Bakterijos
Neturi branduolio,o chromosoma lemianti bakterijos savybiupaveldejima,plaukioja citoplazmoje. Bakterija dengianti sienele saugo januo mechaniniu suzeidimu,o per plazminie membrane ieina ir iseina ivairiosnaudingos bakterijos.Bakterijos turi ziuzelius kuriu pagalbajuda(nevisos).Kai kurios bakterijos pacios gaminasi energija fotosintesespagalba, pasigamindamos organinius junginius. Taciau kai kurios maitinasikitaip, skaidydamos lapus ir augalus ir is ju gaudamos organiniusjunginius. Jei bakterija yra gerose salygose ji gali skaiytis kas 20minuciu. Produktus galima apsugot nuo gedimo ivairiais budais: kaitinant,rukant, saldant, dziovinant.Bakterijos kurios patenka I musu organizma,iryra nuodingos isskiriai toksinus kurie nuodija musu organizma. Taip pat yraair naudingu bzkteriju,ju yra musu kunuose,storojoje zarnoje, kurios skaidoceliulioze ir gamina naudingus vitaminus.VirusaiTai nelasteline gyvybes forma. Ji sudaryta is nukleorugsciu ir isbaltyminio apvalkalelio. Tai – parazitai,galintys gyventi tikvienalasciuose ar daugialasciuose organizmuose. Ju kitaip negu lasteliuneimanoma isauginti dirbtineje mitybineje terpeje.Virusai yra labia mazi,lengvai praiena pro bakterinius filtrus. Virusai kurie dauginasibakterijose vadinami bakteriofagais. Jie kovoja su bakterijomis kenksmingommusu organizmui, taciau pacios jam nekenkia.GrybaiTai daugialąsčiai organizmai turintis viena, du ar daugiau branduolių.Grybųreikšmė gamtoje: formuoja derlingo dirvožemio sluoksnį, ardo gyvą ar negyvąmediena, yra augalų ar gyvūnų parazitai. Žmogui jie yra lygų sukelejai,gamina biologiškai aktyvias medžiagas, fermetus organines rūgštis, yramitybos produktai.Pūpsantis virš žemes kotelis ir kepurėlė sudarovaisiakūnį. Dirvožemio pviršiuje galima rasti hifų. Hifai sudaro grybiena,o iš jos išauga vaisiakūniai. Grybų išskiriami fermentai skaido nuokritastodėl jie svarbūs ekosistemose. KerpesKerpiu gniužulas sudarytas is vianalascių dumblių arba melsvabakterių irgrybų hifų. Gniužule esantys grybai is aplinkos ima vandenį ir neorganiniusjunginius. Gniužule esantys žaliadumbliai arba melsvabakteresfotosintetina.Dumbliai yra žemesni augalai neturintys lapų, stiebų ir dauginimosi organų.
Auga pavieniui ir kolonijomis, geluose ir suriuse vandenyse ir visur kitur.Vandenyje gyvena negiliai, iki 200 m. Kur dar prasiskverbia fotosinteseireikalinga sviesa. Zaliadumbliai yra vienalasciai, kolonijiniai irdaugialasciai.Raudondumbliai ir ruda yra daugialasciai.