Juridiniai asmenys

1. Juridinio asmens sąvoka ir požymiai.

Civilinių teisinių santykių dalyviais gali būti ne tik fiziniai bet ir juridiniai asmenys.
Juridinis asmuo – tai fizinių asmenų grupių (kartais ir vieno asmens) turtinių interesu personifikacijos priemonė.
Pagal CK 2.33 str. 1 dalį Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

1.1 Juridinių asmenų požymiai:
1) organizacinis vieningumas;
2) atskiras turtas;
3) galėjimas savo vardu įsigyti turtines ir neturtines teises bei pareigas;
4) galėjimas būti ieškovu ar atsakovu teisme.

Organizacinis vieningumas.

Jis būdingas juridiniui assmeniui, kaip organizacijai, ir pasireiškia tuo, kad atskiri juridinio asmens organai ir jų padaliniai skiriasi vienas nuo kito, bet sąveikauja tarpusavyje ir yra susiję. Vieni organai yra pavaldūs kitiems bei pagrindiam organui, kuris realizuoja juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą. Pvz., akcinę bendrovę sudaro akcininkai (visuotinis akcininkų susirinkimas – aukščiausias AB organas), stebėtojų taryba, AB valdyba, AB revizorius, AB administracija. Visų jų teises ir pareigas nustato LR AB įstatymai ir AB įstatai. Tai užtikrina jos organų vieningumą.
Valstybinių įstaigų organų struktūra tokia: jai vaadovauja vadovas, jam talkina pavaduotojai. Skyriams vadovauja skyrių viršininkai ir t.t..
Juridiniai asmenys įstatymų numatyta tvarka gali steigti filialus ir atstovybes, kurie yra juridinio asmens struktūriniai padaliniai.

Atskiras turtas.

Kad juridinis asmuo galėtų veikti jis turi turėti materialinę bazę: pinigus, pastatus, patalpas, įr

renginius, įrankius ir t.t. Šis turtas juridiniam asmeniui gali priklausyti nuosavybės arba patikėjimo teise. Turtas, kurį juridinis asmuo valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui nuosavybės teise. Patikėjimo teise turtą valdo ir naudoja valstybė, savivaldybių įstaigos, individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (narys, dalininkas ir pan.). Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija.
AB yra jai priklausančio turto savininkė, akcininkams nuosav. teise priklauso tik akcijos.
Turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įsigijimas savo vardu.

CK 2.39 straipsnis nurodo, kad Juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kuurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Firmų vardai registruojami Valstybės patentų biure. Firmų vardų apsauga įtvirtinta ir tarptautinės teisės dokumentuose.
Juridiniai asmenys neturi teisės naudotis kitų firmų vardu. Ginčus dėl vardo sprendžia teismas. Teisę į vardą turi tas, kuris pirmas pradėjo jį naudoti. Galima reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos juridinis asmuo patyrė dėl neteisėto jo vardo naudojimo.
Juridinis asmuo gali turėti prekių ir paslaugų ženklą, kuris turi būti įregistruotas (Prekių ženklų įstatymas).

2. Viešieji ir privatieji juridiniai asmenys

Juridiniai asmenys skirstomi i vi

iešuosius ir privačiuosius asmenis

Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.).

Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

3. Įmonė, kaip CT subjektas (ūkinės – komercinės ir ne pelno įmonės).

LR gali veikti šios įmonės: 1)individualios (personalinės) įmonės; 2) tikrosios ūkinės bendrijos; 3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos; 4) akcinės bendrovės; uždarosios akcinės bendrovės; investicinės bendrovės; 5) valstybinės įmonės; 6) savivaldybės įmonės; 7) žemės ūkio bendrovės; 8) kooperatinės bendrovės (kooperatyvai); Įmonės, jei tai neprieštarauja LR konkurencijos įstatymui, gali jungtis į koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kitus junginius.

3.1 Visiškos ir ribotos atsakomybės įmonės.

Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija.

4. Juridinių asmenų steigimas. JA steigimo dokumentai

Juridiniai asmenys atsiranda juos įsteigus. Jie steigiami šia tvarka:
1) potvarkine;
2) leidimine;
3) pareikštine normatyvine;
4) pareikštine.
Potvarkinė tvarka. Taip steigiami viešieji juridiniai asmenys. Kompetentinga valdžios ar valdymo institucija priima sprendimą dėl juridinio asmens įsteigimo. Pvz., LR Vyriausybės įstatymas numato, kad Vyriausybė prireikus steigia ir naikina Vyriausybės įstaigas. Savivaldybės taippat gali steigti įmones ar įstaigas.
Leidimine tvarka st

teigiant juridinį asmenį, reikalingas kompetentingos valstybės institucijos leidimas. Taip steigiami bankai, draudimo organizacijos.

Pareikštine normatyvine tvarka juridiniai asmenys steigiami, kai įstatymas yra numatęs tokių juridinių asmenų steigimo tvarką, tikslus, organizacinę struktūrą, asmenų dalyvavimo juose sąlygas. Tokie juridiniai asmenys atsiranda steigėjų iniciatyva. Kompetentinga institucija patikrina ar registruojamo juridinio asmens įstatai atitinka įstatymo reikalavimus. Taip steigiamos AB, UB, ŽŪB, daugiabučių namų savininkų bendrijos ir t.t., taip pat politinės partijos, visuomeninės organizacijos.
Pareikštine tvarka steigiamos profsąjungos. LR profesinių sąjungų įstatymo 6 str. sako, kad profsąjunga laikoma įsteigta, kai minimalus steigėjų skaičius (30 arba 1/5 visų darbuotojų), patvirtina įstatus ir išrenka vadovaujančius organus. Juridiniu asmeniu profsąjunga tampa įregistravus jos įstatus juridinių asmenų registre.
Juridinis asmuo turi būti įregistruotas juridinių asmenų registre. Juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre. Tai reiškia, kad nuo to momento juridinis asmuo tampa teisės subjektu.
Juridinių asmenų steigimo dokumentai.
1. Juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus: įstatus, steigimo sandorį arba įstatymų numatytais atvejais – bendruosius nuostatus. Pagal šį kodeksą įstatams prilygsta juridinių asmenų nuostatai, statutai ar kiti jų steigimo dokumentai. 2. Steigimo dokumentų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms.
4.1 Juridinio asmens esmės aiškinimo koncepcijos CT moksle.

Išskiriamos 3 pagrindinės teorijos:
1) fikcijos – juridiniai asmenys tik dirbtiniai dariniai (teisinė fikcija), teisiniuose santykiuose dalyvauja konkretūs fiziniai asmenys, konkretūs fiziniai asmenys naudoja juridinių as

smenų kategoriją savo tikslams pasiekti;
2) realybės – juridiniai asmenys egzistuoja kaip konkreti socialinė realybė, juridinio asmens negalima tapatinti su jį sudarančiais fiziniais asmenimis, nes juridiniai asmenys turi savo atskirą teisinį subjektiškumą, skirtingą, nei jį sudarančių fizinių asmenų; (savo atskirą turtą);

3) juridinio asmens neigimo – neigia bet kokį juridinio asmens buvimą ir teigia, kad tai tik kolektyvinis turtas, priklausantis didesniam ar mažesniam žmonių skaičiui, tikrovės nereikia maskuoti teisinėmis sąvokomis.

5. Viešųjų ir privačių juridinių asmenų teisnumas.

Privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė.
Viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.
Juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Apriboti pavienio juridinio asmens teisnumą galima tik teismo sprendimu.
Draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims.

6. Juridinių asmenų įstatai.

Juridinio asmens įstatai – tai vienas iš juridinio asmens steigimo dokumentų, pagal kurį juridiniai asmenys veikia.
Juridinio asmens įstatuose turi būti nurodyta:
1) juridinio asmens pavadinimas;
2) juridinio asmens teisinė forma;
3) juridinio asmens buveinė;
4) juridinio asmens veiklos tikslai;
5) juridinio asmens dalyvių susirinkimo kompetencija ir šaukimo tvarka;
6) juridinio asmens organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atšaukimo tvarka arba, jei organai nesudaromi, o juridinis asmuo savo teises įgyvendina per juridinio asmens dalyvį, – juridinio asmens dalyvis;
7) juridinio asmens steigimo dokumentų keitimo tvarka;

8) juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
9) kitos įstatymų, juridinio asmens steigėjo ar dalyvio nustatytos nuostatos.

6.1 Juridinių asmenų veiksnumas.

Juridiniai asmenys tampa veiksnūs kartu su jų teisnumo pripažinimu (įregistravus).

Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.

Įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius.

6.2 Juridinio asmens organai.

Juridinių asmenų organus, jų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.
Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra.

6.3 Juridinio asmens buveinė.

Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą.

6.4 Juridinių asmenų filialai ir atstovybės. Jų steigimo tvarka ir teisinė padėtis.

Juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Juridinio asmens filialas nėra

juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Juridinio asmens filialas veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus
Juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę. Juridinio asmens atstovybė turi teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų (ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų) ir atstovybės. Juridinio asmens atstovybė nėra juridinis asmuo. Juridinio asmens atstovybė veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus.

6.5 Juridinių asmenų pabaiga ir pertvarkymas.

1. Juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu.
2. Reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros.
3. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro.

Pasibaigus reorganizuojamam juridiniam asmeniui, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, nepaisant reorganizavimo sąlygų, pasibaigusio reorganizuoto juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pasibaigusio juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teisių ir pareigų perėjimo tęsiančiam veiklą juridiniam asmeniui.

6.6 Juridinių asmenų reorganizavimas

Sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį priima juridinio asmens dalyviai arba teismas įstatymų nustatytais atvejais.
Juridinių asmenų reorganizavimo būdai :
1. Juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu.
2. Galimi juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas.
3. Prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos.

4. Sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos.
5. Galimi juridinių asmenų skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas.
6. Išdalijimas – tai reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims.
7. Padalijimas – tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos.
Apie reorganizavimo sąlygų sudarymą turi būti paskelbta viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba paskelbta viešai vieną kartą ir pranešta visiems juridinio asmens kreditoriams raštu.

6.7 Juridinių asmenų pertvarkymas

Pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas.
Jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre.

6.8 Juridinių asmenų likvidavimo pagrindai

Juridinio asmens likvidavimo pagrindai gali būti tik šie:
1) juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą;
2) teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį;
3) teismo priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį, nustačius, kad juridinių asmenų veikla yra netinkama;
4) teismo sprendimas likviduoti juridinį asmenį patenkinus registro tvarkytojo ieškinį;

5) Teismui pripažinus juridinio asmens steigimą negaliojančiu;
6) laikotarpio, kuriam buvo įsteigtas juridinis asmuo, pabaiga;
7) juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, jeigu juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;

7. Akcinės bendrovės kaip juridiniai asmenys

Bendrovė (AB arba UAB) yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Ji gali būti įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.
Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150000 litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų. Joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, kuriame privalomi žodžiai “akcinė bendrovė” arba “uždaroji akcinė bendrovė”, arba atitinkamos šių žodžių santrumpos – “AB”, “UAB”. Bendrovė privalo turėti bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir savo antspaudą. Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Bendrovė gali būti steigiama ribotam arba neribotam laikui. Jei bendrovės įstatuose nenurodytas laikotarpis, kuriam ji įsteigta, laikoma, kad ji įsteigta neribotam laikui.

7.1 AB steigimo tvarka

Bendrovės steigėjai yra Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė ar savivaldybė sudarę bendrovės steigimo sutartį (aktą). Akcinės bendrovės steigėjų skaičius neribojamas. Uždarojoje akcinėje bendrovėje steigėjų negali

būti daugiau kaip 100. Kiekvienas bendrovės steigėjas turi įsigyti bendrovės akcijų ir tapti jos akcininku.
AB įstatymas nustato tokią AB steigimo veiksmų seką:
1) Iki steigimo sutarties sudarymo LR valstybiniame patentų biure registruojamas bendrovės pavadinimas;
2) steigimo sutarties (steigimo akto) sudarymas;
3) įstatų parengimas ir pasirašymas;
4) akcijų įregistravimas vertybinių popierių komisijoje (tik AB – kol neįregistruotos, jos negali būti platinamos, t.y. įnešami įnašai už šias akcijas);
5) steigiamos bendrovės kaupiamosios sąskaitos atidarymas banke (įnašams už akcijas);
6) pradinių įnašų už akcijas apmokėjimas (kiekvienas steigėjas turi apmokėti ne mažiau kaip 25 proc. jo pasirašytų akcijų ;nominalios vertės, o bendra pradinių įnašų suma t.b. ne mažesnė kaip 10000 Lt UAB ir 150000 Lt AB)
7) steigimo ataskaitos parengimas;
8) steigiamojo susirinkimo sušaukimas. Jame turi būti išrinkti visuotinio akcininkų susirinkimo renkamų valdymo organų nariai ir patvirtinta steigimo ataskaita;
9) bendrovės įregistravimas;
10) dokumentų perdavimas bendrovei
Steigimo sutartyje turi būti nurodyta:
1) steigėjai; 2) bendrovės pavadinimas; 3) steigėjų įgalinimai ir įsipareigojimai steigiant bendrovę bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą; 4) asmenys (steigėjai ir kiti asmenys), kurie gali atstovauti steigiamai bendrovei, bei jų įgalinimai; 5) bendrovės įstatinio kapitalo dydis, akcijų nominali vertė, emisijos kaina; 6) kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius, iš jų – skaičius pagal rūšis ir klases; 7) steigėjų įsigyjamų akcijų suteikiamos teisės; 8) akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai; 9) steigiamojo susirinkimo sušaukimo tvarka; 10) steigiamos bendrovės dokumentų, taip pat informacijos, susijusios su steigiamuoju susirinkimu, pateikimo steigėjams tvarka; 11) steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą; 12) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka; 13) steigimo sutarties sudarymo data.

Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai arba jų atstovai. Jeigu bent vienas steigėjas yra fizinis asmuo, sutartis turi būti patvirtinta notaro.
Kai visi pradiniai įnašai yra įmokėti, steigėjai iki bendrovės įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą. Balsavimo teisę steigiamajame susirinkime turi steigėjai.
Steigiamasis susirinkimas tvirtina akcinės bendrovės steigimo ataskaitą, renka audito įmonę, renka bendrovės valdymo organų narius, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimus.
Bendrovė turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos įmonių rejestre. Nuo bendrovės įregistravimo dienos bendrovė laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises.
Bendrovė įregistruojama po to, kai visi pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas yra įmokėti, įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta akcinės bendrovės steigimo ataskaita ir išrinkti pagal bendrovės įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkami bendrovės valdymo organo nariai. Jei per 4 mėnesius nuo steigimo sutarties sudarymo dienos bendrovė nebuvo įregistruota, ji laikoma neįsteigta, o šiam terminui pasibaigus įmokėti įnašai už pasirašytas akcijas grąžinami.

8. Draudimo įmonės kaip juridiniai asmenys

Draudimo įmonė (draudikas) – įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusi draudimoveiklos licenciją, vykdanti draudimo, taip pat su draudimu susijusią veiklą ir įsipareigojanti draudėjui draudimo sutartyje numatytų draudiminių įvykių atvejais mokėti draudimo išmokas.
Draudimo įmonė – ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo.

8.1 Kooperatinės organizacijos kaip juridiniai asmenys

(Kooperacija – tai įstatymu pagrįstas pastangų ir išteklių sutelkimas jos dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Tuo tikslu gali būti steigiamos kooperatinės bendrovės (kooperatyvai). Kooperatinė bendrovė – tai grupės fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų (toliau – narių) savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas, kurio kapitalo ir narių sudėtis yra

kintama, skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, veikiantis narių iniciatyva ir rizika.
Kooperatinės bendrovės narys turi teisę:

1) rinkti valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos išrinktu;
2) balsuojant turėti vieną balsą nepriklausomai nuo įmokėto pajaus dydžio;

3) dirbti kooperatinėje bendrovėje pagal samdos sutartį;

4) gauti nariams skirstomo pelno dalį, proporcingą apyvartos (operacijų) su kooperatine bendrove dydžiui, naudotis bendrovės turtu bei turėti pirmenybę lengvatinėmis sąlygomis naudotis kooperatinės bendrovės teikiamomis paslaugomis įstatuose nustatyta tvarka;
5) gauti pelno dalį (dividendą), proporcingą jo pajaus ir, jeigu turtas priskirtas nariams, naujai sukurto turto dydžiui;
6) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatuose nustatyta tvarka;

7) gauti informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklą, jos ūkinę būklę ir turtą;

8) būti kelių kooperatinių bendrovių nariu, jeigu ko kita nenumato kooperatinės bendrovės įstatai;

9) skolinti kooperatinei bendrovei lėšų pagal sutartį įstatuose nustatyta tvarka.

10) išstoti iš kooperatinės bendrovės. Kitos nario teisės nustatomos kooperatinės bendrovės įstatuose.
Kooperatinės bendrovės narys privalo laikytis įstatų, vykdyti kooperatinės bendrovės įpareigojimus bei valdymo ir kontrolės organų nutarimus, dalyvauti kooperatinės bendrovės veikloje.
Kooperatinės bendrovės narys atsako pagal kooperatinės bendrovės prievoles, prisiimtas iki jam įstojant, su kuriomis, stodamas į kooperatinę bendrovę, turi teisę susipažinti. Kooperatinės bendrovės narys atsako tik įdėto pajaus (priklausančio kooperatinėje bendrovėje turto) dydžiu. Įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė, bet ne daugiau kaip dvigubo, o draudimo ir kredito kooperatinėse bendrovėse – iki penkeriopo įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžio nario atsakomybė.

8.2 Žemės ūkio bendrovė.

1.Žemės ūkio bendrovė yra fizinių asmenų pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė.

2. Bendrovėje turi būti ne mažiau kaip 2 nariai. Maksimalus narių skaičius neribojamas.

3. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos turtas atskirtas nuo narių ir pajininkų turto. Bendrovės prievolės vykdomos iš jos turto. Bendrovė neatsako už savo narių ir pajininkų prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla.

4. Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų.

5. Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį ją būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų.

Individuali (personalinė) įmonė – neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio turtas neatskirtas nuo įmonininko (dalyvio) turto. Pagal įmonės prievoles dalyvis atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo.

Civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja ne savininkas, o savarankiškumą sąlygoja: atskira buhalterija, atskiras apmokestinimas, galimybė įmonę parduoti, išnuomoti ar kitokiu būdu perduoti kitiems asmenims, kaip vieningą turtinį kompleksą su teisėmis ir pareigomis, IĮ gali būti paveldima.

Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi apjungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei-ūkinei veiklai su bendru firmos vardu. Tikroji ūkinė bendrija – neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio turtas neatskirtas nuo bendrijos narių turto. Pagal tikrosios ūkinės bendrijos prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo. Tikroji ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių

prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla. Tikrosios ūkinės bendrijos turi firmos vardą, kuriame turi būti įvardytas bent vienas jos savininkų.

Komanditinę (pasitikėjimo) ūkinę bendriją sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, kuriems įmonės turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija – juridinis asmuo. Jos turtas neatskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto. Pagal komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos veiklai. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla. Komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos nariais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys. Komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas bent vienas tikrasis bendrijos narys
Įmonių įstatymas aiškiai nustato, kad nei ŪB turtas neatskirtas nuo savininkų turto, tačiau šių įmonių negalima sutapatinti su savininkais. Turto bendrumas tik reiškia, kad dalyvis (savininkas) už įmonės prievoles atsako neribotai, t.y. visu savo turtu (po įmonės turto).

ŪB turi firmos vardą, savo vardu įgyja teises bei pareigas, pareiškia ieškinius, dalyvauja bylose kaip atsakovai. Įmonių turtas fiksuojamas atskirame balanse.

v

Leave a Comment