Kasacija

ĮSITEISĖJUSIO NUOSPRENDŽIO AR NUTARTIES APSKUNDIMAS IR KASACINĖS BYLOS PARENGIMASLietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėja bylas dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių, priimtų pirmosios instancijos teismuose ir apeliacinės instancijos teismuose apeliacine tvarka. Kasacines bylas teismo posėdyje nagrinėja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus:1) trijų teisėjų kolegija;2) išplėstinė septynių teisėjų kolegija;3) plenarinė sesija. Apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį remiantis BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę:1) prokuroras,2) nukentėjusysis, jo atstovas,3) nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą,4) išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą.Nuteistojo ar išteisintojo gynėjas turi teisę paduoti kasacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu pareikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai. Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjai gali paduoti kasacinį skundą nepaisydami nuteistojo ar išteisintojo valios.Kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka priimti nuosprendžiai ar nutartys. Kasacine tvarka neskundžiamos BPK 318 straipsnio 4 dalyje išvardytos pirmosios instancijos teismo nutartys ir nagrinėjant bylas apeliacine tvarka tais pačiais klausimais priimtos nutartys. Be to, kasacine tvarka neskundžiamos teismo nutartys, kurioms BPK nustatyta atskira apskundimo ir nagrinėjimo tvarka. Pakartotiniai kasaciniai skundai nepriimami ir nenagrinėjami. Pakartotiniu laikomas kasacinis skundas, kurį baudžiamojoje byloje tas pats proceso dalyvis paduoda antrą kartą po to, kai kasacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą, taip pat skundas, kurį išnagrinėjus bylą pagal nuteistojo ar išteisintojo kasacinį skundą paduoda savo vardu pilnamečio nuteistojo gynėjas, arba skundas, kurį išnagrinėjus bylą pagal pilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjo skundą paduoda nuteistasis ar išteisintasis.

Įsiteisėję teismo nuosprendis ar nutartis apskundžiami kasaciniu skundu. Kasaciniame skunde turi būti nurodyta:1) kasacinio teismo pavadinimas;2) byla, dėl kurios paduodamas skundas;3) nuosprendžio ar nutarties esmė;4) nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai;5) kasatoriaus prašymas.Kasacinį skundą pasirašo kasatorius. Kasatorius turi teisę raštu atšaukti skundą. Prokuroro paduotą skundą gali atšaukti ir aukštesnysis prokuroras. Gynėjas atšaukti savo skundą gali tik raštu suderinęs tai su nuteistuoju ar išteisintuoju. Atšaukti kasacinį skundą leidžiama iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios. Jeigu atšaukus skundą nėra suėję BPK 370 straipsnyje nurodyti terminai, gali būti paduotas naujas kasacinis skundas. Įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu:1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti);2) padaryta esminių BPK pažeidimų (esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį).Apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per 3 (tris) mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos. BPK 367 straipsnio 1 dalyje ir 404 straipsnyje nurodytiems asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti paduodamas praėjus daugiau negu vieneriems metams po nutarties ar nuosprendžio įsiteisėjimo. Dėl termino atnaujinimo sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko paskirtas teisėjas.
Dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių kasaciniai skundai paduodami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Gavęs kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas patikrina, ar skundas atitinka BPK reikalavimus. Kasacinis skundas, surašytas nesilaikant BPK reikalavimų, arba gautas pakartotinis kasacinis skundas grąžinamas kasatoriui. Jeigu kasacinis skundas atitinka BPK reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas nurodo išreikalauti bylą. Kai gaunama byla, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas priima nutartį nagrinėti skundą Baudžiamųjų bylų skyriuje. Kai Baudžiamųjų bylų skyriuje gaunamas kasacinis skundas ir byla, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją ir su juo suderinęs nustato bylos parengimo terminą. Pranešėjas susipažįsta su kasaciniu skundu ir baudžiamąja byla, jeigu reikia, išreikalauja papildomą medžiagą. Kai pranešėjas parengia kasacinę bylą posėdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją, vieną iš teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku ir paskiria teismo posėdžio datą. Kolegijos teisėjai susipažįsta su kasaciniu skundu ir byla. Pranešėjas nurodo šaukti į teismą BPK 375 straipsnyje išvardytus asmenis. Jeigu kasacinis skundas paduotas remiantis nuteistojo ar išteisintojo padėtį bloginančiais pagrindais, nuteistajam ar išteisintajam nusiunčiamas kasacinio skundo nuorašas. BPK 378 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, kai kasacinė byla pranešėjo parengta posėdžiui, gali nuspręsti perduoti ją nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai.
Kai dėl gauto kasacinio skundo BPK 372 straipsnyje nustatyta tvarka priimama nutartis nagrinėti skundą Baudžiamųjų bylų skyriuje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar teisėjų kolegija, kuriai pavesta nagrinėti kasacinę bylą, taip pat šios kolegijos teisėjas nutartimi gali sustabdyti bet kurio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymą, kol byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.KASACINĖS BYLOS NAGRINĖJIMASNagrinėjant kasacinę bylą, teismo posėdyje dalyvauja:1) prokuroras,2) gynėjas, kurį pasikvietė nuteistasis ar išteisintasis,3) kiti asmenys nuteistojo ar išteisintojo sutikimu, 4) gynėjas, pasikviestas asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, arba jo atstovo pagal įstatymą, arba jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių.Suimtam nuteistajam pranešama apie teisę prašyti per 7 (septynias) dienas nuo pranešimo gavimo dienos paskirti gynėją.Nagrinėjant kasacinę bylą, teismo posėdyje turi teisę dalyvauti taip pat BPK 367 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys. Asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, gali dalyvauti teismo posėdyje, jeigu pagal eksperto išvadą tam nekliudo jo liga.Jeigu kasacinis skundas paduodamas remiantis nuteistojo ar išteisintojo padėtį bloginančiais pagrindais, suimtas nuteistasis turi būti pristatytas į teismą. Laisvėje esantis nuteistasis ar išteisintasis į teismo posėdį kviečiamas šaukimu. Jeigu nuteistasis ar išteisintasis laikinai išvykęs, šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba nuteistojo ar išteisintojo darbovietės administracijai. Asmenų, kuriems pranešta apie teismo posėdį, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali pritaikyti lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą arba nutraukti baudžiamąją bylą. Teismas turi teisę pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą tik tuo atveju, kai to prašoma paduotame skunde. Teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Sugriežtinti bausmę teismas gali tuo atveju, kai dėl to paduotas skundas, tačiau jis neturi teisės sugriežtinti bausmę paskirdamas laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Pritaikydamas kitą baudžiamąjį įstatymą arba paskirdamas naują bausmę, teismas remiasi pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais.
BPK 375 straipsnyje nurodytiems asmenims užtikrinama galimybė teisme susipažinti su kasaciniu skundu ir papildomai surinkta medžiaga. Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja viešame teismo posėdyje, išskyrus BPK 9 straipsnyje nurodytus atvejus.Paskirtu bylai nagrinėti laiku kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį ir paskelbia, kokia byla, dėl kieno kasacinio skundo ir dėl kokio teismo nuosprendžio ar nutarties nagrinėjama. Po to kolegijos pirmininkas patikrina, kas atvyko į posėdį, ar apie bylos nagrinėjimo laiką buvo pranešta BPK 375 straipsnyje nurodytiems asmenims. Paskui kolegijos pirmininkas paskelbia bylą nagrinėjančių teisėjų ir dalyvaujančių posėdyje prokurorų, gynėjų, atstovų, vertėjų bei posėdžio sekretoriaus vardus ir pavardes ir paklausia į posėdį atvykusius asmenis, ar šie turi pareiškimų dėl nušalinimo. Tokius pareiškimus teismas išnagrinėja BPK 57-59 ir 61 straipsniuose nustatyta tvarka.Posėdžio pradžioje kolegija savo iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu gali apsvarstyti, ar kasacinis skundas atitinka BPK reikalavimus ir ar yra BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai. Išklausęs atvykusių į teismo posėdį asmenų nuomones, teismas šiuo klausimu priima nutartį. Teismo nutartis palikti skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti priimama pasitarimų kambaryje. Tokia nutartis paskelbiama į posėdį atvykusiems asmenims. Jeigu posėdžio pradžioje nebuvo pagrindo svarstyti klausimą dėl skundo nenagrinėjimo arba svarstant tokį klausimą nuspręsta tęsti posėdį, kasacinis skundas nagrinėjamas teisme iš esmės. Kolegijos pirmininkas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar šie turi prašymų. Dėl pareikštų prašymų teismas priima nutartį. Vienas iš teisėjų savo pranešime išdėsto bylos esmę, nuosprendžio ar nutarties, taip pat kasacinio skundo turinį. Po teisėjo pranešimo proceso dalyviai turi teisę žodžiu duoti paaiškinimus. Jeigu yra prokuroro, nukentėjusiojo ar jo atstovo skundas, pirmiausia kalba šie asmenys, iš jų pirmas – padavęs skundą. Kitais atvejais pirmiausia kalba nuteistasis ar išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, iš jų pirmas – padavęs skundą. Po to žodis suteikiamas nedavusiems paaiškinimų proceso dalyviams. Vėliau visiems proceso dalyviams suteikiama teisė duoti papildomus paaiškinimus. Paskutinius papildomus paaiškinimus duoda nuteistasis ar išteisintasis arba jo gynėjas ar atstovas pagal įstatymą. Išnagrinėjęs bylą, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti nutarties. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į posėdžių salę ir kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas paskelbia rezoliucinę nutarties dalį ir išdėsto jos priėmimo argumentus. Visa motyvuota nutartis surašoma ir ją pasirašo visa teisėjų kolegija ne vėliau kaip per septynias dienas, o teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu – per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo. Jeigu išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nuteistasis turi būti iš suėmimo paleistas, nutartis turi būti galutinai surašyta ir perduota vykdyti jos priėmimo dieną. Teismo posėdyje rašomas protokolas.
Trijų teisėjų kolegijos nagrinėjama kasacinė byla gali būti perduota nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, jeigu tinkamas baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymas byloje reikštų naują teisės normos aiškinimą teismų praktikoje. Trijų teisėjų kolegijos nagrinėjama kasacinė byla gali būti perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai, jeigu pritaikius byloje baudžiamąjį ar baudžiamojo proceso įstatymą byloje atsirastų pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Byla išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai perduodama teisėjų kolegijos nutartimi bet kuriuo teismo posėdžio metu. Ši nutartis paskelbiama posėdyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali perduoti bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai, kai BPK 373 straipsnyje nustatyta tvarka pranešėju paskirtas teisėjas, susipažinęs su kasaciniu skundu ir bylos medžiaga, numato, kad nagrinėjant kasacinę bylą gali būti priimti šio 378 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti sprendimai. Byla parengiama nagrinėti išplėstinės septynių teisėjų kolegijos posėdyje laikantis BPK 373 straipsnyje numatytų taisyklių ir nuostatos, kad išplėstinėje septynių teisėjų kolegijoje paprastai dalyvauja teisėjai, nagrinėję tą pačią bylą trijų teisėjų kolegijos posėdyje. Byla išplėstinės septynių teisėjų kolegijos posėdyje nagrinėjama laikantis BPK 377 straipsnio reikalavimų. Išplėstinės septynių teisėjų kolegijos posėdyje, remiantis BPK 378 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, byla gali būti perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai. Byla Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje nagrinėjama vadovaujantis BPK 377 straipsnio reikalavimais su šiame straipsnyje numatytomis išimtimis. Plenarinė sesija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų. Plenarinei sesijai pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o kai jo nėra, – šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Kai nėra Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininko paskirtas šio skyriaus teisėjas. Plenarinės sesijos nutartis priimama sesijoje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia plenarinės sesijos pirmininko balsas. Plenarinėje sesijoje priimtą nutartį pasirašo plenarinės sesijos pirmininkas ir pranešėjas.
Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, kasacinės bylos nagrinėjimas atidedamas. Kasacinės bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas, jei prireikia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis nuspręstų, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, arba jei prireikia kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš tokių nutarčių:1) atmesti kasacinį skundą;2) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti;3) panaikinti nuosprendį, jeigu jis nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme;4) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų;5) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka;6) pakeisti teismo nuosprendį ar nutartį. Kasacinės instancijos teismas panaikina ir pakeičia nuosprendį ar nutartį vadovaudamasis BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais. Kasacinės instancijos teismo nutartis susideda iš tokių dalių:1) įžanginės,2) aprašomosios,3) rezoliucinės.Įžanginėje dalyje nurodoma: nutarties priėmimo data ir vieta; nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis; prokuroras, gynėjas ir kiti nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę proceso dalyviai; kasatorius; apskųstą nuosprendį ar nutartį priėmusio teismo pavadinimas, nuosprendžio ar nutarties priėmimo data ir rezoliucinės dalies turinys; kasacinėje byloje dalyvavusių proceso dalyvių prašymai.Aprašomojoje dalyje trumpai išdėstomos apskųstame nuosprendyje ar nutartyje nurodytos bylos aplinkybės, susijusios su kasaciniu skundu, pateikiama kasacinio skundo esmė, pateikiamos kasacinės instancijos teismo motyvuotos išvados dėl kasacinio skundo.
Rezoliucinėje dalyje nurodomas kasacinės instancijos teismo sprendimas dėl kasacinio skundo.Kasacinį skundą atmetus, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl kasacinis skundas laikomas nepagrįstu, o apskųstas nuosprendis ar nutartis pripažįstami teisėtais. Jeigu nuosprendis ar nutartis panaikinami ir byla nutraukiama, nutartyje turi būti nurodytas bylos nutraukimo pagrindas. Jeigu nuosprendis ar nutartis panaikinami ir byla perduodama iš naujo nagrinėti teisme, nutartyje turi būti nurodyti konkretūs esminiai BPK pažeidimai arba motyvai, paaiškinantys, kuo pasireiškė netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas. Jeigu nuosprendis ar nutartis pakeičiami, nutartyje turi būti nurodyta, kuo pasireiškė netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, taip pat kokie BPK straipsniai buvo pažeisti.Kasacinės instancijos teismo nutartį pasirašo visi kolegijos teisėjai, išskyrus BPK 380 straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį. Teisėjas, kuris nutarties priėmimo metu laikėsi kitos nuomonės, turi teisę ją išdėstyti raštu. Atskiroji nuomonė neskelbiama, bet pridedama prie bylos.Kasacinės instancijos teismas savo nutarties nuorašą išsiunčia Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, jeigu jis, panaikindamas ar pakeisdamas teismo nuosprendį ar nutartį, nustatė ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro padarytus įstatymų pažeidimus. Panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka. Kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas ar apeliacinės instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, taip pat kai po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką. Iš naujo išnagrinėjus bylą, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis ar apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis gali būti skundžiami bendra tvarka.