Karo policija

Turinys:
Įvadas..............................2
Karo policija..............................3
Karo policijos sudėtis..............................4
Karo policijos vadovavimas..............................4
Karo policijos operacijos taikos ir karo metu..............................4
Karo policijos dalyvavimas tarptautinėse operacijose ir pratybose......................7
Karo policijos vadovybė..............................7
Bendrosios nuostatos..............................8
Karo prievolininkų karinė įskaita..............................9
Karo prievolininkų apskaitos įstaigose tvarka..............................10
Baigiamosios nuostatos..............................11
Kariai..............................11
Išvados..............................13
Literatūros ir duomenų šaltinių sąrašas..............................14Įvadas
Pagrindinės Karo policijai (KP) keliamos užduotys – nusikaltimų krašto apsaugos sistemoje ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas ir ikiteisminis tyrimas. Karo policija taip pat užtikrina karinę drausmę, karinio eismo saugumą ir strategiškai svarbių objektų apsaugą.

Pasišalinusių iš tarnybos karių paieška, karinio transporto eskortavimas, patruliavimas yra vieni iš pagrindinių eilinio karo poolicininko darbų.

Karo policininkai vyksta ir į taikos palaikymo operacijas. Šiuo metu trys jų dalyvauja taikos palaikymo misijoje Kosove Baltijos žvalgų kuopoje, danų kontingento sudėtyje, o keturi Irake – du LITCON 2 būrio sudėtyje ir du LITDET būryje. Tarptautinėse misijose karo policininkai užtikrina viešąją tvarką ir karinę drausmę.

Karo policija palaiko draugiškus ryšius su užsienio šalių analogiškomis struktūromis. Keturi karo policininkai baigė Jungtinių Amerikos Valstijų Fort Leonard Wood karo policininkų mokyklą. Prieš vykdami į tarptautines misijas Lietuvos karo policininkai baigia specialius karo policijos kursus Danijos logistikos mookykloje.

Karo policininkai dalyvauja tarptautinėse pratybose, tokiose kaip „Amber Hope”, „Baltic Challenge”, „Baltic Eagle”, „Strong resolve”, „Rescuer-Medceur”, kur užtikrina saugų karinio transporto judėjimą, palaiko viešąją tvarką.

Šiai dienai KP sudaro štabas su ikiteisminio tyrimo skyriumi, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos įgulos. Karo policijoje di

irba 138 kariškiai.KARO POLICIJA
Karo policija-Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje veikianti karinės teisėsaugos institucija, Lietuvos kariuomenės dalis, įstatymų nustatyta tvarka vykdanti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų krašto apsaugos sistemoje prevencija, juos atskleidžianti ir tirianti, taip pat kartu su kitų karinių vienetų vadais palaikanti drausmę bei tvarką karinėse teritorijose ir kariuomenėje bei prižiūrinti karinio transporto eismo saugumą. Karo policijos kompetenciją, funkcijas ir uždavinius, organizavimo tvarką, karo policininkų teisę, pareigas, atsakomybe ir karo policijos santykius su kitomis teisėsaugos institucijomis nustato Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymas.
Vykdydama savo uždavinius ir funkcijas, karo policija turi įgaliojimus: karinėse teritorijose ir kariniame transporte- visų asmenų atžvilgiu; kitose teritorijose- karių atžvilgiu, taip pat asmenų, darančių nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus prieš karius, krašto apsaugos institucijas ir jų valdomą ar naudojamą tuurtą, atžvilgiu. Karinė teritorija- krašto apsaugos sistemos institucijų valdoma ar jų naudojama teritorija (lauko teritorija, pastatas ar patalpas), kitokia aptverta ar kitu suprantamu būdu pažymėta teritorija, priskirta ar naudojama kariuomenės reikmėms, taip pat suprantamu būdu pažymėta vietovė, kurioje kariuomenė atlieka karinius mokymus ir pratybas, sprogmenų nukenksminimo, gelbėjimo ar kitus valstybės saugumo ir gynybos reikmėms skirtus darbus šių pratybų, mokymų ar darbų metu. Karinis transportas- automobilių kelias, geležinkeliu, kita sausumos teritorija, taip pat oro ar vandens kelias karinius vežimus atliekančios krašto ap
psaugos sistemos valdomos ir naudojamos bendrosios ir specialiosios paskirties transporto priemonės.
Pagrindiniai karo policijos uždaviniai yra nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, jų atskleidimas ir tyrimas, tvarkos ir drausmės karinėse teritorijose ir kariuomenėje palaikymas, karinio transporto eismo priežiūra.
Vykdydama šiuos uždavinius, karo policija atlieka tokias funkcijas:
1) rengia ir įgyvendina priemones, užkardančias nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus;
2) atskleidžia nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, padarytų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų priežastis bei sąlygas, imasi priemonių nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų priežastims ir sąlygoms šalinti ir kontroliuoja, kaip tos priemonės vykdomos;
3) registruoja ir tikrina pareiškimus ir pranešimus apie karių ar karinėse teritorijose ir kariniame transporte rengiamus ar padarytus nusikaltimus ir teisės pažeidimus;
4) atlieka įtariamų ar kaltinamų padarius nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, dezertyravusių (pasišalinusių iš tarnybos) ar dingusių be žinios karių paiešką;
5) atlieka kvotą jos kompetencijai priklausančiose bylose;
6) vykdo tardytojo, prokuroro, teisėjo ir teismo pavedimus;
7) tvarko krašto apsaugos sistemoje padarytų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų apskaitą;
8) palaiko viešėją tvarką ir padeda vadams užtikrinti karių drausmę karinėse teritorijose;
9) organizuoja ir atlieka sulaikytų ar areštuotų karių palydą (konvojų) ir karinių vienetų areštinėse;
10) perima iš policijos jos sulaikytus karius;
11)sulaiko ir perduoda policijai civilius, įtariamus padarius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą;
12) reguliuoja karinio transporto eismą, prireikus lydi šį transportą ir derina jo maršrutus su kelių policija;
13) tiria karinio transporto eismo įvykius arba da
alyvauja juos tiriant, taip pat tiria karinėse teritorijose ar karinio transporto priemonių vairuotojų padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus;
14) teikia neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų asmenims ir tiems, kurių būklė bejėgiška;
15) informuoja valstybės institucijas ir visuomenę apie katastrofas, avarijas ir kitas ypatingas situacijas, kuriuos gali kelti pavojų žmonių saugumui;
16) saugo rastus ir karo policijai perduotus dokumentus, daiktus, vertybes bei kitokį turtą ir imasi priemonių grąžinti juos teisėtiems savininkams. ar valdytojams.
Vykdydama šias funkcijas, karo policija bendradarbiauja su operatyvinės veiklos subjektais, policija ir kitomis Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijomis bei palaiko profesinius ryšius su kitų valstybių karo policija ar analogiškomis institucijomis.
Karo policiją steigia, jos struktūra, simboliką ir veiklos statusą tvirtina krašto apsaugos ministras. Karo policija yra tiesiogiai pavaldi kariuomenės vadui.
Karo policijai vadovauja karo policijos vadas, kurį kariuomenės vado siūlymu skiria ir atleidžia krašto apsaugos ministras.
Karo policininkas yra profesinės karo tarnybos kariai, tarnaujantys karo policijoje ir vykdantys jos funkcijas. Karo policininkais gali būti skiriami ne jaunesni kaip 21 metų profesinės karo tarnybos kariai, kurie pagal išsilavinimą, asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinka šiai tarnybai. Karo policininkų priėmimo į profesinę karo tarnybą ir atleidimo iš jos, tarnybos atlikimo tvarką, aprūpinimą ir socialines garantijas nustato krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybos atlikimą reglamentuojantys įstatymai.Karo policijos sudėtis
 Vadas ir
r valdymo grupė;
 Štabo viršininkas ir štabas;
 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos įgulos.

Karo policijos vadovavimas ir administravimas
Karo policijos štabas, įgulos, teisininkas ir valdymo grupė pavaldūs Karo policijos vadui. Karo policijos įgulų kariai pavaldūs įgulų viršininkams.
Karo policijos vadas savo nuožiūra gali skirti į pareigas karo policijos štabe, įgulose, kvotos skyriuje ir valdymo grupėje visus profesinės tarnybos karius, kurie kariuomenės vado įsakymu paskirti į Karo policiją. Visi Karo policijos profesinės karo tarnybos kariai į pareigas priimami po nustatytos atrankos. Karo policijos operacijos taikos ir karo metu
Judėjimo (manevravimo ir mobilumo) aprūpinimo operacijos:
 kelių žvalgyba;
 kelių ženklinimas;
 eismo reguliavimas kariuomenės padalinių išsidėstymo vietose;
 transporto palyda;
 ginkluota krovinių palyda;
 karinio transporto apskaita, eismo įvykių tyrimas ir apskaita;
 karinis tranzitas;
 atsiskyrusių (atsilikusių) karių suradimas ir surinkimas;
 karo belaisvių kontrolė, paskirstymas ir transportavimas;
 vietinių gyventojų apsauga ir kontrolė padalinių dislokacijos vietose;
 sugriautų vietovių apsauga ir kontrolė.
Teisėtvarkos operacijos:
 teisėtvarkos mokymas;
 teisėtvarkos kontrolė kariuomenėje;
 dezertyravusių (pasišalinusių iš tarnybos) ar dingusių be žinios karių paieška;
 įtariamų ar nusikaltusių karių paieška ir konvojavimas;
 nusikaltimų ir nusižengimų kariuomenėje ir prieš kariuomenę kontrolė;
 kvota;
 karinės muitinės procedūros;
 riaušių kariuomenėje malšinimas.
Karo policijos žvalgybinės-prevencinės operacijos:
 žvalgyba, skirta Karo policijos užduočių vykdymui aprūpinti;
 antidiversinė žvalgyba;
 žvalgyba savo padalinių užnugaryje;
 kontržvalgybinės operacijos;
 žvalgybiniai veiksmai, skirti karinės tvarkos pažeidimams išaiškinti;
 pažeidimų rajonų ir vietovių nustatymas;
 agitacinės-prevencinės priemonės.
Apsaugos operacijos:
 rajonų, kuriuose išsidėstę padaliniai, apsauga;
 turto apsauga;
 fizinė objektų apsauga;
 svarbių karinių objektų apsauga (sargyba);
 lauko areštinių įrengimas;
 areštinių apsauga;
 karo belaisvių rūšiavimo bei laikymo punktų įrengimas;
 karo belaisvių stovyklų apsauga;
 pabėgėlių laikymo punktų įrengimas;
 pabėgėlių stovyklų apsauga;
 atsiskyrusių nuo padalinio karių apsauga;
 vadaviečių apsauga; stichinių nelaimių ir masinio naudojimo ginklo panaudojimo vietų žymėjimas bei apsauga; specialiųjų operacijų aprūpinimas. Karo policijos dalyvavimas tarptautinėse operacijose ir pratybose
Karo policininkai dalyvauja tarptautinėse operacijose ir pratybose Lietuvos Respublikos kariuomenės vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir pratybose, taip pat tarptautinių pratybų rengimo Lietuvos teritorijoje įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Karo policija turi nustatytus įgaliojimus tarptautinėse operacijose ir pratybose dalyvaujančių bei bendruose su kitomis valstybėmis kariniuose vienetuose tarnaujančių Lietuvos karių atžvilgiu, taip pat kitus įgaliojimus, numatytus tarptautinėse sutartyse ar tarptautinių organizacijų rezoliucijose.
Karo policininkai yra dalyvavę taikos palaikymo operacijose Bosnijos ir Hercogovinos Respublikoje.Karo policijos vadovybė
Karo policijos vadas plk. ltn. Sigitas Butkus
Karo policijos vado pavaduotojas ikiteisminiam tyrimui mjr. Ričardas Pocius
Štabo viršininkas – vado pavaduotojas kpt. Vidmantas Žilakauskas
Karo policijos budėtojasBENDROSIOS NUOSTATOS
1. Karo prievolininkų apskaitos vietos savivaldos institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose laikinosios taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos, įgyvendinant Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – KPĮ) 29 straipsnio nuostatas, numatančias vietos savivaldos institucijų, visų rūšių bei nuosavybės formų įmonių, įstaigų ir organizacijų (toliau – Įstaigos) pareigas. Šios Taisyklės yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau karo prievolininkų apskaita Įstaigose turi būti vykdoma taip, kad neprieštarautų KPĮ nuostatoms.
2. Įstaigų vadovų atsakomybė už KPĮ 29 straipsnyje numatytų pareigų nevykdymą, t.y. už dirbančių (besimokančių) karo prievolininkų apskaitos netvarkymą ir tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą, yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 213 straipsnyje.
3. Pagrindinės šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. karinė įskaita – karo prievolininkų apskaita, jų įrašymas į ikišauktinių, šauktinių bei rezervo prievolininkų sąrašus ir išbraukimas iš jų;
3.2. karo prievolininkas – karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilietis nuo 16 metų;
3.3. ikišauktinis – karo prievolininkas (vyras) nuo 16 iki 19 metų;
3.4. šauktinis – karo prievolininkas (vyras) nuo 19 iki 26 metų, neatlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos ir nuo jos neatleistas dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme numatytų priežasčių;
3.5. rezervo prievolininkas – iki Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatyto amžiaus karo prievolininkas, atlikęs privalomąją pradinę karo tarnybą arba ir jos neatlikęs, arba atlikęs kario savanorio tarnybą ir išleistas į atsargą, arba išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą bei įrašytas į aktyviojo ar individualiojo rezervo įskaitą;
3.6. atsargos karininkas – Lietuvos Respublikos kariuomenės karininkas, išleistas iš profesinės karo tarnybos, arba karo prievolininkas, KPĮ numatytais būdais įgijęs atsargos karininko laipsnį, ir įrašytas į karinę įskaitą.

KARO PRIEVOLININKŲ KARINĖ ĮSKAITA

1. Visi karo prievolininkai į karinę įskaitą įrašomi ir tvarkoma jų apskaita nuo 16 iki 45 metų amžiaus, išskyrus atsargos jaunesniuosius karininkus – iki 55 metų amžiaus ir atsargos vyresniuosius karininkus bei generolus – iki 60 metų amžiaus (karo prievolininkai turintys kitų šalių atsargos karininko laipsnius – iki 45 metų amžiaus). Į karinę įskaitą įrašomos bei iki 45 metų amžiaus tvarkoma apskaita moterų, įgijusių medicinos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos kitos specialybės aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą.
2. Karo prievolininkai iš karinės įskaitos išbraukiami, sulaukę nustatyto amžiaus, jiems nustačius invalidumą ar mirus, atsisakius ar netekus Lietuvos Respublikos pilietybės. Karo prievolininkai, kuriems nustatytas invalidumas (išskyrus terminuotą), į karinę įskaitą neįrašomi.
3. Karo prievolininkams, įrašytiems į karinę įskaitą, išduodami nustatyto pavyzdžio krašto apsaugos sistemos struktūrų išrašyti kariniai dokumentai: ikišauktiniams ir šauktiniams – šauktinio liudijimai, rezervo prievolininkams – kariniai liudijimai arba atsargos karo prievolininko laikinieji pažymėjimai, atsargos karininkams – atsargos karininko liudijimai.
4. Karo prievolininkai privalo laikytis karinės įskaitos reikalavimų ir per 15 dienų Karo prievolės administravimo tarnybos prie KAM (toliau – KPAT) teritoriniam skyriui pateikti duomenis apie:
4.1. vardo ar pavardės pakeitimą;
4.2. mokslo įstaigos atitinkamo kurso ar jos pačios baigimą;
4.3. nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimą;
4.4. šeiminės padėties pasikeitimą (vedybos, vaiko gimimas, ištuoka, šeimos nario mirtis);
4.5. sveikatos būklės pasikeitimus per 2 mėnesius nuo invalidumo nustatymo, sunkaus susirgimo ar traumos dienos.
5. Karo prievolininkai, neįsirašę į karinę įskaitą, nesilaikantys karinės įskaitos reikalavimų, tyčia sunaikinę karinius dokumentus arba juos praradę, baudžiami pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos adminis.tracinių teisės pažeidimų kodekso 212, 2131 ir 2132 straipsnius. Karo prievolininkai, sugadinę ar praradę sovietinius karinius dokumentus, administracinėn atsakomybėn netraukiami.

KARO PRIEVOLININKŲ APSKAITOS ĮSTAIGOSE TVARKA

1. Įstaigos, užtikrindamos karo prievolininkų apskaitą, privalo:
1.1. priimdamos karo prievolininkus į darbą (mokslą), tikrinti jų karinius dokumentus ir nustatyti, ar pilietis įrašytas į karinę įskaitą pagal deklaruojamą nuolatinę gyvenamąją vietą; neturinčius karinių dokumentų ar neįrašytus į karinę įskaitą siųsti į KPAT teritorinius skyrius pagal jų deklaruojamą nuolatinę gyvenamąją vietą;
1.2. vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečio pasu ar tapatybės kortele ir kariniu dokumentu, pildyti asmens korteles (Žin., 2000, Nr.30-852), karinės įskaitos skiltis ir reguliariai įrašyti pasikeitusius duomenis;
1.3. karinės įskaitos duomenis dubliuoti kompiuterinėje laikmenoje; šie duomenys skirstomi į tris skyrius: ikišauktinių ir šauktinių; rezervo prievolininkų; atsargos karininkų;
1.4. kartą per ketvirtį KPAT teritoriniams skyriams ir vietos savivaldybių administracijoms teikti duomenis apie priimtus į darbą (mokslą) ir atleistus iš jo karo prievolininkus (žr. 1 priedą „Pranešimo forma“);
1.5. laiku pranešti karo prievolininkams apie kvietimą į KPAT teritorinį skyrių ir sudaryti sąlygas atvykti nurodytu laiku.
2. Karo prievolininkų apskaitos duomenys prieinami tik Įstaigos vadovui, asmeniui, paskirtam juos tvarkyti Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų, ir atsakingiems pareigūnams, kontroliuojantiems KPĮ vykdymą Įstaigose. Už šios apskaitos tinkamą tvarkymą ir sukauptų duomenų saugumą asmeniškai atsako Įstaigos vadovas. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
1. Pagal KPĮ 15(10)straipsnį Karo prievolės administravimo tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KPAT) įgyvendina valstybės karo prievolės organizavimo ir administravimo politiką, koordinuoja, metodiškai vadovauja ir prižiūri valstybės bei savivaldybių institucijų veiklą, užtikrinant KPĮ vykdymą.
2. Pagal KPĮ 15(5) straipsnį savivaldybės administracijos tarnautojas kontroliuoja, kaip Įstaigos vykdo KPĮ.
3. Atsakingi pareigūnai, Įstaigose tikrindami karo prievolininkų apskaitos dokumentus ir kartoteką, trūkumus ir pastabas įrašo į Įstaigos vadovo pateiktą tikrinimo žurnalą (žr. 2 priedą „Karo prievolininkų apskaitos tikrinimo žurnalas“). Įstaigos vadovas apie nustatytų trūkumų pašalinimo faktą raštu praneša tikrinusiems pareigūnams ir nurodo tikrinimo žurnale.Kariai
Kariai – tai ne tik privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys jaunuoliai, bet ir profesinės tarnybos kareiviai, seržantai, puskarininkiai ir karininkai. Sistemoje šiuo metu dirba daugiau nei 6 000 karių profesionalų. Norintieji tarnauti profesinėje karo tarnyboje su prašymu turi kreiptis į Karo prievolės centrą. Visiems, baigusiems Lietuvos karo akademiją (ar užsienio, jei ten mokytasi Lietuvos krašto apsaugos ministerijos siuntimu) darbo vietos suteikiamos automatiškai. Taip pat krašto apsaugos sistema pagal poreikius gali pasiūlyti darbą kai kuriems geriausiai vadų kursus baigusiems studentams. Taip pat visi atliekantieji privalomąją pradinę karo tarnybą kariai gali pateikti paraiškas įsidarbinti sistemoje, visų jų prašymai bus svarstomi ir geriausiems, pagal sistemos poreikį, gali būti pasiūlyta profesinė tarnyba. Vidurinis išsilavinimas, norint tarnauti profesinėje karo tarnyboje yra minimalus būtinumas.
Kario darbo specifika – tai, kad jų darbo diena nenormuota, jie turi būti pasiruošę 24 valandų tarnybai esant poreikiams. Kariai privalo būti sveiki ir ne rečiau kaip kartą per 3 metus tikrintis sveikatą.
Tačiau toks darbas suteikia ir papildomų socialinių garantijų. Krašto apsaugos sistema garantuoja darbo vietą atliekantiesiems profesinę karo tarnybą. Jiems taip pat pagal galimybes ir poreikius suteikiamas gyvenamasis plotas arba piniginė kompensacija gyvenamajam būstui nuomotis, taip pat nemokamas maitinimas arba skiriama piniginė kompensacija – vadinamieji maistpinigiai. Išeiti į pensiją galima po 20 tarnybos metų, išeinant skiriama kario pensija, kuri panašiomis sąlygomis didesnė nei civilio.

Išvados:

Beveik visos pasaulio šalys turi mažesnes ar didesnes kariuomenes, kurios saugo ir gina valstybę, jos piliečius. Kiekviena valstybė sprendžia, kokio dydžio ir kokios paskirties karinės pajėgos jai reikalingos.
Šiuo metu Lietuvoje kariuomenė formuojama iš profesinės karo tarnybos karių ir šauktinių, kurie atlieka karo prievolę.
Konstitucijoje numatyta, jog kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga – atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir būti pasirengusiam ginti valstybę nuo agresijos.

Literatūros ir duomenų šaltinių sąrašas:
www.kam.lt
„Lietuvos žinios“ 2000m. rugsėjo 6d. Nr. 209
Pranas Kuconis, Vytautas Nikrošius „Teisėsaugos institucijos“ Vilnius 2001m.

Leave a Comment