Bendrinė kultūra ir kalbos kultūra

Bendrinė kultūra ir kalbos kultūra

Vaikeli, nebijok

Ir žodžio nenumesk.

Kur kas baisiau be jo.

Be jo ir mes – ne mes.

J. Marcinkevičius

Apie švariai, skoningai, dailiai apsirengusį žmogų susidarome palankią nuomonę. Bet nuomonė greitai pasikeičia, jei iš elegantiško žmogaus lūpų sklinda nevalyva, nešvanki ar netaisyklinga kalba. Jei tikrai esame kultūringi, tai esame ir paslaugūs, ir mandagūs, ir kalbame taisyklingai, nes kalba tiksliausia parodo žmogaus vidinį pasaulį, jo išsilavinimą, bendrą kultūros lygį.

Bendrinė kalba- tai pavyzdinė, sunorminta lietuvių tautos kalba. Ji skiriasi nuo tarmių tiek tartimi ir kiirčiavimu, žodynu, tiek morfologija ir sintakse. Bendrinės kalbos tenka mokytis visiems, nes daug kur šnekama tarmiškai, o miestuose pilna žargonų.

Nuo amžių tautos bendrauja, tarp jų vyksta prekių ir kultūriniai meinai, o su daiktais ateina ir nauji žodžiai. Taip senovėje į mūsų kalbą atkeliavo laivas, cukrus, stiklas, turgus, mulas, smuikas bei daugybė kitų žodžių, kuriems tada niekas nesukūrė pakaitų, ir tuos senuosius skolinius esame įteisinę.

Kalbos kultūra nagrinėja, kas kalboje taisyklinga ir kas netaisyklinga, tai yra ar taisyklingai ištariami ir kirčiuojami žodžiai, ar paats žodis arba jo forma tinka vartoti, ar gerai sudaromi žodžių junginiai ir sakiniai.

Tai, kas netaisyklinga, ir yra kalbos klaida. Jų yra įvairių:

tarties klaidos, žodžių darybos klaidos,

kirčiavimo klaidos, morfologijos klaidos,

žodyno klaidos, sintaksės klaidos.

Tarties klaidos:

Tartiesa klaidų darai, jei ilgini trumpuosius kirčiuotus balsius ( pvz., būvo, šy

ytas), o trupini ilguosius nekrčiuotus ( pvz., asotis, givybė), netaisyklingai tari minkštuosius ir kietuosius priebalsius, pvz.: pal`tas (= paltas), fil`mas ( = filmas) ir taip toliau.

Kirčiavimo klaidos:

Kirčiavimo klaidų turbūt daro visi, tik vieni mažiau, kiti daugiau. Todėl vieni važiuoja autobusu o kiti – autobusu, vieni kalba telefonu, o kiti telefonu.

Žodyno klaidos:

Žodyno klaida laikome tokį žodį ar jo reikšmę, kuri netinka mūsų kalbai. Ar žodis vartotinas, pasitikrinti gali „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, o pakaitų ieškiti „Kalbos praktikos patarimuose“.

Žodyno klaidos yra:
7 nevartotinos svetimybės, arba barbarizmai: bulka (= banda, bandelė), kaldra, adejalas (= antklodė), akuratnas (= tvarkingas), aparat (= išskyrus ), akurat (= lygiai taip), bankuchenas (= šakotis), benzokolonkė (= degalinė), biškis (= truputis), blatnas (= apsukrus), bliuska (= palaidinė), banka (= butelis), britva (= skustuvas), čemodanas (= lagaminas), daboti (= saugoti), dekis (= užtiesalas), durnas (= kavailas), fainas (= gražus), fara (= žibintas), fortka (= orlaidė), kolioti (= keikti), liiosas (= laisvas), maikė (= marškinėliai), mandras (= išpuikęs), nachalas (= akiplieša), planėris (=sklandituvas), plėmas (= dėmė), pletkas (= apkalba), plintusas (= grindjuostė), biznesmenas (= verslininkas), čipsai (= traškučiai), e-mailas (= elektroninis paštas), hamburgeris (= mėsainis), imidžas (= įvaizdis), kileris (= žudikas), ofisas (= įstaiga), organaizeris (= užrašinė), pampersai (= sauskelnės), pūrlė (= mįslė, galvosukis), skinhedas (= skustagalvis), sponsorius (= rėmėjas), taimautas (= pertrauka), tynaidžeris (= paauglis), proba (= mėginys), rižas (= rusvas), sklepas (= rūsys), šlanga (= žarna), šniuras (= virvė), švogėris (= svainis), tašė (= rankinė), ženytis (= tuoktis), žiurstas (= prijuostė).
8 mūsū raštų, ypač vertimų, kalboje pasitaiko vadinamųjų kalkių arba vertinių, t.y. žodžių arba posakių, sudarytų, kopijuojant kitos ka

albos atitinkamą žodį ar posakį. Pavyzdžiui, rusų kalbos большое спасибо verčiamas didelis ačiū, nors lietuvių kalboje tam reikalui yra gyvų atitikmenu, plg.: labai ačiū, širdingai ačiū, labai dėkui, širdingai dėkui. Rusų kalbos высокий урожай verčiamas aukštas derlius, kurio vietoje geriau tiktų geras derlius, gausus derlius.
Pažodinis vertimas, kopijavimas, neieškant vienos kalbos žodžiams ar posakiams atitikmenų kitoje kalboje, kartais daro patį vetrimo tekstą nesuprantamą, pvz.:

Buvo sučiuptas, realizuojant „kairiąsias“prekias (plg. rus. Продавать товары налево „prekiauti neteisėtai, savanaudiškais tikslais“) – aliejų ir grietinę.

Pasakymai kairiosios prekės ir kairioji prekyba yra vertiniai, kurie lietuviui, nemokančiam rusų kalbos, nesumprantami.

Ypač prastai kartais verčiami fraziologiniai žodžių junginiai, arba fraziologizmai. Frazeologizmų reikšmė dažnai visai nepareina nuo juos sudarančių žodžių leksinių reikšmių. Todėl fraziologizmų pažodžiui išversti į kitą kalbą iš viso negalima, nes tokie vertiniai netektų savo reikšmės, būtų nesuprantami, plg.: точить балясы „niekus taukšti“ (pažodžiui: tekinti stulpelius), спустя рукава „bet kaip“ (pažodžiui: rankovės nuleidus). Tačiau tokių pažodinių vertinių pasitaiko šių laikų verstiniuose raštuose ir periodinėje spaudoje, pvz.:

Žemė ne gaublys, gyvenimas ne pasaka, niekas neateina lydekai įsakius (plg. rus. по щучьему велению „savaime“)

Direktorius iškeltas kaltinimas baltais siūlais siūtas (plg. rus. шить белыми нитками „nevikusiai, aiškiai, pastebimai gudrati“).
atidaryti – nevart. r.:
atidaryti akis (=atsimerkti, atmerkti akis)
atidaryti burną (=išsižioti)
atidaryti butelį (=atkimšti butelį)
atidaryti čiaupą (=atsukti čiaupą)
atidaryti skėtį (=išskleisti skėtį)
atidarytuvas (=kamščiatruakis)

dėti(s) – nevart.r.:
dėti(s) paltą (=vilkti(s) paltą)
dėti(s) kelnes (=auti(s), mauti(s) kelnes)
dėti(s) laikrodį (=segti(s) laikrodį)

įvesti – nevart.r.:
įvesti i ek

ksploataciją (=atiduoti eksploatuoti)
įvesti pataisą (=įtraukti pataisą)

uždaryti – nevart.r.:
uždaryti akis (=užsimerkti)
uždaryti knygą (=užversti knygą)
1 semantizmas – žodžiai, nevartotini tik tam tikra reikšme, pvz.: galima skaityti knygą, laikraštį, draugo rašinį, bet netinka žodis „skaitau“, kai nori išrekšti savo nuomonę. Skaitau (= manau), Tadas atbėgs pirmas.

Sintaksės klaidos:

Sintaksės klaidos – tai įvairių linksnių ir prielinksnių vartojimo, sakinių sudarymo ir panašios klaidos:

Linksnių vartojimo klaidos:
2 vardininkas nevartojamas:
Dėstytojas (= Dėstytojau), ar galėčiau kreiptis?
Vairuotojas (= Vairuotojau), ar turite bilietų?
Dėl gėrimo atsitinka nelaimės (= nelaimių).
Dar vis dažnėja nusikaltimai (= nusikaltimų).
Pietavome restorane „Stikliai“ (= „Stiklių“ restorane).
3 kilmininkas nevartojamas:
Ta paskaita padarė gero įspūdžio (= gerą įspūdį).
Reiškiame nuoširdžios užuojautos, pagarbos. (= nuoširdžią užuojautą, pagarbą).
Susirinko daugiau šimto (= daugiau kaip šimtas) žiūrovų.
Algą moka kiekvieno mėnesio pirmo ir šešiolikto (= pirmą ir šešioliktą dieną).
4 naudininkas nevartojamas:
Daugiausia dėmesio reikia kreipri mokslui (= į mokslą).
Šiai valandai (= iki šios valandos, šią valandą).
Išvažiavo atostogoms (= atostogų, atostogauti).
Atliko darbų 5 000 litų sumai (= už 5 000 litų).
Pasta dantims (= dantų).
Jam neįveikti (= jis neįveiks) tokio darbo.
Paklausa vaisiams (= vaisių paklausa).
Namą atidavė naudojimui (= naudoti).
5 galininkas nenaudojamas:
Vis darome klaidas (= klaidų).
Reikalingas kambarys apgyvendinti studentą (= studentui apgyvendinti).
6 įnaganinkas nenaudojamas:
Žemdirbių veidai visada saule nudeginti (= saulės nudeginti).
Jis visą gyvenimą buvo mokytoju (= mokytojas).
Pretendentas gali jaustis patenkintu (= patenkintas).
Gal tavo poelgis padarė jį laimingu (= laimingą).
Lentynos prikrautos knygomis (= prikrautos knygų).
7 vietininkas nenadojamas:
Akademija atlieka plačioje apimtyje (= plačios apimties) tyrimus.
Išspauzdink dviejuose egzemplioriuose (= dviem ekzemplioriais).
Net ir labai sudėtingos operacijos daugeliyje atvejų (= daugeliu atvejų) pavyksta.
Derlius sumažėjo sausrų įtakoje (= dėl vasaros sausrų).
Darbą re

eikia baigti metų bėgyje (= per metus).
Iš kur žmoguje (= žmogui) tiek drąsos.
Komandos sudėtyje (= komandoje) įvyko pakitimų.

Junginiai:

Su ant:

ant kiek (= kiek, kaip): Matome ant kiek (= kiek, kaip) išaugo derlius.

ant kiek, ant tiek (= kiek, tiek): Ant kiek (= kiek) pakylo kainos, ant tiek (= tiek) turi

kilti atlyginimai.

ant tiek (= tiek, taip): Jis ant tiek (= taip) pavargo, kad vos pastovi.

Ant tiek (= tiek) susidėvėjo, kad jau nepataisysi.

Su kaip:

kaip kartas, kaip sykis (= kaip tik): Batai kaip sykis (= kaip tik).

Kaip kartas (= kaip tik) į ten einam.

kaip ne keista (= keista, labai keista, nors ir keista, kad ir keista): Kaip ne keista (=

keista), bet jis grįžo.

kaip taisyklė (= paprastai, dažniausia): Rudenį kaip taisyklė (= paprastai) vėjuota.

Kaip taisyklė (= paprastai) jis neveluoja.

Su kas:

kas liečia (= dėl): O kas liečia pinigus (= O dėl pinigų) nesirūpinkite.

Kas liečia atlyginimą (= Dėl atlyginimo) susitarsime.

kas link (= atitinkami linksniai): Norėjau paklausti kas link darbo (= apie darbą).

Kas link vestuvių (= apie vestuves) dar negalvoju.

prie ko (= kuo dėtas): Prie ko čia aš? (= Kuo aš čia dėtas?)

Prie ko čia mokytoja? (= Kuo čia dėta mokytoja?)

Su tai:

buk tai (= lyg, tartum, neva, esą, kad): Kalba būk tai (= kad) brangs benzinas.

Būk tai (= lyg) girdėjau tą melodiją.

(kaž) kada tai (= kažkada, kitados, kadaise): Apie šią ligą kada tai (= kažkada)

skaičiau.

(kaž) kaip tai (= kažkaip, kažin kaip): (Kaž) kaip tai (= kažkaip) susenęs.

Reikia kaip tai (= kaip nors) gauti pinigų.

(kaž) kas (= kažkas, kažin kas, kai kas): Čia (kaž) kas tai (= kažkas) buvo.

Čia (kaž)ko taip (= kažko) trūksta. (Kaž) ką tai (= kažką) sugalvosim.

(kaž) koks, -ia (= kažkoks, kažin koks): Tavęa ieškojo (kaž) koks tai (= kažkoks)

vyras. Projekte yra (kaž) kokių tai (= tam tikrų) gamtos apsaugos

pažeidimų.

(kaž) kuris tai (= kažkuris, kažin kuris): Nelaimę pastebėjo (kaž) kuris tai (=

kažkuris) mokinys.

(kaž) kur tai (= kažkur, kažin kur): (Kaž) kur tai (= kažkur) nukišau.

Gal aš (kaž)kur tai (= iš dalies) neteisus.

Susitiksime (kaž) kur tai (= maždaug) penktą valandą.

taip vadinamas (= vadinamasisi): Čia taip vadinami (= vadinamieji) lipiniai

projektai.

LITERATŪRA

Lietuvos TSR mokslų akademija Lietuvos kalbos ir literatūros istitutas – V.: leidikla „MINTIS“ psl.24-25 1964m.
D. Gasiūnienė recenzavo dr.doc.J. Šukys – K.: leidikla „Šviesa“ psl. 3-4 2001m.
A. Rasimavičius – V. Pedagoginis universutetas psl.1-2,5-8, 10-20 1999m.

Leave a Comment