Šalies mokejimų balansas ir jį įtakojantys veiksniai

TURINYS

Įvadas..............................3
1..Mokėjimų balansas...........................4
2..Mokėjimų balanso skyriai..........................5
2.1.Mokėjimų balanso straipsnių klasifikacija...................6
3..Mokėjimų balansą veikiantys veiksniai...................7
4..Pagrindiniai mokėjimų balanso reguliavimo metodai..............9
4.1.Mokėjimų balanso reguliavimas valstybės priemonėmis...........10
5..Lietuvos mokėjimų balanso analizė....................11
Išvados..............................13
Literatūra..............................14

ĮVADAS
Skirtingų šalių dalyvavimo aktyvumas, integracijos laipsnis pasauliniame ūkyje yra skirtingas, tačiau nėra pasaulyje tokios šalies, kuri vienokiu ar kitokiu atveju nebūtų susijusi su kitomis pasaulio šalimis. O duomenys apie šalies tarptautinius santykius yra pateikiami mokėjimo balanso sąskaitose, tai yra tam tikro laikotarpio (ketvirčio, metų) sandorių vykusių tarp nuolatinių šalies gyventojų ir ne jos gyventojų, išmokų ir įplaukų įrašuose, daromose pagal svvarbias sandorių rūšis. Ekonominiai sandoriai apima prekių ir paslaugų eksportą ir importą, kapitalo įplaukas ir išëjimus, dovanas bei kitus transferinius mokėjimus tarptautiniuose šalies rezervuose.
Pačios šalies mokėjimų balansas yra svarbus verslo vadovams, investitoriams, vartotojams ir valstybės tarnautojams, kadangi jis daro įtaką ir yra įtakojamas kitų pagrindinių makroekonomikos kintamųjų, tokių, kaip bendras nacionalinis produktas (BNP), užimtumas, kainų lygis, valiutų kursai ir palūkanų normos.
Šiame darbe bus analizuojama mokėjimų balanso sąvoka, aptarti mokėjimų balanso skyriai ir išanalizuoti jo straipsniai. Apibūdinta einamoji sąskaita, nustatyti šios sąąskaitos deficito finansavimo būdai. Išanalizuota ir apibendrinta kapitalo judėjimo sąskaita, ilgo bei trumpo laikotarpio kapitalo samprata. Aptarti ir svarbiausi mokėjimų balanso veikiantys veiksniai bei jo reguliavimo metodai. Pateikti Lietuvos mokėjimų balanso statistiniai duomenys, ir jo straipsnių vertinimas.

1. Mokėjimų balansas
Tarptautinių prekybinių ir

r finansinių operacijų spektras atsispindi mokėjimų balanse. Mokėjimø balansas – tai vertinė išraiška atitinkamu laikotarpiu apskaitomos visos ekonominio pobūdžio operacijos tarp atskiros valstybės ir kitų pasaulio šalių.
Mokslininkai Suk. H. Kim ir Seung H. Kim šalies mokėjimų balansą apibrėžia kaip prekybinio sandorio dokumentą tam tikram laiko periodui tarp tos šalies gyventojų ir užsienio šalių gyventojų. Anot jų, ,,gyventojų” sąvoka apima tiek komercines firmas, tiek įvairias vyriausybių agentūras, tiek ir individus . Anot S. Zaicevo, mokėjimų balansas – tai balansas, kuriame palyginami šalies terminuoti piniginiai reikalavimai ir įsipareigojimai kitoms šalims per tam tikrą laiką (metus, ketvirtį, mėnesį). S.Fišer, ir R. Dombuš mokėjimų balansą apibūdina kaip visų sandorių susistemintų įrašų balansą tarp vienos šalies gyventojų ir viso likusio pasaulio. Šalies mokėjimø balansas atspindi įvertinimą operacijų, vykstančių taarp šitos valstybės ir likusio pasaulio gyventojų .
Mokėjimų balanse atsispindi įvairių tipų operacijos: prekyba prekėmis, pervežimo paslaugos, finansinės paslaugos, turizmas, piniginiai pervedimai, pelnas ir finansinės operacijos .
Mokėjimų balansas sudaromas dvigubo įrašo principu, kai kiekviena ekonominė operacija įrašoma debete ir kredite. Bendra debeto suma visada turi būti lygi bendrai kredito sumai. Šita debeto ir kredito lygybė neturi specialios reikšmės, tačiau remiasi apskaitos logika, kad debitorinės sumos (išmokos) turi būti lygios kreditorinėms sumoms (įplaukoms).
Visi sandoriai yra pasikeitimas tolygiomis vertėmis: kiekvienam prekės, paslaugos ar
r vertybinio popieriaus importui turi būti atitinkamas prekės, paslaugos ar vertybinio popieriaus eksportas – tai reiškia, kad mokėjimų balanso sąskaitose turi būti pusiausvyra
Mokėjimų balansas – svarbiausia tarptautinių atsiskaitymų balanso rūšis. Jis taip pat geriausiai parodo šalies užsienio ekonominių ryšių padėtį bet kuriuo laikotarpiu. Jeigu mokėjimo įplaukos didesnės už mokesčius, mokėjimų balansas aktyvus (turi aktyvų arba teigiamą saldo), priešingu atveju – pasyvus (turi pasyvų arba neigiamą saldo). Mokėjimų balanso padėtis turi įtakos valiutų kursui ir šalies valiutos politikai. Pablogėjus mokėjimų balansui, stiprinama valiutos kontrolė (paprastai sugriežtinant operacijas su valiuta), mažinamas nacionalinės valiutos kursas, didėja užsienio paskolos ir imamasi kitokių priemonių, kurios reguliuoja tarptautinius atsiskaitymus.
Mokėjimų balansas taip pat padeda komercinės veiklos vadovams ir vyriausybės pareigūnams analizuoti šalies konkurencinę padėtį bei prognozuoti valiutų kursų svyravimo kryptis ir tą svyravimą įtakojančius veiksnius
Taigi, mokėjimų balansas yra svarbi priemonė jos vidaus ir užsienio ekonominei politikai formuoti.

2. Mokėjimų balanso skyriai

Atliekant mokėjimų balanso analizę būtina aptarti ir jo skyrius.
Milijonai tarptautinių sandorių yra sumuojami ir sudaro tris pagrindines kategorijas, arba grupes:
1. Prekyba.
2. Paslaugos ir nekomerciniai mokėjimai.
3. Kapitalų ir kreditų judėjimas.

Prekybos balansas – prekių eksporto ir importo palyginimas. Tai užsienio prekybos dalis, kuri neapmokama per metus, įskaitoma tiek į prekybos balansą, tiek į atsiskaitymų balansą . Prekybos balansas yra skirtumas tarp prekių eksporto ir importo verčių.

Paslaugų ir nekomercinių mo

okėjimų balansas apima mokesčius ir įplaukas už transportą, draudimą, pašto, telegrafo ir telefono ryšius, komiso operacijas, turizmą, kultūrinius mainus, diplomatinių ir prekybinių atstovybių išlaikymą, procentus ir dividendus už kapitalinius įdėjimus, mokesčius už licenzijas, techninę pagalbą, honorarus, išradimų panaudojimą, karines išlaidas užsienyje ir t.t.

Kapitalų ir kreditų judėjimo balansas – tai valstybinio ir privataus kapitalo išvežimo ir įvežimo, taip pat tarptautinių kreditų gavimo ir suteikimo palyginimas. Pastaruoju metu šio mokėjimų balanso skyriaus analizės svarba labai padidėjo, kadangi labai sparčiai augo kapitalo išvežimas.
Šiuos tris mokėjimų balanso skyrius išskiria visi autoriai, taèiau F.L. Rivera-Batiz ir L.A. Rivera-Batiz dar papildomai išskiria ir investicinių pajamų balansą. Investicinių pajamų balansas lygus pajamoms gautoms iš šalies rezidentų investicijų į užsienį atėmus pajamas, sumokėtas užsienio rezidentams už jų vidaus investicijas.
Mokėjimų ir atsiskaitymų balansai turi vienodą struktūrą, skirtumas tarp jų yra tas, kad į atsiskaitymų balansą įeina šalies reikalavimai ir įsipareigojimai užsieniui, o į mokėjimų balansą -faktiniai mokesčiai ir įplaukos. Taigi, skirtumai tarp mokėjimų ir atsiskaitymų balansų atspindi tarptautinių kreditinių santykių išsivystymo lygį.

2.1. Mokėjimų balanso straipsnių klasifikacija
Kitas svarbus klausimas aptariant mokëjimų balansą yra jo straipsnių klasifikacija. Mokëjimų balansas susideda iš dviejų stulpelių – įplaukų ir mokesčių. Daugelyje pasaulio šalių jo straipsniai grupuojami pagal sistemą, rekomenduotą Tarptautinio valiutos fondo (TVF)
Mokėjimų balanso straipsniuose yra fiksuojamos vi

isos operacijos, kurios įvyko tarp tos šalies gyventojų ir visų kitų pasaulio šalių gyventojų. Tokioms operacijoms yra priskiriama: prekių eksportas ir importas, turistų išlaidos, pirkimas ir pardavimas, transportavimo bei draudimo paslaugos ir t.t. Kitaip tariant, mokėjimų balansas parodo balansą tarp visų šalies įplaukų, kurios yra gaunamos iš užsienio valstybių, ir visų šalies mokėjimų, kuriuos ji vykdo.
S. H. Kim ir S. H. Kim mokėjimų balanso sandorius klasifikuoja į keturias pagrindines grupes :
1. Einamoji sąskaita: prekės, paslaugos ir transferai.
2. Kapitalo sąskaitos: ilgo laikotarpio kapitalas ir trumpo laikotarpio kapitalas.
3. Statistinis neatitikimas: klaidos ir praleidimai.
4. Oficialių rezervų sąskaitos: oficialūs rezervų aktyvai ir užsienio oficialūs aktyvai.
Taigi, mokėjimų balansą sudaro standartinių straipsnių visuma, bendriausi iš jų yra:

-einamoji sąskaita, kurioje parodomos prekių ir paslaugų operacijos, gautos ir sumokėtos palūkanos ir dividendai, transferai (negrąžintinai perduotos vertybės, piniginės lëšos, humanitarinė pagalba ir kt.),

– kapitalo ir finansinė sąskaita, kurioje parodomos nerezidentų operacijos negamybinių ir nefinansinių aktyvų sferoje, kapitalo pervedimas,

– atsargos: auksas, užsienio valiutos, tarptautinių finansinių organizacijų ir fondų lėšos (pvz., Tarptautinio Valiutos Fondo lėšos).

Mokėjimų balansas parodo ne prekių, aktyvų ir t.t. apimtis ir būklę, o jų finansinius srautus, t.y. minėtų straipsnių pokyčius atitinkamu laikotarpiu.

Taigi, šalies mokėjimų balanso sąskaitose fiksuojamos tiek išmokos užsieniečiams, tiek ir gaunamos įplaukos iš jų. Bet koks sandoris, kurio rezultate gaunamos pajamos iš užsieniečių, mokėjimų balanse yra įrašomas kredite ir su pliuso (+) ženklu, o išmokos užsieniečiams fiksuojamos debete ir su minuso (-) ženklu. Svarbu yra ir tai, kad kiekvienas tarptautinis sandoris mokėjimų balanse automatiškai yra parodomas du kartus, t.y. vieną kartą kaip kreditas, o kitą – kaip debetas. Toks mokėjimų balanso sąskaitų įvedimo principas yra teisingas, nes kiekvienas sandoris turi dvi puses.

Taigi, sandoriai tarp vienos šalies ir viso likusio pasaulio pagrinde yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: einamosios operacijos ir operacijos su kapitalu. Šitos grupės atsispindi ir mokėjimų balanse: einamųjų operacijų balanse bei kapitalo judėjimo balanse.

3. Mokėjimų balansą veikiantys veiksniai
Kalbant apie mokėjimų balansą, jo struktūrą, būtinai reikia paminėti ir ją veikiančius veiksnius. Taigi, gana nemažai veiksnių įtakoja mokėjimų balansą ir priklausomai nuo tų veiksnių mokėjimų balansas keičiasi. Mokėjimų balansą įtakojantys veiksniai pateikti 1 paveiksle.

1 pav. Mokėjimų balansą įtakojantys veiksniai pagal S. Zaicevą(S.Zaicevas,Tarptautinė prekyba ir mokėjimų balansas,1993m.)
Dabar trumpai bus aptarti tik kai kurie mokėjimų balansą įtakojantys veiksniai.

Cikliški ekonominiai svyravimai. Ekonominio ciklo svyravimų įtaka mokėjimų balansui dabartinėmis sąlygomis dažnai yra netiesioginė. Tai galima paaiškinti tuo, kad augant gamybai, žaliavų, įrengimų importas padidėja, o sulėtėjus ekonominio augimo tempams, prekių išvežimas sumažėja. Sparčiai augant ekonomikai, didėja pelnas ir todėl kapitalo išvežimo tempai sulėtėja, o kapitalo importas auga. Pasaulio ekonominės krizės sąlygoja tai vienų, tai kitų šalių stambius mokėjimų balansų deficitus.
Valstybes užsienio išlaidų augimą sąlygoja įvairūs ekonominiai ir politiniai tikslai. Kapitalo judėjimo masto plėtimas. Kapitalo išvežimo poreikis šalies – eksportuotojos mokėjimų balansui yra dvejopas. Pirmiausia, išvežant kapitalą, mokėjimų balansas tampa pasyvus, antra, jo išvežimas padeda suplaukti į šalį procentams ir dividendams, užsienio kapitalo įplaukos turi dvejopą poveikį importuojančios šalies mokėjimų balansui. Iš pradžių padidėja įplaukos, tačiau mokėjimo termino metu šalys skolininkės priverstos sumokėti skolą, procentus ir dividendus. Jeigu panaudojant kapitalą gaunamos pajamos, kurios viršija išlaidas procentams ir paskoloms apmokėti, tokiu atveju užsienio kapitalas turi teigiamą įtaką šalių skolininkių mokėjimų balansui.
Valiutiniai -finansiniai veiksniai. Devalvacija dažniausiai skatina eksportą, o revalvacija -importą, esant kitoms lygioms sąlygoms. Taigi, šalys importuotojos stengiasi pagreitinti mokėjimus, kadangi nukritus jų nacionalinės valiutos kursui, jos pralaimi. Šalys, eksportuojančios savo produkciją, stengiasi sulaikyti jiems priklausančios valiutos pervedimą ir gavimą. Pasaulinės valiutinės sistemos nestabilumas blogina tarptautinės prekybos sąlygas ir atsiskaitymus.
Mokėjimų balansui neigiamos įtakos turi infliacija, kadangi kainų padidėjimas apsunkina prekių išvežimą, sumažina eksportuojamų prekių konkurencingumą bei padeda kapitalams plaukti į užsienį. Infliacija didina mokėjimų balanso nesubalansuotumą.
Kraštutinės sąlygos: nederlius, stichinės nelaimės, katastrofos ir pan. taip pat neigiamai įtakoja mokėjimų balansą.
Šalies mokėjimų balansą taip pat įtakoja ekonominiai veiksniai

Ekonominiai veiksniai, įtakojantys šalies mokėjimų balansą
Ekonominiai veiksniai įtakos būdas
1. Infliacijos tempas

Esant per dideliam kainų kilimui, prekės ir paslaugos, gaminamos bei teikiamos šalies viduje, tampa per daug brangios pirkėjams -nerezidentams. Dėl šios priežasties mažėja šalies eksportas. Tuo pačiu, padidinus kainų lygį, importuojamos prekės, lyginant su prekėmis gaminamomis toje šalyje, pirkėjams atrodo vis patrauklesnës. To pasëkoje importas vis didėja.
2. Realus BVP augimas

Aukšti BVP augimo tempai veda prie prekių ir paslaugų importo didëjimo. Šita tendencija aiškinama taip: aukšti BVP augimo tempai reiškia, kad didėja pajamų lygis šalies viduje, ir šių pajamų tam tikra dalis gali būti išleista importui. Žemi BVP augimo tempai, priešingai, veda prie importuojamų prekių ir paslaugų lygio mažinimo.
3. Palūkanų norma

Palūkanų norma turi įtakos kapitalo srautams, įsiliejantiems į obligacijų rinką ir naudojamiems investicijoms į pinigų rinkas. Jeigu šalyje palūkanų norma kyla, tada galima tikėtis kapitalo įplaukų investicijoms į obligacijas arba kitas pinigines rinkas padidėjimo. Ir priešingai, jeigu palūkanų norma mažėja, galima tikėtis kapitalo ,,nutekėjimo”, todėl, kad kitų šalių finansiniai centrai tampa labiau patrauklūs investitoriams.
4. ,,Spot”‘ valiutos kursas.

,,Spot” valiutų kursas turi įtakos:
• Importuojamų prekių santykinei vertei, lyginant su verte prekių, gaminamų šalies viduje.
• Eksportuojamų prekių santykinei vertei, lyginant su kitų šalių prekėmis. Aukštas užsienio valiutos kursas trukdo importo operacijoms ir yra palankus vykdyti eksporto operacijas. Kai tuo tarpu žemas užsienio valiutos kursas sudaro palankias sąlygas importui, tačiau trukdo eksportui. Valiutų kurso prognozavimas vaidina labai svarbų vaidmenį tiek vykdant einamąsias operacijas, tiek ir operacijas su kapitalo judėjimo sąskaitomis.

Taigi, pagrindiniai ekonominiai veiksniai turi gan didelę įtaką vykdant eksportą ir importą, o tai reiškia, kad jie turi įtakos ir pačiam mokėjimų balansui.

4. Pagrindiniai mokėjimų balanso reguliavimo metodai
Mokėjimų balansas yra vienas iš valstybės reguliavimo objektų. Tai sąlygoja tokios priežastys :
Pirmiausia, mokėjimų balansams būdingas pusiausvyros neturėjimas, pasireiškiantis vienų šalių besitęsiančiu ir dideliu deficitu ir pernelyg aktyviu saldo kitų šalių. Tarptautinių atsiskaitymų balanso nestabilumas turi įtakos valiutų kursų dinamikai, kapitalo judėjimui, ekonomikos būklei.
Antra, po aukso standarto pakeitimo 30-siais XX a. metais, mokėjimų balanso išlyginimo mechanizmas su vertės reguliavimo pagalba veikia gan silpnai. Todėl mokėjimų balanso sulyginimas reikalauja tam tikslui nukreiptų valstybės priemonių.
Trečia, esant ūkinių ryšių internacionalizavimo sąlygoms, padidėjo mokėjimų balanso reikšmė valstybės ekonomikos reguliavimo sistemoje. Mokėjimų balanso išlyginimo uždavinys įeina į svarbiausių valstybės uždavinių ratą greta su infliacijos sulaikymu, bedarbyste ir pan.
Mokėjimų balanso reguliavimo materialiu pagrindu gali būti :
1. Valstybės nuosavybė, tame tarpe ir oficialūs aukso – valiutų rezervai.
2. Nacionalinių pajamų augimo dalis, perskirstoma per valstybės biudžetą.
3. Tiesioginis valstybės dalyvavimas tarptautiniuose ekonominiuose santykiuose, kaip kapitalo eksportuotojos, kreditorės, paskolos ėmėjos ir laiduotojos.
4. Išorinių ekonominių operacijų reguliavimas normatyvinių aktų ir valstybės organų pagalba.
Tačiau esant mokėjimų balanso reguliavimui, iškyla toks klausimas: kurios šalys turi imtis priemonių mokėjimų balansui išlyginti. Dažniausiai esant vidinių ir išorinių veiksnių įtakai, ši problema yra aštresnë toms šalims, kurios turi deficitą. Šalys su aktyviu tarptautinių atsiskaitymų balansu turi: apriboti infliaciją, vykdyti defliacijos politiką, skatinti eksportą, sulaikyti prekių importą ir t.t.

4.1 Mokėjimų balanso reguliavimas valstybės priemonėmis

tai ekonominių valstybės priemonių, nukreiptų į pagrindinių mokėjimų balanso straipsnių formavimą ir susidariusio saldo padengimą, visuma. Tuo atveju, kai mokėjimai didesni už įplaukas, iškyla būtinybė padengti mokėjimų balanso deficitą. Yra taikomi įvairūs mokėjimų balanso subalansavimo metodai. Dažniausiai, yra taikomas užsienio kreditas ir kapitalo išvežimas. Taip pat naudojami valiutos atsipirkimo sandoriai (swap) ir oficialūs aukso bei valiutos rezervai. Užsienio kreditai ir kapitalo išvežimas – tai laikinas mokėjimų balanso subalansavimo metodas. Šalys skolininkės yra priverstos išmokėti procentus bei dividendus ir pagrindinę paskolos sumą. Tuo tikslu šalys skolininkės perka reikiamą valiutos kiekį naudojant atsipirkimo sandorius iš šalių centrinių bankų. Pagal susitarimą (swap) sandoriu perkama arba parduodama užsienio valiuta už grynus pinigus arba atsiskaitoma už ją po tam tikro laiko. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) suteikia besąlyginius kreditus laikinam mokėjimų balanso deficitui dengti. Tačiau tokiu atveju kreditų suma nedidelė ir paskirstoma tarp šalių netolygiai, nes priklauso nuo indėlio į TVF dydžio ir neturi būti didesnė kaip 25 % įnašo sumos. Tuo tikslu mokėjimų balansui pasiekti naudojamas šalies aukso ir valiutos rezervas.
Auksas mokėjimų balanso deficitui padengti naudojamas ribotais kiekiais. Jis naudojamas tik tada, kai nėra kitų galimybių. Paprastai auksas keičiamas į nacionalinius kreditinius pinigus, kurie naudojami tarptautiniuose atsiskaitymuose pagal prekybines ir kreditines sutartis. Tačiau šalis, nors ir turėdama dideles aukso atsargas, negali ilgai naudoti šio metodo, nes tai labai sumažina aukso atsargas.
Konvertuojamos užsienio valiutos rezervai – tai pagrindinė mokėjimų balanso deficito padengimo priemonė. Europos valiutinės sistemos narės nuo 1979 m. mokėjimų balanso deficitui padengti naudojo EKIU, o dabar – EURO.
Mokėjimų balanso deficito padengimai parduodant vertybinius popierius šalies viduje ir parduodant vertybinius popierius užsienyje yra tik pagalbinės priemonės. Dėl vertybinių popierių pardavimo sumažėja dividendai iš užsienio įplaukų, taip pat padidėja pelno išvežimas į užsienį. Mokėjimų balanso deficitą gali padėti padengti ir kitos šalys subsidijomis, dovanomis, kreditais.
Yra gan daug mokėjimų balanso reguliavimo metodų, nukreiptų arba į išorinių ekonominių operacijų skatinimą, arba į ribojimą, priklausomai nuo valiutų ekonominės padėties ir šalies tarptautinių atsiskaitymų būsenos.
Šalys, turinčios mokėjimų balanso deficitą, naudoja įvairias ekonomines ir politines priemones. Dažniausiai tai būna priemonės, skatinančios eksportą, sulaikančios prekių importą, padedančios pritraukti užsienio kapitalą, apriboti kapitalo išvežimą (Mayer T.ir kt.,pinigai,bankai ir ekonomika,1995m.)

5. Lietuvos mokėjimų balanso analizė

Šiame darbe pristatomas 2004 metų rugsėjo mėnesio mokėjimų balansas.
Einamosios sąskaitos balansas. Šių metų rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) padidėjo 17,4 mln. litų ir sudarė 201,8 mln. litų. Tai daugiausia lėmė sumažėjęs teigiamas paslaugų balansas. Išankstiniais vertinimais (remiantis mėnesių duomenimis), 2004 m. trečiojo ketvirčio ESD sudarė 885,9 mln. litų, arba 5,4 procento šio ketvirčio BVP (įverčio). 2004 m. pirmojo ir antrojo ketvirčių ESD sudarė atitinkamai 9 ir 10,8 procento, 2003 m. trečiojo ketvirčio – 5,0 procento BVP.
Išankstiniais Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2004 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., prekių eksportas padidėjo 12,3 procento, o importas – 7 procentais. Palyginti su 2003 m. rugsėjo mėn., prekių eksportas padidėjo net 27,2 procento, o prekių importas – 11,9 procento. Tačiau, nepaisant spartesnių prekių eksporto augimo tempų, šių metų trečiojo ketvirčio užsienio prekybos deficitas, palyginti su atitinkamu praeitų metų laikotarpiu, padidėjo 152,3 mln. litų.
2004 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., paslaugų eksportas (daugiausia dėl sumažėjusio kelionių paslaugų eksporto) sumažėjo 13 procentų, o paslaugų importas (dėl padidėjusio transporto paslaugų importo) – 10 procentų. Rugsėjo mėn. bendras teigiamas paslaugų balansas sumažėjo 33,5 mln. litų ir sudarė 109,5 mln. litų. Palyginti su 2003 m. rugsėjo mėn., paslaugų eksportas padidėjo 10,2 procento, o paslaugų importas – 18,4 procento. Teigiamas paslaugų balansas lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 17,8 mln. litų.
2004 m. rugsėjo mėn. išmokos nerezidentams (už jų investicijas Lietuvoje) sudarė 133,3 mln. litų (rugpjūčio mėn. buvo 126,7 mln. litų), o šalies ūkio subjektų gautos pajamos (už jų investicijas užsienyje) – 39,3 mln. litų (rugpjūčio mėn. buvo 44,4 mln. litų). Dėl šių priežasčių, bendras neigiamas pajamų balansas, palyginti su rugpjūčio mėn., padidėjo 8,1 mln. litų (sudarė 60,1 mln. Lt). Palyginti su 2003 m. rugsėjo mėn., šis balansas sumažėjo 117 mln. litų.*
Dėl padidėjusių fizinių asmenų piniginių lėšų pervedimų iš užsienio ir pervedimų iš ES paramos fondų rugsėjo mėn. einamųjų pervedimų balansas, palyginti su rugpjūčio mėn., padidėjo 30,4 mln. litų (sudarė 11,7 mln. Lt).
Kapitalo ir finansinės sąskaitų balansas. 2004 m. rugsėjo mėn., neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, bendras grynasis investicijų srautas Lietuvoje buvo neigiamas (-236,8 mln. Lt), t.y. rodė bendrus grynuosius mokėjimus nerezidentams. Lėšos kapitalo sąskaitoje kartu su grynosiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis dengė 61 procentą rugsėjo mėn. einamosios sąskaitos deficito.
2004 m. rugsėjo mėn. tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje srautas buvo teigiamas (119,9 mln. Lt). Tai lėmė nerezidentų reinvesticijos ir kito kapitalo investicijos. Įvertinus šalies ūkio subjektų tiesiogines investicijas užsienyje, grynosios tiesioginių užsienio investicijų įplaukos rugsėjo mėn. sudarė 106,3 mln. litų.

IŠVADOS

1. Šalies mokėjimų balansas atspindi įvertinimą operacijų, vykstančių tarp šitos valstybės ir likusio pasaulio gyventojū
2. Mokėjimų balansą sudaro trys pagrindiniai skyriai – tai prekybos balansas, paslaugų ir nekomercinių mokėjimų balansas bei kapitalų ir kreditų judėjimų balansas. Mokėjimų balanso straipsniai klasifikuojami į šias grupes: einamoji sąskaita, kapitalo ir finansinė sąskaita, klaidos ir perleidimai.
3. Einamąją sąskaitą sudaro prekybos, paslaugų, pajamų ir einamųjų pervedimų balansai. Ši sąskaita rodo skirtumą tarp šalies eksporto ir importo (tiek prekių , tiek ir paslaugų). Esant einamųjų mokėjimų balansų operacijų deficitui, šalis išleidžia daugiau prekėms ir paslaugoms iš užsienio, negu gauna pajamų jas pardavus kitoms pasaulio šalims. Einamojo mokėjimų balanso deficitas turi būti finansuojamas, parduodant užsieniečiams savo aktyvus, nekilnojamąjį turtą arba imant iš jų paskolas. Teigiamas einamųjų mokėjimų balanso saldo yra priešingas deficitui.
4. Kapitalo judėjimo balansas atspindi visus tarptautinius sandorius su aktyvais. Kapitalo sąskaita apima ilgo ir trumpo laikotarpio kapitalą.
5. Bendras mokėjimų balansas yra lygus einamajam mokėjimų balansui plius kapitalo judėjimo balansui. Teoriškai mokėjimų balansas visada turi būti subalansuotas, tačiau praktikoje būna retai dėl statistinio neatitikimo, t.y. klaidų ir praleidimų. Šalyje gali atsirasti ir mokėjimo balanso krizė, jeigu vyriausybė gan ilgai atidėlios einamojo mokėjimų balanso deficito sureguliavimą ir išsekins rezervus arba jeigu žmonės praras pasitikėjimą vyriausybės politika.
6. Mokėjimų balansą įtakoja nemažai veiksnių (vyriausybės apribojimai, infliacija, valiutos kursai, palūkanų norma, valstybių vystymosi netolygumas, cikliški ekonominiai svyravimai, kapitalo kontrolė ir t.t.) ir priklausomai nuo tų veiksnių mokėjimų balansas keičiasi. Ypač svarbūs yra ekonominiai veiksniai ir jų įtaka mokėjimų balansui. Todėl atsižvelgiant į ekonominius veiksnius yra atliekamas mokėjimų balanso koregavimas.
7. Mokėjimų balansas taip pat turi būti reguliuojamas ir šiam tikslui yra naudojama defliacinė politika, devalvacija, valiutiniai apribojimai, finansinė, piniginė ir kreditinė politika bei kitos specialios valstybės poveikio priemonės.
8. Kaip ir kiekviena šalis , taip ir Lietuva turi savo mokėjimų balansą, kuris sudaromas tik nuo 1993 metų. Bendras Lietuvos mokėjimų balansas buvo teigiamas tik 1994m., kitais metais jis buvo deficitinis ir šis deficitas padidėjo 1997-1999m. Tai sąlygojo didėjantis einamosios sąskaitos balanso deficitas.
LITERATŪRA:

1. Mayer T., Duesenberry J.S., Aliber R.Z. Pinigai, bankai ir ekonomika.-V.: Alma littera, 1995m.
2. Zaicevas S. Tarptautinė prekyba ir mokėjimų balansas . 1993m.
3. Navickas V.,Lietuvos ekonomika:dabartis ir perspektyvos 1999m.
4. Snieška V.Makroekonomika,2001m.
5. http://www.lbank.lt. 2004m.rugsejo mėn.mokėjimų balansas.
6. http://www.lbank.lt. Statistika. Mokėjimų balansas.

TURINYS

Įvadas..............................3
1..Mokėjimų balansas...........................4
2..Mokėjimų balanso skyriai..........................5
2.1.Mokėjimų balanso straipsnių klasifikacija...................6
3..Mokėjimų balansą veikiantys veiksniai...................7
4..Pagrindiniai mokėjimų balanso reguliavimo metodai..............9
4.1.Mokėjimų balanso reguliavimas valstybės priemonėmis...........10
5..Lietuvos mokėjimų balanso analizė....................11
Išvados..............................13
Literatūra..............................14

ĮVADAS
Skirtingų šalių dalyvavimo aktyvumas, integracijos laipsnis pasauliniame ūkyje yra skirtingas, tačiau nėra pasaulyje tokios šalies, kuri vienokiu ar kitokiu atveju nebūtų susijusi su kitomis pasaulio šalimis. O duomenys apie šalies tarptautinius santykius yra pateikiami mokėjimo balanso sąskaitose, tai yra tam tikro laikotarpio (ketvirčio, metų) sandorių vykusių tarp nuolatinių šalies gyventojų ir ne jos gyventojų, išmokų ir įplaukų įrašuose, daromose pagal svarbias sandorių rūšis. Ekonominiai sandoriai apima prekių ir paslaugų eksportą ir importą, kapitalo įplaukas ir išëjimus, dovanas bei kitus transferinius mokėjimus tarptautiniuose šalies rezervuose.
Pačios šalies mokėjimų balansas yra svarbus verslo vadovams, investitoriams, vartotojams ir valstybės tarnautojams, kadangi jis daro įtaką ir yra įtakojamas kitų pagrindinių makroekonomikos kintamųjų, tokių, kaip bendras nacionalinis produktas (BNP), užimtumas, kainų lygis, valiutų kursai ir palūkanų normos.
Šiame darbe bus analizuojama mokėjimų balanso sąvoka, aptarti mokėjimų balanso skyriai ir išanalizuoti jo straipsniai. Apibūdinta einamoji sąskaita, nustatyti šios sąskaitos deficito finansavimo būdai. Išanalizuota ir apibendrinta kapitalo judėjimo sąskaita, ilgo bei trumpo laikotarpio kapitalo samprata. Aptarti ir svarbiausi mokėjimų balanso veikiantys veiksniai bei jo reguliavimo metodai. Pateikti Lietuvos mokėjimų balanso statistiniai duomenys, ir jo straipsnių vertinimas.

1. Mokėjimų balansas
Tarptautinių prekybinių ir finansinių operacijų spektras atsispindi mokėjimų balanse. Mokėjimø balansas – tai vertinė išraiška atitinkamu laikotarpiu apskaitomos visos ekonominio pobūdžio operacijos tarp atskiros valstybės ir kitų pasaulio šalių.
Mokslininkai Suk. H. Kim ir Seung H. Kim šalies mokėjimų balansą apibrėžia kaip prekybinio sandorio dokumentą tam tikram laiko periodui tarp tos šalies gyventojų ir užsienio šalių gyventojų. Anot jų, ,,gyventojų” sąvoka apima tiek komercines firmas, tiek įvairias vyriausybių agentūras, tiek ir individus . Anot S. Zaicevo, mokėjimų balansas – tai balansas, kuriame palyginami šalies terminuoti piniginiai reikalavimai ir įsipareigojimai kitoms šalims per tam tikrą laiką (metus, ketvirtį, mėnesį). S.Fišer, ir R. Dombuš mokėjimų balansą apibūdina kaip visų sandorių susistemintų įrašų balansą tarp vienos šalies gyventojų ir viso likusio pasaulio. Šalies mokėjimø balansas atspindi įvertinimą operacijų, vykstančių tarp šitos valstybės ir likusio pasaulio gyventojų .
Mokėjimų balanse atsispindi įvairių tipų operacijos: prekyba prekėmis, pervežimo paslaugos, finansinės paslaugos, turizmas, piniginiai pervedimai, pelnas ir finansinės operacijos .
Mokėjimų balansas sudaromas dvigubo įrašo principu, kai kiekviena ekonominė operacija įrašoma debete ir kredite. Bendra debeto suma visada turi būti lygi bendrai kredito sumai. Šita debeto ir kredito lygybė neturi specialios reikšmės, tačiau remiasi apskaitos logika, kad debitorinės sumos (išmokos) turi būti lygios kreditorinėms sumoms (įplaukoms).
Visi sandoriai yra pasikeitimas tolygiomis vertėmis: kiekvienam prekės, paslaugos ar vertybinio popieriaus importui turi būti atitinkamas prekės, paslaugos ar vertybinio popieriaus eksportas – tai reiškia, kad mokėjimų balanso sąskaitose turi būti pusiausvyra
Mokėjimų balansas – svarbiausia tarptautinių atsiskaitymų balanso rūšis. Jis taip pat geriausiai parodo šalies užsienio ekonominių ryšių padėtį bet kuriuo laikotarpiu. Jeigu mokėjimo įplaukos didesnės už mokesčius, mokėjimų balansas aktyvus (turi aktyvų arba teigiamą saldo), priešingu atveju – pasyvus (turi pasyvų arba neigiamą saldo). Mokėjimų balanso padėtis turi įtakos valiutų kursui ir šalies valiutos politikai. Pablogėjus mokėjimų balansui, stiprinama valiutos kontrolė (paprastai sugriežtinant operacijas su valiuta), mažinamas nacionalinės valiutos kursas, didėja užsienio paskolos ir imamasi kitokių priemonių, kurios reguliuoja tarptautinius atsiskaitymus.
Mokėjimų balansas taip pat padeda komercinės veiklos vadovams ir vyriausybės pareigūnams analizuoti šalies konkurencinę padėtį bei prognozuoti valiutų kursų svyravimo kryptis ir tą svyravimą įtakojančius veiksnius
Taigi, mokėjimų balansas yra svarbi priemonė jos vidaus ir užsienio ekonominei politikai formuoti.

2. Mokėjimų balanso skyriai

Atliekant mokėjimų balanso analizę būtina aptarti ir jo skyrius.
Milijonai tarptautinių sandorių yra sumuojami ir sudaro tris pagrindines kategorijas, arba grupes:
1. Prekyba.
2. Paslaugos ir nekomerciniai mokėjimai.
3. Kapitalų ir kreditų judėjimas.

Prekybos balansas – prekių eksporto ir importo palyginimas. Tai užsienio prekybos dalis, kuri neapmokama per metus, įskaitoma tiek į prekybos balansą, tiek į atsiskaitymų balansą . Prekybos balansas yra skirtumas tarp prekių eksporto ir importo verčių.

Paslaugų ir nekomercinių mokėjimų balansas apima mokesčius ir įplaukas už transportą, draudimą, pašto, telegrafo ir telefono ryšius, komiso operacijas, turizmą, kultūrinius mainus, diplomatinių ir prekybinių atstovybių išlaikymą, procentus ir dividendus už kapitalinius įdėjimus, mokesčius už licenzijas, techninę pagalbą, honorarus, išradimų panaudojimą, karines išlaidas užsienyje ir t.t.

Kapitalų ir kreditų judėjimo balansas – tai valstybinio ir privataus kapitalo išvežimo ir įvežimo, taip pat tarptautinių kreditų gavimo ir suteikimo palyginimas. Pastaruoju metu šio mokėjimų balanso skyriaus analizės svarba labai padidėjo, kadangi labai sparčiai augo kapitalo išvežimas.
Šiuos tris mokėjimų balanso skyrius išskiria visi autoriai, taèiau F.L. Rivera-Batiz ir L.A. Rivera-Batiz dar papildomai išskiria ir investicinių pajamų balansą. Investicinių pajamų balansas lygus pajamoms gautoms iš šalies rezidentų investicijų į užsienį atėmus pajamas, sumokėtas užsienio rezidentams už jų vidaus investicijas.
Mokėjimų ir atsiskaitymų balansai turi vienodą struktūrą, skirtumas tarp jų yra tas, kad į atsiskaitymų balansą įeina šalies reikalavimai ir įsipareigojimai užsieniui, o į mokėjimų balansą -faktiniai mokesčiai ir įplaukos. Taigi, skirtumai tarp mokėjimų ir atsiskaitymų balansų atspindi tarptautinių kreditinių santykių išsivystymo lygį.

2.1. Mokėjimų balanso straipsnių klasifikacija
Kitas svarbus klausimas aptariant mokëjimų balansą yra jo straipsnių klasifikacija. Mokëjimų balansas susideda iš dviejų stulpelių – įplaukų ir mokesčių. Daugelyje pasaulio šalių jo straipsniai grupuojami pagal sistemą, rekomenduotą Tarptautinio valiutos fondo (TVF)
Mokėjimų balanso straipsniuose yra fiksuojamos visos operacijos, kurios įvyko tarp tos šalies gyventojų ir visų kitų pasaulio šalių gyventojų. Tokioms operacijoms yra priskiriama: prekių eksportas ir importas, turistų išlaidos, pirkimas ir pardavimas, transportavimo bei draudimo paslaugos ir t.t. Kitaip tariant, mokėjimų balansas parodo balansą tarp visų šalies įplaukų, kurios yra gaunamos iš užsienio valstybių, ir visų šalies mokėjimų, kuriuos ji vykdo.
S. H. Kim ir S. H. Kim mokėjimų balanso sandorius klasifikuoja į keturias pagrindines grupes :
1. Einamoji sąskaita: prekės, paslaugos ir transferai.
2. Kapitalo sąskaitos: ilgo laikotarpio kapitalas ir trumpo laikotarpio kapitalas.
3. Statistinis neatitikimas: klaidos ir praleidimai.
4. Oficialių rezervų sąskaitos: oficialūs rezervų aktyvai ir užsienio oficialūs aktyvai.
Taigi, mokėjimų balansą sudaro standartinių straipsnių visuma, bendriausi iš jų yra:

-einamoji sąskaita, kurioje parodomos prekių ir paslaugų operacijos, gautos ir sumokėtos palūkanos ir dividendai, transferai (negrąžintinai perduotos vertybės, piniginės lëšos, humanitarinė pagalba ir kt.),

– kapitalo ir finansinė sąskaita, kurioje parodomos nerezidentų operacijos negamybinių ir nefinansinių aktyvų sferoje, kapitalo pervedimas,

– atsargos: auksas, užsienio valiutos, tarptautinių finansinių organizacijų ir fondų lėšos (pvz., Tarptautinio Valiutos Fondo lėšos).

Mokėjimų balansas parodo ne prekių, aktyvų ir t.t. apimtis ir būklę, o jų finansinius srautus, t.y. minėtų straipsnių pokyčius atitinkamu laikotarpiu.

Taigi, šalies mokėjimų balanso sąskaitose fiksuojamos tiek išmokos užsieniečiams, tiek ir gaunamos įplaukos iš jų. Bet koks sandoris, kurio rezultate gaunamos pajamos iš užsieniečių, mokėjimų balanse yra įrašomas kredite ir su pliuso (+) ženklu, o išmokos užsieniečiams fiksuojamos debete ir su minuso (-) ženklu. Svarbu yra ir tai, kad kiekvienas tarptautinis sandoris mokėjimų balanse automatiškai yra parodomas du kartus, t.y. vieną kartą kaip kreditas, o kitą – kaip debetas. Toks mokėjimų balanso sąskaitų įvedimo principas yra teisingas, nes kiekvienas sandoris turi dvi puses.

Taigi, sandoriai tarp vienos šalies ir viso likusio pasaulio pagrinde yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: einamosios operacijos ir operacijos su kapitalu. Šitos grupės atsispindi ir mokėjimų balanse: einamųjų operacijų balanse bei kapitalo judėjimo balanse.

3. Mokėjimų balansą veikiantys veiksniai
Kalbant apie mokėjimų balansą, jo struktūrą, būtinai reikia paminėti ir ją veikiančius veiksnius. Taigi, gana nemažai veiksnių įtakoja mokėjimų balansą ir priklausomai nuo tų veiksnių mokėjimų balansas keičiasi. Mokėjimų balansą įtakojantys veiksniai pateikti 1 paveiksle.

1 pav. Mokėjimų balansą įtakojantys veiksniai pagal S. Zaicevą(S.Zaicevas,Tarptautinė prekyba ir mokėjimų balansas,1993m.)
Dabar trumpai bus aptarti tik kai kurie mokėjimų balansą įtakojantys veiksniai.

Cikliški ekonominiai svyravimai. Ekonominio ciklo svyravimų įtaka mokėjimų balansui dabartinėmis sąlygomis dažnai yra netiesioginė. Tai galima paaiškinti tuo, kad augant gamybai, žaliavų, įrengimų importas padidėja, o sulėtėjus ekonominio augimo tempams, prekių išvežimas sumažėja. Sparčiai augant ekonomikai, didėja pelnas ir todėl kapitalo išvežimo tempai sulėtėja, o kapitalo importas auga. Pasaulio ekonominės krizės sąlygoja tai vienų, tai kitų šalių stambius mokėjimų balansų deficitus.
Valstybes užsienio išlaidų augimą sąlygoja įvairūs ekonominiai ir politiniai tikslai. Kapitalo judėjimo masto plėtimas. Kapitalo išvežimo poreikis šalies – eksportuotojos mokėjimų balansui yra dvejopas. Pirmiausia, išvežant kapitalą, mokėjimų balansas tampa pasyvus, antra, jo išvežimas padeda suplaukti į šalį procentams ir dividendams, užsienio kapitalo įplaukos turi dvejopą poveikį importuojančios šalies mokėjimų balansui. Iš pradžių padidėja įplaukos, tačiau mokėjimo termino metu šalys skolininkės priverstos sumokėti skolą, procentus ir dividendus. Jeigu panaudojant kapitalą gaunamos pajamos, kurios viršija išlaidas procentams ir paskoloms apmokėti, tokiu atveju užsienio kapitalas turi teigiamą įtaką šalių skolininkių mokėjimų balansui.
Valiutiniai -finansiniai veiksniai. Devalvacija dažniausiai skatina eksportą, o revalvacija -importą, esant kitoms lygioms sąlygoms. Taigi, šalys importuotojos stengiasi pagreitinti mokėjimus, kadangi nukritus jų nacionalinės valiutos kursui, jos pralaimi. Šalys, eksportuojančios savo produkciją, stengiasi sulaikyti jiems priklausančios valiutos pervedimą ir gavimą. Pasaulinės valiutinės sistemos nestabilumas blogina tarptautinės prekybos sąlygas ir atsiskaitymus.
Mokėjimų balansui neigiamos įtakos turi infliacija, kadangi kainų padidėjimas apsunkina prekių išvežimą, sumažina eksportuojamų prekių konkurencingumą bei padeda kapitalams plaukti į užsienį. Infliacija didina mokėjimų balanso nesubalansuotumą.
Kraštutinės sąlygos: nederlius, stichinės nelaimės, katastrofos ir pan. taip pat neigiamai įtakoja mokėjimų balansą.
Šalies mokėjimų balansą taip pat įtakoja ekonominiai veiksniai

Ekonominiai veiksniai, įtakojantys šalies mokėjimų balansą
Ekonominiai veiksniai įtakos būdas
1. Infliacijos tempas

Esant per dideliam kainų kilimui, prekės ir paslaugos, gaminamos bei teikiamos šalies viduje, tampa per daug brangios pirkėjams -nerezidentams. Dėl šios priežasties mažėja šalies eksportas. Tuo pačiu, padidinus kainų lygį, importuojamos prekės, lyginant su prekėmis gaminamomis toje šalyje, pirkėjams atrodo vis patrauklesnës. To pasëkoje importas vis didėja.
2. Realus BVP augimas

Aukšti BVP augimo tempai veda prie prekių ir paslaugų importo didëjimo. Šita tendencija aiškinama taip: aukšti BVP augimo tempai reiškia, kad didėja pajamų lygis šalies viduje, ir šių pajamų tam tikra dalis gali būti išleista importui. Žemi BVP augimo tempai, priešingai, veda prie importuojamų prekių ir paslaugų lygio mažinimo.
3. Palūkanų norma

Palūkanų norma turi įtakos kapitalo srautams, įsiliejantiems į obligacijų rinką ir naudojamiems investicijoms į pinigų rinkas. Jeigu šalyje palūkanų norma kyla, tada galima tikėtis kapitalo įplaukų investicijoms į obligacijas arba kitas pinigines rinkas padidėjimo. Ir priešingai, jeigu palūkanų norma mažėja, galima tikėtis kapitalo ,,nutekėjimo”, todėl, kad kitų šalių finansiniai centrai tampa labiau patrauklūs investitoriams.
4. ,,Spot”‘ valiutos kursas.

,,Spot” valiutų kursas turi įtakos:
• Importuojamų prekių santykinei vertei, lyginant su verte prekių, gaminamų šalies viduje.
• Eksportuojamų prekių santykinei vertei, lyginant su kitų šalių prekėmis. Aukštas užsienio valiutos kursas trukdo importo operacijoms ir yra palankus vykdyti eksporto operacijas. Kai tuo tarpu žemas užsienio valiutos kursas sudaro palankias sąlygas importui, tačiau trukdo eksportui. Valiutų kurso prognozavimas vaidina labai svarbų vaidmenį tiek vykdant einamąsias operacijas, tiek ir operacijas su kapitalo judėjimo sąskaitomis.

Taigi, pagrindiniai ekonominiai veiksniai turi gan didelę įtaką vykdant eksportą ir importą, o tai reiškia, kad jie turi įtakos ir pačiam mokėjimų balansui.

4. Pagrindiniai mokėjimų balanso reguliavimo metodai
Mokėjimų balansas yra vienas iš valstybės reguliavimo objektų. Tai sąlygoja tokios priežastys :
Pirmiausia, mokėjimų balansams būdingas pusiausvyros neturėjimas, pasireiškiantis vienų šalių besitęsiančiu ir dideliu deficitu ir pernelyg aktyviu saldo kitų šalių. Tarptautinių atsiskaitymų balanso nestabilumas turi įtakos valiutų kursų dinamikai, kapitalo judėjimui, ekonomikos būklei.
Antra, po aukso standarto pakeitimo 30-siais XX a. metais, mokėjimų balanso išlyginimo mechanizmas su vertės reguliavimo pagalba veikia gan silpnai. Todėl mokėjimų balanso sulyginimas reikalauja tam tikslui nukreiptų valstybės priemonių.
Trečia, esant ūkinių ryšių internacionalizavimo sąlygoms, padidėjo mokėjimų balanso reikšmė valstybės ekonomikos reguliavimo sistemoje. Mokėjimų balanso išlyginimo uždavinys įeina į svarbiausių valstybės uždavinių ratą greta su infliacijos sulaikymu, bedarbyste ir pan.
Mokėjimų balanso reguliavimo materialiu pagrindu gali būti :
1. Valstybės nuosavybė, tame tarpe ir oficialūs aukso – valiutų rezervai.
2. Nacionalinių pajamų augimo dalis, perskirstoma per valstybės biudžetą.
3. Tiesioginis valstybės dalyvavimas tarptautiniuose ekonominiuose santykiuose, kaip kapitalo eksportuotojos, kreditorės, paskolos ėmėjos ir laiduotojos.
4. Išorinių ekonominių operacijų reguliavimas normatyvinių aktų ir valstybės organų pagalba.
Tačiau esant mokėjimų balanso reguliavimui, iškyla toks klausimas: kurios šalys turi imtis priemonių mokėjimų balansui išlyginti. Dažniausiai esant vidinių ir išorinių veiksnių įtakai, ši problema yra aštresnë toms šalims, kurios turi deficitą. Šalys su aktyviu tarptautinių atsiskaitymų balansu turi: apriboti infliaciją, vykdyti defliacijos politiką, skatinti eksportą, sulaikyti prekių importą ir t.t.

4.1 Mokėjimų balanso reguliavimas valstybės priemonėmis

tai ekonominių valstybės priemonių, nukreiptų į pagrindinių mokėjimų balanso straipsnių formavimą ir susidariusio saldo padengimą, visuma. Tuo atveju, kai mokėjimai didesni už įplaukas, iškyla būtinybė padengti mokėjimų balanso deficitą. Yra taikomi įvairūs mokėjimų balanso subalansavimo metodai. Dažniausiai, yra taikomas užsienio kreditas ir kapitalo išvežimas. Taip pat naudojami valiutos atsipirkimo sandoriai (swap) ir oficialūs aukso bei valiutos rezervai. Užsienio kreditai ir kapitalo išvežimas – tai laikinas mokėjimų balanso subalansavimo metodas. Šalys skolininkės yra priverstos išmokėti procentus bei dividendus ir pagrindinę paskolos sumą. Tuo tikslu šalys skolininkės perka reikiamą valiutos kiekį naudojant atsipirkimo sandorius iš šalių centrinių bankų. Pagal susitarimą (swap) sandoriu perkama arba parduodama užsienio valiuta už grynus pinigus arba atsiskaitoma už ją po tam tikro laiko. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) suteikia besąlyginius kreditus laikinam mokėjimų balanso deficitui dengti. Tačiau tokiu atveju kreditų suma nedidelė ir paskirstoma tarp šalių netolygiai, nes priklauso nuo indėlio į TVF dydžio ir neturi būti didesnė kaip 25 % įnašo sumos. Tuo tikslu mokėjimų balansui pasiekti naudojamas šalies aukso ir valiutos rezervas.
Auksas mokėjimų balanso deficitui padengti naudojamas ribotais kiekiais. Jis naudojamas tik tada, kai nėra kitų galimybių. Paprastai auksas keičiamas į nacionalinius kreditinius pinigus, kurie naudojami tarptautiniuose atsiskaitymuose pagal prekybines ir kreditines sutartis. Tačiau šalis, nors ir turėdama dideles aukso atsargas, negali ilgai naudoti šio metodo, nes tai labai sumažina aukso atsargas.
Konvertuojamos užsienio valiutos rezervai – tai pagrindinė mokėjimų balanso deficito padengimo priemonė. Europos valiutinės sistemos narės nuo 1979 m. mokėjimų balanso deficitui padengti naudojo EKIU, o dabar – EURO.
Mokėjimų balanso deficito padengimai parduodant vertybinius popierius šalies viduje ir parduodant vertybinius popierius užsienyje yra tik pagalbinės priemonės. Dėl vertybinių popierių pardavimo sumažėja dividendai iš užsienio įplaukų, taip pat padidėja pelno išvežimas į užsienį. Mokėjimų balanso deficitą gali padėti padengti ir kitos šalys subsidijomis, dovanomis, kreditais.
Yra gan daug mokėjimų balanso reguliavimo metodų, nukreiptų arba į išorinių ekonominių operacijų skatinimą, arba į ribojimą, priklausomai nuo valiutų ekonominės padėties ir šalies tarptautinių atsiskaitymų būsenos.
Šalys, turinčios mokėjimų balanso deficitą, naudoja įvairias ekonomines ir politines priemones. Dažniausiai tai būna priemonės, skatinančios eksportą, sulaikančios prekių importą, padedančios pritraukti užsienio kapitalą, apriboti kapitalo išvežimą (Mayer T.ir kt.,pinigai,bankai ir ekonomika,1995m.)

5. Lietuvos mokėjimų balanso analizė

Šiame darbe pristatomas 2004 metų rugsėjo mėnesio mokėjimų balansas.
Einamosios sąskaitos balansas. Šių metų rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) padidėjo 17,4 mln. litų ir sudarė 201,8 mln. litų. Tai daugiausia lėmė sumažėjęs teigiamas paslaugų balansas. Išankstiniais vertinimais (remiantis mėnesių duomenimis), 2004 m. trečiojo ketvirčio ESD sudarė 885,9 mln. litų, arba 5,4 procento šio ketvirčio BVP (įverčio). 2004 m. pirmojo ir antrojo ketvirčių ESD sudarė atitinkamai 9 ir 10,8 procento, 2003 m. trečiojo ketvirčio – 5,0 procento BVP.
Išankstiniais Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2004 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., prekių eksportas padidėjo 12,3 procento, o importas – 7 procentais. Palyginti su 2003 m. rugsėjo mėn., prekių eksportas padidėjo net 27,2 procento, o prekių importas – 11,9 procento. Tačiau, nepaisant spartesnių prekių eksporto augimo tempų, šių metų trečiojo ketvirčio užsienio prekybos deficitas, palyginti su atitinkamu praeitų metų laikotarpiu, padidėjo 152,3 mln. litų.
2004 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., paslaugų eksportas (daugiausia dėl sumažėjusio kelionių paslaugų eksporto) sumažėjo 13 procentų, o paslaugų importas (dėl padidėjusio transporto paslaugų importo) – 10 procentų. Rugsėjo mėn. bendras teigiamas paslaugų balansas sumažėjo 33,5 mln. litų ir sudarė 109,5 mln. litų. Palyginti su 2003 m. rugsėjo mėn., paslaugų eksportas padidėjo 10,2 procento, o paslaugų importas – 18,4 procento. Teigiamas paslaugų balansas lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 17,8 mln. litų.
2004 m. rugsėjo mėn. išmokos nerezidentams (už jų investicijas Lietuvoje) sudarė 133,3 mln. litų (rugpjūčio mėn. buvo 126,7 mln. litų), o šalies ūkio subjektų gautos pajamos (už jų investicijas užsienyje) – 39,3 mln. litų (rugpjūčio mėn. buvo 44,4 mln. litų). Dėl šių priežasčių, bendras neigiamas pajamų balansas, palyginti su rugpjūčio mėn., padidėjo 8,1 mln. litų (sudarė 60,1 mln. Lt). Palyginti su 2003 m. rugsėjo mėn., šis balansas sumažėjo 117 mln. litų.*
Dėl padidėjusių fizinių asmenų piniginių lėšų pervedimų iš užsienio ir pervedimų iš ES paramos fondų rugsėjo mėn. einamųjų pervedimų balansas, palyginti su rugpjūčio mėn., padidėjo 30,4 mln. litų (sudarė 11,7 mln. Lt).
Kapitalo ir finansinės sąskaitų balansas. 2004 m. rugsėjo mėn., neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, bendras grynasis investicijų srautas Lietuvoje buvo neigiamas (-236,8 mln. Lt), t.y. rodė bendrus grynuosius mokėjimus nerezidentams. Lėšos kapitalo sąskaitoje kartu su grynosiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis dengė 61 procentą rugsėjo mėn. einamosios sąskaitos deficito.
2004 m. rugsėjo mėn. tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje srautas buvo teigiamas (119,9 mln. Lt). Tai lėmė nerezidentų reinvesticijos ir kito kapitalo investicijos. Įvertinus šalies ūkio subjektų tiesiogines investicijas užsienyje, grynosios tiesioginių užsienio investicijų įplaukos rugsėjo mėn. sudarė 106,3 mln. litų.

IŠVADOS

1. Šalies mokėjimų balansas atspindi įvertinimą operacijų, vykstančių tarp šitos valstybės ir likusio pasaulio gyventojū
2. Mokėjimų balansą sudaro trys pagrindiniai skyriai – tai prekybos balansas, paslaugų ir nekomercinių mokėjimų balansas bei kapitalų ir kreditų judėjimų balansas. Mokėjimų balanso straipsniai klasifikuojami į šias grupes: einamoji sąskaita, kapitalo ir finansinė sąskaita, klaidos ir perleidimai.
3. Einamąją sąskaitą sudaro prekybos, paslaugų, pajamų ir einamųjų pervedimų balansai. Ši sąskaita rodo skirtumą tarp šalies eksporto ir importo (tiek prekių , tiek ir paslaugų). Esant einamųjų mokėjimų balansų operacijų deficitui, šalis išleidžia daugiau prekėms ir paslaugoms iš užsienio, negu gauna pajamų jas pardavus kitoms pasaulio šalims. Einamojo mokėjimų balanso deficitas turi būti finansuojamas, parduodant užsieniečiams savo aktyvus, nekilnojamąjį turtą arba imant iš jų paskolas. Teigiamas einamųjų mokėjimų balanso saldo yra priešingas deficitui.
4. Kapitalo judėjimo balansas atspindi visus tarptautinius sandorius su aktyvais. Kapitalo sąskaita apima ilgo ir trumpo laikotarpio kapitalą.
5. Bendras mokėjimų balansas yra lygus einamajam mokėjimų balansui plius kapitalo judėjimo balansui. Teoriškai mokėjimų balansas visada turi būti subalansuotas, tačiau praktikoje būna retai dėl statistinio neatitikimo, t.y. klaidų ir praleidimų. Šalyje gali atsirasti ir mokėjimo balanso krizė, jeigu vyriausybė gan ilgai atidėlios einamojo mokėjimų balanso deficito sureguliavimą ir išsekins rezervus arba jeigu žmonės praras pasitikėjimą vyriausybės politika.
6. Mokėjimų balansą įtakoja nemažai veiksnių (vyriausybės apribojimai, infliacija, valiutos kursai, palūkanų norma, valstybių vystymosi netolygumas, cikliški ekonominiai svyravimai, kapitalo kontrolė ir t.t.) ir priklausomai nuo tų veiksnių mokėjimų balansas keičiasi. Ypač svarbūs yra ekonominiai veiksniai ir jų įtaka mokėjimų balansui. Todėl atsižvelgiant į ekonominius veiksnius yra atliekamas mokėjimų balanso koregavimas.
7. Mokėjimų balansas taip pat turi būti reguliuojamas ir šiam tikslui yra naudojama defliacinė politika, devalvacija, valiutiniai apribojimai, finansinė, piniginė ir kreditinė politika bei kitos specialios valstybės poveikio priemonės.
8. Kaip ir kiekviena šalis , taip ir Lietuva turi savo mokėjimų balansą, kuris sudaromas tik nuo 1993 metų. Bendras Lietuvos mokėjimų balansas buvo teigiamas tik 1994m., kitais metais jis buvo deficitinis ir šis deficitas padidėjo 1997-1999m. Tai sąlygojo didėjantis einamosios sąskaitos balanso deficitas.
LITERATŪRA:

1. Mayer T., Duesenberry J.S., Aliber R.Z. Pinigai, bankai ir ekonomika.-V.: Alma littera, 1995m.
2. Zaicevas S. Tarptautinė prekyba ir mokėjimų balansas . 1993m.
3. Navickas V.,Lietuvos ekonomika:dabartis ir perspektyvos 1999m.
4. Snieška V.Makroekonomika,2001m.
5. http://www.lbank.lt. 2004m.rugsejo mėn.mokėjimų balansas.
6. http://www.lbank.lt. Statistika. Mokėjimų balansas.

v

Leave a Comment