TURINYS Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………………..31. ISM kodekso istorija……………………………………………………………………………………………………..32. ISM kodekso tikslai………………………………………………………………………………………………………43. ISM kodekso struktūra…………………………………………………………………………………………………..5 3.1. ISM kodekso preambulė…………………………………………………………………………………..54. ISM kodekso įdegimas…………………………………………………………………………………………………..65. ISM kodekso taikymas…………………………………………………………………………………………………..8 5.1. SVS kompanijos politika………………………………………………………………………………..106. ISM įgyvendinimas laive……………………………………………………………………………………………..10 6.1. ISM kodekso metodiniai nurodymai laivo įgulai………………………………………………..11 6.1.1. Metodiniai nurodymai……………………………………………………………………….12 6.1.2. Kompanijos politika………………………………………………………………………….12 6.1.3. Darbo apibūdinimas………………………………………………………………………….13 6.1.4. Atstovas…………………………………………………………………………………………..13 6.1.5. Avarinės situacijos galimi išvengimo būdai…………………………………………13 6.1.6. ISM apmokymai……………………………………………………………………………….13 6.1.7. Suderinimas ir ataskaita apie nelaimingus atsitikimus……………………………13 6.1.8. Politika naudojant alkoholį bei narkotines medžiagas……………………………147. Išvados………………………………………………………………………………………………………………………148. Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………………………….15
ĮVADAS Pagrindinės Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso (ISM Code) atsiradimo priežastys buvo:• Saugus laivo eksploatavimas išvengiant nelaimingus atsitikimus su pačiu laivu, jo įgula, ir aplinkosauga.• Kompanijos bei įgulos supratimas apie visus galimus pavojaus atvejus ir jų vengimas ateityje.• Laivo eksploatacija pagal tarptautines taisykles, kodeksus ir metodinius nurodymus.• Laivo įgula ir kompanija kartu papildytu savo žinias apie saugaus valdymo sistemą.• Laivo įgula visada būtu pasirengusi išvengti bet kurias nelaimingas situacijas bei kompanijos pagalba išvengti tokių situacijų.
Kitaip tariant šio kodekso tikslas užtikrinti saugią laivybą jūroje, pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai, laivo įrengimų sugadinimų, taip pat aplinkos teršimą.
1. ISM KODEKSO ISTORIJA
ISM kodeksas kaip viena kokybės valdymo sistemos atšakų tiesiogiai susijęs su kokybės valdymo sistemomis. Žmonija visuomet stengėsi valdyti kokybę, t.y. turėti kokybės valdymo sistemas. Viena pirmųjų oficialiai pripažintų kokybės valdymo sistemų – JAV Gynybos ministerijos karinės produkcijos standartizavimas, kuris pradėtas taikyti Antrojo Pasaulinio karo metu. Vėliau, 1970 metais, Didžioji Britanija įvedė savo standartą, susijusį su laivyba BS 5750 (British Standard) .1987 metais Tarptautinė standartų organizacija (ISO) priėmė standartus ISO 9000 su priedais, dalis kurių susiję su laivyba.1988 metais penkių šalių grupė (iniciatorė Norvegija) priėmė savo laivybą reglamentuojančius standartus, daugiausia susijusius su naftos verslu.1990 metais penkių šalių grupė priėmė saugios laivybos kodeksą, kuris buvo vienas pirmųjų tokios rūšies kodeksų, suderintų tarp kelių šalių.
1991 metais priimtas ISMA (International Safety Maritime Association) kodeksas, kuris ir sudarė ISM kodekso pagrindą.1993 metais TJO priėmė ISM kodeksą kaip rezoliuciją, todėl tuo metu jis buvo tik rekomenduojamas. Norint, kad ISM kodeksas būtų privalomas, reikėjo įtraukti šį kodeksą į kokią nors vieną konvenciją. Kadangi laivybos saugumas yra artimiausias SOLAS konvencijai, 1994 metais SOLAS konvencijos diplomatinėje konferencijoje buvo įtvirtintas IX konvencijos skyrius (ISM kodekso tekstas), ir nuo to laiko ISM kodeksas yra privalomas. Remiantis SOLAS konvencijos ir TJO rezoliucijų reikalavimais, ISM kodeksas, turėjo būti įdiegtas keleiviniuose laivuose, tanklaiviuose, dujovežiuose, cheminių medžiagų tanklaiviuose ir balkeriuose iki 1998 metų liepos l dienos, kituose laivuose iki 2002 metų liepos l dienos.1993 m. lapkričio 4 d. Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) asamblėja priėmė rezoliuciją A.741(18) “Tarptautinis saugaus laivų eksploatavimo ir užteršimo iš laivų valdymo kodeksas” (ISM-Code). Šio kodekso nuostatos tapo privalomos visiems, įsigaliojus naujiems 1974 m. Tarptautinės žmogaus gyvybės apsaugos jūroje konvencijos (SOLAS 74) IX skyriaus reikalavimams. Sutinkamai su šio kodekso reikalavimais kiekviena prekybine laivyba užsiimanti laivininkystės kompanija ir jos laivai privalo būti patikrinti ir sertifikuoti išduodant kompanijai Atitikties dokumentą, o laivui – Saugaus valdymo liudijimą. Nustatyti šie kompanijų ir laivų sertifikavimo terminai: 1. iki 1998 liepos 1 d. – visi keleiviniai laivai ir keltai, Ro-Ro laivai, tanklaiviai, dujovežiai, biriųjų krovinių laivai ir kompanijos, turinčios tokius laivus; 2. iki 2002 m. liepos 1 d. – visi kiti prekybine laivyba užsiimantys daugiau kaip 500 tonų talpos laivai ir kompanijos, turinčios tokius laivus.2. ISM KODEKSO TIKSLAI.ISM kodekso atraminiai taškai, kurie leidžia apibendrinti visą dokumentą yra šie:– vienodas standartų supratimas;– galimybė identifikuoti ir suprasti pavojingas situacijas;-procedūrų ir instrukcijų įdiegimas (kuo aukštesnė kvalifikacija, tuo paprastesnė procedūra, ir atvirkščiai), o taip pat kontrolinių lapų įdiegimas, kuris yra labai svarbus, kai laivų įgulos labai skirtingos ir jų kvalifikacija nepakankama;
– nekelti nereikalingų biurokratinių reikalavimų, kad nebūtų papildomų sunkumų nei kapitonui, nei laivo įgulai;– tinkamas SVS naudojimas ir geras supratimas, t.y. turi būti gera motyvacija, kad sistema būtų priimtina;– turi būti reikalingi ištekliai (žmonės, lėšos ir pan.);– supratimas ir aiškus mokymas, t.y. kiekvienas susijęs su laivybos saugumu turi gerai žinoti savo atsakomybę ir teises, bei, kai reikia, pakeisti konkrečiu momentu trūkstamus žmones ir turėti tokiam darbui pakankamus išteklius bei šaltinius.3. ISM KODEKSO STRUKTŪRA.ISM kodekso struktūra susideda iš preambulės ir 13 skyrių. Preambulėje nurodomas pagrindinis ISM kodekso tikslas bei esminiai elementai. Vienas pagrindinių tikslų – bendrų tarptautinių standartų diegimas laivyboje bei atsakomybės paskirstymas tarp kompanijos ir kapitono, nes kapitonas vienas yra fiziškai nepajėgus įvykdyti visą konvencijų, rezoliucijų bei susitarimų 443(XI) rezoliucijoje pirmą kartą buvo bandytą apsaugoti kapitoną nuo visiškos atsakomybės, nes dažnai kapitonas kaip kompanijos valios vykdytojas turi riboti savo sprendimus ir, vykdydamas kompanijos nuostatas, kartais negali išpildyti visų laivybos saugumo reikalavimų.ISM kodekse yra šie skyriai:– preambulė;– bendros nuostatos;– tikslai ir taikymas (saugumo ir aplinkos apsaugos politika); – kompanijos atsakomybė ir įgaliojimai; įgaliotasis asmuo; – kapitono teisės ir pareigos;– ištekliai ir personalas;– laivo darbo procedūros;– avarinės procedūros;– pranešimai apie pavojingus atvejus, avarijas ir neatitikimus bei analizė; laivo ir įrangos eksploatacija; – dokumentavimas; kompanijos vidinis auditas, pateikimas ir įvertinimas – sertifikavimas, patikrinimas ir kontrolė.
3.1 ISM Kodekso preambulė.Preambulėje pateiktos šios pagrindinės ISM kodekso idėjos: – vienodas problemų supratimas;– kompetencija;– aukščiausių laivybos saugumo standartų taikymas – aiški ir visiems suprantama motyvacija. Tuo atveju, kai kompanijoje visi vienodai supranta laivybos saugumo esmę, daro viską, kas reikalinga, tvarkydami laivybą taip, kad nebūtų avarijų ir avarinių situacijų, kyla ir kompanijos prestižas, mažėja draudimo premijų dydis bei auga frachto dydis.
Preambulėje pateikiami šie ISM kodekso pagrindiniai tikslai:– visiems turi galioti ir turi būti taikomi vienodi tarptautiniai laivybos saugumo ir aplinkos apsaugos standartai;– tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai turi būti pritaikyti kiekvienai konkrečiai kompanijai;– taisyklės turi būti pritaikytos kiekvienam konkrečiam laivui,– kompanija privalo patikrinti, kad taisyklės yra visapusiškos ir,esant būtinybei, turi jas laiku koreguoti;– taisyklių visapusiškumui patikrinti gali būti sukurta procedūra, kad situacija nuolat būtų aiški, gali būti sukurta ir pritaikyta informacinė sistema;– turi būti paruoštas visų dokumentų sąrašas ir nurodyta, kur jie kompanijoje yra saugomi, kad kiekvienas norintis galėtų susipažinti.Kompanijoje turi būti visi reikalaujami dokumentai, o laive tie, kurie yra būtini konkrečiam laivui. Kokie dokumentai turi būti laive, sprendžia kompanija, bet galutinį sprendimą priima Administracija.Šiuo metu dėl laivybos saugumo ir aplinkos apsaugos galioja 25 tarptautinės konvencijos, 54 rekomendacijos ir virš 40 vadovų, kurie nuolatos kinta ir kuriuos būtina koreguotiŽinoma, ne visas tarptautines konvencijas ir protokolus bei rezoliucijas pripažįsta atskiros šalys, bet dauguma jų galioja arba yra vykdomos, net ir neprisijungusių šalių laivuose.ISM kodeksas nėra įstatymas, bet kadangi jis įtrauktas į SOLAS konvenciją (IX skyrius), jis tapo privalomas visoms SOLAS konvencijos narėms.4. ISM Kodekso įdegimas.ISM kodeksas, remiantis TJO 741(18) rezoliucija turi būti įdiegtas keleiviniuose laivuose, tanklaiviuose, dujovežiuose, cheminius produktus gabenančiuose laivuose, balkeriuose iki 1998 metų liepos 01 dienos, o kituose laivuose iki 2002 metų liepos l dienos. ISM kodeksas turi būti įdiegtas laivybos kompanijose ir jų laivuose, kurių bruto registrinis tonažas (BRT) yra 500 ir daugiau, bet šalių administracijoms rekomenduojama ISM kodeksą įdiegti ir mažesniuose laivuose.1995 metais Europos Sąjunga nusprendė, kad visi ro-ro keleiviniai keltai, įplaukiantys į Europos Sąjungos uostus, privalo įdiegti savo kompanijose ir laivuose ISM kodeksą iki 1996 metų liepos l dienos, t.y. dvejais metais anksčiau, negu numato TJO rezoliucija.Būtinas ISM kodekso įdiegimo laikas sudaro nuo 9 iki 18 mėnesių, atsižvelgiant į kompanijos organizaciją ir jos laivų kiekį. Visos kompanijos privalo pradėti ISM kodekso įdiegimo procesą iš anksto, kad laiku suspėti paruošti būtinus dokumentus, parengti žmones, atlikti vidinį auditą, pašalinti rastus trūkumus bei atlikti išorinį auditą. ISM kodekso įdiegimo pagrindinė schema parodyta 3 paveikslėlyje. Remiantis šia schema, nusprendus įdiegti ISM kodeksą, būtina paskirti atsakingą žmogų arba žmonių grupę, kuri privalo ruošti būtinus dokumentus bei atlikti visą paruošiamąjį darbą. Statistiniai duomenys teigia, kad kompanijos, kurios jau turi ir turėjo saugaus valdymo sistemą, pavyzdžiui, visos buvusios Sovietų Sąjungos laivybos kompanijos, didelės Vakarų šalių kompanijos, tokios kaip Hapag LQTD bei kitos, ISM kodekso įdiegimo būtinumą vertina taip:– būtini reikalavimai -25%;– kompanijos veiklai būtina -20%;– naujų rinkų įsisavinimas -20%;– savo saugaus valdymo sistemos gerinimas -10%;– kitos priežastys -15%.Laivybos kompanijos, kurios neturėjo saugios valdymo sistemos, ir ypač naujos laivybos kompanijos, ISM kodekso įdiegimo būtinumą vertina taip:– būtini reikalavimai – 60%;– kompanijos veiklai būtina – 12%;– naujų rinkų įsisavinimas – 10%;– savo valdymo sistemos gerinimas – 10%; – kitos priežastys- 10%.5. ISM Kodekso taikymas.ISM kodekso bendrose nuostatose formuluojami pagrindiniai kodekso tikslai ir taikymo būdai, o taip pat bendri laivybos saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai. Būtinų reikalavimų esmė yra ši:– išvardinama, kokiems laivams taikyti IMS kodeksą;– nurodoma, kada taikyti šiuos reikalavimus, t.y. kada įdiegti ISM kodeksą.Remiantis IMO A. 741 ( l 8) rezoliucija bei Europos Sąjungos reikalavimais, ISM kodeksas taikomas visiems laivams, kurių bendras tonažas yra 500 arba daugiau, ir kurie atlieka tarptautinius reisus: Be to TJO rekomenduoja Administracijoms įdiegti ISM kodekse ir mažesniuose laivuose bei laivuose, kurie nevykdo tarptautinių reisų.ISM kodekso įdiegimo laikas, remiantis TJO rezoliucijomis, yra šis:– keleiviniuose laivuose, ro-ro keleiviniuose keltuose ir ro-ro keleiviniuose laivuose tanklaiviuose, birių krovinių, cheminių medžiagų gabenimo laivuose ir dujovežiuosc numatyta ISM kodeksą įdiegti iki 1998 metų liepos mėnesio l dienos;
– visuose kituose laivuose ISM kodeksas turi būti įdiegtas iki 2002 metų liepos mėnesio l dienos.– Europos Sąjunga savo 1994 metų nutarimu Nr. 3041 (ES direktyva) nusprendė, kad ro-ro keleiviniuose keltuose ir keleiviniuose laivuose, plaukiojančiuose tarp Europos Sąjungos uostų arba vykdančiuose reguliarius reisus į Europos Sąjungos uostus, privalo turėti ISM kodekso įdiegimo liudijimus, o kompanijos – atitikties dokumentus (DOC) iki 1996 metų liepos mėnesio l dienos,Turi būti surašyti šie ISM kodekso funkciniai reikalavimai, t.y. tai, ką turi reguliuoti ISM kodeksas:– kompanijos politika dėl laivybos saugumo ir aplinkos apsaugos;– instrukcijos ir procedūros, kaip to yra siekiama;– pranešimai ir procedūros, atliekamos esant arba atsiradus laivybos saugumo ir aplinkos apsaugos trūkumams;– avarinės procedūros laive; vidinio audito procedūros.Pačių procedūrų aprašymas turi būti kuo tikslesnis ir trumpesnis (daugeliu atvejų ne daugiau nei 2 puslapiai). Praktiškai, kuo aukštesnė vykdytojų (laivo įgulos) kvalifikacija, tuo trumpesnės procedūros.ISM kodekso reikalavimų įdiegimo procedūros schema atrodo taip (4 pav.):ISM kodekso reikalavimų įdiegimo procedūros schemaKad ISM kodeksas būt priimtinas kompanijose ir laivuose, jis turi būti labai aiškus, pakankamai motyvuotas, visiems suprantamas. Taip kiekvienas supras jo reikalingumą.ISM kodekso atramos taškais galima laikyti šiuos reikalavimus: – vienodas standartų supratimas;– pavojingų situacijų ir silpnųjų kompanijos vietų greitas suradimas ir supratimas(iššifravimas);– procedūrų ir instrukcijų įdiegimas. Jos turi būti aiškios ir trumpos, todėl rekomenduojame naudotis kontroliniais lapais (check list);– nekurti nereikalingos biurokratinės struktūros, ir, tuo pačiu, neapkrauti laivo kapitono be įgulos;– procedūra turi būti tinkama naudoti ir suprantama (gera motyvacija, kad sistema būtųpriimama savaime, o ne per prievartą);– turi būti tam tikri ištekliai, kad būtų galima paruošti sistemą,supažindinti su ja kompaniją ir laivus, patikrinti laivus ir padėti įdiegti sistemą juose (sistemos projektavimas, parengimas, kelionės išlaidos, laivų aplankymas ir t.t.);
– mokyti kompanijos personalą ir laivų įgulas, siekiant įdiegti ISM kodekso bendruitikslus. Kompanijos auditas numato išsiaiškinti šiuos pagrindinius elementus:– kokie yra saugaus valdymo sistemos (SVS) tikslai kompanijoje;– kokiu būdu nustatomas kompanijos veiklos rizikos laipsnis ir kompanijos silpnosios vietos,– ar nuolat vykdomas kompanijos darbuotojų ir įgulų mokymas ir ruošimas įveikti avarines situacijas;– ar ISM kodeksas taikomas visiems laivams;– ar SVS įgyvendinta, palaikoma ir vystoma, kadangi SVS yra kintantis procesas.5.1 SVS KOMPANIJOS POLITIKASVS kompanijos politika turi būti orientuota į strateginius (globalinius) kompanijo: principus:– žmonių gyvybių išsaugojimas ir žmonių apsauga;– aplinkos apsauga, t.y. aplinkos teršimo iš laivų išvengimas;– kompanijos ir jai patikėto turto (gabenami kroviniai) apsauga.Norint įgyvendinti strateginius principus, formuojamos pagrindinės kompanijos politikos nuostatos, kurios remiasi tarptautiniais ir nacionaliniais reikalavimais, o taip pat atspindi realias kompanijos vizijas ir galimybes. Vadinasi, kompanijos politikos nuostatose, turi tilpti:– veiklos vykdymas remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais -statymais ir reikalavimais; politikos tikslai;– strategija, kaip pasiekti tuos numatytus tikslus;– potencialios rizikos identifikavimas ir apsaugos sistemos rizikai išvengti arba sumažinti kūrimas; personalo ruošimas ir mokymas dirbti pagal parengtas procedūras; taisyklių ruošimas, remiantis reikalavimais ir realiomis galimybėmis, vykdomų darbų vieta, t.y. plaukiojimo rajonai (tropiniai, šiaurės ir pan.).6. ISM KODEKSO ĮGYVENDINIMAS LAIVE. Prieš šešerius metus, kai Lietuvos laivyne pradėtas diegti Tarptautinis saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksas (ISM Code), laivybos kompanijos ir jūrininkai naujovę sutiko be didelio entuziazmo. Daugeliui tai pasirodė nenaudingas popierizmas, neturintis nieko bendra su saugia laivyba. Tačiau be kodekso atitikties sertifikatų laivai nebūtų toli nuplaukę, todėl laivyne sava nuomonė buvo nutylėta ir imtasi įdiegti kodeksą. Įvaldant ISM Code paaiškėjo, kad jeigu nebus apsiribota vien tik formaliu daugybės dokumentų pildymu, tačiau bus gilinamasi į naująjį kodeksą ir sąmoningai vykdomi visi jo reikalavimai, tai netgi labai paveiks laivybos saugumą. Paaiškėjo, kad saugaus laivų eksploatavimo valdymo standartų įdiegimas sureguliavo ir patį laivo gyvenimą įgulos vykdomosios bei buitinės drausmės prasme, ir laivo administravimą. Kaip sistemą vertina klasifikacijos bendrovė? Kompanija jai pateikia paraišką-anketą, su kuria paskirtasis auditorius atvyksta į laivą. Ten jis susipažįsta su laivo dokumentais, laivu ir įgula, po to pateikia įvertinimą, ar ji gali saugiai valdyti laivą. Įsakymas numato kitą tvarką. Dabar auditoriui pirmiausiai reikia pateikti daugybės laivo dokumentų (kurių originalai yra laivuose) kopijas. Kukliai skaičiuojant, tai – šimtai lapų. Laivų savininkus dar labiau suglumino pati ISM Code atitikimo vertinimo tvarka, neatitinkanti IMO kriterijų. Pirmiausia reikia įregistruoti sertifikavimo paraišką, o sertifikavimas turi prasidėti ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo paraiškos padavimo. Vertinama turi būti trimis etapais. Pirmajam – įregistruotų dokumentų įvertinimui – skiriama trys mėnesiai. Pakartotinis pirmasis etapas atliekamas per 30 dienų nuo pataisytų ar papildytų dokumentų įregistravimo. Tada paskiriama antrojo etapo data, po jo – trečiojo. Po to ir išduodamas ISM kodekso standartų atitikties liudijimas. Taigi laivas, ypač jeigu kompanija jį ką tik nusipirko, turės prie krantinės laukti keletą mėnesių, kol gaus išsvajotąjį liudijimą, be kurio negali išplaukti iš uosto. Laivų savininkai iš savo patirties gerai žino, kad pats laivo sertifikavimas kainuoja 2-3 kartus pigiau, negu auditorių kelionės išlaidos. Esant tokiai tvarkai, šios išlaidos dar padidės, jau nekalbant apie galimų pakartotinių apžiūrų be eilės apmokėjimą. “Nuo tokio “kabinetinio” požiūrio į saugios laivybos valdymo sistemos vertinimą dvelkia stagnacija. Sertifikavimo komisija virsta represiniu organu, nors ISM kodeksas įvestas siekiant padėti laivų savininkams”, – įvertino Lietuvos jūrų laivininkystės generalinis direktorius Vytautas Vismantas. 6.1 ISM KODEKSO METODINIAI NURODYMAI LAIVO ĮGULAI.Kiekvienas jūrininkas privalo žinoti ir mokėti naudoti:• Kas yra ISM?• ISM kodekso tipus ir pavadinimus ISM metodinių nurodymų• Kompanijos politiką• Savo darbo apibūdinimą• Paskirtą personą – jo pareigos ir vardą• Avarines situacijos galimo išvengimo būdus• Specialų numerį kilus avarinei situacijai• ISM apmokymus• Suderinimą ir ataskaitą apie nelaimingus atsitikimus• Politika vartojant alkoholį bei narkotines medžiagas.6.1.1. METODINIAI NURODIMAI.Kiekvienas įgulos narys privalo žinoti šios metodinius nurodymus:• Pagrindinis laivo vadovas (The Main Shipboard Manual – MSM) – tai pagrindinė ISM kodekso sistemos dalis. Čia aprašoma visa tvarka ir procedūros susieti su ISM. Pvz.: Kompanijos politika, jūrininko darbo aprašymas, ataskaitos, katalogai ir t.t.• Nenumatytų atvejų bei avarinis vadovas (The Emergency and Contingency Manual – ESP) – aprašo kaip pasirengti nenumatytiems atvejams bei avarinėms situacijoms.• Saugumo pratybų vadovas (Safety Training Manual) – Nurodo kurias gelbėjimo priemones yra laive ir kaip jomis naudotis. • Priešgaisrinių pratybų vadovas (Training Manual & Operational Booklet of Fire Safety) – Aprašo visokiausius būdus gesinti gaisrą. Taip pat aprašoma ugnies elgseną skirtingose situacijose. Dar aprašoma kaip naudoti CO2 sistemą ir priešgaisrinį inventorių.Vyr. kapitono padėjėjas turi išaiškinti visas nurodytas taisykles. 6.1.2. KOMPANIJOS POLITIKA.Kompanijos politikos aprašus galima rasti Pagrindiniame laivo vadove (The Main Shipboard Manual – MSM). Apibendrinus tai:• Kaip saugiai valdyti laivą bei transportinį krovinį be avarinių incidentų.• Kokios saugumo priemones įgulos darbui yra numatytos• Ką mes naudojame išvengti teršimo aplinkai6.1.3. DARBO APIBŪDINIMASDarbo apibūdinimas tūri būti kiekvienoje kajutėje. Kiekvienas turi žinoti savo darbą puikiai. Jeigu kyla neaiškumų reikėtu nedelsiant kreiptis į vyr. kapitono padėjėją.6.1.4. ATSTOVAS• Atstovas tūri būti grandimi tarp įgulos nariu ir kompanijos.• Atstovas tūri patikrinti laivą saugiai eksploatacijai ir kad laivas neteršia aplinką• Atstovas taip pat tūri prižiūrėti resursų pakankamumą iš kompanijos• Atstovas atsakingas už saugų auditą ir tūri prižiūrėti kad auditas būtu tikslus.Laive tūri būti gerai matomi Atstovo kontaktai, jei kas nors norėtu susisiekti su juo.6.1.5. AVARINĖS SITUACIJOS GALIMI IŠVENGIMO BŪDAI Kad būtumėm įsitykinę kad įgula visada yra parengta avarinei situacijai yra sudarytas apmokymo planas. Šis planas randasi Pagrindiniame laivo vadove (The Main Shipboard Manual – MSM). Šiame plane nurodyti visi pasirengimai kurios privalės tūrėti įgula. Po apmokymų Vyr. Kapitono Padėjėjas tūri atlikti su jumis instruktažą kuriame jus galite paklausti apie tuos pasirengimus jei kyla neaiškumų. Visas procedūras visiems avarinėms situacijoms galima rasti Avariniame Plane. Saugumo Pratybų Vadove galima rasti papildoma informacija apie gelbėjimosi priemonės bei jų naudojimosi.6.1.6. ISM APMOKYMAI Susirinkimų metu Kapitonas, Vyr. Kapitono Padėjėjas ir Vyr. Mechanikas su visa įgula išaiškins apie ISM kodekso ypatybes. Prieš susirinkimą reikia būtinai išstudijuoti ISM apmokymus ir jei kyla klausimų reikia kreiptis į Kapitoną ar Vyr. Kapitono Padėjėją. Jie išaiškins visus nesklandumus. Visada reikia galvoti apie saugumą sau ir savo bendradarbiams. 6.1.7. SUDERINIMAS IR ATASKAITĄ APIE NELAIMINGUS ATSITIKIMUS Laive yra metodiniai nurodymai kaip siusti ataskaitas apie nelaimingus atsitikimus ir pavojingas situacijas. Tos ataskaitos siunčiamos kompanijai analizei ir studijoms. Dėka šiomis ataskaitomis kompanijos padidina laivo bei įgulos saugumą atviroje jūroje bei uostose. Kiekvienas tūri būti aktyvus kad ši sistema veiktu sklandžiai. Jei yra tam tikra pavojaus tikimybė laive, pvz. krovimo ar iškrovimo metu, būtina nedelsiant pranešti apie tai Vyr. Kapitono Padėjėjui. Jei darbas nėra įvykdytas kompanijos nurodytais terminais apie tai taip pat būtina pranešti Vyr. Kapitono Padėjėjui ir pagal galimybę nurodyti priežastį kodėl yra pažengtos instrukcijos. Ataskaitos nėra turi būti tiesiogiai susietos su žmonėmis bet daugiau aprašomos pačios situacijos. Kiekvienas tūri stengtis padaryti laivą saugią vietą ne tik sau, bet ir savo bendradarbiams. Jei narys rizikuoja savo gyvybę tai taip pat jis tiesiogiai sudaro pavojų ir kitoms gyvybėms.
Vėl gi yra SAUGUMAS pirmoje vietoje!!!6.1.8. POLITIKA VARTUOJANT ALKOCHOLĮ BEI NARKOTINES MEDŽIAGAS. Kompanija griežtai draudžia vartoti alkoholį bei narkotines medžiagas. Draudžiama vartoti bei laikyti alkoholį ir narkotines medžiagas laive. Tai draudžiama pagal kompanijos politika bei daugelio šalių įstatymus.
LITERATŪROS SĄRAŠAS1. Internetas:http://www.zvejone.lt/uostas/news.php?naujiena&id=92http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/igyvendintas_isps_kodeksas/1272http://www.transp.lt/default.aspx?Element=IManagerData&DL=L&TopicID=173&ArticleID=417&Page=1&Page2=0&Action=0&SearchTXT=http://www.jura.lt/contents/article_lit.php?id_year_issue=200405&id_num=3http://www.jura.lt/contents/article_lit.php?id_year_issue=200404&id_num=82. International Maritime Organization. ISPS code.- Bhandarkar Publications, 2002.3. Moth P. ISPS Code: 2004 Update – A Practical Guide.-1999.