatarai – dalyvavo pirmosios Vyriausybės veikloje. 1991 metų balandžio mėnesį LDDP frakcija Aukščiausioje Taryboje pasiskelbė opozicija turėjusiems daugumą dešiniesiems. 1992 metais gegužės mėnesį surengtame referendume dėl padidintų prezidento įgaliojimų, kurių siekė tuometinis Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, LDDP pasisakė prieš. Dešiniųjų pralaimėjimas paskatino Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą ir paankstino parlamento rinkimus, kuriuose LDDP gavo daugumą ir suformavo Vyriausybę.

1993 metais, Algirdą Brazauską išrinkus šalies prezidentu ir pagal Konstituciją sustabdžius jo narystę partijoje, LDDP pirmininku buvo išrinktas Adolfas Šleževičius, tuomet jau ir LDDP Vyriausybės vadovas. 1996 metais A. Šleževičiui atsistatydinus iš premjero ir partijos pirmininko postų , LDDP pirmininku buvo išrinktas Česlovas Juršėnas, kuris tuo metu (nuo 1993 iki 1996 metų) buvo Seimo pirmininkas.

Per ketverius LDDP valdymo metus Lietuvoje buvo įveiktas socialinis ir ekonominis chaosas, padėti socialinių reformų pamatai, įvesta nacionalinė valiuta – litas. Jau 1994 m. buvo sustabdytas ūkio nuosmukis ir šalies ekonomika pradėjo augti. Iš esmės buvo sustiprinta demokratinė politinė santvarka – sumažėjo žmonių priešprieša, įsitvirtino žmogaus teisės bei laisvės ir konstitucinė valdžių sąveika. Mūsų valstybėje nebeliko svetimos kariuomenės. Lietuva tapo realiai nepriklausoma ir tarptautinės bendruomenės pripažinta valstybe. Buvo priimta į Europos Tarybą, pasirašė asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, pareiškė norą stoti į NATO. Tačiau LDDP, būdama valdžioje, neišsprendė ir objektyviai negalėjo išspręsti visų problemų, neišvengė ir klaidų. Vyriausybei, dirbusiai aštrios politinės priešpriešos, sukeltos dešiniosios opozicijos, sąlygomis, buvo nelengva įgyvendinti savo programą, juntamai pakelti gyvenimo lygį, išvengti bankų krizės, įveikti biurokratizmą bei korupciją. 1996 m. Seimo rinkimų rezultatus LDDP įvertino kaip griežtą piliečių valios išraišką, skatinančią tobulinti partijos veiklą ir mokytis iš klaidų.

Nuo 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, krašte formavosi daugiapartinė sistema, vyko dėsninga politinių jėgų diferenciacija. Taip pat dėsninga, kad būtent kairiosios LSDP ir LDDP, puoselėjančios solidarumo vertybes, pradėjo vienytis. Vienas sėkmingiausių tokios veiklos pavyzdžių – Algirdo Brazausko socialdemokratinė koalicija, į kurią susijungė LSDP, LDDP, Lietuvos rusų sąjunga ir Naujoji demokratija. 2000-jų metų Seimo rinkimuose ši koalicija gavo didžiausią rinkėjų pasitikėjimą, tačiau dešiniosioms partijoms sudarius porinkiminę valdančiąją koaliciją, liko opozicijoje.

2001 m. sausį LDDP ir LSDP susivienijo į vieningą LSDP, o liepą prisiekė koalicinė LSDP ir Naujosios sąjungos Vyriausybė, vadovaujama LSDP pirmininko Algirdo Brazausko.

2004 m. į Seimo rinkimus LSDP ėjo kartu su socialliberalais (Naujaja sąjunga) koalicijoje “Už darbą Lietuvai”. Po Seimo rinkimų sudarė valdančiąją koaliciją su Darbo partija, Socialliberalų partija (NS) bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga.

Organizacinė struktūra
Algirdas Brazauskas
Algirdas Brazauskas gimė 1932 m. Rokiškyje, tarnautojų šeimoje.

1951 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1956 m. baigė institutą ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę.

1965 m. A. Brazauskas buvo paskirtas Statybinių medžiagų pramonės ministru.

1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pavaduotoju.

1974 m. jam suteiktas Ekonomikos mokslų daktaro mokslinis laipsnis.

1988 m., gilios komunistų partijos krizės metu, Algirdas Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas “Sąjūdis”. Jam vadovaujant, 1989 m. Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. 1990 m. gruodžio mėnesį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) steigiamajame suvažiavime Algirdas Brazauskas buvo išrinktas jos pirmininku ir tapo didžiausios Lietuvos politinės partijos vadovu.

1992 m. spalio mėnesį LDDP laimėjus rinkimus į Seimą, Algirdas Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku, o taip pat pradėjo laikinai eiti Lietuvos Respublikos prezidento pareigas (1992 11 25).

1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu jis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu 5 metų laikotarpiui. Už jį balsavo 60% rinkėjų. Kaip reikalauja Lietuvos Konstitucija, jis nutraukė savo narystę LDDP. 1993 m. vasario 25 d. įvyko prezidento inauguracija.

1998 m. vasario 26 dieną kadenciją baigusį Algirdą Mykolą Brazauską pakeitė Prezidento rinkimus laimėjęs Valdas Adamkus.

2001 m. sausio 27 d., susivienijus LDDP ir Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), tapo LSDP pirmininku.

2001 m. liepos 12 d. priesiekė Algirdo Brazausko vadovaujamas Lietuvos Respublikos Ministrų kabinetas.

2004 m. lapkričio 25 d. naujai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas Algirdą Brazauską patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministru Pirmininku.

Ekonomikos mokslų daktaras, Vilniaus Gedimino technikos, Kijevo (Ukrainos), Minsko humanitarinio, Kauno Technikos universitetų Garbės daktaras.
Turi dvi dukras ir penkis vaikaičius.

Žmona – Kristina Brazauskienė, verslininkė, socialdemokratė,Vilniaus m.savivaldybės tarybos narė.

Knygų “Lietuviškos skyrybos” ( išleista lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis), “Penkeri Prezidento metai”, „Apsisprendimas“, „Lietuvos galia“ autorius.
Laisvalaikio pomėgiai: medžioklė, buriavimas, literatūros šiomis temomis studijavimas.

LSDP svarbiausios ideologinés nuostatos ir verty.bitt sistema
LSDP svarbiausios ideologinés nuostatos kyla i filosofijos, religijos humanikojo turinio, mokslo pažangos ir darbo judéjimo praktinés patirties. Jos išreiktos per socialdemokratines vertybes: laisvę, socialinį teisingumą, so1idarumą, žmogaus teises, lygias galimybes, žmogaus orumą. Šios vertybés tvirtintos 1952 m. liepos 2 d. priimtoje Socia1istių Internacionalo Deklaracijoje “Demokratinio socializmo tikslai”.

LSDP savo bendrojoje programoje laikosi šios pagrindinės strategijos – per laisvés, solidarumo, žmogaus orumo, socialinio teisingumo, lygių galimybių ir žmogaus teisių gerbimo vertybes atstovauti kuo platesnių Lietuvos gyventojų sluoksnių interesams. Be šių vertybių negalima tikétis visuomenés pažangos, o atskiriant šias vertybes vieną nuo kitos sunku tikétis demokratijos plétros ir socialiai teisingos, auktesnės gerovés santvarkos. Todél Lietuvos socialdemokratai atmeta “vieningos klasinés ideologijos” koncepciją bei paiürų suvienodinimą ir kalba apie politinę ir kultūrinę demokratiją, o ne apie užbaigtą santvarką ar ideo1ogiją. Bütent šios ideologinės nuostatos ir vertybés dominuoja socialdemokratų rinkimų programoje ir veikloje, sprendiant dabartines Lietuvos problemas.

Politinę demokratijq LSDP supranta kaip:
– daugumos ir mažumos Seime veiksmingą santykį, daugumos nuostatas vykdant teisétus mažumos reikalavimus, diegiant konstruktyvų oponavimą;
– žmogaus teisinį ir 1aisvių pirmumą visose srityse;
– savivaldą, jos tiesiogines ir atstovaujamasias formas;
– įtvirtinimą tokios rinkimų sistemos, kuri atspindėtų kuo įvairesnius visuomeninius interesus ir juos suderintų;
– efektyvios demokratinés vaistybés sistemos funkcionavimą
– vykdomosios valdžios decentralizavimą, savivaldybių jtaką regioninei vaistybés politikai;
– parlamentinés respublikos modelio jgyvendinimą per Konstituciją.
Socialinę demokratijq LSDP supranta kaip:
– ekonominio efektyvumo derinimą su vairių socialinių sluoksnių interesais ir žmoniųsocialinémis garantijomis;
– socialinį reguliavimą įvairiose rinkos srityse;
– visuomeninių organizacijų savaveiksmikum, įvairių draugijų, brolijų ir profesinių sajungų įtaka darbo rinkai bei vaistybés socialinei-ekonominei politikai.
Ekoriominę demokratijq partija Supranta kaip:
– valstybinio ir visuomenes reikméms sukaupto kapitalo demokratjn va1dymą
– plačią gamybos kooperaciją
– konkurencijos prieinimą monopoljzmui.
– darbo rinkos harmonizavimą, darbdavių ir samdomų žmonių bendradarbiavimą.
– mokesčių mokétojų dalyvavimą valdant it kontroliuojant visuomenés labui sukauptas léšas.

Kultürinę demokratijq socialdemokratai supranta kaip:
– aktyvių visuomeninių draugijų da1yvavimą vykdant kultüros programas, formuojant kultüros politiką;
– pasaulėžiūrinių bendruomenių savivaldą ir savaveiksmiškumą, įtvirtinant kiekvieno bendruomenés nario laisvę gyventi ir kurti pagal savo sąžinę, įtvirtinant tolerancijos principą tarp skirtingų pasaulėžiūrų žmonių.

Kurti visuotinės gerovės Lietuvą jau šiandien – toks yra Lietuvos socialdemokratų tikslas. Konkrečios problemos išdéstytos Seimo rinkimų programoje.

Požiüris į dabartines Lietuvos problemas
dabartinés politinés veiklos ypatybés ir uždaviniai

Lietuvos žmonés socialdemokratus pripažino kaip atskirą, savarankišką, politinę jégą, pateikusią, aiškią Lietuvos kürimo strategiją, ir taktiką, apibrėžtą, vaistybés funkcionavimo modelį. Esminis partijos veiklos tikslas – išsiaiškinti ir aprašyti detalų valstybés valdymo ir visuomenés funkcionavimo modelį, kreipiant démesį į svarbiausias ateities problemas. Kaip tinkamai jį propaguoti, tikslinti, gilinti, kaip suburti bendraminčių komandą, jam gyvendinti – partines veiklos, jos strategijos ir taktikos uždavinys. Apie 80% Lietuvos žmonių yra nepasiturintys. Socialdemokratai siülo tokį ateities kelią, kuris būtų priimtinas tiems žmonéms, užtikrintų jų interesų realizavimą.

Literatūra

1. Lietuvos politinės partijos ir partinės sistemos. V. 1997. 1-2 knyga
2. A. Krupavičius, A. Luošaitis. Politinės partijos ir politinės sistemos// Lietuvos politinė sistema, sąranga ir raida. K. 2004, p. 297-342.
3. J. Navogrockienė. Politikos mokslo pagrindai. V. 2001, p. 184-198.
4. Politinės partijos Lietuvoje. Atgimimas ir veikla. V. 1996, p. 233-243.
5. http://www.lsdp.lt/

Leave a Comment