Šio darbo tikslas – išanalizuoti keleivių vykimo per muitinės postus tvarką. Siekiant šio tikslo, darbui formuluojami tokie pagrindiniai uždaviniai:1. Apibrėžti, kas yra valstybės siena ir kaip ji saugoma. 2. Išanalizuoti keleivių vykimo per valstybės sieną tvarką.Darbo temos aktualumą lemia tai, jog čia sujungta ir koncentruotai išdėstyta visa informacinė medžiaga, surinkta iš įvairių šaltinių, apie keleivių vykimo per valstybės sieną tvarką ir visas vykimo metu atliekamas privalomas procedūras. Medžiaga darbui buvo surinkta iš atitinkamų įstatymų, susijusių su darbo tema. Šie įstatymai nurodomi darbo pabaigoje, naudotos literatūros sąraše.Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, analizė ir išvados.
Įžanga
Lietuvos Respublika savo sienomis ribojasi su keturiomis valstybėmis· su Latvijos Respublika – šiaurėje; · su Baltarusijos Respublika – rytuose; · su Lenkijos Respublika – pietvakariuose; · su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi bei Baltijos jūra – vakaruose.Bendra Lietuvos Respublikos Valstybės siena yra 1735 km ilgio. Dar prieš gerą dešimtmetį šio darbo tema būtų buvusi visiškai neaktuali. Kol Lietuva įėjo į buvusios TSRS sudėtį, ryšiai su užsienio valstybėmis buvo tarsi už geležinės uždangos, todėl ir vykimo per valstybės sieną klausimai tuomet buvo beveik neaktualūs. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir užsienio šalims ėmus vienai po kitos prįpažinti Lietuvos Respubliką, vykimas į kitas valstybes tapo visiems prieinamas. Per trumpą laiką buvo sukurta visa pasienio kontrolės, muitinių sistema, įsteigta nemažai naujų valstybės sienos kirtimo punktų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įšleido daug įvairių įstatymų, reikalavimų, įsakymų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimo tvarką, visas su tuo susijusias procedūras. Pastaraisiais metais Lietuvos Respublika su daugeliu užsienio valstybių yra pasirašiusi bevizio režimo sutartis, todėl keleivių, vykstančių per valstybės sieną, srautas dar padidėjo, o Lietuvai atsidūrus Europos Sąjungos sudėtyje atsivers dar platesnės galimybės Lietuvos piliečiams, taip pat ir užsieniečiams, turintiems savo tikslų Lietuvoje.
“Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės” .Taigi, vykstant per valstybės sieną, ar tik ruošiantis per ją vykti, būtina žinoti visus su tuo susijusius reikalavimus, tvarką. Kitaip kelionė gali būti apkartinta nesusipratimais, nemalonumais arba išvis gali būti nutraukta. Kadangi, kaip jau minėjau, yra daug įvairių įstatymų, reikalavimų, įsakymų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimo tvarką ir visas su tuo susijusias procedūras, šiame darbe norėta sujungti ir koncentruotai išdėstyti visą informacinę medžiagą, surinktą iš įvairių šaltinių, apie keleivių vykimo per valstybės sieną tvarką ir visas vykimo metu atliekamas privalomas procedūras.Valstybės siena
Lietuvos Respublikos valstybės siena (toliau – valstybės siena) tai linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse. Valstybės siena nustatoma ir keičiama Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Ji žymima aiškiai matomais valstybės sienos ženklais, kurių formą ir dydį bei nustatymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai. Valstybės siena, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinėse sutartyse su gretimomis valstybėmis, eina: 1. Sausuma ir vietomis, kur valstybės sena kerta upes, ežerus ir kitus vidaus vandenis, pereidama nuo vieno kranto į kitą, linijomis, jungiančiomis gretimus valstybės sienos ženklus.2. Laivybine upe pagal pagrindinio farvaterio (laivakelio) arba upės deltos vidurį, nelaivybine upe (upeliu) pagal pastarojo vidurį arba pagrindinės vagos vidurį.3. Tiltais arba kitomis konstrukcijomis, einančiomis per upę ežerą arba kitą vandens telkinį pagal šio statinio vidurį arba pagal jo technologinę ašį, neatsižvelgiant į tai, kaip valstybės siena eina vandeniu.
Valstybės sienos apsauga
Visa valstybės siena yra saugoma. Valstybės sienos apsauga – tai teisės aktų nustatytos priemonės, skirtos tam, kad:
a) išvengti neteisėtų valstybės sienos ženklinimo pakeitimų;b) užtikrinti, kad asmenys laikytųsi valstybės sienos teisinio režimo, pasienio teisinio režimo ir pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių.Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą užtikrina Valstybės sienos apsaugos tarnyba ( VSAT ). Ši tarnyba saugo valstybės sieną sausumoje, jūroje, kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse. Ji taip pat atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę.Valstybės sienos kirtimo bendrieji reikalavimai
Tam, kad į Lietuvą galėtų atvykti ir išvykti asmenys, yra įsteigti Vastybės sienos perėjimo punktai. Tai pagal Lietuvos Respublikos ir gretimos valstybės tarptautinę sutartį įsteigta valstybės sienos sausumoje kirtimo vieta, apimanti Lietuvos Respublikai priklausantį pasienio kontrolės punktą ir analogiškos paskirties gretimos valstybės objektą. Valstybės sienos kirtimas – tai asmenų perėjimas, transporto priemonių vykimas, prekių ir kitų vertybių gabenimas per valstybės sieną. Valstybės sienos perėjimo punktuose veikia pasienio kontrolės punktai. Tai tarptautiniame oro uoste, jūrų ir upių uoste, geležinkelio stotyje ar prie automobilių kelio Lietuvos Vyriausybės nutarimuįsteigta vieta, kurioje patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT ), muitinė ir kitos tamį galiotos valstybės institucijos. Asmenys valstybės sieną gali kirsti oro uosto, geležinkelio, kelio bei jūrų ir upių uostų postuose. Lietuvos Respublikos teritorijoje yra šie postai: Oro uosto postai: Palangos oro uosto postasŠiaulių oro uosto postasKauno oro uosto postasVilniaus oro uosto postasGeležinkelio postai: Klaipėdos krovinių postasPagėgių geležinkelio postasBugenių geležinkelio postasRadviliškio geležinkelio postasTurmanto geležinkelio postasObelių geležinkelio postasKybartų geležinkelio postasŠeštokų geležinkelio postasKabelių geležinkelio postasGelednės geležinkelio postasStasylų geležinkelio postasVaidotų geležinkelio postas
Kenos geležinkelio postasKelio postai:Panemunės kelio postasSkuodo kelio postasBūtingės kelio postasNidos kelio postasSmėlynės kelio postasObelių kelio postasSaločių kelio postasBuknaičių kelio postasKalvių kelio postasKalvarijos kelio postasSudargo kelio postasKybartų kelio postasLazdijų kelio postasTverečiaus kelio postasLatežerio kelio postasRaigardo kelio postasAdutiškio kelio postasKrakūnų kelio postasPapelekio kelio postasEišiškių kelio postasŠalčininkų kelio postasMedininkų kelio postasLavoriškių kelio postasTokiuose pasienio kontrolės punktuose atliekamas patikrinimas – VSAT, muitinės ir kitų tamįgaliotų valstybės institucijjų (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, ::Valstybinės augalų apsaugos tarnybos, Valstybinių visuomenės sveikatos priežiūros centrų) pagal jų kompetenciją atliekama asmens apžiūra, dokumentų, transporto priemonių ir daiktų patikrinimas, kuriais siekiama nustatyti asmenų, transporto priemonės vykimo, prekių ir kitų vertybių gabenimo per valstybės sieną ir buvimo pasienio ruože teisėtumą.Pasienio kontrolės punktuose atliekamą patikrinimą sudaro pasienio, muitinis, medicininis karantininis, veterinarinis ir fitosaninis tikrinimas. Valstybės sieną sausumoje galima pereiti tik po patikrinimo pasienio kontrolės punkte. Yra draudžiama išlaipinti arbaį laipinti į transporto priemones žmones, iškrauti arba pakrauti prekes vykstant nuo valstybės sienos iki pasienio kontrolės punktų ar atgal. Visi asmenys, kertantys valstybės sieną, privalo turėti ir pateikti patikrinimą atliekantiems pareigūnams galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę pereiti valstybės sieną, taip pat transporto priemonės ir gabenamų prekių bei kitų vertybių dokumentus. Šiuos dokumentus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai.Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi su gretima valstybe kai kurių kategorijų asmenims gali būti leidžiama supaprastinta valstybės sienos kirtimo tvarka.Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarka
Ši tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikoje gyvenančių piliečių ir užsieniečių vaikų laikiną išvykimą į užsienio valstybes. Ji taikoma vaikui, neturinčiam 18 metų, išskyrus atvejį, kai vaikas iki 18 metų yra sudaręs santuoką (įgijęs visišką civilinį veiksnumą). Vaikas į užsienio valstybę paprastai vyksta kartu su abiem tėvais (įtėviais) arba vienu iš jų, arba globėju. Jeigu tėvai (įtėviai) ar globėjas vaiko lydėti negali, jis gali vykti su įgaliotu atstovu arba vienas, turėdamas reikiamus ir galiojančius dokumentus.Už vykstančio į užsienį, būnančio jame ir grįžtančio į Lietuvą vaiko sveikatą, gyvybę, teisių apsaugą atsako tėvai (įtėviai), globėjas ar įgaliotas atstovas.Jeigu vaikas vyksta į užsienį, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams pateikiamas vienas iš šių vaiko asmenį liudijančių dokumentų:1. Lietuvos Respublikos piliečio pasas.2. Lietuvos Respublikos diplomatinis arba tarnybinis pasas.3. Vaiko kelionės dokumentas.4. Kelionės dokumentas (pateikia asmenys be pilietybės).5. Pabėgėlio kelionės dokumentas.6. Atitinkamas užsienio valstybės kelionės dokumentas.Jei vaikas gyvena su abiem tėvais, tačiau vyksta į užsienio valstybę su vienu iš jų, be aukščiau nurodytų dokumentų pareigūnams pateikiama antrojo iš vaiko tėvų sutikimas, kad vaikas laikinai išvyktų, ir šio sutikimo kopija. Jame turi būti nurodytas galiojimo laikas. Parašo tikrumas sutikime turi būti paliudytas notariškai.Jeigu vaikas vyksta į užsienį su tuo iš tėvų (įtėvių), su kuriuo gyvena, ir tai yra nustatyta teismo, dar reikalinga pateikti atitinkamo teisminio sprendimo kopija. Tuomet antrojo iš tėvų sutikimo, kad vaikas laikinai išvyktų, nereikia. Jei vykstančiojo su vaiku įužsienįtėvo (įtėvio) gyvenamoji vieta kartu su vaiku nėra nustatyta teismo, tuo atveju reikalingi papildomi dokumentai – raštas iš vaiko teisių apsaugos tarnybos, ir, jei vaikas vyksta su tuo iš tėvų (įtėvių), su kuriuo vaikas negyvena daugiausia, tai pasienio kontrolės pareigūnams dar reikia pateikti sutikimą to iš tėvų (įtėvių), su kuriuo vaikas gyvena daugiausia.
Jeigu vaikas vyksta į užsienio valstybę su globėju, pareigūnams papildomai pateikiamas vaiko globą patvirtinantis dokumentas. Turistinės kelionės metu vaiko įgalioto atstovo pareigas atlieka kelionės vadovas arba kelionės organizatorių paskirtas asmuo.Jeigu vaikas, gyvenantis su abiem tėvais ar globėjais, į užsienio valstybę vyksta vienas, pareigūnams papildomai pateikiamas abiejų tėvų arba globėjo sutikimas, kad vaikas laikinai išvyktų. Parašo tikrumas turi būti paliudytas notariškai.Jeigu vaiko tėvai arba vienas iš jų laikinai arba nuolat gyvena (dirba) užsienio valstybėje, vaikas gali vykti pas tėvus į užsienį vienas. Tuomet pareigūnams papildomai turi būti pateikiami tai patvirtinantys dokumentai. Šie dokumentai turi būti legalizuoti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės. Tai netaikoma vaikui, turinčiam Lietuvos Respublikos diplomatinį arba tarnybinį pasą. Tuo atveju, jei vaikui vykstant į užsienio valstybę reikia antrojo iš tėvų sutikimo, tačiau jis sutikimo negali arba nenori duoti, vieno iš tėvų prašymu raštu įformintą sutikimą, kad vaikas laikinai išvyktų, gali duoti savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba. Ši tarnyba, prieš išduodama minėtą sutikimą, privalo įsitikinti, kad antrojo iš tėvų sutikimo gauti neįmanoma. Antrojo iš tėvų sutikimo nereikia, kai tas asmuo pripažintas nežinia kur esančiu, neveiksniu, miręs ar duomenys apie jį neįrašyti įvaiko gimimo įrašą. Tokiu atveju pareigūnams papildomai pateikiamas šį faktą patvirtinantis dokumentas. Vaiko kelionės į užsienio valstybę klausimais galima kreiptis įLietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją arba į Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Konsulinį departamentą. Jei vaikas, vykstantis į užsienio kelionę, yra globojamas vaikų globos (rūpybos) institucijoje, pasienio kontrolės punkte jis turi pateikti savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos įformintą sutikimą dėl vaiko laikino išvykimo. Šis sutikimas išduodamas vaikų globos (rūpybos) institucijos vadovui pateikus šiuos dokumentus: 1. Kvietimą, kuriame nurodomas, kas, kuriam laikui ir kokiu tikslu kviečia vaiką į užsienio valstybę, kas rūpinsis jo išlaikymu ir saugumu, kaip bus užtikrintas jo grįžimas į Lietuvą. 2. Jei vaiką į užsienio valstybę kviečia nevyriausybinė organizacija, tuomet reikalingi šios organizacijos registracijos dokumentai, – išversti į lietuvių kalbą, paliudyti notaro ir legalizuoti aukščiau minėtose dokumentus legalizuojančiose institucijose. 3. Jeigu vaiką ketinama apgyvendinti šeimoje, reikalinga užsienio valstybės oficialios institucijos išvada, patvirtinanti, jog šeima gali priimti vaiką, užtikrinti jo išlaikymą, saugumą ir grįžimą į Lietuvą.4. Vykstančių į užsienio valstybę vaikų ir juos lydinčių asmenų vardinį sąrašą su nurodytais vardais, pavardėmis, asmens kodais vaikų gimimo vietomis ir datomis. 5. Dokumentus, patvirtinančius, jog vaikas globojamas vaikų globos (rūpybos) institucijoje.6. Šios institucijos steigėjo rašytinį pritarimą.Patikrinimą atliekančių institucijų veikla
Kaip jau minėta aukščiau, patikrinimą pasienio kontrolės punktuose atlieka šios valstybės institucijos : VSAT, muitinė, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalų apsaugos tarnyba, Valstybiniai visuomenės sveikatos priežiūros centrai. VSAT pareigūnai pasienio kontrolės punktuose yra atsakingi už asmenų ir transporto priemonių vykimo per valstybės sieną kontrolę. Jie privalo: 1. Tikrinti asmenų, transporto priemonių dokumentus, daryti juose reikiamas atžymas.2. Išsiaiškinti atvykstančių į Lietuvos Respubliką užsienio šalių pilečių vykimo tikslą, kelionės pobūdį, tikrinti, ar pastarieji turi pakankamai lėšų pragyventi buvimo Lietuvos Respublikoje metu, ar jie nėraįtraukti įasmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą.3. Įstatymų nustatyta tvarka išduoti užsienio šalių piliečiams vizas.4. Įstatymų nustatyta tvarka priimti jų prašymus suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. 5. Tikrinti duomenų bazėse ir kituse informacijos šaltiniuose duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis ir transporto priemones.6. Tikrinti transporto priemones, ar jose nėra pasislėpusių asmenų.
7. Atlikti kertančiųjų valstybės sieną radiacinę kontrolę.8. Kontroliuoti asmenų bei transporto priemonių judejimą pasienio kontrolės punktuose.9. Palaikyti viešąją tvarką pasienio kontrolės punktuose.10. Sulaikyti neteisėtai kertančius valstybės sieną.11. Sulaikyti, kol bus priimtas atitinkamas sprendimas, asmenis, be leidimoįvežančius ar išvežančius šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, narkotines, psichotropines medžiagas.12. Vykdyti kitas Lietuvos Respublikosįstatymų nustaytas funkcijas.Muitinės pareigūnai pasienio kontroles punktuose atsako už prekių (daiktų) gabenimo per valstybės sieną kontrolę. Jie : 1. Tikrina prekes, daiktus, dokumentų galiojimą ir jų atitikimą, transporto priemones, asmenis, jų bagažą, kitus daiktus, siekdami įsitikinti, ar laikomasi įstatymų.2. Kviečia į patikrinimo vietą kitų tikrinančiųjų institucijų darbuotojus.3. Reikalauja muitiniam patikrinimu būtinos informacijos.4. Atlieka pateiktų dokumentų muitinį įforminimą5. Renka mokesčius bei rinkliavas.6. Atlieka asmens apžiūrą.7. Teikia informaciją apie muito režimą keleiviams, vykstantiems per valstybės sieną.Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pareigūnai atlieka medicininį karantininį patikrinimą, skirtą tam, kad apsaugoti Lietuvos Respublikos teritoriją nuo pavojingų ir užkrečiamųjų ligų.Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai atlieka veterinarinį patikrinimą Jis taikomas gyvūnams, gyvūnų žaliavai ir produktams, kitoms šios tarnybos kontroliuojamoms prekėms.Valstybinės augalų apsaugos tarnybos pareigūnai atlieka fitosaninį tikrinimą. Jis taikomas augalams ir augalinės kilmės prekėms.Valstybės sienos kirtimo tvarka
Vykstantys per valstybės sieną asmenys bei transporto priemonės stabdomi pasienio kontroles punkte tik vieną kartą. Pasienio bei muitinis tikrinimas atliekami vienoje vietoje pagal tokią tvarką : a) atvykstančiųjų pasienio tikrinimas, muitinis tikrinimas; b) išvykstančiųjų muitinis tikrinimas, pasienio tikrinimas; Aptikus transporto priemonėse ar kroviniuse pasislepusius nuo patikrinimo asmenis , šie perduodami VSAT pareigūnams. Nuodugnesniam patikrinimui transporto priemonės, asmenys, gyvūnai, prekės siunčiami įtam skirtus boksus, angarus ar kitas vietas
Asmenys, kertantys valstybės sieną, pasienio kontrolės punkto teritorijoje privalo1. Paklusti eismo reguliavimo signalams, laikytis kelio ženklų, elgesio viešose vietose reikalavimų.2. Per patikrinimą pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų daiktu dokumentus.3. Pranešti pradedantiems patikrinimą pareigūnams apie su savim turimus šaunamus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, narkotines, psichotropnes medžiagas ar daiktus, kuriuos gabenti be leidimo draudžiama. Aptikus tokias medžiagas, jei jos nedeklaruotos, jos yra paimamosįstatymų numatyta tvarka.4. Atsakyti įpareigūnų pateiktus klausimus, susijusius su vykimu per valstybės sieną.5. Būti važiavimo, keleivio bilietuose nurodytose vietose, jei patikrinimas atliekamas transporto priemonėje.6. Patikrinimą atliekančių pareigūnų prašymu išlipti iš transporto priemonės7. Patikrinimą atliekančių pareigūnų reikalavimu pateikti patikrinti vairuojamą transporto priemonę, gabenamus gyvūnus, prekes. Vykdyti kitus patikrinimą atliekančių pareigūnų reikalavimus. Keleivių ir transporto priemonių vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną periodiškumas fiksuojamas dedant žymes keleivio pase.Muitinė, jos procedūros
Muitinis tikrinimas. Keleivių muitinis tikrinimas atliekamas Muitinės departamento nustatytose muitinėsįstaigose, taip pat tarptautiniais maršrutais vykstančiuose traukiniuose ir laivuose. Keleiviai, nevežantys su savimi daiktų, už kuriuos turi būti mokami muitai arba mokesčiai, arba kurių išvežimui (įvežimui) netaikomi apribojimai, pagal galimybes tikrinami pirmiausiai. Muitinis tikrinimas paprastai atliekamas pasirinktinai, tačiau esant reikalui, muitinė turi teisę nuodugniai tikrinti visus keleivius. Pareigūnui pareikalavus, keleivis privalo išpakuoti gabenamą bagaža ir pateikti jį muitiniam tikrinimui. Keleivio asmens apžiūra muitinio tikrinimo metu atlieka tik išimtinais atvejais ir tik muitinės posto viršininkui leidus, tuo atveju, jeiįtariama, kad keleivis gabena kontrabandą. Keleivių, vykstančių per valstybės sieną autotransporto priemonėmis, muitinis tikrinimas paprastai atliekamas neišlaipinant jų iš transporto priemonės. Vykstančių tranzitu per muitų teritoriją keleivių, kurie neišeina už nustatytos tranzito zonos ribų, muitinis tikrinimas neatliekamas.
Žaliojo ir raudonojo kanalo sistema . Dviejų kanalų (žaliojo ir raudonojo) sistemos taikymo atliekant autotransporto priemonėmis vykstančių keleivių muitinį tikrinimą tvarka reglamentuoja asmeninio naudojimo autoransporto priemonėmis vykstančių keleivių muitinį tikrinimą, atliekamą pasienio postuose esančiose muitinės zonose taikant dviejų kanalų sistemą. Ši tvarka taikoma tikrinant keleivius, vykstančius asmeninio naudojimo autotransporto priemonėmis, kuriose yra ne daugiau kaip 9 sėdimosios vietos (kartu su vairuotoju . Taikant šią sistemą, aukščiau nurodytomis priemonėmis vykstantys keleiviai gali pasirinkti vieną iš dviejų kanalų – žaliąjį arba raudonąjį. Pasirinkę žaliąjį kanalą keleiviai deklaruoja, kad nei vienas iš jų negabena daiktų, kurių kiekis yra diesnis už nustatytąsiasįvežimo (išvežimo) normas, už kuriuos nustatyti importo (eksporto) mokesčiai arba kuriems taikomi įvežimo (išvežimo) draudimai bei apribojimai. Žaliąjį kanalą pasirinkusiems keleiviams neatliekamas joks papildomas muitinis patikrinimas, išskyrus tuos keleivius, kurie tikrinami pasirinktinai. Raudonas is kanalas pasirenkamas tuo atveju, kai nors vienas keleivis vykstantis transporto priemonėje, gabena leidžiamus gabenti daiktus, kurių kiekis yra didesnis už nustatytąsiasįvežimo (išvežimo) normas, už kuriuos nustatyti importo (eksporto) muitai bei mokesciai ar kuriems taikomiįvežimo (išvežimo) draudimai bei apribojimai. Pasirinkę šį kanalą, keleiviai privalo deklaruoti gabenamus daiktus žodžiu arba raštu. Kai žaliasis ir raudonasis kanalaiįrengti skirtingose transporto juostose – žaliojo kanalo juosta žymima žalios spalvos taisyklingu aštuonkampiu ir užrašu “Deklaruojamų daiktų nėra” (“Nothing to declare”) bei pirmumo kelio ženklu “Važiuoti nesustojus draudžiama”. Raudonojo kanalo juosta žymima raudonos spalvos kvadratu ir užrašu “Deklaruojami daiktai” (“Goods to declare”) bei draudžiamuoju kelio ženklu “Muitinė” (“Customs”). Šių kanalų transporto juostos atskirtos taip, kad įvažiavus į vieną iš jų, negalima autotransporto priemone nekliudomai pervažiuoti įkitą. Kai dviejų kanalų sistema taikoma tkrinant keleivius toje pačioje transporto juostoje, priešįvažiuojant įužrašu “Muitinė” (“Customs”) pažymėtą zoną, būtina pritvirtinti ant automobilio priekinio stiklo (išorinėje pusėje) “žaliojo – raudonojo kanalo kupono” “žaliąją” arba “raudonąją” dalį. Keleiviai, gabenantys per valstybės sieną pasirinkus žaliąjįkanalą daiktus, kurių kiekis yra didesnis už nustatytasiasįvežimo (išvežimo) normas, už kuriuos nustatyti importo (eksporto) mokesčiai ir muitai ar kuriems taikomiįvežimo (išvežimo) draudimai bei apribojimai, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.Prekių (daiktų) deklaravimas. Atvykstantys į Lietuvos Respubliką ir išvykstantys iš jos keleiviai privalo Muitinės departamento nustatyta tvarka deklaruoti muitinei gabenamus su savimi daiktus (prekes) . Deklaruojama žodžiu arba raštu. Taip pat deklaruoti galima pasirenkant žaliąjį arba raudonąjį kanalą (dviejų kanalų sistemos taikymo atveju). Keleivių daiktai turi būti deklaruojami raštu, jei: 1. Išvežami daiktai už bendrą sumą, ne didesnę kaip 5 tūkstančiai litų. Šiuo atvejų deklaracija pateikiama tik tada, jei šiuos daiktus išvežti iš Lietuvos Respublikos be leidimo draudžiama. 2. Išvežami daiktai, išskyrus asmeninio naudojimo reikmenis, už bendrą sumą, didesnę kaip 5 tūkstančiai litų, ne Lietuvos keleivio įsigyti automobiliai ir kitos registruojamos transporto priemonės, taip pat laikinai išvežami daiktai. Turi būti pateikiamas bendrasis dokumentas. 3. Gabenami tranzitu per muitų teritoriją autotransportu daiktai, už kuriuos 3a punkte nustatytais atvejais turi būti mokamas užstatas arba pateikiama garantija. Turi būti pateikiama: a) keleivio deklaracija, kai daiktų vertė ne didesnė kaip 5 tūkstančiai litų; b) bendrasis dokumentas, kai daiktų vertė didesnė kaip 5 tūkstančiai litų, kai gabenami ne Lietuvos keleivioįsigyti užsienyje, bet neregistruoti Lietuvos Respublikoje automobiliai. 3a Keleiviai gali vežti tranzitu per muitų teritoriją autotransportu daiktus, kurie negali būtiįvežami be muitų mokesčių, tik sumokėję už juos nustatyto dydžio užstatą, pateikę garantiją arba su policijos apsauga. 4. Įvežama į Lietuvos Respubliką, išvežama iš jos ar per ją tranzitu vežama grynųjų pinigų suma, viršijanti 10 tūkstančių litų, arba ją atitinkanti užsienio valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą tos dienos kursą; taip pat vertybiniai popieriai. Visi gryni pinigai ir visi vertybiniai popieriai turi būti deklaruojami – pateikiama keleivio deklaracija, kurioje nurodyta išvežama ar įvežama pinigų suma, valiutos pavadinimas, data.5. Įvežami į Lietuvos Respubliką daiktai, kuriuos įvežti be leidimo draudžiama; išvežami daiktai, kuriuos be leidimo išvežti draudžiama; taip pat tranzitu vežami daiktai, kuriuos vežti tranzitu be leidimo draudžiama. Tokiu atveju keleiviai privalo pateikti muitinei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos valstybės institucijos leidimą ir keleivio deklaraciją, arba keleivio pageiavimu – bendrąjį dokumentą.6. Muitinė to pareikalauja, kai to reikia keleivio vykimo per valstybės sieną periodiškumui nustatyti. Šiuo atveju pateikiama keleivio deklaracija. Keleivio deklaracija, jos pildymas. Keleivio deklaracija – tai Muitinės departamentoįsakymu nustatytos formos dokumentas, kuriame nurodomi muitinės reikalaujami duomenys apie keleivio gabenamus daiktus, įskaitant grynuosius pinigus ir vertybinius popierius. Deklaracija susideda iš 2 egzempliorių: 1 egzempliorius skirtas muitinės įstaigai, 2 egzempliorius skirtas keleiviui.Deklaracija pildoma lietuvių, anglų, rusų, arba vokiečių kalbomis. Priklausomai nuo to, kokia kalba ji pildoma, turi būti naudojamas ta pačia kalba atspausdintas keleivio delaracijos blankas. Pildoma ranka, didžiosiomis spausdintomis raidėmis. Abu egzemplioriai turi būti užpildyti vienodai, aiškiai ir tvarkingai.Keleivis pildo keleivio deklaracijos 1 – 11 ( išskyrus 10 langelio ketvirtą skiltį) ir 13 langelius. 12 ir 14 langeliai skirti muitinės pareigūnų atliekamo muitinio įforminimo, kontrolės ir mokesčių apskaičiavimo tikslams. Deklaracijos langeliai pildomi tokia tvarka:1. Dešiniajame viršutiniame kampe ženkleliu “X” pažymimas keleivio deklaracijos tipas – importo, eksporto ar tranzito. 2. 1 langelyje “Vardas, pavardė”įrašomas keleivio vardas ir pavardė.3. 2 langelyje ženkleliu “X” pažymima, ar keleivis yra Lietuvos Respublikos pilietis, ar ne. 4. 3 langelyje “Asmens kodas”įrašomas keleivio asmens kodas. 5. 4 langelyje “Paso serija ir Nr.”įrašoma keleivio paso serija ir numeris.6. 5 langelyje “Šalis, iš kurios / įkurią keleivis vyksta” nurodomas pilnas šalies, iš kurios keleivis atvyksta, arba įkurią išvyksta, pavadinimas. Keleiviui vykstant tranzitu, šiame langelyje nurodomos abi šalys: iš kurios keleivis vyksta ir į kurią jis vyksta.7. 6 langelyje “Gyvenamoji vieta” nurodoma keleivio gyvenamoji vieta. 8. 7 langelyje “Transporto priemonė” nurodoma transporto priemonė, kuria keleivis vyksta per valstybės sieną.9. 8 langelio “Daiktai, kuriems gabenti reikalingas leidimas” lentelėje nurodomi daiktai, kuriųįvežimui įLietuvos Respubliką, išvežimui iš jos ar vežimui per ją tranzitu reikalingi Lietuvos Respublikos vyriausybės įgaliotos valstybės institucijos (Vidaus reikalų ministerijos, Kultūros ministerijos ar kt.) išduoti leidimai.10. 9 langelio “Pinigai, vertybiniai popieriai, taurieji metalai, brangakmeniai ir jų dirbiniai” lentelėje nurodomas pavadinimas, trumpas aprašymas, deklaruojant pinigus – valiutos pavadinimas, kiekis skaičiais arba atitinkamai kitais matavimo vienetais, vertė litais, o deklaruojant pinigus – jų nominali vertė. 11. 10 langelio “Kitos raštu deklaruojamos prekės” lentelėje nurodomi daiktai, kurie pagal nustatytą muito režimą keleiviams, vykstantiems per sieną, turi būti deklaruojami raštu pateikiant keleivio deklaraciją.12. 11 langelio “Nelydimas bagažas” lentelėje nurodomi duomenys apie nelydimą bagažą, jeigu dalis keleivio daiktų gabenama ne ta pačia transporto priemone.13. 13 langelyje keleivis pasirašo ir nurodo deklaracijos pildymo datą. Muitinės pareigūnas priima keleivio deklaraciją, įregistruoja jos blankų numerius, priėmimo datą registracijos žurnale. Toliau pareigūnai pildo skiltis, skirtas muitiniamį forminimui. 1. 10 langelio “Kitos raštu deklaruojamos prekės” 4 skiltyje pareigūnas nurodo papildomus duomenis apie daiktus.2. 12 langelyje “Mokesčiai” įrašomi už keleivio deklaracijoje aprašytas prekes nustatyti importo mokesčiai.3. 14 langelyje pasirašo ir deda antspaudą deklaraciją priėmęs pareigūnas. Šiame langelyje taip pat dedamas muitinėsįstaigos antspaudas.Draudimai bei apribojimai. Asmenims, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, draudžiama įvežti, išvežti ar gabenti per ją tranzitu:1. Etilo alkoholį ir namų gamybos alkoholinius gėrimus.2. Natūralius ar dirbtinius perlus, deimantus, brangiuosius ir pusiau brangius akmenis, tauriuosius metalus.3. Netauriuosius metalus, jų lydinius, atliekas bei laužą.4. Daiktus, kuriuos įvežti, išvežti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu draudžiama.5. Daiktus, kuriųįvežimui, išvežimui ar gabenimui tranzitu per Lietuvos Respubliką taikomi apribojimai. Leidimai reikalingi taip patįvežant ar išvežant civilinius ginklus.6. Išvežti daiktus, kuriems nustatyti eksporto muitai.7. Išvežti alkoholinius gėrimus bei tabako gaminius be banderolių.8. Išvežti iš Lietuvos Respublikos grynųjų pinigų sumą, viršijančią 500 tūkstančių litų, ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.9. Išvežti iš Lietuvos Respublikos virš nustatytos normos šviežių, šaldytų ar kitaip apdorotų miško grybų, laukinių uogų (vaisių), laukinių vaistinių augalų žaliavos.10. įvežti mėsą ir mėsos subproduktus, pieno produktus, kiaušinius, dešras.11. įvežti variklių kurią ir tepalus, viršijančius nurodytas normas. Be importo muito ir mokesčių įLietuvo Respubliką galimaįvežti:1. Asmeninio naudojimo reikmenis.2. Nekomercinės ir negamybinės paskirties daiktus už bendrą sumą, ne didesnę kaip 1 tūkstantis litų.3. Daiktus, kurie buvo išvežti iš Lietuvos Respublikos, jeigu juos išvežant buvo nustatyta laikino išvežimo muitinės procedūra. 4. Darboįrankius, reikmenis, įskaitant skirtus mokymuisi, taip pat daiktus, skirtusįsikurti, jeigu keleivis vyksta įLietuvos Respubliką dirbti pagal sutartį, įtarnybinę komandiruotę, mokytis, taip pat kitais tikslais.5. Turtą, jeigu nuolatinę gyvenamąją vietą keičiantis ir persikeliantis iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką keleivis yra gavęs leidimą nuolat gyenti Lietuvos Respublikoje. Turtu laikoma: baldai ir kita būstoįranga, buitiniai prietaisai ir kita buitinėįranga, asmeniniai naudojimo reikmenys, asmeninio naudojimo transporto priemonės, persikeliančiojo asmens profesinėįranga, laisvalaikio užsiėmimams skirti daiktai, kolekcionavimo objektai.6. Turtą, paveldėtą iš asmens, gyvenusio užsienyje, jeigu paveldėtojas nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Būtina pateikti turto paveldėjimą įrodančius dokumentus ir paveldėto turto aprašą.7. Asmeninio naudojimo transporto priemones.8. Variklių kurą ir tepalus, esančius asmeninio naudojimo transporto priemonės kuros ir tepalų taplyklose, iš kurių kuras ir tepalai tiesiogiai patenka į kuro tiekimo ir tepimo sistemas. Jeigu variklių kuro vežama daugiau nei leidžiama, arba nustatoma, kad degalų kiekio rodiklio duomenys neatitinka esamo kuro talpykloje kuro kiekio, vairuotojui taikomos atitinkamos sankcijos. Šis variklių kuro ir tepalų apribojimas netaikomas šioms tranporto priemonėms: vežančioms keleivius ir krovinius tarptautiniais maršrutais; vykstančioms tranzitu pe Lietuvos Respublikos teritoriją; vežančioms asmenis, gyvenančius, dirbančius ar besimokančius pasienio ruože. 9. Lietuvos Respublikos ir užsienio valiutą bei vertybinius popierius.10. Grąžinamas įmuitų teritoriją prekes.11. Daiktus, gabenamus tranzitu per muitų teritoriją.12. Per tarptautinius santykius gautas dovanas ir dovanoti skirtus daiktus.13. Daiktus, kurie skirti atvykstantiems įLietuvos Respubliką ar vykstantiems tranzitu per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją monarchams, valstybių, vyriausybių, parlamentų, tarptautinių organizacijų vadovams, vyriausybių nariams, įvairių religijų hierarchams bei oficialių delegacijų nariams naudoti ir kurių reikia vizito išskirtiniam pobūdžiui užtikrinti. Tai: dovanos, maisto produktai, asmeninio naudojimo daiktai, transporto priemonės ir pan.14. Karstus ir laidojimo urnas su mirusiųjų palaikais bei laidojimo puošiniais ir laidojimo puošinius, kuriuosįveža užsienyje gyvenantys asmenys, vykstantys įlaidotuves Lietuvos Respublikoje. Daiktų, inventoriaus ir maisto produktų išvežimo/įvežimo diplomatinėms atstovybėms tvarka. Daiktai, inventorius ir maisto produktai, skirti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms, turi būti nustatyta tvarka pateikiami muitiniam patikrinimui. Tai netaikoma pačių diplomatų gabenamam bagažui. Be eilės ir be muito per valstybės sieną praleidžiami:1. Daiktai, inventorius ir maisto produktai, skirti diplomatinėms atstovybėms oficialiai naudoti.2. Daiktai, skirti naudoti diplomatams ir jų šeimos nariams.Išvežant irįvežant daiktus, inventorių ir maisto produktus, skirtus diplomatinėms atstovybėms, kartu su muitinės deklaracija muitiniam tikrinimui būtina pateikti:1. Krovinio gabenimo važtaraštį.2. Oficialų diplomatinės atstovybės raštą, kuriame išvardinti gabenami daiktai.3. Specialų leidimą, jei toks reikalingas.Išvežant ir įvežant daiktus, inventorių ir maisto produktus, skirtus diplomatinėms atstovybėms, nereikalaujam pateikti užstatą arba garantiją..