keleiviu ir bagazo vezimo sutartis

TurinysĮžanga 21. Keleivių ir bagažo vežimo sutartis 42.Keleivių ir bagažo vežimas geležinkelio transportu 52.1. Keleivių vežimas 52.2 Bagažo vežimas 62.3. Keleivių ir bagažo vežimo užmokestis 82.4. Geležinkelio įmonių atsakomybė 82.5. Keleivio atsakomybė 93.Keleivių ir bagažo vežimas jūra 93.1. Keleivių registravimas 103.2. Bagažo vežimo tvarka 113.3. Bagažo saugojimas terminaluose 123.4 Keleivių teisės ir pareigos 134.5 Vežėjo teisės ir pareigos 143.6. Vežėjo atsakomybė 154.Išvados 16Literatūra: 17ĮžangaLietuvos Respublikoje bendras visoms transporto rūšims krovinių bagažo ir keleivių vežimo taisykles nustato Civilinis Kodeksas (CK). Pervežimus atskirų rūšių transportu išsamiai reguliuoja transporto kodeksai: LR vidaus vandenų transporto kodeksas (VVTK), LR geležinkelio transporto kodeksas (GK), LR kelių transporto kodeksas (KTK) ir kiti įstatymai, LR tarptautinės sutartys bei kiti teisės aktai. Kroviniai, keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XL skyriuje reglamentuojami santykiai, atsirandantys iš vežimo sutarčių.Kalbant apie vežimo sutartį, reikia pažymėti, kad yra daug rūšių. Pagal transporto priemones:· geležinkelio, · oro,· kelių, · vidaus vandenų. Pagal tai ką veža: · krovinių, · keleivių bagažo, · pašto,· keleivių.

Būtent toliau išsamiau bus nagrinėjama keleivių ir bagažo vežimo sutartis.1. Keleivių ir bagažo vežimo sutartisKeleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja keleivį nuvežti jo biliete arba tam tikrame užsakyme nurodyta transporto priemone, laiku ir maršrutu į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja už nuvežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Keleivių vežimo sutartis yra dvišalė, atlygintina, konsensualinė. Sutartis įforminama važiavimo bilietu. Pradedant vykdyti pervežimo prievolę, bilietas yra pareikštinis dokumentas. Keleivis – fizinis asmuo, kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone. Bagažas – daiktai, kuriuos keleivis vežasi kelių transporto priemone. Keleiviai vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis – autobusais, troleibusais, lengvaisiais automobiliais,lengvaisiais automobiliais taksi. Keleiviai vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. Reguliarūs reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Reguliarūs reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka Susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus.Keleiviai reguliariais reisais nuo 2002 m. liepos 1 d. vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi. Vežant keleivius reguliariais reisais, keleivio bilietas yra būtinas. Užsakomieji reisai – reisai, kai iš anksto sudarytos keleivių grupės yra nuvežamos į tam tikrą vietą ir parvežamos į išvykimo vietą arba anksčiau nuvežta keleivių grupė grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu, arba keleivių grupė nuvežama, o transporto priemonė grįžta tuščia. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jei keleivių grupės vežiojamos tame pačiame mieste, kuriame vyksta šio kodekso 2 straipsnio 8 dalyje paminėti renginiai. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Specialūs reisai – reisai, kai vežamos specialios keleivių grupės(darbininkų – į darbovietes ir iš jų, moksleivių – į mokyklas ir iš jų ir pan.).Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami miesto teritorijoje. Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje. Atskirais atvejais, suderinus su Valstybine kelių transporto inspekcija, maršrutas gali tęstis per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.

Keleivių vežimas maršrutiniais taksi – iki 2004 m. gruodžio 31 d. – keleivių vežimas motorinėmis kelių transporto priemonėmis, turinčiomis nuo 6 iki 17 sėdimų vietų, nuo 2005 m. sausio 1 d. – autobusais, turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimų vietų, įskaitant ir vairuotojo, ir atpažinimo ženklą – plafoną. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės. Tolimojo susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuria keleiviai vežami daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. Tarptautinio susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa, kertanti valstybės sieną.

Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas. Leidimus keleiviams vežti vietiniais maršrutais išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais – Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Leidimų i…šdavimo sąlygas nustato Susisiekimo ministerija. Toliau bus išsamiau nurodytas keleivių ir bagažo vežimas geležinkelių keliais ir vežimas jūra. 2.Keleivių ir bagažo vežimas geležinkelio transportu2.1. Keleivių vežimasKeleiviai vežami keleivinių traukinių tvarkaraštyje nurodytais paprastaisiais ir greitaisiais traukiniais 1 ir 2 klasės sėdimuosiuose bei miegamuosiuose vagonuose, 3 klasės sėdimuosiuose vagonuose ir pagal atskirą geležinkelio įmonės nurodymą – specialiais traukiniais ar vagonais (pagal užsakymą) nuo/iki stočių, skirtų keleiviams aptarnauti.. Bagažas vežamas keleivinių traukinių eismo tvarkaraštyje nurodytais paprastaisiais ir greitaisiais traukiniais bagažo vagonuose ir pagal atskirą geležinkelio įmonės nurodymą – specialiais traukiniais ar vagonais (pagal užsakymą) nuo/iki stočių, skirtų bagažui pakrauti, iškrauti ir saugoti. Pagal keleivio ar bagažo vežimo sutartį, kuri patvirtinama atitinkamu vežimo dokumentu, geležinkelio įmonė įsipareigoja nuvežti keleivį ar bagažą į reikiamą punktą nustatytu maršrutu ir nustatytu laiku. Dokumentas, patvirtinantis keleivio vežimo sutarties sudarymą ir suteikiantis teisę važiuoti traukiniu nuo/iki bet kurios stoties į vieną arba į abi puses pagal traukinio važiavimo maršrutą, yra nustatytos formos kelionės bilietas (toliau – bilietas).Keleiviai privalo nusipirkti bilietus geležinkelio bilietų kasose, agentūrose arba kitose geležinkelio įmonės nustatytose vietose. Keleivis, nusipirkęs bilietą, turi patikrinti, ar jame nurodyti teisingi duomenys ir saugoti jį visą kelionės laiką. Kelionės miegamuosiuose vagonuose metu bilietus saugo vagonų palydovai.Data biliete rašoma tokia tvarka: diena, mėnuo, metai (pvz., 15 07 04).Visa biliete nurodyta informacija (data, pradinė ir galinė stotys, traukinio, vagono ir vietos numeris, bilieto kaina ir t.t.) turi būti aiški, be pataisymų. Taisytas ar sugadintas (suplėšytas, suklijuotas, apdegęs ir pan.) bilietas negalioja ir dublikatas neišduodamas.Keleivis vagone gali užimti tik vieną vietą. Jeigu keleivis vagone su atskiromis kupė nori užimti daugiau vietų, privalo sumokėti už visas vietas. Jeigu traukinyje nėra laisvų vietų, o keleiviui būtina išvykti (artimųjų mirties ar ligos atveju ir pan.), jis turi pateikti atsakingam stoties darbuotojui (stoties viršininkui, budėtojui, kasininkui) tai įrodantį dokumentą. Pagal pateiktą dokumentą keleivis bilietų kasoje gali įsigyti bilietą be nurodytos vietos važiuoti pageidaujamo traukinio žemiausios klasės vagone. Kelionės metu, atsiradus galimybei, keleiviui suteikiama vieta.2.2 Bagažo vežimas Bagažo vežimo sutartis patvirtinama bagažo kvitu, kuris išduodamas keleiviui ar siuntėjui.Bagažas gali būti lydimasis ir nelydimasis.Lydimasis bagažas – tai keleivio daiktai vežami bagažo vagone, sveriantys ne mažiau kaip 5 kg ir ne daugiau kaip 200 kg, keleiviui pateikus bilietą, priimti vežti pagal lydimojo bagažo tarifą. Jeigu keleivis nori vežti daugiau, tai už antsvorį privalo sumokėti pagal nelydimojo bagažo tarifą.

Bagažas vežamas tuo pačiu traukiniu, kuriuo vyksta keleivis ne toliau kaip iki stoties, kuri nurodyta biliete. Bagažo galinė stotis gali būti ne tik galinė keleivio stotis, bet ir kita stotis, esanti jo kelionės maršrute. Jei tame traukinyje bagažo vagonas perpildytas arba jo visai nėra, tai toks bagažas siunčiamas kitu traukiniu. Nelydimasis bagažas – tai fizinių ar juridinių asmenų bagažas, sveriantis ne mažiau kaip 5 kg, priimtas vežti pagal nelydimojo bagažo tarifą iki stoties, kuri nurodoma bagažo kvite.Bagažas vežamas pirmuoju pagal traukinių eismo tvarkaraštį traukiniu, prie kurio prikabintas bagažo vagonas.Lydimojo ar nelydimojo bagažo siuntos vienetas gali būti ne daugiau kaip 3 m ilgio ir sverti ne daugiau kaip 75 kg. Jei keleivis (siuntėjas) nori vežti sunkesnį bagažą, tai jis gali būti priimtas, keleiviui (siuntėjui) parašius prašymą. Tokiu atveju mokama pagal nelydimojo bagažo tarifą.Keleivis (siuntėjas) bagažą pristato bagažo skyriaus darbo laiku ir už bagažo vežimą sumoka pradinėje stotyje. Už priimto bagažo saugojimą ir pakavimą mokamas nustatytas užmokestis. Į bagažo vagoną priimami tik tokie daiktai, kurie pagal dydį, pakuotę ir specifines savybes gali būti pakrauti į bagažo vagoną, nedarydami žalos kitų keleivių (siuntėjų) bagažui. Bagažas turi būti patogus nešti, pakrauti, iškrauti. Lagaminai, dėžės, krepšiai ir kiti daiktai turi būti stipriai surišti. Bagažas, kurio pakuotė apgadinta, vežti nepriimamas. Tačiau jeigu geležinkelio įmonė pripažįsta, kad tokia pakuotė dar tinkama saugiai vežti bagažą, apie tai pažymima bagažo vežimo dokumentuose.Dviračiai, vaikų ar invalidų vežimėliai ir pan. daiktai priimami vežti supakuoti ir nesupakuoti. Priimant iš keleivio (siuntėjo) nesupakuotus dviračius ir pan. daiktus, bagažo vežimo dokumentuose įrašomas, pvz., dviračio pavadinimas, rūšis (vyriškas, moteriškas ir pan.), išvardijamos jam priklausančios dalys (skambutis, žibintas, įrankių krepšys ir t.t.).Bagažo vagone vežti draudžiama: šaunamuosius ginklus, narkotines, lengvai užsidegančias, nuodingąsias, aštraus kvapo, sprogiąsias, radioaktyviąsias bei kitas pavojingas medžiagas (dažus, lakus ir pan.), dūžtančius daiktus ir gedžiuosius produktus.Bagaže negalima siųsti dokumentų, pinigų ir kitų vertybinių popierių.Keleivis (siuntėjas) gali įkainoti bagažą. Už įkainotą bagažą mokama pagal tarifą. Keleivio (siuntėjo) pageidavimu gali būti įkainotas visas bagažas imtinai arba kiekvienas bagažo vienetas atskirai.Atsakingas stoties darbuotojas (bagažo priėmėjas) gali pareikalauti išpakuoti įkainotą bagažą, kad įsitikintų, ar pareikštoji vertė atitinka bagažo kainą. Jei keleivis tai padaryti atsisako, toks bagažas neįkainojamas. Keleiviui (siuntėjui) sutikus, įkainotas bagažas tikrinamas pagal pateiktą daiktų sąrašą, dalyvaujant keleiviui (siuntėjui). Jei patikrinus įkainotą bagažą, nustatyta, kad įrašyta pareikštoji vertė neatitinka bagažo vertės ir nepateikiamas patvirtinantis dokumentas (čekis ar pan.), nustatoma reali bagažo kaina (jeigu to reikia).Visais atvejais pakavimo išlaidas apmoka keleivis (siuntėjas).Į galinę stotį atvežtas lydimasis bagažas atiduodamas bagažo kvitą pateikusiam keleiviui (gavėjui). Nelydimasis bagažas fiziniam asmeniui išduodamas pateikus asmens dokumentą, o juridiniam asmeniui – pateikus įgaliojimą ir asmens dokumentą.Bagažo atvežimo terminas nustatomas pagal traukinio, į kurio bagažo vagoną buvo pakrautas bagažas, eismo tvarkaraštį.Atvežtas bagažas gavėjui atiduodamas bagažo kasos darbo laiku.Jei galinė stotis laiku nepranešė gavėjui apie bagažo… atvežimą, už jo saugojimą iki pranešimo dienos mokėti nereikia.Bagažo neatvežus laiku į galinę stotį, stoties atsakingas darbuotojas (bagažo išdavėjas) gavėjo pateikto bagažo kvito antroje pusėje užrašo: „Bagažas neatvežtas“.
Bagažas laikomas prarastu, jeigu geležinkelio įmonė per 30 dienų nuo bagažo priėmimo vežti dienos negali perduoti jo gavėjui.Suradus dingusį bagažą, siuntėjas arba gavėjas turi jį atsiimti per vieną mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Siuntėjas arba gavėjas, atgavęs bagažą, privalo grąžinti geležinkelio įmonei jam sumokėtus pinigus.Keleivis (gavėjas), pametęs lydimojo bagažo kvitą, privalo pranešti apie tai geležinkelio įmonei ir parašyti prašymą, įrodantį, kad bagažas priklauso jam.Daugiau kaip per vieną mėnesį (neskaičiuojant atvežimo dienos) neatsiimtas bagažas arba bagažas be dokumentų – realizuojamas Lietuvos Respublikos teisinių aktų nustatyta tvarka.Geležinkelio įmonė surašo aktus, kai: 1)nesutampa faktinis bagažo pavadinimas, svoris (masė) ar vienetų skaičius su vežimo dokumentų duomenimis; 2)bagažas rastas sugadintas; 3)trūksta bagažo dalies 4)bagažas rastas be dokumentų arba dokumentai be bagažo; 5)bagažas neatvežtas į galinę stotį per numatytą terminą; 6)geležinkelio įmonei grąžinamas prarastas bagažas; 7)bagaže rasti draudžiami vežti daiktai.2.3. Keleivių ir bagažo vežimo užmokestis Keleivių vežimo užmokestis apskaičiuojamas pagal vietinio susisiekimo tarifą, atsižvelgiant į traukinio kategoriją, vagono klasę ir atstumą, o lydimojo ir nelydimojo bagažo vežimo užmokestis – į svorį ir atstumą. Apskaičiuojant keleivio ir bagažo vežimo užmokestį, suma apvalinama iki dešimtųjų lito dalių: sumos, mažesnės kaip 0,05 Lt, atmetamos, o 0,05 Lt ir daugiau – didinamos iki dešimtųjų lito dalių. Keleiviui ar jų grupei gali būti taikoma tik viena bilieto kainos nuolaida.Kai nustatomas grupės narių skaičius, grupės sudėtyje važiuojantys du vaikai iki 10 metų amžiaus, kurių kelionė apmokėta, skaičiuojami kaip vienas suaugęs keleivis. Keleivių ir bagažo vežimo kainos skelbiamos viešai.2.4. Geležinkelio įmonių atsakomybėGeležinkelio įmonė yra atsakinga už keleivių vežimą nuo kelionės pradžios iki pabaigos, o už bagažo vežimą atsakinga keleiviui ir bagažo siuntėjui ar gavėjui nuo bagažo priėmimo iki jo išdavimo.Geležinkelio įmonė atsako už vežimo termino praleidimą bei bagažo praradimą arba jo trūkumą ir sugadinimą nuo priėmimo iki išdavimo, jeigu neįrodo, kad tai įvyko ne dėl jos kaltės. Geležinkelio įmonė neatsako už bagažo praradimą, trūkumą arba sugadinimą (jeigu bagažo siuntėjas ar gavėjas neįrodys priešingai), jeigu tai įvyko dėl: 1)bagažo siuntėjo (gavėjo) kaltės; 2)ypatingų natūralių bagažo savybių; 3)taros ar įpakavimo trūkumų, kurių negalima buvo pastebėti priimant bagažą, jeigu nėra jų sužalojimo kelyje požymių; 4)gaivalinės nelaimės. Geležinkelio įmonė neatsako už bagažo masės sumažėjimą, jeigu netrūksta siuntos vienetų ir nesugadinta tara ar įpakavimas. Geležinkelio įmonė atsako už bagažo vežimo termino praleidimą, jeigu neįrodo, kad terminas praleistas ne dėl jos kaltės. Geležinkelio įmonė, pavėluotai pristačiusi bagažą, atlygina gavėjui ar siuntėjui jų turėtus nuostolius.2.5. Keleivio atsakomybėJeigu keleivis važiuoja be bilieto ir atsisako pirkti bilietą ar nepateikia dokumento, patvirtinančio lengvatą, ar mokėti baudą, veža draudžiamus daiktus, neapmokėtą ar didesnio nei nustatyta svorio nešulį ir atsisako apmokėti, yra neblaivus ar geria alkoholinius gėrimus, nesilaiko viešosios tvarkos taisyklių, geležinkelio įmonė turi teisę atsisakyti vežti keleivį ir išlaipinti jį iš traukinio artimiausioje stotyje, o jei keleivis išlipti atsisako, iškviesti policiją. Šiais atvejais biliete pažymima išlaipinimo priežastis, bilietas į kasą nepriimamas, pinigai negrąžinami.Už Taisyklių vežimą jūra pažeidimą keleiviai atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka ir baudžiami nustatyto dydžio baudomis. Baudos sumokėjimas neatleidžia nuo užmokesčio už važiavimą ir nešulio ar bagažo vežimą.3.Keleivių ir bagažo vežimas jūra
Keleivių vežimo jūra sutartis (toliau – vežimo sutartis) – susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja jūra nuvežti keleivį ir jo bagažą į paskirties uostą, o keleivis įsipareigoja sumokėti vežėjui nustatytą užmokestį už važiavimą ir bagažo vežimą.Vežėjas ar jo įgaliotasis asmuo išduoda keleiviui bilietą, kuris galioja tik tą dieną ir tam reisui, į kurį jis parduotas. Keleivis privalo saugoti bilietą iki vežimo pabaigos ir parodyti jį laivo įgulos nariui, atsakingam už keleivių įlaipinimą, ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus.Bilietai įforminami valstybine ir anglų kalbomis, pateikus keleivio asmenybę patvirtinantį dokumentą. Biliete turi būti nurodyti šie duomenys: 1) laivo pavadinimas; 2)kajutės kategorija; 3)keleivio vardas ir pavardė; 4) bagažo vienetų skaičius ir bagažo tipas; 5)išvykimo ir atvykimo uostai; 6)laivo išvykimo data ir laikas; 7)važiavimo ir bagažo vežimo kaina, įskaitant uosto rinkliavas; 8)bilieto įforminimo data ir vieta. Išrašytas keleiviui bilietas negali būti perduotas kitiems asmenims be vežėjo sutikimo.Papildomai bilietas suteikia keleiviui teisę:1) vežtis nemokamai ne vyresnį kaip 1 metų kūdikį, nesuteikiant jam vietos. Jeigu keleivis vežasi daugiau kaip 1 ne vyresnį kaip 1 metų kūdikį, tai kiekvienam kitam kūdikiui reikia pirkti bilietą sutinkamai su vežėjo nustatytais keleivių vežimo tarifais;2) vežti kajutėje rankinį bagažą iki 50 kg ir iki 0,5 m3 apimties. Jeigu šios normos yra viršijamos, būtina sudaryti papildomą sutartį sutinkamai su bagažo vežimo tarifais. Už rankinio bagažo saugumą atsako pats jo savininkas, išskyrus atvejus, kai rankinis bagažas atiduodamas vežėjo ar jo įgaliotojo asmens žinion. Kaip rankinį bagažą draudžiama vežti:1) daiktus, kurie gali pažeisti arba užteršti laivą, kartu važiuojančių keleivių daiktus ir drabužius;2) ginklus ir šaudmenis;3) dvokiančias, lengvai užsidegančias, liepsnias, sprogstamąsias, nuodingąsias, radioaktyviąsias ir kitas pavojingas medžiagas bei daiktus. Bilietų pardavimo nutraukimas, keleivių registracijos pradžia ir pabaiga turi būti vežėjo ar jo įgalioto asmens nustatyti pagal kiekvieno maršruto ypatumus. Jeigu vykdomas tarptautinis vežimas, bilietų pardavimo nutraukimo, registracijos pradžios ir pabaigos laikas turi būti vežėjo suderinti su Pasienio policija ir muitine.3.1. Keleivių registravimasVeždamas keleivius, vežėjas privalo užtikrinti, kad būtų sudarytas atvykusių į laivą keleivių sąrašas ir duomenys apie juos įrašyti į keleivių registrą, tvarkomą vežėjo administracijos.. Keleivių sąrašas turi būti sudarytas iki laivo išplaukimo; duomenys į keleivių registrą turi būti perduoti ne vėliau kaip per 30 minučių nuo laivo išplaukimo. Vežėjas, prieš vykdydamas keleivių vežimus, privalo užtikrinti, kad: 1)yra tinkamai tvarkomas keleivių registras bei yra įdiegta keleivių registravimo sistema; 2)paskirtas keleivių registratorius, atsakingas už keleivių registravimo sistemos veiklą. Keleivių registratoriumi turi būti asmuo, vežėjo paskirtas atsakingu už Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso (ISM Code) įgyvendinimą.Keleivių registre įrašoma: keleivių vardai ir pavardės; jų lytis; asmenų suskirstymas į kategorijas pagal amžių (suaugęs, vaikas ar kūdikis iki 1 metų) arba jų amžius ar gimimo metai; informacija apie specialios priežiūros arba pagalbos kritiškose situacijose poreikį, jeigu keleiviui tokia priežiūra ar pagalba yra būtina.Informacija apie keleivių skaičių turi būti perduota laivo kapitonui iki laivo išplaukimo. Prieš laivui išplaukiant, laivo kapitonas turi įsitikinti, kad laive esančių keleivių skaičius ne didesnis nei leidžiama.3.2. Bagažo vežimo tvarkaBagažas turi būti vežamas tuo laivu ir reisu, kuriam yra pirktas bilietas. Kaip bagažą vežant kelių transporto priemonę, biliete papildomai nurodomas transporto priemonės valstybinis numeris ir markė. Kiekvienas keleivis kaip bagažą gali vežti tik vieną kelių transporto priemonę.
Bagažo priėmimo pradžia ir pabaiga turi būti vežėjo nustatyti pagal kiekvieno maršruto ypatumus. Jeigu vykdomi tarptautiniai vežimai, bagažo priėmimo pradžios ir pabaigos laikas turi būti vežėjo suderinti su Pasienio policija ir muitine. Bagažo vežimas yra apmokamas pagal vežėjo patvirtintus tarifus.Bagažo vieneto masė, išskyrus kelių transporto priemonę, neturi būti didesnė kaip 100 kg. Jeigu bagažo vieneto masė didesnė nei 100 kg, vežama pagal Krovinių vežimo jūra bendrąsias taisykles.Keleivis turi pasirūpinti, kad jam priklausantis bagažas būtų tinkamai paruoštas vežti, pakrauti ir iškrauti. Ant kiekvieno pateikiamo vežti bagažo vieneto keleivis privalo pritvirtinti vežėjo nustatytos formos žymą, nurodydamas bagažo savininko vardą, pavardę bei adresą, kuriuo bagažas, kuris nebuvo laiku atiduotas, turi būti pristatytas. Ant bagažo, kuriam reikalingas ypatingas atsargumas pakraunant, iškraunant ar saugant, keleivis privalo pritvirtinti specialius ženklus.Pateikdamas bagažą, keleivis gali jį įvertinti, nurodydamas bendrą visų vienetų vertę arba kiekvieno vieneto atskirai. Rinkliava už bagažo įvertinimą imama pagal vežėjo nustatytus tarifus jį registruojant.Priėmus vežti bagažą, išduodamas bagažo kvitas, kuriame yra nurodytas bagažo tipas, vienetų skaičius ir bendra arba kiekvieno vieneto atskirai vertė. Keleiviui pageidaujant, bagažo kvitas gali būti išduotas kiekvienam bagažo vienetui atskirai.Keleiviui sutikus, bagažas gali būti vežamas atviruose laivo deniuose. Tokiu atveju bagažo kvite daroma žyma: “Keleiviui sutikus su rizika”. Kaip bagažą draudžiama vežti sprogstamąsias, lengvai užsidegančias ar kitas, galinčias padaryti žalą laivui, keleiviams ar jų bagažui, medžiagas. Jeigu toks bagažas buvo nugabentas į laivą be vežėjo žinios, tai pastarasis turi teisę iškrauti tokį bagažą į krantą, nukenksminti arba kitaip sunaikinti. Šiuo atveju nuostoliai keleiviui nekompensuojami. Leidžiama vežti naminius gyvūnus (šunis, kates, triušius, jūrų kiaulytes, akvariumo žuvis, naminius, dekoratyvinius paukščius ir pan.), jei jų įvežimo nedraudžia atvykimo šalies įstatymai. Naminiai gyvūnai priimami vežti keleiviui pateikus karantininį sertifikatą jų vežimui laivu.Naminius gyvūnus keleivis privalo laikyti talpose, apribojančiose gyvūnų judėjimo laisvę. Nepatalpinti į tokias talpas šunys turi būti su antsnukiais ir pririšti.Vežėjas privalo patalpinti visus naminius gyvūnus, išskyrus žuvis, į specialiai jiems skirtas vietas. Už šią paslaugą keleivis privalo sumokėti pagal vežėjo nustatytą tarifą. Tokiu atveju naminių gyvūnų vežimas įforminamas bagažo kvitu, kuriame nurodoma: “Bagažas-gyvūnas”.Vežėjui leidus, kambariniai šunys, katės, paukščiai narveliuose gali būti vežami laivo kajutėse su sąlyga, kad vežantis gyvūnus keleivis užima atskirą kajutę. Tokiu atveju naminių gyvūnų vežimas įforminamas bagažo kvitu, kuriame nurodoma: “Rankinis bagažas-gyvūnas”.Už gyvūnų priežiūrą ir maitinimą, veterinarinių ir kitokių sertifikatų gavimą atvykimo bei išvykimo uostuose atsako juos vežantis keleivis. Bagažas keleiviui atiduodamas pateikus bagažo kvitą. Pametus bagažo kvitą, bagažas keleiviui išduodamas tik pastarajam pateikus įrodymus, kad šis bagažas priklauso jam, ir pasirašius, nurodant vardą, pavardę ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Aptikus bagažo trūkumą ar jo sužalojimą, surašomas aktas ir tai įrašoma keleivio biliete ir bagažo kvite.Jei atiduodant iš laivo bagažą bus pastebėtas sužalotas įpakavimas, dėl ko gali kilti grėsmė bagažo saugumui ar kyla įtarimas, kad trūksta dalies bagažo, bagažas persveriamas. Bagažas su sužalotu įpakavimu savininkui atiduodamas atidarytas ir, keleiviui pareikalavus, patikrinus jo turinį.Jeigu trūksta dalies bagažo arba jis suža…lotas, keleivis turi teisę atsiimti faktiškai esamą bagažą. Tuo atveju kvite padaroma žyma apie išduotą bagažą ir įforminamas aktas. Pagal šį aktą keleivis gali pareikšti ieškinį vežėjui, taip pat gauti surastą trūkusią bagažo dalį. Už prarastą bagažą ar jo dalį, keleivis turi teisę gauti iš vežėjo pareikštos bagažo vertės ar jo prarastos dalies kompensaciją bei raštiškai pareikšti, kad atrastas bagažas jam nemokamai būtų pristatytas į vieną iš buvusių įplaukimo uostų. Pristačius atrastą bagažą, savininkas atsiimti jį privalo per 30 parų nuo pranešimo apie tokio bagažo pristatymą gavimo. Atsiimdamas šį bagažą, keleivis privalo grąžinti jo gautą kompensacijos sumą, išskyrus piniginius nuostolius, kuriuos keleivis patyrė dėl to, kad bagažas ar jo dalis nebuvo jam laiku atiduota atvykus laivui, kuriame pagal vežimo sutartį bagažas turėjo būti vežamas.3.3. Bagažo saugojimas terminaluose
Bagažas priimamas saugoti tuose terminaluose, kuriuose yra bagažo saugojimo kameros, nepriklausomai nuo to, ar keleivis turi bilietą plaukti laivu, jam išduodamas bagažo saugojimo kvitas. Bagažas saugojimo kamerose priimamas saugoti už užmokestį pagal terminalų nustatytus tarifus. Į bagažo saugojimo kameras priimama saugoti tik tvarkingai įpakuotas bagažas ir bagažas, kuriam toks įpakavimas nereikalingas. Draudžiama bagažo saugojimo kamerose laikyti degias, sprogias, dvokiančias, gailias medžiagas, suslėgtas ar suskystintas dujas, išskyrus dujas portatyviniuose balionuose, smailius, pjaunančius daiktus, šaunamuosius ginklus be apvalkalų.Atiduotus saugoti į saugojimo kamerą greitai gendančius produktus keleiviai privalo atsiimti, iki pasibaigs tokių krovinių saugojimo terminai. Gendančių produktų saugojimo terminas nurodomas saugojimo kameros išduotame kvite. Pasibaigus gendančių produktų saugojimo terminui, jie turi būti sunaikinti pagal aktą, kurį surašo terminalo administracijos atstovas kartu su sanitarinės įstaigos atstovu. Bagažo saugojimo kamerose daiktai saugomi 30 parų. Jei po 30 parų savininkas neatsiima saugomų daiktų, jie realizuojami Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka.3.4 Keleivių teisės ir pareigosKeleivis prieš reisą turi teisę bet kuriuo metu, o reisui prasidėjus – bet kuriame uoste, į kurį laivas įplauks, nutraukti vežimo sutartį.Keleivis, pranešęs vežėjui apie vežimo sutarties nutraukimą, turi teisę atgauti jo sumokėtą už važiavimą ir bagažo vežimą užmokestį (toliau šiame skirsnyje – užmokestis) ar jo dalį.Sprendimą keleivis pateikia raštu, naudodamas visus vežėjui priimtinus telekomunikacijos būdus. Sprendime turi būti nurodyta: keleivio vardas ir pavardė, laivo pavadinimas ir išvykimo data, išvykimo ir paskirties uostai.Vežimo sutarties nutraukimo laikas nustatomas pagal tokio sprendimo gavimo laiką. Už sprendimo pristatymą laiku atsako pats keleivis.Tuo atveju, kai vežimo sutartis yra nutraukiama likus:nuo 15 iki 30 parų iki išvykimo – grąžinama 90 % sumokėto užmokesčio;nuo 14 iki 7 parų iki išvykimo – grąžinama 75 % sumokėto užmokesčio;nuo 7 iki 24 val. iki išvykimo – grąžinama 50 % sumokėto užmokesčio;mažiau kaip 24 val. iki išvykimo – užmokestis negrąžinamas.Jeigu keleivis nutraukia vežimo sutartį daugiau kaip prieš 30 parų arba neatvyksta į laivą dėl ligos arba nelaimingo atsitikimo (pateikus dokumentą), arba prieš išplaukiant laivui nutraukia sutartį dėl priežasčių, priklausančių nuo vežėjo, keleiviui grąžinamas visas sumokėtas užmokestis už važiavimą ir bagažo vežimą.Keleiviui taip pat grąžinamas visas užmokestis už važiavimą ir bagažo vežimą, jeigu jis nutraukia vežimo sutartį, kai: 1)nurodytas biliete laivas pakeičiamas kitu; 2)negalima keleiviui suteikti tos kategorijos vietos, kuri nurodyta biliete, arba aukštesnės kategorijos vietos.Keleivis privalo laikytis laive nustatytų elgesio taisyklių, susipažinti su naudojimosi individualiomis (gelbėjimo liemenės, ratai, plaustai ir kt.) ir kolektyvinėmis (valtys, pripučiamieji plaustai ir kt.) gelbėjimo priemonėmis, dalyvauti rengiamuose mokomųjų aliarmų susirinkimuose, leidžiančiuose įvaldyti tuos veiksmus, kuriuos jis turėtų atlikti avarijos atveju, privalo laikytis priešgaisrinės saugos ir saugumo technikos taisyklių reikalavimų bei vykdyti kapitono ar jo įgaliotojo asmens teisėtus reikalavimus.Kontroliuoti turintiems teisę asmenims pareikalavus, keleivis privalo pateikti bilietą, keleivio asmenybę patvirtinantį dokumentą, taip pat, jeigu to reikalauja valstybės, į kurią keleivis vyksta, teisės aktai – vizas ir/ar pažymas apie vakcinavimą. Už neteisingą dokumentų (pasas, viza ir kt.) įforminimą atsako pats keleivis. Draudžiama keleiviui vežti ginklus, narkotines medžiagas ir kitus daiktus, kurių išvežimą ar įvežimą draudžia įstatymai. Radioaktyviąsias, lengvai užsiliepsnojančias, liepsnas ir dvokiančias medžiagas galima vežti tik vežėjui sutikus ir leidus. Keleiviui pažeidus muitinės ar imigracijos įstatymus, vežėjas pretenzijų nepriima ir kompensacijos už bilietą negrąžina.Jeigu vežėjas grąžino keleiviui sužalotą bagažą ir tokį sužalojimą galima nustatyti iš karto, tai keleivis turi pareikšti pretenziją vežėjui arba jo įgaliotam atstovui:
1)dėl rankinio bagažo – iki arba keleivio išlaipinimo momentu; 2)dėl bagažo – iki arba jo išdavimo momentu. Jeigu grąžinto bagažo sužalojimo nebuvo galima nustatyti iš karto ar jis buvo prarastas, keleivis turi teisę per 3 mėnesius nuo išlaipinimo arba bagažo išdavimo dienos ar nuo to momento, kai jis turėjo būti išduotas, pareikšti pretenziją vežėjui.Keleiviui tinkamai neinformavus vežėjo 68 arba 69 punktuose nurodytais terminais, jei neįrodyta atvirkščiai, galios bagažo gavimo nesugadintoje būsenoje prezumpcija.Raštiškas pranešimas nereikalingas tuo atveju, kai bagažo būsena jo gavimo momentu nustatyta bendru patikrinimu ar apžiūra ir įforminta atitinkamais dokumentais.4.5 Vežėjo teisės ir pareigosVežėjas turi teisę nutraukti vežimo sutartį:1) dėl karo ar kitokių veiksmų, galinčių kelti pavojų keleiviams ir laivui;2) jei laivo išvykimo uostas arba paskirties uostas yra blokuojami;3) jei laivas sulaikomas valstybės institucijų sprendimu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kurios nors vežimo sutarties šalies;4) jei laivas paimamas specialioms valstybės reikmėms;5) jei laivas žūva arba yra užgrobtas;6) jei laivas pripažįstamas netinkamas plaukioti. Jeigu vežėjas nutraukia vežimo sutartį iki laivo išplaukimo iš išvykimo uosto, jis privalo sugrąžinti keleiviui užmokestį už keleivio ir jo bagažo vežimą jūra, o jeigu vežimo sutartis nutraukiama tarpiniame uoste, keleiviui sugrąžinama užmokesčio už keleivio ir jo bagažo vežimo jūra dalis, proporcinga nenuplauktam iki paskirties uosto nuotoliui. Keleiviui atsisakius grąžinamo užmokesčio, jis turi būti nugabentas į paskirties uostą vežėjo lėšomis. Jeigu laive esančio keleivio veiksmai kelia grėsmę laivo arba jame esančių žmonių ir turto saugumui, laivo kapitonas turi teisę uždaryti šį keleivį į atskirą patalpą ir laikyti jį toje patalpoje tol, kol laivas atplauks į uostą. Už neteisėtą asmens laisvės atėmimą laivo kapitonas atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Prieš pateikdamas laivą keleiviams vežti ir veždamas keleivius, vežėjas privalo pasirūpinti, kad: 1)laivas būtų tinkamas plaukioti bei turėti visus būtinus laivo dokumentus; 2)laivas būtų tinkamai aprūpintas ir sukomplektuota laivo įgula; 3)tinkamai sutvarkytos laivo patalpos ir vietos, skirtos keleiviams vežti, juos įlaipinti ir išlaipinti iš laivo; 4)sudarytas atvykusių į laivą keleivių sąrašas ir duomenys apie juos įrašyti į keleivių registrą pagal šių taisyklių nuostatas.Vežėjas privalo: 1)užtikrinti kiekvieno keleivio saugumą įlipant, išlipant bei būnant laive; 2)laivui išplaukiant iš kiekvieno uosto supažindinti keleivius su naudojimosi individualiomis (gelbėjimo liemenėmis, ratais, plaustais ir kt.) ir kolektyvinėmis (valtys, pripučiamieji plaustai ir kt.) gelbėjimo priemonėmis, šių priemonių buvimo vietomis, trumpiausiais maršrutais į rinkimosi punktus avarinių situacijų atvejais, taip pat su laivo avarinių aliarmų signalais; 3)jeigu vežimas negali būti vykdomas dėl vežėjo kaltės, pasirūpinti prideramu kiekvieno keleivio apgyvendinimu ir apmokėti su tuo susijusias išlaidas; 4)jeigu reiso metu laivas vėluoja ir keleivis nebegali tęsti reiso ar paaiškėja, kad dėl gedimų laivas nebetinka plaukioti, pasirūpinti, kad keleivis ir jo bagažas būtų pristatyti į paskirties vietą bet kuriuo kitu tinkamu būdu ir apmokėti su tuo susijusias išlaidas.3.6. Vežėjo atsakomybėVežėjas atsako už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą, priimto vežti bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą, jeigu pareiškėjas įrodo, kad tai įvyko vežimo metu ir dėl vežėjo ar jo įgalioto asmens kaltės ar neatsargumo. Keleivio mirties ar jo sveikatos sužalojimo, priimto vežti rankinio bagažo ar jo dalies praradimo ar sužalojimo dėl laivo avarijos, susidūrimo, užplaukimo ant seklumos, sprogimo, gaisro ar kito gedimo laive atvejais taikoma vežėjo ar jo įgaliotojo asmens kaltės prezumpcija, jeigu vežėjas neįrodo priešingai.Priimto vežti bagažo (išskyrus rankinį) ar jo dalies praradimo ar sužalojimo atvejais nepriklausomai nuo įvykio, sukėlusio tokį bagažo praradimą ar sužalojimą, kilmės, taikoma vežėjo ar jo įgaliotojo asmens kaltės prezumpcija, jeigu vežėjas neįrodo priešingai.Vežėjas už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą atsako pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą.Vežėjas atsako:
1)už priimto vežti įvertinto bagažo praradimą, trūkumą arba sužalojimą – pareikštosios bagažo vertės dydžiu. Jeigu vežėjas įrodo, kad tikroji bagažo vertė mažesnė už pareikštąją – tikrosios jo vertės dydžiu; 2)už priimto vežti neįvertinto bagažo praradimą, trūkumą arba sužalojimą, už rankinio bagažo praradimą, trūkumą arba sužalojimą – prarasto, trūkstamo ar sužaloto bagažo vertės dydžiu; 3)už priimto bagažo pavėluotą pristatymą – bagažo vežimo tarifo nustatytu dydžiu. Vežėjas neatsako už pinigų, vertybinių popierių, aukso ir sidabro dirbinių, brangenybių, papuošalų, meno kūrinių ir kitokių vertybių praradimą, trūkumą ar sužalojimą, išskyrus atvejus, kai tokios vertybės buvo atiduotos vežėjui saugoti jo sutikimu.Jeigu vežėjas įrodo, kad keleivio gyvybės atėmimas ar sužalojimas, ar jo bagažo praradimas, trūkumas ar sužalojimas visiškai ar iš dalies įvyko dėl to keleivio kaltės ar neatsargumo, tai vežėjas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo atitinkamų prievolių vykdymo.Vežėjas turi teisę riboti savo atsakomybę sutinkamai su Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nuostatomis.Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias vežėjo atsakomybės už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą sąlygas, tvarką ir ribas arba vežimo sutartis, sudaryta tarp keleivio ir vežėjo, nustato didesnes vežėjo atsakomybės ribas, vadovaujamasi šiomis sutartimis.Nepriklausomai nuo to, ar vežimas buvo vykdomas vežėjo, ar jis visiškai ar iš dalies buvo patikėtas faktiškajam vežėjui, už vežimo sutarties vykdymą yra atsakingas vežėjas. Nepaisant to, faktiškasis vežėjas yra atsakingas už vežimo dalį, kurią jis vykdė.Kai vežėjas ir faktiškasis vežėjas yra atsakingi už įvykį, sukėlusį keleivio gyvybės praradimą arba jo sveikatos sužalojimą, priimto vežti bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą, jie atsako po lygiai.4.IšvadosŠiame darbe detaliau yra aprašomos keleivių ir bagažo vežimo sutartys geležinkelio keliais ir jūra. Tačiau nereikia pamiršti, kad keleiviai gali keliauti ir siųsti bagažą ir kitokiu būdu. Pavyzdžiui, galima keliauti autobusais, lėktuvais. Galima keliauti ir arkliais, pasinaudojant žmonių jėga. Be abejo LR Civilinis kodeksas pastarųjų vežimo rūšių nereglamentuoja. Tai yra paliekama žmonių valiai.Reikia pabrėžti, kad svarbiausias vaidmuo keleivių ir bagažo vežimo reguliavimo santykiuose tenka LR Susisiekimo ministerijai.Susisiekimo ministerija patvirtina taisykles, kuriomis turi vadovautis vežėjai ir keleiviai.Keleivių vežimo sutartis yra dvišalė, atlygintina, konsensualinė. Sutartis įforminama važiavimo bilietu. Pradedant vykdyti pervežimo prievolę, bilietas yra pareikštinis dokumentas. Bilietas yra svarbiausias keleivio įrodymas, kad jis turi teisę važiuoti atitinkamu transportu.Jei keleivis nenuperka bilieto, tai vežėjas negali jo vežti, o jei paaiškėja, kad keleivis neturi bilieto, jau jį vežant, tai jis privalo sumokėti už bilietą ar gali būti išlaipintas.LR Susisiekimo ministerijos patvirtintos taisyklės reglamentuoja ir vežėjų bei keleivių teises ir pareigas, jų atsakomybę. Svarbu, kad šie asmenys laikytųsi šitų nuostatų, nes kitaip gali būti patraukti atsakomybėn.Literatūra:1. LR Konstitucija // Žin., 1992, Nr. 33-10142. LR civilinis kodeksas//Žin., 2000, Nr. 74-22643. LR Kelių transporto kodeksas//Žin., 1996, Nr. 119-27724. LR vidaus vandenų transporto kodeksas//Žin., 1996, Nr. 105-23935. LR geležinkelio transporto kodeksas//Žin., 1996, Nr. 59-14026. LR susisiekimo ministerijos 2002 05 29 įsakymas Nr.3-204 Dėl keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo oru taisyklių patvirtinimo// Žin.,2002. Nr. 49-19047. LR susisiekimo ministerijos 1995 05 26 įsakymas Nr. 272 Dėl keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje taisyklių// Žin., 1995, Nr.47-1155
8. LR susisiekimo ministerijos 1999 12 31 įsakymas Nr. 456 Dėl keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklių patvirtinimo// Žin., 1999. Nr. 129. LR susisiekimo ministro 1995 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 262 „Dėl keleivių ir bagažo vežimo taisyklių” pakeitimo// Žin., 2003, Nr.12-459