Apeliacija

NEĮSITEISĖJUSIO NUOSPRENDŽIO AR NUTARTIES APSKUNDIMAS
Baudžiamąsias bylas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apeliacine tvarka nagrinėja;
1) Apygardų teismai kaip apeliacinė instancija;
2) Lietuvos apeliacinis teismas.
Apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėja apylinkės teisme išnagrinėtas bylas. Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja pirmąja instancija apygardos teisme išnagrinėtas bylas.
Apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti:
1) prokuroras;
2) privatus kaltintojas;
3) nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą;
4) nukentėjusysis ir jo atstovas;
5) Išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs suu išteisinimo motyvais ir pagrindu;
6) Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu.
Nuteistojo ar išteisintojo gynėjai turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai. Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjai gali paduoti apeliacinį skundą, nepaisydami nuteistojo ar išteisintojo valios. Apeliacinį skundą paduodančių atstovų pagal įstatymą nuteistojo ar iššteisintojo valia nesaisto.
Apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. Apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui per nuosprendį priėmusį teismą. Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta:
1) apeliacinės instancijos teismo pavadinimas;
2) byla, dėl kurios paduodamas skundas;
3) skundžiamos nuosprendžio dalies esmė;
4) nuosprendžio apskundimo pa

agrindai ir motyvai;
5) apelianto prašymai.
Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o BPK 306 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – per 20 (dvidešimt) dienų suėjus terminui visam nuosprendžiui surašyti. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos. Teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos. Per nustatytą nuosprendžiui apskųsti terminą byla turi būti nuosprendį priėmusiame teisme ir BPK 312 straipsnyje nurodyti asmenys turi teisę teisme susipažinti su byla. Praleidus terminą paduotas apeliacinis skundas grąžinamas apeliantui.
Turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą. Dėl praleisto termino atnaujinimo teismas ar teisėjas nuusprendžia posėdyje. Į šį posėdį gali būti šaukiamas prašantis atnaujinti terminą asmuo paaiškinimams duoti. Teismo ar teisėjo nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui. Šis teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ar palikti nutartį nepakeistą. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo praėjo daugiau kaip 6 (šeši) mėnesiai, o BPK 308 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, – jei daugiau kaip 6 (šeši) mėnesiai praėjo nuo visam motyvuotam nuosprendžiui surašyti nustatyto termino.
Padavus ap
peliacinį skundą, nuosprendis nepradedamas vykdyti. Nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka.
Apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. Prokuroro paduotą skundą taip pat gali atšaukti aukštesnysis prokuroras. Gynėjas atšaukti savo skundą gali tik raštu suderinęs tai su nuteistuoju ar išteisintuoju. Suderinti nebūtina su asmeniu, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą. Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo išėjimo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio ar nutarties. Jeigu nėra suėję BPK 313 straipsnyje nurodyti terminai, atšaukęs skundą apeliantas gali paduoti naują apeliacinį skundą. Tokiu atveju turi būti taikomos BPK 317 straipsnyje nustatytos taisyklės.
Apie apeliacinio skundo padavimą bei apie teisę su juo susipažinti ir pateikti atsikirtimus nuosprendį priėmęs teismas praneša:
1) nuteistajam;
2) išteisintajam ar kitiems proceso dalyviams, su kurių interesais skundas susijęs.
Jeigu skundas susijęs su nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais, kurių baudžiamojoje byloje yra daug, pranešimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie paduotą skundą ir apie galimybę su juo susipažinti bei pateikti atsikirtimus pranešama per spaudą ne vėliau kaip likus dešimčiai dienų iki nurodytos susipažinimo su paduotu skundu dienos. Nuteistajam arba išteisintajam išsiunčiamas prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo, ar jo atstovo skundo nuorašas. Kitiems proceso dalyviams tokie nuorašai įt
teikiami jų prašymu. Gauti atsikirtimai į skundą pridedami prie bylos arba persiunčiami apeliacinės instancijos teismui bylai papildyti.
PIRMOS INSTANCIJOS TEISMO NUTARČIŲ APSKŪNDIMO TVARKA
BPK 312 straipsnyje nurodyti proceso dalyviai gali paduoti skundus dėl pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutarčių. Apskųsti teismo ar teisėjo nutartį gali ir kiti asmenys, jeigu nutartis susijusi su jų teisėmis. Teismo nutartys skundžiamos BPK 313 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Skundai, paduoti dėl nutarčių, priimtų nuosprendžio priėmimu pasibaigusio bylos nagrinėjimo teisme metu, kartu su byla persiunčiami apeliacinės instancijos teismui tik pasibaigus šio nuosprendžio apskundimo terminui.
Apeliacine tvarka neskundžiamos nutartys dėl:
1) bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje,
2) galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko,
3) pareikštų nušalinimų,
4) naujų įrodymų rinkimo,
5) proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo,
6) pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu.
Prieštaravimai šioms nutartims nurodomi apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio.
Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, teismas per 3 (tris) dienas išsiunčia bylą su gautais skundais ir atsikirtimais į juos apeliacinės instancijos teismui. Praėjus šiam terminui gauti atsikirtimai išsiunčiami apeliacinės instancijos teismui papildomai. Pirmosios instancijos teismas turi pranešti proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką. Jei apeliacinis skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, teismas išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į apeliacinės instancijos teismą. Laisvėje esančiam nuteistajam ar išteisintajam išsiunčiami šaukimai. Jei nuteistasis ar išteisintasis laikinai išvykęs, ša
aukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba nuteistojo ar išteisintojo darbovietės administracijai. Jeigu byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laiką jiems gali būti pranešama per spaudą. Šis pranešimas turi būti išspausdintas ne vėliau kaip likus 10 (dešimčiai) dienų iki bylos nagrinėjimo teisme dienos.
APELIACINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos tik tais atvejais, kai yra apeliacinių skundų, paduotų BPK 313 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Bylas apeliacine tvarka teismo posėdyje nagrinėja 3 (trijų) teisėjų kolegija.
Teismas patikrina bylą tiek, kiek:
1) to prašoma apeliaciniuose skunduose,
2) ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo ar išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja viešai, išskyrus BPK 9 straipsnyje numatytus atvejus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taikomos BPK 243, 244, 258-260 straipsniuose nustatytos taisyklės. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, rašomas teismo posėdžio protokolas.
Apeliacinės instancijos teismas posėdyje bylą išnagrinėja pirmosios instancijos teismo nurodytą dieną. Pirmosios instancijos teismas negali skirti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme anksčiau negu po 1 (vieno) mėnesio nuo bylos su gautais skundais bei atsikirtimais į juos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui dienos. Jeigu byla yra ypač sudėtinga ar kitais išimtiniais atvejais, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali paskirti bylą nagrinėti kitą dieną, negu nurodė pirmosios instancijos teismas, bet ne vėliau kaip po 1 (vieno) mėnesio. Šiuo atveju proceso dalyviams pranešama apie bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja;
1) prokuroras;
2) gynėjas.
Posėdyje turi teisę dalyvauti:
1) nuteistasis,
2) išteisintasis,
3) asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jo atstovai pagal įstatymą,
4) nukentėjusysis,
5) privatus kaltintojas,
6) civilinis ieškovas ir jo atstovas,
7) civilinis atsakovas ir jo atstovai.
Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, gavę apeliacinį skundą, atsikirtimus į jį ir baudžiamąją bylą, ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo skundo gavimo dienos patikrina, ar skundas atitinka BPK nustatytus reikalavimus. Apeliacinis skundas, surašytas nesilaikant nustatytų reikalavimų, grąžinamas apeliantui. Jeigu apeliacinis skundas atitinka nustatytus reikalavimus, skundą gavusio teismo pirmininkas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją.
Pranešėjas susipažįsta su apeliaciniu skundu, atsikirtimais į jį ir byla, jeigu reikia, nurodo šaukti į teismo posėdį liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, specialistus, išreikalauja papildomą medžiagą. Jeigu pranešėjas mano, kad nuteistojo ar išteisintojo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas, apeliacinės instancijos teismas išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į teismą, o išteisintajam ar laisvėje esančiam nuteistajam – šaukimą.
Kai pranešėjas parengia bylą posėdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus 3 (trijų) teisėjų kolegiją ir vieną iš šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku. Kolegijos teisėjai susipažįsta su apeliaciniu skundu, atsikirtimais į jį ir byla.
Kolegijos pirmininkas:
1) pradeda posėdį, paskelbia, kokia byla, dėl kieno apeliacinio skundo ir dėl kokio teismo nuosprendžio nagrinėjama,
2) po to kolegijos pirmininkas patikrina, kas atvyko į posėdį, ar apie bylos nagrinėjimo laiką buvo pranešta asmenims, nurodytiems BPK 322 straipsnyje. Atvykę liudytojai iš teismo posėdžių salės pašalinami,
3) paskui kolegijos pirmininkas paskelbia bylą nagrinėjančių teisėjų, dalyvaujančių posėdyje prokurorų, gynėjų, atstovų, ekspertų, specialistų, vertėjų bei posėdžio sekretoriaus vardus ir pavardes ir paklausia į posėdį atvykusius asmenis, ar šie turi pareiškimų dėl nušalinimo. Tokius pareiškimus teismas išnagrinėja BPK 57-59 ir 61 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas nusprendžia, ar galima nagrinėti bylą, jei kas nors iš proceso dalyvių neatvyko. Šis sprendimas priimamas vadovaujantis BPK 266 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis,
4) kolegijos pirmininkas išaiškina atvykusiems į posėdį asmenims jų teises ir pareigas ir paklausia, ar jie turi prašymų. Šie asmenys gali prašyti, kad teismas pakviestų į posėdį liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, specialistus ar išreikalautų bylai nagrinėti reikalingą medžiagą. Dėl pareikštų prašymų teismas priima motyvuotą nutartį. Jeigu prašymui patenkinti reikia papildomai laiko, teismas gali padaryti bylos nagrinėjimo pertrauką.
Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas vieno iš teisėjų pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę, pagrindines pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas, apeliacinių skundų ar atsikirtimų į juos motyvus. Proceso dalyviai gali prašyti pranešėją papildyti pranešimą. Teismo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali būti perskaitytas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir kiti toje byloje priimti nuosprendžiai arba nutartys, taip pat pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas arba jo dalys. Kai teismui pateikiama papildoma medžiaga, kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas ją balsu perskaito ir perduoda susipažinti proceso dalyviams, jeigu šie to prašo.
Apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles. Prireikus įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas ir baigiamųjų kalbų metu bei priimant nuosprendį ar nutartį. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos tokios aplinkybės, kurių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje jas nustatyti sunku, apeliacinės instancijos teismas gali įpareigoti ikiteisminio tyrimo teisėją atlikti reikiamus tyrimo veiksmus. Kol šie veiksmai bus atlikti, jeigu reikia, gali būti padaryta bylos nagrinėjimo pertrauka.
Baigiamosios kalbos prasideda apeliacinį skundą padavusio asmens kalba. Jeigu yra keli apeliantai, tarp jų prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis, pirmas kalba prokuroras, privatus kaltintojas, nukentėjusysis. Paskutinis baigiamąją kalbą pasako nuteistasis ar išteisintasis ir (ar) gynėjas. Po to baigiamąsias kalbas pasakę proceso dalyviai turi teisę atsikirsti ir pasakyti pastabas dėl to, kas buvo pasakyta pirmesnėse kalbose. Paskutinis atsikerta ir pasako pastabas gynėjas, o jeigu šio nėra, – nuteistasis ar išteisintasis. Po baigiamųjų kalbų nuteistajam ar išteisintajam suteikiamas paskutinis žodis. Po baigiamųjų kalbų ir paskutinio žodžio teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio ar nutarties. Teisėjų pasitarimo tvarką priimant nuosprendį ar nutartį nustato BPK 299 straipsnis.
Priėmęs nuosprendį ar nutartį, teismas grįžta į posėdžių salę ir kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas nuosprendį ar nutartį paskelbia. Kai yra BPK 309 straipsnyje nurodytos sąlygos, suimtas asmuo nedelsiant paleidžiamas iš suėmimo. Kai byla yra sudėtinga ar didelė, teismas turi teisę pasitarimų kambaryje surašyti tik nuosprendžio ar nutarties įžanginę ir rezoliucinę dalis. Šiuo atveju teismas paskelbia nuosprendžio ar nutarties rezoliucinę dalį ir žodžiu paaiškina jos priėmimo argumentus. Visą motyvuotą nuosprendį ar nutartį surašo ir pasirašo bylą apeliacine tvarka išnagrinėję teisėjai ne vėliau kaip per 7 (septynias), o teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu – per 14 (keturiolika) dienų po nuosprendžio ar nutarties priėmimo. Ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas po nuosprendžio ar nutarties paskelbimo, o kai buvo paskelbta tik rezoliucinė dalis, – per tą patį laiką po jų pasirašymo nuosprendžio ar nutarties nuorašas turi būti išsiunčiamas suimtam nuteistajam, kuris apskundė nuosprendį arba su kurio interesais susijęs apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis. Kitiems apeliantams nuosprendžio ar nutarties nuorašas įteikiamas, jeigu šie to prašo. Lietuvių kalbos nemokančiam nuteistajam ar išteisintajam išsiunčiamas arba įteikiamas rašytinis nuosprendžio ar nutarties vertimas į jo gimtąją kalbą arba į kalbą, kurią jis moka.
Skundus dėl pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutarčių apeliacinės instancijos teismas nagrinėja teismo posėdyje BPK 323 ir 324 straipsniuose nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas skundus dėl nutarčių nagrinėja tik tiek, kiek jie susiję su asmenimis, dėl kurių skundai paduoti.
A) Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį:
1) atmesti apeliacinį skundą;
2) panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais;
3) pakeisti nuosprendį BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais;
4) panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles;
5) panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą.
B) Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nuosprendį:
1) panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą BPK 327 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais;
2) pakeisti nuosprendį BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
Teismas turi teisę panaikinti ar pakeisti nuosprendį atskiriems nuteistiesiems arba dėl atskirų nusikalstamų veikų padarymo.
C) Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima naują nuosprendį BPK 329 straipsnyje numatytais pagrindais.
D) Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųstos nutarties apeliacinės instancijos teismas priima nutartį:
1) atmesti apeliacinį skundą;
2) panaikinti nutartį;
3) pakeisti nutartį.
E) Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųstos nutarties baudžiamąją bylą nutraukti apeliacinės instancijos teismas priima nutartį:
1) atmesti apeliacinį skundą;
2) panaikinti nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui;
3) pakeisti nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu:
1) yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas;
2) yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36-40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu:
1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;
2) neteisingai paskirta bausmė;
3) nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių;
4) netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu:
1) pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
2) pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį;
3) pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nutraukė baudžiamąją bylą, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį;
4) pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį BPK pažeidimą, kurį galima ištaisyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Jeigu byloje, kurioje buvo išnagrinėti su keliais nuteistaisiais susiję apeliaciniai skundai, dėl atskirų nuteistųjų yra pagrindas atmesti apeliacinį skundą, panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą, pakeisti nuosprendį arba priimti naują nuosprendį, visi sprendimai nurodomi viename nuosprendyje.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma:
1) pirmosios instancijos teismo pavadinimas,
2) pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies turinys,
3) pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės,
4) apeliacinio skundo esmė.
Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.
Jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomas bylos nutraukimo pagrindas. Jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomos išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta išnagrinėjus bylą, susideda iš:
1) įžanginės,
2) aprašomosios,
3) rezoliucinės dalių.
Įžanginėje nutarties dalyje nurodoma: nutarties priėmimo laikas ir vieta; nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis; prokuroras ir kiti proceso dalyviai, dalyvavę nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje; apeliantas; apskųstą nuosprendį priėmusio teismo pavadinimas; pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies turinys.
Aprašomojoje nutarties dalyje trumpai išdėstomos apskųstame nuosprendyje nurodytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, nurodoma apeliacinio skundo esmė, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavusių proceso dalyvių prašymai, išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo.
Rezoliucinėje nutarties dalyje nurodomas apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo.
Jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir nutraukia bylą, nutartyje nurodomos konkrečios aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, arba kokie kiti nuosprendžio klausimai netinkamai išspręsti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti teismui, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl nuosprendis yra naikinamas, taip pat BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas pažeidimas, kurį turi ištaisyti pirmosios instancijos teismas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl nuosprendis yra naikinamas, taip pat BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, kurį turi pašalinti prokuroras.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis kartu su baudžiamąja byla, apeliaciniu skundu, atsikirtimais ir papildomai pateikta medžiaga ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo šių sprendimų surašymo dienos perduodami nuosprendį priėmusiam pirmosios instancijos teismui vykdyti. Apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis ir nuosprendis nutraukti bylą vykdomi nedelsiant. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs suimtas nuteistasis iš suėmimo paleidžiamas teismo posėdžių salėje. Jei suimtas nuteistasis nedalyvavo posėdyje, nuosprendžio, pagal kurį asmuo paleidžiamas iš suėmimo, nuorašas šio sprendimo priėmimo dieną išsiunčiamas tiesiogiai kalinimo vietos administracijai vykdyti. Kalinimo vietos administracija privalo per vieną dieną pranešti nuosprendį priėmusiam pirmosios instancijos teismui apie apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties nuorašas turi būti patvirtintas vieno iš bylą nagrinėjusių teisėjų parašu ir teismo antspaudu.
Apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendžio ar nutarties nuorašą išsiunčia Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, jeigu jis, panaikindamas ar pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta esminių BPK pažeidimų.

Leave a Comment