TURINYS Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………….31. ISM kodekso istorija…………………………………………………………………………………………………….32. ISM kodekso tikslai………………………………………………………………………………………………………43. ISM kodekso struktūra………………………………………………………………………………………………….5 3.1. ISM kodekso preambulė………………………………………………………………………………….54. ISM kodekso įdegimas………………………………………………………………………………………………….65. ISM kodekso taikymas………………………………………………………………………………………………….8 5.1. SVS kompanijos politika……………………………………………………………………………….106. ISM įgyvendinimas laive…………………………………………………………………………………………….10 6.1. ISM kodekso metodiniai nurodymai laivo įgulai……………………………………………….11 6.1.1. Metodiniai nurodymai……………………………………………………………………….12 6.1.2. Kompanijos politika………………………………………………………………………….12 6.1.3. Darbo apibūdinimas………………………………………………………………………….13 6.1.4. Atstovas………………………………………………………………………………………….13 6.1.5. Avarinės situacijos galimi išvengimo būdai…………………………………………13 6.1.6. ISM apmokymai……………………………………………………………………………….13 6.1.7. Suderinimas ir ataskaita apie nelaimingus atsitikimus……………………………13 6.1.8. Politika naudojant alkoholį bei narkotines medžiagas……………………………147. Išvados………………………………………………………………………………………………………………………148. Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………………………….15
ĮVADAS Pagrindinės Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso (ISM Code) atsiradimo priežastys buvo:• Saugus laivo eksploatavimas išvengiant nelaimingus atsitikimus su pačiu laivu, jo įgula, ir aplinkosauga.• Kompanijos bei įgulos supratimas apie visus galimus pavojaus atvejus ir jų vengimas ateityje.• Laivo eksploatacija pagal tarptautines taisykles, kodeksus ir metodinius nurodymus.• Laivo įgula ir kompanija kartu papildytu savo žinias apie saugaus valdymo sistemą.• Laivo įgula visada būtu pasirengusi išvengti bet kurias nelaimingas situacijas bei kompanijos pagalba išvengti tokių situacijų.
Kitaip tariant šio kodekso tikslas užtikrinti saugią laivybą jūroje, pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai, laivo įrengimų sugadinimų, taip pat aplinkos teršimą.
1. ISM KODEKSO ISTORIJA
ISM kodeksas kaip viena kokybės valdymo sistemos atšakų tiesiogiai susijęs su kokybės valdymo sistemomis. Žmonija visuomet stengėsi valdyti kokybę, t.y. turėti kokybės valdymo sistemas. Viena pirmųjų oficialiai pripažintų kokybės valdymo sistemų – JAV Gynybos ministerijos karinės produkcijos standartizavimas, kuris pradėtas taikyti Antrojo Pasaulinio karo metu. Vėliau, 1970 metais, Didžioji Britanija įvedė savo standartą, susijusį su laivyba BS 5750 (British Standard) .1987 metais Tarptautinė standartų organizacija (ISO) priėmė standartus ISO 9000 su priedais, dalis kurių susiję su laivyba.1988 metais penkių šalių grupė (iniciatorė Norvegija) priėmė savo laivybą reglamentuojančius standartus, daugiausia susijusius su naftos verslu.1990 metais penkių šalių grupė priėmė saugios laivybos kodeksą, kuris buvo vienas pirmųjų tokios rūšies kodeksų, suderintų tarp kelių šalių.
1991 metais priimtas ISMA (International Safety Maritime Association) kodeksas, kuris ir sudarė ISM kodekso pagrindą.1993 metais TJO priėmė ISM kodeksą kaip rezoliuciją, todėl tuo metu jis buvo tik rekomenduojamas. Norint, kad ISM kodeksas būtų privalomas, reikėjo įtraukti šį kodeksą į kokią nors vieną konvenciją. Kadangi laivybos saugumas yra artimiausias SOLAS konvencijai, 1994 metais SOLAS konvencijos diplomatinėje konferencijoje buvo įtvirtintas IX konvencijos skyrius (ISM kodekso tekstas), ir nuo to laiko ISM kodeksas yra privalomas. Remiantis SOLAS konvencijos ir TJO rezoliucijų reikalavimais, ISM kodeksas, turėjo būti įdiegtas keleiviniuose laivuose, tanklaiviuose, dujovežiuose, cheminių medžiagų tanklaiviuose ir balkeriuose iki 1998 metų liepos l dienos, kituose laivuose iki 2002 metų liepos l dienos.1993 m. lapkričio 4 d. Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) asamblėja priėmė rezoliuciją A.741(18) “Tarptautinis saugaus laivų eksploatavimo ir užteršimo iš laivų valdymo kodeksas” (ISM-Code). Šio kodekso nuostatos tapo privalomos visiems, įsigaliojus naujiems 1974 m. Tarptautinės žmogaus gyvybės apsaugos jūroje konvencijos (SOLAS 74) IX skyriaus reikalavimams. Sutinkamai su šio kodekso reikalavimais kiekviena prekybine laivyba užsiimanti laivininkystės kompanija ir jos laivai privalo būti patikrinti ir sertifikuoti išduodant kompanijai Atitikties dokumentą, o laivui – Saugaus valdymo liudijimą. Nustatyti šie kompanijų ir laivų sertifikavimo terminai: 1. iki 1998 liepos 1 d. – visi keleiviniai laivai ir keltai, Ro-Ro laivai, tanklaiviai, dujovežiai, biriųjų krovinių laivai ir kompanijos, turinčios tokius laivus; 2. iki 2002 m. liepos 1 d. – visi kiti prekybine laivyba užsiimantys daugiau kaip 500 tonų talpos laivai ir kompanijos, turinčios tokius laivus.2. ISM KODEKSO TIKSLAI.ISM kodekso atraminiai taškai, kurie leidžia apibendrinti visą dokumentą yra šie:– vienodas standartų supratimas;– galimybė identifikuoti ir suprasti pavojingas situacijas;-procedūrų ir instrukcijų įdiegimas (kuo aukštesnė kvalifikacija, tuo paprastesnė procedūra, ir atvirkščiai), o taip pat kontrolinių lapų įdiegimas, kuris yra labai svarbus, kai laivų įgulos labai skirtingos ir jų kvalifikacija nepakankama;
– nekelti nereikalingų biurokratinių reikalavimų, kad nebūtų papildomų sunkumų nei kapitonui, nei laivo įgulai;– tinkamas SVS naudojimas ir geras supratimas, t.y. turi būti gera motyvacija, kad sistema būtų priimtina;– turi būti reikalingi ištekliai (žmonės, lėšos ir pan.);– supratimas ir aiškus mokymas, t.y. kiekvienas susijęs su laivybos saugumu turi gerai žinoti savo atsakomybę ir teises, bei, kai reikia, pakeisti konkrečiu momentu trūkstamus žmones ir turėti tokiam darbui pakankamus išteklius bei šaltinius.3. ISM KODEKSO STRUKTŪRA.ISM kodekso struktūra susideda iš preambulės ir 13 skyrių. Preambulėje nurodomas pagrindinis ISM kodekso tikslas bei esminiai elementai. Vienas pagrindinių tikslų – bendrų tarptautinių standartų diegimas laivyboje bei atsakomybės paskirstymas tarp kompanijos ir kapitono, nes kapitonas vienas yra fiziškai nepajėgus įvykdyti visą konvencijų, rezoliucijų bei susitarimų 443(XI) rezoliucijoje pirmą kartą buvo bandytą apsaugoti kapitoną nuo visiškos atsakomybės, nes dažnai kapitonas kaip kompanijos valios vykdytojas turi riboti savo sprendimus ir, vykdydamas kompanijos nuostatas, kartais negali išpildyti visų laivybos saugumo reikalavimų.ISM kodekse yra šie skyriai:– preambulė;– bendros nuostatos;– tikslai ir taikymas (saugumo ir aplinkos apsaugos politika); – kompanijos atsakomybė ir įgaliojimai; įgaliotasis asmuo; – kapitono teisės ir pareigos;– ištekliai ir personalas;– laivo darbo procedūros;– avarinės procedūros;– pranešimai apie pavojingus atvejus, avarijas ir neatitikimus bei analizė; laivo ir įrangos eksploatacija; – dokumentavimas; kompanijos vidinis auditas, pateikimas ir įvertinimas – sertifikavimas, patikrinimas ir kontrolė.
3.1 ISM Kodekso preambulė.Preambulėje pateiktos šios pagrindinės ISM kodekso idėjos: – vienodas problemų supratimas;– kompetencija;– aukščiausių laivybos saugumo standartų taikymas – aiški ir visiems suprantama motyvacija. Tuo atveju, kai kompanijoje visi vienodai supranta laivybos saugumo esmę, daro viską, kas reikalinga, tvarkydami laivybą taip, kad nebūtų avarijų ir avarinių situacijų, kyla ir kompanijos prestižas, mažėja draudimo premijų dydis bei auga frachto dydis.
Preambulėje pateikiami šie ISM kodekso pagrindiniai tikslai:– visiems turi galioti ir turi būti taikomi vienodi tarptautiniai laivybos saugumo ir aplinkos apsaugos standartai;– tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai turi būti pritaikyti kiekvienai konkrečiai kompanijai;– taisyklės turi būti pritaikytos kiekvienam konkrečiam laivui,– kompanija privalo patikrinti, kad taisyklės yra visapusiškos ir,esant būtinybei, turi jas laiku koreguoti;– taisyklių visapusiškumui patikrinti gali būti sukurta procedūra, kad situacija nuolat būtų aiški, gali būti sukurta ir pritaikyta informacinė sistema;– turi būti paruoštas visų dokumentų sąrašas ir nurodyta, kur jie kompanijoje yra saugomi, kad kiekvienas norintis galėtų susipažinti.