Komercinė teisė. Lizingas ir išperkamoji nuoma

Turinys

Turinys 1
Lizingas ir išperkamoji nuoma – lyginamoji analizė ir ypatumai. 2
Uždavinys 2
Lizingas (finansinė nuoma) 2
Uždavinio sprendimas 6
Naudota literatūra 7Lizingas ir išperkamoji nuoma – lyginamoji analizė ir ypatumai.
Uždavinys. Pil. J. Jonaitis 2002m. rugsėjo 6d. UAB “BSM” priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje per UAB “BSM” kaip komisionierių, įsigijo trečiąjam asmeniui P. Petraičiui priklausantį lengvąjį automobilį BMV 540, v/n GGG 882, tačiau po mėnesio paaiškėjo, kad automobilis 2001m. rugpjūčio 18d. buvo pavogtas Vokietijoje, suklastoti jo identifikaciniai numeriai ir Lietuvoje užregistruotas trečiojo asmens P. Petraičio vardu. Įvykus vagystei, Vokietijos draudimo kompanija tikrąjam automobilio savininkui išmokėjo drraudimo atlyginimą ir Vilniaus miesto I-ame apylinkės teisme pareiškė ieškinį dėl automobolio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, nes po draudimo atlyginimo išmokėjimo ji pagal Vokietijos teisę tapo automobilio savininke. Vilniaus miesto I-as apylinkės teismas 2002m. gruodžio 19d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria Vokietijos draudimo kompanija atsisakė savo reikalavimų ir paliko automobilį J. Jonaičiui privačia nuosavybe, o pastarasis įsipareigojo sumokėti draudimo kompanijai 8816 DM (15958,72Lt) piniginę kompensaciją. J. Jonaitis sumokėjo piniginę kompensaciją Vokietijos draudimo kompanijai ir laikydamas, kad tai yra jo nuostoliai, kuuriuos jis patyrė dėl to, jog UAB “BSM” netinkamai įvykdė sutarties sąlygas ir kaip komisionierius perdavė komitentui nepriklausantį automobilį, taip pat, kad UAB “BSM”, būdama komisionieriumi ir priimdama automobilius pardavimui, privalėjo įsitikinti savininko sąžiningumu bei automobilio priklausymo jam pagrįstumu, pareikalavo iš

š UAB “BSM” 15958,72Lt nuostolių atlyginimo. Tačiau UAB “BSM” atsisakė tenkinti tokį J. Jonaičio reikalavimą.
Išspręskite ginčą.

Lizingas ir išperkamoji nuoma – lyginamoji analizė ir ypatumai
Lizingas – tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Sąvoka „lizingas“ yra kilusi iš anglų kalbos ir reiškia nuomoti ir imti skolon turtą su teise jį išsipirkti.
Išperkamosios nuomos sutarties ištakos siekia net Aristotelio laikus (384/383-322 m.pr.Kr.). Būtent Aristotelis teigė, kad “turto esmė yra jo naudojime, o ne teisėje į jį”. Kitaip sakant, tam, kad gautum pelną, nebūtina turėti turto, pakanka tik teisės juo naudotis ir iš to gauti pajamas. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose lizingo operacija paminėta 1066 metais, kai Vilhelmas Užkariautojas išsinuomavo iš Normandijos pirklių laivų Britanijos salų puolimui. Ši operacija nebuvo pamiršta ir praėjus dviems amžiams, sudaryta piirmoji oficiali lizingo sutartis – kryžiuočiai, ruošdamiesi eiliniam kryžiaus žygiui, šiuo būdu įsigijo karo amunicijos. (1)
Šiuo metu lizingo ir išperkamosios nuomos apibrėžimus pateikia Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 6.567 straipsnis lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės te

eise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas. Lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir lizingo dalyko parinkimą, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita.
Lizingo sutarties dalyku gali būti bet kokie nesunaudojamieji kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius. Lizingo davėjas gali perleisti tretiesiems asmenims visas ar dalį savo teisių, susijusių su lizingo sutartimi ir jos dalyku. Šis teisių perleidimas neatleidžia lizingo davėjo nuo jo prievolių, kurių įvykdymo terminas iki prievolių perdavimo tretiesiems asmenims buvo suėjęs, pagal lizingo sutartį ir nekeičia lizingo sutarties esmės. Lizingo gavėjas gali perleisti teisę naudotis lizingo sutarties dalyku ar kitokią iš lizingo sutartie.s atsirandančią teisę tik gavęs išankstinį rašytinį lizingo davėjo sutikimą. Lizingo davėjas neturi teisės be lizingo gavėjo rašytinio sutikimo įkeisti lizingo dalyką, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita.
Lizingo davėjas, pirkdamas daiktą lizingui, privalo pranešti pardavėjui, kad daiktą perka turėdamas tikslą perduoti jį lizingo sąlygomis konkrečiam lizingo gavėjui.
Jeigu ko kita nenumato lizingo sutartis, daiktą, kuris yra lizingo sutarties dalykas, pardavėjas perduoda tiesiogiai lizingo gavėjui šio verslo vietoje. Jeigu daiktas (lizingo sutarties dalykas) neperduodamas lizingo gavėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jei te
erminas nenustatytas – per protingą terminą, lizingo gavėjas turi teisę nutraukti lizingo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu daiktas laiku neperduotas dėl aplinkybių, už kurias atsako lizingo davėjas. Taip pat lizingo gavėjas turi teisę sustabdyti periodinių įmokų mokėjimą tol, kol lizingo davėjas tinkamai įvykdo savo prievolę perduoti daiktą.
Daikto (lizingo sutarties dalyko) atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina lizingo gavėjui nuo daikto perdavimo jam, jeigu lizingo sutartis nenustato ko kita. Lizingo gavėjui tenka ir visos daikto išlaikymo bei remonto išlaidos. Jeigu ko kita nenustato lizingo sutartis, tai lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už sutarties dalyko trūkumus, išskyrus atvejus, kai lizingo gavėjas pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis, taip pat kai lizingo davėjas darė įtakos lizingo gavėjui, kai šis rinkosi pardavėją ir sutarties dalyką.
Lizingo gavėjas privalo daiktu naudotis ir jį išlaikyti rūpestingai ir atidžiai, palaikyti jį tokios būklės, kokios jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą bei sutartyje aptartus galimus jo pakeitimus. Jeigu lizingo gavėjas pažeidžia šią pareigą, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti visą sutarties kainą iš karto arba nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.
Lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo–pardavimo sutarties (dėl turto kokybės ir komplektiškumo, perdavimo terminų ir kt.). Lizingo gavėjas turi visas pirkėjo teises ir
r pareigas, numatytas Civilinio kodekso 6 knygoje išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą, taip, kaip jis jas turėtų, jeigu būtų pirkimo–pardavimo sutarties šalis. Tačiau lizingo gavėjas neturi teisės nutraukti pirkimo–pardavimo sutarties be lizingo davėjo sutikimo. Lizingo davėjas ir lizingo gavėjas turi pardavėjui solidariosios prievolės kreditorių teises ir pareigas. Jeigu ko kita nenumato lizingo sutartis, lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už tai, kad pardavėjas netinkamai vykdo savo prievoles, išskyrus atvejus, kai pasirinkti pardavėją buvo lizingo davėjo pareiga. Jeigu pardavėją turėjo pasirinkti lizingo davėjas ir pardavėjas pažeidžia pirkimo–pardavimo sutartį, tai lizingo gavėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti iš šios sutarties atsirandančius savo reikalavimus tiek pardavėjui, tiek lizingo davėjui. Tokiu atveju pardavėjas ir lizingo davėjas lizingo gavėjui atsako solidariai.
CK 6.503 str. nuomojamo daikto išpirkimas: įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Jeigu sutartyje daikto išpirkimo sąlyga nenumatyta, ji gali būti nustatyta šalių papildomu susitarimu, kuriame šalys gali nurodyti, kad anksčiau sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą. Tai galėtume suprasti kaip veiklos lizingą. Šiuo atveju, pasibaigus lizingo sutarčiai, lizingo gavėjas tiesiog netenka teisės naudotis tuo daiktu, o lizingo davėjas gali jį išnuomoti kitam klientui. Finansinio lizingo atveju, pasibaigus lizingo sutarčiai, daikto nuosavybės teisė pereis lizingo gavėjui.
Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą. lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. (2)
Lizingo sandorio esmė ta, kad lizingo davėjas finansuoja lizingo gavėjo priimtą investicinį sprendimą. Nuo kitų finansavimo formų (pvz.: atidėto apmokėjimo, mokėjimo išdėstymo dalimis ir pan.) lizingas skiriasi pirmiausia tuo, kad lizingo davėjas, kaip finansuotojas, savo lėšomis nuosavybės teise įgyja daiktą, kurį dažniausiai iš anksto iš pardavėjo (ar gamintojo) pasirenka lizingo gavėjas, o po to, vykdydamas lizingo sutartį, lizingo davėjas tą daiktą perduoda lizingo gavėjui, kad šis galėtų jį valdyti ir juo naudotis. Taigi lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad pastarasis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje finansinis lizingas yra įvardijamas kaip atskira finansinio tarpininkavimo rūšis, kaip ir komercinių bankų veikla, draudimas, pensijų lėšų kaupimas. Finansinio lizingo sutartis yra dvišalė, atlygintinė. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jei lizingas yra netiesioginis (trišalis), sudaromos dvi sutartys: pirkimo–pardavimo sutartis tarp lizingo davėjo (t. y. pirkėjo) ir lizingo dalyko pardavėjo (šios sutarties šalimi gali būti ir lizingo gavėjas) bei lizingo sutartis tarp lizingo davėjo ir lizingo gavėjo. Dėl to susiklosto trišaliai santykiai, kurie lemia tam tikrų teisių, pareigų ir atsakomybės pasiskirstymą. (4)
Yra du pagrindiniai lizingo tipai:
1. Operacinis arba einamasis.
2. Finansinis.
Operacinis lizingas labai artimas paprastos nuomos sutarčiai. Savininkas neperleidžia nuomininkui visos rizikos ir naudos, gaunamos iš lizinguojamos priemonės. Toks lizingas dažniausiai yra trumpalaikis. Savininkas turtą gali išnumuoti iš eilės keliems lizingo gavėjams, nes lizingo laikas paprastai būna daug trumpesnis už visą lizinguojamos priemonės tarnavimo laiką.

Priemonės savininkas yra lizingo davėjas, kuris šią priemonę įtraukia į apskaitą, skaičiuoja nusidėvejimą ir gauna lizingo pajamas.

Finansinis lizingas turi turėti vieną iš šių trijų ypatybių:
1. Pasibaigus sutarties terminui, lizingo gavėjas lizinguojamą priemonę gali išsipirkti arba iš karto tapti jos savininku.
2. Lizingo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 45 procentai ir ne ilgesnis kaip 90 procentų laiko, numatomo priemonei iš viso ekspluatuoti.
3. Lizingo įmokų suma turi būti ne mažesnė kaip 90 procentų nuomojamos priemonės vertės.
Finansinis lizingas yra savitas ir vienas nuo kito neatskiriamų sutarčių derinys. Tai nuomos kontraktas, pirkimo – pardavimo kontraktas, pardavimo ir perdavimo įsipareigojimas.

Atskira lizingo forma yra grąžintinis lizingas. Šiuo atveju lizingo davėjas išperka išnuomotą objektą iš pirkėjo ir išpirktą daiktą vėl išnuomoja lizingo sąlygomis tam pačiam pirkėjui. Lizingo davėjas savo partneriui paprasčiausiai skolina pinigus, tapdamas objekto savininku. (6, 196 pusl.)
Lizingo įmonės dažniausiai siūlo finansinį lizingą, kai pasibaigus lizingo sutarčiai, turtas pereina kliento nuosavybėn, ir veiklos lizingą, kai turtu klientas naudojasi tik lizingo sutarties laikotarpiu. Pastaruoju atveju klientui gali būti suteikiama teisė pasibaigus sutarties laikotarpiui nuomojamą turtą nusipirkti (išperkamoji nuoma).
Pagal lizingo sutartis jūs esate tik turto nuomininkas, bet ne savininkas. Imant paskolą iš kredito unijos už gautus pinigus įsigyjate daiktą ir esate jo savininku. Sudarius lizingo sutartį, prekės pardavėjas įsipareigoja prekę .iš lizingo bendrovės nupirkti jei jūs įmokų nemokėsite. Šiuo atveju lizingo kompanija nerizikuoja niekuo, nes jūs dar sumokate 20-30 proc. prekės vertės iš karto. Pagal sutartis prekės savininku jūs tapsite tik kai sumokėsite visas įmokas, lizingo bendrovė visą išsimokėjimo periodą turi užstatą. Jei lizingo periodu, jūs prarandate prekę ar laiku nesumokate įmokų, jūs netenkate prekės ir sumokėtų įmokų. Paskolos iš kredito unijos atveju jūs turite tik įsipareigojimą paskolos likučio sumos ir daikto neprarandate.Uždavinio sprendimas
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.780 str.1d. nurodo, kad komiso sutartimi viena šalis (komisionierius) įsipareigoja kitos šalies (komitento) pavedimu už atlyginimą sudaryti vieną ar kelis sandorius savo vardu, bet komitento lėšomis; 2 d. pagal sandorį, komisionieriaus sudarytą su trečiuoju asmeniu, teises ir pareigas įgyja komisionierius, nepaisant to, kad komitentas buvo nurodytas trečiajam asmeniui arba vykdant sandorį turėjo tiesioginių santykių su trečiuoju asmeniu. To paties kodekso 6.321 str. 1 d. nurodo, jog pardavėjas privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų. (2)
Iš to kas auksčiau išdėstyta, darome išvadą, jog pil. J. Jonaitis teisėtai reikalauja iš komisionieriaus žalos atlyginimo, kadangi J. Jonaitis susitarė dėl automobilio pirkimo su komisionieriumi, o ne su tiesiogiai su P. Petraičiu. Šiuo atveju, kylant ginčui, J. Jonaitis turėtų reikšti ieškinį teisme dėl žalos atlyginimo UAB „BSM“. O komisionierius, kaip trečiąjį asmenį turėtų į bylą įtraukti P. Petraitį. Vėliau teisme reikės aiškintis kokiu būdu automobilis buvo užregistruotas P. Petraičio vardu. Automobilių registravimo taisykles numato Vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. 260 “Dėl kelių transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo”. (6) Naudota literatūra
1.Laikrastis “Perspektyva” “Lizingas: apie viską iš pradžių”. Jurga Jurgutytė, internetinis puslapis www.lja.lt
2.Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas V. Ž., 2000m. Nr.82.
3.1999 metų rugsėjo mėnesio Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos.Respublikos Civilinio kodekso projekto pirmosios knygos internetinis puslapis www.lrinka.lt
4. Lizingo sutarties sampratos aiškinimas pagal Civilinį kodeksą žurnalas “Justitia” 2003m. Nr. 1-2, VU TF Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros vedėjas doc. dr. Vytautas Mizaras.
5.Dalia Vasarienė “Civilinė teisė”, Vilniaus vadybos kolegija, 2002m.
6. Vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. 260 “Dėl kelių transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo”. V.Ž.,2001, Nr. 48.

Leave a Comment