Untitled
VILNIAUS UNIVERSITETAS
TEISĖS FAKULTETAS
PRIVATINĖS TEISĖS KATEDRA
Dieninės studijų formos
RAŠTO DARBAS
IŠMOKOS BEDARBIAMS ES VALSTYBĖSE
Vilnius, 2014
ĮŽANGA
Daugelyje ES šalių bedarbio pašalpos dydis ir mokėjimo trukmė priklauso nuo turimo darbo stažo, iki nedarbingumo laikotarpio gautų pajamų, šeimos finansinės situacijos, bedarbis taip pat gali tikėtis kompensacijų už būsto nuomą, šildymą ir pan. Lietuvoješiuo metu didžiausia nedarbo socialinio draudimo išmoka yra 650 litų, mažiausia – 350 litų.
Kitose ES šalyse socialinė sistema gerokai dosnesnė: neskaičiuojant kompensacijų būstui, kitos socialinės paramos, pavyzdžiui, prancūzas kas mėnesį gali tikėtis gauti apie 980 eurų (3,38 tūkst. litų), per paskutinius 6 metus 12 mėnesių išdirbusiam ispanui, kuris neturi vaikų, kas mėnesį gali būti skiriama maksimali 1087 eurų (3,750 tūkst. litų) pašalpa, Jungtinėje Karalystėje darbo neturintis asmuo kas savaitę gali tikėtis 71 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų (295 litų), vyresnis nei 26 metų bedarbis Airijoje – 188 eurų (beveik 650 litų) pašalpos.
Europos Komisija pernai paskelbė tyrimo ataskaitą, kurioje pateikia apibendrintą informaciją apie 27 Europos Sąjungos šalyse narėse mokamas nedarbo išmokas. Tyrimo duomenys rodo, kad didesnių išmokų bedarbiai gali tikėtis euro zonos valstybėse: didžiausias nedarbo išmokos ir vidutinio gamybos sektoriaus darbuotojo uždarbio santykis fiksuojamas Portugalijoje (92 proc.), Liuksemburge (81 proc.) ir tik Austrijoje, Estijoje, Airijoje bei Maltoje jis mažesnis nei 50 proc.
Pasirinkau keletą ES valstybių, kurių apžvelgsiu bedarbių išmokų ypatumus.
DĖSTOMOJI DALIS
ISPANIJA
Kada turite teisę gauti bedarbio išmokas?
Bedarbiai, sugebantys ir norintys dirbti, kurie buvo atleisti iš darbo dėl ekonominių priežasčių arba kurių darbo laikas (atitinkamai ir darbo užmokestis) dėl etatų mažinimosumažėjo bent 10 % (bet ne daugiau kaip 70 %), turi teisę į bedarbio išmokas. Nedarbas gali būti visiškas arba dalinis. Šios išmokos yra dviejų rūšių: įmokinės bedarbio išmokos ir specialioji bedarbio pašalpa.
Bedarbio išmoka
Bedarbio išmokos skiriamos, jei asmuo atitinka šias sąlygas:
asmuo priklauso tam tikrai socialinės apsaugos sistemai, pagal kurią draudžiama nuo šios rizikos, arba jo padėtis prilyginama tokiai, pagal kurią priskiriama tai sistemai;
asmuo yra teisėtas bedarbis ir gali įrodyti, kad aktyviai ieško darbo ir yra pasirengęs užimti tinkamą darbo vietą;
asmuo bent 360 dienų per 6 metus iki nedarbo pradžios arba iki to momento, kai pasibaigė įmokų mokėjimo prievolė, mokėjo socialinio draudimo įmokas;
asmeniui yra daugiau kaip 16 irmažiau kaip 65 metai, išskyrus tuos atvejus, kai dar nėra įvykdytos sąlygos senatvės pensijai gauti;
asmeniui neturi būti taikoma išmokų nesumavimo sąlyga.
Ką apima?
Bedarbio išmoka
Bedarbio išmokos (prestación por desempleo) suma priklauso nuo išlaikytinių skaičiaus, tačiau negali viršyti nustatytų mažiausios ir didžiausios sumų. Visiško nedarbo atveju išmoka sudaro 70 % apskaičiavimo pagrindo pirmąsias 180 dienų ir 60 % apskaičiavimo pagrindo likusį laikotarpį. Apskaičiavimo pagrindas yra lygus paskutinių šešių mėnesių įmokų pagrindų vidurkiui. Yra nustatytos mažiausia ir didžiausia išmokų sumos.
Dalinio nedarbo atveju išmokos proporcingai sumažinamos. Asmenys, turintys teisę į bedarbio išmokas, gali naudotis ir medicininiu gydymu. Dėl kitų socialinės apsaugos išmokų bedarbio išmokų gavimo laikotarpis laikomas įmokų mokėjimo laikotarpiu. Bedarbio išmokų mokėjimo trukmė priklauso nuo to, kaip ilgai išmokų gavėjas mokėjo socialinio draudimo įmokas per pastaruosius 6 metus. Jei įmokos mokėtos bent 360 dienų, bedarbio išmoką galima gauti iki keturių mėnesių. Jei jos mokėtos ilgiau kaip 2 160 dienų, bedarbio išmoką galima gauti iki dvejų metų.
Parama bedarbiams
Specialioji bedarbio pašalpa (subsidio por desempleo) paprastai mokama šešis mėnesius. Jos mokėjimą galima pratęsti dar po šešis mėnesius iki 18 mėnesių (o tam tikrais atvejais ir ilgiau). Jeigupagal darbo sutartį dirbęs darbuotojas yra vyresnis kaip 52 metų ir atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, ši pašalpa gali būti mokama iki tol, kol jis gali išeiti į pensiją. Paprastai neįmokinė bedarbio pašalpa sudaro 80 % viešojo daugeriopo poveikio pajamų rodiklio (Indicador Público de Renta de Efectos Múltiples, IPREM). Vyresni kaip 45 metų ilgalaikiai bedarbiai, kuriems po dvejų metų baigta mokėti įmokinė bedarbio išmoka, šešis mėnesius gali gauti specialią pašalpą, kuri sudaro 80-133 % IPREM ir priklauso nuo išlaikomų šeimos narių skaičiaus.
LIETUVA
Kada turite teisę gauti bedarbio išmokas?
Nedarbo draudimo išmoka mokama pagal privalomojo draudimo sistemą samdomiesiems darbuotojams. Šios išmokos siejamossu pajamomis.
Išmokos skiriamos šiems asmenims:
visiems samdomiesiems darbuotojams, įskaitant atstovaujančius renkamose institucijose, valstybės tarnautojus, valstybės politikus, karius, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento pareigūnus;
kariai, jei jie atliko privalomąją pradinę karo tarnybą ar kitą krašto apsaugos tarnybą arba jei buvo atleisti atlikę ne mažiau kaip pusę nustatyto tarnybos laiko;
vaiką iki trejų metų prižiūrintys bedarbiai vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu.
Reikalavimai išmokai gauti
Bedarbio išmokoms gauti asmeniui keliami šie reikalavimai:
būti bedarbiu;
būti darbingo amžiaus;
nesimokyti mokymo įstaigos dieniniame skyriuje;
turėti minimalų draudimo laikotarpį;
būti užsiregistravusiam Darbo biržoje;
aktyviai ieškoti darbo ir būti pasirengusiam priimti siūlomą darbą ar aktyviai dalyvauti darbo rinkos priemonėse;
negauti ligos ir (ar) motinystės (tėvystės) pašalpų ir socialinio draudimo pensijos.
Privalomasis draudimo laikotarpis – 18 mėnesių per pastaruosius 3 metus prieš registraciją darbo biržoje . Tam tikrų kategorijų bedarbiams, kurie įmokas mokėjo, tačiau neįgijo būtinojo socialinio draudimo laikotarpio, yra nustatyta išimčių (jei jie buvo atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ir ne dėl jų pačių kaltės). Taip pat nustatytos išimtys bedarbiams, kurie nemokėjo draudimo įmokų.
Laukimo laikotarpis – 7 kalendorinės dienos ar laikotarpis,kai buvusiam darbuotojui buvo išmokėta išeitinė pašalpa. Jei samdomasis darbuotojas neteko darbo ne dėl savo kaltės laukimo laikotarpis – 3 mėnesiai;
Nedarbo draudimo pašalpa nemokama, jei asmuo:
atsisakė siūlomo darbo, atitinkančio jo profesinį pasirengimą, sveikatos būklę ir
tinkamo pagal atstumą nuo darbo iki namų;
be pateisinamos priežasties atsisakė dalyvauti individualiame įsidarbinimo plane
numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
be pateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvyko į Darbo biržą dėl pasiūlymo
dirbti ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
atsisakė nustatyto sveikatos patikrinimo dėl tinkamumo dirbti.
Netaikomos jokios nuobaudos, jei bedarbis gali patvirtinti įstatyme nustatytas pateisinamas priežastis (pavyzdžiui, gamtosstichijos, nelaimingas atsitikimas, giminaičio, sutuoktinio ar vaiko mirtis ir t. t.).
Ką apima?
Nedarbo draudimo išmoką sudaro pastovi ir kintama dalys. Pastovi dalis lygi valstybės remiamoms pajamoms 350 LTL (101 EUR), o kintama dalis siejama su anksčiau apdraustojo asmens gautomis pajamomis. Didžiausia nedarbo draudimo išmokos suma negali viršyti 650 LTL (188 EUR) (iki 2012 m. gruodžio 31 d.). Visa išmoka mokama tris pirmuosius nedarbo mėnesius. Laikotarpiu iki šios išmokos mokėjimo pabaigos išmokos kintama dalis mažinama 50 %Nedarbo draudimo pašalpa gali būti mokama kartu su mokymosi pašalpomis, kurias gauna besimokantis bedarbis. Ji negali būti mažesnė kaip valstybės remiamos pajamos, bet ne didesnė kaip 70 % einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, kurias nustato Vyriausybė.
Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė nustatoma, atsižvelgiant į dirbtų metų skaičių:
mažiau kaip 25 darbo metai – 6 mėnesiai;
25-30 darbo metų – 7 mėnesiai;
30-35 darbo metai – 8 mėnesiai;
daugiau kaip 35 darbo metai – 9 mėnesiai.
Nedarbo draudimo išmoka nebemokama, kai išmokos gavėjas susiranda samdomąjį darbą ar pradeda dirbti kaip savarankiškai dirbantis asmuo.
VOKIETIJA
Teisę į nedarbo draudimo išmokas turi registruoti Vokietijos valstybinėje darbo agentūroje asmenys, kurie prieš tapdami bedarbiais dirbo Vokietijoje ir kurių socialinio draudimo stažas per praėjusius 2 metus ne mažesnis negu 12 mėn. Socialinio draudimo stažas kitose EEE (EuroposEkonominės Erdvės) valstybėse gali būti įskaičiuojamas, jei pateikiama forma E301. Nedarbo socialinės išmokos dydis priklauso nuo darbinės veiklos trukmės bei gautų pajamų dydžio. Asmenims, neturintiems vaikų, skiriama nedarbo socialinio draudimo išmoka sudaro 60 proc. nuo buvusių pajamų (atskaičius mokesčius). Jeigu bedarbis arba jo partneris rūpinasi vaiku iki 18 metų amžiaus, skiriamos išmokos dydis – 67 proc. nuo buvusių neto pajamų.
Jeigu asmuo neturi teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką arba išmokos mokėjimo laikotarpis baigėsi, tačiau yra registruotas kaip darbo ieškantis asmuo ir yra darbingas, jam bus skiriama materialinė išmoka pragyvenimui (vadinamieji Bedarbio pinigai II). Ši išmoka yra ženkliai mažesnė už nedarbo socialinio draudimo išmoką.
LATVIJA
Bedarbio išmoką turi teisę gauti pareiškėjas,įregistruotas Valstybinėje užimtumo tarnyboje (NVA) ir įgijęs bedarbio statusą; prieš tapdamas bedarbiu jis turi būti dirbęs ne mažiau kaip metus ir per šį laikotarpį mokėjęs įmokas ne mažiau kaip 9 mėnesius. Taip pat bedarbio išmoką gali gauti bedarbiai, už kuriuos nebuvo mokėtos nedarbo draudimo įmokos arba jos buvo mokamos mažiau kaip 9 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių prieš suteikiant bedarbio statusą, tačiau kurie per šį laikotarpį buvo pripažinti darbingais po neįgalumo laikotarpio arba kurie prižiūrėjo neįgalų vaiką iki 16 metų. Šiais atvejais bedarbio išmokai gauti keliama vienintelė sąlyga – darbo ieškantis asmuo turi būti užsiregistravęs Valstybinėje užimtumo tarnyboje (NVA) kitą mėnesį po to, kai pasveiko, ar po to, kai neįgaliam vaikui sukako 16 metų (ar šio amžiaus nesulaukusio vaiko mirties dieną).
Bedarbio pašalpa apskaičiuojama pagal darbo užmokestį, nuo kurio apskaičiuojamos
socialinio draudimo įmokos.
Įmokų dydis ir mokėjimo trukmė priklauso nuo draudimo stažo:
1-9 metus (imtinai) draustiems asmenims – 50 % vidutinio bazinio darbo užmokesčio dydžio (maksimali trukmė: 4 mėnesiai);
10-19 metų (imtinai) draustiems asmenims – 55 % vidutinio bazinio darbo užmokesčio dydžio (maksimali trukmė: 6 mėnesiai);
20-29 metus (imtinai) draustiems asmenims – 60 % vidutinio bazinio darbo užmokesčio dydžio (maksimali trukmė: 9 mėnesiai);
30 metų ir ilgiau draustiems asmenims – 65 % vidutinio bazinio darbo užmokesčio dydžio (maksimali trukmė: 9 mėnesiai).
Šios įmokos („fiksuotos pašalpos“)visiškai mokamos tik pirmaisiais nedarbo mėnesiais, jei nedarbas tęsiasi ilgiau, pašalpos mažinamos.
1-9 metus draustiems asmenims:
pirmus 2 nedarbo mėnesius – 100 % nustatytos išmokos sumos;
3-4 nedarbo mėnesius – 75 % nustatytos išmokos sumos.
10-19 metų draustiems asmenims:
pirmus 2 nedarbo mėnesius – 100 % nustatytos išmokos sumos;
3-4 nedarbo mėnesius – 75 % nustatytos išmokos sumos;
5-6nedarbo mėnesius – 50 % nustatytos išmokos sumos.
20 metų ir ilgiau draustiems asmenims:
pirmus 3 nedarbo mėnesius – 100 % nustatytos išmokos sumos;
4-6 nedarbo mėnesius – 75 % nustatytos išmokos sumos;
7-9 nedarbo mėnesius – 50 % nustatytos išmokos sumos.
IŠVADOS
Daugelyje Europos sąjungos valstybių taikomi panašūs kriterijai bedarbio išmokai gauti, t.y. darbo stažas, iki nedarbingumo laikotarpio gautos pajamos, šeimos finansinė situacija.
Tačiau kriterijų ribos skiriasi pakankamai ženkliai.
Bedarbio išmokos dydis valstybėse priklauso nuo pragyvenimo lygio, statistiškai kaip minėta Euro zonos valstybių vidutinės išmokos yra didesnės.