Bakterijos
Neturi branduolio,o chromosoma lemianti bakterijos savybiu paveldejima,plaukioja citoplazmoje. Bakterija dengianti sienele saugo ja nuo mechaniniu suzeidimu,o per plazminie membrane ieina ir iseina ivairios naudingos bakterijos.Bakterijos turi ziuzelius kuriu pagalba juda(nevisos).Kai kurios bakterijos pacios gaminasi energija fotosinteses pagalba, pasigamindamos organinius junginius. Taciau kai kurios maitinasi kitaip, skaidydamos lapus ir augalus ir is ju gaudamos organinius junginius. Jei bakterija yra gerose salygose ji gali skaiytis kas 20
minuciu. Produktus galima apsugot nuo gedimo ivairiais budais: kaitinant, rukant, saldant, dziovinant.Bakterijos kurios patenka I musu organizma,ir yra nuodingos isskiriai toksinus kurie nuodija musu organizma. Taip pat yra air naudingu bzkteriju,ju yra musu kunuose,storojoje zarnoje, kurios skaido celiulioze ir gamina naudingus vitaminus.
Virusai
Tai nelasteline gyvybes forma. Ji sudaryta is nukleorugsciu ir is baltyminio apvalkalelio. Tai – parazitai,galintys gyventi tik vienalasciuose ar daugialasciuose organizmuose. Ju kitaip negu lasteliu neimanoma isauginti dirbtineje mitybineje terpeje.Virusai yra labia mazi, lengvai praiena pro bakterinius filtrus. Virusai kurie dauginasi bakterijose vadinami bakteriofagais. Jie kovoja su bakterijomis kenksmingom musu organizmui, taciau pacios jam nekenkia.
Grybai
Tai daugialąsčiai organizmai turintis viena, du ar daugiau branduolių.Grybų reikšmė gamtoje: formuoja derlingo dirvožemio sluoksnį, ardo gyvą ar negyvą mediena, yra augalų ar gyvūnų parazitai. Žmogui jie yra lygų sukelejai, gamina biologiškai aktyvias medžiagas, fermetus organines rūgštis, yra mitybos produktai.Pūpsantis virš žemes kotelis ir kepurėlė sudaro vaisiakūnį. Dirvožemio pviršiuje galima rasti hifų. Hifai sudaro grybiena, o iš jos išauga vaisiakūniai. Grybų išskiriami fermentai skaido nuokritas todėl jie svarbūs ekosistemose.
Kerpes
Kerpiu gniužulas sudarytas is vianalascių dumblių arba melsvabakterių ir grybų hifų. Gniužule esantys grybai is aplinkos ima vandenį ir neorganinius junginius. Gniužule esantys žaliadumbliai arba melsvabakteres fotosintetina.
Dumbliai yra žemesni augalai neturintys lapų, stiebų ir dauginimosi organų.
Auga pavieniui ir kolonijomis, geluose ir suriuse vandenyse ir visur kitur.
Vandenyje gyvena negiliai, iki 200 m. Kur dar prasiskverbia fotosintesei reikalinga sviesa. Zaliadumbliai yra vienalasciai, kolonijiniai ir daugialasciai.Raudondumbliai ir ruda yra daugialasciai.