Juridiniai asmenys

Turinys

Įvadas 3
1. Juridiniai asmenys 4
1.1. Juridinio asmens samprata bei bendrosios žinios apie jį 4
1.2. Juridinių asmenų skirstymas, civilinė atsakomybė 6
2. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys 8
2.1. Indviduali įmonė 8
2.2. Ūkinės bendrijos 10
2.2.1. Ūkinės bendrijos samprata 10
2.2.2. Ūkinės bendrijos narių turtinės teisės 11
2.2.3. Ūkinės bendrijos narių neturtinės teisės 11
2.2.4. Ūkinės bendrijos atsakomybė tretiesiems asmenims pagal prievoles 12
3. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys 12
3.1. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė 12
3.1.2. Akcinės bendrovės samprata 12
3.1.2. Akcinių bendrovių rūšys 14
3.1.3. Akcijos ir obligacijos 14
3.1.4. Bendrovės turtas 15
3.1.5. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos 17
3.2. Kooperatinės bendrovės 18
3.2.1. Kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) samprata 118
3.2.2. Kooperatinės bendrovės kapitalas 19
3.3. Žemės ūkio bendrovės 19
3.4. Europos ekonominių interesų grupė 20
3.5. Europos bendrovė 22
3.6. Nepelno organizacijos 22
Išvados 24Įvadas
Civilinėje teisėje asmenys skirstomi į juridinius bei fizinius. Fizinis asmuo- tai pilietis, kuris užsiima komercine, ūkine veikla, neturėdamas juridinio asmens statuso. Fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Juridinis asmuo- savo pavaidinima turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Juridiniai asmenys skirstomi pagal keletą kriterijų. Visų pirma pagal assmens tikslą juridiniai asmenys skirstomi į privačiuosius ir viešuosius juridinius asmenis. Pagal atsakomybės laipsnį juridiniais asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Neribotos civilinės ataskomybės juridiniais asmenimis yra indvidualiosios įmonės ir ūkinės bendrijos, visi kiti juridiniai asmenys yra ribotos civilinės at

tsakomybės (pvz. Akcinės bendrovės, Uždarosios akcinės bendrovės, kooperatyva ir t.t.). Šių dviejų grupių juridinių asmenų skirtumas yra tas, kad jeigu neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (t.y. atsako visu savo turtu).1. Juridiniai asmenys
1.1. Juridinio asmens samprata bei bendrosios žinios apie jį
Juridiniais asmenimis vadinami kolektyviniai žmonių junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovai ir atsakovai teisme, arbitraže ar trečiųjų teisme. Juridiniai asmenys yra ūkio subjektai, tokie kaip įmonės, bankai ir kredito įstaigos, draudimo organizacijos, kitos įstaigos (valstybinės valdžios ir valdymo, mokslo ir kt.), visuomeninės organizacijos, partijos. Jie vykdo labai įvairią ūkinę komercinę, kultūrinę, visuomeninę, poolitinę veiklą.
1994 m. pirmą kartą Lietuvos teisės istorijoje nustatyta, kad juridinį asmenį gali steigti vienas asmuo (fizinis arba juridinis asmuo). Tokią galimybę – vienam asmeniui steigti juridinį asmenį – numatė LR akcinių bendrovių įstatymas. Taigi akcines bendroves, turinčias juridinio asmens teises, gali steigti vienas asmuo. Kitų rūšių įmonių, turinčių juridinio asmens teises, vienas asmuo steigti neturi teisės.
Juridinių asmenų steigimo, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką nustato LR CK 2.33-2.131 str., kai kurie įstatymai: LR įmonių 1990 m. gegužės 8 d. įstatymas (Valst. žinios. 1990. Nr.14-395) su papildymais ir pa
akeitimais, kai kurių rūšių įmonių įstatymai, LR įmonių rejestro 1990 m. liepos 31 d. įstatymas (Valst. žinios. 1990. Nr.24-599), Lietuvos banko 2001 kovo 13 d. įstatymas (Valst. žinios. 2001. Nr.28-890), LR komercinių bankų 1994 m. gruodžio 21 d. įstatymas (Valst. žinios. 1995. Nr.2-33), LR draudimo 1996 m. liepos 10 d. įstatymas (Valst. žinios. 1996. Nr.73-1742), LR visuomeninių organizacijų 1998 m. birželio 11 d. įstatymas (Valst. žinios. 1998. Nr.59-1653), LR politinių partijų 1990 m. rugsėjo 25 d. įstatymas (Valst. žinios. 1990. Nr.29-692).
LR CK 2.33 str.:nusako juridinio asmens sąvoką.
„1. Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.
2. Šios knygos II dalies normos taikomos atskiroms juridinių asmenų teisinėms formoms, išskyrus, jeigu šio kodekso normos numato kitaip.“ Pagal šį straipsnį juridiniu asmeniu gali būti laikomas toks kolektyvinis fizinių asmenų junginys ar vieno fizinio asmens darinys, kuris turi šiuos požymius:
a) organizacinį vieningumą, įtvirtintą norminiame akte, juridinio asmens įstatuose, nuostatuose, statutuose;
b) turto atskyrimą nuo jo steigėjų turto;
c) turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgijimą savo vardu;
d) savarankišką atsakomybę už savo prievoles.
LR CK 2.39 – 2.43 str. numato, kad juridinis asmuo privalo turėti pavadinimą, kuris yra juridinio asmens nuosavybė ir negali prieštarauti viešajai tvarkai, gerai moralei ir klaidinti visuomenės. Šis pavadinimas turi būti sudarytas laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Kadangi pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, todėl įstatymas draudžia įgyti te
eises ir pareigas prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu.
Juridinis asmuo veikia remdamasis savo įstatais (jei jų nėra, gali būti steigimo sandoris, bendrieji nuostatai) ar nuostatais, statutais, kuriuose nurodomas juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė (ta vieta, kurioje yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas), organas, kuriam jis pavaldus, juridinio asmens veiklos tikslai, turtinė bazė, struktūra, valdymo tvarka, organai ir jų kompetencija, juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas, ir kt. Įstaigos ir kitokios valstybinės organizacijos, išlaikomos iš valstybinio biudžeto, o įstatymų numatytais atvejais taip pat ir kitos organizacijos gali veikti remdamosi bendrais tos rūšies organizacijų nuostatais, pavyzdžiui, mokyklos, ligoninės ir pan. Juridiniai asmenys turtą naudoja, valdo bei disponuoja juo nuosavybės arba patikėjimo teise. Šis turtas nuosavybės teise priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui. Juridinis asmuo gali būti įsteigtas ribotam ir neribotam laikotarpiui. Ši sąlyga turi būti nurodyta jo steigimo dokum.entuose.
Juridinis asmuo civilines teises ir pareigas įgyja ir jas įgyvendina per savo organus ir dalyvius. Juridinio asmens organas yra įstatymo ar įstatų (nuostatų) numatytas vienašmenis vadovas (direktorius, vedėjas ir pan.) ar kolegija (visuotinis susirinkimas, valdyba, taryba ir pan.) ir dalyvių susirinkimas. Valstybinių juridinių asmenų organai paprastai yra vienašmeniai. Visuomeninės organizacijos turi renkamuosius kolegialius organus, o kai kuriais atvejais – vienašmenius organus, pavyzdžiui, pirmininką, pr
rezidentą ir pan. Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir kt.) yra amuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą arba kuris nors ir neišsaugo teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu (CK 2.45 str.).
Juridiniai asmenys turi civilinį teisnumą ir veiksnumą. Juridinių asmenų teisnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento, o pasibaigia – juos likvidavus ar reorganizavus. Kitaip negu piliečių teisnumas, kuris visiems piliečiams yra lygus, juridinių asmenų teisnumas yra specialus. Tai reiškia, kad privatus juridinis asmuo gali turėti ir įsigyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė. Viešieji juridiniai asmenys gali turėti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Atskirų veiklos rūšių, nustatytų įstatymuose, juridiniam asmeniui galima imtis tik gavus licenciją (prekiauti alkoholiu, tabaku). Kiekvienai įstatymų nustatytai licencijuojamai veiklos rūšiai Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti įstatymai nenumato ko kita. Licencija išduodama neterminuotam laikui. Juridinių asmenų veiksnumas atsiranda kartu su teisnumu.
Juridinis asmuo dalyvauja civilinėje apyvartoje savo vardu. Dėl to kiekvienas juridinis asmuo privalo turėti individualų pavadinimą, kuris išskirtų jį iš kitų vienarūšių juridinių asmenų. Juridiniai asmenys, gavę atitinkamų organų leidimą, turi teisę steigti savo filialus ir atstovybes. Filialu (skyriumi, kontora, agentūra ir t.t.) vadinama juridinio asmens struktūrinė dalis, turinti savo buveinę ir atliekanti visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Filialas nėra juridinis asmuo. Atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės. Filialą ir atstovybę sieja tai, kad šie abu juridinio asmens padaliniai nėra juridiniai asmenys, veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, gauna turtą iš juos įsteigusio juridinio asmens, turi būti nurodyti steigimo dokumentuose. Juridinio asmens filialo bei atstovybės nuostatuose turi būti nurodyta jų pavadinimas, buveinė, veiklos tikslai, valdymo organas ir jo kompetencija, veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas, ir kt. Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str.). Juridinis asmuo neatsako už jo dalyvių prievoles, taip pat ir juridinio asmens dalyvis neatsako už juridinio asmens prievoles.1.2. Juridinių asmenų skirstymas, civilinė atsakomybė
Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, o visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės – ribotos civilinės atsakomybės. Ribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako tik įmonės turtu. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako įmonės turtu, o tuo atveju, kai įmonės turto neužtenka, už įmonės prievoles individualioje įmonėje atsako savininkas savo turtu, ūkinėje bendrijoje – bendrijos tikrasis narys savo turtu.
LR CK 2.34 str. numato, kad juridiniai asmenys yra dviejų rūšių:
1) viešieji juridiniai asmenys, kurie yra įsteigti valstybės ar savivaldybės, ar kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau ir turinčių tikslą tenkinti viešuosius interesus (valstybė ir savivaldybės, religinės bendruomenės, profesinės sąjungos ir kt.);
2) privatieji juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.
Juridinių asmenų klasifikavimas pavaizduotas 1 pav.

1 pav.
Pagal CK 13 straipsnio 2 dalį, individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, tarp jų – komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, įsigaliojus CK yra laikomos juridiniais asmenimis. Tiek individualios įmonės, tiek ūkinės bendrijos turi visus juridinio asmens požymius: sandorius sudaro savo, o ne steigėjų ar dalyvių vardu, gali būti ieškovai ar atsakovai teisme, turi pavadinimą ir panašiai.
Tradicinės religinės bendruomenės turi juridinio asmens statusą, tačiau kitos turi būti įsteigtos laikantis bendros juridinių asmenų steigimo tvarkos. Profesinės sąjungos gali būti pripažintos juridiniais asmenimis, jeigu jos yra įsteigtos ne mažiau kaip 30 steigėjų ir profesinių sąjungų įstatai Patvirtinti profesinės sąjungos susirinkime, be to, turi būti išrinkti valdymo organai ir patenkintos kitos sąlygos. Tada profesinės sąjungos įgyja juridinio asmens statusą (CK 2.38 str.)
Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys, taip pat ir institucijos, kurias numato LR Konstitucija. Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Šie subjektai įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas. Valstybė ir savivaldybė, kaip juridiniai asmenys, gali turėti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. LR CK 2.80 str. draudžia valstybės ar vietos savivaldos institucijoms įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą.
Juridiniu asmeniu nelaikomas ūkininko ūkis (1999 m. gegužės 4 d. Ūkininko ūkio įstatymo 3 str.). Ūkininko ūkio pagrindas – ūkininko žemės ūkio veikla. Tai fizinio asmens veikla, kuriai nereikia organizacinės struktūros.

Advokatūros įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad advokatų kontora nėra juridinis asmuo. Advokatų kontoros turi keletą juridinio asmens požymių, bet ne visus. Advokatų kontora turi pavadinimą, tam tikrą struktūrą, tačiau jai nebūdinga veiksnumas ir teisnumas (advokatas pats draudžia civilinę atsakomybę ir atsako už padarytą žalą, sudaro sutartį su klientais ir pan.). Advokatų kontora yra advokatų, sudariusių partnerystės sutartį, visuma. Partnerystės sutarties tikslas – bendrai praktikuoti.2. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys
2.1. Indviduali įmonė
Individuali įmonė (toliau – IĮ) yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, nuosavybės teise priklausantis vienam asmeniui. IĮ steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas reglamentuoja 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas.

IĮ steigėju gali būti tik vienas veiksnus fizinis asmuo. Individualių įmonių įstatymas apribojo IĮ savininko teisę būti kitos IĮ savininku, nes IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir jos savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo turtu.

IĮ steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas jos savininku. IĮ nuostatuose galima numatyti, kad savininkas įmonės vadovu gali paskirti kitą asmenį. IĮ nuostatai yra steigimo dokumentas, kuriuo savo veikloje vadovaujasi IĮ.

IĮ turi šiuos privalumus: įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedant šeimos nariams, t.y. jam nereikia įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis.

Pagrindinis IĮ trūkumas yra tas, kad, ją turint, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. IĮ turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Reikėtų įvertinti riziką, susijusią su atliekamų darbų ar paslaugų kokybe, atlikimo terminais, tiekėjais ir pan. Neįvykdžius prievolių užsakovui, valstybei, socialinio draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams iš įmonės turto, prievolių įvykdymas yra nukreipiamas į savininko turtą. IĮ skolos negali būti nurašomos

IĮ pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „IĮ“.

Individualių įmonių įstatymas nustato, kad IĮ gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą. IĮ negali būti reorganizuojama, išskyrus atvejus, kai IĮ paveldi asmuo, kuris yra kitos IĮ savininkas bei kai reorganizuojama iki 2004 m. sausio 1 d. įsteigta IĮ, kurios savininkai yra abu sutuoktiniai.
Individualios (personalinės) įmonės, įsteigtos iki 2004 m. sausio 1 d., kurių pavadinime yra žodžiai „personalinė įmonė“, šių žodžių santrumpa „PĮ“, taip pat IĮ, kurių pavadinimuose nenurodyta teisinė forma, nuo 2004 m. sausio 1 d. laikomos individualiomis įmonėmis.

IĮ savininkai, turintys dvi ir daugiau IĮ, iki 2005 m. gruodžio 31 d. Civiliniame kodekse nustatytu jungimo būdu turi šias įmones reorganizuoti į vieną individualią įmonę arba, palikdami tik vieną individualią įmonę, kitas pertvarkyti, perleisti arba likviduoti.

IĮ, kurios pavadinime kaip savininkai yra nurodyti abu sutuoktiniai, iki 2004 m. gruodžio 31 d. turi priimti sprendimą dėl įmonės savininko arba individualią įmonę pertvarkyti į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, viešąją įstaigą ar į ūkinę bendriją, reorganizuoti padalijimo būdu į dvi individualias įmones, perleisti individualią įmonę ar ją likviduoti.2.2. Ūkinės bendrijos
2.2.1. Ūkinės bendrijos samprata
Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų (rūšių): tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (KŪB).
Ūkinė bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei – ūkinei veiklai vykdyti bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. TŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas jos narys. KŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas tikrasis narys ir įrašyti žodžiai “komanditinė ūkinė bendrija” arba jų santrumpa “KŪB”.
Ūkinių bendrijų steigimą, reorganizavimą, likvidavimą, valdymą ir veiklą, narių teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiamos tiek TŪB, tiek KŪB
Ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. TŪB nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės, o KŪB šios įmonės gali būti nariais komanditoriais.
TŪB sudaro bendru firmos vardu veikiantys tikrieji nariai. Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. TŪB neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos turtu.
KŪB sudaro bendru firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, KŪB turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. KŪB turtas atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių turto neatskirtas. Už KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį perdavė KŪB.
Solidarinė narių atsakomybė reiškia, kad ūkinės bendrijos kreditorius savo reikalavimus gali nukreipti tiek į ūkinės bendrijos turtą, tiek į bet kurio jos nario ar kelių jos narių turtą.
Ūkinės bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtinės veiklos sutartis. Joje turi būti numatyta: ūkinės bendrijos pavadinimas, jos tikslai, tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, jų teisės ir pareigos, tikrųjų narių ir komanditorių dalys bendrojoje nuosavybėje, pinigų paėmimo iš kasos tvarka, pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės, tikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ir pašalinimo bei naujų narių priėmimo į ją sąlygos ir tvarka, bendrijos valdymo ir jos reikalų tvarkymo taisyklės, asmenys, įgalioti atstovauti bendrijai, bei jų įgalinimai, nutarimų priėmimo tvarka ir kitos nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. Todėl asmenys, steigiantys ūkinę bendriją, turėtų gerai parengti šią sutartį. Jungtinės veiklos sutartį tvirtina notaras.
Ūkinės bendrijos valdyme dalyvauja tikrieji bendrijos nariai. Kiekvienas tikrasis ūkinės bendrijos narys turi teisę atstovauti bendrijai bei spręsti jos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo reikalus. Priimant nutarimus, tikrasis narys turi vieną balsą, nesvarbu, koks jo dalies bendrojoje nuosavybėje dydis.
Nariai komanditoriai nedalyvauja ūkinės bendrijos valdyme, t.y. jie neturi teisės atstovauti bendrijai bei dalyvauti priimant nutarimus dėl ūkinės bendrijos veiklos, išskyrus atvejus, kai toks dalyvavimas yra numatytas jungtinės veiklos sutartyje.
Ūkinės bendrijos privalumai yra šie: ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai, ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo. Bei yra keletas trūkumų: sudėtinga įregistruoti, bendra atsakomybė (visi bendrijos nariai atsako kartu atsako savo turtu už visas skolas, atsiradusias bendrijos viekloje), nelankstumas (jeigu narys pasitraukia iš beikos arba miršta, norint tęsti veiklą ūkinė bendrija turi būti pertvarkoma (surašoma nauja jungtinės veiklos sutartis).2.2.2. Ūkinės bendrijos narių turtinės teisės
Bendrijos dalyvių įnašai priklauso bendrijai.
Iš bendrijos tikrojo nario įnašo negali būti išieškoma pagal jo kreditorių reikalavimus, tačiau nario kreditoriai turi teisę reikalauti atidalyti nario dalį iš bendro turto pagal atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taisyklės.
Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas nariams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Už bendro turto apskaitą yra atsakingas vienas iš narių, paskirtas visų narių bendru sutarimu (CK 6.971 str.).2.2.3. Ūkinės bendrijos narių neturtinės teisės
Kiekvienas tikrasis narys turi teisę atstovauti bendrijai, jeigu bendrosios jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kas kita. Komanditoriai neturi teisės atstovauti bendrijai. Jeigu komanditorius, nesilaikydamas šio reikalavimo, sudaro bendrijos vardu sandorį, jis atsako solidariai su tikraisiais nariais pagal prievoles, kurios atsirado iš tokio sandorio, visu savo turtu. Net ir esant partnerio teisių veikti visų partnerių vardu apribojimams, bendrijos vardu jos nario sudarytas sandoris sukuria jai teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tokius apribojimus. Be to, kiekvienas tikrasis narys turi teisę kartu su kitais spręsti bendrijos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bei kitus bendrijos veiklos klausimus. Priimant nutarimus kiekvienas tikrasis narys turi vieną balsą neatsižvelgiant į jo dalies bendrosios nuosavybės teisėje dydį. Nariai komanditoriai nedalyvauja valdant bendriją, išskyrus atvejus, kai toks dalyvavimas numatytas įstatyme ar jungtinės veiklos sutartyje.
Kiekvienas narys turi teisę į teisingą ir išsamią informaciją, t. y. turi teisę susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais, nepaisant to, įgaliotas jis ar ne tvarkyti bendrus reikalus. Kita vertus, esant pagrįstam reikalavimui, kiekvienas narys turi pareigą tokią informaciją pateikti.2.2.4. Ūkinės bendrijos atsakomybė tretiesiems asmenims pagal prievoles
Kadangi bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, ji pagal savo prievoles atsako kaip savarankiškas teisės subjektas jam priklausančiu turtu (CK 2.50 str.), tačiau jei prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, už jos tiek sutartines, tiek nesutartines prievoles atsako bendrijos tikrieji nariai solidariai, tai yra kreditorius turi teisę reikalauti, kad kitą prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš narių arba visi jie bendrai. Solidarią pareigą įvykdęs narys turi atgręžtinius reikalavimus į visus kitus bendraskolius. Beje, į bendriją įstojęs naujas tikrasis narys yra asmeniškai atsakingas tik už tas bendrijos prievoles, kurios atsirado, jam tapus nariu. Nariai komanditoriai atsako tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį perdavė KŪB (2pav).3.1. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė
3.1.2. Akcinės bendrovės samprata
Akcinė bendrovė (toliau – bendrovė) yra vyraujanti verslo organizacijos forma Lietuvoje. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovei būdingi šie esminiai požymiai, atribojantys ją nuo neribotos civilinės atsakomybės įmonių:
1. Ribota civilinė atsakomybė. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai (juridinio asmens dalyviai) pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.
2. Bendrovės akcijomis, kurios pažymi dalį bendrovės įstatiniame kapitale, galima laisvai disponuoti, t.y. parduoti, dovanoti ar perleisti kitu būdu.
3. Bendrovė egzistuoja nepriklausomai nuo akcininko, kitų bendrovės organų narių bankroto, neveiksnumo ar mirties.
4. Įstatymo nustatytos sudėtingos bendrovės valdymo struktūros tikslas yra suformuoti autonomišką bendrovės, kaip juridinio asmens, valią, skirtingą nuo jos dalyvių ar kitų asmenų, suinteresuotų jos veikla, valios.
Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.
Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.
Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė – AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų
AB ir UAB buhalterinę apskaitą tvarko pagal dvejybinę sistemą, o tai reikalauja išsamių buhalterijos žinių ir darbuotojų, turinčių atitinkamą kvalifikaciją. Finansiniams metams pasibaigus, iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo visose akcinėse bendrovėse visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmonė turi patikrinti finansinę atskaitomybę.
Uždarosiose akcinėse bendrovėse auditas privalo būti atliekamas, jei jos tenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų:
• pardavimų pajamos viršija 10 mln. litų per ataskaitinius finansinius metus;
• vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50;
• balanse pateikta turto suma viršija 5 mln. litų.3.1.2. Akcinių bendrovių rūšys
Akcinės bendrovės yra klasifikuojamos pagal organizavimo formą ir veiklos tikslą. Pagal organizavimo formą akcinės bendrovės skirstomos į atviro tipo (AB) ir uždarąsias akcines bendroves (UAB).
Akcinės bendrovės:
1) įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 000 litų;
2) akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.
Uždarosios akcinės bendrovės:
1) įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 000 litų;
2) joje negali būti daugiau kaip 250 akcininkų;
3) akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Bendrovės pavadinime privalomi žodžiai „akcinė bendrovė” arba „uždaroji akcinė bendrovė”, arba atitinkamos šių žodžių santrumpos -„AB” arba „UAB”.

Pagal veiklos tikslą išskiriamos bendruoju teisnumu pasižyminčios bendrovės, galinčios užsiimti bet kokia įstatymo nedraudžiama ūkine veikla, bei specialiu teisnumu, teisiniu reguliavimu bei ypatinga veiklos priežiūra pasižyminčios bendrovės (krdito, draudimo bendrovės).3.1.3. Akcijos ir obligacijos
Akcijos yra vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale, suteikiantys jiems turtinių bei neturtinių teisių. Pagal išraiškos būdą akcijos skirstomos į materialiąsias ir nematerialiąsias.
Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti materialiosios (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus atspausdinti dokumentai) ir nematerialiosios (pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose). Atviro tipo akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialiosios.
Visos bendrovių akcijos yra vardinės. Vardinės materialiosios yra tokios akcijos, kurių savininkas (akcininkas) nurodytas pačioje akcijoje. Kai vardinės materialiosios akcijos perleidžiamos kitiems asmenims, jose padaromas atitinkamas įrašas, vadinamas indosamentu. Indosamente įrašomi duomenys apie asmenį, kuriam akcija perleidžiama, taip pat įrašo data, pasirašo akciją perleidžiantis ir įsigyjantis asmuo. Uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad vietoj materialiųjų akcijų akcininkams išduodami akcijų sertifikatai. Vardinės nematerialiosios yra akcijos, kurios savininko vardu laikomos asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje. Toje sąskaitoje padaryti įrašai yra nematerialiųjų akcijų savininko nuosavybės teisės įrodymas. Akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal suteikiamas teises akcijos skirstomos į paprastąsias ir privilegijuotąsias.
• Paprastosios yra akcijos, kurios nesuteikia jų savininkams jokių išimtinių teisių. Jos sudaro pagrindinę bendrovės akcijų dalį.
• Privilegijuotosios yra akcijos, kurios suteikia jų savininkams tam tikras išimtines turtines (paprastai garantuojami nustatyto dydžio dividendai ir jų išmokėjimas pirmumo tvarka) ir neturtines teises (įstatuose gali būti nustatoma, jog privilegijuotųjų akcijų savininkai neturi balsavimo teisės, negali būti renkami į bendrovės valdymo organus ir kt.).
Privilegijuotųjų akcijų bendra nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo. Keisti paprastąsias akcijas į privilegijuotąsias draudžiama. Obligacija – tai skolos vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą bei suteikiantis kitas teises, paprastai nurodomas pačioje obligacijoje ar nutarime jas išleisti. Uždarosioms akcinėms bendrovėms įstatymas draudžia platinti obligacijas viešai.3.1.4. Bendrovės turtas
Akcininkai, perdavę bendrovės įstatinį kapitalą turtą, tampa tik akcijų savininkais, o bendrovė, nors ir įsteigta akcininkų iniciatyva, o kapitalas sukauptas iš akcininkų įnašų, teisės požiūriu yra atskiras nuo akcininkų asmuo bei turto savininkė. Tuo tarpu bendrovės akcininkų teisės bendrovės atžvilgiu yra jų finansinis turtas. Šiuos samprotavimus patvirtina CK 2.48 straipsnis, nurodantis, kad juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise, o CK 2.45 straipsnis nustato, kad juridinio asmens dalyvis yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Šių teisės normų bei Akcinių bendrovių įstatymo nuostata, kad akcininkas neišsaugo nuosavybės teisės į bendrovės turtą, leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos įstatymų leidėjas akcininko ir bendrovės santykius vertina kaip prievolinius. Akcinės bendrovės įstatinį kapitalą sudaro akcininkų investuotos lėšos. Europos Sąjungos direktyvos numato minimalų akcinės bendrovės įstatinio kapitalo reikalavimą , todėl iki 2001 m. Lietuvoje galiojęs minimalus atvirojo tipo akcinės bendrovės įstatinis kapitalas – 100 tūkst. Lt buvo pakeistas. Remiantis šiuo metu galiojančiu Akcinių bendrovių įstatymu, įstatinis akcinės bendrovės kapitalas negali būti mažesnis nei 150 tūkst. litų.
Bendroves kapitalas skirstomas į nuosavą ir skolintą. Kapitalas – tai gamybos priemonių visuma, arba turto kompleksas, kuris suformuojamas steigiant juridinį asmenį ar plečiant jo veiklą, siekiant jį panaudoti pajamoms gauti.
Bendrovės nuosavą bendrovės kapitalą sudaro:
1) įstatinis kapitalas;
2) kitas kapitalas (akcijų priedai (nominalios vertės perviršijimas); perkainojimo rezervas; privalomasis rezervas ir kiti rezervai; nepaskirstytasis pelnas (nuostolis); dotacijos ir negrąžintos subsidijos; atidėtosios išlaidos).
Įstatinis kapitalas – tai bendrovės kapitalo dalis, nurodyta įstatuose, atspindinti visų bendrovės dalyvių įnašų bendrą nominalią vertę ir kiekvieno bendrovės dalyvio dalį, išreikštą procentais. Jo dydis yra lygus visų bendrovės pasirašytų akcijų nominalių verčių sumai.
Bendrovės įstatinio kapitalo paskirtis yra:
• užtikrinti bendrovės materialinę bazę (kapitalo rinkos objektas);
• apibrėžti bendrovės atsakomybės už savo įsipareigojimus ribas (finansinės kontrolės instrumentas);
• priemonė kiekvieno akcininko daliai bendrovės kapitale, nustatyti (akcininko(ų) teisių apimties matas ir bendrovės valdymo instrumentas).
Pirma tradicinė įstatinio kapitalo funkcija yra užtikrinti bendrovės materialinę bazę ir dalyvauti kapitalo rinkoje. Investuoto ir skolinto kapitalo apyvarta rinkoje priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp jų kapitalo prieinamumo, jo kainos (palūkanų), administravimo kaštų, teisės aktų apribojimų ir kitų. Administruoti skolintą kapitalą dažniausiai yra daug paprasčiau ir pigiau, tačiau jis yra mažiau prieinamas, ypač tiems, kurie negali pasiūlyti prievolių užtikrinimo priemonių. Be to, teisės aktai, kurių turi laikytis ribotos turtinės atsakomybės juridiniai asmenys, nustato tam tikrą skolinto kapitalo santykį su juridinio asmens nuosavu kapitalu.
Antra įstatinio kapitalo funkcija – užtikrinti bendrovės įsipareigojimus. Įstatymai numato, kad akcinei bendrovei reikia išlaikyti tam tikro lygio kapitalą. Jei bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis nei 1/2 įstatuose numatyto įstatinio kapitalo, pagal Akcinių bendrovių įstatymą privaloma sušaukti akcininkų susirinkimą. Jame turi būti sprendžiamas klausimas dėl įstatinio kapitalo sumažinimo, bendrovės likvidavimo ar skirtumo padengimo akcininkų papildomais įnašais. Įdomu tai, kad dabartinis Lietuvos akcinių bendrovių įstatymas papildytas: akcininkų, norinčių prisidėti prie bendrovės įstatinio kapitalo, nepiniginiai įnašai turi būti peržiūrėti kvalifikuotų turto vertintojų. Šios papildomos garantijos atsiradimą lėmė tam tikra problema: dažna.i bendrovės kapitalas yra formalus, nei kreditoriams, nei akcininkams neatliekantis jokios užtikrinančios funkcijos.
Trečia įstatinio kapitalo funkcija yra ta, kad įstatinis kapitalas yra priemonė, nustatanti kiekvieno bendrovės akcininko kapitalo, išskaidyto į nominaliąją vertę turinčias akcijas, dalį bendrovėje . Pagrindinis nominaliosios akcijos vertės tikslas yra užtikrinti akcininkų lygybę. Manoma, kad bendrovės akcijų kaina turėtų būti ne mažesnė ir ne didesnė nei nominalioji akcijos vertė. Taip akcininkas būtų užtikrintas, kad kitų akcininkų įnašas į bendrovės kapitalą ne mažesnis. Remiantis Akcinių bendrovių įstatymu akcijos emisijos kaina, t. y. akcijų apmokėjimas pinigais, turi būti ne mažesnė už jos nominaliąją vertę. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės tiesiogiai priklauso nuo turimų akcijų skaičiaus; t. y. dalies bendrovės įstatiniame kapitale.
Bendrovės skolintą kapitalą sudaro lėšos, įgytos išplatinus obligacijas bei įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais pasiskolinus pinigų iš kredito įstaigų, kitų ūkio subjektų ir savų akcininkų.3.1.5. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos
Kiekvienas investuotojas, įnešantis lėšų į bendrovės įstatinį kapitalą, turi atitinkamas turtines ir neturtines teises. Kita vertus, akcininkai neturi jokių turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę „už”, privalo juos mokėti. Kiti akcininkai turi teisę papildomų įnašų nemokėti. Tačiau akcininkas savo veiksmais negali kenkti bendrovei, nes CK 2.50 straipsnis nustato:
„[.] kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai”.
Taigi išimtiniais atvejais teisė leidžia padaryti išimtis ir nukreipti reikalavimus į bendrovės dalyvius, o jei tai yra glaudžiai susijusių juridinių asmenų grupė- ignoruoti kiekvieno tos grupės dalyvio identiškumą pripažįstant tos grupės dalyvių ekonominį ir administracinį vieningumą.
Paprastąja akcija galima laisvai disponuoti, ji suteikia teisę investuotojui į bendrovės pelno dalį kartu apribodama investuotojo turtinę atsakomybę investicijos suma. Ji taip pat suteikia teisę gauti informacijos apie bendrovę ir daryti įtaką bendrovės veiklai dalyvaujant visuotiniuose akcininkų susirinkimuose balsavimo teisėmis.
Tačiau praktiškai nebūtų įmanoma valdyti bendrovės, jei visais bendrovės veiklos klausimais būtų skelbiamas akcininkų referendumas. Akcininkais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių interesai, tikslai, investicinės perspektyvos ir galimybės nesutampa. Bendrovės administracija privalo turėti galimybę priimti sprendimus greitai besikeičiančiomis rinkos sąlygomis, todėl nesitikima, kad bendrovės akcininkai prisiims atsakomybę už operatyvinį bendrovės valdymą. Šios pareigos paprastai tenka valdymo organams, kurių nariai yra akcininkų renkami, skatinami, o prireikus – atleidžiami ir net gali būti patraukti atsakomybėn, jei savo pareigas atlieka netinkamai.
Pagrindinės akcininkų teisės, susijusios su akcininko nuosavybės teisių įgyvendinimu, yra teisė:
• perleisti akciją;
• laiku ir reguliariai gauti reikiamą informaciją apie bendrovę;
• dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
• dalyvauti bendrovės valdymo organų rinkimuose;
• gauti bendrovės pelno dalį;
• kreiptis į teismą del pažeistų teisių gynimo3.2. Kooperatinės bendrovės
3.2.1. Kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) samprata
Kooperatinė bendrovė yra privatusis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įsteigtas kelių fizinių ar (ir) juridinių asmenų, skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, veikiantis narių iniciatyva ir rizika. Kooperatinių bendrovių (toliau tekste -KB) steigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja CK, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas bei įstatai.
Kooperatinė bendrovė yra įmonės teisinė forma, kuriai būdingi kai kurie ūkinės bendrijos bei uždarosios akcinės bendrovės bruožai, kuriuos dabar ir aptarsime.
Svarbiausias kooperatinės bendrovės bruožas, skiriantis ją nuo ūkinės bendrijos, yra tas, kad kooperatinė bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės įmonė, tai yra jos nariai atsako už KB prievoles tik įnašų į bendrovės kapitalą (pajų) dydžiu, o KB už savo prievoles atsako tik savo turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su kooperatinės bendrovės veikla.

Kooperatinę bendrovę gali sudaryti ne mažiau kaip penki fiziniai arba fiziniai ir juridiniai asmenys. Naujas narys priimamas KB įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, jei jis įmokėjo stojamąjį mokestį ir jo pajinio įnašo suma yra ne mažesnė už minimalų pajaus dydį.
KB steigimo procedūra yra panaši į uždarosios akcinės bendrovės: pasirašoma steigimo sutartis, sumokamas stojamasis mokestis ir įnešamas pajinis įnašas, steigimo sutartyje numatyta tvarka ir terminais parengiami įstatai, šaukiamas steigiamasis susirinkimas bei steigimo procedūra užbaigiama registravimu.3.2.2. Kooperatinės bendrovės kapitalas
KB kapitalas yra nuosavas ir skolintas. Nuosavą kapitalą sudaro bendrovės narių stojamieji mokesčiai, pajiniai įnašai, atskaitymai iš bendrovės pelno, kitų pajamų. KB nario įneštas pajinis įnašas pažymimas pajaus vardiniu dokumentu. Įstatymas nereglamentuoja kooperatinės bendrovės narių pajaus dydžio (jo dydis nurodomas įstatuose). Pajus gali būti piniginis, intelektinis, turtinės ir neturtinės vertybės, išskyrus žemę. KB narys turi teisę perleisti pajų kitiems asmenims, tačiau pirmenybę įsigyti pajų tomis pačiomis sąlygomis turi kitas KB narys, todėl apie ketinimą perleisti pajų KB narys privalo raštu pranešti kitiems KB nariams ir valdymo organui įstatuose nustatyta tvarka. Šiais ypatumais KB yra panaši į uždarąją akcinę bendrovę. Kita vertus, KB narys turi teisę išstoti iš KB narių įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka ir gauti įneštą pajinį įnašą, išmoką už nariui priskirtą turto dalį, apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą. Beje, KB narys taip pat gali būti pašalintas iš bendrovės, jei jis nevykdo nario pareigų ir kt., pavyzdžiui, nevykdo apyvartos su kooperatine bendrove ar netausoja KB turto.
KB nariai iš bendrovės pelno gauna išmokas, proporcingas kooperatinės bendrovės narių prekių ir paslaugų apyvartai su KB, bei dividendus, t. y. pelno dalį, proporcingą kiekvieno nario turimo pajaus dydžiui, tačiau dividendams mokėti gali būti skiriama ne daugiau kaip 10 procentų grynojo pelno.3.3. Žemės ūkio bendrovės
Žemės ūkio bendroves pagal jų teisinį reguliavimą apibendrintai būtų galima laikyti kooperatinių bendrovių porūšimi. Žemės ūkio bendrovė apibūdinama kaip privatus, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuriame pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Žemės ūkio bendrovėje gali būti dviejų rūšių dalyviai – bendrovės nariai ir pajininkai. Minimalus žemės ūkio bendrovės narių skaičius yra du. Bendrovės pajininkai nuo bendrovės narių skiriasi tuo, kad jie neturi sprendžiamojo balso bendrovės narių susirinkime, be to, nariu gali būti tik fizinis asmuo, o pajininku – fizinis arba juridinis asmuo. Visų dalyvių turtas yra atskirtas nuo bendrovės turto.
Žemės ūkio bendrovės nemoka pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių bei nedaro atskaitymų į kelių fondą. Be to, žemės ūkio veikla besiverčiantys asmenys gali pretenduoti į finansinę paramą iš specialios Europos Sąjungos SAPARD programos.3.4. Europos ekonominių interesų grupė
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. pradeda galioti Lietuvos Respublikos Europos ekonominių interesų grupių įstatymas (toliau – įstatymas). Šis įstatymas taikomas Europos ekonominių interesų grupėms, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje (toliau – grupė). Įstatymas užtikrina 1985 m. liepos 25 d. ES Tarybos reglamento Nr. 2137/85 “Dėl Europos ekonominių interesų grupių” (toliau – reglamentas) taikymą Lietuvoje.
Europos ekonominių interesų grupė – privatus juridinis asmuo, kurio tikslas padėti savo nariams vykdyti arba plėsti ekonominę veiklą, pasiekti geresnių veiklos rezultatų, tačiau jos tikslas nėra pelno siekimas. Grupės veikla susijusi su jos narių ekonomine veikla ir ją tik papildo. Todėl grupei neleidžiama:
• tiesiogiai arba netiesiogiai valdyti arba prižiūrėti savo narių arba kitų įmonių veiklos, ypač personalo vadybos, finansų ir investicijų srityse;
• tiesiogiai arba netiesiogiai bet kokiu pagrindu turėti savo narių akcijų; turėti kitų įmonių akcijų leidžiama tik tiek, kiek to reikia siekiant grupės tikslų, ir tik jeigu tai daroma grupės narių naudai;
• samdyti daugiau nei 500 darbuotojų;
• būti kitos Europos ekonominių interesų grupės nariu ir kt.
Grupės nariais gali būti bendrovės ir kiti juridiniai asmenys, kurių buveinė ir centrinė administracija yra ES teritorijoje. Grupės nariais taip pat gali būti fiziniai asmenys, užsiimantys pramonine, komercine, amatų arba žemės ūkio veikla, arba teikiantys ES profesines ar kitas paslaugas.
Kalbant apie narių skaičių, grupę turi sudaryti mažiausiai:
• dvi bendrovės ar kiti juridiniai asmenys, kurių centrinės administracijos yra skirtingose valstybėse narėse, arba
• du fiziniai asmenys, kurie savo pagrindine veikla užsiima skirtingose valstybėse narėse, arba
• bendrovė ar kitas juridinis asmuo, kurio centrinė administracija yra vienoje valstybėje narėje, ir fizinis asmuo, kuris savo pagrindine veikla užsiima kitoje valstybėje narėje.
Norinčios jungtis į grupę šalys privalo sudaryti grupės steigimo sutartį. Steigimo sutartis su kitais dokumentais turi būti pateikta VĮ “Registrų centras”, kuri tvarko Juridinių asmenų registrą. Grupės įregistravimo tvarką reglamentuoja Juridinių asmenų registro nuostatai (nuostatų pakeitimai dėl grupių įregistravimo bus patvirtinti artimiausiu metu). Grupė nuo jos įregistravimo dienos Juridinių asmenų registre gali savo vardu įgyti ir turėti visas teises ir pareigas, sudaryti sandorius, atlikti kitus teisinius veiksmus. Grupės nariai prisiima neribotą bendrąją ir individualiąją atsakomybę už grupės skolas ir kitus įsipareigojimus.
Grupės steigimo sutartyje turi būti nurodyta: grupės pavadinimas, oficialus grupės adresas, grupės steigimo tikslai, grupės veiklos laikotarpis (jei jis ribotas), kiekvieno grupės nario-fizinio asmens pavardė, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, nuolatinis adresas, registracijos numeris ir vieta.
Grupės oficialus adresas turi būti ES.
Registruojamos grupės pavadinime turi būti žodžiai “Europos ekonominių interesų grupė” arba santrumpa “EEIG”.
Informacija apie registruojamą grupę turi būti paskelbta oficialiame leidinyje “Valstybės žinios”. Po to ši informacija skelbiama Europos Bendrijų oficialiame leidinyje.
Reglamente ir įstatyme nenumatytas reikalavimas minimaliam grupės kapitalui.
Iš grupės veiklos gautas pelnas laikomas jos narių pelnu ir jiems paskirstomas grupės steigimo sutartyje nustatytomis dalimis, o jeigu tokios dalys sutartyje nenustatytos – lygiomis dalimis. Bet kuris grupės narys gali visą arba ne visą savo dalį perduoti kitam grupės nariui arba trečiajai šaliai, tačiau tik tada, kai tam vieningai pritaria kiti grupės nariai.
Grupė nemoka pelno mokesčio, o jos veiklos rezultatų apmokestinimas yra perkeliamas jos dalyviams. Todėl grupės veiklos rezultatai yra apmokestinami priskiriant jos nariams grupės uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas. Pajamų dalis:
• tuo atveju, kai grupės narys yra gyventojas, apmokestinama bendra Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numaty.ta tvarka;
• tuo atveju, kai grupės narys yra juridinis asmuo, apmokestinama bendra Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatyta tvarka.
Grupėms taikomos Lietuvos Respublikos teisės normos, reglamentuojančios tikrosios ūkinės bendrijos narių atsakomybę, nemokumą, likvidavimą, kiek tai leidžia reglamentas bei minėtas įstatymas.
Įstatymas leidžia steigti grupes nuo 2004 m. gegužės 1 d., tačiau realiai grupes bus galima steigti tik įsigaliojus Juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimams.3.5. Europos bendrovė
Europos bendrovių (SE, pranc. Societas Europaea), kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje, veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Europos bendrovių įstatymas bei Lietuvos Respublikos teisės normos, reglamentuojančios AB veiklą. Minėtas įstatymas užtikrina 2001 m. spalio 8 d. Europos Tarybos reglamento Nr. 2157/2001 “Dėl Europos bendrovės statuto” įgyvendinimą Lietuvoje.
SE gali būti steigiama vienu iš keturių būdų: jungimo būdu, steigiant valdymo (holdingo) Europos bendrovę, sukuriant dukterinę SE, veikiančią AB pertvarkant į SE. Steigiant SE turi dalyvauti mažiausiai dviejų valstybių narių įmonės.
SE įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 120 tūkst. eurų. Įstatinis kapitalas dalijamas į akcijas. SE akcininkas neatsako didesne suma, nei jo pasirašytų akcijų vertė.
Teisės aktuose numatyta, jog SE buveinė turi būti ES teritorijoje, toje pačioje valstybėje, kurioje yra jos centrinė būstinė – nuolatinio valdymo organo buvimo vieta. Tačiau buveinė gali būti perkeliama į kitos valstybės narės teritoriją
SE, kurių buveinė yra Lietuvoje, registruojamos Juridinių asmenų registre. Juridiniu asmeniu SE tampa nuo jos įregistravimo šiame registre dienos.
Formalus SE požymis – prieš pavadinimą ar po jo rašoma santrumpa “SE”.
Priklausomai nuo įstatuose patvirtintos valdymo formos, SE gali būti valdoma vadovaujantis dviejų pakopų arba vienos pakopos valdymo sistema.
Nors SE įsteigimui reikalingas nemažas pradinis kapitalas, tačiau ši įmonių teisinė forma suteikia galimybes ieškoti Jūsų įmonei palankiausios aplinkos, nes mokesčiai mokami vadovaujantis tos valstybės, kurioje yra registruota SE buveinė, įstatymais. SE vedama vienos įmonės buhalterija, todėl galte sumažinti administravimo išlaidas, išlaidas teisininkams, kurios atsiranda dėl nevienodos teisinės aplinkos.
Lietuvos Respublikos Europos bendrovių įstatymas leidžia steigti SE nuo 2004 m. spalio 8 d., tačiau realiai SE bus galima steigti tik įsigaliojus su šiuo įstatymu susijusiems poįstatyminiams aktams.3.6. Nepelno organizacijos
Ne visada galutinis veiklos tikslas yra pelno siekimas. Galima steigti ir nepelno organizacijas. Jeigu asmuo ar asmenų grupė pageidauja dirbti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse ir jei jų veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti nepelno organizacijas.
Nepelno organizacijų (įmonių) rušys:
• viešoji įstaiga;
• asociacija;
• labdaros ir paramos fondai;
• visuomeninė organizacija;
• žemės ūkio rūmai.
Populiariausia nepelno organizacija yra viešoji įstaiga (toliau – VšĮ), kadangi ji vienintelė iš ne pelno organizacijų gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą.
Viešoji įstaiga. VšĮ – tai įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis jundinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. VšĮ nemoka pelno mokesčio (LR viešųjų įstaigų įstatymas, 1996, LR pelno mokesčio įstatymas, 2001 ).
Viešosios įtaigos bruožai:
• yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo;
• nesiekia naudos sau;
• turi veikti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, verslo rėmimo ar kitose panašiose srityse;
• gali gauti pajamų už veiklą, numatytą viešosios įstaigos įstatuose, tačiau gauto pelno ji negali skirstyti savo dalininkams (savininkui), todėl didžioji dalis pajamų naudojama pagrindinei veiklai plėtoti;
• gali gauti labdaros forma materialinę ir finansinę paramą;
• steigėjų skaičius neribojamas;
• veiklą reguliuoja LR viešųjų įstaigų įstatymas.
Šiuo metu daugelis verslininkų susigundo steigti viešąsias įstaigas dėl pelno mokesčio nebuvimo, bei kitų taikomų lengvatų. Viešajai įstaigai neleidžiama:
• gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose;
• neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn pagal patikėjimo ar panaudos sutartį viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui;
• skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens;
užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymą.Išvados
Indviduali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir jos savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo turtu.
Kadangi bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, ji pagal savo prievoles atsako kaip savarankiškas teisės subjektas jam priklausančiu turtu (CK 2.50 str.), tačiau jei prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, už jos tiek sutartines, tiek nesutartines prievoles atsako bendrijos tikrieji nariai solidariai, tai yra kreditorius turi teisę reikalauti, kad kitą prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš narių arba visi jie bendrai
Akcinėje bendrovėje bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai (juridinio asmens dalyviai) pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Todėl akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės.
Svarbiausias kooperatinės bendrovės bruožas, skiriantis ją nuo ūkinės bendrijos, yra tas, kad kooperatinė bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės įmonė, tai yra jos nariai atsako už KB prievoles tik įnašų į bendrovės kapitalą (pajų) dydžiu, o KB už savo prievoles atsako tik savo turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su kooperatinės bendrovės veikla.
Žemės ūkio bendrovė apibūdinama kaip privatus, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuriame pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų.
Viešoji įstaiga. VšĮ – tai įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis jundinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą.

Naudotos literatūros sąrašas:
1. Asmenys -> Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras Kn. 2. 2002
2. Civilinė teisė : paskaitų ciklas Dalia Vasarienė. 2002
3. Civilinė teisė. Bendroji dalis. I t. J. Kiršienė, V. Pakalniškis ir kt., 2004
4. Verslo priežiūros institucijos paskaitų medžiaga.
5. www.tm.lt Teisės aktai>Civilinis kodeksas>II knyga. Asmenys
6. www.svv.lt
7. www.infolex.lt

Leave a Comment