Turinys
Turinys 1Vedybų sutarties samprata 3Ką būtina žinoti apie vedybų sutarties sudarymą ir jos galiojimą 41. Vedybų sutarties forma 42. Vedybų sutarties isigaliojimas 53. Vedybų sutarties galiojimo ypatumai 54. Vedybų sutarties pabaiga 6Vedybų sutarties turinys 61. Sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymas 62. Negaliojančios vedybų sutarties sąlygos 8Vedybų sutarties pakeitimas ir nutraukimas. Vedybų sutarties negaliojimas 91. Vedybų sutarties pakeitimas ir nutraukimas 92. Vedybų sutarties pripažinimas negaliojančia 93. Kreditoriu teisių apsauga vedybų sutarties pakeitimo, nutraukimo ar jos pripažinimo negaliojančia atvejais 10Literatūros sarašas 12
ĮvadasVedybų sutarties institutas – tai nauja šeimos teisiniu santykiu reguliavimo sritis. Šis institutas numato galimybę sutuoktiniams savo turtinius santykius, t.y. teises ir pareigas, nustatyti sutartimi. Sutartini sutuoktinių turto teisini režimą reglamentuoja naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Trečiosios knygos (“Šeimos teise”) III dalies VI skyriaus Trečiasis skirsnis. Šiame skirsnyje detaliai reglamentuojamas sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymas vedybų sutartimi: pateikiama “vedybų sutarties” samprata, nustatyti reikalavimai vedybų sutarties sudarymui, jos formai, turiniui, reguliuojami vedybų sutarties pakeitimo bei nutraukimo ir kiti su šia sutartimi susiję klausimai. Atkreiptinas demesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 24 straipsnį vedybų sutarčių teisinio reguliavimo pradžia buvo sietina su vedybų sutarčių registro veiklos pradžia, nurodant, kad iki CK įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., sutuoktinių igyto turto teisinis režimas negali būti pakeistas vedybų sutartimi. Vedybų sutarčių registro nuostatai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu. Kadangi su vedybų sutartimi susijusios teises normos Lietuvoje tik pradetos taikyti, šiuo metu būtų sudetinga analizuoti ir vertinti ivairius su vedybų sutartimis susijusius praktinius klausimus. Teismines praktikos, susijusios su šiu sutarčių pakeitimu, nutraukimu, taip pat nėra. Tačiau, atsižvelgiant i kitų valstybių praktiką šioje srityje (rašant ši straipsni daugiausia remtasi Rusijos šeimos teises specialistu (L. Maksimovič, S. J. Simonian) monografijomis, taip pat Rusijos Federacijos Šeimos kodekso komentaru (L. M. Pčelinceva. Maskva, 1999), vedybų sutarčių, parengtu pagal Rusijos, Latvijos bei Estijos įstatymus, pavyzdžiais) bei vedybų sutarties instituto paskirti bei naujumą, tikslinga analizuoti sutartinio sutuoktinių turto teisinio režimo reglamentavimą.
Prieš aptariant sutartinį sutuoktinių turto teisinį režimą, atkreiptinas demesys ir i su teisiniu reguliavimu susijusius neteisinius vedybų sutarties aspektus, t. y. etinį, sociologinį ir psichologinį, kurie labai svarbus aiškinant su šia sutartimi susijusias teises normas. Etinis aspektas siejamas su vedybų sutarties sudarymo tikslais, sutuoktinių lygiateisiškumu, santuokos esme. Etine prasme santuoka negali tapti priemone sudaryti vedybų sutartį ir siekti savanaudiškų tikslų, t. y. santuokoje neturi dominuoti turtinis interesas. Vedybų sutartis egzistuoja dėl santuokos, o ne atvirkščiai. Sociologinis aspektas sietinas su sudaromų vedybų sutarčių skaičiumi visuomeneje, sutuoktinių socialinės padeties ir kitos jų “charakteristikos” analize. Remiantis užsienio valstybiu praktika, vedybų sutartys paprastai sudaromos tarp sutuoktinių, kurių turtine padetis yra skirtinga; tarp asmenu, sudarančių jau ne pirmąją santuoką; tarp verslininku, kurie nori išsaugoti savo investicijas bei nuosavą kapitalą; tarp skirtingo amžiaus asmenų arba asmenu, norinčiu išsaugoti paveldetą turtą ir pan. Psichologinis aspektas susijęs su tam tikru aplinkybių, numatytų vedybų sutartyse, prognozavimu, pavyzdžiui, labai dažnai vedybų sutartyse numatomas turto padalinimas skyrybu atveju, ir tai gali būti vertinama kaip tokio rezultato galimybe.Vedybų sutarties samprataVedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 str.). Vedybų sutartimi busimieji sutuoktiniai ir sutuoktiniai, esantys santuokoje, savarankiškai nustato savo turtinius santykius santuokoje, o taip pat ir jos nutraukimo atveju (iki 2001 m. liepos 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas nereguliavo sutartinio sutuoktinių turto teisinio režimo). Sutuoktiniai vedybų sutartimi dažniausiai siekia apsisaugoti nuo materialiniu nuostolių, esant santuokos nutraukimui. Vedybų sutartyje numatomos sąlygos liečia tiek žmonos, tiek vyro turtą, priklausiusį jiems iki santuokos sudarymo, taip pat igytą santuokos metu; joje taip pat gali būti numatomos turtinio pobudžio sankcijos, pavyzdžiui kompensacija, santuokos nutraukimo atveju. Jeigu yra sudaryta vedybų sutartis, esant turtinio pobudžio ginčui tarp sutuoktinių teismas vadovausis ne įstatymo nuostatomis, bet vedybų sutarties sąlygomis.Remiantis įstatyme pateiktu vedybų sutarties apibrežimu, išskirtina keletas šiai sutarčiai budingu aspektu: pirma, vedybų sutartį gali sudaryti tik sutuoktiniai, t.y. įstatymas numato specialius sutarties subjektus. Atsižvelgiant i CK 3.7 str. 2 dalyje pateikiamą “sutuoktinių” apibrežimą, pagal kuri sutuoktiniai yra vyras ir moteris, įstatymu nustatyta tvarka įregistravę santuoką, gali kilti klausimas, ar pagal minetą įstatymo formuluotę sutuoktiniais bus laikomi asmenys, ketinantys sudaryti santuoką (pavyzdžiui, Rusijos Federacijos Šeimos kodekso (priimtas 1995 m. gruodžio 8 d.) 40 str. yra aiškiai nurodoma, kad vedybų sutartis yra sudarančių santuoką asmenu susitarimas arba sutuoktinių susitarimas, nustatantis turtines sutuoktinių teises ir pareigas santuokoje ar jos nutraukimo atveju (aut. vert.). Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama i CK 3.102 str. 1 dali, kurioje numatoma, kad vedybų sutartis gali būti sudaryta ir iki santuokos įregistravimo (vadinama “ikivedybine sutartimi”), ir bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (vadinama “povedybine sutartimi”). Be to, įstatymas numato, kad vedybų sutarties sąlygos gali būti taikomos ne tik santuokos metu, bet ir ją nutraukus ar sutuoktiniams gyvenant skyrium reparacija (šiam šeimos teises institutui skirti CK 3.73-3.80 straipsniai). Paminetina, kad užsienio valstybių, kuriose vedybų sutarties teisinis reguliavimas žinomas seniai, praktika rodo, kad, kaip taisykle, vedybų sutartys yra daugiausia sudaromos sudarant santuoką; antra, vedybų sutarties objektu gali būti tik turtiniai sutuoktinių santykiai. Šia sutartimi negali būti reguliuojami asmeniniai neturtiniai sutuoktinių santykiai (žr. toliau šio straipsnio III skyriaus 2 dalyje (“Negaliojančios vedybų sutarties sąlygos”). Pažymetina, kad vedybų sutartis gali būti sudaroma tiek dėl esamo, tiek dėl busimo sutuoktinių turto (CK 3.104 str. 3d.). Galimybe susitarti dėl būsimo turto dažniausiai priimtina busimiems sutuoktiniams, neturintiems bendrai įgyto turto, tačiau gali būti aktuali ir seniai santuoką sudariusiems asmenims. Šios nuostatos itraukimas i vedybų sutartį yra svarbus, kadangi sutartimi nenustačius sutuoktinių naujai igyto turto teisinio režimo, bus taikomas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 – 3.100 straipsniai); trečia, vedybų sutarties sudarymas nėra laikomas papildoma sąlyga sudaryti santuoką (baigtinis santuokos sudarymo sąlygu sąrašas numatytas CK 3.12-3.17 straipsniuose). Galbut dėl šios priežasties įstatymas nenumato termino, per kurį, sudarius vedybų sutartį iki santuokos įregistravimo (“ikivedybinė sutartis”), reikia iregistruoti santuoką. Aiškinant vedybų sutarties sąvoką, gali kilti klausimas, ar bendrai gyvenantys asmenys, neįregistravę savo santuokos (sugyventiniai) sutartimi gali nustatyti savo turto teisinį režimą. CK 3.231 str. 2 dalyje numatyta, kad sugyventiniai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato bendrai igyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui. Tokiai sutarčiai (su atitinkamais pakeitimais) yra taikomos vedybų sutarčiai skirtos CK normos.Ką būtina žinoti apie vedybų sutarties sudarymą ir jos galiojimą1. Vedybų sutarties formaĮstatyme (CK 1.74 str. 1d. 2p., 3.103 str. 1d.) isakmiai nurodyta, kad vedybų sutartis (ikivedybinė ir povedybinė) turi būti sudaryta notarine forma. Kadangi vedybų sutartis yra dvišalis sandoris, jai taikomos ir kitos sandoriu sudarymui skirtos CK normos. Pabrežtina, kad notarines formos nesilaikymas sandori daro negaliojantį (žr. toliau šio straipsnio IV skyriaus 2 dalyje) (“Vedybų sutarties pripažinimas negaliojančia”) (CK 1.93 str. 3d.). Be to, vedybų sutartis yra vienas iš tu sandorių, kuriems įstatymas numato privalomą teisinę registraciją. CK 3.103 str. 2 dalyje numatyta, kad vedybų sutartis turi būti įregistruota vedybų sutarčių registre (už vedybų sutarties įregistravimą mokamas mokestis (šiuo metu – 25 Litai), kuri tvarko hipotekos istaigos, šio registro nuostatu nustatyta tvarka. Teisine vedybų sutarčių registracija sietina tiek su pačiu sutuoktinių, tiek su trečiujų asmenuų interesu apsauga. Remiantis CK 1.94 str. nuostata, neįregistruota vedybų sutartis nėra negaliojanti, tačiau ją ir jos pakeitimus, taip pat jos nutraukimą prieš trečiuosius asmenis galima panaudoti tik tada, kai ši sutartis ir jos pakeitimai bei nutraukimas yra iregistruoti registre, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo metu tretieji asmenys žinojo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus arba sutarties nutraukimą (CK 3.103 str. 3d. ir 3.106 str. 2d.).CK atskirai išskirti ir kai kuriems specialiems vedybų sutarties sudarymo atvejams taikomi reikalavimai, susiję su nepilnamečio asmens interesu apsauga bei aiškiu asmens valios išreiškimu, t. y.a) nepilnametis gali sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo (CK 3.102 str. 3d.); b) sutuoktinis, teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti vedybų sutartį tik esant rašytiniam jo rūpintojo sutikimui (jeigu toks sutikimas neduodamas, sutuoktinio prašymu leidimą sudaryti vedybų sutartį gali duoti teismas) (CK 3.102 str. 4d.).2. Vedybų sutarties isigaliojimasKaip mineta, vedybų sutartį galima sudaryti tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir bet kada santuokos metu. Nuo to, kada yra sudaryta vedybų sutartis, priklauso šios sutarties įsigaliojimo momentas, sutartyje numatytu teisių ir pareigu atsiradimas. Jeigu vedybų sutartis yra sudaryta iki santuokos įregistravimo, ji įsigalios tik santuoką įregistravus (CK 3.102 str. 2d.). Įstatymas nenumato termino, per kuri būtų privalu iregistruoti santuoką, sudarius vedybų sutartį (laikytina, kad šis terminas negali būti nepagristai ilgas), tačiau santuokos neįregistravus, vedybų sutartis negalioja ir jokios teises bei pareigos jos pagrindu neatsiranda. Jeigu vedybų sutartis sudaroma po santuokos įregistravimo, ji įsigalioja nuo sutarties sudarymo momento, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2d.).3. Vedybų sutarties galiojimo ypatumaiVedybų sutartis gali būti terminuota ir neterminuota. Pagal CK 3.104 str. 5d. vedybų sutartyje numatytu sutuoktinių teisių ir pareigu atsiradimą ar pasibaigimą gali riboti tam tikras sutartyje nurodytas terminas, t.y. tam tikra kalendorine data, tam tikras laiko periodas arba netgi sutuoktinių amžius ir pan. (pavyzdžiui, vedybų sutartyje gali būti nurodoma, kad pirmuosius tris metus po santuokos įregistravimo kiekvieno iš sutuoktinių santuokoje įgytas turtas bus jų asmeninė nuosavybė, likusius metus – bendroji jungtinė nuosavybė). Be to, sutartyje numatytu sutuoktinių turtinių teisių bei pareigų atsiradimas ar pasibaigimas gali būti siejami su sutartyje numatytos sąlygos ivykdymu arba neivykdymu (CK 3.105 str. 5d.). Pavyzdžiui, Rusijos Federacijos Šeimos kodekso 42 str. 1d. formuluojama aiškiau: vedybų sutartyje numatomos teises ir pareigos <…> gali būti siejamos su tam tikru sąlygu atsiradimu arba neatsiradimu. Ši nuostata turetu būti siejama su sąlyginiam sandoriui taikomomis teises normomis (CK 1.66 str.). Sąlygomis vedybų sutartyje laikytinos tam tikros aplinkybes, kuriu buvimas ar nebuvimas sutarties sudarymo metu šalims nebuvo žinomas. Vedybų sutartis gali būti sudaryta su atidedamąja sąlyga (pavyzdžiui, vedybų sutartyje nurodoma, kad gimus pirmajam vaikui, sutuoktiniams bendrąja jungtinė nuosavybė priklausantis automobilis taps žmonos asmeninė nuosavybė) ar naikinamąja sąlyga (pavyzdžiui, vedybų sutartyje nurodoma, kad vieno iš sutuoktinių negatyvaus elgesio, tokio kaip alkoholizmas, neištikimybe ir pan., atvejais, kitas sutuoktinis gali nevykdyti savo isipareigojimu, numatytu pagal šią sutartį).4. Vedybų sutarties pabaigaVedybų sutartis baigiasi nutraukus santuoką arba sutuoktiniams pradejus gyventi skyrium (CK 3.107 str.). Tačiau vedybų sutartyje galima numatyti prievoles, kurios išlieka ir po santuokos nutraukimo ar sutuoktiniams gyvenant skyrium (CK 3.107 str.), pavyzdžiui, vedybų sutartimi galima numatyti, kad bendrąja jungtinė nuosavybė sutuoktiniams priklausantis automobilis, nutraukus santuoką, tampa vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Tačiau pažymetina, kad vedybų sutarties galiojimo laikas nebūtinai priklauso nuo santuokos nutraukimo; pavyzdžiui, vedybų sutarties galiojimas gali pasibaigti ir pasibaigus joje numatytam terminui. Taip pat pažymetina, kad vedybų sutartis gali pasibaigti ir mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.49 str. 1d.). Vedybų sutarties pabaiga taip pat turi būti registruojama vedybų sutarčių registre.Vedybų sutarties turinys1. Sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymasVedybų sutarties objektu gali būti tik turtiniai sutuoktinių santykiai. Vedybų sutartimi sutuoktiniai gali pakeisti įstatymų nustatytą jų turto teisinį režimą ir numatyti jiems priimtiną turto teisini režimą. Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės, jų bendrosios jungtinės nuosavybės ar bendrosios dalines nuosavybės teisini režimą tiek visam turtui, tiek tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams (CK 3.104 str. 1d. ir 2d.). Nuosavybės teisems i turtą, kurios neaptartos vedybų sutartyje, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Neimanoma numatyti visų galimų vedybų sutarčių turinio variantų, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju jis priklauso nuo bendrų sutuoktinių interesų bei sutarties sudarymo tikslų. Remiantis įstatymo formuluotėmis, galima pateikti keletą pavyzdžių dėl sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymo vedybų sutartyse:– santuokos metu įgytas ir sutuoktiniams bendrąja jungtinė nuosavybė priklausantis turtas bus vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė arba, atvirkščiai, vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teisemis priklausantis turtas (pavyzdžiui, paveldėtas, padovanotas ir pan.) sutuoktiniams priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teisemis (šiuo atveju turto teisinis režimas nustatomas visam turtui); – nekilnojamam turtui (pavyzdžiui, gyvenamasis namas) yra taikomas asmeninės nuosavybės, o kilnojamam turtui (pavyzdžiui, automobilis, buitine technika) – bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas (turto teisinis režimas nustatomas tam tikram turtui); – konkretus turtas yra bendroji daline sutuoktinių nuosavybė, pavyzdžiui, vyras turi 2/3 teisių i gyvenamąjį namą, žmona – 1/3 (turto teisinis režimas nustatomas konkretiems daiktams). Dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas yra reglamentuojamas įstatymu ir, nesudarius vedybų sutarties, yra bendrai pagal įstatymo nuostatas taikomas sutuoktinių turtiniams santykiams. Vedybų sutartimi sutuoktiniai, atsižvelgdami i savo interesus, gali išplėsti ar susiaurinti šio teisinio režimo taikymą savo turtiniams santykiams. Vedybų sutartyje taip pat galima numatyti, kad pardavus turtą, kuris yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, už ji gauti pinigai bus bendroji jungtinė nuosavybė, arba vienam iš sutuoktinių padovanoti arba paveldeti pinigai yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau už juos įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Kiekvieno sutuoktinio turto asmeninės nuosavybės teisinis režimas vedybų sutarties pagrindu gali būti taikomas tiek visam sutuoktinių turtui, įgytam iki santuokos arba gyvenant susituokus (pilnas nuosavybės atskyrimas), tiek konkrečiam turtui. Kai kurie autoriai nurodo, kad asmeninės nuosavybės teisinis režimas dažniausiai numatomas vedybų sutartyse: a) tarp sutuoktinių, turinčių asmeninį verslą, didelį sukauptą asmeninį kapitalą ir pan.; b) tarp sutuoktinių, turinčių vaikų iš ankstesnių santuokų.Visiška sutuoktinių nepriklausomybė, lengvesnis turto santuokos nutraukimo atveju padalijimas, sutuoktinio apsauga nuo kito sutuoktinio kreditorių reikalavimų ir pan. laikytini vedybų sutartimi nustatomo asmeninės nuosavybės teisinio režimo privalumais, tačiau pažymetina, kad, esant tokiam režimui, kiekvienas sutuoktinis privalo kruopščiai vesti savo igyto turto apskaitą. Dėl bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės. Šio sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymas vedybų sutartyje labiausiai atspindi kiekvieno sutuoktinio “indelį” i šeimos turtą. Pabrėžtina, kad vedybų sutartimi nustatant bendrąją dalinę sutuoktinių nuosavybę, svarbu aiškiai apibrežti sutuoktiniųi tenkančią nuosavybės teisių (ne pačios nuosavybės!) dalį arba nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis tokia dalis nustatoma. Bendrosios dalines nuosavybės teisinis režimas gali būti taikomas tiek santuokos metu, tiek jos nutraukimo atveju; pavyzdžiui, vedybų sutartyje gali būti numatoma, kad, jeigu santuoka nutraukiama dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kitam sutuoktiniui atitenka 2/3 jų santuokoje įgyto ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Įstatymas (CK 3.104 str. 4 dalis) taip pat nurodo, kad vedybų sutartyje galima nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, pavyzdžiui, gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, honorarų, pensijų ir pan.) ar kitos igyjamos nuosavybės tvarkymu, tarpusavio išlaikymu (tiek santuokos metu, tiek ją nutraukus), dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas (pavyzdžiui, mokant mokesčius už komunalines paslaugas, darant gydymo išlaidas ir kt.), taip pat turto padalijimo budą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama. Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti ir kitokias teises ir pareigas, susijusias su jų tarpusavio turtiniais santykiais, pavyzdžiui, aiškiai apibrežti teises ir pareigas, susijusias su naudojimusi gyvenamosiomis patalpomis po santuokos nutraukimo.2. Negaliojančios vedybų sutarties sąlygosVedybų sutartyje galima numatyti įvairiausius sutuoktinių turtinių santykių reguliavimo modelius, tačiau privalu atsižvelgti ir i tam tikrus įstatyme nurodytus imperatyvus, kuriais siekiama apsaugoti kiekvieno iš sutuoktinių asmeninės teises ir laisves bei kitus įstatymų saugomus interesus. Negaliojančiu vedybų sutarties sąlygu sąrašas pateikiamas CK 3.105 straipsnyje. Pirma, negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą (CK 3.105 str. 4p.). Vedybų sutartimi negalima riboti vieno iš sutuoktinių teises i mokslą, i profesijos pasirinkimą, teises i darbą, judejimo laisves ir pan. Fizinių asmenų civilinis teisnumas ar veiksnumas gali būti apribotas tik įstatymuose numatytais pagrindais (CK 2.6 str.). Vedybų sutartimi negalima riboti ar atimti iš sutuoktinio (sutuoktinių) teises kreiptis i teismą (asmens teisė i teisminę gynybą) (CK 3.105 str. 8p., 1.137 str.), pavyzdžiui, vienas sutuoktinis negali sutartimi įpareigoti kito sutuoktinio nesikreipti į teismą dėl jungtinės nuosavybės teisemis priklausančio turto padalijimo santuokos nutraukimo atveju. Taip pat negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios keičia turto paveldejimo tvarką ir sąlygas (CK 3.105 str. 9p.), pavyzdžiui, vedybų sutartimi negalima riboti sutuoktinio teises palikti savo turtą testamentu tam tikriems asmenims. Antra, kaip mineta, vedybų sutartis reglamentuoja tik turtinius sutuoktinių santykius. Negalioja tos vedybų sutarties sąlygos, kurios nustato sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius (CK 3.105 str. 5p.), t. y. vedybų sutartimi negalima isipareigoti vienas kito myleti, nevartoti alkoholio, vesti dorą gyvenimo budą ir pan. Tačiau kai kurie autoriai nurodo, kad praktikoje gali būti susiduriama su atvejais, kai tam tikru sutuoktinių turtiniu santykiu nustatymas yra siejamas su jų asmeniniais neturtiniais santykiais, pavyzdžiui, vedybų sutartyje numatoma kompensacija sutuoktiniui už padarytą moralinę žalą, nutraukiant santuoką dėl kito sutuoktinio neištikimybes. Trečia, sutuoktiniai vedybų sutartimi negali nustatyti ar pakeisti savo asmeninių teisių ir pareigų savo vaikams (CK 3.105 str. 6p.), pavyzdžiui, vedybų sutartyje negalima nurodyti, kad skyrybų atveju vaikas lieka su tevų ar motina. Šiuos sutuoktinių santykius reglamentuoja CK III knygos IV dalis. Tačiau į vedybų sutartį galima itraukti sąlygas, susijusias su sutuoktinių išlaidomis vaikų auklejimui bei mokslui. Ketvirta, vedybų sutartis negali riboti ar atimti iš sutuoktinio (sutuoktinių) teises į išlaikymą (CK 3.105 str. 7p.), pavyzdžiui, vedybų sutartyje negalima numatyti, kad nedarbingas sutuoktinis neturi teises gauti išlaikymo. CK įtvirtina sutuoktinių pareigą vienas kitą remti materialiai (CK 3.27 str. 1d.).Penkta, taip pat negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios a) prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai (CK 3.105 str. 1p.); b) keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisini režimą (CK 3.88 ir 3.89 str.), jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisini režimą (CK 3.105 str. 2p.); c) pažeidžia CK 3.117 str. įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą (CK 3.105 str. 3p.).Vedybų sutarties pakeitimas ir nutraukimas. Vedybų sutarties negaliojimas1. Vedybų sutarties pakeitimas ir nutraukimasVedybų sutarties galiojimo metu sutuoktiniai privalo vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus. Vedybų sutarties vykdymui yra taikomi bendri sutarčių vykdymo principai (CK 6.200 str. 1d.). Tačiau vedybų sutarties, kaip ir bet kurios kitos sutarties, sąlygos gali būti keičiamos. Vedybų sutarties pakeitimai neturi grižtamosios galios (CK 3.103 str. 2d.). Įstatymas numato, kad vedybų sutartis gali būti pakeista arba nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu tokia pačia forma, kokia yra nustatyta jai sudaryti (CK 3.106 str. 1d.), t.y. notarine forma. Keisti vedybų sutartį galima tik teismo leidimu (CK 3.103 str. 2d.). Vedybų sutarties pakeitimai turi būti iregistruoti vedybų sutarčių registre (CK 3.103 str. 2d.). Iškilus ginčui dėl vedybų sutarties pakeitimo ar nutraukimo, vienas iš sutuoktinių gali kreiptis į teismą dėl vedybų sutarties pakeitimo ar nutraukimo. Tuomet vedybų sutartis gali būti pakeista arba nutraukta teismo sprendimu, kai yra CK VI knygoje numatyti sutarties pakeitimo ar nutraukimo pagrindai (CK 3.106 str. 3d.). Svarbu žinoti, kad vedybų sutarties pakeitimas ar nutraukimas įsigalioja: a) sutuoktiniams susitarus ir notariškai patvirtinus ši susitarimą, jeigu sutartyje nenumatomas kitoks įsigaliojimo terminas; b) isiteisėjus teismo sprendimui pakeisti ar nutraukti vedybų sutartį.2. Vedybų sutarties pripažinimas negaliojančiaVedybų sutartis laikoma negaliojančia, jeigu jos sąlygos prieštarauja įstatyme numatytiems reikalavimams (CK 3.105 str.). Tokiu atveju vedybų sutartis yra niekinė, t. y. ji nesukelia jokiu teisiniu pasekmių nuo jos sudarymo momento, nepriklausomai nuo to, ar teismas pripažista ją negaliojančia, ar ne.Notariškai nepatvirtinta vedybų sutartis negalios ir bus laikoma niekine, kadangi šalys nesilaikė įstatymo nustatytos sutarties sudarymo formos. Taip pat įstatymas numato, kad vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia bendrais sandoriu negaliojimo pagrindais (CK 3.108 str. 1d.). Pažymėtina, kad reikia skirti niekinę vedybų sutartį, t.y. negaliojančią sutartį, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti ją negaliojančia, nuo nuginčijamos vedybų sutarties, kurią pripažinti negaliojančia būtinas teismo sprendimas. Pavyzdžiui, jeigu vedybų sutartis buvo sudaryta asmens, kuris nors ir budamas veiksnus, šios sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalejo suprasti savo veiksmu reikšmes ar jų valdyti (CK 1.89 str.), arba vedybų sutartis buvo sudaryta asmeniui suklydus (CK 1.90 str.), teismo tvarka tokia vedybų sutartis gali būti pripažinta negaliojančia.Galimi atvejai, kai sutuoktiniai vedybų sutartį sudaro tik dėl akiu, t.y. neketindami sukurti teisiniu pasekmiu (tariamas arba fiktyvus sandoris), arba kitam sandoriui pridengti (apsimestinis sandoris). Tokie sandoriai laikomi niekiniais ir negalioja (CK 1.86 str. ir 1.87 str.). CK 3.108 str. 3 dalyje nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę reikalauti pripažinti vedybų sutartį negaliojančia dėl jos fiktyvumo, tačiau praktiškai tai gali būti sudėtinga įrodyti. Be to, sutuoktinio reikalavimu teismas vedybų sutartį gali pripažinti visiškai arba iš dalies negaliojančia, jeigu sutartis iš esmes pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki (CK 3.26 str., 3.108 str. 2d.), pavyzdžiui, vedybų sutartyje numatoma, kad visas santuokos metu įgytas turtas ir/ar visos abiejų sutuoktinių gautos pajamos bus vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė.3. Kreditoriu teisių apsauga vedybų sutarties pakeitimo, nutraukimo ar jos pripažinimo negaliojančia atvejaisKadangi vedybų sutartis reglamentuoja turtinius sutuoktinių santykius, jos pakeitimas, nutraukimas ar pripažinimas negaliojančia gali liesti sutuoktinių kreditoriu interesus. Todel įstatymas numato, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai, kuriu teises pažeide vedybų sutarties pakeitimas ar nutraukimas, turi teisę per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojo apie vedybų sutarties pakeitimą ar nutraukimą, ginčyti toki pakeitimą ar nutraukimą teismo tvarka ir reikalauti pažeistu teisių atkurimo (CK 3.106 str. 4 dalis). Su sutuoktinių kreditorių interesų apsauga sietinas ir šiame straipsnyje minimo vedybų sutarčių registro sukurimas. Toks registras sukurtas, pavyzdžiui, Prancūzijoje, pagal kurios įstatymus vedybų sutartys skelbiamos specialiame komerciniame registre. Vedybų sutartys taip pat registruojamos Latvijoje bei Estijoje. Pagal Vedybų sutarčių registro nuostatų III skyriaus 16p. šiame registre yra fiksuojamos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo, pabaigos, sutarties ar jos dalies pripažinimo negaliojančia datos; sutarties ar jos pakeitimo įsigaliojimo data ar sąlyga; turtui nustatytas teisinis režimas ir kt. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę naudotis registro duomenimis, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus (naudojimasis vedybų sutarčių registro duomenimis yra mokamas). Įvertinti vedybų sutarties instituto privalumus bei trūkumus šiuo metu yra sudėtinga dėl tokiu sutarčių sudarymo praktikos nebuvimo. Tačiau akivaizdu, kad šios šeimos teisinių santykių srities reglamentavimas naująjame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, atspindintis ir visuomenės požiurio i sutuoktinių turtinius santykius progresą, yra svarbus žingsnis civiliniu teisiniu santykiu reglamentavime apskritai.Literatūros sarašas1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir igyvendinimo įstatymas 3. 2002 m. rugpjučio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 1284 “Dėl vedybų sutarčių registro steigimo ir vedybų sutarčių registro nuostatu patvirtinimo”.4. 2002 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 1159 “Dėl atlyginimo už centrines hipotekos istaigos ir hipotekos skyriu prie apylinkiu teismu teikiamas paslaugas”