Bakterijos virusai

Bakterijos

Neturi branduolio,o chromosoma lemianti bakterijos savybiu
paveldejima,plaukioja citoplazmoje. Bakterija dengianti sienele saugo ja
nuo mechaniniu suzeidimu,o per plazminie membrane ieina ir iseina ivairios
naudingos bakterijos.Bakterijos turi ziuzelius kuriu pagalba
juda(nevisos).Kai kurios bakterijos pacios gaminasi energija fotosinteses
pagalba, pasigamindamos organinius junginius. Taciau kai kurios maitinasi
kitaip, skaidydamos lapus ir augalus ir is ju gaudamos organinius
junginius. Jei bakterija yra gerose salygose ji gali skaiytis kas 20
minuciu. Produktus galima apsugot nuo gedimo ivairiais budais: kaitinant,
rukant, saldant, dziovinant.Bakterijos kurios patenka I musu organizma,ir
yra nuodingos isskiriai toksinus kurie nuodija musu organizma. Taaip pat yra
air naudingu bzkteriju,ju yra musu kunuose,storojoje zarnoje, kurios skaido
celiulioze ir gamina naudingus vitaminus.
Virusai
Tai nelasteline gyvybes forma. Ji sudaryta is nukleorugsciu ir is
baltyminio apvalkalelio. Tai – parazitai,galintys gyventi tik
vienalasciuose ar daugialasciuose organizmuose. Ju kitaip negu lasteliu
neimanoma isauginti dirbtineje mitybineje terpeje.Virusai yra labia mazi,
lengvai praiena pro bakterinius filtrus. Virusai kurie dauginasi
bakterijose vadinami bakteriofagais. Jie kovoja su bakterijomis kenksmingom
musu organizmui, taciau pacios jam nekenkia.
Grybai
Tai daugialąsčiai organizmai turintis viena, du ar daugiau branduolių.Grybų
reikšmė gamtoje: formuoja derlingo dirvožemio sluoksnį, ardo gyvą ar negyvą
mediena, yra auugalų ar gyvūnų parazitai. Žmogui jie yra lygų sukelejai,
gamina biologiškai aktyvias medžiagas, fermetus organines rūgštis, yra
mitybos produktai.Pūpsantis virš žemes kotelis ir kepurėlė sudaro
vaisiakūnį. Dirvožemio pviršiuje galima rasti hifų. Hifai sudaro grybiena,
o iš jos išauga vaisiakūniai. Grybų išskiriami fermentai skaido nuokritas
todėl ji

ie svarbūs ekosistemose.

Kerpes
Kerpiu gniužulas sudarytas is vianalascių dumblių arba melsvabakterių ir
grybų hifų. Gniužule esantys grybai is aplinkos ima vandenį ir neorganinius
junginius. Gniužule esantys žaliadumbliai arba melsvabakteres
fotosintetina.
Dumbliai yra žemesni augalai neturintys lapų, stiebų ir dauginimosi organų.
Auga pavieniui ir kolonijomis, geluose ir suriuse vandenyse ir visur kitur.
Vandenyje gyvena negiliai, iki 200 m. Kur dar prasiskverbia fotosintesei
reikalinga sviesa. Zaliadumbliai yra vienalasciai, kolonijiniai ir
daugialasciai.Raudondumbliai ir ruda yra daugialasciai.

Leave a Comment