Konstitucijos santrauka

LR Konstitucija

LIETUVIŲ TAUTA prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, jos teisinius pamatus grindusi LietuvosStatutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis, šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvź ir nepriklausomybź, isaugojusi savo dvasi¹, gimt¹j¹ kalb¹, rat¹ ir papročius, įkūnidama prigimtinę žmogaus ir tautos teisę laisvai gyventi ir kūrti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę, siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJ. Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. sppalio 25 d. referendume.
*****
SVARBESNIEJI STRAIPSNIAI :

1 straipsnis: Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.

3 straipsnis: Niekas negali var˛yti ar riboti Tautos suveriniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

6 straipsnis: Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasisi Konstitucija.

18 straipsnis: Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės.

20 straipsnis: Žmogaus laisvė neliečiama. Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būūti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra numatęs įstatymas. Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat pa

aleidžiamas.

21 straipsnis: ˇmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ir medicinos bandymai.

22 straipsnis: ˇmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą , kėsinimosi į jo garbź ir orum¹.

23 straipsnis: Nuosavybė neliečiama.

25 straipsnis: Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui negali būti kliudoma ieškoti, gauti,ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti innformaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tit įstatymų, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.

26 straipsnis: Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus yuri teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vi

ienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą. Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą ,negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada kada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą , viešąją tvarką , žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.

28 straipsnis: Įgivendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų , nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

29 straipsnis: Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

30 straipsnis: Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

31 straipsnis: Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą , turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Draud˛iama versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ar artimus giminaičius. Bausmė ga

ali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą , ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą , taip pat ir teisė turėti advokatą.
3
3 straipsnis: Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą , apskūsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką. Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgivendinimo tvarką nustato įstatymas.

35 straipsnis: Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra prieštaringi Konstitucijai ir įstatymams. Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partyjai ar asociacijai. Politinių partijų , kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas.

42 straipsnis: Kūltūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi. Valstybė remia kultūrą ir mokslą , rūpinasi Lietuvos istorijos meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, tehnikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.

43 straipsnis, paskutinis punktas: Lietuvoje nėra valstybinės religijos.

48 straipsnis, trečias punktas: Priverčiamasis darbas draud˛iamas.

137 straipsnis: Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio va

alstybių karinių bazių.

139 straipsnis: Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyvi¹j¹ krato apsaugos tarnyb¹.

141 straipsnis: Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai, liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais ir savivaldybių tarybų nariais. Jie negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje.

Leave a Comment